Civilinė byla Nr. e2-474-1026/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05482-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                             2.4.2.9.1; 2.4.2.2.13; 3.2.6.1

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 19 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Motiejūnienė,

sekretoriaujant V. K.,

dalyvaujant ieškovei uždarosios akcinės bendrovės „Judex“ atstovei advokatei K. S.,

atsakovei uždarosios akcinės bendrovės „Solanika“ atstovui advokatui V. M.,

nedalyvaujant tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Judex“ ieškinį atsakovui UAB „Solanika“ tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija), Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT) dėl pastato rekonstrukcijos, leidžiant įteisinti savavališką statybą be gretimos teritorijos valdytojo sutikimo.

Teismas  

n u s t a t ė:

Ieškovo reikalavimai ir argumentai

1.       Ieškovė UAB „Judex“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Solanika“, kuriuo prašo: 1) pripažinti Ieškovui UAB „Judex" teisę be gretimos teritorijos ir gretimo pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 10P2p patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininko UAB „Solanika" sutikimo leisti pertvarkyti Pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentaciją, gauti statybą leidžiantį dokumentą įteisinant savavališką statybą, o būtent Pastato rekonstrukcijos metu pastatytus priestatą šiaurės rytinėje dalyje (6,49 m x 23,13 m); Priestatą iš kiemo pusės pietvakarinėje dalyje (3,92 m x 4,46 m; 10,62 m x 1,57 m); užstatytą antrą aukštą ant buvusios vieno aukšto dalies ir įrengtas patalpas pastogėje); 2) Priteisti iš atsakovo UAB „Solanika" ieškovo UAB „Judex" patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Nurodė, jog nėra ginčo, kad ieškovo atlikti tam tikri darbai yra savavališka statyba ir tam yra priimtas savavališkos statybos aktas. Ieškovas šią savavališką statybą turi arba pašalinti, arba jį įteisinti. Šiandien yra visos sąlygos, kad tą savavališką statybą įteisinti. Įteisinimo galimybė teisės aktuose yra numatyta tuo tikslu, kad jeigu objektyviai pagal teisės aktų reikalavimus ta statyba buvo galima, bet buvo atlikti tam tikri pažeidimai. Statytojas turėtų tokią galimybę, šiuo atveju sumokėjęs paskaičiuotą įmoką, savavališką statybą įteisinti. Pirminė statyba, pastato rekonstrukcija buvo vykdyta gavus visų asmenų sutikimus ir statybą leidžiantį dokumentą, tačiau nutiko taip, kaip nutiko, buvo atlikti projekto sprendimų esminiai pakeitimai ir kažkodėl ieškovas negavo statybą leidžiančio dokumento po projekto sprendimų esminių pakeitimų ir atliko darbų daugiau negu numatyta pirminiame projekte. Šiai dienai situacija yra tokia, kad ieškovo pastatas, kurio rekonstrukcijos savavališka statyba įteisinti yra suformuotame valstybiniame žemės sklype, kurį nuomojasi ieškovas. Pastato riba ties kiemo priestatu besiriboja su gretimu pastatu, kuriame patalpas turi ir atsakovas. Gretimo pastato adresas (duomenys neskelbtini) ir jame yra atskirais nekilnojamojo turto vienetais suformuotos atskiros patalpos. Jos yra įregistruotos registrų centre, o atsakovas yra vienas iš tų patalpų bendraturčių, t.y. valdo su kitais asmenimis pastate esančias patalpas. Šiai dienai, kaip matyti iš byloje patvirtinančių rašytinių įrodymų, sutikimo nacionalinė žemės tarnyba ir Kauno miesto savivaldybė prašo iš dviejų gretimų pastatų, kurie yra laisvoje valstybinėje žemėje. Visų, išskyrus atsakovo, patalpų savininkų sutikimai yra gauti ir jie pateikti byloje. Atsakovas vienintelis tokio sutikimo nėra išdavęs, motyvuodamas tuo, kad neva atsakovui trukdytų prižiūrėti jo pastato bendrojo naudojimo konstrukcijas toje dalyje. Tačiau atsakovas neturi jokių išskirtinių teisių į šią sieną. Jis sprendimus dėl bendrojo naudojimo išorės pastato konstrukcijų turi teisę priimti tik su kitais bendraturčiais, kurie šiai dienai sutikimus yra išdavę. Todėl mano, kad atsakovas sutikimų neišduoda nepagrįstai. Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad toks Gretimo pastato patalpų savininkų sutikimas šio priestato įteisinimui turėtų būti gaunamas, ne dėl to, jo jie yra nesuformuoto žemės sklypo naudotojai, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė pateikti Gretimo pastato patalpų savininkų sutikimus, nes pati savarankiškai negali įvertini galimos rekonstrukcijos įtakos Gretimam pastatui. Tuo tarpu teritorijos naudotojo, sutikimo rekonstruoti pastatą pastatant konstrukcijas arčiau, nei minimalūs norminiai atstumai iki sklypo ribos, sutikimo gauti nėra privaloma. Taigi, sprendžiant šią bylą Atsakovas traktuotinas ne kaip laisvos valstybinės žemės, kuriame yra Gretimas pastatas, savininkas ar valdytojas, o tik naudotojas, todėl jo sutikimo rekonstruojant pastatą statant naujas konstrukcijas, esančias arčiau, nei minimalūs norminiai atstumai iki gretimos teritorijos ribos, nereikalinga. Atsakovas neišduotas sutikimo įteisinti Ieškovo pastato savavališką statybą visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai. Atlikti statybos darbai, kuriuos siekiama įteisinti, nepažeidžia Atsakovo teisių ir teisėtų interesų, nekliudo ir niekaip neįtakoja Atsakovo galimybės valdyti, naudoti ir disponuoti Gretimame pastate esančias patalpas, nedaro visiškai jokios neigiamos įtakos Atsakovui ir Gretimam pastatui, jo konstrukcijoms. Atsakovas savo atsisakymą įteisinti savavališkai atliktos rekonstrukcijos darbus turi motyvuoti, nurodydamas konkrečius, o ne menamus, savo teisių pažeidimus, kuo atlikti konkretūs rekonstrukcijos darbai pažeis jo teises ir teisėtus interesus. Išorės sienos ir kitos konstrukcijos yra bendroji visų Gretimo pastato patalpų savininkų nuosavybė, todėl sprendimus dėl jos likimo (valdymo, naudojimo) gali priimti tik savininkai balsų dauguma. Kadangi visi kiti Gretimo pastato patalpų savininkai, išskyrus Atsakovą, išdavė sutikimus įteisinti savavališką statybą, vadinasi bendraturčių dauguma nusprendė ir objektyviai įvertino, jog jokių kliūčių prižiūrėti Gretimą pastatą bei jos išorines atitvaras, nėra. Todėl jokio objektyvaus Gretimo pastatų patalpų savininkų, o išskirtinai ir Atsakovo, teisių ir interesų pažeidimo neegzistuoja. Atsakovui neigiamos pasekmės neatsiras, juo labiau, kaip paminėta, atsakovas nepatirtų neigiamų padarinių, nes jo patalpos kitoje gretimo pastato pusėje. Neįteisinus savavališkos statybos visi neigiami padariniai atsirastų vien tik ieškovui, t.y. jis turėtų nugriauti priestatą. Nugriovus priestatą Ieškovui atsirastų itin didelių nuostolių, nes jis negalėtų vykdyti savo pagrindinės veiklos – greitai užšaldytų maisto produktų gamybos ir pardavimo. Prašė ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovė pateiktame dublike be kita ko nurodė, jog net, jeigu daryti prielaidą, kad žemės sklypo statusas turėtų reikšmę įteisinant savavališką statybą, tai nėra šios bylos ginčo dalyku ir netgi nėra viena iš bylai aktualiu nagrinėtinu aplinkybių, t.y. visiškai neturi reikšmės šiai bylai. Kaip žinia, Ieškovas, siekdamas įteisinti savavališką statybą turi atlikti eilę veiksmų ir pateikti eilę dokumentų. Vienas iš dokumentų, kurių reikalauja Kauno miesto savivaldybės administracija yra Gretimo pastato visu patalpų savininkų sutikimas, o ne Gretimos teritorijos valdytoju sutikimas. Visi Gretimo pastato patalpų savininkai, išskyrus Atsakovą, sutikimus yra išdavę. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra išdavusi sutikimus kaip laisvos valstybinės žemės valdytojas, o Atsakovo sutikimo reikalingumas yra kildinamas iš jo, kaip Gretimo pastato patalpų nuosavybės teisės, o ne kaip Gretimos teritorijos valdytojo. Atsižvelgiant į tai subjektinę teisę duoti ar atsisakyti duoti sutikimus kaip teritorijos valdytojas turi tik valstybinės žemės patikėtinis, o ne Atsakovas, Ieškovo pareiga gauti sutikimą iš Atsakovo siejama išimtinai su faktu, kad Atsakovas valdo patalpas Gretimame pastate, o ne Atsakovo kaip subjekto ateityje galimai įgysiančio teisę valdyti dalį Gretimoje teritorijoje suformuoto žemės sklypo ir tik tada, kai jis bus suformuotas ir įregistruotas kaip atskiras žemės sklypas bei Atsakovas bus įgijęs teises į jį (išsinuomodamas ar įsigydamas dalį). Šiai dienai, Gretima teritorija yra laisva valstybinė žemė ir vienintelis subjektas turintis teisę išduoti ar neišduoti sutikimo dėl savavališkos statybos besiribojančios su laisva valstybine žeme yra valstybinės žemės patikėtinis - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, o toks sutikimas yra. Atsisakydamas išduoti sutikimą vykdyti pastato rekonstrukcijos darbus, būtent atsakovas turi pagristi ir įrodyti, jog prašomais ?teistini rekonstrukcijos darbais bus objektyviai pažeidžiamos būtent Atsakovo konkrečios subjektinės teisės ir teisėti interesai, tačiau tokiu objektyviu ir pagristu duomenų Atsakovas nenurodo. Taigi atsakovas atsisako išduoti sutikimą įteisinti savavališką statybą, nepagrįstai. Šiuo atveju nėra dar labiau mažinamas atstumas tarp Žemės sklypo ribos ir Gretimos teritorijos (juo labiau, kad Atsakovo interesas kildinamas iš jo kaip Gretimo pastato patalpų nuosavybės), todėl sprendžiant klausimą dėl Pastato, jau esančio arčiau nei minimalūs norminiai atstumai iki sklypo ribos, rekonstrukcijos, asmuo, o šiuo atveju Atsakovas, turi objektyviai pagrįsti neigiamą rekonstrukcijos poveikį, o Atsakovui neįrodžius, kad rekonstrukcija pažeis jo teises ir teisėtus interesus, teismo sprendimu gali būti suteikiama teisė atlikti rekonstrukcijos darbus be Atsakovo sutikimo.

Atsakovo argumentai, procesinė pozicija

4.       Atsakovas pateiktame atsiliepime, triplike ir atstovas posėdžio metu nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad yra pagrindas stabdyti šią civilinę bylą. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose administracinėje byloje Nr. I3-39-505/2020 atsakovas dar iki šios nagrinėjamos civilinės bylos kreipėsi į teismą dėl neteisėto žemės sklypo suformavimo prie atsakovo esančių pastatų ir kol kas šis ginčas nėra baigtas nagrinėti ši byla turi būti sustabdyta. Tik po Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo sprendimo bus aišku, ar sklypas yra suformuotas teisėtai, t.y. tik tada atsakovas, kuris yra pagrindinis iniciatorius kitos bylos, galės pasakyti ar sklypas suformuotas teisėtai, ar ne, ar ieškovas teisėta valdo žemės sklypą. Tik tada bus viena iš būtinų sąlygų vertinti, ar savavališka statyba iš principo gali būti įteisinta. Todėl mano, kad yra privalomas bylos sustabdymo pagrindas. Kiti du argumentai yra susiję su tuo, kad atsakovo teisė dėl savavališkos statybos, o būtent dėl priestato, kuris yra prie atsakovui priklausančio pastato, pažeidžia jo, kaip pastato savininko teises, o taip pat kaip teisėto ne žemės sklypo, bet gretimos teritorijos valdytojo, teises, t.y. nebūtina, jog atsakovas turėtų suformuotą žemės sklypą. Sutikimai nėra privalomi jeigu nemažinamas atstumas. Šiuo atveju matyti, kad pastatas yra pailgintas, todėl traktuotina, kad statoma ne ant tų pačių pamatų, todėl sutikimas yra privalomas. Atsakovas yra gretimo pastato savininkas. Tai užstačius pastato sieną, akivaizdžiai jis negalės jos prižiūrėti, negalės elementariai nudažyti. Netgi ginčijamame žemės sklypo suformavimo plane yra numatytas servitutas būtent prižiūrėti atsakovo pastatą. Yra pristatytas neteisėtas statinys, todėl nebus galima pastato prižiūrėti. Todėl pagrindiniai argumentai, kad byla turi būti sustabdyta, nes kol kas neišspręstas žemės sklypo suformavimo pagrindas kas yra viena iš būtinų sąlygų įteisinant savavališką statybą, o kiti du argumentai, kad atsakovas kaip pastato bendraturtis turi teisę prižiūrėti pastatą, o aiškinimai, kad jis negali prižiūrėti pastato negavęs kitų savininkų sutikimo, yra absurdiški, nes jeigu jis reikalautų kažkokių lėšų atlyginimo, tai kiti galėtų neprisidėti, bet tokios teisės, kad prižiūrėti pastatą iš jo niekas negali atimti. Būdamas teisėtu vienu iš pastato savininkų, atsakovas automatiškai yra ir teritorijos, kurioje yra pastatas, teisėtas valdytojas. Todėl jo sutikimas yra būtinas ir kaip teritorijos valdytojo. Rekonstrukcijos neigiamas poveikis pasireiškia tuo, kad kaip statinio savininkas atsakovas negalės prižiūrėti tos pastato dalies, kuri yra apstatyta, o kaip gretimos teritorijos valdytojo teisės yra pažeidžiamos todėl, kad yra nesilaikyta privalomo atstumo pratęsiant, pailginant pastatą. Ieškinys yra suformuluotas taip, kad pareikštas reikalavimas dėl pastato rekonstrukcijos leidžiant įteisinti savavališką statybą be gretimos teritorijos valdytojo sutikimo, t.y. šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar negavus atsakovo sutikimo galima įteisinti pastatą. Ieškovas akcentuoja, kad tokio sutikimo apskritai nereikia. Tai jeigu tokio sutikimo apskritai nereikia, tai ieškinys turi būti atmestas. Be to, mano, kad žemės sklypo, kuriame ieškovas siekia įteisinti savavališką statybą, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimas, dar nereiškia, jog ieškovas jį valdo ir naudoja teisėtai. Šiuo metu nėra aišku ar 0,8080 ha ploto žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini)), kuriame ieškovas siekia įteisinti savavališką statybą, suformuotas teisėtai, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, jog atsakovo atsisakymas duoti sutikimą įteisinti savavališką statybą negali būti siejamas su žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu. Kartu atsakovas paaiškina, kad jo sutikimas ieškovo savavališkos statybos įteisinimui privalomas ne tik kaip gretimame žemės sklype esančio pastato, su kuriuo ribojasi neteisėtai rekonstruotas pastatas, vieno iš savininkų, bet ir kaip vieno iš gretimo žemės sklypo (teritorijos) valdytojų (naudotojų). Sienos pailginimas (nauja konstrukcija) yra įrengta nesilaikant teisės aktuose nustatytų atstumų iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų, todėl atsakovo sutikimas yra privalomas. Savavališkos rekonstrukcijos metu ieškovui įrengus naujas gamybinio pastato konstrukcijas, nesilaikant teisės aktuose nustatytų atstumų iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų, t. y. gamybinio pastato naujai įrengto priestato sieną įrengus ant besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribos tarp taškų 19 – 20 ir sublokavus ją su pastatu, kurio vienu iš savininku yra atsakovas, atsakovas, kaip gretimo žemės sklypo (teritorijos) vienas iš valdytojų turi teisę atsisakyti duoti sutikimą įteisinti savavališką statybą mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos ir neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas negali tokio atsisakymo ginčyti. Savavališkai pastatytas gamybinio pastato priestatas, esantis šiaurinės rytinėje dalyje (6,49 m x 23,13 m), taip pat pažeidžia atsakovo teises ir interesus, nes keičia servituto, kuriuo atsakovas patenka į savo valdomą žemės sklypą (teritoriją), apimtį ir kontūrus. Mano, jog ieškinys turi būti atmestas ir iš ieškovo priteistos atsakovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, pozicija

5.       Tretysis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) atsiliepime nurodė, kad Inspekcijos statybos valstybinę priežiūrą vykdantis pareigūnas 2017-06-08 atliko patikrinimą vietoje ir 2017-06-13 surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą Nr. SPA-717-(15.2), kuriame nurodyta, kad statytojas UAB „Judex“, neturint statybą leidžiančio dokumento ir patvirtinto statybos projekto, t. y. savavališkai, 2004-2005 metais rekonstravo gamybos/pramonės pastatą valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini). Inspekcija vykdo teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą, o tai reiškia, jog dėl sutikimų statinio statybai/įteisinimui davimo/nedavimo pagrįstumo ar panašių klausimų nesprendžia ir komentuoti negali, nes galiojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai Inspekcijai tokių teisių nesuteikia. Prašė ieškovo ieškinį nagrinėti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir sprendimą priimti teismo nuožiūra.

6.       Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimo neteikė, bylos nagrinėjime nedalyvavo. Atsižvelgiant į tai, kad tretysis asmuo tinkamai informuotas apie procesą, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

7.       Bylos šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2003-07-23 statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas Nr. 1) UAB „Judex" (toliau - Statytojas arba Ieškovas) pagrindu atliko pastato, buvęs adresas (duomenys neskelbtini), buvęs žymėjimas plane 6G2p (toliau - Pastatas), o šiuo metu adresas (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus. 2017-06-22 yra priimtas privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-20-170622-00073 dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo iki 2017-12-21 (ieškinio priedas Nr. 2). Savavališkos statybos aktu Statytojui nurodoma pašalinti savavališkai rekonstruoto gamybos paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pažeidimus, t.y.: priestatą šiaurės rytinėje dalyje (6,49 m x 23,13 m); Priestatą iš kiemo pusės pietvakarinėje dalyje (3,92 m x 4,46 m; 10,62 m x 1,57 m); užstatytą antrą aukštą ant buvusios vieno aukšto dalies ir įrengtas patalpas pastogėje). Ieškovas kreipėsi į prašydama šį terminą pratęsti ir jo prašymas buvo tenkintas, pratęstas privalomojo nurodymo vykdymo terminas iki 2017-03-21, o vėliau Apygardos administracinio teismo Kauno rūmų nutartimi galiausiai pratęstas iki 2020-05-15 (ieškinio priedas Nr. 3). Ieškovas inicijavo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Formavimo ir pertvarkymo projektas buvo patvirtintas 2018-05-23 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1762 dėl žemės sklypo prie statinių formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo (ieškinio priedas Nr. 4). Pagal parengtą žemės formavimo ir pertvarkymo projektą ieškovo valdomų pastatų eksploatavimui yra suformuotas atskiras 0,8080 ha ploto žemės sklypas tik nuosavybes teise valdomų statinių eksploatavimui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas) (Nekilnojamojo turto registro išrašas, ieškinio priedas Nr. 5). Suformavus Žemės sklypą, Pastatas, kurio dalis rekonstrukcijos darbų yra pripažinta savavališka statyba, yra Žemės sklype, o greta esantis pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 10P2p (toliau - Gretimas pastatas) yra gretimais esančioje teritorijoje, kurioje žemės sklypas nesuformuotas (ieškinio 6, 7.-1 priedai). Gretimame pastate patalpas turi šie asmenys: UAB „(duomenys neskelbtini)"; UAB „(duomenys neskelbtini)"; IĮ „(duomenys neskelbtini)";K. G. individuali konsultacija-inovacinė įmonė; E. Š.; UAB „(duomenys neskelbtini)" (ieškinio priedas Nr. 6). Ieškovas dėl sutikimų statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo Nacionalinei žemės tarnybai pateikė prašymą, vėliau patikslintą prašymą dėl tokio sutikimo išdavimo (ieškinio priedai Nr. 7, 10). Nacionalinė žemės tarnyba kreipėsi į Gretimo pastato valdytojus, dėl pozicijos pateikimo. Gretimo pastato savininkai, tarme tarpe ir atsakovas bei nurodė, jog nesutinka su savavališkos statybos įteisinimu, kadangi tai trukdytų prižiūrėti pastatą (ieškinio priedai Nr. 8, 8.1, 8.2). Vėliau, ieškovas gavo Nacionalinės žemės tarnybos 2019-08-16 raštą Nr. 8SD-4061-(14.8.94.) (ieškinio priedas Nr. 11), kuriuo Nacionalinė žemės tarnyba išdavė savo sutikimą įteisinti savavališką statybą neišlaikant minimalių norminių atstumų iki sklypo ribos įteistini savavališką statybą). Taigi, statybos darbai (įteisinimas) pagal žemės sklypo planą (ieškinio priedas Nr. 12) leidžiamas atlikti tarp taškų 24, 21, 20, 19 ties žemės sklypo riba, o tarp taškų 6, 7, 8, 9, 10, 11 (Pastato kraštinė, kurios gretimybėje yra ateityje projektuojamas kelio servitutas - 1,4 m nuo žemės sklypo ribos. Tokiu būdu matyti, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra davusi susitikimą įteisinti savavališką statybą ties Žemės sklypo riba palei Gretimą pastatą, jeigu bus teisės aktų nustatyta tvarka gauti Gretimo pastato patalpų savininkų sutikimai. Ieškovas, kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl užduoties rengti projektinių pasiūlymus derinimo ir Kauno miesto savivaldybės administracija atsisakė derinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, kuriuo siekiama pertvarkius projektinę dokumentaciją, įteisinti savavališką statybą, kadangi nėra gauti visų, t.y. 100% Gretimo pastato savininkų sutikimai (ieškinio priedai Nr. 13.1, 13.2). Kauno miesto savivaldybės administracija papildomai buvo nurodžiusi gauti ir kito pastato, pažymėto 9H1p sutikimus, kuriuos ieškovas gavo (ieškinio priedai Nr. 14.1, 14.2).

Ginčo esmė

8.       Byloje kilo ginčas dėl to, jog atsakovas atsisako išduoti sutikimą ieškovui įteisinti savavališką statybą rekonstruojant ieškovui priklausantį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas mano, kad: 1) atsakovas nėra gretimos teritorijos savininkas ar valdytojas, todėl jo sutikimas neprivalomas pagal Reglamento nuostatas; 2) atsakovas neįrodė, jog jo teisės ir teisėti interesai bus pažeisti, jeigu būtų įteisinta savavališka statyba; 3) neleidus ieškovui įteisinti savavališkos statybos bus padaroma didelė žala ieškovo veiklai, nes ieškovas negalės tinkamai užtikrinti temperatūrinio rėžimo greitai užšaldytų maisto produktų pakrovimo metu, tuo tarpu atsakovo padėtis visiškai nepasikeistų tiek įteisinus, tiek neįteisinus savavališką statybą. Atsakovas gi mano, kad: 1) civilinė byla turi būti sustabdyta iki įsiteisės galutinis sprendimas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I3-39-505/2020; 2) ieškovas privalo gauti atsakovo, kaip vieno iš gretimame žemės sklype (teritorijoje) esančio pastato savininko ir vieno iš gretimos teritorijos valdytojo, sutikimą savavališkos statybos įteisinimui; 3) užstačius pastato sieną, atsakovas negalės jos prižiūrėti kaip pastato bendraturtis.

Dėl ieškovo reikalavimo pripažinti teisę be atsakovo sutikimo pertvarkyti pastato projektinę dokumentaciją, gauti statybą leidžiantį dokumentą įteisinant savavališką statybą

9.       Ieškovas prašo teismo pripažinti teisę be gretimos teritorijos ir gretimo pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 10P2p patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininko UAB „Solanika" sutikimo leisti pertvarkyti pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentaciją, gauti statybą leidžiantį dokumentą įteisinant savavališką statybą, o būtent pastato rekonstrukcijos metu pastatytus priestatą šiaurės rytinėje dalyje (6,49 m x 23,13 m); Priestatą iš kiemo pusės pietvakarinėje dalyje (3,92 m x 4,46 m; 10,62 m x 1,57 m); užstatytą antrą aukštą ant buvusios vieno aukšto dalies ir įrengtas patalpas pastogėje)

10.       Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – Statybos įstatymas) bei statybos techniniuose reglamentuose. Nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka neteisėta, todėl jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys neteisėtos statybos padarinių šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2012; 2016-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-690/2016 ir kt.).

11.       Kaip nustatyta byloje, remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau - Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 1 dalimi, Inspekcijos pareigūnas 2017-06-21 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-170621-00053 (toliau – savavališkos statybos aktas), kuriame konstatavo, kad „savavališkai rekonstruotas gamybos paskirties pastatas (duomenys neskelbtini), pristatant priestatus šiaurės rytinėje dalyje (6,49 m x 23,13 m) ir iš kiemo pusės pietvakarinėje dalyje (3,92 m x 4,46 m; 10,62 m x 1,57 m), užstatytas antras aukštas ant buvusios vieno aukšto dalies bei įrengtos patalpos pastogėje“. Rekonstruoto statinio kategorija – ypatingas statinys.

12.       Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 23 straipsnio 1 dalies 12 punktu ir statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878 (toliau – Reglamentas 1.05.01:2017) 138 punktu, Inspekcijos pareigūnas 2017-06-22 UAB „Judex“ surašė ir privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statybos darbų Nr. PNSD-20-170622-00043 bei privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padalinius Nr. PNSSP-20-170622-00073, kuriuo iš UAB „Judex“ pareikalavo ne vėliau kaip iki 2017-12-21 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios surašytas savavališkos statybos aktas, padarinius: „išardyti savavališkai rekonstruoto gamybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini), priestatus šiaurės rytinėje dalyje 96,49 m x 23,13 m) ir iš kiemo pusės pietvakarinėje dalyje (3,92 x 4,46 m; 10,62 m x 1,57 m), užstatytą antrą aukštą ant buvusios vieno aukšto dalies bei įrengtas patalpas pastogėje, kad pastatas atitiktų 2001-01-31 kadastro bylos duomenis“ (toliau – privalomasis nurodymas).

13.       Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi, tenkindama UAB „Judex“ 2017-11-08 prašymą, 2017-12-14 sprendimu Nr. SDPN-20-171214-00057 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“ privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2018-03-21. UAB „Judex“ dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, kuris 2018-06-11 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3371-554/2018 privalomojo nurodymo įvykdymo terminą UAB „Judex“ pratęsė iki 2019-05-11, taip pat 2019-10-15 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-5503-422/2019  privalomojo nurodymo įvykdymo terminą UAB „Judex“ pratęsė iki 2020-05-15 (ieškinio priedas Nr. 3).

14.       Ypatingasis statinys – statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingosios medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; aukštybinis (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas; kultūros paveldo statinys. Prie ypatingųjų statinių kategorijos priskiriamų statinių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įgaliota institucija. 

15.       Statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.).

16.       Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje nustatyta, kad savavališka statyba yra statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Aplinkybė, kad asmuo ginčo statinį stato neturėdamas jokių privalomų statybos dokumentų, yra aiškus pagrindas pripažinti ginčo statybą savavališka. Byloje nustatyta, kad ginčo statyba institucijos yra kvalifikuota kaip savavališka. Jeigu statyba kvalifikuojama kaip savavališka, tai jos padarinių šalinimas vykdomas taikant Civilinio kodekso 4.103 straipsnį kartu su viešosios teisės normomis, reglamentuojančiomis savavališkos statybos padarinių šalinimą. Vadovaujantis Statybos įstatymo 32 straipsniu, Savavališkos statybos padariniai šalinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka (kaip minėta, toliau – Priežiūros įstatymas). Nuostatos dėl savavališkos statybos legalizavimo yra įtvirtintos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje. Tai rodo įstatymo leidėjo valią tais atvejais, kai savavališkai vykdyta statyba esmingai nepažeidžia suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų ir atitinka statybos techninių dokumentų reikalavimus, leisti statytojui pašalinti savavališką statybą ne nugriaunant statinius, o juos įteisinant. 

17.       Pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalį asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

18.       Pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalį, jeigu į teismą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo kreipėsi kitas viešojo administravimo subjektas ar prokuratūra, teismas savo sprendimu gali įpareigoti atsakovą savo lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, – vykdyti šios dalies 2–5 punktuose nurodytus reikalavimus; 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; teismas sprendime nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimas neįvykdomas, Inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę atsakovo lėšomis; 3) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 5) atstatyti nugriautą statinį ar išardytas statinio dalis, jeigu dėl statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

19.       Taigi, šioje byloje aktualus minėto Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 1 punktas, t.y. tai, kad ieškovo reikalavimas yra nukreiptas į tai, jog siekiama be savininko UAB „Solanika" sutikimo leisti pertvarkyti Pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentaciją, gauti statybą leidžiantį dokumentą įteisinant savavališką statybą. Taigi, svarbu tai, ar teismui sprendžiant dėl ieškovo reikalavimo pagrįstumo nebus pažeidžiamos atsakovo teisės, taip pat tai, ar pagal iškilusį šalių ginčą yra būtinas atsakovo sutikimas. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateiktame ieškinyje nurodo, kad siekia įteisinti savavališkos statybos darbus, t. y. siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau atsakovas UAB „Solanika“, kuris yra vienas iš gretimame žemės sklype esančio pastato patalpų savininkų, neduoda sutikimo be jokių objektyvių priežasčių, o nesant atsakovo sutikimo UAB „Judex“ negali realizuoti įstatymų leidėjo jam suteiktos teisės pradėti savavališkos statybos padarinių įteisinimo proceso. Byloje ginčas kilo ir dėl to, ar atsakovo sutikimas reikalingas ieškovui, kaip žemės sklypo naudotojo, ar kaip pastato bendraturčio. Šiuo atveju iš dalies sutiktina tiek su ieškovo, tiek su atsakovo pozicija, jog atsakovo sutikimas reikalingas kaip pastato bendraturčio, o ne kaip žemės sklypo naudotojo, remiantis sekančiais motyvais, apžvelgiant į teismų praktiką ir teisės aktų nuostatas.

20.       Vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ypatingojo statinio rekonstravimui yra privalomas rekonstrukcijos projektas ir leidimas rekonstruoti statinį. Tokį leidimą išduoda savivaldybės administracijos direktorius. Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje yra reglamentuota, kokie dokumentai turi būti pateikti savivaldybės administracijai, siekiant gauti leidimą rekonstruoti statinį, o šio straipsnio 5 dalies 15 punkte nurodyta, kad asmuo, norintis gauti leidimą, be kita ko, privalo pateikti statybos techniniuose reglamentuose nurodytų subjektų rašytinius pritarimus statinio projektui statybos techniniuose reglamentuose nustatytais atvejais. 

21.       Reglamento 1.05.01:2017 6 priedo 1 punkte yra įtvirtinta, kad jei statinio projekte suprojektuoti statiniai patenka į kitų statinių apsaugos zonas arba numatomi statyti mažesniais nei nurodyti norminiai atstumai iki kitų statinių – iki pateikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, privaloma gauti tų statinių savininkų, o, esant atitinkamam savininko įgaliojimui, – tų statinių valdytojų ar naudotojų rašytinius pritarimus statinio projektui. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, o tai patvirtinta ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos dokumentuose, taip pat atsiliepime, jog ieškovas UAB „Judex“ savavališkai rekonstruotas pastatas yra pastatytas mažesniu nei nurodyti norminiai atstumai iki gretimame žemės sklype esančio statinio, todėl ieškovas, norėdamas įteisinti savavališką statybą, savivaldybės administracijai be kita ko turi pateikti to statinio savininkų rašytinius sutikimus. Todėl, teismas konstatuoja, kad atsakovo sutikimas būtinas ieškovui, kaip gretimo pastato vieno iš bendraturčių.

22.       Šiuo atveju byloje nustatyta ir tai, kad teritorija, kurioje yra gretimas pastatas, t.y. (duomenys neskelbtini), šalia ieškovo valdomo pastato (duomenys neskelbtini), yra laisva valstybinė žemė ir nėra suformuota atskiru sklypu, todėl teisę duoti ar atsisakyti duoti sutikimus kaip teritorijos savininkas ar valdytojas turi tik valstybinės žemės patikėtinis. Remiantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-259 „Dėl Sutikimų statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 93-4831) (toliau - Taisyklės) dėl paminėto sutikimo gavimo ieškovas turėjo pareigą kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą. Remiantis Taisyklių 8.3 punktu, kuriame numatyta, jog „naudojamu valstybinės žemės sklypu, per 5 darbo dienas nuo prašymo išduoti Sutikimą gavimo dienos kreipiasi į valstybinės žemės sklypo naudotoją, prašydamas per 10 darbo dienų raštu pateikti informaciją, ar valstybinės žemės sklypo naudotojas neprieštarauja statinio statybai valstybinės žemės sklype" kreipėsi į gretimo pastato valdytojus, dėl pozicijos pateikimo. Gretimo pastato savininkai, tarme tarpe ir atsakovas nurodė, jog nesutinka su savavališkos statybos įteisinimu, kadangi tai neva trukdytų prižiūrėti pastatą. Atsakovas per Taisyklių nustatytą terminą Nacionalinei žemės tarnybai nurodė atsisakymo duoti sutikimą priežastis išimtinai susijusias su Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimu (priedas Nr. 8-2). Po kurio laiko ieškovas gavo Nacionalinės žemės tarnybos 2019-08-16 raštą Nr. 8SD-4061-(14.8.94.) (priedas Nr. 11), kuriuo Nacionalinė žemės tarnyba išdavė savo sutikimą įteisinti savavališką statybą neišlaikant minimalių norminių atstumų iki sklypo ribos įteistini savavališką statybą. Taigi statybos darbai (įteisinimas) pagal žemės sklypo planą (priedas Nr. 12) leidžiamas atlikti tarp taškų 24, 21, 20, 19 ties žemės sklypo riba, o tarp taškų 6, 7, 8, 9, 10, 11. Iš aptariamo dokumento turinio matyti, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra išdavusi sutikimą Ieškovui įteisinti savavališką statybą (ieškinio priedas Nr. 11), tačiau siekiant įteisinti priestato, pietvakarinėje dalyje (3,92 m x 4,46 m; 10,62 m x 1,57 m, žemės sklypo plane esančių taškų 20 ir 19, kuris ribojasi su gretimo pastato išorės siena, savavališką statybą, nurodė, kad ieškovas turėtų gauti gretimame pastate esančių patalpų savininkų sutikimus. Tokiu būdu matyti, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra davusi susitikimą įteisinti savavališką statybą ties Žemės sklypo riba palei Gretimą pastatą, jeigu bus teisės aktų nustatyta tvarka gauti Gretimo pastato patalpų savininkų sutikimai. Ieškovas, kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl užduoties rengti projektinių pasiūlymus derinimo ir Kauno miesto savivaldybės administracija atsisakė derinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, kuriuo siekiama pertvarkius projektinę dokumentaciją, įteisinti savavališką statybą, kadangi taipogi nėra gauti visų, t.y. 100% Gretimo pastato savininkų sutikimai (ieškinio priedai Nr. 13.1, 13.2). Kauno miesto savivaldybės administracija papildomai buvo nurodžiusi gauti ir kito pastato, pažymėto 9H1p sutikimus, kuriuos Ieškovas gavo (ieškinio priedai Nr. 14.1, 14.2). 

23.       Sutikimą, jei jis ginčo atveju būtų privalomas, turėtų duoti gretimo žemės sklypo (teritorijos) savininkas ar valdytojas, bet ne naudotojas (Kauno apygardos teismo 2014-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-69-221/2014).

24.       Iš aptartų bei nustatytų aplinkybių 22 punkte spręstina, kad šiuo atveju Nacionalinė žemės tarnyba turėjo duoti sutikimą/ nesutikimą ieškovui kaip valstybinės žemės patikėtinis, tačiau pagal aptartų Taisyklių 8.3 punktą pati Nacionalinė žemės tarnyba taip pat turėjo gauti valstybinės žemės naudotojų poziciją šiuo klausimu. Kadangi toks atsakovo sutikimas nebuvo gautas, visgi vėliau Nacionalinės žemės tarnybos savo sutikimą ieškovui pateikė, bet tarnyba akcentavo ir tai, kad sutikimą iš atsakovo, kaip gretimo pastato bendraturčio, ieškovas taip pat turi gauti. Taigi, teismas, šiuo konkrečiu atveju sprendžia, jog kadangi ieškovo pastatas (duomenys neskelbtini), kurio rekonstrukcijos savavališka statyba siekiama įteisinti yra suformuotame valstybiniame žemės sklype, kuris besiriboja su valstybine žeme, o pastato riba ties kiemo priestatu besiriboja su gretimu pastatu (duomenys neskelbtini), kuriame patalpas turi ir atsakovas, todėl sutikimą ieškovas turėjo gauti iš abiejų subjektų, t.y. iš Nacionalinės žemės tarnybos, kaip gretimos teritorijos valdytojos, kaip aptarta 22 sprendimo punkte, o taip pat ir iš gretimo pastato, t.y. (duomenys neskelbtini), bendraturčių. Kadangi, pagal VĮ Registrų centro butų (patalpų) sąrašą pastate adresu (duomenys neskelbtini) yra atskirais nekilnojamojo turto vienetais suformuotos atskiros patalpos (ieškinio priedas Nr. 6), ir atsakovas yra vienas iš tų patalpų bendraturčių, t.y. valdo su kitais asmenimis pastate esančias patalpas, todėl sutikimą ieškovas turi gauti iš atsakovo. Šiai dienai, kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, sutikimo Nacionalinė žemės tarnyba ir Kauno miesto savivaldybė prašo iš dviejų gretimų pastatų, kurie yra laisvoje valstybinėje žemėje (ieškinio 4 priedas). Žemės sklypas prie atsakovui priklausančio pastato nėra suformuotas, to neginčijo ir pati atsakovė (ieškinio 7.1 priedas), todėl, ji nėra žemės sklypo, gretimo žemės sklypo savininkė ar valdytoja. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo argumentas dėl jo sutikimo privalomumo kaip žemės sklypo valdytojo, atmestinas bei sutiktina su ieškovo argumentu, kad atsakovo, kaip teritorijos naudotojo, sutikimo rekonstruoti pastatą pastatant konstrukcijas arčiau, nei minimalūs norminiai atstumai iki sklypo ribos, sutikimo gauti nėra privaloma.

25.       Toliau spręstina, ar atsakovė būdama gretimo pastato viena iš bendraturčių pagrįstai atsisako išduoti sutikimą ieškovui. Ieškovas nurodė, jog siekiant įteisinti savavališką statybą, statybą leidžiantį dokumentą išduodanti institucija, reikalauja, jog būtų gauti visi gretimo pastato adresu (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų sutikimai. Ieškovas yra gavęs visus sutikimus, išskyrus atsakovo (ieškinio priedai 8,1,8.2, 9.1, 9.2, 14.1, 14.2). Ieškovė mano, kad atsakovas atsisako išduoti sutikimą nepagrįstai, nesant jokio faktinio ar teisinio pagrindo, nors dauguma gretimame pastate esančių patalpų savininkų tokius sutikimus yra išdavę.

26.       CK 4.85 straipsnio 1 dalis numato, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą.

27.       Teismas nesutinka su atsakovo argumentais, kad šiuo atveju CK 4.85 straipsnio nuostatos šioje byloje apskritai netaikytinos ir atmeta kaip nepagrįstus, kadangi tokios įstatymo nuostatos taikytinos. Tačiau, matyti, kad šalys yra skirtingų nuosavybės objektų savininkai, t.y. jie tarpusavyje nėra bendraturčiai, o yra skirtingų gretimų pastatų ((duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini)) ar jų dalių savininkai. Todėl CK 4.85 straipsnio nuostatos taikytinos ta apimtimi tarp pastato (duomenys neskelbtini) bendraturčių. Matyti ir tai, jog visi kiti pastato (duomenys neskelbtini), bendraturčiai ieškovui sutikimus dėl gretimo pastato rekonstrukcijos, pristatytų priestatų šiaurės rytinėje dalyje ir iš kiemo pusės pietvakarinėje dalyje yra išdavę. Taigi, pritartina ieškovui, kad bendraturčių sprendimas dėl jo gretimai pastatytų priestatų, yra (duomenys neskelbtini), priimtas balsų dauguma.

28.       Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Esant minėtai nuostatai, bendras daiktas privalo būti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visiems bendraturčiams bendradarbiaujant, derinant savo interesus priimtiniausiu jiems būdu, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis). Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus, veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškodami priimtiniausio jiems visiems sprendimo būdo, nesiekdami savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčių susitarimas leidžia užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą. Bendraturčio sutikimo nedavimas siekiančiajam pradėti statybas kitam bendraturčiui, reiškia jų nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą. Bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus, todėl suinteresuoti asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti remonto, statybų ir kitus darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš atliekamų darbų, t. y., nesutikimas turi būti protingai motyvuotas ir įrodytas, kad bendraturčio atliekami bendro turto pakeitimai pakeis esmines bendraturčio gyvenimo ar veiklos sąlygas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija lems esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008, 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-695/2019).

29.       Taigi, pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui. Kitų statinio bendraturčių nesutikimas gali būti grindžiamas tuo, jog projekto pasiūlymų sprendiniai neatitinka statybos techninių dokumentų ar kitų panašaus pobūdžio teisės aktų reikalavimų, kita vertus, tai nereiškia, jog tokio pobūdžio argumentai yra vieninteliai argumentai, kuriais bendraturčiai gali įrodinėti savo teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimo grėsmę. Bendraturčiai, siekdami apginti savo teises ir (ar) teisėtus interesus nuo galimo jų pažeidimo, gali nurodyti įvairias priežastis ir remtis įvairiomis aplinkybėmis, atitinkančiomis jų interesus, pvz., kaip yra nurodęs kasacinis teismas, bendrų patalpų naudojimo pasikeitimo, klientų srauto atsiradimo ar pasikeitimo (įėjimais, stovėjimo vietomis, šiukšlių išvežimu, energijos tiekimu ir kt.) kitimo ir pan. aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016).

30.       Savavališka statyba gali būti legalizuota tik esant dviejų būtinų juridinių faktų sutapčiai: pirma, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti statybos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams, antra, turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl galimybės leisti statytojui (savininkui) įteisinti savavališką statybą, turėtų aiškintis, kada ir esant kokioms faktinėms bei teisinėms aplinkybėms statytojas atliko statybos darbus, kokie faktiniai ir teisiniai pagrindai nulėmė jo veiksmus. Pagal nustatytas aplinkybes teismas turėtų spręsti, ar tokių statinių statyba atitinkamoje teritorijoje iš viso galima, dėl kokių priežasčių savavališka statyba nėra įteisinta ir ar statytojo nurodytos galimybės ją įteisinti yra realios, taip pat per kokį terminą statytojas galėtų sutvarkyti reikalingą statybų dokumentaciją. Kadangi savavališkos statybos įteisinimas yra asmens teisė, o ne pareiga, teismas, įvertinęs bylos faktines ir teisines aplinkybes ir nustatęs, kad statyba, dėl kurios vyksta ginčas, yra galima ir esmingai nepažeidžia įstatymo saugomų interesų, gali nustatyti terminą, per kurį asmuo turi pradėti ir baigti savavališkos statybos įteisinimo procedūrą, o šios sąlygos nevykdant dėl nuo statytojo priklausančių priežasčių (nesikreipia, nepateikia visų dokumentų ir pan.), suėjus terminui, statinys turi būti nugriautas statytojo lėšomis (Statybos įstatymo 28 straipsnio 9 dalis).

31.       Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose ir atstovas posėdžio metu išdėstė savo atsikirtimus ieškovo ieškinio reikalavimams, nurodydamas, kad ieškovas siekia įteisinti gamybinio pastato savavališką statybą (rekonstrukciją), kurio vienas iš priestatų (naujai įrengtas), esantis kiemo pusės pietvakarinėje dalyje (3,92 m x 4.46 m; 10,62 m x 1,57 m) yra ne tik ant besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų, bet taip pat tarp taškų 19 – 20 yra 4,46 m pailginta pastato siena, kuri naujai blokuojasi su pastatu, kurio vienu iš savininku yra atsakovas. Atsakovas nurodė, kad atsakovo pastato sienos pailginimas 4,46 m. ir atsakovo pastato sienos užstatymas tarp taškų 19 - 20, riboja atsakovo galimybes tvarkyti pastatą, ir tai pažeidžia atsakovo, kaip pastato vieno iš savininkų teises ir interesus. Taip pat nurodo, kad savavališkai pastatytas gamybinio pastato priestatas, esantis šiaurinės rytinėje dalyje (6,49 m x 23,13 m), taip pat pažeidžia atsakovo teises ir interesus, nes keičia servituto, kuriuo atsakovas patenka į savo valdomą žemės sklypą (teritoriją), apimtį ir kontūrus. Teismas atkreipia atsakovo dėmesį, kad tokie atsikirtimai byloje nebuvo pagrįsti jokiai papildomais įrodymais, o tik remiamasi aplinkybe, kad institucijų pripažinta ieškovui savavališka statyba. Kaip minėta, aptartų teisės aktų nuostatomis, ieškovas turi teisę savavališką statybą įteisinti ir šiuo atveju teismui kyla pareiga išspręsti klausimą ar atsakovo atsisakymas yra pagrįstas.

32.       Ieškovas ir jo atstovė viso proceso metu, procesiniuose dokumentuose ir posėdyje tvirtino, kad atsakovas neturi jokių išskirtinių teisių į šią sieną. Jis sprendimus dėl bendrojo naudojimo išorės pastato konstrukcijų turi teisę priimti tik su kitais bendraturčiais, kurie šiai dienai sutikimus yra išdavę. Todėl mano, kad atsakovas sutikimų neišduoda nepagrįstai. Ieškovas gamina šaldytus maisto produktus ir tam, kad jis įvykdytų savo veiklą, užtikrintų higienos reikalavimas, reikia, kad automobilis galėtų įvažiuoti į šaltą zoną. Šis priestatas buvo įrengtas išimtinai tikslu, kad pastatas atitiktų teisės aktų reikalavimus, susijusius su šaldytų produktų gamyba ir pakrovimu. Ieškovas nurodo, kad pagal Greitai užšaldytų maisto produktų techninio reglamento patvirtinimo nuostatas, 8 punktą, greitai užšaldyti maisto produktai, temperatūra visose produkto vietose turi būti pastovi ir 9 punktas numato, kad produkto temperatūros nuokrypiai paskirstymo metu ir mažmeninės prekybos vitrinose negali būti didesni kaip 3 laipsniai. Taigi šioje vietoje, kur yra priestatas yra būtent šaldytų maisto produktų pakrovimo vieta. Jis buvo prailgintas tuo tikslu, kad krovinis automobilis įvažiuodamas pasikrauti šaldytus maisto produktus, už jo užsidarytų durys ir būtų užtikrinti greitai užšaldytų maisto produktų techninio reglamento reikalavimai. Ieškovas mano, kad atsakovo galimybės tvarkyti pastatą nėra ribojamos. Pastatą valdo visi bendraturčiai. Atsakovas netvarko tos dalies, kuri yra priblokuota. Teisę tvarkyti šią dalį turi tik susitarus su kitais bendraturčiais ir jeigu reikėtų tą dalį tvarkyti ir nebūtų to priestato, tai be kitų bendraturčių pritarimo ar sprendimo, tos dalies netvarkytų, nes iš esmės dėl pastato bendrojo naudojimo konstrukcijos bendrąja daline nuosavybės teise priklauso visiems pastato patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Savo argumentams pagrįsti ieškovas 2021-02-26 d. pateikė kaip priedus byloje užregistruotas Nr. DOK 26103 fotonuotraukas, apžiūrėtas bylos nagrinėjimo metu. Šios nuotraukos sustiprino teismo įsitikinimą, kad realiai ir faktiškai atsakovui nėra kliūčių naudotis pastatu. Iš fotonuotraukų matyti, kad ieškovo ir atsakovo teritorijos yra atskirtos tvora. Atsakovas toje dalyje pastatu nesinaudoja, jo patalpos yra visiškai kitoje pastato (duomenys neskelbtini), pusėje. Tokių aplinkybių atsakovas nepaneigė, juo labiau, kad iš foto nuotraukų matyti, kad gretimo pastato, prie kurio yra priblokuotas ieškovo priestatas yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“, o tai pagal bylos duomenis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip vieno iš (duomenys neskelbtini), bendraturčių valdomo pastato dalis, kuris savo sutikimą ieškovui įteisinti pristatytus priestatus yra išdavęs (ieškinio priedas Nr. 14.1). Taigi, įteisinus priestatą konkrečiai atsakovui nebus trukdoma prižiūrėti savo pastato bendrojo naudojimo konstrukcijas. Be to, vertintina ir ta aplinkybė, kad pagal bylos duomenis šis priestatas ieškovo pastatytas ir faktiškai naudojamas gana ilgą laiko tarpą, tačiau jokių duomenų byloje apie tai, kad atsakovas būtų kreipiasis dėl jo teisių ar interesų pažeidimo būtent dėl jo naudojimo ar disponavimo, byloje nėra.

33.       Tais atvejais, kai nukrypimas nuo teisės aktuose nustatytų atstumų yra nedidelis, lyginant su viso privalomo atstumo dydžiu, ir nepažeidžia minimalių atstumų nustatymo viešųjų tikslų, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, jis gali būti pripažintas pažeidimu, nelemiančiu statybos neteisėtumo. Tokia kasacinio teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad tik išimtiniais atvejais teismas gali pripažinti, jog statinio rekonstrukcija mažesniu nei teisės aktuose nustatytu atstumu iki sklypo ribos galėtų būti pripažinta nepažeidžiančia gretimo sklypo savininko teisių ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-22 nutartis c.b. Nr. e3K-3-483-403/2017, 28 p.).

34.       Todėl, šiuo atveju vertintini atsakovo argumentai dėl galimų jo interesų pažeidimų, ieškovui pastačius priestatus. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas į bylą neteikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo teisių interesų pažeidimus, jie išliko deklaratyvūs. Bylos nagrinėjimo metu teismas kelis kartus siūlė ginčą spręsti taikiai, buvo pripažinęs šalių vadovų asmeninį dalyvavimą būtinu. Vieną kartą atvykęs į teismo posėdį atsakovo vadovas nurodė, kad jis siekia taikaus susitarimo ir tam pasikvietė atitinkamas institucijas, kurios patikrintų tam tikras aplinkybes dėl valdomo pastato, tačiau teismui tokių aplinkybių nei raštu, nei žodžiu neatskleidė, nedalyvavo teismo posėdžiuose, nebendradarbiavo, kad būtų išsiaiškintos reikšmingos ir svarbios jo interesų pažeidimo galimos priežastys. Taigi, laikytina, kad teismui per ne trumpą bylos nagrinėjimo laiką nebuvo pateikti protingi motyvai, kurie patvirtintų, kad rekonstrukcija lems esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos. Atsižvelgiant į nurodomus teismo motyvus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju tiek Kauno miesto savivaldybė, tiek Nacionalinė žemės tarnyba, tiek Inspekcija, t.y. institucijos savo dokumentuose užfiksavusios, kad ieškovo pastatyti priestatai turi neatitikimų teisės aktų normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams, tačiau jie nėra tokie, kurie keltų grėsmę asmenų saugumui, viešajam interesui. Todėl, teismas konstatuoja, kad ieškovo prašomos savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų. 

35.       Šiuo atveju sutiktina su ieškovu, kad neleidus įteisinti savavališkos statybos bus padaroma žala ieškovo veiklai. Nugriovus priestatą ieškovui atsirastų nuostolių, nes jis negalėtų vykdyti savo pagrindinės veiklos – greitai užšaldytų maisto produktų gamybos ir pardavimo. Todėl nugriovus priestatą ieškovas gali neturėti galimybės užtikrinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000-03-03 įsakymu Nr. 33 „Dėl Greitai užšaldytų maisto produktų techninio reglamento patvirtinimo“ reikalavimų laikymosi. Tuo tarpu atsakovo padėtis visiškai nepasikeistų tiek įteisinus, tiek neįteisinus savavališką statybą. Remiantis išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad atsakovo atsisakymas išduoti ieškovui sutikimą, yra nepagrįstas, ieškinys tenkintinas, pripažintina ieškovui UAB „Judex" teisė be gretimo pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 10P2p patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininko UAB „Solanika" sutikimo leisti pertvarkyti pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentaciją, gauti statybą leidžiantį dokumentą įteisinant savavališką statybą.

36.       Tik tikslintinas ieškovo reikalavime nurodytas pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos, priklausančios atsakovui unikalus numeris, kadangi pagal VĮ Registrų centro Butų (patalpų) sąrašą pastate UAB „Salonika“ priklausančios patalpos unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat tikslintinas ieškovui priklausančio pastato (duomenys neskelbtini) unikalus numeris, nurodant sprendimo rezoliucinėje dalyje numerį (duomenys neskelbtini). Taip pat šalintina ieškovo reikalavimo formuluotė „gretimos teritorijos ir“, kadangi teismas sprendime pasisakė ir iš bylos duomenų nustatė, kad atsakovas nėra gretimos teritorijos savininkas, laikant, kad toks teismo sprendimo rezoliucinės dalies formulavimas nekeičia nei patenkinto ieškovo reikalavimo, nei aptarto ginčo esmės, o tik atitinka faktines bylos aplinkybes.

Dėl atsakovo prašymo stabdyti civilinę bylą

37.       Pagal bylos duomenis nustatyta, kad parengti projektinę dokumentaciją bei gauti statybą leidžiantį dokumentą, ieškovui buvo būtina suformuoti žemės sklypą, skirtą ieškovo pastatų ir statinių eksploatavimui. Statytojas iniciavo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Formavimo ir pertvarkymo projektas buvo patvirtintas 2018-05-23 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1762 dėl žemės sklypo prie statinių formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo (ieškinio priedas Nr. 4). Pagal parengtą žemės formavimo ir pertvarkymo projektą ieškovo valdomų pastatų eksploatavimui yra suformuotas atskiras 0,8080 ha ploto žemės sklypas nuosavybes teise valdomų statinių eksploatavimui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas) (Nekilnojamojo turto registro išrašas, ieškinio priedas Nr. 5).

38.       Atsiliepime į ieškinį bei posėdžio metu atsakovo atstovas tvirtino, jog egzistuoja privalomas šios bylos stabdymo pagrindas, nes Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I3-39-505/2020 yra nagrinėjamas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto teisėtumas. Sprendimas byloje pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis yra priimtas 2020 m. lapkričio 20 d., šiuo metu yra apskųstas Lietuvos Vyriausiajam administraciniams teismui (Administracinė byla Nr.: A-2582-556/2021). Atsakovas teigia, kad administracinėje byloje nustačius, kad Žemės sklypas buvo suformuotas neteisėtai, ieškovas negalėtų inicijuoti (pradėti) gretimos teritorijos savininkų sutikimų dėl savavališkos statybos įteisinimo procedūros. Tačiau tokie atsakovo argumentai nepagrįsti, teismas juos atmeta bei sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo stabdyti šią bylą, nes tarp administracinės bylos ir šios bylos nėra prejudicinio ryšio.

39.       Pritartina ieškovo argumentams, jog Statybos įstatyme bei Statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas." (toliau - Reglamentas) nėra numatytas dokumentų, reikalingų įteistini savavališką statybą, gavimo eiliškumas. Reglamento 11 p. nurodoma, kad „Norint gauti leidimą statyti naują ar rekonstruoti statinį savivaldybės administracijai pateikiamas prašymas (Reglamento 1 priedas), Statybos įstatymo [8.3] 27 straipsnio 5 dalyje nurodyti dokumentai (išskyrus tuos, kurie yra statinio projekto sudėtyje) ir Reglamento 6 priede nurodyti rašytiniai pritarimai (raštai ir (ar) žymos statinio projekte) statinio projektui. Statybos įstatymo [8.3] 24 straipsnio 1 dalyje nurodyto atitinkamo statinio projekto (toliau - statinio projektas) visos dalys turi būti įrašytos į elektroninę laikmeną." Reglamento 51 p. papildomai nurodoma, kad „Jei statinys statomas ar pastatytas savavališkai, statytojas, norėdamas įteisinti šią statybą (gauti statybą leidžiantį dokumentą), privalo sumokėti Statybos įstatyme [8.3] nurodyto dydžio įmoką už savavališkos statybos įteisinimą." Taigi teisės aktai numato tik pateiktinų dokumentų visetą, tačiau ne dokumentų gavimo eiliškumą. Spręstina, kad ieškovas turėjo teisę kreiptis ir gauti sutikimus iš gretimo pastato patalpų savininkų net tada, kai dar Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūros nebuvo baigtos ir Žemės sklypas nebuvo suformuotas ar išnuomotas ieškovui. Todėl, atsakovo argumentai, kad iki kol nebus galutiniu įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas žemės sklypo formavimo teisėtumas, sutikimų gavimo procedūros inicijuoti ieškovas negalėjo, yra nepagristi.

40.       Tokio pobūdžio situacijose yra labai svarbus visų suinteresuotų asmenų glaudus bendradarbiavimas, siekiant išsiaiškinti galimybes ieškovui suteikti žemės sklypo valdymo ir naudojimo teises, ir tik nustačius, kad nėra teisinių priemonių suteikti ieškovui žemės valdymo ir naudojimo teises prie jo valdomo statinio, reikėtų spręsti, ar proporcinga priemone galėtų būti pripažintas statinio griovimas. Tačiau, kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog neleistina tokia situacija, kad atskirų teisių įgyvendinimas tarpusavyje būtų susijęs taip, jog neįgyvendinus vienos teisės – negalimas kitos teisės įgyvendinimas, o tos antrosios teisės nebūtų galima įgyvendinti, kol neįgyvendinta pirmoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013).

41.       Tarp administracinės ir šios bylos nėra jokio prejudicinio ryšio tuo pačiu ir pagrindo stabdyti šią bylą, nes, jeigu ir būtų pripažinti administraciniai aktai negaliojančiais, ši byla turėtų būti nagrinėjama ir teismas turėtų pasisakyti, ar atsakovo atsisakymas išduoti sutikimą įteisinti savavališką statybą rekonstruojant pastatą yra pagrįstas, o nustačius, jog nepagrįstas - leisti ieškovui įteisinti savavališką statybą be atsakovo sutikimo. Toks teismo sprendimas be kita ko reikštų, kad ieškovas būtų įpareigotas parengti ir pateikti savivaldybės administracijai visus kitus dokumentus, būtinus savavališkos statybos įteisinimui, tame tarpe ir įgyti statytojo teises (teisę į žemės sklypą po pastatu)

42.       Tokiu būdu, kaip teismas aptarė sprendime, atsakovo teisės ir pareigos, klausimais, susijusiais su ieškovo pastato rekonstrukcija ieškovui siekiant įteisinti savavališką statybą, kildinamos tik kaip gretimo pastato patalpų nuosavybės teisės, o ne iš teisės naudotis gretima teritorija. Todėl pritartina ieškovo pozicijai, kad nėra nustatytas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas privalomas civilinės bylos stabdymo pagrindas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

43.       Pagal bendrą taisyklę, ieškinį patenkinus, bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti pralaimėjusi šalis. Ieškovė nurodė, kad patyrė bylinėjimosi išlaidas: 4204,75 Eur atstovavimo išlaidas ir 113 Eur žyminį mokestį, viso 4317,75 Eur, o atsakovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 1200 Eur atstovavimo išlaidų. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, analizuojamas faktines bei teisines aplinkybes, parengtų procesinių dokumentų kiekį ir apimtis, advokato dalyvavimą bylos nagrinėjime, laikytina, kad ieškovo prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydžius. Ieškinį patenkinus, yra pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš neatleistos nuo bylinėjimosi išlaidas atsakovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas).

44.       Iš atsakovės priteistinos 5,26 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį patenkinti.

Pripažinti ieškovui UAB „Judex", juridinio asmens kodas 134494286, teisę be gretimo pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 10P2p patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininko UAB „Solanika", juridinio asmens kodas 159861167, sutikimo leisti pertvarkyti pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentaciją, gauti statybą leidžiantį dokumentą įteisinant savavališką statybą: pastato rekonstrukcijos metu pastatytus priestatą šiaurės rytinėje dalyje (6,49 m x 23,13 m), priestatą iš kiemo pusės pietvakarinėje dalyje (3,92 m x 4,46 m; 10,62 m x 1,57 m), užstatytą antrą aukštą ant buvusios vieno aukšto dalies ir įrengtas patalpas pastogėje.

Priteisti iš atsakovės UAB „Solanika", juridinio asmens kodas 159861167, 4317,75 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus septyniolika eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Judex", juridinio asmens kodas 134494286.

Priteisti iš atsakovės UAB „Solanika", juridinio asmens kodas 159861167, 5,26 Eur (penkis eurus 26 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660. Duomenis apie jos sumokėjimą pateikti teismo raštinei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismo per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Vaida Motiejūnienė