Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-75-278-2012].doc
Bylos nr.: 2A-75-278/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Panevëþio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr

Pirmosios instancijos teismo                           Civilinė byla Nr. 2A-75-278/2012

Teisėjas Vygintas Mažuika                                  Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02346-2011-2

            Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                            45.12; 54; 99.1; 99.3; 114.4; 121.14;121.21

                                                                                                                                                                       

                                                             

 

                               PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

                                           

                                            N U T A R T I S

                                 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                              2012 m. vasario 20 d.

                                                            Panevėžys

              

 

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Zinos Mickevičiūtės,

kolegijos teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3240-828/2011 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Interselas“ ieškinį atsakovei E. A. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B. Valiulienės pranešimą apie bylą,

n u s t a t ė :

 

ieškovė nurodė, kad 2010-10-28 su atsakove  E. A. buvo sudaryta  paslaugos teikimo sutartis Nr. 10/149 Bitė, pagal kurią atsakovė išsinuomojo mobilaus telefono abonento numerį ir įsipareigojo mokėti ieškovei už teikiamas telekomunikacijų paslaugas. Nurodė, kad atsakovė E. A. sutartinių įsipareigojimų nevykdė – nepilnai atsiskaitė už suteiktas paslaugas, nesumokėjo mokesčio už suteiktą telefoną; naudojosi ieškovės teikiamomis paslaugomis sutartyje uždraustu būdu - „srauto terminavimu“, t.y., naudojo suteiktą SIM kortelę su kompiuterine įranga, dėl ko per labai trumpą laiką interneto pagalba išsiuntė didelį kiekį SMS. Teigia, kad šalių sutarties 7 p. už šiuos veiksmus yra numatyta 10 000 Lt bauda. Nurodė, kad 2011 m. sausio mėn. atsakovė pranešė, kad nutraukia sutartį, tai ji patvirtino ir savo veiksmais – nesinaudojo ieškovės paslaugomis, neapmokėjo sąskaitų. Teigia, jog šalys sutarties 21 p. susitarė, kad už vienašališką sutarties nutraukimą privaloma sumokėti baudą po 59 Lt už kiekvieną likusį sutarties mėnesį. Prašė teismą priteisti iš atsakovės 364,90 Lt skolą už  suteiktas paslaugas, 103,54 Lt delspinigių, 1 180 Lt netesybų ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovės E. A. ieškovei priteisė 30,40 Lt  skolą už suteiktas paslaugas, 334,50 Lt  baudą už sutarties pažeidimą, 708 Lt  baudą už sutarties nutraukimą prieš terminą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą bei 280,28 Lt  bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, kad tarp šalių sudaryta sutartis negali būti pripažinta vartojimo sutartimi ir jai netaikytini vartojimo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad UAB „Interselas“ įrodė, kad atsakovė naudojosi pagal sutartį teikiamomis paslaugomis ne asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti, o ūkinei-komercinei veiklai, siekdama ekonominės naudos ir šią aplinkybę pripažino Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Nurodė, kad atsakovė neįrodė, jog paslaugų, už kurias reikalaujama apmokėti, ieškovė neteikė ar jas teikė netinkamai, kad ji apmokėjo ieškovės nurodomą skolą - 30,40 Lt. Teismas nustatė, jog atsakovė, naudodamasi ieškovės paslaugomis, vykdė srauto terminavimą, t.y. atliko veiksmus, kuriuos draudžia sutartis ir už kuriuos sutartyje numatyta civilinė atsakomybė, todėl reikalavimas taikyti sutartinę atsakomybę ir priteisti 334,50 Lt baudą yra tenkintinas. Pažymėjo, kad ieškovė reikalauja 103,54 Lt netesybų, kurios nenumatytos tarp šalių sudarytoje sutartyje ar įstatyme, todėl reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmetamas. Teismas pripažino, kad atsakovė sutartį nutraukė nuo 2011 m. sausio mėn., savo žodinį pranešimą apie sutarties nutraukimą patvirtino ir konkliudentiniais veiksmais – nebevykdydama įsipareigojimų pagal sutartį, nesinaudodama ieškovės paslaugomis, neapmokėdama jo pateiktų sąskaitų, todėl reikalavimas taikyti sutartyje numatytą atsakomybę už sutarties nutraukimą iš esmės pagrįstas. Teismas, atsižvelgęs į šalių sutartinių santykių pobūdį, į aplinkybę, kad sutartyje nenumatyta taikyti išimtines ar alternatyvias netesybas, į prievolės vertę, į netesybų atsiradimo pagrindą ir aplinkybes, į kreditoriaus dėl sutarties nutraukimo galimus patirti nuostolius, į aplinkybę, jog ieškovė pažeidė sutartį, atlikdama joje numatytus draudžiamus veiksmus, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, sprendė, kad atsakovė privalo sumokėti 60 proc. ieškovės reikalautos baudos, t.y., 708 Lt.

Apeliaciniu skundu atsakovė E. A. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes teismas neatskleidė bylos esmės, išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus. Nurodo, kad niekada neketino nutraukti sutarties ir naudojosi ieškovės teikiamomis paslaugomis iki tol kol UAB „Interselas“ 2010-01-25 savavališkai, vienašališkai ir be perspėjimų nutraukė ryšio paslaugų sutartį. Teigia, jog paskutinę UAB „Interselas“ sąskaitą už paslaugas SMS žinute gavo 2011-01-24 ir ją apmokėjo 2011-01-25. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neištyrė fakto, kad UAB „Interselas“ paslaugas apmokestindavo ne pagal sutartyje numatytus tarifus, be to, teismui nebuvo žinoma aplinkybė, kad sutarties pasirašymo dieną buvo sumokėtas avansas už paskutinį sutarties mėnesį, dėl ko neteisingai buvo paskaičiuotos netesybos. Teigia, kad UAB „Interselas“ nepateikė teismui jokių dokumentų, patvirtinančių 30,40 Lt skolos dydį. Nurodo, kad sąskaitas ieškovė jai pateikdavo SMS žinutėmis, o teismui pateiktos sąskaitos jai nėra žinomos, nebuvo atsiųstos. Mano, jog tariama skola ieškovė bandė pagrįsti savo veiksmus apribojant paslaugų teikimą, nes jai UAB „Interselas“ 2010-02-07 atsiuntė raštą bei sąskaitą, raginant apmokėti 10 000 Lt baudą, tačiau apie 30,40 Lt skolą minėtame rašte nenurodoma. Be to, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į aplinkybę, jog LR Ryšių reguliavimo tarnyba yra konstatavusi, kad UAB „Interselas“ neturi teisės teikti mobiliojo ryšio paslaugų, nes neturi jokių tiesioginių sutarčių su mobiliojo ryšio operatorium „BITĖ Lietuva“, kurio paslaugas perpardavinėja. Be to, nurodo, kad neaišku kokiu būdu teismas nustatė tariamą sutarties netesybų dydį, t. y., 708 Lt. Paslaugų teikėjas privalo dėl vartotojo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat dėl vienašališko sutarties nutraukimo patirtų nuostolių dydį įrodyti, tačiau UAB „Interselas“ nuostolių dydžio neįrodinėjo. Teigia, jog teismas neatsižvelgė į Vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvadą dėl sutarties ir atskirų jos punktų atitikimo galiojantiems teisės aktams bei padarė nepagrįstą išvada, jog minėta institucija negali pasisakyti dėl kilusio ginčo. Teismas taip pat neatsižvelgė ir į LR konkurencijos tarnybos išvadą, kurioje konstatuota, jog UAB „Interselas“ reklama yra klaidinanti. Teigia, kad teismas neatskleidė „srauto terminavimo“ sąvokos, todėl neaišku, už ką priteista 334,50 Lt bauda. Nurodo, kad sutarties 7 punkto pažeidimas padarytas ne naudojant savadarbę programinę įrangą, o naudojant oficialią „BITĖ Lietuva“ teikiamą paslaugą – „SMS biuras“, leidžiančią išsiųsti bet kokį SMS kiekį per itin trumpą laiką pagal sutartyje numatytus įkainius. Pažymi, kad teismo sprendime nurodyti teiginiai, jog atsakovė naudojosi pagal sutartį teikiamomis paslaugomis ūkinei komercinei veiklai, siekdama ekonominės naudos, nepagrįsti jokiais įrodymais, o paremti tik ieškovės nuomone. Nurodo, kad bylos nagrinėjimas Panevėžio miesto apylinkės teisme, o ne jos gyvenamosios vietos teisme trukdė dalyvauti teismo posėdžiuose, efektyviai ginti savo teises, apribojo galimybę pareikšti priešieškinį. Teigia, jog prašė teismo bylą perduoti nagrinėti pagal gyvenamąją vietą, tačiau teismas netenkino minėto prašymo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „Interselas“ prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovė savo prievoles įvykdė tinkamai. Teigia, jog byloje įrodyta, kad atsakovė, naudodamasi ieškovės paslaugomis, vykdė srauto terminavimą, t.y., atliko neteisėtus veiksmus, kuriuos draudžia sutartis ir už kuriuos numatyta atsakomybė. Mano, kad kreipimasis į valstybines ar visuomenines organizacijas negali įtakoti teismo sprendimo. Teigia, kad byla buvo nagrinėjama remiantis bendrosiomis teismingumo taisyklėmis, o į teismo posėdžius atsakovė buvo kviečiama siunčiant šaukimus jos nurodytu adresu.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas bylą išnagrinėjo neperžengdamas apeliacinio skundo ribų ir, nenustatęs absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, dėl neapskųstos sprendimo dalies nepasisako (CPK 320 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad 2010-10-28 UAB „Interselas“ ir atsakovė  E. A. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 10/149 Bitė, kuria  ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei GSM/DSC ryšį, teikiamą BITĖ bei išnuomoti BITĖ priklausančių mobilių telefonų abonentų numerius (b.l. 5).  Minėta sutartimi UAB „Interselas“ įsipareigojo leisti klientui išnuomotiems mobilių telefonų abonentų numeriams naudotis sutarties Priede Nr. 1 išvardintais mobilaus ryšio pokalbio tarifais ir iki kiekvieno mėnesio 7 dienos pateikti klientui sąskaitą už ryšio teikėjo suteiktas paslaugas, įtraukiant mokestį už paslaugos teikėjo klientui išnuomotų mobilių telefono abonento numerių nuomą. Atsakovė įsipareigojo už ryšio teikėjo suteiktas paslaugas paslaugos teikėjo klientui išnuomotiems mobiliems telefono abonento numeriams mokėti pagal Priede Nr. 1 pateiktus tarifus bei numatyto dydžio nuomos mokestį už kiekvieną išnuomotą mobilaus telefono numerį, be to,  paslaugos gavėjas  įsipareigojo sąskaitą apmokėti bankiniu pavedimu  iki einamojo mėnesio 15 dienos į ieškovės nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą (sutarties 2-5 p.p.). Be to, šalys susitarė dėl baudų esant srauto terminavimui bei  vienašališkam sutarties nutraukimui  ir kt. (b.l. 5-6). Iš paslaugos teikimo sutarties priedo Nr. 3 matyti, kad paslaugos teikėja UAB „Interselas“ atsakovei E. A. išnuomojo vieną telefono abonento numerį (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). Paslaugų teikimo sutarties Nr. 10/149 Bitė  20 punktu šalys susitarė, kad sutartis galioja iki 2012-10-28, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad šalių sutartis 2011-01-25 buvo  nutraukta. Sutarties  21 punktu numatyta, kad vienašališkai  nutraukus sutartį anksčiau laiko paslaugos teikėjui yra mokamos netesybos po 59 Lt už kiekvieną likusį sutarties galiojimo mėnesį. Šiuo pagrindu UAB „Interselas“ prašė teismą priteisti iš atsakovės netesybas, nurodydama, kad sutartį anksčiau sutartimi nustatyto termino nutraukė atsakovė. Apeliantė E. A. teigia, jog sutartį nutraukė UAB „Interselas“, nes apribojo paslaugų teikimą. Šalių sutarties 7 p. atsakovė įsipareigojo nesinaudoti BITĖ teikiamomis paslaugomis skambučių užbaigimui OMNITEL, BITĖ LIETUVA, TELE2 ir kitų operatorių tinkluose, siekiant ekonominės naudos, susijusios su pokalbių tarifų skirtumu tarp tarifų, taikomų pagal šį susitarimą ir tinklų  sujungimo mokesčio, paslaugų tiekėjų taikomomis premijomis ir /arba kitomis naudotis už įeinančius skambučius, taip pat telekomunikacijų paslaugų teikimui tretiesiems asmenims ir kitiems BITĖ nesankcionuotiems tikslams. Šalys susitarė, kad klientui pažeidus šį punktą, ieškovė turi teisę apriboti klientui paslaugų teikimą, pareikalauti  sumokėti 10 000 Lt baudą už kiekvieną nustatytą pažeidimo atvejį bei atlyginti paslaugų teikėjo patirtus nuostolius, jei jų nepadengia bauda. Be to, sutartyje nustatyta, kad bauda yra taikoma ir  atsiradus srauto terminavimui. Ieškovas teigia, kad atsakovė suteiktu telefono numeriu atliko draudžiamus veiksmus, t.y., srauto terminavimą. UAB „Interselas“ pirmosios instancijos teismui pateikta atsakovei suteikto telefono numerio skambučių ir SMS išklotinė už 2010 m. gruodžio mėn. neginčijamai patvirtina, kad atsakovė  E. A. atliko neteisėtus veiksmus pagal sutarties 7 p., t.y. naudojosi UAB „Interselas“ teikiamomis paslaugomis ne asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti, o ūkinei – komercinei veiklai, siekdama ekonominės naudos (b. l. 114-123, 142-152, byloje esanti kompiuterinė laikmena). Šią aplinkybę pripažino ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (b. l. 109-110). Iš minėtų duomenų matyti, kad atsakovė E. A. iš savo telefono numerio per sąlyginai trumpą laiką įvairiais telefono numeriais, į kelių operatorių tinklus reklamos tikslais siuntė trumpąsias SMS žinutes, reklamuodama energetinį gėrimą ir naktinį klubą (pvz., 2010-12-29 d. 18,35-18,37 val. laikotarpiu išsiuntė 489 vnt. žinučių  BITĖ, OMNITEL, TELE2 numeriais), kas leidžia konstatuoti, jog atsakovė pažeidė  7 p. sutarties nuostatas, t.y. vykdė srauto terminavimą bei ieškovės paslaugomis naudojosi  siekdama ekonominės naudos. Tai iš dalies pripažįsta ir atsakovė, nurodydama, kad  minėti veiksmai atlikti naudojant oficialią BITĖ LIETUVA teikiamą paslaugą „SMS biuras“, leidžiančią išsiųsti bet kokį SMS kiekį per itin trumpą laiką pagal sutartyje numatytus įkainius. Tačiau šie teiginiai atmestini, nes jiems pagrįsti atsakovė nepateikia jokių įrodymų, be to, paslaugų teikimo sutartyje tokia galimybė taip pat nėra nematyta. Aplinkybė, kad sutartyje neapibrėžta „srauto terminavimo“ sąvoka, nepaneigia atsakovės  atliktų neteisėtų veiksmų fakto. Be to, nurodydama, jog teismo išvada, kad ieškovės paslaugomis naudojosi siekdama ekonominės naudos, atsakovė nenurodo dėl kokių priežasčių ji išsiuntė didelį kiekį reklaminių žinučių, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada.

Atsakovė nurodo, kad nuo 2011-01-25 paslaugų teikimas buvo nutrauktas, nors ji apmokėjo ieškovės pateiktą sąskaitą už suteiktas paslaugas 2010 m. gruodžio mėnesį. Kaip nurodyta aukščiau atsakovė pažeidė sutarties 7 p. nuostatas ir pagal šalių susitarimą ieškovė turėjo teisę apriboti paslaugų teikimą. Iš sutarties 17 p. matyti, kad šalys įsipareigojo informuoti viena kitą apie visus svarbius įvykius, galinčius turėti įtakos sutarties vykdymui, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikti duomenys, kad dėl sutarties 7 p. pažeidimų paslaugų teikimas UAB „Interselas“ sprendimu atsakovei buvo apribotas. Vienok, ieškovė nepateikė duomenų, kad E. A. nesinaudojo jokiomis ieškovės teikiamomis paslaugomis, nepaneigė ir atsakovės teiginių dėl paslaugų ribojimo, nes ieškovei apribojus naudojimąsi  pokalbių, SMS žinučių siuntimu, kitų paslaugų teikimu, neabejotinai atsakovė negalėjo naudotis ieškovės teikiamomis paslaugomis (b.l. 142, CPK 178 str.). Dėl paminėto darytina išvada, jog ieškovė UAB „Interselas“ neįrodė, kad sutartį vienašališkai nutraukė atsakovė, kas leidžia konstatuoti, jog  priteisti iš atsakovės  netesybas, nėra pakankamo pagrindo (CPK 178 str.).  Be to, tarp šalių sudaryta sutartis yra atlygintinų paslaugų sutartis (CK 6.716 str.). Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.718 straipsnio nuostatas atlygintinų paslaugų teikimo sutartis turi būti vykdoma laikantis kliento interesų prioriteto principo, pagal kurį kliento, kaip paslaugų gavėjo, padėtis teisiniuose paslaugų teikimo santykiuose yra išskirtinesnė. Kaip viena iš paslaugos gavėjo interesų apsaugos garantijų yra jo teisė vienašališkai nutraukti paslaugų teikimo sutartį, nepaisant to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti (CK 6.721 str. 1 d.). Minėta paslaugų gavėjo teisė yra besąlyginė, ji negali būti siejama su tam tikrų aplinkybių nustatymu (pvz., kliento pasirinkimo nutraukti sutartį pagrįstumas ir kt.) ir nepriklauso nuo to, ar paslaugos gavėjas yra fizinis, ar juridinis asmuo, todėl darytina išvada, kad tarp šalių kilus ginčui dėl apmokėjimo už SMS žinutes, atsakovė taip pat turėjo teisę nutraukti šalių sutartį. Paslaugų gavėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį negali būti laikoma netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir negali būti laikoma sutarties pažeidimu, jei yra laikomasi CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos – klientas praneša paslaugų teikėjui, kad sutartis yra nutraukiama. Įstatyme pranešimo forma nereglamentuota, todėl tinkamu pranešimu gali būti pripažinti ir paslaugų gavėjo veiksmai. Nors atsakovė E. A. neigia, tačiau UAB „Interselas“ teigiant, kad 2011 m. sausio mėn. telefoninio pokalbio metu atsakovė nurodė, jog daugiau sąskaitų neapmokės ir ieškovės paslaugomis nesinaudojo, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė įspėjo UAB „Interselas“, jog atsisako sutarties ir tai ieškovė pripažįsta (ieškovės atstovo paaiškinimas  2011-09-29 parengiamojo teismo posėdžio metu, b.l. 104-105). Paslaugų gavėjui įgyvendinus CK 6.721 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę vienašališkai nutraukti sutartį jis privalo sumokėti tik už tas paslaugas, kurios buvo faktiškai suteiktos, ir atlyginti protingas išlaidas, kurias turėjo paslaugų teikėjas, vykdydamas sutartį iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Sprendžiant dėl paslaugų teikimo sutarties nutraukimo pasekmių, pažymėtina, kad pagal nustatytą teisinį reglamentavimą paslaugų teikėjas gali reikalauti tik tiesioginių nuostolių atlyginimo ir neturi teisės prašyti atlyginti netiesioginius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-19  nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2005 ir kt.). Tiesioginių nuostolių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui, kuris turi pagrįsti turėtas protingas, su sutarties vykdymu iki sutarties nutraukimo susijusias išlaidas. Nagrinėjamoje byloje konstatuotina, jog UAB „Interselas“ minėtų išlaidų neįrodė (CK 6.721 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis). Įvertintina ir ta aplinkybė, kad sutarties laisvės principas nėra absoliutus, be to, remiantis kliento interesų prioriteto principu, įpareigojančio paslaugų teikėją elgtis sąžiningai ir protingai, paslaugų sutartyje negali būti nustatytų sąlygų, ribojančių įstatyme įtvirtintas paslaugų gavėjo teises, taip pat ir jo teisę vienašališkai nutraukti sutartį, ar apsunkinančių šių teisių įgyvendinimą. Dėl paminėto, pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė vienašališkai nutraukė šalių sutartį ir ieškovė patyrė nuostolių yra nepagrįsta, todėl priteisti iš atsakovės  netesybas nėra pagrindo.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. A. mokėjo už ieškovės teikiamas ryšio paslaugas ir paskutinį apmokėjimą 137 Lt sumai atliko 2011-01-25  už 2010 m. gruodžio mėnesį suteiktas paslaugas (b.l. 202-204). Tačiau pagal ieškovės pateiktus duomenis atsakovė privalėjo sumokėti UAB „Interselas“ 137,41 Lt, todėl ji liko skolinga už gruodžio mėn. 0,41 Lt (b.l. 11, 98-99; 137,41 – 137,00 = 0,41 Lt). Apeliantė taip pat pateikė pinigų priėmimo kvitą, kuris patvirtina, kad pasirašant sutartį, UAB „Interselas“ ji sumokėjo 79 Lt avansą už paskutinį sutarties mėnesį, todėl, įvertinus  suteiktų paslaugų dydį už  2011 m. sausio mėn. (87,99 Lt),  atsakovės skola  už minėtą laikotarpį sudaro 8,99 Lt (87,99 – 79,00 = 8,99 Lt; b.l. 12, 98, 100, 196). Kadangi atsakovė yra skolinga  1 Lt už suteiktą telefoną, todėl jos skola ieškovei sudaro 10,40 Lt (0,41 + 8,99 +1). Be to, kaip nurodyta aukščiau atsakovė pažeidė sutarties 7 p. nuostatas, todėl kaip baudą, ieškovė pagrįstai prašė teismą priteisti iš E. A. 334,50 Lt už atsakovės siųstas žinutes (b.l. 10).

Apeliacinio skundo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas neištyrė fakto, kad UAB „Interselas“ paslaugas apmokestindavo ne pagal sutartyje numatytus tarifus, kas buvo esminė nesutarimų tarp šalių priežastis, atmestinas, nes toks reikalavimas byloje  nebuvo pareikštas ir minėtų aplinkybių ištyrimas galėtų būti atskiros bylos nagrinėjimo objektu. Aplinkybė, jog LR ryšių reguliavimo tarnyba yra konstatavusi, kad UAB „Interselas“ neturi teisės teikti mobiliojo ryšio paslaugų, neturi reikšmės nagrinėjamos bylos kontekste, nes atsakovei neneigia jog jai buvo teikiamos paslaugos, jomis ji naudojosi, todėl privalo už paslaugas apmokėti (CK 6.720 str.). Atsakovės kreipimasis į valstybines institucijas ir jų pateiktos išvados taip pat nėra pagrindas atmesti ieškinį. E. A. teiginiai, jog teismas neišsprendė visų reikalavimų, atmestini, nes teismas yra  priėmęs sprendimą dėl visų ieškovės pareikštų reikalavimų (b.l. 2-3, 21,156-159)

Apeliantė nurodo, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta pažeidžiant teismingumo taisykles, tačiau iš šalių sutarties matyti, jog UAB „Interselas“ ir E. A. susitarė, jog kilusius ginčus šalys spręs pardavėjo buveinės  registracijos vietos žinybiniame teisme (sutarties 15 p.) Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 29 straipsnio nuostatos numato, jog ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą, tačiau CPK 32 str. numato išimtį, pagal kurią šalys rašytiniu tarpusavio susitarimu gali pakeisti teritorinį bylos teismingumą. Iš bylos dokumentų matyti, kad UAB „Interselas“ registruota Liepų al.7, Panevėžio m., todėl ieškinys buvo pagrįstai paduotas ir nagrinėjamas Panevėžio miesto apylinkės teisme. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai, jog bylos nagrinėjimas ne jos gyvenamosios vietos teisme trukdė jai dalyvauti teismo posėdžiuose, efektyviai gintis, apribojo galimybę pareikšti priešieškinį, vertintini kritiškai. Pažymėtina, kad dalyvaujantys byloje asmenys turi suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai, todėl tokių pareigų nevykdymas nepateisinamas apeliantės argumentu, jog bylos nagrinėjimas vyko ne atsakovės gyvenamosios vietos teisme. Atsakovė savalaikiai neteikė procesinių dokumentų teismui, vėliau  teismo posėdžiuose nedalyvavo, kas leidžia konstatuoti, jog E. A. tinkamai nesirūpino bylos nagrinėjimu, todėl teigti, kad buvo pažeistos atsakovės procesinės teisės, nėra pagrindo.

Dėl aukščiau nurodytų motyvų, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, iš atsakovės priteista  30,40 Lt skola už suteiktas paslaugas mažintina iki 10,40 Lt, o priteista 708 Lt  bauda už sutarties nutraukimą prieš terminą, atmestina. Be to, keistina sprendimo dalis dėl  bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovės ir valstybės naudai, atsižvelgiant į tai, jog UAB „Interselas“ turėjo 431,20 Lt išlaidų ir ieškovės reikalavimai yra patenkinti 21 procentu nuo ieškinio sumos, o atsakovė nėra apmokėjus žyminiu mokesčiu pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo  (67 Lt). Kadangi E. A. apeliacinio skundo neapmokėjo 50 Lt žyminiu mokesčiu, o jos skundas iš dalies yra tenkinamas, žyminis mokestis valstybei iš šalių priteistinas proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiu (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str.1 d. 3 p., 93 str. 1 d., b.l. 4, 33, 41).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija      

n u t a r ė :

 

Panevėžio miesto apylinkės teismo  2011 m. lapkričio 23 d. sprendimą dalyje, kuria iš atsakovės E. A. priteista skola už suteiktas paslaugas, bauda už sutarties nutraukimą prieš jos terminą ir bylinėjimosi išlaidos pakeisti ir sprendimą išdėstyti sekančiai:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Interselas“ (į.k. 1484 30728) ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės E. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 10,40 Lt (dešimt Lt 40 ct) skolą už suteiktas paslaugas, 334,50 Lt (tris šimtus trisdešimt keturis Lt 50 ct) baudą už sutarties pažeidimą, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2011 m. balandžio 8 d. (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 90,55 Lt (devyniasdešimt Lt 55ct) bylinėjimosi išlaidų uždarosios akcinės bendrovės „Interselas“ (į.k. 1484 30728) naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš E. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) 14 Lt žyminio mokesčio bei 6 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 20 Lt (dvidešimt Lt) valstybės biudžetui, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660.   

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Interselas“ (į.k. 1484 30728) 53 Lt žyminio mokesčio ir 14 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 67 Lt (šešiasdešimt septynis Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybės biudžetui, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660. 

Priteisti iš E. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) 16 Lt (šešiolika Lt) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybės biudžetui, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660. 

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Interselas“ (į.k. 1484 30728) 34 Lt (trisdešimt keturis Lt) žyminio mokesčio valstybės biudžetui, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660. 

 

 

Teisėjų kolegija                                                                                       Nijolė Danguolė Smetonienė

 

                                                                                           Zina Mickevičiūtė

 

                                                                                   Birutė Valiulienė