Civilinės bylos numeris e2-726-881/2018

Teisminio proceso numeris 2-55-3-00946-2015-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.1; 2.7.4.2; 2.7.4.3.; 2.7.4.4.; 2.7.4.5

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,

sekretoriaujant Martai Dundzytei, Ritai Sindikaitei,

dalyvaujant ieškovės Viešosios įstaigos futbolo klubo ,,Žalgiris“ atstovėms V. V. ir advokatei Giedrei Domkutei-Lukauskienei,

atsakovų Viešosios įstaigos ,,Žalgirio krepšinio centras“, Viešosios įstaigos Kauno ,,Žalgirio“ rėmėjas, Viešosios įstaigos Futbolo klubo ,,Kauno Žalgiris“ atstovams advokatui Vytautui Mizarui ir advokatui Mantui Rimkevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Viešosios įstaigos futbolo klubo ,,Žalgiris“ ieškinį atsakovėms Viešajai įstaigai ,,Žalgirio krepšinio centras“, Viešajai įstaigai Kauno ,,Žalgirio“ rėmėjas dėl prekių ženklų registracijos panaikinimo dėl nenaudojimo, prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia, teisės į juridinio asmens pavadinimą, prekių ženklų savininko teisių pažeidimo ir kt. bei atsakovių Viešosios įstaigos ,,Žalgirio krepšinio centras“ ir Viešosios įstaigos Kauno ,,Žalgirio“ rėmėjas priešieškinį ieškovei Viešajai įstaigai futbolo klubui ,,Žalgiris“ dėl prekių ženklų ir žymens pripažinimo plačiai žinomais prekių ženklais, ieškovės prekių ženklų registracijų pripažinimo negaliojančiomis, uždraudimo naudoti žymenį, dalyvaujant tretiesiems asmenims K. M., akcinei bendrovei Šiaulių bankui ir Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui, o taip pat ieškovės Viešosios įstaigos futbolo klubo ,,Žalgiris“ ieškinį atsakovei Viešajai įstaigai Futbolo klubui ,,Kauno Žalgiris“, trečiajam asmeniui Asociacijai Lietuvos futbolo federacija, dėl teisės į juridinio asmens pavadinimą, prekių ženklų savininko teisių gynimo ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų uždraudimo, ir

    n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė Viešoji įstaiga futbolo klubas ,,Žalgiris“ pareiškė ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei Viešajai įstaigai ,,Žalgirio krepšinio centras“ ir Viešajai įstaigai Kauno ,,Žalgirio“ rėmėjas, prašydama:
1. iš dalies panaikinti atsakovės Viešosios įstaigos Kauno „Žalgirio“ rėmėjas, prekių ženklo ŽALGIRIS registraciją Nr. 59171 Nicos klasifikacijos 3, 5, 8, 9, 12, 13, 14, 16, 18, 20, 21, 22, 24, 25, 26, 28, 29, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 44, 45 klasės prekėms ir paslaugoms, paliekant registraciją galioti 3 klasės prekėms (kvapai automobiliams); 9 klasės prekėms (atmintukai [USB]; nešiojamieji šviesos atšvaitai (nuo eismo avarijų); 14 klasės prekėms (raktų žiedai su pakabučiais); 16 klasės prekėms (knygos; piešimo, braižymo bloknotai; kalendoriai; rašikliai); 21 klasės prekėms (gėrimų termosai; butelių atidarytuvai); 25 klasės prekėms (apranga); 26 klasės prekėms (juostos; rankos raiščiai); 32 klasės prekėms (energetiniai gėrimai); 34 klasės prekėms (žiebtuvėliai) bei 41 klasės paslaugoms (televizijos pramoginės laidos, radijo pramoginės laidos, renginių organizavimas ir sporto veikla, visos įvardintos veiklos, išimtinai susijusios su krepšiniu);
2. iš dalies panaikinti atsakovės Viešosios įstaigos „Žalgirio krepšinio centras“ prekių ženklo BC ŽALGIRIS [fig.] registraciją Nr. 53955 Nicos klasifikacijos 3, 5, 8, 9, 14, 16, 18, 20, 21, 24, 26, 28, 29, 33, 34, 35, 36, 38, 39, 43, 45 klasės prekėms ir paslaugoms, paliekant registraciją galioti 5 klasės prekėms (kvapai automobiliams); 9 klasės prekėms (nešiojamieji šviesos atšvaitai (nuo eismo avarijų); švilpukai; puošybiniai magnetai); 14 klasės prekėms (laikrodžiai; raktų žiedai su pakabučiais); 16 klasės prekėms (knygos; kalendoriai); 21 klasės prekėms (puodeliai); 25 klasės prekėms (apranga), 26 klasės prekėms (juostos; rankos raiščiai; puošnieji ženkliukai [sagos]); 28 klasės prekėms (žaidimų kamuoliai; barškučiai (žaislai); 32 klasės prekėms (alus; energetiniai gėrimai); 34 klasės prekėms (žiebtuvėliai) bei 41 klasės paslaugoms (sportinei veiklai, išimtinai susijusiai su krepšiniu);
3. iš dalies panaikinti atsakovės Viešosios įstaigos „Žalgirio krepšinio centras“ prekių ženklo BC ŽALGIRIS registraciją Nr. 36848 Nicos klasifikacijos 3, 5, 8, 9, 14, 16, 18, 20, 21, 24, 26, 28, 29, 30, 34, 35, 36, 38, 39, 42 klasės prekėms ir paslaugoms, paliekant registraciją galioti 41 klasės paslaugoms „sportinė veikla, išimtinai susijusi su krepšiniu“;
4. panaikinti dėl nenaudojimo atsakovės Viešosios įstaigos „Žalgirio krepšinio centras“ prekių ženklo KK „ŽALGIRIS“ registraciją Nr. 36875 Nicos klasifikacijos 3, 5, 8, 9, 14, 16, 18, 20, 21, 24, 25, 26, 28, 29, 30, 32, 34, 35, 36, 38, 39, 41, 42 klasės prekėms ir paslaugoms;
5. pripažinti negaliojančia atsakovės Viešosios įstaigos Kauno „Žalgirio“ rėmėjas prekių ženklo ŽALGIRIS [fig.] registraciją (Reg. Nr. 67747) 41 klasės paslaugoms.
2. Ieškovė nurodo, jog yra registruotų nacionalinių prekių ženklų, kurių sudėtyje yra žodinis elementas „Žalgiris“, o būtent, prekių ženklų VMFD Žalgiris (Reg. Nr. 66402), Vilniaus Žalgiris FD (Reg. Nr. 66401), ŽALGIRIS FD [fig.] (Reg. Nr. 65587), FK Žalgiris (Reg. Nr. 42054), savininkė Lietuvos Respublikoje. Atsakovė VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas yra keleto registruotų nacionalinių prekių ženklų, kurių sudėtyje yra žodinis elementas „Žalgiris“, savininkė, tarp kurių yra žodinis prekių ženklas ŽALGIRIS (Reg. Nr. 59171), kuris skirtas Nicos klasifikacijos 3, 5, 8, 9, 12,13, 14, 16, 18, 20, 21, 22, 24, 25, 26, 28, 29, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 44, 45 prekėms ir paslaugoms žymėti, bei prekių ženklas ŽALGIRIS [fig.] (Reg. Nr. 67747), kuris skirtas Nicos klasifikacijos 29, 30, 32, 41 klasei žymėti. Atsakovė VšĮ „Žalgirio krepšinio centras“ taip pat turi įsiregistravusi savo įstaigos vardu prekių ženklus su žodiniu elementu „Žalgiris“, tarp kurių yra prekių ženklas BC ŽALGIRIS [fig.] (Reg. Nr. 53955), kuris registruotas Nicos klasifikacijos 3, 5, 8, 9, 14, 16, 18, 20, 21, 24, 25, 26, 28, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 36, 38, 39, 41, 43, 45 prekėms ir paslaugoms žymėti, ir prekių ženklai BC ŽALGIRIS (Reg. Nr. 36848), KK „ŽALGIRIS“ (Reg. Nr. 36875), kurie registruoti Nicos klasifikacijos 3, 5, 8, 9, 14, 16, 18, 20, 21, 24, 25, 26, 28, 29, 30, 32, 34, 35, 36, 38, 39, 41, 42 prekėms ir paslaugoms žymėti. VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas ir VšĮ „Žalgirio krepšinio centras“ yra atstovaujami to paties asmens – direktoriaus P. M., ir vykdo veiklą, išimtinai susijusią su krepšinio veikla, ir aukščiau paminėtus prekių ženklus naudojo ir / arba naudoja to paties Kauno krepšinio klubo „Žalgiris“ veikloje. Atsakovėms priklausantys prekių ženklai ŽALGIRIS (Reg. Nr. 59171), BC ŽALGIRIS [fig.] (Reg. Nr. 53955), BC ŽALGIRIS (Reg. Nr. 36848), KK „ŽALGIRIS“ (Reg. Nr. 36875) niekada, nuo pat jų registravimo Valstybiniame patentų biure dienos iki ieškinio pateikimo dienos, nebuvo naudojami dalies prekių bei paslaugų atžvilgiu, kuriems šie ženklai buvo registruoti. Tuo tarpu atsakovei VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas priklausantis prekių ženklas ŽALGIRIS [fig.] (Reg. Nr. 67747) yra pareikštas registruoti tik 2012 m. gegužės mėn. 16 d., tai yra gerokai vėliau nei ieškovės prekių ženklai. Be to, 41 klasėje esančios paslaugos, kurioms registruotas ženklas, visiškai sutampa su 41 klasės paslaugomis, kurioms registruoti ir ieškovės prekių ženklai.
3. Ieškinio reikalavimus ieškovė grindžia Prekių ženklų įstatymo 47 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato, jog prekių ženklo registracija gali būti panaikinta, jeigu per penkerius metus po ženklo registracijos liudijimo išdavimo dienos arba per penkerius metus nuo apsaugos tarptautinės registracijos ženklui suteikimo Lietuvos Respublikoje dienos ženklo savininkas Lietuvos Respublikoje iš tikrųjų nepradėjo ženklu žymėti prekių ir (ar) paslaugų, kurioms tas ženklas buvo įregistruotas, arba jeigu ženklas nebuvo naudojamas penkerius metus iš eilės, išskyrus atvejus, kai naudoti ženklą sutrukdė rimtos ir nuo ženklo savininko valios nepriklausančios aplinkybės, pagrindu.
4. Ieškovės nuomone, egzistuoja Prekių ženklų įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, dėl kurių atsakovei VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas priklausanti prekių ženklų registracija ŽALGIRIS (Reg. Nr. 59171) ir atsakovei VšĮ „Žalgirio krepšinio centras“ priklausančios prekių ženklo registracijos BC ŽALGIRIS [fig.] (Reg. Nr. 53955), BC ŽALGIRIS (Reg. Nr. 36848), KK „ŽALGIRIS“ (Reg. Nr. 36875) gali būti panaikintos Lietuvos Respublikoje ir / ar sprendžiamas klausimas dėl registracijos panaikinimo tų prekių ir paslaugų, kurių atžvilgiu prekių ženklai nėra naudojami.
5. Atsakovei VšĮ Kauno „Žalgiris“ priklausantis žodinis prekių ženklas ŽALGIRIS (Reg. Nr. 59171) buvo registruotas 2009 m. vasario 18 d. Taigi, atsakovės prekių ženklas ŽALGIRIS (Reg. Nr. 59171) ieškinio padavimo dienai buvo įregistruotas daugiau kaip prieš penkerius metus Nicos klasifikacijos 3, 5, 8, 9, 12, 13, 14, 16, 18, 20, 21, 22, 24, 25, 26, 28, 29, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 44, 45 klasės prekių ir paslaugų antraštėms, t. y. visoms prekėms ir paslaugoms. Atlikus paiešką interneto lietuviškuose www.google.lt puslapiuose, taip pat atsakovės internetiniame puslapyje www.zalgiris.lt buvo rasta informacija, kad šis ženklas naudojamas konkrečioms su krepšiniu ir krepšinio atributika susijusiomis prekėms, būtent 3 klasėje (kvapai automobliams); 9 klasėje (atmintukai [USB]; nešiojamieji šviesos atšvaitai (nuo eismo avarijų)); 14 klasėje (raktų žiedai su pakabučiais); 16 klasėje (knygos; piešimo, braižymo bloknotai; kalendoriai; rašikliai); 21 klasėje (gėrimų termosai; butelių atidarytuvai); 25 klasėje (apranga); 26 klasėje (juostos; rankos raiščiai); 34 klasėje (žiebtuvėliai), taip pat 32 klasėje (energetiniai gėrimai) bei paslaugoms 41 klasėje (televizijos pramoginės laidos, radijo pramoginės laidos, renginių organizavimas ir sporto veikla, išimtinai susijusios su krepšiniu). Tuo tarpu informacijos apie šio ženklo naudojimą visoms kitoms registruotoms prekėms ir paslaugoms Nicos klasifikacijos 3, 5, 8, 9, 12, 13, 14, 16, 18, 20, 21, 22, 24, 25, 26, 28, 29, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 44, 45 klasėse tokia forma, kuria ženklas yra registruotas, nepakeičiant registruoto ženklo skiriamųjų požymių, nebuvo rasta. Šie faktai rodo, kad prekių ženklo ŽALGIRIS (Reg. Nr. 59171) iš tikrųjų nebuvo pradėta naudoti Lietuvos Respublikoje atsakovės VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas vardu Nicos klasifikacijos 3, 5, 8, 9, 12, 13, 14, 16, 18, 20, 21, 22, 24, 25, 26, 28, 29, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 44, 45 prekėms ir paslaugoms, išskyrus konkrečioms prekėms, esančioms 3 klasėje (kvapai automobiliams); 9 klasėje (atmintukai [USB]; nešiojamieji šviesos atšvaitai (nuo eismo avarijų)); 14 klasėje (raktų žiedai su pakabučiais); 16 klasėje (knygos; piešimo, braižymo bloknotai; kalendoriai; rašikliai); 21 klasėje (gėrimų termosai; butelių atidarytuvai); 25 klasėje (apranga); 26 klasėje (juostos; rankos raiščiai); 32 klasėje (energetiniai gėrimai); 34 klasėje (žiebtuvėliai) bei paslaugoms, išimtinai susijusioms su krepšiniu 41 klasėje (televizijos pramoginės laidos, radijo pramoginės laidos, renginių organizavimas ir sporto veikla, išimtinai susijusios su krepšiniu). Todėl, remiantis Prekių ženklų įstatymo 47 straipsniu, minėto ženklo registracija turėtų būti iš dalies panaikinta, paliekant registraciją galioti tik aukščiau nurodytoms konkrečioms prekėms ir paslaugoms 3, 9, 14, 16, 21, 25, 26, 32, 34 ir 41 klasėse.
6. Atsakovei VšĮ „Žalgirio krepšinio centras“ priklausantis prekių ženklas BC ŽALGIRIS [fig.] (Reg. Nr. 53955) yra vaizdinis-žodinis prekių ženklas. Šis prekių ženklas buvo registruotas 2007 m. kovo 2 d. Taigi atsakovės prekių ženklas BC ŽALGIRIS [fig.] (Reg. Nr. 53955) buvo įregistruotas daugiau kaip prieš penkerius metus Nicos klasifikacijos 3, 5, 8, 9, 14, 16, 18, 20, 21, 24, 25, 26, 28, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 36, 38, 39, 41, 43, 45 klasės prekių ir paslaugų antraštėms, t. y. visoms prekėms ir paslaugoms. Atlikus paiešką interneto lietuviškuose www.google.lt puslapiuose, taip pat atsakovės internetiniame puslapyje www.zalgiris.lt buvo rasta informacija, kad šis ženklas naudojamas konkrečioms su krepšiniu ir krepšinio atributika susijusiomis prekėms, būtent prekėms 3 klasėje (kvapai automobiliams); 9 klasėje (nešiojamieji šviesos atšvaitai (nuo eismo avarijų); švilpukai; puošybiniai magnetai); 14 klasėje (laikrodžiai; raktų žiedai su pakabučiais); 16 klasėje (knygos; kalendoriai); 21 klasėje (puodeliai); 25 klasėje (apranga), 26 klasėje (juostos; rankos raiščiai; puošnieji ženkliukai [sagos]); 28 klasėje (žaidimų kamuoliai; barškučiai (žaislai); 32 klasėje (alus; energetiniai gėrimai); 34 klasėje (žiebtuvėliai); paslaugoms 41 klasėje (sporto veikla, išimtinai susijusi su krepšiniu). Tuo tarpu informacijos apie šio ženklo naudojimą visoms kitoms registruotoms prekėms ir paslaugoms Nicos klasifikacijos 3, 5, 8, 9, 12, 13, 14, 16, 18, 20, 21, 22, 24, 26, 28, 29, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 44, 45 klasėse tokia forma, kuria ženklas yra registruotas, nepakeičiant registruoto ženklo skiriamųjų požymių, nebuvo rasta. Todėl pateikti įrodymai ir faktai patvirtina, jog atsakovės prekių ženklo BC ŽALGIRIS [fig.] (Reg. Nr. 53955) iš tikrųjų nebuvo pradėta naudoti Lietuvos Respublikoje atsakovės vardu Nicos klasifikacijos 3, 5, 8, 9, 12, 13, 14, 16, 18, 20, 21, 22, 24, 26, 28, 29, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 44, 45 prekėms ir paslaugoms, išskyrus prekėms, esančioms 3 klasėje (kvapai automobiliams); 9 klasėje (nešiojamieji šviesos atšvaitai (nuo eismo avarijų); švilpukai; puošybiniai magnetai); 14 klasėje (laikrodžiai; raktų žiedai su pakabučiais); 16 klasėje (knygos; kalendoriai); 21 klasėje (puodeliai); 25 klasėje (apranga), 26 klasėje (juostos; rankos raiščiai; puošnieji ženkliukai [sagos]); 28 klasėje (žaidimų kamuoliai; barškučiai (žaislai); 32 klasėje (alus; energetiniai gėrimai); 34 klasėje (žiebtuvėliai) bei 41 klasės paslaugoms (sportinei veiklai, išimtinai susijusiai su krepšiniu). Todėl, remiantis Prekių ženklų įstatymo 47 straipsniu, minėto ženklo registracija turėtų būti iš dalies panaikinta, paliekant registraciją galioti tik aukščiau nurodytoms konkrečioms prekėms ir paslaugoms 3, 9, 14, 16, 21, 25, 26, 28, 32, 34 ir 41 klasėse.
7. Atsakovei VšĮ „Žalgirio krepšinio centras“ priklausantis žodinis prekių ženklas BC ŽALGIRIS (Reg. Nr. 53955) buvo registruotas 2000 m. sausio 13 d. Taigi šis prekių ženklas buvo įregistruotas daugiau kaip prieš penkerius metus Nicos klasifikacijos 3, 5, 8, 9, 14, 16, 18, 20, 21, 24, 25, 26, 28, 29, 30, 32, 34, 35, 36, 38, 39, 41, 42 klasės prekių ir paslaugų antraštėms, kas reiškia visoms prekėms ir paslaugoms. Atlikus paiešką interneto lietuviškuose www.google.lt puslapiuose, taip pat atsakovės internetiniame puslapyje www.zalgiris.lt buvo rasta informacija, kad šis ženklas naudojamas 41 klasės paslaugoms – sporto veiklai, išimtinai susijusiai su krepšiniu. Tuo tarpu informacijos apie šio ženklo naudojimą visoms kitoms registruotoms prekėms ir paslaugoms Nicos klasifikacijos 3, 5, 8, 9, 14, 16, 18, 20, 21, 24, 25, 26, 28, 29, 30, 32, 34, 35, 36, 38, 39, 41, 42 klasėse tokia forma, kuria ženklas yra registruotas, nepakeičiant registruoto ženklo skiriamųjų požymių, nebuvo rasta. Todėl  pateikti įrodymai ir faktai patvirtina, jog atsakovės prekių ženklo BC ŽALGIRIS (Reg. Nr. 36848) iš tikrųjų nebuvo pradėta naudoti Lietuvos Respublikoje atsakovės vardu Nicos klasifikacijos 3, 5, 8, 9, 14, 16, 18, 20, 21, 24, 25, 26, 28, 29, 30, 32, 34, 35, 36, 38, 39, 41, 42 prekėms ir paslaugoms, išskyrus 41 klasės paslaugoms – sportinei veiklai, išimtinai susijusiai su krepšiniu. Todėl remiantis Prekių ženklų įstatymo 47 straipsniu, turėtų būti iš dalies panaikinta, paliekant registraciją galioti tik 41 klasės paslaugoms „sportinė veikla, išimtinai susijusi su krepšiniu“.
8. Atsakovei VšĮ „Žalgirio krepšinio centras“ priklausantis žodinis prekių ženklas KK „ŽALGIRIS“ (Reg. Nr. 36875) buvo registruotas 2000 m. sausio 14 d., t. y. daugiau kaip prieš penkerius metus Nicos klasifikacijos 3, 5, 8, 9, 14, 16, 18, 20, 21, 24, 25, 26, 28, 29, 30, 32, 34, 35, 36, 38, 39, 41, 42 klasės prekių ir paslaugų antranštėms, kas reiškia visoms prekėms ir paslaugoms. Atlikus paiešką interneto lietuviškuose www.google.lt puslapiuose nebuvo rasta nuorodų ar informacijos apie šio ženklo naudojimą visoms registruotoms prekėms ir paslaugoms Nicos klasifikacijos 3, 5, 8, 9, 14, 16, 18, 20, 21, 24, 25, 26, 28, 29, 30, 32, 34, 35, 36, 38, 39, 41, 42 klasėse tokia forma, kuria yra registruotas, nepakeičiant registruoto ženklo skiriamųjų požymių. Todėl pateikti įrodymai ir faktai patvirtina, jog atsakovės prekių ženklo KK „ŽALGIRIS“ (Reg. Nr. 36875) pastaruosius 5 metus iki ieškinio padavimo dienos Lietuvos Respublikoje nebuvo naudota, todėl remiantis Prekių ženklų įstatymo 47 straipsniu, turėtų būti panaikinta dėl jos nenaudojimo.
9. Be to, ieškovė Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto, nustatančio, kad ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis yra tapatus įregistruotam ar pareikštam registruoti ankstesniam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms arba klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu, pagrindu prašo pripažinti negaliojančia atsakovės VŠĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas prekių ženklo ŽALGIRIS [fig.] registraciją Nr. 67747 41 klasės paslaugoms. Pažymi, jog egzistuoja visos būtinosios sąlygos ginti ieškovės teises minėto Prekių ženklų 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, o būtent: ieškovės prekių ženklai VMFD Žalgiris (Reg. Nr. 66402), Vilniaus Žalgiris FD (Reg. Nr. 66401), ŽALGIRIS FD [fig.] (Reg. Nr. 65587), FK Žalgiris (Reg. Nr. 42054) turi prioritetą laiko atžvilgiu lyginant su ginčijamu prekių ženklu ŽALGIRIS [fig.] (Reg. Nr. 67747), kuris pateiktas registruoti 2012 m. gegužės 16 d.; egzistuoja atsakovės prekių ženklo klaidinamas panašumas į ankstesnius ieškovės prekių ženklus, bendras suvokimo įspūdis, kurį vartotojams sukelia lyginami ženklai, yra klaidinamai panašus dėl pagrindinio ir dominuojančio elemento „Žalgiris“, kuris ginčijamame ženkle yra vienintelis elementas, o ieškovės prekių ženkluose – pagrindinis dominuojantis elementas (pavadinimas), kadangi ieškovės ženkluose ŽALGIRIS FD [fig.] (Reg. Nr. 65587), FK Žalgiris (Reg. Nr. 42054), Vilniaus Žalgiris FD (Reg. Nr. 66401), naudojami raidžių deriniai FD ar FK sporte yra suprantamas kaip oficialus žodžių futbolo draugija ar futbolo klubas trumpinys, t. y. žodžiai, neturintys skiriamųjų požymių, apibūdinantys dominuojančio pavadinimo paskirtį (rūšį) ir negalintys patys savaime vykdyti prekių ženklų funkcijų. Tuo tarpu prekių ženkle Vilniaus Žalgiris FD (Reg. Nr. 66401) naudojamas žodis Vilnius reiškia geografinę kilmę ir yra nesaugomas elementas. Ieškovė prekių ženklus Vilniaus Žalgiris FD (Reg. Nr. 66401), ŽALGIRIS FD [fig.] (Reg. Nr. 65587), FK Žalgiris (Reg. Nr. 42054) sudaro žodžių deriniai, užrašyti standartiniu šriftu lotyniškomis raidėmis, tuo tarpu ginčijamas atsakovės VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas prekių ženklas ŽALGIRIS [fig.] (Reg. Nr. 767747) užrašytas lotyniškomis raidėmis, standartiniam šriftui artimu šriftu, kombinuojant baltą ir žalią spalvas. Lyginami ženklai yra panašūs vizualiai, nes yra sudaryti iš tapačių lotynų abėcėlės raidžių ir beveik identiško šrifto, dominuojantis ir skiriamasis elementas – žodis ŽALGIRIS – yra tapataus ilgio ir sudaro bendrą tapatumo įspūdį. Spalvos, kuriomis užrašytas ginčijamas prekių ženklas, nėra išskirtinės, šių spalvų derinys įprastai naudojamas tiek ieškovės prekių ženkluose, tiek ginčijamame ženkle, tiek ir kituose ženkluose, kur naudojamas elementas „Žalgiris“. Minėtų spalvų panaudojimas ginčijamame prekių ženkle nėra niekuo išskirtinis. Lyginami ženklai yra panašūs fonetiškai – nes pagrindinis ir dominuojantis elementas žodis „ŽALGIRIS sudarytas iš tapačių raidžių ir skiemenų, kurie tariami tapačiai, yra tapataus ilgio ir kirčiuojami tapačiai abiejų žodžių antrame skiemenyje. Nors ieškovės ženkluose ir yra kitų žodinių elementų, tačiau jie dėl savo trumpumo (FK, FD) yra neįsimintini ir nedominuojantys. Ženklai dėl savo pagrindinio ir dominuojančio elemento tapatumo yra panašūs ir semantiškai, nes abiejų ženklų dominuojančio elemento prasmė yra identiška, o kiti ieškovės prekių ženklų elementai, tokie kaip FK, FD, Vilniaus, vartotojui yra suprantami kaip bendriniai žodžiai, lyginamiems prekių ženklams nesuteikiantys jokio išskirtinumo;  kadangi ieškovės prekių ženklai ir ginčijamas prekių ženklas „ŽALGIRIS“ yra registruoti tai pačiai 41 klasei pagal Nicos klasifikaciją, laikytina, jog prekių ženklai yra registruoti tapačioms paslaugoms; egzistuoja galimybė suklaidinti visuomenę, nes lyginami ženklai yra ypač aukšto panašumo laipsnio. Kadangi ginčas vyksta dėl tapačių paslaugų, esančių 41 klasėje pagal Nicos klasifikaciją, todėl vartotojas, rinkdamasis tapačias paslaugas, pažymėtas ypač aukšto laipsnio panašumo ženklais, gali būti suklaidintas ir manyti, kad ši paslauga yra teikiama to paties paslaugos teikėjo. Lyginamų ženklų sukuriamas įspūdis yra toks panašus, kad vartotojai galvos, jog jais žymimos paslaugos yra teikiamos tos pačios ar ekonomiškai susijusių įmonių.

10. Atsakovės Viešoji įstaiga ,,Žalgirio krepšinio centras“ ir Viešoji įstaiga Kauno ,,Žalgirio“ rėmėjas prašo atmesti ieškinį.
11. Atsikirsdamos į ieškinį, atsakovės nurodo, kad ieškovė CPK 5 straipsnio ir Prekių ženklų įstatymo 47 straipsnio 2 dalies taikymo prasme, neturi jokio materialinio teisinio suinteresuotumo reikšti reikalavimą iš dalies ar visiškai panaikinti atsakovių prekių ženklų registracijas. Ieškovė nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės materialinį teisinį suinteresuotumą, t. y. neįrodė, kad atsakovių prekių ženklai kokiu nors būdu pažeidžia ieškovės teises ar interesus (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, pirmieji keturi reikalavimai yra visiškai nepagrįsti, pareikšti neturint materialinio teisinio suinteresuotumo ir todėl turi būti atmesti kaip nepagrįsti. Atsakovės yra Kauno „Žalgirio“ – seniausio ir tituluočiausio krepšinio klubo Lietuvoje prekių ženklų savininkės. Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubas buvo įsteigtas 1944 metais, dar tebevykstant Antrajam pasauliniam karui. 
12. Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, prekių ženklas turi būti naudojamas tokia apimtimi, kad būtų išlaikoma ar sukuriama rinkos dalis prekių ženklu saugomoms prekėms ar paslaugoms, kitaip tariant, jog tai būtų pakankamas prekių ženklo savininko rimtų ketinimų įgyti (ar išlaikyti) komercinę poziciją atitinkamoje rinkoje patvirtinimas. Kita vertus, ne visuomet būtina, kad prekių ženklas būtų tiesiogiai ant prekių. Ženklo naudojimas reklamoje, važtaraščiuose ir pan. taip pat yra naudojimas. Visus ginčijamus prekių ženklas atsakovės naudoja, todėl ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti.
13. Vadovaujantis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika, praktikoje prekių ženklo savininkui neįmanoma įrodyti prekių ženklo naudojimo žymint visas įsivaizduojamas su įregistravimu susijusių prekių rūšis. Dėl to, pareiga įrodyti prekių ženklo naudojimą negali apimti pareigos įrodyti naudojimą visoms parduodamų panašių prekių ar paslaugų atmainoms, o tik toms, kurios yra pakankamai skirtingos, kad sudarytų logiškas kategorijas arba pakategores. Be to, minėti teismai yra nurodę, kad įregistruotas nacionalinis prekių ženklas gali būti naudojamas prekyboje šiek tiek kitokia forma, palyginti su ta, kuria buvo įregistruotas. Pateikiami įrodymai pagrindžia visų atsakovių prekių ženklų naudojimą. Be to, vieno iš atsakovių prekių ženklų naudojimas pagrindžia ir likusių trijų atsakovių prekių ženklų naudojimą iš tikrųjų atitinkamoms prekėms ir / ar paslaugoms. Pavyzdžiui, naudojamas žodinis ŽALGIRIS prekių ženklas savaime reiškia, kad iš tikrųjų yra naudojamas ir žodinis BC ŽALGIRIS prekių ženklas, vaizdinis BC ŽALGIRIS prekių ženklas ir žodinis KK „ŽALGIRIS“ prekių ženklas, kadangi pastarieji yra taip pat naudojami šiek tiek pakeista forma, tačiau nepakeičiant jų skiriamųjų požymių. Toks atsakovių prekių ženklų naudojimas yra paskatintas atitinkamų prekių ir paslaugų prekybos bei reklamos sąlygų, kas yra tinkama aplinkybė, įrodanti prekių ženklų naudojimą iš tikrųjų.
14. Pasak atsakovių, aplinkybę, kad visi keturi ginčo prekių ženklai buvo naudojami iš tikrųjų 3, 8, 9, 14, 16, 18, 21, 24, 26, 28, 29, 34, 35, 36, 38, 39, 41 Nicos klasifikacijos klasių prekėms ir paslaugoms žymėti, patvirtina išsamūs duomenys, esantys byloje (paslaugų, paramos, bendradarbiavimo ir kitos sutartys, paramos priėmimo-perdavimo aktai, PVM sąskaitos faktūros, ataskaitos, prekių grąžinimo aktai, prekių priėmimo-perdavimo aktai, komisionieriaus ataskaitos ir kt.).
15. Pasak atsakovių, kad jos naudojo iš tikrųjų visus 4 prekių ženklus 3, 8, 9, 14, 16, 18, 21, 24, 26, 28, 29, 34, 35, 36, 38, 39, 41 Nicos klasifikacijos klasių prekėms ir paslaugoms žymėti, patvirtina išsamūs duomenys, esantys byloje (paslaugų, paramos, bendradarbiavimo ir kitos sutartys, paramos priėmimo-perdavimo aktai, PVM sąskaitos faktūros, ataskaitos, prekių grąžinimo aktai, prekių priėmimo-perdavimo aktai, komisionieriaus ataskaitos, reklamos ir kt.). Atsakovės naudojo iš tikrųjų žodinį ŽALGIRIS prekių ženklą, vaizdinį BC ŽALGIRIS prekių ženklą ir žodinį KK „ŽALGIRIS“ prekių ženklus visoms 25 Nicos klasifikacijos klasės prekėms žymėti. Ieškovė ieškiniu nepagrįstai prašo, be kita ko, panaikinti atsakovių žodinio ŽALGIRIS prekių ženklo ir žodinio KK „ŽALGIRIS“ prekių ženklo registracijas 25 Nicos klasifikacijos klasėms. Kaip patvirtina pateikti įrodymai, atsakovė šiuos prekių ženklus naudojo iš tikrųjų ir jais žymėjo įvairias 25 Nicos klasifikacijos klasės prekes. Ieškovė nereikalauja panaikinti vaizdinio BC ŽALGIRIS prekių ženklo registracijos, t. y. tarp ieškovės 2 reikalavime vardinamų klasių, kurioms ieškovė prašo panaikinti šio prekių ženklo registraciją, nėra nurodyta dalis 25 Nicos klasės. Tačiau, ieškovė, nepaisant to, toliau tęsdama reikalavimą, prašo palikti šią registraciją galioti 25 klasės prekėms (apranga). Kadangi ieškovė neprašo panaikinti vaizdinio BC ŽALGIRIS prekių ženklo registracijos daliai 25 Nicos klasės, tai ir reikalavimas palikti ją galioti tik daliai 25 klasės prekių yra visiškai nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, turi likti galioti vaizdinio BC ŽALGIRIS prekių ženklo registracija visoms 25 Nicos klasės prekėms žymėti, taip, kaip ir yra įregistruota prekių ženklų registre.
16. Kad atsakovės žodinį ŽALGIRIS prekių ženklą, vaizdinį BC ŽALGIRIS prekių ženklą ir žodinį KK „ŽALGIRIS“ prekių ženklą naudojo iš tikrųjų 25 Nicos klasifikacijos klasės prekėms žymėti, patvirtina pateikiami įrodymai (2010 m. birželio 1 d. sutartis Nr. 2010/06/01-1, sudaryta su AB „Audimas“; 2011 m. balandžio 6 d. sutartis Nr. 2011/03/01-1, sudaryta su AB „Audimas“; 2011 m. balandžio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta su AB „Audimas“; 2009 m. liepos 9 d. sutartis Nr. 2009/07/09-1, sudaryta su UAB „Hugė“ ir kt.).
17. Ieškovė nepagrįstai prašo panaikinti žodinio ŽALGIRIS prekių ženklo ir žodinio KK „ŽALGIRIS“ prekių ženklo registracijas 32 Nicos klasifikacijos klasėms. Atsakovės šiuos prekių ženklus naudojo iš tikrųjų ir jais žymėjo įvairias 32 Nicos klasifikacijos klasės prekes. Tuo tarpu ieškovė nereikalauja panaikinti vaizdinio BC ŽALGIRIS prekių ženklo registracijos, t. y. tarp 2 reikalavime vardinamų klasių, kurioms ieškovė prašo panaikinti šio prekių ženklo registraciją, nėra 32 Nicos klasės. Tačiau, toliau tęsdama reikalavimą, ieškovė prašo palikti šią registraciją galioti 32 klasės prekėms (alus; energetiniai gėrimai). Kadangi ieškovė neprašo panaikinti vaizdinio BC ŽALGIRIS prekių ženklo registracijos 32 Nicos klasei, tai ir reikalavimas palikti ją galioti tik daliai 32 klasės prekių yra nepagrįstas.
18. Ieškovė nepagrįstai prašo panaikinti žodinio ŽALGIRIS prekių ženklo ir vaizdinio BC ŽALGIRIS prekių ženklo registracijas 43 Nicos klasifikacijos klasės paslaugoms. Kaip matyti iš pateikiamų įrodymų, atsakovės naudojo iš tikrųjų šiuos prekių ženklus įvairioms 43 Nicos klasifikacijos paslaugoms žymėti, todėl šis reikalavimas yra nepagrįstas.
19. Atsakovė VšĮ Kauno ,,Žalgirio“ rėmėjas žodinį ŽALGIRIS prekių ženklą naudojo iš tikrųjų visoms 12, 44  Nicos klasifikacijos klasės prekėms žymėti. Šį naudojimą pagrindžia pateikiami įrodymai. Atsakovė VšĮ ,,Žalgirio krepšinio centras“ žodinį BC ŽALGIRIS prekių ženklą ir žodinį KK „ŽALGIRIS“ prekių ženklą naudojo iš tikrųjų 32 Nicos klasifikacijos klasės prekėms žymėti, o žodinį KK „ŽALGIRIS“ prekių ženklą 32 Nicos klasifikacijos klasės prekėms žymėti. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti įrodymai.
20. Ieškovė, reikšdama reikalavimus, prašo dirbtinai skaidyti prekes ir paslaugas, kurioms yra įregistruoti žodinis ŽALGIRIS prekių ženklas, vaizdinis BC ŽALGIRIS prekių ženklas ir žodinis BC ŽALGIRIS prekių ženklas. Kaip yra nurodęs ESBT, vertinant ar įrodymai patvirtina prekių ženklo naudojimą iš tikrųjų atitinkamoms prekėms ar paslaugoms, negalima dirbtinai skaidyti prekių ir paslaugų, kurioms yra registruotas prekių ženklas, todėl, atsakovėms įrodžius prekių ženklo naudojimą, prekių ženklų registracija turi likti galioti prekėms ir paslaugoms, kurioms atsakovių prekių ženklai yra įregistruoti.
21. Ieškovė taip pat įrodinėja, kad  atsakovės VšĮ Kauno ,,Žalgirio“ rėmėjas vardu įregistruotas nacionalinis vaizdinis prekių ženklas ŽALGIRIS (Reg. Nr. 67747) yra klaidinamai panašus į keturis ieškovės nacionalinius prekių ženklus: žodinį prekių ženklą VMFD Žalgiris (Reg. Nr. 66402); žodinį prekių ženklą Vilniaus Žalgiris FD (Reg. Nr. 66401); žodinį prekių ženklą FK ŽALGIRIS (Reg. Nr. 42054); vaizdinį prekių ženklą ŽALGIRIS FD (Reg. Nr. 65587), todėl turi būti panaikintas Prekių ženklų įstatymo 46 straipsnio 1 dalies pagrindu. Nors ieškovės prekių ženklų paraiškos padavimo data yra ankstesnė nei atsakovės ginčijamo prekių ženklo paraiškos padavimo data, tačiau ginčijamas prekių ženklas nėra panašus į ieškovės prekių ženklus bei nėra jokios visuomenės suklaidinimo galimybės, todėl šis reikalavimas turėtų būti atmestas.
22. Ginčijamas prekių ženklas yra vizualiai nepanašus į ieškovės prekių ženklus. Ieškovė nepagrįstai sau naudinga linkme tariamus vizualinius visų 5 lyginamų prekių ženklų panašumus sieja tik su žodiniu elementu ,,Žalgiris“. Vidutinis vartotojas paprastai ženklą suvokia kaip visumą ir neanalizuoja jo atskirų detalių, todėl būtina lyginti ir vertinti prekių ženklų, tokie, kokie jie yra įregistruoti, bendrą sukuriamą vizualinį įspūdį. Atsakovių  nuomone, vertinant lyginamų prekių ženklų panašumą būtina atsižvelgti į jų bendrą sukuriamą vizualinį, fonetinį ar semantinį įspūdį. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad jos prekių ženkluose dominuojantis elementas yra žodis „Žalgiris“. Ieškovės ankstesni prekių ženklai, kuriais ji grindžia savo reikalavimą, yra trys žodiniai prekių ženklai ir vienas vaizdinis (kombinuotas) prekių ženklas. Siekiant pripažinti, kad vienas iš prekių ženklą sudarančių elementų yra dominuojantis, būtina, kad prekių ženklą sudarytų daugiau nei vienas elementas. Todėl kadangi net trys prekių ženklai yra žodiniai prekių ženklai, laikytina, kad juose nėra dominuojančio elemento, kadangi apskritai juos sudaro tik vienas elementas. Be to, nesutiktina, kad dominuojančiu ieškovės vaizdinio (kombinuoto, Reg. Nr. 65587) prekių ženklo elementu yra laikytinas žodis „Žalgiris“. Šį prekių ženklą sudaro ypač išsiskiriantys vaizdiniai elementai – pats prekių ženklas yra skydo formos, jo centre yra matomas futbolo kamuolys, prekių ženkle yra matomos baltai žalios vertikalios juostos, primenančios futbolo stadiono lauką ir / ar futbolo žaidėjų marškinėlius. Todėl būtent šis vaizdinis ieškovės prekių ženklo elementas yra dominuojantis, t. y. vizualiai išsiskiriantis ir būtent į jį vartotojai pirmiausiai atkreips dėmesį ir jį įsimins.
23. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad jos prekių ženkle Vilniaus Žalgiris FD naudojamas žodis „Vilniaus“ reiškia geografinę kilmę ir yra nesaugomas elementas. Kaip matyti VPB prekių ženklų registro išrašo, registre nėra nurodyta, kad žodis „Vilniaus“ yra nesaugomas elementas, taigi analizuojamų prekių ženklų panašumo įvertinimas turi būti atliktas atsižvelgiant į visus juos sudarančius elementus, turi būti atliktas tokių prekių ženklų, kokie yra įregistruoti, palyginimas, įskaitant visus juos sudarančius elementus. Visų pirma, skiriasi lyginamų prekių ženklų žodinių elementų ilgis, t. y. ginčijamo vaizdinio prekių ženklo žodinis elementas yra ŽALGIRIS, kurį sudaro 8 raidės. Tuo tarpu ieškovės žodinius prekių ženklus sudaro: VMFD Žalgiris – 12 raidžių; FK ŽALGIRIS – 10 raidžių; Vilniaus Žalgiris FD – net 18 raidžių, todėl nepagrįstas ieškovės teiginys, kad lyginami prekių ženklai yra sudaryti iš tapačių lotynų abėcėlės raidžių. Be to, visos raidės, kuriomis skiriasi lyginami prekių ženklai, eina iš eilės. Ieškovės prekių ženkle VMFD Žalgiris visos 4 pirmosios iš eilės einančios raidės yra visiškai kitokios nei atsakovei VšĮ Kauno ,,Žalgirio“ rėmėjas priklausančio ginčijamo vaizdinio prekių žodiniame elemente ŽALGIRIS. Šios aplinkybės sąlygoja vizualinio panašumo tarp lyginamų prekių ženklų nebuvimą. Ginčijamo prekių ženklo žodinis elementas yra sudarytas iš vieno žodžio – ŽALGIRIS, tuo tarpu ieškovės žodiniai prekių ženklai sudaryti iš dviejų ar net trijų žodžių, iš kurių pirmasis žodis (VMFD / FK) arba pirmasis ir trečiasis žodis (Vilniaus Žalgiris FD) yra visiškai skirtingi ir kurių neturi atsakovės prekių ženklas. Antra, skiriasi ieškovės žodinių prekių ženklų ir ginčijamo prekių ženklo vizualinis išpildymas. Ginčijamo prekių ženklo šriftas ir užrašymas yra išsiskiriantys ir stipriai stilizuoti. Ieškovės žodiniai prekių ženklai yra užrašyti standartiniu šriftu, juoda spalva. Žodinis elementas ŽALGIRIS yra užrašytas žalios spalvos, kitu nei standartinis, stipriai stilizuotu šriftu. Be to, šis elementas yra apvestas plona baltos spalvos linija, kuri dar papildomai yra apvesta plona žalios spalvos linija. Tokiu būdu yra sukuriamas vizualinis trijų sluoksnių įspūdis. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad šių spalvų naudojimas nėra niekuo išskirtinis. Šis spalvų derinys žalia – balta yra neabejotinai vidutiniam vartotojui žinomas atsakovių naudojamas spalvų derinys, kuris yra naudojamas ne tik ant krepšininkų marškinėlių, tačiau ir ant dalies kitų atsakovių prekių ženklais žymimų prekių ir / ar paslaugų. Spalvų derinį žalia – balta atsakovė VšĮ ,,Žalgirio krepšinio centras“ net yra įregistravusi kaip nacionalinį prekių ženklą (Reg. Nr. 44161). Ginčijamas prekių ženklas sukuria unikalų trijų sluoksnių įspūdžio vaizdą. Be to, Ginčijamame prekių ženkle matomos raidės yra vizualiai suspaustos – visos raidės yra tarpusavyje sujungtos, tokiu būdu sukuriant vizualinės vienybės ir bendrumo įspūdį. Šie vaizdinio lyginamų prekių ženklų išpildymo skirtumai bei sukuriamas spalvų ir formų kontrastas taip pat sąlygoja bendrą skirtingą jų sukeliamą vizualinį įspūdį.
24. Ieškovė taip pat nepagrįstai nurodo, kad ginčijamas prekių ženklas yra vizualiai panašus į ieškovės vaizdinį prekių ženklą ŽALGIRIS FD [fig.] (Reg. Nr. 65587). Šie prekių ženklai yra vizualiai nepanašūs. Skiriasi lyginamų prekių ženklų žodinių elementų ilgiai. Ginčijamo vaizdinio prekių ženklo žodinis elementas yra ŽALGIRIS, kurį sudaro 8 raidės. Tuo tarpu ieškovės prekių ženklo žodinis elementas yra ŽALGIRIS FD, kurį sudaro 10 raidžių. Skiriasi net 2 iš eilės einančios lyginamų prekių ženklų žodinių elementų raidės (paryškintos ir pabrauktos). Ypač skiriasi ieškovės vaizdinio prekių ženklo ir ginčijamo prekių ženklo vizualinis išpildymas. Tiek ieškovės, tiek ginčijamą prekių ženklus sudaro stiprūs ir ypač stilizuoti vaizdiniai elementai. Ieškovės vaizdinis prekių ženklas pasižymi stipriu vaizdiniu elementu ir skirtingai nei ginčijamas prekių ženklas sudaro geometrinę figūrą ir yra skydo formos, vizualiai primenančios antsiuvą, dėvimą ant futbolininkų uniformos. Jo centre matomas juodai baltas futbolo kamuolys. Prekių ženkle matomos baltos ir žalios spalvos vertikalios linijos, kurios, manytina, imituoja futbolo stadiono ir / ar futbolininko marškinėlių vaizdą. Prekių ženklo apatinėje dalyje taip pat matomi Gediminaičių stulpai. Visi šie vaizdiniai elementai patvirtina tai, kad ieškovės vaizdinis prekių ženklas yra ypač stilizuotas ir turintis stiprų vaizdinį elementą, kuris visiškai skiriasi nuo ginčijamo prekių ženklo ir jo vaizdinio elemento. Ginčijamas prekių ženklas yra fonetiškai nepanašus į ieškovės prekių ženklus. Ieškovė nepagrįstai ir sau naudinga linkme tariamus fonetinius visų 5 lyginamų prekių ženklų panašumus taip pat sieja tik su žodiniu elementu Žalgiris. Kadangi vidutinis vartotojas paprastai ženklą suvokia kaip visumą ir neanalizuoja jo atskirų detalių, nėra pagrindo laikyti ženklus panašiais. Skirtingą lyginamų prekių ženklų fonetinį įspūdį sąlygoja skirtingas juos sudarančių žodžių skaičius, žodžių ilgis ir atitinkamai skiemenų skaičius. Ginčijamas prekių ženklas yra ir semantiškai nepanašus į ieškovės prekių ženklus. Ieškovė lyginamų prekių ženklų panašumą sieja tik su vienu žodiniu elementu – ŽALGIRIS, tačiau  vidutinis vartotojas paprastai ženklą suvokia kaip visumą ir neanalizuoja jo atskirų detalių. Lyginami prekių ženklai turi aiškiai kitą semantinę prasmę nei ginčijamas prekių ženklas. Nors ir žodis „Žalgiris“ turi žodyne pateikiamą prasmę – „žaliuojanti giria“, tačiau vidutiniam vartotojui ši prasmė yra nežinoma ir jis žodžio „Žalgiris“ šiame kontekste nesuvokia kaip žaliuojančios girios. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad žodyne pateikiama žodžio „Žalgiris“ prasmė vartotojams yra žinoma ir suprantama, todėl vidutinis vartotojas šio žodžio prasmės, kaip ji nurodoma žodyne, nesupranta, o visuose aukščiau nurodytuose prekių ženkluose žodis „Žalgiris“ yra vartojamas kitokia prasme. Kadangi ieškovės prekių ženkluose vartojami keli žodžiai, tai prekių ženklo semantinį supratimą ir sąlygoja tie kiti žodžiai. Tuo tarpu ginčijamą prekių ženklą sudaro vienintelis žodis „Žalgiris“, kuris vidutiniam vartotojui nekelia nei semantinių asociacijų su žodyne pateikta žodžio „Žalgiris“ reikšme, nei vidutinis vartotojas, matydamas tik vieną žodį „Žalgiris“, kuris sudaro ginčijamą prekių ženklą, jokiais būdais jo nesietų su Vilniaus futbolo klubu. Ginčijamas prekių ženklas vartotojų yra suprantamas kaip reiškiantis ne ką kita, bet būtent Kauno Žalgirio krepšinio klubą. Atsižvelgdami į tai, kad ginčijamas prekių ženklas yra nei vizualiai, nei fonetiškai, nei semantiškai panašus į ieškovės prekių ženklus, t. y. nėra išpildyta antroji šio teisių gynimo būdo sąlyga, nėra būtina analizuoti ir ketvirtosios sąlygos. Kita vertus, ieškovė neįrodė, kad egzistuoja galimas visuomenės klaidinimas dėl tariamo lyginamų prekių ženklų panašumo.

25. Ieškovė dublike palaiko ieškinyje išdėstytus argumentus, papildomai nurodydama, kad sprendžiant ginčus dėl prekių ženklų registracijų panaikinimo dėl nenaudojimo yra vadovaujamasi šiomis pagrindinėmis taisyklėmis: naudojimas iš tikrųjų reiškia faktinį prekių ženklo naudojimą rinkoje (prekyboje) šiuo ženklu saugomoms prekėms ar paslaugoms, ne tik atitinkamos įmonės vidaus tikslais. Vertinant, ar prekių ženklas yra naudojamas iš tikrųjų, reikia atsižvelgti į visas faktines aplinkybes, susijusias su šio ženklo naudojimo pobūdžiu, tai yra ar prekių ženklo naudojimas yra komercinis (toks, kuriuo atitinkamame ekonomikos sektoriuje siekiama įgyti ar išlaikyti šiuo ženklu žymimų prekių ar paslaugų rinkos dalį) ar simbolinis (toks, kuriuo siekiama tik išsaugoti prekių ženklo suteikiamas teises); naudojimas iš tikrųjų turi atitikti esminę prekių ženklo funkciją – prekių ar paslaugų pirkėjui arba galutiniam vartotojui garantuoti prekės ar paslaugos kilmės šaltinio (angl. origin) tapatumą, suteikiant jam galimybę nepainiojant atskirti prekes ar paslaugas nuo kitos kilmės prekių ar paslaugų; prekių ženklo naudojimą privalo įrodyti ženklo savininkas, pateikdamas patikimus ir objektyvius tikro bei veiksmingo prekių ženklo naudojimo įrodymus, susijusius su prekių ženklo naudojimo prekėms ir paslaugoms, kurioms jis įregistruotas ir dėl kurių yra ginčijamas, vieta, laiku, apimtimi ir pobūdžiu. Šios įrodinėjimą dalyką bylose dėl prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia sudarančios aplinkybės yra kumuliacinės, kas reiškia, kad prekių ženklo savininkas privalo ne tik nurodyti su prekių ženklo naudojimo vieta, laiku, apimtimi ir pobūdžiu susijusias aplinkybes, bet ir kiekvieną iš jų įrodyti; prekių ženklui, kuris yra įregistruotas plačiai prekių ar paslaugų kategorijai, kurią logiškai galima suskirstyti į kelias iš esmės skirtingas ir autonomiškas pakategores, tačiau naudojamas tik dalies prekių ar paslaugų, kurioms jis yra registruotas, žymėjimui, prekių ženklo apsauga yra suteikiama toms pakategorėms (vienai ar kelioms), kurioms priklauso prekės ar paslaugos, kurioms žymėti prekių ženklas yra naudojamas iš tikrųjų. Prekių ženklų ŽALGIRIS, BC ŽALGIRIS, BC ŽALGIRIS [fig.] ir KK „ŽALGIRIS“ naudojimui iš tikrųjų aktualus yra penkerių metų iki ieškinio pateikimo dienos laikotarpis, t. y.  nuo 2010 m. gegužės 6 d. iki 2015 m. gegužės 5 d. Atsakovių pateikti įrodymai nepatvirtina ginčijamų prekių ženklų naudojimo iš tikrųjų aktualiu laikotarpiu. Dauguma pateiktų įrodymų, kuriais atsakovės remiasi įrodinėdamos ginčijamų prekių ženklų naudojimą iš tikrųjų, neatitinka sąsajumo reikalavimo, neturi jokio loginio ryšio su aktualiu laikotarpiu. Pateikti įrodymai yra susiję su galimai ginčijamais prekių ženklais pažymėtų prekių pardavimu ir / ar paslaugų teikimu iki 2010 m. gegužės mėn., taip pat po ieškinio pateikimo dienos, kas pagal Prekių ženklų įstatymo 47 straipsnį nelaikytina naudojimą patvirtinančia informacija. Nėra aiški ir nuotraukų (pavyzdžiui, autobuso, skėčių, sporto varžybų), dizainų maketų (pavyzdžiui, dovanų kuponų, plakatų, skrajučių) bei kitų paveikslėlių su ginčijamais prekių ženklais pažymėtų prekių atvaizdais (pavyzdžiui, marškinėlių, puodelių, raktų pakabukų) įrodomoji galia. Iš šių įrodymo turinio nėra galimybės objektyviai nustatyti nei aplinkybių, susijusių su jų sukūrimo data, tai yra kada jie buvo gauti ir kuriai dienai yra aktualūs, nei su nuotraukose ir paveikslėliuose užfiksuotų prekių, pažymėtų ginčijamais prekių ženklais, gamyba ir platinimu (ar šios prekės nėra vienetiniai (bandomieji) gaminiai, ar jos buvo laisvai prieinamos vartotojams, ar jos buvo platinamos aktualiu laikotarpiu, ar maketuose atvaizduotos prekės išvis buvo gaminamos ir t. t.).
26. Į bylą pateiktos AB „Audimas“, VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas ir UAB „A. Sabonio Žalgirio krepšinio centras“ 2010 m. birželio 1 d., 2011 m. balandžio 4 d. ir 2011 m. balandžio 6 d. sutartys dėl tekstilės gaminių nepagrindžia prekių ženklų ŽALGIRIS, BC ŽALGIRIS, BC ŽALGIRIS [fig.] ir KK „ŽALGIRIS“ viešo naudojimo 18, 24 ir 25 Nicos klasifikacijos klasės prekėms žymėti, kadangi byloje nėra pateikta įrodymų, jog šių sutarčių pagrindu įgytos galimai ginčijamais prekių ženklais pažymėtos tekstilės prekės aktualiu laikotarpiu buvo išleistos į rinką. Šie įrodymai patvirtina tik vidinio prekių ženklais pažymėtų prekių (pavyzdžiui, kompaktinių diskų ir jų dėklų, šokoladų) naudojimo faktą, tai yra kad prekės įsigytos ir naudojamos pačių atsakovių, bet ne trečiųjų asmenų. Kaip parama atsakovėms perduotos prekės pagal Labdaros ir paramos įstatymo nuostatas galėjo būti skirtos jų vidiniam ir / ar nekomerciniam naudojimui ir negalėjo patekti į toms pačioms klasėms pagal Nicos klasifikaciją priklausančių prekių rinką. Bandydamos įrodyti prekių ženklų ŽALGIRIS, BC ŽALGIRIS, BC ŽALGIRIS [fig.] ir KK „ŽALGIRIS“ naudojimo iš tikrųjų 16 Nicos klasifikacijos klasės prekėms žymėti faktą, atsiliepime į ieškinį atsakovės nurodo, kad VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas trečiajam asmeniui pardavė 9.800 vnt. polietileninių maišelių, tačiau nurodytos sąskaitos faktūros rodo, jog šiuo atveju pirkimo - pardavimo santykiuose atsakovė buvo ne pardavėjas, o pirkėjas. Įrodymų, kad iš UAB „Gerovė“ įsigytus maišelius atsakovė ar jo įgalioti asmenys pardavė galutiniams vartotojams, byloje nėra pateikta. Taigi pakavimo priemones VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas iš UAB „Gerovė“ įsigijo vidiniam naudojimui. Riboto kiekio iš trečiųjų asmenų įsigytų bilietų perpardavimas per se taip pat neįrodo paslaugų, patenkančių į 39 Nicos klasifikacijos klasę, teikimo. Nė vienai iš atsakovių neturint pagal teisės aktus reikalaujamų licencijų ir / ar leidimų, kurie leistų joms užsiimti kelionių organizavimo ir / ar pervežimo veikla, byloje nėra, todėl nėra pagrindo teigti, jog VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas teikė ginčijamais prekių ženklais pažymėtas kelionių rengimo ir / ar pervežimo paslaugas. Priešingai, pateiktų reklaminių pranešimų  turinys patvirtina, jog kelionių į Malagą, Prahą, Atėnus, Stambulą ir pan. organizavimo paslaugos buvo teikiamos trečiųjų asmenų, kurie paslaugas teikė savo vardu ir pažymėtas savo prekių ženklais. Byloje nėra pateikta jokių atsakovių susitarimų dėl šių trečiųjų asmenų teikiamų paslaugų ženklinimo ginčijamais prekių ženklais. Ginčo prekių ženklų naudojimas tokiomis sąlygomis nėra laikytinas viešu naudojimu. Nesant įrodymų, akivaizdžiai pagrindžiančių, kad ginčijamais prekių ženklais pažymėtos prekės ir/ar paslaugos (visos ar konkrečios) konkrečiu aktualaus laikotarpio metu tapo pasiekiamos galutiniams vartotojams, ginčijamų prekių ženklų naudojimas iš tikrųjų laikytinas neįrodytu. Atsakovių pateikti įrodymai patvirtina tik sutarčių su prekių gamintojais ir / ar paslaugų teikėjais, susijusių su ginčo dalyku, sudarymo, o ne prekių ženklų pasiekiamumo komerciniais kanalais, faktą. Vien sutarčių su trečiaisiais asmenims dėl ginčijamais prekių ženklais pažymėtų prekių gamybos, pirkimo - pardavimo ir / ar neatlygintinio perdavimo sudarymo faktas, neturint papildomų duomenų apie galutiniams vartotojams parduotų šiais prekių ženklais pažymėtų prekių ir / ar paslaugų kiekius, per se nėra pakankamas spręsti apie ginčo prekių ženklų naudojimo iš tikrųjų pakankamumą. Kad įrodytų realų ginčijamų prekių ženklų naudojimą, šių prekių ženklų savininkai privalo pateikti dokumentus, pagrindžiančius, kad tam tikras jais pažymėtų prekės ir / ar paslaugų kiekis faktiškai pasiekė kiekybiškai pakankamą kiekį galutinių vartotojų, tačiau atsakovės tokių įrodymų nepateikė. Pavieniai prekių ženklų naudojimo atskirų prekių ir / ar paslaugų žymėjimui atvejai, kaip antai kompaktinių diskų, maisto bei maitinimo paslaugų, pakavimo priemonių,  pervežimo paslaugų ir transporto priemonių, saldainių ir šokolado, negali būti laikomi pakankamais daryti išvadą dėl prekių ženklų naudojimo iš tikrųjų. Atsakovių pateikti įrodymai nepatvirtina, jog ginčijami prekių ženklai atlieka kilmės šaltinio funkciją. Aktualus ginčijamų prekių ženklų naudojimas reklaminėje kitų prekių ir / ar paslaugų medžiagoje gali būti laikomas pakankamu šių prekių ženklų naudojimo iš tikrųjų įrodymu tų reklamos prekių, kurioms žymėti jis buvo naudojamas, atžvilgiu tik tuo atveju, jeigu galutinių vartotojų jis yra suvokiamas ir atpažįstamas kaip būtent šias prekes ir/ar paslaugas žymintis ženklas, o ne dekoratyvinis elementas. Vieno ar kelių prekių ženklų naudojimas kaip papildomų atitinkamų prekių ir / ar paslaugų žymėjimui išskirtinai informaciniais tikslais, tai yra siekiant informuoti prekių ir / ar paslaugų galutinius vartotojus, kad šių prekių gamintojas ir / ar paslaugų teikėjas yra atsakovių rėmėjas, kad iš trečiųjų asmenų įsigijus atitinkamą prekę ir / ar paslaugą yra paremiamas krepšinio klubas „Žalgiris“, nėra laikomas naudojimu iš tikrųjų, nes naudojant ginčo prekių ženklus nėra siekiama įgyti ar išlaikyti tam tikrą šiais prekių ženklais pažymėtų prekių ir / ar paslaugų (pavyzdžiui, odontologijos) rinkos dalį ir galutiniam vartotojui suteikti galimybę šiais prekių ženklais, naudojamais kartu su prekių gamintojų ir / ar paslaugų teikėjų prekių ženklais, pažymėtas prekes ir / ar paslaugas atskirti kaip parduodamas ir / ar teikiamas atsakovių. Ginčijamais prekių ženklais pažymėtų transporto priemonių (autobuso bei motociklo) nuotraukos taip pat nepatvirtina jų naudojimo 12 Nicos klasifikacijos klasės prekių „Transporto priemonės; sausumos, vandens ir oro susisiekimo priemonės“ kilmės šaltinio identifikavimo tikslais. Akivaizdu, jog transporto priemonę, papildomai pažymėtą prekių ženklais ŽALGIRIS, BC ŽALGIRIS, BC ŽALGIRIS [fig.] ir / ar KK „ŽALGIRIS“, vartotojai identifikuos pagal kitą prekių ženklą (pavyzdžiui, SETRA) dėl pastarojo stiprumo ir dominavimo. Laikydamosios klaidingos pozicijos, jog prekių ženklo naudojimas bent vienos atitinkamos Nicos klasifikacijos klasės prekės ir / ar paslaugos atžvilgiu per se įrodo naudojimą visų toje klasėje registruotų prekių ir / ar paslaugų atžvilgiu, atsakovės ginčija ieškovės pasirinktą teisių gynimo būdą – iš dalies panaikinti prekių ženklų ŽALGIRIS, BC ŽALGIRIS, BC ŽALGIRIS [fig.] ir / ar KK „ŽALGIRIS“ registracijas, paliekant jas galioti tik atsakovių naudojamų prekių ir / ar paslaugų atžvilgiu. Atsakovių pateiktiems įrodymams nepagrindžiant ginčijamų prekių ženklų naudojimo visoms prekėms ir / ar paslaugoms, kurioms jie yra registruoti, jų registracija tai prekių ir / ar paslaugų daliai, kuriai ginčijamų prekių ženklų naudojimas nėra pagrindžiamas, turi būti panaikinta. Be to, atsakovės turi įrodyti prekių ženklų naudojimą tokia forma, kokia šie prekių ženklai yra įregistruoti su nežymiais skirtumais. Vieno prekių ženklo naudojimas negali pagrįsti kitų atsakovių prekių ženklų, kuriems yra būdingi tie patys požymiai ir / ar elementai, naudojimo. Prekių ženklo BC ŽALGIRIS [fig.] naudojimas „neatsveria“ atskirai registruoto žodinių prekių ženklų ŽALGIRIS ir / ar BC ŽALGIRIS naudojimo (ar atvirkščiai) ir per se nereiškia jų naudojimo iš tikrųjų. Analogiškai vertintinas ir prekių ženklo ŽALGIRIS [fig.] ir / ar prekių ženklų ŽALGIRIS, BC ŽALGIRIS ir / ar KK „Žalgiris“ naudojimas. Aktyvaus pastarojo prekių ženklo naudojimo aktualiu laikotarpiu įrodymų byloje iš viso nėra pateikta. Prekių ženklas KK „Žalgiris“ nė viename įrodyme nėra įvardytas nei žodžiu, nei vaizdu.
27. Lygindamos VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas prekių ženklo ŽALGIRIS [fig.] ir VŠĮ futbolo klubas „Žalgiris“ prekių ženklų VMFD Žalgiris, Vilniaus Žalgiris FD, ŽALGIRIS FD [fig.] ir FK Žalgiris panašumą Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo aspektu, atsakovės nepagrįstai laikosi pozicijos, kad ginčo prekių ženklas nei vizualiai, nei fonetiškai, nei semantiškai nėra panašus į ieškovės turimus prekių ženklus, todėl dėl jų koegzistavimo rinkoje nėra galimybės suklaidinti visuomenę. Atsakovės pervertina balsių pasiskirstymo prekių ženkluose įtaką šių ženklų tarimui ir skambesio savitumui, nevisapusiškai išsiaiškinę ginčo prekių ženklų sudėtine dalimi esančio žodinio elemento ŽALGIRIS semantines asociacijas, nepagrįstai ignoruodamos šio žodinio elemento įtaką lyginamų prekių ženklų semantiniam suvokimui, taip pat netinkamai įvertinę nežymių ginčo šalių prekių ženklų vizualinių skirtumų įtaką bendram šių ženklų suvokimo įspūdžiui.

28. Atsakovės pateikė tripliką, kuriame palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus, papildomai nurodydamos, jog ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovių prekių ženklų registracijas dėl nenaudojimo, nepaisydama to, kad neturi jokio materialinio teisinio suinteresuotumo. Kitaip tariant, atsakovių prekių ženklai nepažeidžia jokių ieškovės teisių, o ieškinio patenkinimo atveju nebūtų apgintos jokios ieškovės teisės ar teisėti interesai, kadangi jie apskritai nėra pažeidžiami. Laikant, kad ieškovė turi materialinį teisinį suinteresuotumą, susidarytų visiškai nepateisinama situacija, kai bet kuris asmuo, nepaisant to, ar jo teisės yra pažeidžiamos, ar ne, turėtų teisę kreiptis į teismą ir reikalauti panaikinti bet kurio prekių ženklo registraciją dėl nenaudojimo. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovės neteisingai apibrėžė įrodinėjimo dalyką.
29. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama Prekių ženklų įstatymo 47 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo praktika, prekių ženklas turi būti naudojamas tokia apimtimi, kad būtų išlaikoma ar sukuriama rinkos dalis prekių ženklu saugomoms prekėms ar paslaugoms, kitaip tariant, jog tai būtų pakankamas prekių ženklo savininko rimtų ketinimų įgyti (ar išlaikyti) komercinę poziciją atitinkamoje rinkoje patvirtinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 391/2010).
30. Pati ieškovė nepaminėjo pagrindinio principo, kuriuo turi būti vadovaujamasi vertinant, ar prekių ženklas buvo naudojamas iš tikrųjų – visapusiško įrodymų vertinimo ir atsižvelgimo į visas aktualias aplinkybes principo. Ieškovė visus atsakovių pateiktus įrodymus vertino atsietai vienus nuo kitų ir paskirai pagal konkrečius kriterijus, t. y. nevertino įrodymų visumos. Taigi įvertinus pateiktų įrodymų visumą matyti, kad atsakovės pateikė pakankamai tinkamų įrodymų, įrodančių ginčo prekių ženklų naudojimą iš tikrųjų, konkrečiai net 46 priedus, kuriuos sudaro daugiau nei 500 lapų įvairių sutarčių, nuotraukų, sąskaitų faktūrų ir kitų dokumentų. Atsakovės taip pat pateikė visapusišką šių įrodymų, pagrindžiančių prekių ženklų naudojimą iš tikrųjų, vertinimą. Nemaža dalis atsakovių pateiktų įrodymų yra ankstesni nei 2010 m. gegužės 6 d., tačiau priešingai nei teigia ieškovė, jie įrodo ginčo prekių ženklų nepertraukiamą naudojimo iš tikrųjų. Atsakovių prekių ženklai buvo naudojami tiek iki 2010 m. gegužės 6 d., tiek ir po 2010 m. gegužės 6 d. Tokiu būdu visi šie įrodymai, greta kitų įrodymų, pagrindžia nuolatinį ir nenutrūkstamą atsakovių prekių ženklų naudojimą atitinkamoms prekėms ir paslaugoms, kurioms jie buvo įregistruoti. Ieškovė nepagrįstai kvestionuoja nuotraukų, dizainų maketų ir kitų paveikslėlių įrodomąją galią. Nuotraukos, dizainų maketai ir kiti paveikslėliai yra teisėtos įrodinėjimo priemonės, kuriomis gali būti įrodomos bylai aktualios faktinės aplinkybės. Be to, remiantis aktualia teismų praktika, būtina atlikti kompleksinį įrodymų vertinimą, o ne vertinti paskirus įrodymus atsietai nuo kitų įrodymų. Vertinant prekių, pažymėtų atsakovių prekių ženklais, nuotraukas, dizainų maketus ir kitus paveikslėlius kartu su kitais dokumentais (sutartimis, sąskaitomis faktūromis ir kt.), yra visapusiškai pagrindžiamas prekių ženklų naudojimas iš tikrųjų, apimantis tiek vaizdinę medžiagą, parodančią kaip atitinkamos prekės atrodo, tiek ir dokumentinius įrodymus, patvirtinančius atitinkamus šių prekių kiekius. Ieškovė klaidingai nurodo, kad ginčo prekių ženklų naudojimą 12 Nicos klasifikacijos klasėms atsakovės grindžia tik nuotraukomis. Visų pirma, 12 Nicos klasifikacijos klasės prekėms yra registruotas tik atsakovių žodinis prekių ženklas ŽALGIRIS. Antra, skirtingai nei nurodo ieškovė, atsakovės pateikė keturis įrodymus, pagrindžiančius žodinio ŽALGIRIS prekių ženklo naudojimą 12 Nicos klasifikacijos klasės prekėms. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad dalis pateiktų įrodymų neįrodo prekių / paslaugų, pažymėtų atsakovių prekių ženklais, viešo naudojimo, pavyzdžiui, sutartys patvirtina tik vidinį atitinkamų prekių naudojimą. Tačiau šių sutarčių 8.1 punktuose aiškiai nurodyta, kad pasirašydamas šią sutartį pirkėjas (atsakovės) patvirtina, kad neprieštarauja, kad prekyba Atributika visą sutarties galiojimo laikotarpį būtų vykdoma www.audimas.lt elektroninėje parduotuvėje. Taigi, akivaizdu, kad šių sutarčių pagrindu prekės buvo parduodamos ne tik atsakovėms, tačiau ir galutiniams vartotojams per www.audimas.lt elektroninę parduotuvę. Atsakovės neturi pareigos įrodyti, kad šios prekės pasiekė galutinius vartotojus. Tai, kad atsakovių pavedimu tretieji asmenys (ne atsakovių grupės nariai ir ne darbuotojai) gamino prekes / teikė paslaugas, pažymėtas atsakovių prekių ženklais, jau savaime reiškia viešą prekių ženklų naudojimą ir viešą naudojimąsi išimtinėmis teisėmis į prekių ženklus, todėl ieškovės teiginiai, kad atsakovės neįrodė viešo ginčo prekių ženklų naudojimo, yra visiškai nepagrįsti. Vadovaujantis CPK numatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, atsakovėms nekyla pareiga įrodyti absoliučios tiesos. Siekiant nustatyti absoliučią tiesą, teismas būtų priverstas aiškintis bylos aplinkybes iki begalybės. Kita vertus, byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad ginčo prekių ženklais pažymėtos prekės / paslaugos yra pateikiamos galutiniams vartotojams.
31. Prekių ženklų įstatymo 47 straipsnio 4 dalis aiškiai nustato, kad prekių ženklas laikomas naudojamu jo savininko, jeigu jį naudoja kitas asmuo, turintis ženklo savininko sutikimą. Taigi, tai, kad tretieji asmenys su atsakovių sutikimu ir leidimu organizavo atitinkamas 39 Nicos klasifikacijos klasės paslaugas, pažymėtas atsakovių prekių ženklais, aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina šių prekių ženklų naudojimą iš tikrųjų 39 Nicos klasifikacijos klasės paslaugoms. Vertinant, ar prekių ženklas buvo kokybiškai pakankamai naudojamas, turi būti vertinama aplinkybių visumą (o ne konkretūs pavieniai įrodymai), negali būti taikoma jokia de minimis taisyklė, o bent minimalus prekių ženklo naudojimas gali būti laikomas pakankamu naudojimui iš tikrųjų konstatuoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ne visuomet būtina, kad prekių ženklas būtų tiesiogiai ant prekių. Prekių ženklo naudojimas reklamoje, važtaraščiuose ir pan. taip pat yra naudojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 391/2010). Be to, teisės aktai nenustato pareigos prekes ir / ar paslaugas žymėti išimtinai tik vienu ženklu. Tais atvejais kai prekės ir / ar paslaugos yra pažymėtos keliais prekių ženklais, abu prekių ženklai gali atlikti kilmės šaltinio funkciją, t.  y. leisti vartotojams identifikuoti prekių ir / ar paslaugų kilmę. Ieškovė deklaratyviai teigdama priešingai nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad kelių prekių ženklų naudojimas ant prekės neleidžia abiems prekių ženklams atlikti kilmės šaltinio funkcijos. Taigi, vertinant įrodymus sistemiškai ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovės pateikė sąskaitas faktūras, patvirtinančias ypač didelį vartotojams parduotų 29 Nicos klasifikacijos klasės prekių (pieno, varškės ir kt.) kiekį, prekių, pažymėtų atsakovių prekių ženklais, reklaminę medžiagą ir prekių, pažymėtų atsakovių prekių ženklais, pavyzdžius (atvaizdus), matyti, kad visos šios aplinkybės patvirtina atsakovių prekių ženklų naudojimą iš tikrųjų 29 Nicos klasifikacijos klasės prekėms. Pagal suformuotą Lietuvos ir Europos Sąjungos teismų praktiką, prekių ženklo savininkui neįmanoma įrodyti prekių ženklo naudojimo žymint visas įsivaizduojamas su įregistravimu susijusių prekių rūšis. Dėl to, pareiga įrodyti prekių ženklo naudojimą negali apimti pareigos įrodyti naudojimą visoms parduodamų panašių prekių ar paslaugų atmainoms, o tik toms, kurios yra pakankamai skirtingos, kad sudarytų logiškas kategorijas arba pakategores. Taigi pateikti įrodymai pagrindžia, kad atsakovių prekių ženklai buvo naudojami iš tikrųjų visoms prekėms ir paslaugoms, kurioms jie yra registruoti. 41 Nicos klasifikacijos klasės sportinės veiklos paslaugos, kurioms yra įregistruoti atsakovių prekių ženklai, yra pakankamai siaura ir savarankiška kategorija, tuo tarpu ieškovės siūlomas 41 Nicos klasifikacijos klasės paslaugų skaidymas pagal sporto šakas yra visiškai dirbtinis ir nesudaro jokių logiškų ir pagrįstų pakategorių. ESBT 2005 m. liepos 14 d. sprendime byloje T-126/03 nurodė, kad tokiais atvejais, kai kategorijų skaidymas į pakategores yra tik dirbtinis, prekių ženklo registracija yra paliktina galioti visai prekių ir / ar paslaugų kategorijai.
32. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad vieno iš atsakovių prekių ženklų naudojimas nepagrindžia likusių trijų prekių ženklų naudojimo. Vadovaujantis Lietuvos ir Europos Sąjungos teismų praktika, įregistruotas nacionalinis prekių ženklas gali būti naudojamas prekyboje šiek tiek kitokia forma, palyginti su ta, kuria buvo įregistruotas. Šia nuostata, kurioje nenumatyta griežtos naudojamo prekių ženklo ir įregistruoto prekių ženklo formų atitikties, siekiama leisti jo savininkui naudojant jį prekyboje pakeisti žymenį, nepakeičiant išskirtinio jo pobūdžio taip, kad tai leistų geriau jį pritaikyti prie atitinkamų prekių arba paslaugų prekybos ar reklamos sąlygų. Be to, kaip yra pažymėjęs ESTT, prekių ženklas yra laikomas naudojamu iš tikrųjų ir tada, kai jis yra naudojamas kitokia forma nei yra įregistruotas, net jeigu ta kitokia forma (taip kaip ir šios civilinės bylos atveju) pati yra įregistruota kaip prekių ženklas. Jei naudojant prekių ženklą yra pridedamas silpnas to prekių ženklo elementas, tuomet toks naudojamas prekių ženklas turi nepakeistą skiriamąjį požymį ir yra laikomas įregistruoto prekių ženklo naudojimu iš tikrųjų (ESBT 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimas byloje T-353/07). Atitinkamai, jei faktiškai naudojant prekių ženklą yra pašalinamas antrinis elementas, tai taip pat nelaikoma skiriamojo požymio pakeitimu ir yra laikoma naudojimu iš tikrųjų. Taigi vieno iš atsakovių prekių ženklo naudojimas savaime apima ir kitų prekių ženklų naudojimą.  Be to, nuo 2009 m. veikia Žalgirio elektroninė parduotuvė. Atsakovių prekių ženklais pažymėtą parduotuvę nuo 2009 m. – 2011 m. administravo UAB „Fotofabrikas“. 2011 m. – 2014 m. šią elektroninę parduotuvę administravo UAB „Skaitmeninis amžius“. Nuo 2014 m. el. parduotuvę, pažymėtą atsakovių prekių ženklais, administruoja UAB „Delegatai“. Nuo 2010 m. lapkričio 22 d. (duomenys neskelbtini) (Kauno Akropolyje) veikia oficiali „Žalgirio“ atributikos parduotuvė. Nuo 2010 m. šią parduotuvę, pažymėtą atsakovių prekių ženklais, administravo UAB „Skaitmeninis amžius“. Nuo 2012 m. šią parduotuvę, pažymėtą atsakovių prekių ženklais, administravo UAB „Verslas verslui“. Nuo 2014 m. šią parduotuvę, pažymėtą atsakovių prekių ženklais, administravo UAB „Delegatai“. Šie faktai patvirtina jog atsakovių prekių ženklai buvo naudojami 35 Nicos klasifikacijos klasės paslaugoms žymėti.

33. Atsakovės pareiškė priešieškinį ieškovei, kuriuo prašo:
1. pripažinti atsakovės Viešosios įstaigos Kauno „Žalgirio“ rėmėjas žodinį prekių ženklą ŽALGIRIS (Reg. Nr. 59171) plačiai žinomu Lietuvos Respublikoje 41 Nicos klasifikacijos klasės sportinės veiklos paslaugoms nuo 1990 m. sausio 1 d.;
2. pripažinti atsakovės Viešosios įstaigos Kauno „Žalgirio“ rėmėjas figūrinį prekių ženklą ŽALGIRIS (Reg. Nr. 67747) plačiai žinomu Lietuvos Respublikoje 41 Nicos klasifikacijos klasės sportinės veiklos paslaugoms nuo 1990 m. sausio 1 d.;
3. pripažinti atsakovės Viešosios įstaigos Kauno „Žalgirio“ rėmėjas naudojamą žymenį ŽALGIRIS  plačiai žinomu prekių ženklu Lietuvos Respublikoje 41 Nicos klasifikacijos klasės sportinės veiklos paslaugoms nuo 1990 m. sausio 1 d.;
4. pripažinti atsakovės Viešosios įstaigos „Žalgirio krepšinio centras“ figūrinį prekių ženklą BC ŽALGIRIS (Reg. Nr. 53955) plačiai žinomu Lietuvos Respublikoje 41 Nicos klasifikacijos klasės sportinės veiklos paslaugoms nuo 2007 m. kovo 2 d.;
5. pripažinti negaliojančia ieškovės Viešosios įstaigos futbolo klubo „Žalgiris“ žodinio prekių ženklo FK ŽALGIRIS (Reg. Nr. 42054) registraciją negaliojančia visoms prekėms ir paslaugoms, kurioms jis yra registruotas (16 Nicos klasifikacijos klasės prekėms, 35 ir 41 Nicos klasifikacijos klasės paslaugoms);
6. pripažinti negaliojančia ieškovės Viešosios įstaigos futbolo klubo „Žalgiris“ žodinio prekių ženklo Vilniaus Žalgiris FD (Reg. Nr. 66401) registraciją negaliojančia visoms paslaugoms, kurioms jis yra registruotas (41 Nicos klasifikacijos klasės paslaugoms);
7. pripažinti negaliojančia ieškovės Viešosios įstaigos futbolo klubo „Žalgiris“ žodinio prekių ženklo VMFD Žalgiris (Reg. Nr. 66402) registraciją negaliojančia visoms paslaugoms, kurioms jis yra registruotas (41 Nicos klasifikacijos klasės paslaugoms);
8. pripažinti negaliojančia ieškovės Viešosios įstaigos futbolo klubo „Žalgiris“ figūrinio prekių ženklo ŽALGIRIS FD (Reg. Nr. 65587) registraciją negaliojančia visoms paslaugoms, kurioms jis yra registruotas (41 Nicos klasifikacijos klasės paslaugoms);
9. uždrausti ieškovei Viešajai įstaigai futbolo klubui „Žalgiris“ sportinėje ir ūkinėje – komercinėje veikloje, susijusioje su sportu, bet kokiu būdu ir forma naudoti žymenį FK ŽALGIRIS, įskaitant, bet neapsiribojant, šio žymens naudojimą futbolo komandos ir / ar juridinio asmens pavadinime, reklamoje, komercinėje dokumentacijoje, interneto svetainėse, domenų varduose, taip pat bet kokį kitą naudojimą;
10. uždrausti ieškovei Viešajai įstaigai futbolo klubui „Žalgiris“ sportinėje ir ūkinėje – komercinėje veikloje, susijusioje su sportu, bet kokiu būdu ir forma naudoti žymenį Vilniaus Žalgiris FD, įskaitant, bet neapsiribojant, šio žymens naudojimą futbolo komandos ir / ar juridinio asmens pavadinime, reklamoje, komercinėje dokumentacijoje, interneto svetainėse, domenų varduose, taip pat bet kokį kitą naudojimą;
11. uždrausti ieškovei Viešajai įstaigai futbolo klubui „Žalgiris“ sportinėje ir ūkinėje – komercinėje veikloje, susijusioje su sportu, bet kokiu būdu ir forma naudoti žymenį VMFD Žalgiris, įskaitant, bet neapsiribojant, šio žymens naudojimą futbolo komandos ir / ar juridinio asmens pavadinime, reklamoje, komercinėje dokumentacijoje, interneto svetainėse, domenų varduose, taip pat bet kokį kitą naudojimą;
12. uždrausti ieškovei Viešajai įstaigai futbolo klubui „Žalgiris“ sportinėje ir ūkinėje – komercinėje veikloje, susijusioje su sportu, bet kokiu būdu ir forma naudoti žymenį ŽALGIRIS, įskaitant, bet neapsiribojant, šio žymens naudojimą futbolo komandos pavadinime ir/ar juridinio asmens pavadinime, reklamoje, komercinėje dokumentacijoje, interneto svetainėse, domenų varduose, taip pat bet kokį kitą naudojimą.
34. Atsakovės reikalavimą pripažinti atsakovių prekių ženklus – ŽALGIRIS (Reg. Nr. 59171), ŽALGIRIS [fig.] (Reg. Nr. 67747), BC ŽALGIRIS [fig.] (Reg. Nr. 53955) ir žymenį ŽALGIRIS (pateiktą baltomis raidėmis, identišku prekių ženklo ŽALGIRIS [fig.] (Reg. Nr. 67747) šriftu) plačiai žinomais Lietuvos Respublikos 41 paslaugų klasei pagal Nicos klasifikaciją žymėti (sporto veiklos paslaugos reiškia Prekių ženklų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies pagrindu.
35. Kauno krepšinio komandos ŽALGIRIS pradžia laikytina 1944 m. spalio 14 d., kuomet Kauno miesto kūno kultūros ir sporto komiteto surengto kvalifikacinio krepšinio turnyro metu pirmą kartą į aikštelę išbėgo Kauno ŽALGIRIO vyrų krepšinio komanda, nukeliavusi iki pusfinalio. Nuo pat Kauno ŽALGIRIO krepšinio komandos įkūrimo iki pat šių dienų komandos pavadinimas liko nepakitęs, t. y. ŽALGIRIS, nepaisant aplinkybės, kokiais konkrečiais žymenimis / prekių ženklais (žodiniais ir / ar figūriniais), kurių pagrindinį elementą sudarė žodis ŽALGIRIS, buvo žymima ši Kauno krepšinio komanda. Kauno krepšinio komandos ŽALGIRIS veiklos / gyvavimo istoriją atspindi pateiktos fotografijos ir vaizdo medžiaga, kurios pagrindžia, kad Kauno krepšinio komanda / klubas ŽALGIRIS nuo pat jos įkūrimo dienos 1944 m. spalio 14 d. iki šių dienų yra žymima žymenimis / prekių ženklais, kurių esminę dalį sudaro žodinis elementas ŽALGIRIS. Atitinkamai, pateikti įrodymai patvirtina prekių ženklų BC ŽALGIRIS [fig.] (Reg. Nr. 53955), ŽALGIRIS (Reg. Nr. 59171), figūrinio prekių ženklo ŽALGIRIS [fig.] (Reg. Nr. 67747) ir žymens ŽALGIRIS (baltas) platų žinomumą visuomenėje. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad nuo 1944 m. iki pat dabar Kauno krepšinio komanda / klubas ŽALGIRIS buvo / yra žymimas arba paprasčiausiu žodiniu elementu ŽALGIRIS arba žalios ir / ar baltos spalvos žymeniu ŽALGIRIS, kuris laikytinas figūriniu prekių ženklu. Šriftas, kuriuo buvo / yra žymimas Kauno krepšinio klubas ŽALGIRIS, per daugiau nei 70 (septyniasdešimt) metų iš esmės nepakito. Jis atitinka šriftą, kuriuo 2012 m. gegužės 16 d. buvo įregistruotas žalios spalvos prekių ženklas ŽALGIRIS [fig.] (Reg. Nr. 67747).
36. Kauno krepšinio komandos ŽALGIRIS žinomumą ir populiarumą bei žymens ŽALGIRIS (baltas) platų žinomumą visuomenėje pagrindžia ir eilė Kauno krepšinio komandos ŽALGIRIS laimėjimų. Žalgiris 1947, 1951, 1985, 1986, 1987 m. SSRS vyrų krepšinio čempionate iškovojo aukso medalius. Šiame čempionate 1949, 1952, 1980, 1983, 1984, 1988, 1989 m. iškovojo sidabro medalius, o 1953, 1954, 1955, 1956, 1971, 1973, 1978 m. bronzos medalius. 1953 m. Kauno ŽALGIRIS laimėjo SSRS taurę. 1985 m. Kauno ŽALGIRIS tapo Europos taurių laimėtojų taurės vicečempionu, 1986 m. Europos čempionų taurės vicečempionu ir laimėjo Tarpžemyninę W Joneso taurę, o 1998 m. laimėjo Europos taurių laimėtojų taurę. 1999 m. ŽALGIRIS tapo Eurolygos čempionu. Lietuvos vyrų aukščiausiosios lygos krepšinio čempionato aukso medaliai laimėti 1991, 1992, 1993 m. ŽALGIRIO pasiekimai yra įspūdingi ir Lietuvos krepšinio lygoje. LKL čempionu ŽALGIRIS tapo 1994, 1995, 1996, 1997, 1998, 1999, 2001, 2003, 2004, 2005, 2007, 2008, 2011, 2012, 2013, 2014 m. Lietuvos krepšinio federacijos taurę laimėjo 2007, 2008, 2011, 2012 m. Lietuvos „Supertaurę“ 2012 m. Baltijos krepšinio lygą ŽALGIRIS laimėjo 2005, 2008, 2010, 2011, 2012 m. Baltijos krepšinio lygos taurę 2009 m. Šiaurės Europos krepšinio lygą (NEBL) 1999 m. Prekių ženklų ŽALGIRIS ir žymens ŽALGIRIS (balto) reklamavimo ir viešinimo mastą atskleidžia Kauno krepšinio komandos ŽALGIRIS varžybų suvestinė, iš kuriuos matyti, kiek metų, kaip dažnai ir su kokiomis konkrečiai komandomis ŽALGIRIS yra rungtyniavęs. Kone visos ŽALGIRIO rungtynės, kurios yra žaidžiamos tokiuose čempionatuose kaip LKL, Eurolyga ir kituose, susilaukia didžiulio visuomenės dėmesio, dėl kurio ŽALGIRIO rungtynės yra stebimos ne tik pilnutėlėse arenose, bet ir transliuojamos per televiziją, radiją ir internetu. Dėl šių priežasčių tampa visiškai natūralu, kodėl atlikus visuomenės apklausą dėl prekių ženklų ŽALGIRIS žinomumo visuomenėje, šios apklausos rezultatai vienareikšmiškai įrodo, kad žodinis prekių ženklas ŽALGIRIS (Reg. Nr. 59171), figūrinis prekių ženklas ŽALGIRIS [fig.] (Reg. Nr. 67747), figūrinis prekių ženklas ŽALGIRIS [fig.] (Reg. Nr. 53955), žymuo ŽALGIRIS (baltas) yra plačiai žinomi Lietuvoje prekių ženklai. Prekių ženklų ŽALGIRIS (žodinio ir figūrinio (žalio)) bei žymens ŽALGIRIS (balto) platų žinomumą visuomenėje pagrindžia ir nepriklausomos tyrimų bendrovės atlikta šių prekių ženklų žinomumo visuomenėje tyrimo ataskaita, pagal kurią žodinį prekių ženklą ŽALGIRIS žino daugiau nei pusė (66%) Lietuvos gyventojų. Iš jų net 35% nurodo, kad šį prekių ženklą žino daugiau nei 20 metų, atitinkamai, 22% apklaustųjų jį teigia žinantys nuo 16 iki 20 metų. Tai reiškia, kad daugiau nei pusė (beveik 60%) žinančių žodinį prekių ženklą „ŽALGIRIS“ jį žino apytiksliai 20 metų.
37. Dėl ieškovės prekių ženklų pripažinimo negaliojančiais Prekių ženklų įstatymo 46 straipsnio 1 dalies pagrindu, atsakovės nurodo, jog ieškovei priklausantis prekių ženklas ŽALGIRIS FD (Reg. Nr. 65587) yra klaidinamai panašus į atsakovės VšĮ ,,Žalgirio krepšinio centras“ prekių ženklą BC ŽALGIRIS, todėl jo registracija turi būti pripažinta negaliojančia. Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad prekių ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis yra tapatus Prekių ženklų įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje pripažintam plačiai žinomu ženklui, priklausančiam kitam asmeniui, arba klaidinamai į jį panašus. Atsižvelgiant į tai, kad prekių ženklas BC ŽALGIRIS yra plačiai žinomas, ieškovės įregistruotas ir naudojamas vėlesnis prekių ženklas ŽALGIRIS FD (Reg. Nr. 65587) yra klaidinamai panašus į plačiai žinomą atsakovės VšĮ ,,Žalgirio krepšinio centras“ prekių ženklą BC ŽALGIRIS. Ieškovės prekių ženklas ŽALGIRIS FD yra ir vizualiai, ir fonetiškai panašus į atsakovės VšĮ ,,Žalgirio krepšinio centras“ plačiai žinomą prekių ženklą BC ŽALGIRIS. Abu lyginami prekių ženklai yra kombinuotieji, t. y. sudaryti tiek iš grafinių elementų, tiek iš žodinių elementų. Abu prekių ženklai yra to paties pobūdžio, t. y. sudaryti iš skydo formos vaizdinio elemento, ant kurio yra nupieštas žodinis elementas ir kiti vaizdiniai elementai. Be to, ieškovės vėlesnis prekių ženklas ŽALGIRIS FD iš esmės atkartoja pagrindinius ankstesnio plačiai žinomo atsakovės VšĮ ,,Žalgirio krepšinio centras“ prekių ženklo BC ŽALGIRIS elementus – abu jie yra skydo formos, viršutinėje dalyje puslankiu užrašytas klubo pavadinimas (BC ŽALGIRIS ir ŽALGIRIS FD), apačioje pateikiant sportinį kamuolį. Taigi, lyginamų prekių ženklų rūšis ir pobūdis yra iš esmės tapatūs. Abiejuose lyginamuose prekių ženkluose sutampa tapačios skydo formos vaizdinis elementas, kurio centre yra tapačios formos sportinei veiklai naudojami kamuoliai (apskritimo geometrinė figūra). Taigi, aplinkybė, kad lyginamų prekių ženklų pagrindinės geometrinės figūros yra tapačios, sąlygoja dar didesnio laipsnio vizualinį panašumą. Pagal prasmę abu prekių ženklai gali būti susieti su sportine veikla, kadangi jų abiejų centre yra aiškiai matomi sportinei veiklai naudojami kamuoliai. Šis akivaizdus sutapimas sąlygoja vizualinį panašumą. Abiejuose lyginamuose prekių ženkluose iš esmės sutampa pagrindinių spalvų gama – žalia ir balta. Iš Socialinės informacijos centro atlikto prekių ženklų žinomumo ir panašumo tyrimo 2015 m. rugsėjo mėnesio ataskaitos matyti, kad net 57% respondentų mano, kad ieškovės prekių ženklas ŽALGIRIS FD yra vizualiai panašus į atsakovės VšĮ ,,Žalgirio krepšinio centras“ plačiai žinomą prekių ženklą BC ŽALGIRIS. Lyginami prekių ženklai yra fonetiškai panašūs. Lyginamų prekių ženklų žodiniai elementai yra tapataus ilgio, t. y. juos sudaro po 10 raidžių. Be to, lyginamuose prekių ženkluose visiškai sutampa žodis ŽALGIRIS, t. y. net 8 iš 10 lyginamų prekių ženklų raidžių, o tai sąlygoja aukšto laipsnio fonetinį panašumą. Šią išvadą patvirtina ir Socialinės informacijos centro atlikto prekių ženklų žinomumo ir panašumo tyrimo duomenys, pagal kuriuos net 46% respondentų nurodė, kad jiems prekių ženklas ŽALGIRIS FD yra pagal tarimą panašus į plačiai žinomą prekių ženklą BC ŽALGIRIS. Dėl vizualinio ir fonetinio lyginamų prekių ženklų panašumo egzistuoja visuomenės suklaidinimo galimybė. Ankstesnis atsakovės VšĮ ,,Žalgirio krepšinio centras“ prekių ženklas BC ŽALGIRIS turi ypač stiprų skiriamąjį požymį. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad atsakovės prekių ženklas BC ŽALGIRIS yra plačiai žinomas ir aiškiai atpažįstamas vartotojų tarpe. Dėl šios priežasties ieškovės vėlesnis prekių ženklas ŽALGIRIS FD vartotojų neabejotinai gali būti supainiotas su atsakovės plačiai žinomu ir stiprų skiriamąjį požymį turinčiu prekių ženklu BC ŽALGIRIS. Ieškovės vėlesnis prekių ženklas ŽALGIRIS FD atkartoja ir imituoja atsakovės ankstesnio plačiai žinomo prekių ženklo esminius elementus. Vidutinis vartotojas, remdamasis netobulais (nepilnais) atmintyje išlikusiais atvaizdais, pamatęs ieškovės skydo formos prekių ženklą, kuriame užrašytas žodis ŽALGIRIS ir nupieštas kamuolys, gali neabejotinai tokį prekių ženklą supainioti su atsakovės plačiai žinomu prekių ženklu BC ŽALGIRIS, kurio esminiai elementai yra tapatūs – skydo formos ženklas, žodis ŽALGIRIS ir kamuolys. Ši aplinkybė patvirtina visuomenės suklaidinimo galimybės egzistavimą. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2006 m. kovo 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje  Nr. 3K-3-209/2006, yra nurodęs, jog plačiai žinomi prekių ženklai pasižymi vadinamuoju „komerciniu magnetizmu“.  Ženklo žinomumas, išskirtinumas, geras vardas bei reputacija ir pan. pritraukia ne tik tuo prekių ženklu žymimų prekių vartotojus. Kartu tai traukia ir kitus ūkio subjektus – tiek tiesioginius konkurentus, tiek ir nesančius konkurentais, – kurie, siekdami tam tikru firmos vardu (juridinio asmens pavadinimu) identifikuoti save kaip ūkio subjektą ar prekių ženklu identifikuoti savo gaminamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas, tam panaudoja kitam asmeniui priklausantį plačiai žinomą prekių ženklą. Taip vienas subjektas savo, kaip juridinio asmens, ar jo prekių ženklo išskirtinumui ir atpažinimui visuomenėje sukurti, pasinaudoja kitam asmeniui priklausančio prekių ženklo, dažnai per gana netrumpą laiką ir nemenkomis pastangomis jau sukurtu žinomumu, išskirtinumu, geru vardu bei reputacija, t. y. neteisėtai pasinaudojama kito pasiekimais.  Taip yra gaunama vadinamoji „neuždirbta“ ir netgi nesąžininga nauda, o taip pat silpninimas bei „blankinamas“ kitam asmeniui priklausančio ženklo skiriamasis požymis (išskirtinumas), neretai – ir geras vardas, reputacija bei vertė, kuri asocijuojasi su tuo prekių ženklu, klaidinama visuomenė. Ieškovė, žinodama, kad atsakovei priklauso visuomenėje plačiai žinomas ir atpažįstamas prekių ženklas, siekdama nesąžiningos („neuždirbtos“) naudos, pasinaudodamas atsakovei priklausančia plačiai žinomo prekių ženklo sėkme, nepagrįstai įregistravo prekių ženklą ŽALGIRIS FD ir tokiu būdu neteisėtai naudojasi atsakovės pasisekimu ir silpnina (blankina) atsakovės prekių ženklo skiriamąjį požymį.
38. Teismui atsisakius tenkinti atsakovės VšĮ ,,Žalgirio krepšinio centras“ reikalavimą dėl ieškovės prekių ženklo ŽALGIRIS FD registracijos pripažinimo negaliojančia Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, atsakovės prašo pripažinti šią ieškovės prekių ženklo registraciją negaliojančia Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Atsakovės prekių ženklo BC ŽALGIRIS registracija yra ankstesnė (paraiškos padavimo data 2005 m. gruodžio 15 d.) nei ieškovės prekių ženklo ŽALGIRIS FD registracija (paraiškos padavimo data 2010 m. gruodžio 3 d.). Kaip jau buvo minėta, egzistuoja lyginamų prekių ženklų panašumas ir visuomenės suklaidinimo galimybė. Be to, prekių ir / ar paslaugų panašumas / tapatumas taip pat egzistuoja. Atsakovės prekių ženklas BC ŽALGIRIS yra registruotas 41 Nicos klasifikacijos klasės paslaugoms sportinė ir kultūrinė veikla. Ginčijamas ieškovės prekių ženklas ŽALGIRIS FD yra registruotas 41 Nicos klasifikacijos klasės paslaugoms sporto renginių rengimas; sporto varžybų rengimas. ESBT yra nurodęs, kad tais atvejais, kai ankstesnis prekių ženklas yra įregistruotas bendresnei kategorijai prekių, kuri apima protestuojamo prekių ženklo prekes, yra laikoma, kad jų prekės yra tapačios (ESBT 2012 m. sausio 17 d. sprendimas byloje Nr. T-522/10). Kadangi atsakovės prekių ženklas BC ŽALGIRIS yra įregistruotas bendresnei paslaugų kategorijai (41 klasės sportinės ir kultūrinės veiklos paslaugos), ieškovės prekių ženklo ŽALGIRIS FD paslaugos (41 klasės sporto renginių rengimas; sporto varžybų rengimas) yra tapačios. Paslaugų, kurioms registruoti lyginami prekių ženklai, tapatumas sąlygoja net didesnę visuomenės suklaidinimo galimybę.
39. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės VšĮ Kauno ,,Žalgirio“ rėmėjas žodinis prekių ženklas ŽALGIRIS yra plačiai žinomas, ieškovės įregistruoti ir naudojami vėlesni žodiniai prekių ženklai yra klaidinamai panašūs į šį plačiai žinomą atsakovės žodinį ŽALGIRIS prekių ženklą. Ieškovės vėlesni žodiniai prekių ženklai FK ŽALGIRIS (Reg. Nr. 42054), Vilniaus Žalgiris FD (Reg. Nr. 66401) ir VMFD Žalgiris (Reg. Nr. 66402) yra ir vizualiai, ir fonetiškai panašūs į atsakovės VšĮ Kauno ,,Žalgirio“ rėmėjas plačiai žinomą žodinį prekių ženklą ŽALGIRIS (reg. Nr. 59171). Lyginamų prekių ženklų bendras regimas įspūdis yra iš esmės tapatus. Visi lyginami prekių ženklai yra sudaryti iš žodžio ŽALGIRIS. Atsakovės prekių ženklas yra visiškai inkorporuotas į ieškovės žodinius prekių ženklus. Ieškovės žodiniuose prekių ženkluose šalia žodžio ŽALGIRIS yra papildomai nurodyti kiti trumpi žodžiai (FK, Vilniaus, FD, ir VMFD), tačiau jie nekeičia bendro sukuriamo regimojo įspūdžio. Lyginamuose prekių ženkluose raidžių išsidėstymas yra labai panašus. Šį panašumą sąlygoja sutampantis žodis ŽALGIRIS, t. y. lyginamuose prekių ženkluose sutampa didžioji dalis raidžių, o šios net 8 sutampančios raidės eina iš eilės. Visi lyginami prekių ženklai yra užrašyti tuo pačiu standartiniu šriftu, be jokių grafinių elementų. Visi lyginami prekių ženklai yra užrašyti lietuvių kalbos abėcėle. Visi šie lyginamų prekių ženklų panašumai sąlygoja ypač didelį ieškovės žodinių prekių ženklų vizualinį panašumą į atsakovės plačiai žinomą žodinį prekių ženklą ŽALGIRIS. Lyginami prekių ženklai yra fonetiškai panašūs, nes lyginamų prekių ženklų žodiniai elementai yra labai panašaus ilgio. Be to, lyginamuose prekių ženkluose visiškai sutampa žodis ŽALGIRIS, t. y. sutampa net 8 iš eilės einančios raidės, toks žodžių ilgių panašumas ir sutapimas žodyje ŽALGIRIS sąlygoja aukšto laipsnio fonetinį panašumą. Dėl nurodyto ieškovės žodinių prekių ženklų vizualinio ir fonetinio panašumo į atsakovės plačiai žinomą žodinį ŽALGIRIS prekių ženklą egzistuoja didelė visuomenės suklaidinimo galimybė. Be to, ankstesnis atsakovės žodinis prekių ženklas ŽALGIRIS turi stiprų skiriamąjį požymį. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad atsakovės žodinis prekių ženklas ŽALGIRIS yra plačiai žinomas ir aiškiai atpažįstamas vartotojų tarpe (naudojamas nuo 1944 m.). Dėl šios priežasties ieškovės vėlesni žodiniai prekių ženklai vartotojų neabejotinai gali būti supainioti su atsakovės plačiai žinomu ir stiprų skiriamąjį požymį turinčiu žodiniu prekių ženklu ŽALGIRIS. Vėlesni ieškovės žodiniai prekių ženklai atkartoja ir imituoja atsakovės ankstesnio plačiai žinomo žodinio prekių ženklo ŽALGIRIS esminius elementus. Ginčijamuose ieškovės žodiniuose prekių ženkluose yra naudojamas tas pats pagrindinis žodis ŽALGIRIS, prie kurio yra papildomai pridėti kiti, skiriamojo požymio iš esmės neturintys elementai. Vidutinis vartotojas, remdamasis netobulais (nepilnais) atmintyje išlikusiais atvaizdais, pamatęs ieškovės žodinius prekių ženklus, kuriuose yra žodis ŽALGIRIS, gali neabejotinai tokius prekių ženklus supainioti su plačiai žinomu atsakovės žodiniu prekių ženklu ŽALGIRIS. Globalus suklaidinimo galimybės įvertinimas, priklausantis nuo vizualinio, fonetinio ir semantinio konkrečių ženklų panašumo, turi būti paremtas bendru jų sukuriamu įspūdžiu, konkrečiai – jų skiriamaisiais ir dominuojančiais elementais. Šiuo atveju pagrindinis lyginamų prekių ženklų elementas ŽALGIRIS sutampa visiškai, o kiti ieškovės žodiniuose prekių ženkluose esantys žodžiai ar jų sutrumpinimai nepakeičia bendro sukuriamo panašaus įspūdžio ir atitinkamai jokiais būdais nesumažina suklaidinimo galimybės. Ieškovės žodiniuose prekių ženkluose esantys papildomi žodžiai FK ir FD neturi jokio skiriamojo požymio ir tik nusako teikiamų paslaugų rūšį  / pobūdį (futbolo klubas ir futbolo draugija). Atitinkamai žodis Vilniaus taip pat neturi jokio skiriamojo požymio, kadangi akivaizdžiai nusako geografinę paslaugų teikimo teritoriją. Žodis VMFD taip pat nesustiprina ieškovės žodinių prekių ženklų skiriamojo požymio, kadangi tai tėra teikiamų paslaugų rūšį / pobūdį ir geografinę teritoriją nusakantys aprašomojo pobūdžio ir neturintys skiriamojo požymio žodžiai (Vilniaus miesto futbolo draugija). Atsižvelgiant į tai, kad lyginamuose prekių ženkluose sutampa vienintelis skiriamąjį požymį turintis žodis ŽALGIRIS, o visi kiti ieškovės žodiniuose prekių ženkluose esantys papildomi žodžiai yra tik aprašantys paslaugų rūšį, pobūdį ir / ar teritoriją, egzistuoja akivaizdi visuomenės suklaidinimo galimybė. Ieškovė, žinodama, kad atsakovei priklauso visuomenėje plačiai žinomas ir atpažįstamas prekių ženklas ŽALGIRIS (kuris yra viešai naudojamas nuo 1944 m.), siekdama nesąžiningos („neuždirbtos“) naudos, pasinaudodama atsakovei priklausančia plačiai žinomo prekių ženklo sėkme, nepagrįstai įregistravo žodinius prekių ženklus ir tokiu būdu neteisėtai naudojasi atsakovės  VšĮ Kauno ,,Žalgirio“ rėmėjas pasisekimu ir silpnina (blankina) atsakovės prekių ženklo skiriamąjį požymį.
40. Teismui atsisakius tenkinti atsakovės VšĮ Kauno ,,Žalgirio“ rėmėjas reikalavimą dėl ieškovės žodinių prekių ženklų registracijų pripažinimo negaliojančiomis Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, ieškovės prekių ženklų Vilniaus Žalgiris FD ir VMFD Žalgiris registracijos turi būti pripažintos negaliojančiomis Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kaip vizualiai ir fonetiškai panašios į atsakovės VšĮ Kauno ,,Žalgirio“ rėmėjas ankstesnį žodinį prekių ženklą ŽALGIRIS. Ginčo prekių ženklai yra registruoti tapačioms paslaugoms žymėti, o taip pat dėl tokio panašumo egzistuoja žymi ir reali visuomenės suklaidinimo galimybė, todėl registracijos turi būti pripažintinos negaliojančiomis visoms paslaugoms, kurioms jie yra registruoti.
41. Dėl Prekių ženklų įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje numatytos Lietuvos Respublikoje pripažinto plačiai žinomu ženklo savininko teisės reikalauti uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo naudoti pramoninėje ar komercinėje veikloje bet kurį žymenį, kurį galima palaikyti plačiai žinomo prekių ženklo atgaminiu, imitacija ar vertimu ir kuris gali suklaidinti dėl tapačių ir (ar) panašių prekių ir (ar) paslaugų, kurioms plačiai žinomas ženklas naudojamas, atsakovės nurodo, jog įrodė visas šio teisių gynimo būdo taikymo sąlygas, numatytas Prekių ženklų įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Atsižvelgdamos į tai ir vadovaudamosis Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 2 punktu prašo uždrausti ieškovei savo sportinėje ir ūkinėje – komercinėje veikloje, susijusioje su sportu, bet kokiu būdu ir forma naudoti žymenis FK ŽALGIRIS, Vilniaus Žalgiris FD ir VMFD Žalgiris, įskaitant, bet neapsiribojant, šių žymenų naudojimą futbolo komandos ir / ar juridinio asmens pavadinime, reklamoje, komercinėje dokumentacijoje, interneto svetainėse, domenų varduose, taip pat bet kokį kitą naudojimą.

42. Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį ginčija priešieškinio pagrįstumą ir prašo jį atmesti.
43. Nurodo, kad sprendžiant atsakovių keliamus ieškinio reikalavimus, svarbu nustatyti, kokiam subjektui iš tiesų priklausė subjektinės teisės į žodinį žymenį ŽALGIRIS 1990 m. sausio 1 d., bei dėl kurio subjekto veiksmų šis žymuo tapo žinomas sporte. Taip pat sprendžiant apie prašomų pripažinti plačiai žinomais ženklų žinomumą svarbu ir tai, kaip istoriškai susiklostė žodinio žymens „ŽALGIRIS“ naudojimas. Lietuvoje žodinis žymuo ŽALGIRIS atsirado Maskvoje 1944 m. kovo 16 d. įsteigus laisvanorišką sporto draugiją ,,ŽALGIRIS“, kuri 1944 m. liepos mėn. persikėlė į Vilnių. Draugijai vadovavo Centro taryba. Sporto draugija ,,ŽALGIRIS“ veikė prie Lietuvos TSR profesinių sąjungų tarybos. Laisvanoriškos sporto draugijos „ŽALGIRIS“ X konferencijos 1973 m. vasario 13 d. nutarimu buvo papildyti „Žalgirio“ draugijos įstatai ir draugija pavadinta Savanoriška sporto draugija „ŽALGIRIS“. „Žalgirio“ sporto draugijos Centro (vėliau Respublikinė) taryba buvo pavaldi Lietuvos Respublikinei profesinių sąjungų tarybai ir Visasąjunginei profsąjungų savanoriškų sporto draugijų tarybai. Draugijos veiklą prižiūrėjo Lietuvos TSR valstybinis kūno kultūros ir sporto komitetas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikinės profesinių sąjungų tarybos prezidiumo 1987 m. gegužės 6 d. nutarimu, protokolas Nr. 4-9, Savanoriškos sporto draugijos „ŽALGIRIS“ Respublikinė taryba buvo įpareigota perduoti Sąjunginės profsąjungų savanoriškos kūno kultūros ir sporto draugijos Lietuvos „Žalgirio“ Respublikinei tarybai pinigines lėšas, etatus, sporto įrenginius, inventorių. Savanoriškos sporto draugijos ,,ŽALGIRIS“ Respublikinė taryba veiklą baigė 1987 m. gegužės mėn. ,,Žalgirio“ sporto draugija buvo masinė visuomeninė sporto organizacija, jungusi sportuojančius profsąjungų narius bei jų šeimas. Draugija steigė savo skyrius įmonėse bei įstaigose, sporto klubus, vaikų ir jaunių sporto mokyklas, ruošė sportininkus dalyvauti respublikinėse, sąjunginėse bei tarptautinėse sporto varžybose, organizavo sporto varžybas, turistinius žygius bei kitas sporto šventes ir sveikatingumo renginius, komplekso „Pasiruošęs darbui ir TSRS gynybai“ normų laikymą, teikė paramą bendrojo lavinimo ir profesinėms technikos mokykloms, pionierių stovykloms, kaimo kūno kultūros kolektyvams. Draugija kultivavo krepšinį, futbolą, tinklinį, lengvąją atletiką, akademinį irklavimą, plaukimą, buriavimą, boksą, stalo tenisą ir kitas sporto šakas. Draugija turėjo stadionus, sporto sales, teniso kortus, baseinus, irklavimo bazes, jachtklubus, šaudyklas ir kitus sporto įrenginius. Draugija, vykdydama savo veiklą, organizavo Vilniaus centrinio stadiono, sporto salės Kaune projektavimą bei statybą / remontą. Laisvanoriškos sporto draugijos „ŽALGIRIS“ pagrindu 1944 metais buvo įkurta Kauno ,,Žalgirio“ sporto draugija. Jai atstovavo įvairiose gamyklose ir įmonėse dirbę Kauno miesto gyventojai, tų pačių metų spalį buvo suorganizuotos pirmosios krepšinio varžybos. Būtent iš šios draugijos ir kilo krepšinio komanda Kauno „Žalgiris“. Tuo tarpu Vilniaus futbolo komandos ištakos siekia 1946 metus, po to, kai 1946 metais SSRS III grupės 4-osios zonos varžybose dalyvavusi bei triumfavusi LTSR rinktinė (tuo metu vienintelė tarp klubinių komandų), sudaryta iš Kauno „Spartako“ ir Kauno „Dinamo“ ekipų, po metų buvo perkelta į Vilnių ir pervadinta „Dinamo“ vardu. Tai yra laikoma dabartinio Vilniaus „Žalgirio“ klubo istorine pradžia. Klubas buvo įkurtas 1947 metais. Vieną sezoną Vilniaus ekipa vadinosi „Dinamo“ vardu, nuo 1948 iki 1961 m. – „Spartaku“, o nuo 1962 m. – „Žalgiriu“. Taigi, draugijoje „ŽALGIRIS“ tarybiniais laikais buvo koncentruotas visas didysis ir mėgėjiškas sportas, žinomiausios sporto komandos – Vilniaus futbolo „Žalgirio“, Kauno krepšinio „Žalgirio“, Kauno moterų rankinio „Žalgirio“. Būtent draugijos „ŽALGIRIS“ leidimu sporto komandos savo pavadinime galėjo naudoti žymenį „ŽALGIRIS“. Po daugelio organizacinių pertvarkymų 1990 m. balandžio 18 d. draugija ,,ŽALGIRIS“ tapo savarankiška Lietuvos sporto organizacija. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, didžiojo sporto klausimai buvo perduoti savarankiškoms sporto federacijoms, o draugija „ŽALGIRIS“ toliau plėtojo mėgėjų sportą. Taigi, 1990 m. sausio 1 d. vienintelis teisėtas žymens „ŽALGIRIS“ valdytojas buvo Sąjunginės profsąjungų savanoriškos kūno kultūros ir sporto draugijos Lietuvos „Žalgirio“ Respublikinė taryba, o ne atsakovės. Po nepriklausomybės atkūrimo žymenį „ŽALGIRIS“ įvairiai su sportu susijusiai veiklai ilgą laiką dėl istoriškai susiklosčiusių aplinkybių naudojo įvairūs ūkio subjektai, nepriklausomai nuo jų teisinės formos, reziduojantys įvairiuose Lietuvos miestuose, pvz., Vilniaus futbolo klubas „ŽALGIRIS“ (nuo 2014 m. lapkričio mėn. – Antakalnio laisvalaikio ir poilsio klubas), registruotas 1991 m., Klaipėdos miesto vaikų ir olimpinio buriavimo sporto klubas „ŽALGIRIS“, registruotas 1991 m., Alytaus miesto sporto klubas „ŽALGIRIS“, registruotas 1996 m., Klaipėdos rajono sporto klubas „ŽALGIRIS“, registruotas 1996 m., Kauno „Žalgirio“ teniso klubas, registruotas 1991 m., Lietuvos sporto draugija „ŽALGIRIS“, registruota 1990 m., perėmusi teises iš Sąjunginės profsąjungų savanoriškos kūno kultūros ir sporto draugijos Lietuvos „Žalgirio“ Respublikinės tarybos, Lietuvos sporto draugijos „ŽALGIRIS“ Kauno taryba, registruotas 1993 m., Platelių jachtklubas „ŽALGIRIS“, registruotas 1997 m., Radviliškio sporto klubas ,,ŽALGIRIS“, registruotas 1996 m., Šiaulių miesto regbio sporto klubas „ŽALGIRIS“, registruotas 1990 m., Vilniaus irklavimo meistrų klubas „ŽALGIRIS“, registruotas 2001 m., Kauno moterų rankinio klubas „ŽALGIRIS“, registruotas 1995 m., Kauno Žalgirio jachtklubas, registruotas 1994 m. ir kt. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, šį ženklą savo veikloje, susijusioje su sportu, naudoja ne tik eilė pelno nesiekiančių subjektų – asociacijų, viešųjų įstaigų, bet ir pelno siekiantys ūkio subjektai, kaip antai Kauno Žalgirio jachtklubas, „Žalgirio sporto arena“, registruota 2003 m., Trakų miesto Žalgirio jachtklubas, registruotas 1995 m., Lietuvos sporto draugija „ŽALGIRIS“, kurie šiuos žymenis naudoja savo teikiamoms paslaugoms, susijusioms su sportu ir priskiriamoms 41 klasės paslaugoms pagal Nicos klasifikaciją, žymėti – o būtent sporto renginių organizavimui, sportininkų rengimui, sporto klubų veiklai, švietimui sporto srityje ir pan. Žodinis žymuo ŽALGIRIS tiek iki 1990 m. sausio 1 d., tiek ir po to iki šių dienų buvo ir yra naudojamas ir žinomas ne tik kaip krepšinio komandos, bet ir kaip futbolo komandos Vilniaus ŽALGIRIS pavadinimas, moterų rankinio komandos Kauno ,,ŽALGIRIS“ pavadinimas, naudojant žymenį ant šių komandų sportinės aprangos, transliuojant šių komandų sporto varžybas, teikiant informaciją apie šias komandas per masines informavimo priemones bei komandų puslapiuose, reklamuojant renginius, platinant komandos suvenyrus bei simboliką, įskaitant ir platinimą internetu. Ieškovė yra prekių ženklų FK ŽALGIRIS (Reg. Nr. 42054), Futbolo klubas ŽALGIRIS fig. (Reg. Nr. 43891), registruotų 41 klasės paslaugoms, kurie buvo naudojami sporto veikloje, savininkė. Minėti prekių ženklai su futbolu susijusioje sporto veikloje taip pat buvo naudojami plačiai nuo 1995 / 1996 metų, o pats pavadinimas „Žalgiris“ futbolo komandai buvo suteiktas 1962 metais. Futbolo komanda Vilniaus Žalgiris, kaip ir krepšinio komanda Kauno Žalgiris, per visą savo ilgą gyvavimo istoriją yra iškovojusi gausybę įvairių apdovanojimų, šiai komandai priklausę futbolininkai kartu su TSRS rinktinę yra iškovoję olimpinį auksą, daug kartų yra tapę LFF čempionais, iškovoję šalies taurę ar užėmę kitas prizines vietas, dalyvauja tarptautinėse varžybose – UEFA Europos lygoje, UEFA Čempionų lygoje. Atsakovė VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas įregistruota 1996 m. gruodžio 12 d., VšĮ „Žalgirio krepšinio centras“ – tik 2012 m. birželio 28 d ., t. y. gerokai vėliau nei dauguma kitų ūkio subjektų, savo veikloje naudojusių / naudojančių žymenį „ŽALGIRIS“, įskaitant ir VšĮ Vilniaus futbolo klubą „Žalgiris“, kuri savo veikloje prekių ženklą FK ŽALGIRIS pradėjo naudoti 1995/1996 m. Žalgirio ženklas nuo 1944 m. „Žalgirio“ draugijos įsteigimo buvo naudojamas įvairiose sporto šakose krepšinyje, futbole, rankinyje ir kitose. Nors pradžioje ženklas „ŽALGIRIS“ buvo naudojamas kelių toje pačioje srityje žaidžiančių komandų pavadinimuose, tačiau ilgainiui nusistovėjo tradicija, jog ženklą „ŽALGIRIS“ skirtingose sporto šakose naudoja tik viena komanda. Žymuo ŽALGIRIS buvo naudojamas tiek užrašytas standartiniu šriftu, tiek ir įvairiais stilizuotais šriftais. Taigi žymuo „ŽALGIRIS“ buvo ir tebėra plačiai naudojamas sporte įvairių ūkio subjektų ir žymens „ŽALGIRIS“ žinomumas yra siejamas su sporto veikla kaip tokia, o ne išimtinai tik su atsakovėmis ar bet kuria iš jų.
44. Atsakovės, reikalaudamos pripažinti ženklus ŽALGIRIS, Reg. Nr. 59171 ir Reg. Nr. 67747, ir žymenį ŽALGIRIS (toliau bendrai vadinami ženklai ,,ŽALGIRIS“) plačiai žinomais nuo 1990 m. sausio 1 d., vadovaujasi netinkamais teisės aktais ir dėl to netinkamai aiškina plačiai žinomam ženklui keliamus reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teisiniai santykiai turi būti reglamentuojami tokių teisės normų, kurios galiojo tų teisinių santykių susiformavimo metu, priešingu atveju būtų pažeistas iš Konstitucijos kylantis įstatymo negaliojimo atgaline tvarka principas. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teisinį santykį privalu analizuoti, atsižvelgiant į jo susiformavimo etapus, stadijas ir jį paveikusių juridinių faktų atsiradimo momentą. Šiuo atveju nei Paryžiaus sąjungos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos asamblėjos ir Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) Generalinės asamblėjos 1999 m. rugsėjo 20-29 d. priimta Bendra rekomendacija dėl plačiai žinomų ženklų apsaugos nuostatų, nei Prekių ženklų įstatymas, kuriais vadovaujasi atsakovės, šioje byloje netaikytini, kadangi ženklus prašoma pripažinti plačiai žinomais tuo metu, kai Lietuvoje šie teisės aktai negaliojo. Sprendžiant priešieškinio reikalavimus reikėtų vadovautis teisės aktais, galiojusiais Lietuvos tarybų socialistinės respublikos teritorijoje 1990 m. sausio 1 d. Pagal 1990 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos tarybų socialistinės respublikos civilinio kodekso 29 straipsnį dėl ūkinių organizacijų teisių ir pareigų, susijusių su naudojimusi firminiu pavadinimu, gamybinėmis markėmis ir prekių ženklais, klausimus, susijusius prekių ženklų registravimu bei apsauga, reglamentavo 1974 m. sausio 8 d. TSRS Valstybinio Ministrų kabineto išradimų komiteto nutarimas „Dėl prekių ženklų“. Minėtame nutarime tokia sąvoka kaip plačiai žinomas prekių ženklas nebuvo įtvirtintas, plačiai žinomo prekių ženklo suteikiamos teisės nebuvo reglamentuotos, todėl laikytina, kad 1990 m. sausio 1 d. joks ženklas ar žymuo pagal tuo metu buvusį teisinį reguliavimą negalėjo būti pripažintas plačiai žinomu. Paryžiaus konvencijos 6 bis straipsnis nurodė, jog plačiai žinomam ženklui apsauga taikoma tik tuo atveju, jei tokią galimybę numato valstybės narės teisės aktai. Šiuo atveju 1990 m. sausio 1 d. tuometinėje LTSR teritorijoje galioję teisės aktai iš viso nenumatė plačiai žinomo prekės ženklo instituto, ko pasekmėje atsakovės VšĮ Kauno ,,Žalgirio“ rėmėjas nurodomi ženklai negali būti pripažinti plačiai žinomais 1990 m. sausio 1 d. Taigi nėra teisinio pagrindo pripažinti prekių ženklus Reg. Nr. 59171, Reg. Nr. 67747 bei žymenį „ŽALGIRIS“ plačiai žinomais 1990 m. sausio 1 d. Atsakovės yra praleidę ieškinio senaties terminus dėl prekių ženklų „ŽALGIRIS“, Reg. Nr. 59171 ir Reg. Nr. 67747 bei žymens „ŽALGIRIS“ pripažinimo plačiai žinomais 1990 m. sausio 1 d.
45. Teisės į ieškinį atsiradimo momentas tiek pagal 1990 m. sausio 1 d. galiojusį LTSR CK, tiek pagal šiuo metu galiojantį CK nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek objektyvųjį kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Atsakovė VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas siekia prekių ženklus „ŽALGIRIS“, Reg. Nr. 59171, Reg. Nr. 67747, bei žymenį „ŽALGIRIS“ pripažinti plačiai žinomais, tokiu būdu turėdama tikslą ginti savo civilines teises, t. y. teisę ginčyti ieškovės prekių ženklus vadovaujantis Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi. Pagal priešieškinyje suformuluotus argumentus ir reikalavimus akivaizdu, jog atsakovės siekia teisių, kurios, anot jų, atsirado 1990 m. sausio 1 d., t. y. daugiau kaip prieš 25 metus, pripažinimo. Ieškinio senaties terminas reikalauti pripažinti atsakovės VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas prekių ženklus plačiai žinomais nuo 1990 m. sausio 1 d., net jei tokią galimybę būtų leidę tuo metu galioję įstatymai, baigėsi 2000 m. sausio 1 d. Svarbu ir tai, kad 2001 m. balandžio 25 d. VPB oficialiame biuletenyje buvo publikuota ieškovės prekių ženklo FK ŽALGIRIS, Reg. Nr. 42054, registracija. Šis prekių ženklas buvo naudojamas futbolo veikloje tiek ir po ženklo registravimo, tiek ir iki tol. Atsakovė VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas šios prekių ženklo registracijos neginčijo iki 2016 m. sausio 22 d., nors būdama atidi ir rūpestinga prekių ženklų savininkė, manydama, kad tokiu prekių ženklu yra pažeidžiamos jos teisės, turėjo imtis veiksmų ir šią registraciją ginčyti Prekių ženklų įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Taigi atsakovė žinodama, kad tuo pačiu metu ženklas ŽALGIRIS yra naudojamas futbolo sporte, ir toleruodama tokį naudojimą, ir tik dabar reikšdama reikalavimą dėl teisių pripažinimo (ženklų ŽALGIRIS pripažinimo plačiai žinomais) akivaizdžiai praleido ieškinio senaties terminą.
46. Atsakovės, prašydamos pripažinti ženklus ,,ŽALGIRIS“ plačiai žinomais nuo 1990 m. sausio 1 d., siekia įtvirtinti subjektinę pirmumo teisę į minėtus ženklus ir išplėsti šių ženklų apsaugos ribas, tačiau  ženklai, kuriuos prašoma pripažinti plačiai žinomais, 1990 m. sausio 1 d. buvo naudojami ir / ar valdomi ne atsakovės VšĮ Kauno ,,Žalgirio“ rėmėjas, todėl minėtai dienai ši atsakovė neturėjo jokios subjektinės teisės į šiuos ženklus, kas reiškia, jog toks reikalavimas yra nepagrįstas. Atsakovė VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas, reikšdama tokius reikalavimus, nepateikė jokių įrodymų, kad tarp jos ir minėtų ženklų 1990 m. sausio 1 d. egzistavo koks nors ryšys, priešingai – byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė Kauno „Žalgirio“ rėmėjas minėtai datai neturėjo nei jokių teisių, nei jokio ryšio su šiais ženklais, kaip ir neturėjo jokių teisių į krepšinio komandą Kauno „ŽALGIRIS“, nes pati  atsakovė pradėjo egzistuoti ir teisnumą įgijo tik po beveik 7 metų, t. y. 1996 m. pabaigoje. Iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, jog 1990 m. sausio 1 d. žymuo „ŽALGIRIS“ sporto veikloje buvo naudojamas eilės sporto komandų, tame tarpe Vilniaus futbolo komandos, rankinio komandos ir pan., o dėl tokio žymens naudojimo sprendė Sąjunginės profsąjungų savanoriškos kūno kultūros ir sporto draugijos Lietuvos „Žalgirio“ Respublikinė taryba, kuri niekaip nebuvo ir nėra susijusi su nei viena iš atsakovių.
47. Atsakovių prašomų pripažinti plačiai žinomais ženklų platus žinomumas toms datoms, kurias nurodo atsakovės, o būtent, 1990 m. sausio 1 d. ar 2007 m. kovo 2 d. figūrinio ženklo BC ŽALGIRIS atveju, nėra įrodytas, o taip pat ir nėra galimas. Sprendžiant dėl ginčo prekių ženklų žodinio ženklo ŽALGIRIS, Reg. Nr. 59171, figūrinio ženklo ŽALGIRIS, Reg. Nr. 67747 ir žymens ŽALGIRIS pripažinimo plačiai žinomais, turėtų būti atsižvelgiama ne vien tik į Rekomendacijos 2 straipsnio 1 dalies b punkte išdėstytus kriterijus, bet taip pat ir į kitas svarbias bylai aplinkybes. Sprendžiant klausimą, ar gali aukščiau nurodyti prekių ženklai / žymenys „ŽALGIRIS“ būti pripažinti plačiai žinomais Lietuvoje 41 klasės paslaugoms – sportinei veiklai, itin didelę reikšmę turi aplinkybė, kad šį žymenį įvairiai su sportu susijusiai veiklai ilgą laiką dėl istoriškai susiklosčiusių aplinkybių naudojo ne tik atsakovės, bet ir ieškovė bei kiti ūkio subjektai. Dėl plataus naudojimo įvairių subjektų veikloje žymuo ŽALGIRIS jau daugiau kaip 25 metus yra matomas, populiarinamas skirtingose sporto šakose, o ne tik atsakovių, įvairiais būdais – naudojant žymenį ant šių komandų sportinės aprangos, transliuojant šių komandų sporto varžybas, teikiant informaciją apie šias komandas per masines informavimo priemones bei komandų puslapiuose, reklamuojant sporto renginius, platinant komandos suvenyrus bei simboliką, todėl akivaizdu, kad žymuo ŽALGIRIS yra tapęs žinomu sporto srityje ne vien tik dėl atsakovių pastangų.  Be to, atsakovės iki 2015 m. niekada neprieštaravo dėl to, kad ieškovė ar kiti tretieji asmenys savo veikloje, susijusioje su sportu, naudotų žymenis / prekių ženklus ŽALGIRIS, taip pat niekada, iki ieškinio šioje byloje pateikimo, nereiškė pretenzijų dėl tariamų atsakovių teisių į žodį „ŽALGIRIS“ pažeidimų, kas rodo, jog atsakovės suprato, kad jos, kaip juridiniai asmenys, neturi pirmumo teisės į žymenį / žodį „ŽALGIRIS“. Pripažinus atsakovių prekių ženklus plačiai žinomais nuo 1990 m. sausio 1 d., atsakovėms būtų nepagrįstai pripažinta pirmumo teisė į žymenį, sudarant galimybes piktnaudžiauti tomis teisėmis, kurias suteiktų prekių ženklų pripažinimas plačiai žinomais nuo 1990 m. sausio 1 d., ir riboti trečiųjų asmenų, kurie šį žymenį iš tiesų naudojo savo veikloje ir turėjo į jį pirmumo teises, teises. Be to, teismų praktikoje yra įtvirtinta taisyklė, jog prekių ženklo plačiam žinomumui pagrįsti neužtenka vien to fakto, kad vartotojai atpažįsta konkretų prekių ženklą. Vartotojai turi jį sieti su konkrečiu gamintoju. Tuo tarpu byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ženkli vartotojų dauguma ginčo ženklus ŽALGIRIS bei logotipą BC ŽALGIRIS sietų išimtinai su atsakovėmis. Vien faktas, kad didžioji dalis vartotojų, žinančių žodinį prekių ženklą ŽALGIRIS ir / ar logotipą BC ŽALGIRIS, sieja juos su sporto šaka krepšiniu, neįrodo, jog tarp šių ženklų ir atsakovių atitinkamai 1990 m. sausio 1 d. bei 2007 m. kovo 2 d. ženklo BC ŽALGIRIS atžvilgiu egzistavo grįžtamasis ryšys tarp prekių gamintojo ar paslaugų teikėjo – prekių ženklu pažymėtų prekių ir (arba) paslaugų – visuomenės (t. y. prekių ir (arba) paslaugų vartotojas), kuris yra privaloma sąlyga ženklų pripažinimui plačiai žinomais. Taigi, nesant įrodymų, jog dauguma vartotojų kildina visus ginčo prekių ženklus iš atsakovių, prekių ženklo pripažinimas plačiai žinomu yra negalimas. Kita vertus, atsakovės rezultatus apie veiklą, su kuria asocijuojasi ženklai „ŽALGIRIS“ bei logotipas BC ŽALGIRIS, skaičiuoja tik nuo asmenų, žinančių atitinkamus ženklus, nors pagal nusistovėjusią teismų praktiką, rezultatai turėtų būti skaičiuojami nuo visų respondentų, o ne tik nuo tų, kurie žino atitinkamus prekių ženklus. Atsakovės taip pat nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, jog daugumai vartotojų prekių ženklas BC ŽALGIRIS buvo žinomas 2007 m. kovo 2 d., todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog šis ženklas buvo plačiai žinomas minėtai datai, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo suteikti prekių ženklui BC ŽALGIRIS platesnę apsaugą nei tą, kurią 2007 m. kovo 2 d. šiam prekių ženklui suteikė ženklo registracija.
48. Atsakovių reikalavimas, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančia ieškovės prekių ženklo registraciją FK ŽALGIRIS, Reg. Nr. 42054, 16, 35 ir 41 klasės prekėms ir paslaugoms, turėtų būti atmesti, kadangi reikalavimai pareikšti praleidus įstatymo nustatytus naikinamuosius terminus.  Nacionaliniai teisės aktai įtvirtina prekių ženklo savininko teisių ribojimus dėl neprieštaravimo –  Prekių ženklų įstatymo 46 straipsnio 4 dalis nustato 5 metų senatį ginčyti ženklo registraciją, jeigu ankstesnio ženklo savininkas penkerius metus žinojo ir neprieštaravo vėlesnio ženklo naudojimui po jo registracijos, išskyrus atvejus, kai paraiška dėl vėlesnio ženklo registracijos buvo paduota turint nesąžiningų ketinimų. Ieškovei priklausantis prekių ženklas FK ŽALGIRIS (Reg. Nr. 42054) Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure buvo įregistruotas 2001 m. kovo 5 d., jo registracija buvo publikuota 2001 m. balandžio 25 d. Šis prekių ženklas tiek iki jo registravimo, tiek ir po įregistravimo 2001 m. buvo naudojamas žymint sporto paslaugas, susijusias su futbolu, kaip vieno seniausio Lietuvos futbolo klubo pavadinimas, tuo pačiu šiuo ženklu žymint ir su sporto veikla susijusias paslaugas. Iki 2016 m. sausio 22 d. nei viena iš atsakovių niekada nebuvo ginčijusi prekių ženklo FK Žalgiris registracijos nei Valstybiniame patentų biure, nei teisme, nei buvo pateikusi kokių nors pretenzijų minėto ženklo savininkui dėl tariamo atsakovių teisių pažeidimo. Prekių ženklų įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas ginčyti prekių ženklo FK ŽALGIRIS registracijos teisėtumą santykiniais pagrindais dėl atsakovių neveikimo pasibaigė dar 2006 m. kovo 5 d., taigi ieškinio senatis yra praleista beveik 10 metų. Minėtas įstatymas nenumato jokių išimčių dėl senaties termino taikymo, atsižvelgiant į registracijos ginčijimo pagrindus. Šiuo atveju yra praleistas ne tik Prekių ženklų įstatyme numatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas, bet ir bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. Be to, atsakovės nepateikia jokių įrodymų, jog minėto prekių ženklo registracija buvo pateikta turint nesąžiningų ketinimų, nors pareigą įrodyti šias aplinkybes tenka būtent atsakovėms. Priešingai, visos byloje nurodytos faktinės aplinkybė patvirtina, kad istoriškai žymuo ŽALGIRIS futbolo sporte buvo naudojamas kaip Vilniaus miesto komanda, o krepšinyje kaip Kauno miesto komanda, nei viena, nei kita komanda nenaudojo šio žymens kitose sporto šakose ir savo reputaciją atitinkamojo sporto šakoje susikūrė kiekviena savarankiškai, savo pastangomis, lėšomis, kiekvienos komandos ir žymens „ŽALGIRIS“ reputacija atitinkamai krepšinio bei futbolo sporte susiklostė per istoriškai ilgą laikotarpį. Nesant teisinio bei faktinio pagrindo pripažinti atsakovės VšĮ ,,Žalgirio krepšinio centras“ prekių ženklą BC ŽALGIRIS plačiai žinomu nuo 2007 m. kovo 2 d., nėra pagrindo ieškovės prekių ženklų registracijos pripažinti negaliojančia ir Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 3 dalies pagrindu.
49. Taip pat nėra pagrindo ieškovės prekių ženklo registraciją pripažinti negaliojančią pagal Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes ieškovės prekių ženklas FD ŽALGIRIS (Reg. Nr. 65587) nėra klaidinamai panašus į ankstesnį atsakovės prekių ženklą BC ŽALGIRIS. Lyginamieji atsakovės VšĮ ,,Žalgirio krepšinio centras“  ir ieškovės prekių ženklai yra kombinuotieji, t. y. sudaryti tiek iš grafinių elementų, tiek iš žodinių elementų. Nepaisant to, jog abiejų prekių ženklų viršuje yra inkorporuotas žodinis žymuo ŽALGIRIS, kiti grafiniai elementai lyginamuosiuose ženkluose skiriasi. Visų pirma, atsakovės prekių ženkle BC ŽALGIRIS spalvų išdėstymas primena šachmatų lentą, tuo tarpu ieškovės ženkle ŽALGIRIS FD spalvų kombinacija yra išdėstoma vertikaliai. Be to, atsakovės prekių ženkle po centre esančio krepšinio kamuolio yra inkorporuota stilizuota Ž raidė. Atitinkamai ieškovės ginčijamo prekių ženklo apačioje yra pavaizduoti Gediminaičių stulpai. Konceptualiai (dėl naudojamų grafinių elementų – kamuolių vaizdų ir jų skirtingos spalvinės gamos, įprastos atitinkamai krepšinio bei futbolo sporte, taip pat užrašų BC ir FD lyginamuose ženkluose) vertinant žymenis yra akivaizdu, kokios sporto rūšies veiklai šie žymenys yra naudojami, ir šie skirtumai leidžia vartotojams suvokti lyginamus ženklus kaip kylančius iš skirtingo šaltinio. Dėl šių skirtumų (ženklo kompozicijos, spalvinės gamos ir spalvų išdėstymo, žodinių elementų, kitų naudojamų simbolių visuma) laikytina, jog lyginami prekių ženklai tiek vizualiai, tiek fonetiškai nėra tiek panašūs, jog galėtų klaidinti visuomenę. Pagal lyginamųjų ženklų bendrą sukuriamą įspūdį, taip pat vizualų bei fonetinį įspūdį šie ženklai nėra klaidinamai panašūs. Nepaisant to, jog atsakovės nurodo, kad ženklų tapatumą lemia ženklams naudojama skydo forma bei centre vaizduojami atitinkamos sporto šakos kamuoliai, tačiau nusistovėjusioje sporto veikloje naudojamų emblemų praktikoje viena populiariausių formų yra būtent skydo forma. Lygiai taip pat sporto veiklą žyminčiuose žymenyse tradiciškai yra inkorporuojami su atitinkama veikla susiję sporto atributai, kaip antai krepšinio ar futbolo kamuoliai. Taigi, vadovaujantis tokia nusistovėjusia su sporto veikla susijusių žymenų praktika, nei skydo forma, nei centre vaizduojami futbolo ir / ar krepšinio kamuoliai, lyginant juos tarpusavyje kaip atskirus ženklo elementus, negali būti traktuojami kaip lyginamųjų prekių ženklų panašumą lemiantys elementai. Priešingu atveju galima būtų daryti išvadą, jog didžioji dalis prekių ženklų, kurie yra naudojami tam tikrų sporto rūšių klubų identifikavimui, yra vieni į kitus klaidinamai panašūs. Be to, balta spalva, kuria užrašytas ginčijamas prekių ženklas, nėra išskirtinė, ši spalva ir ypač derinyje su žalia spalva istoriškai naudojama tiek ieškovės prekių ženkluose, tiek atsakovės ženkle, tiek ir kituose ženkluose, kur naudojamas elementas „ŽALGIRIS“, pvz., logotipuose ŽALGIRIS MOTERŲ RANKINIO KLUBAS KAUNAS, Lietuvos sporto draugijos „ŽALGIRIS“. Taigi tokia ženklo forma (skydas), sportinės atributikos (kamuolio) vaizdavimas ženkle yra įprasti sporto veikloje ir / ar sporto paslaugos žymėti, todėl laikytini silpnais skiriamaisiais elementais. Vien fakto, kad šiek tiek didesnei vartotojų daliai lyginami ženklai yra vizualiai ir / ar fonetiškai panašūs, nepakanka pripažinimui, kad dėl tokio panašumo vartotojai gali būti klaidinami. Atsakovių prekių ženklą BC ŽALGIRIS, Reg. Nr. 53955, šioje byloje ieškovė siekia panaikinti dėl nenaudojimo tam tikrų prekių ir paslaugų atžvilgiu. Atitinkamai, vadovaujantis Prekių ženklų įstatymo 46 straipsnio 3 dalimi, ieškovės prekių ženklo FD ŽALGIRIS registracija negali būti pripažinta negaliojančia dėl to, kad kyla konfliktas tarp jo ir ankstesnio ženklo, neatitinkančio šio įstatymo 47 straipsnio 2 dalies reikalavimų.
50. Nepagrįsti yra ir atsakovių reikalavimai dėl ieškovės prekių ženklų Vilniaus Žalgiris FD (Reg. Nr. 66401) ir VMFD ŽALGIRIS (Reg. Nr. 66402) registracijų pripažinimo negaliojančiomis, kadangi  lyginami ženklai nėra tiek panašūs pagal visus kriterijus bendrą sukuriamą įspūdį, vizualinį, semantinį bei fonetinį kriterijus, kad galėtų klaidinti visuomenę dėl ieškovės prekių ženklų kilmės. Atsakovės nepateikia jokių objektyvių įrodymų, jog vartotojams šie ginčijami ženklai yra panašūs į atsakovės ženklą ŽALGIRIS bei, kad šie ženklai klaidina vartotojus dėl ženklų kilmės. Be to, atsakovės nurodydamos neva tai ieškovės nesąžiningus ketinimus, nepateikia jokių objektyvių įrodymų šiems teiginiams pagrįsti, nors pareiga įrodyti visus šiuos teiginius tenka būtent atsakovėms. Kita vertus,  vertinant ginčo ženklų klaidinamą panašumą žodinis žymuo ŽALGIRIS negali būti laikomas stiprų skiriamąjį požymį turinčiu ženklo elementu, vien tik dėl kurio buvimo ženkle atsiranda vartotojų klaidinimas. Teismų praktikoje yra nurodyta, jog jau vien tai, jog tam tikrą žymenį atitinkamos klasės paslaugoms žymėti naudoja keletas ūkio subjektų ir yra registruota ar pareikšta registruoti nemažai prekių ženklų, kuriuose naudojamas minėtas žymuo (su kitais elementais), toks žymuo negalėtų būti laikomas pagrindiniu skiriamuoju elementu šiuose prekių ženkluose ar naudojamuose žymenyse. Kalbant apie prekių ženklą VMFD Žalgiris, vizualiai lyginami ženklai skiriasi 4 raidėmis VMFD, t. y. šios raidės sudaro 30 proc. ieškovės prekių ženklo. Tuo tarpu tariant raidžių trumpinį fonetiškai, šis trumpinys tariasi kaip [ve em ef de], taigi tarimo požiūriu šis trumpinys pailgėja ir prilygsta antrajai ženklo daliai „Žalgiris“ savo apimtimi. Šis raidžių derinys VMFD naudojamas ženklo pradžioje, todėl vartotojas į raides atkreips didesnį dėmesį. Nors šis raidžių derinys ir sudaro ieškovės buvusio juridinio asmens pavadinimo trumpinį, tačiau vidutiniškai informuotam vartotojui toks junginys neturės semantinės reikšmės ir juolab nesukels vidutiniškai informuotam vartotojui asociacijų su geografine paslaugų teikimo teritorija ar paslaugų pobūdžiu, taip pat šis derinys nėra įprastas sporte, kaip, pavyzdžiui, krepšinyje derinys BC / KK ar futbole FK / FC. Žodis Žalgiris su sportu susijusiai veiklai žymėti yra pakankamai įprastas žymuo, kurio naudojimas sporte yra istoriškai nusistovėjęs, kalbant apie lyginamų ženklų skiriamuosius požymius vertintinas ir raidžių derinys VMFD, kuris ieškovės ženklui suteikia išskirtinumo ir leidžia atskirti nuo kitų rinkoje esančių „Žalgiris“ žymenų. Kalbant apie prekių ženklą Vilniaus Žalgiris FD, matyti, jog vizualiai lyginami ženklai yra nepanašūs – skiriasi 10 raidžių (dviem žodžiais Vilniaus ir FD), t. y. šios raidės sudaro daugiau 50 proc. ieškovės prekių ženklo. Tuo tarpu tariant ženklą fonetiškai, šis ženklas tarimo požiūriu dar pailgėja dėl raidžių derinio FD [ef de] tarimo. Nors žodis Vilniaus ieškovės ženkle ir reiškia geografinę nuorodą ir pats savaime neturi skiriamojo požymio, tačiau vertinant žodžių derinį Vilniaus Žalgiris, šis derinys yra įgijęs stiprų skiriamąjį požymį kalbant apie sporto veiklą ir dėl ilgalaikio (daugiau kaip 50 metų) naudojimo yra asocijuojamas su Vilniaus futbolo komanda. Papildomą skiriamąjį požymį ieškovei prideda ir raidžių trumpinys FD, kuris sporto veikloje nėra įprastas ir vidutiniškai informuotam vartotojui neturintis jokios semantinės reikšmės. Taigi dėl to, kad žodis Žalgiris su sportu susijusiai veiklai žymėti yra pakankamai įprastas žymuo, kurio naudojimas sporte yra istoriškai nusistovėjęs, kalbant apie lyginamų ženklų skiriamuosius požymius vertintini ir kiti ženkle esantys elementai – Vilniaus ir FD, kurie ieškovės ženklui suteikia išskirtinumo ir leidžia atskirti nuo kitų rinkoje esančių „Žalgiris“ žymenų.
51. Vadovaujantis Prekių ženklų įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais pagrindais, atsakovės neturi teisės reikalauti uždrausti žymens „ŽALGIRIS“ naudojimo ieškovės veikloje. Ieškovė savo futbolo komandos pavadinime žymenį „Žalgiris“ naudoja nuo 1962 m. Ieškovė žymenį „Žalgiris“ su futbolo sportu susijusioje Vilniaus miesto futbolo komandos veikloje naudoja nepertraukiamai jau daugiau nei 50 metų, ką patvirtina ir į bylą pateikti įrodymai. Be to, juridinio asmens pavadinime šis žymuo naudojamas nuo 2009 metų, tuo tarpu prekių ženklas „FK ŽALGIRIS“ (Reg. Nr. 42054) teisėtai naudojamas nuo 2000 metų. Reikšmingai ilgą laikotarpį nei viena iš atsakovių niekada nebuvo kreipusis ir (ar) ginčijusi prekių ženklų „FK ŽALGIRIS“, „Vilniaus Žalgiris FD“, „VMFD Žalgiris“ registracijų nei Valstybiniame patentų biure, nei teisme, nebuvo pateikusi kokių nors pretenzijų minėtų ženklų savininkui dėl tariamų teisių pažeidimo. Be to, iki 2016 m. pradžios tarp ginčo šalių nebuvo jokių nesutarimų dėl atitinkamo žymens naudojimo futbolo klubo ir (ar) juridinio asmens pavadinime, nes pagal susiklosčiusią žymens „Žalgiris“ naudojimo praktiką sporto veikloje ilgainiui nusistovėjo tradicija, jog ženklą „Žalgiris“ naudoja daugelis sportinių komandų, klubų, atstovaujančių skirtingoms sporto šakoms. Pačios atsakovės eilę metų toleruodamos žymens „Žalgiris“ bei prekių ženklų „FK ŽALGIRIS“, „Vilniaus Žalgiris FD“, „VMFD Žalgiris“ ir „ŽALGIRIS“ naudojimą ieškovės, o taip pat ankstesnio prekių ženklo FK Žalgiris savininko veikloje, t. y. su futbolu susijusioje sportinėje bei ūkinėje – komercinėje veikloje, šiais savo veiksmais pripažino, jog toks žymens naudojimas visiškai kitoje, su atsakovių vykdoma veikla – krepšinio sportu – nesusijusioje veikloje, o būtent su futbolu susijusioje sportinėje bei ūkinėje – komercinėje veikloje, niekaip nepažeidžia atsakovių teisių ir teisėtų interesų, ir toks skirtingų asmenų vykdomas žymens „ŽALGIRIS“ naudojimas yra siejamas su sporto veikla kaip tokia, o ne tik su Lietuvoje labai populiaria komandine sporto šaka – krepšiniu. Dėl to žymens „Žalgiris“ naudojimas ieškovės veikloje negali būti apribotas, nes tai prasilenktų su protingumo principu ir pažeistų prekių ženklo savininko teises ir interesus naudoti jai priklausančius prekių ženklus, kuriuos ji naudoja ilgą laiko tarpą.

52. Ieškovė teismui pateikė antrąjį ieškinį, kuriuo prašo įpareigoti atsakovę Viešąją įstaigą Futbolo klubą „Kauno Žalgiris“ pakeisti savo pavadinimą taip, kad jame jokia apimtimi ir jokia forma nebūtų naudojamas žymuo ŽALGIRIS, ir šiuos pakeitimus ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įregistruoti Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre, nurodant, kad vadovaujantis CPK 273 straipsnio 3 dalimi, atsakovei Viešajai įstaigai Futbolo klubui „Kauno Žalgiris“ per teismo sprendime nurodytą terminą neįvykdžius įpareigojimo pakeisti juridinio asmens pavadinimą, bus skirta 100 Eur bauda už kiekvieną uždelstą dieną.
53. Ieškovė nurodo, kad pagrindinė ieškovės veikla – profesionali futbolo klubo veikla, taip pat pramogų ir poilsio organizavimas. Vystydamas profesionalaus futbolo klubo veiklą, VšĮ futbolo klubas „Žalgiris“ sudaro sąlygas Vilniaus mieste žaisti profesionalų futbolą, aktyviai dalyvauja nacionaliniuose ir tarptautiniuose futbolo renginiuose, populiarina futbolą, kelia Lietuvos futbolo lygį ir sportininkų kvalifikaciją, skatina futbolu domėtis vaikus ir jaunimą, rengia futbolą propaguojančius sportinius, švietimo ir socialinius renginius, organizuoja vaikų užklasinį užimtumą, taip pat sportininkų ir sirgalių susitikimus, propaguoja aktyvų ir sveiką gyvenimo būdą, skatina tarptautinį bendradarbiavimą sporto srityje ir pan. Ieškovė turi ir savo veikloje naudoja keturis prekių ženklus, registruotus atskiroms Nicos klasifikacijos 16, 35 ir / ar 41 klasių prekėms bei paslaugoms, kuriuose yra naudojamas simbolinį juridinio asmens pavadinimą sudarantis žodinis žymuo ŽALGIRIS: VMFD Žalgiris (Reg. Nr. 66402), Vilniaus Žalgiris FD (Reg. Nr. 66401), ŽALGIRIS FD [fig.] (Reg. Nr. 65587) ir FK Žalgiris (Reg. Nr. 42054). Per šešis sezonus, kuomet ieškovė kovoja aukščiausioje Lietuvos futbolo lygoje, ji tris kartus tapo Lietuvos futbolo A lygos čempione (2013, 2014 ir 2015 metais), ir keturis kartus Lietuvos futbolo federacijos taurės laimėtoja (2012, 2013, 2014 ir 2015 metais), tai yra unikalus Lietuvos futbolo istorijoje atvejis ir įrašas Lietuvos futbolo istorijoje, tris kartus LFF Supertaurės laimėtoja (2012, 2013, 2014 metais), ir tai yra naujas įrašas Lietuvos futbolo istorijoje. Taip pat dar vienas ieškovės unikalus laimėjimas Lietuvos futbolo istorijoje buvo pasiektas UEFA Europa League 2013 / 2014 m. sezone, kuomet komanda nuo I etapo sportiniu principu nukeliavo iki IV kvalifikacinio etapo. Dėl nurodyto šis futbolo klubas yra tapęs gerai žinomu Lietuvoje bei užsienyje ir pripažintas Tarptautinės futbolo federacijos FIFA, UEFA. FK „Žalgiris“ yra vienintelis Lietuvos futbolo klubas, esantis Europos futbolo klubų asociacijos (ECA) tikruoju nariu, o jo valdybos narys M. N. 2015 m. yra išrinktas ECA Finansų komiteto nariu. Viešojoje erdvėje, visuomenės informavimo priemonėse bei šnekamojoje kalboje VšĮ futbolo klubas „Žalgiris“ dažnai yra vadinamas tiesiog Žalgiriu. Praėjusiais metais Lietuvos futbolo A lygos čempionato pirmenybėse pradėjusi rungtyniauti atsakovės futbolo komanda – VšĮ Futbolo klubas „Spyris“, – Lietuvos futbolo federacijai pateikė prašymą leisti komandai pasivadinti futbolo klubu „Kauno Žalgiris“. VšĮ futbolo klubas „Žalgiris“ dėl „Žalgirio“ vardo naudojimo atsakovės futbolo komandos pavadinime pareiškė pretenziją, todėl pakeisti futbolo komandos pavadinimą VšĮ Futbolo klubui „Spyris“ leista nebuvo ir 2015 metų sezone šis futbolo klubas rungtyniavo senuoju pavadinimu. Ieškovė ne kartą tiek viešai, tiek susitikimuose su atsakovės atstovais, įskaitant ir dalininkus, buvo išsakiusi prieštaravimus dėl žodžio „Žalgiris“ naudojimo atsakovės veikloje. 2016 m. sausio 12 d. vakare ieškovė iš visuomenės informavimo priemonių sužinojo, jog Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro duomenimis 2015 m. gruodžio 23 d. atsakovė pakeitė savo pavadinimą ir VšĮ Futbolo klubas „Spyris“ tapo VšĮ Futbolo klubu „Kauno Žalgiris“, o Lietuvos futbolo federacijos Vykdomasis komitetas pavadinimą „Kauno Žalgiris“ atsakovei leido naudoti ir Lietuvos futbolo A lygos čempionate. Visuomenės informavimo priemonėse viešai skelbiama, jog 2016 metų sezone Lietuvos futbolo A lygoje žais dvi „Žalgirio“ futbolo komandos. Tokia susidariusi situacija pažeidžia ieškovės teises į juridinio asmens pavadinimą, nuosavybės teisėmis turimus prekių ženklus bei leidžia atsakovei nesąžiningai konkuruoti futbolo sporte.
54. Atsakovės pavadinimas VšĮ Futbolo klubas „Kauno Žalgiris“ yra klaidinamai panašus į ieškovės VšĮ futbolo klubo „Žalgiris“ pavadinimą, todėl pažeidžia ieškovės teisę į juridinio asmens pavadinimą ieškovės veiklos srityje. Juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti visuomenės dėl juridinio asmens steigėjo, dalyvio, buveinės, veiklos tikslo, teisinės formos, tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, žinomesnių Lietuvos visuomenei užsienio įmonių, įstaigų ir organizacijų vardus, anksčiau už juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje pateiktus registruoti, įregistruotus ar pripažintus plačiai žinomus prekių ir paslaugų ženklus (Civilinio kodekso 2.39 straipsnio 3 ir 4 dalys). Juridinių asmenų pavadinimų panašumui turi įtakos tų pačių žodžių ar žodžių junginių vartojimas pavadinimui sudaryti, nes tai yra viena iš panašumo apraiškų. Tiek ieškovės, tiek atsakovės pavadinimai yra sudaryti iš trijų elementų, o būtent, juridinio asmens teisinę formą nusakančių žodžių „viešoji įstaiga“ ar jų santrumpos „VšĮ“, juridinio asmens veiklos pobūdį apibrėžiančio bendrinio žodžių junginio „futbolo klubas“ ir simbolinio juridinio asmens pavadinimo, kurį sudaro žodis „Žalgiris“ (vienas ar junginyje su kitu žodžiu). Nepaisant to, kad juridinio asmens teisinę formą nusakantys žodžiai ar jų santrumpos ir kiti aprašomieji elementai pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką nėra laikomi juridinius asmenis identifikuojančiais elementais, sprendžiant dėl juridinių asmenų pavadinimų panašumo viso pavadinimo kontekste šie juridinių asmenų pavadinimuose atsikartojantys žodžiai klaidinimo aspektu taip pat yra vertinami. Visgi, ginčo šalių pavadinimų klaidinamą panašumą lemia ne juose pasikartojančios tapačios teisinės formos nuorodos ar žodžių junginiai „futbolo klubas“, kurie vykdomos sportinės veiklos atžvilgiu yra aprašomieji ir nė vienam iš aukščiau nurodytų juridinių asmenų pavadinimų nesuteikia jokio išimtinio išskirtinumo, bet juridinio asmens pavadinimo esmę atskleidžiančios ir bendrą jų suvokimo įspūdį lemiančios simbolinės ieškovės ir atsakovės pavadinimų dalys. Simbolinis VšĮ Futbolo klubo „Kauno Žalgiris“ pavadinimas yra sudėtinis: jis sudarytas prie simbolinio ieškovės pavadinimo „Žalgiris“ pridėjus geografinę nuorodą (miesto pavadinimą). Nors tokiu būdu sudarytame VšĮ Futbolo klubo „Kauno Žalgiris“ pavadinime ieškovės simbolinis pavadinimas sudaro tik dalį ir skiriasi nuo ieškovės pavadinimo, juridinių asmenų pavadinimuose pasikartojantis žodis „Žalgiris“ yra pagrindinis elementas tiek ieškovės, tiek atsakovės  pavadinimuose ir lemia neabejotiną šių juridinių asmenų pavadinimų panašumą dėl tapataus juose dominuojančio žodžio pasikartojimo. Vien geografinės ar kitokios nuorodos vartojimas simbolinėje juridinio asmens pavadinimo dalyje nepakeičia tokio šių juridinių asmenų pavadinimų panašumo, kuris gali klaidinti visuomenę, nes yra tik papildomu atsakovės simbolinio pavadinimo, kurio dominuojantis elementas yra tapatus tikrinę ieškovės pavadinimo dalį sudarančiam žodžiui „Žalgiris“, kriterijumi. Be to, futbolo komandų pavadinimų daryboje, sudarant tvarkaraščius, turnyrines lenteles ir pan., yra itin paplitusi praktika simbolinį futbolo komandos pavadinimą nurodyti kartu su atstovaujamo miesto pavadinimu, pavyzdžiui, Šiaulių „Šiauliai“ (Futbolo klubas „Šiauliai“), Kauno „Stumbras“ (VšĮ „FC STUMBRAS“), Marijampolės „Sūduva“ (Marijampolės futbolo klubas ,,Sūduva“), Kauno „Spyris“ (VšĮ Futbolo klubas „Spyris“), Vilniaus „Žalgiris“ (VšĮ futbolo klubas „Žalgiris“).
55. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika orientuoja, kad, vertinant juridinio asmens pavadinimo atitiktį Civilinio kodekso 2.39 straipsnio 3 dalyje įtvirtintiems reikalavimams dėl jo panašumo į kitą juridinio asmens pavadinimą, lemianti aplinkybė yra ne tai, jog tarp lyginamųjų juridinių asmenų pavadinimų egzistuoja panašumas, bet tai, ar tas panašumas yra klaidinantis. Šiuo atveju klaidinimas yra galimas dėl panašios ieškovės ir atsakovės juridinių asmenų pavadinimų konstrukcijos ir sutampančių šių pavadinimų bendrinių bei tikrinių elementų, taip pat dėl to, kad abi ginčo šalys yra profesionalia sportine veikla toje pačioje sporto šakoje užsiimantys juridiniai asmenys, kurie pagal Konkurencijos įstatymą laikomi konkuruojančiais ūkio subjektais. Esant nurodytų aplinkybių visumai, neišvengiamai kils painiava tarp ieškovės ir atsakovės pavadinimų: visuomenė gali susidaryti klaidingą įspūdį dėl atsakovės sąsajų su ieškove ar jos vykdoma veikla ar jų steigėjo, jai taip pat gali kilti sunkumų vieną juridinį asmenį atskirti nuo kito juridinio asmens ir pan. Toks ieškovės ir atsakovės pavadinimų panašumas gali pakenkti ieškovės galimybėms konkuruoti, susilpninti ieškovės pavadinimo skiriamąją galią ir yra traktuotinas kaip ieškovės teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimas.

56. Atsakovė Viešoji įstaiga Futbolo klubas ,,Kauno Žalgiris“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo ginčija ieškinio pagrįstumą ir prašo jį atmesti.
57. Atsakovė nurodo, kad ieškovė kaip faktinę aplinkybę nurodo, kad ji buvo įsteigta 2009 m. vasario 26 d. kaip legendinio Lietuvos futbolo klubo, savo istoriją skaičiuojančio nuo 1947 m., veiklos tęsėja. Tačiau oficialiuose šaltiniuose nurodoma, jog Vilniaus futbolo klubas, su kurio istorija save sieja ieškovė, nuo 1947 m. iki 1961 m. vadinosi „Dinamo“ bei „Spartakas“ ir tik nuo 1962 m. savo pavadinime naudoja žymenį Žalgiris. Lietuvos Respublikai atkūrus nepriklausomybę, savo pavadinimą šis futbolo klubas keitė dar keturis kartus: 1993 m. „Žalgiris – EBSW“; 1995 m. „FK Žalgiris“; 2009 m. „VMFD Žalgiris“ ir 2015 m. „FK Žalgiris“. Pati ieškovė savo oficialioje interneto svetainėje nurodo, kad dėl rimtų finansinių problemų Vilniaus „Žalgiris“ nuo 2008 metų sezono tapo neveiksniu. 2009-ųjų kovo mėnesį LFF išimties tvarka suteikė galimybę VMFD „Žalgiris“ rungtis I lygoje. 2010 metų kovo 12 dieną, pritarus UEFA, Lietuvos futbolo federacijos vadovai oficialiai atvėrė A lygos duris VMFD „Žalgiris“ ir galiausiai 2014 metų lapkričio 25 dieną, išsprendus teisinius ginčus, VMFD „Žalgiris“ tapo FK „Žalgiris“. Oficialiai legendinio Lietuvos klubo istorijos tęsėju tapęs klubas vėl pradėjo skaičiuoti savo istoriją nuo 1947-ų metų. Apie nesenus ginčus, kurie, remiantis oficialiomis žiniomis, baigėsi tik 2014 m. lapkričio mėnesį, dėl teisių į ieškovės futbolo klubo bei įmonės pavadinimus ir prekių ženklus liudija ir straipsniai žiniasklaidoje. Nors ieškovė save įvardina kaip „legendinį Lietuvos futbolo klubą“, tačiau šis teiginys sukelia abejonių dėl jo nuoširdumo, kai žiniasklaidoje 2016 m. sausio 17 d. pasirodė informacija apie tai, kad ieškovė svarsto galimybę persikelti į Lenkijos futbolo lygą, o 2016 m. sausio 20 d. pasirodė ieškovės garbės prezidento Vilniaus miesto mero R. Š. pareiškimas, kad 2018 metais pastačius modernų stadioną Lietuvos futbolo čempionas Vilniaus „Žalgiris“ pradės žaisti Lenkijos futbolo lygoje. Šią abejonę skatina ir ieškovės vadovės V. V. 2015 m. gruodžio 18 d. derybiniame susitikime su Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo atstovais išsakytas pasiūlymas įsigyti ieškovės futbolo klubą. Visos šios aplinkybės rodo ir pačios ieškovės teisių į žymenį Žalgiris egzistavimą, žymens Žalgiris naudojimo aspektu.
58. Atsakovė įsteigta 2004 m. rugsėjo 14 d., jos teisinė forma nuo įsteigimo iki 2014 m. gruodžio 5 d. buvo asociacija. 2014 m. gruodžio 5 d. atsakovė buvo pertvarkyta, teisinę forma pakeičiant iš asociacijos į viešąja įstaigą. Tuo pačiu atsakovės 70 proc. dalių savininkais tapo asmenys kartu valdantys ir Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubą. Taigi atsakovė per savo aukščiausią valdymo organą – dalininkų susirinkimą – tapo krepšinio klubo Kauno „Žalgiris“ dalimi. Kūno kultūros ir sporto įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kūno kultūros ir sporto klubas – teisės aktų nustatyta tvarka įsteigta juridinio asmens teises turinti organizacija ir Lietuvos Respublikoje įsteigti Europos Sąjungos valstybėje narėje ir kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigusios įmonės filialai arba švietimo ir mokslo įstaigos padalinys, vienijantis kurios nors vienos arba kelių šakų sportininkus, sportuotojus, rėmėjus, plėtojantis sporto šaką ar kelias sporto šakas, ugdantis sportininkus ar komandas, siekiantis gerų sporto rezultatų, plėtojantis sveikos gyvensenos idėjas, turintis atributiką, tradicijas; gali turėti savo sporto bazę. To paties įstatymo 14 straipsnyje nurodoma, kad pagrindinė sporto institucija yra sporto klubas. Gali būti sporto mėgėjų ir profesionaliojo sporto klubai, 3 dalis nustato, kad profesionaliojo sporto klubai yra Lietuvos Respublikos privatūs juridiniai asmenys ir Lietuvos Respublikoje įsteigti Europos Sąjungos valstybėje narėse ir kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigusios įmonės filialai, kurių tikslas – plėtoti profesionalųjį sportą kaip ekonominę veiklą, siekti kokybinių ir kiekybinių sporto rezultatų. Taigi Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubas, kurio dalimi yra atsakovė, atitinka sporto klubo bendrąja prasme ir profesionaliojo sporto klubo siaurąja prasme sąvoką, įtvirtintą Kūno kultūros ir sporto įstatyme, nes Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubas vienija kelių sporto šakų – krepšinio ir futbolo sportininkus, plėtoja krepšinio ir kitas sporto šakas, ugdo krepšinio bei futbolo sportininkus ir komandas, siekia gerų sporto rezultatų krepšinyje ir futbole, turi savo atributiką, tradicijas bei turi tikslą plėtoti profesionalųjį sportą (krepšinį ir futbolą) kaip ekonominę veiklą, siekti kokybinių ir kiekybinių sporto rezultatų krepšinyje bei futbole. Todėl visiškai teisėta ir logiška, kad Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubas ir pati atsakovė, kaip Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo dalis, norėdami pabrėžti ir visuomenei aiškiai parodyti atsakovės priklausymą Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubui, siekia, kad atsakovės savo veikloje, tiek juridinio asmens, tiek futbolo komandos pavadinime naudotų žymenį „Žalgiris“. Tuo tikslu atsakovei buvo suteikta teisė savo veikoje bei pavadinime naudoti su krepšinio klubu Kauno „Žalgiris“ siejamus ir jam priklausančius prekių ženklus, nors vertinant Kūno kultūros ir sporto įstatymo nuostatas galima daryti išvadą, kad vien atsakovės įsiliejimas į Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubą suteikia teisę atsakovei naudoti savo sporto klubo atributiką – pavadinimus ir prekių ženklus.
59. Kalbant apie atsakovės ir ieškovės pavadinimų klaidinantį panašumą, taikant CK 2.39 straipsnį nepakanka nustatyti vien juridinių asmenų pavadinimų panašumo faktą, turi būti nustatyta, kad pavadinimų panašumas klaidina visuomenę. Remiantis CK2.39 straipsnio 3 dalimi, neleidžiamas juridinio asmens pavadinimo panašumas, kuris klaidina visuomenę dėl juridinio asmens steigėjo, dalyvio, juridinio asmens veiklos tikslo, teisinės formos ar kitų aplinkybių. Juridinio asmens pavadinimo panašumas turi būti klaidinantis visuomenę, kad susidarytų sunkumų vieną juridinį asmenį atskirti nuo kito ar iškreiptų konkurenciją. Ieškovė tariamą teisės į pavadinimą pažeidimą grindžia CK 2.39 straipsnio 3 dalimi, tačiau negalima daryti išvados, jog vien žymens (elemento) Žalgiris naudojimas atsakovės pavadinime klaidina visuomenę, kuri gali susidaryti klaidingą įspūdį dėl atsakovės sąsajų su ieškove ar jos vykdoma veikla ar jų steigėju jai taip pat gali kilti sunkumų vieną juridinį asmenį atskirti nuo kito juridinio asmens ir pan. Minėta, jog atsakovė yra Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo dalis. Kitaip tariant, Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubas yra atsakovės kaip viešosios įstaigos steigėjas ir dalyvis, todėl atsakovės pavadinimas „Kauno Žalgiris“ kaip tik ir įgyvendina CK 2.39 straipsnio 3 dalies reikalavimą ir neklaidina visuomenės dėl juridinio asmens steigėjo ir dalyvio tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, nes akivaizdžiai ir nedviprasmiškai parodo priklausymą Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubui. Šį priklausymą papildo, sustiprina ir tas faktas, kad atsakovės buveinė yra ten pat kur ir Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo buveinė, t. y. didžiausioje Lietuvoje sporto ir pramogų arenoje – Kauno „Žalgirio“ arenoje, adresu (duomenys neskelbtini). Reikalavimas atsakovei pakeisti šį pavadinimą neleistų visuomenei tinkamai susieti atsakovės su jos atstovaujama sporto institucija (sporto klubu) ir taip klaidintų visuomenę bei nepagrįstai ir neproporcingai apribotų atsakovės teises.
60. Akivaizdu, kad atsakovės ir ieškovės vykdoma veikla sutampa – abu juridiniai asmenys bendrąja prasme yra futbolo klubai, todėl teiginys, kad visuomenė gali susidaryti klaidingą įspūdį dėl atsakovės sąsajų su ieškovės vykdoma veikla, reikštų, kad visi futbolo klubai klaidina visuomenę dėl sąsajų su ieškovės vykdoma veikla.  Atsakovės pavadinime naudojami du žymenys (elementai) „Kauno Žalgiris“, kurie akivaizdžiai nėra tapatūs ieškovės pavadinimui, kuriame yra tik vienas žymuo (elementas) „Žalgiris“. Atsakovės pavadinime yra naudojamas aiškų skiriamąjį požymį turintis žodis, orientuojantis į konkretaus miesto – Kauno – futbolo klubą. Pagal teismų praktiką, juridinių asmenų pavadinimai, priklausomai nuo juos sudarančių elementų ar elementų derinio (ne)išskirtinumo, gali būti vadinamieji „stiprūs“ bei „silpni“; tai yra, vienų juridinių asmenų pavadinimų skiriamoji (identifikacinė) funkcija bus „stipresnė“, kitų – „silpnesnė“; nuo skiriamosios funkcijos „stiprumo“, be kita ko, priklauso juridinių asmenų pavadinimų panašumo vertinimas. Juridinių asmenų registro interneto tinklapyje viešoje juridinių asmenų paieškoje įvedus pavadinimą „Žalgiris“ pateikiama 91 juridinių asmenų sąrašas savo pavadinime turinčių žymenį (elementą) Žalgiris. Didžioji dalis minėtų juridinių asmenų, tame tarpe ir ieškovės, savo pavadinime kabutėse turi tik vieną žodį (elementą) „Žalgiris“, tuo tarpu tik vieno juridinio asmens, t. y. atsakovės, pavadinime kabutėse yra unikalus žodžių (elementų) junginys „Kauno Žalgiris“. Taigi vertinant šias aplinkybes juridinio asmens pavadinimo požiūriu atsakovės pavadinimo žymuo (elementas) Žalgiris vertintinas kaip silpnasis elementas, o atsakovės pavadinimo žymuo (elementas) Kauno tampa stipriuoju elementu lyginant su ieškovės pavadinimu. Taigi atsakovės pavadinimo žymuo (elementas) Kauno yra nei tapatus, nei panašus, nei, tuo labiau, klaidinančiai panašus į ieškovės pavadinimo žymenį (elementą) Žalgiris. Kalbant apie visuomenės suklaidinimo galimybę, kadangi bylos šalys yra sporto (futbolo) klubai, visų pirma, reikia įvertinti sportu besidominčios visuomenės dalies suklaidinimo galimybę. Sunku įsivaizduoti, kaip sportu besidominti Lietuvos visuomenės (vartotojų) dalis, tuo labiau futbolo mėgėjai ar ieškovės futbolo klubo mėgėjai galėtų suklysti dėl futbolo klubų Kauno „Kauno Žalgiris“ ir Vilniaus „Žalgiris“ pavadinimų tapatumo, neišskirtinumo, nepriklausomybės atitinkamam miestui ir pan. Net ir vertinant iš visuomenės (vartotojų) dalies, kuri nesidomi sportu, pozicijų, jeigu koks nors eilinis vartotojas naujai pradėtų domėtis sportu ir tame tarpe futbolu, jis labai aiškiai galėtų atskirti Lietuvos futbolo klubus (taip pat ir klubą Kauno „Kauno Žalgiris“ nuo Vilniaus „Žalgiris“), ir tikimybė, kad jis pradėtų mėgti ar domėtis futbolo klubu vien dėl jo pavadinimo, yra tikrai labai nedidelė. Akivaizdu, kad gerokai didesnę dalį eilinio vartotojo dėmesio pritraukia futbolo klubo pasiekimai, demonstruojami rezultatai ir jo reprezentuojama vietovė, miestas, regionas ir atstovaujama sporto institucija, organizacija (sporto klubas). Šiuo atveju atsakovės pavadinimas „Kauno Žalgiris“ būtent aiškiai parodo, informuoja visuomenę, kad atsakovė atstovauja, visų pirma, Kauno miestui ir Kauno miesto garsiausiai sporto institucijai, organizacijai (sporto klubui) – Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubui. Todėl simboliška ir labai logiška tai, kad atsakovės buveinės adresas sutampa su Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo adresu.
61. Tarptautinėje ir nacionalinėje sporto teisės praktikoje ir pagal teisinį reguliavimą nėra draudžiama naudoti skirtingiems klubams vienu žymeniu (elementu) panašius pavadinimus, jeigu pavadinimai išlaiko kitus skiriamuosius požymius. Palyginimui Lietuvos aukščiausios lygos futbolo klubai Kauno „Kauno Žalgiris“ ir Vilniaus „Žalgiris“ su Ispanijos aukščiausios lygos futbolo klubais „Real“ Madrid, „Real Sociedad“ San Sebastian (vadinamas tiesiog Real Sociedad) ir „Real Betis Balompie“ Sevilia (vadinamas tiesiog Real Betis), Lenkijos aukščiausios futbolo lygos futbolo klubais „Górnik“ Zabrze ir „Górnik“ Lęczna, Estijos aukščiausios futbolo lygos futbolo klubais Paide „Linnameeskond“ ir Pärnu „Linnameeskond“, Izraelio aukščiausioje futbolo lygoje iš 14 futbolo klubų, dalyvaujančių 2015/2016 sezone, 6 turi pavadinimuose žymenį „Hapoel“ ir 4 – „Maccabi“, bei daugybė kitų pavyzdžių futbolo pasaulyje. Lietuvos futbolo istorijoje taip pat nėra naujas ar išskirtinis atvejis, kai futbolo klubai iš skirtingų miestų naudoja savo pavadinime ne tik vieną vienodą žodį (elementą), bet ir visiškai tapatų žodį (elementą). Tai aiškiai parodo ir LFF 2003 m. išleista G. K. istorinė apybraiža „Lietuvos futbolui – 80“, kurioje pateikiami faktai, kad tam tikrais sezonais Lietuvos futbolo aukščiausioje lygoje dalyvavo du ir daugiau klubai iš skirtingų miestų, turintys visiškai tapačius pavadinimus, pavyzdžiui, 1951 m. sezone trys futbolo klubai pavadinimu „Žalgiris“, 1957 m. sezone trys futbolo klubai pavadinimu „Spartakas“, 1998-1999 m. sezone du futbolo klubai iš to pačio miesto – Vilniaus – pavadinimu „Žalgiris“, 1999 m. sezone du futbolo klubai pavadinimu „Žalgiris“ (beje, futbolo klubas Kauno „Žalgiris“ tapo 1999 m. sezono Lietuvos čempionu). CK 2.39 straipsnio 3 dalis numato, kad juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti dėl jo tapatumo ar panašumo į anksčiau už juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje pateiktus registruoti, įregistruotus ar pripažintus žinomus prekių ir paslaugų ženklus. Svarbi aplinkybė paneigiant ieškovės prekių ženklo pirmenybę yra ta, kad paraiškos dėl atsakovės naudojamų Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo prekių ženklų KK „Žalgiris“ ir BC Žalgiris registracijos Patentų biurui pateiktos tą pačią dieną, t. y. 1998 m. rugsėjo 10 d., ir šie ženklai buvo įregistruoti Patentų biure atitinkamai 2000 m. sausio 14 d. ir 2000 m. sausio 13 d. Tuo tarpu paraiška dėl ieškovės prekių ženklo, FK Žalgiris, kuris, anot ieškovės, pagrindžia ieškovės pirmenybės teisės į registruotą prekių ženklą pažeidimą, Patentų biurui pateikta tik 2000 m. birželio 15 d., prekių ženklas įregistruotas 2001 m. kovo 5 d. Ši aplinkybė pagrindžia, kad ieškovės prekių ženklas FK Žalgiris neturi pirmenybės atsakovės pavadinime ir veikloje naudojamo žymens atžvilgiu.
62. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame palaiko ieškinyje išdėstytus argumentus, nesutinka su atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytomis aplinkybėmis ir papildomai nurodo, jog 1994 m. išleistoje ir istorinius faktus susisteminančioje „Žalgirio“ sporto draugijos istorijos puslapiai“ yra užfiksuota, kad 1944 m. sausio 10 d. Maskvoje, dalyvaujant tuometiniam Lietuvos sovietinių profsąjungų tarybos pirmininkui J. S., Kūno kultūros ir sporto komiteto prie LTSR LKT pirmininkui A. Š., buvo nutarta kurti Lietuvoje veikiančią profsąjunginę laisvanorišką sporto draugiją. Būsimosios draugijos pirmininko pareigos buvo pasiūlytos L. K., kuris ir pasiūlė kuriamą sporto draugiją pavadinti „Žalgiriu“. Kaip nurodoma istorijos šaltinyje, šis pasiūlymas netruko laimėti, kadangi „Šis pasirinkimas nebuvo visiškai atsitiktinis. Vyko kova su Vokietija ir tikriausiai nebuvo kitos tokios lietuvių pergalės prieš vokiečių riterius senovėje kaip Žalgirio laukuose“. Draugijos vėliavą ir ženklelį (skydo forma su dominuojančiomis balta ir žalia spalvomis, keturiais ąžuolo lapais, raide „Ž“ bei vėliau į Gediminaičių stulpus pakeista žvaigžde) sukūrė dailininkas V. J.. Oficialia draugijos įkūrimo data laikoma 1944 m. kovo 16 d. „Žalgirio“ gretos augo ir stiprėjo, o draugijai minint dešimtmečio sukaktį ši organizacija vienijo net keturiasdešimt tūkstančių narių ir tai buvo pati populiariausia Lietuvos sporto draugija. Iki Lietuvos nepriklausomybės Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“ buvo didžiausia bei įtakingiausia Lietuvos sporto organizacija. „Žalgiris“ vienijo didžiąją daugumą šalies sporto kolektyvų, visos pajėgiausios Lietuvos komandos, tuo metu pasiekusios nepaprastai gerų rezultatų, priklausė „Žalgirio“ sporto draugijai. Taigi, pirmasis žodinį žymenį „Žalgiris“ pradėjo naudoti ne Kauno krepšinio klubas „Žalgiris“, kaip teigia atsakovės, tačiau 1944 m. kovo 16 d. Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“. Tuo metu sporto draugija „Žalgiris“ vienijo bei kuravo daugybę sporto šakų, tokias kaip: krepšinis, rankinis, futbolas, boksas, lengvoji atletika, irklavimas, plaukimas, dviračių sportas, tinklinis ir t. t. Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ dokumentuose, apibendrinančiuose draugijos sportininkų pasiekimus, nurodoma, jog „Žalgirio“ sporto draugiją garsino krepšininkai, moterų ir vyrų rankinio komandos, lengvaatlečiai, stalo tenisininkai, sunkiaatlečiai, boksininkai. Taip pat daroma nuoroda, jog „Žalgirio“ draugija daugiausiai nusipelnė Lietuvos nacionalinės sporto šakos – krepšinio, išpopuliarinimui. Vieni pirmųjų Tarybų Sąjungoje rankinį pradėjo žaisti „Žalgirio“ draugijos sportininkai. Labiausiai Lietuvos rankinį išgarsino Kauno „Žalgirio“ moterų rankinio komanda, kuri 1966 m. pirmą kartą tapo TSRS čempionėmis. Tarp draugijai priklausančių sporto komandų yra minimas ir Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubas, kuris jau 1977 m. išsikovojo teisę žaisti aukščiausiojo lygoje.
63. Analizuojant situaciją, kuomet kitose valstybėse koegzistuoja keli tos pačios šakos sporto klubai tuo panašiu pavadinimu, labai svarbu istorinės ir / arba politinės tokių klubų atsiradimo ir gyvavimo aplinkybės. Kalbant apie atsakovės paminėtus futbolo klubus, svarbu, jog „Real“ Madrid buvo įsteigtas 1902 m., „Real Sociedad“ San Sebastian – 1905 m., Górnik“ Zabrze – 1948 m., „Górnik Lęczna“ – 1979 m., Parnu „Linnameeskond“ – 1922 m., Paide „Linnameeskond“  – 1990 m. Daugelio paminėtų klubų, kurie savo pavadinimuose turi vienodus žodinius elementus, gyvavimo istorija siekia dagiau kaip penkiasdešimt metų. Taigi, visi šie klubai yra įsteigti ir koegzistuoja labai seniai, tuo tarpu tarptautinėje sporto praktikoje naujai steigiamų sporto klubų, kurių pavadinimuose būtų naudojami vienodi ir (ar) panašūs žodiniai elementai, nebepasitaiko. Be to, vienodų elementų naudojimas sporto klubų pavadinimuose buvo nulemtas tam tikrų istorinių aplinkybių. Atsakovės paminėtų Ispanijos aukščiausiosios futbolo lygos klubų pavadinimuose naudojamas žodis ,,real“, ispanų kalboje reiškia karališkas. Be to, „Real“ Madrid buvo įkurtas 1902 m. kaip Madrido futbolo klubas. Tik vėliau, t. y. 1920 m. Ispanijos karaliui Alfonso XIII suteikus karališkąją globą, šiam futbolo klubui buvo suteikta ir teisė prie pavadinimo prijungti terminą „Real“ bei futbolo klubo emblemoje naudoti karūnos simbolį. „Real Sociedad“ San Sebastian futbolo klubui to paties karaliaus globa buvo suteikta 1910 m., taigi tais metais Sociedad klubas įgavo teisę naudoti terminą „Real“ ir iš 1905 m. įkurto „San Sebastian“ FC klubo persivadino į „Real Sociedas San Sebastian“. Lenkų kalboje „górnik“ reiškia kalnakasį. Lenkijos futbolo klubas „Górnik“ Lęczna buvo įkurtas 1979 m. kaip vietinių kalnakasių futbolo klubas. Tuo tarpu 1948 m. įsteigtas „Górnik“ Zabrze futbolo klubas simbolinį pavadinimą „Górnik“ gavo siekiant pabrėžti miesto Zabrze statusą, kuris tuo metu buvo laikomas svarbiu kalnakasybos centru. Tai, kad kitose valstybėse tam tikriems sporto klubams toje pačioje sporto šakoje leidžiama koegzistuoti nepaisant to, jog pastarieji savo pavadinimuose naudoja tapačius žodinius elementus, yra ne dėl to, jog šių galimai klaidinančiai panašių pavadinimų naudojimas negalėtų lemti visuomenės suklaidinimo galimybės, tačiau dėl to, jog toks atitinkamų simbolių naudojimas šių sporto klubų pavadinimuose yra nulemtas netgi ilgamečių tradicijų ir istorinių aplinkybių. Taigi, vien tik tokios aplinkybės, kad atsakovės futbolo klubas Kauno „Spyris“ buvo įsteigtas tik 2004 m., žymuo „Žalgiris“ krepšinyje buvo naudojamas nuo 1944 m., o tuo tarpu futbolo klubas „Žalgiris“ atsirado 1962 m., neleidžia taikyti analogijos, vadovaujantis atsakovės nurodyta kitose valstybėse egzistuojančia sporto klubų pavadinimų praktika.
64. Nepagrįsi atsakovės argumentai, jog toks juridinio asmens pavadinimas pasirinktas siekiant informuoti visuomenę dėl jo sąsajų su VšĮ Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubas, nes priešingai nei teigia atsakovė, jos dalininku esančio juridinio asmens pavadinimas nėra futbolo klubas „Kauno Žalgiris“ – tokio juridinio asmens iš viso nėra. Nei atsakovė, nei jos dalininkas, prieš atsakovės juridinio asmens pavadinimo pakeitimą į VšĮ futbolo klubas „Kauno Žalgiris“ neturėjo jokių išimtinių intelektinės nuosavybės teisių (prekės ženklų) nei į žodžių derinį futbolo klubas „Kauno Žalgiris“, nei į žodžių derinį „Kauno Žalgiris“. Tuo tarpu ieškovė nuo 2015 m. birželio 12 d. turi pirmumo teisę į žodžių derinį „futbolo klubas „Žalgiris“ kaip į simbolinį juridinio asmens pavadinimą, o taip pat pirmumo teisę į žymenį „futbolo klubas „Žalgiris“. Taigi didesnė tikimybė, jog vartotojai, vertindami ieškovės bei atsakovės juridinių asmenų pavadinimų visumą, ir atsižvelgdami į pavadinime esančią nuorodą į sporto šaką, kurioje veikia ieškovė ir atsakovė, atsakovę gali daug labiau sieti su ieškove, laikydami tai su ieškove – VšĮ futbolo klubo „Žalgiris“ – susijusiu juridiniu asmeniu, o ne sieti su kitą sporto šaką propaguojančiu Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubu. Siekiant palyginti dviejų juridinių asmenų pavadinimų klaidinamą panašumą, būtina lyginti ne tam tikrus atskirus pavadinimų elementus, tačiau yra privalu vertinti visus lyginamų pavadinimų elementus, nepriklausomai nuo to, jie reikšmingi ar ne, bei bendrą pavadinimo vaizdą, t. y. jo sudaromą bendrą įspūdį. Šiuo atveju juridinio asmens simbolinį pavadinimą sudaro ne tik žodžiai, esantys kabutėse, kaip teigia atsakovės, bet ir kiti pavadinime esantys žodžiai, t. y. ir žodžiai „futbolo klubas“, išskyrus juridinio asmens teisinį statusą ir / ar formą apibūdinančius žodžius ar jų santrumpas. Tokia pavadinimų sandara reiškia, kad lyginami ieškovės ir atsakovės pavadinimai (jų visuma) tiek vizualiu, tiek fonetiniu vertinimu sutampa trimis žodžiais iš keturių, t. y. sutampa 75 proc. pavadinimo, semantine prasme atsakovės pavadinime esantis žodis „Kauno“ didelės įtakos pavadinimo supratimui neturi. Be to, lyginamų pavadinimų pradžia „futbolo klubas“ bei pabaiga „Žalgiris“ taip pat vizualiai ir semantiškai sutampa, ieškovės pavadinimas yra visiškai inkorporuotas į atsakovės pavadinimą. Nors atskirai nagrinėjant kiekvieną lyginamus juridinio asmens pavadinimus sudarantį žodį, kiekvienas pavadinimą sudarantis žodis atskirai laikytinas silpną skiriamąjį požymį turinčiu elementu, tačiau analizuojant lyginamų simbolinių juridinių asmenų pavadinimų visumą kitų juridinių asmenų pavadinimų kontekste, daugiau egzistuojančių tos pačios formos (viešosios įstaigos) juridinių asmenų, kurių pavadinime būtų kartu panaudoti žodžiai „futbolo“, „klubas“ ir „Žalgiris“, be ieškovės ir atsakovės nėra, todėl minėtas žodžių junginys futbolo klubas „Žalgiris“ laikytinas stipriu juridinio asmens pavadinimu. Svarbu, jog pavadinimas „futbolo klubas „Žalgiris“ dėl savo pasiekimų futbole bei ilgametės savo istorijos yra įgijęs itin stiprų skiriamąjį požymį ir yra siejamas su iš Vilniaus kilusiu futbolo klubu, kuris šiai dienai, kaip ir prekių ženklas FK Žalgiris, priklauso ieškovei. Jau daugelį metų (daugiau kaip 15 metų) nė vienas kitas juridinis asmuo, turintis futbolo komandą (nepaisant to, kokioje lygoje ji bežaistų), žymens „Žalgiris“ savo pavadinime nenaudoja. Tuo tarpu paskutiniųjų 5 metų laikotarpyje ieškovės futbolo komandos pasiekimai bei jos komandos pavadinimo skiriamasis požymis tik dar labiau sustiprėjo ir pasidarė žinomu futbolo sporte.
65. Nepagrįsti atsakovės argumentai, jog žodis „Kauno“ atsakovės pavadinime yra laikytinas stipriuoju elementu, nes nurodo komandos kilmę, t. y. Kauno miestą. Vertinant žodžio „Kaunas“ stiprumą ir dominavimą juridinio asmens pavadinime – Juridinių asmenų registre yra registruota vien apie 250 asociacijų, 185 viešųjų įstaigų ir eilė kitokios teisinės formos juridinių asmenų, kurių simboliniame pavadinime yra naudojamas žodis „Kaunas“, kas patvirtina, kad žodis „Kaunas“ neturi jokio skiriamojo požymio ir yra aprašomasis elementas. Kadangi juridinio asmens pavadinimas „futbolo klubas ,,Žalgiris“ turi stiprų skiriamąjį požymį veiklai, susijusiai su futbolo sportu, todėl kitiems asmenims priklausančių ir / ar naudojamų prekių ženklų ar juridinių asmenų pavadinimų panašumo vertinimas ieškovės pavadinimo atžvilgiu turi būti ženkliai griežtesnis. Simbolinis juridinio asmens pavadinimas, kuriame yra naudojamas žodžių derinys „futbolo“, „klubas“, „Žalgiris“, yra įgijęs stiprų skiriamąjį požymį, tuo tarpu žodis „Kaunas“ kaip visiškai silpnas aprašomasis elementas esminio išskirtinumo atsakovės juridinio asmens pavadinimui nesuteikia ir neįgalina vartotojų atskirti vieno juridinio asmens nuo kito juridinio asmens. Aplinkybė, jog „Žalgirio“ pavadinimas buvo naudojamas ir kitų futbolo komandų pavadinimuose, yra nereikšminga, nes tokie bandymai buvo vienkartiniai, labai trumpalaikiai bei istoriškai nereikšmingi.
66. Šiuo atveju atsakovės pavadinimas taip pat klaidina ir dėl panašumo į ankstesnį ieškovo prekių ženklą FK „Žalgiris“, kas yra draudžiama pagal CK 2.39 straipsnio 3 dalį.
67. Tuo atveju, jei nagrinėjamoje byloje būtų vadovaujamasi atsakovės nurodyta aplinkybe, jog lyginamuosiuose objektuose sutampantis žymuo „Žalgiris“ nėra stiprusis elementas, nes šis žymuo yra bendrinis žodis, aktyviai naudojamas įvairiuose žymenyse, vadinasi atliekant juridinio asmens pavadinimo funkciją jis nepasižymi stiprumu ir išskirtinumu. Ieškovė atkreipia dėmesį į kelis aspektus, susijusius su silpnaisiais ženklų elementais. Net ir tuo atveju jei lyginamuosiuose objektuose žymenį „Žalgiris“ laikytumėme silpnuoju elementu, pastarasis žymuo tiek ieškovės pavadinime, tiek ir prekių ženkle yra vienintelis minėtuose objektuose dominuojantis elementas. Maža to, šis žymuo futbolo sporte turi įgijęs ir stiprų skiriamąjį požymį, dėl kurio šiuo atveju visuomenės suklaidinimo galimybė tik padidėja. Taigi aplinkybė, jog lyginamus objektus sudaro „silpnasis“ žymens elementas, neeliminuoja lyginamųjų žymenų klaidinamo panašumo, taigi ir visuomenės suklaidinimo galimybės.
68. Atsakovė neįrodė, jog ieškovės kaip prekių ženklo FK Žalgiris savininko teisės, numatytos Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnyje, nėra pažeistos. Ginčo žymuo atkartoja ieškovei priklausantį prekių ženklą, registruotą toms pačioms paslaugoms, kurioms žymenį naudoja ir atsakovė. Ginčo žymuo, tiek vizualiai, tiek fonetiškai, tiek semantiškai, yra klaidinamai panašus į ieškovės prekių ženklą –atsakovės žymuo skiriasi tik vienu žodžiu „Kauno“, kuris yra silpnas aprašomasis, nesaugomas elementas, pats savaime negalintis vykdyti prekių ženklo funkcijos dėl savo pobūdžio, t. y. aprašomosios funkcijos. Žymuo FK „Žalgiris“ buvo naudojamas eilę metų dar iki jo įregistravimo, žinomas dėl savo sportinių rezultatų futbolo sporte ir ypatingai per pastaruosius penkerius metus, šis žymuo futbolo sportui žymėti buvo plačiai naudojamas bei reklamuojamas įvairiais kanalais (spaudoje, per televiziją, radiją, internete), todėl dėl savo ilgamečio intensyvaus naudojimo šis žymuo, vėliau registruotas kaip prekių ženklas, ir ieškinio pateikimo dieną priklausantis ieškovei, yra įgijęs stiprų skiriamąjį požymį futbolo sporto atžvilgiu bei turi gerą reputaciją. Kadangi toks stiprus, gerą reputaciją turintis prekių ženklas yra be jo savininko leidimo inkorporuojamas į kito asmens naudojamą žymenį, tai pažeidžia Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Tokius veiksmus atsakovė atliko turėdama nesąžiningų ketinimų, todėl ieškovės kaip prekių ženklo FK Žalgiris savininkės teisės turėtų būti ginamos ir žymens FK „Kauno Žalgiris“ bei futbolo klubo „Kauno Žalgiris“ naudojimas atsakovės veikloje turėtų būti draudžiamas. Taigi, pasak ieškovės, byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių kontekste darytina išvada, kad atsakovės pasirinkimas registruoti ir naudoti juridinio asmens pavadinimą VšĮ Futbolo klubas „Kauno Žalgiris“, savo veikloje naudoti žymenis futbolo klubas „Kauno Žalgiris“ bei FK „Kauno Žalgiris“ futbolo veiklai, pilnai panaudojant ieškovės juridinio asmens pavadinimą, prekių ženklą, pirmumo teise naudojamus žymenis, turėtų būti vertinamas kaip prieštaraujantis ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, ir tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto (ieškovės) galimybėms konkuruoti.

69. Triplike atsakovės papildomai nurodo, kad priešingai nei teigia ieškovė, visuomenė / vartotojai labai aiškiai sieja atsakovę su jos dalininkais, pavyzdžiui: prieš Lietuvos aukščiausios futbolo lygos (toliau – A lyga) čempionate 2016 m. kovo 17 d. įvykusį trečiojo turo susitikimą tarp futbolo klubų Jonavos „Lietava“ ir Kauno „Kauno Žalgiris“, Jonavos „Lietava“ fanų klubo Facebook paskyroje buvo patalpintas kvietimas į šias rungtynes, kuriame pateiktos aiškios nuorodos į Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubą (jame netgi pavaizduotas Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo vienas iš žaidėjų). Taigi jau futbolo A lygos sezono pradžioje vartotojai sieja atsakovę su Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubu ir tai paneigia ieškovės prielaidas. Be to, atsakovės futbolo komandai dalyvaujant futbolo varžybose Lietuvoje ir šias varžybas transliuojant internete ar kitoje visuomenės informavimo priemonėje futbolo komentatoriai visada akcentuoja, kad atsakovės futbolo klubas yra siejamas būtent su atsakovės dalininkais – krepšinio klubu Kauno „Žalgiris“. Vien faktas, kad atsakovės juridinio asmens pavadinime yra įprastinis visiems futbolo klubams, taip pat ir ieškovės futbolo klubui, junginys „futbolo klubas“ kaip nuoroda į sporto šaką niekaip neįrodo jokio ieškovės teisių pažeidimo. Atsakovės pavadinime naudojamas žodis „Žalgiris“ yra atsakovės atstovaujamo sporto klubo – Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo – be pertraukų naudojamas nuo 1944 m. ir kuriam priklauso arba yra teisėtai naudojami Valstybiniame patentų biure įregistruoti žodiniai prekių ženklai – KK „Žalgiris“ (Reg. Nr. 36875), BC Žalgiris (Reg. Nr. 36848), Žalgiris (Reg. Nr. 59171) ir figūriniai ženklai su žymeniu Žalgiris: BC ŽALGIRIS 70 SINCE 1944 (Reg. Nr. 71097); ŽALGIRIS SHOP.LT (Reg. Nr. 70349); BC ŽALGIRIS (Reg. Nr. 53955) ir ŽALGIRIS (Reg. Nr. 67747). Todėl atsakovės pavadinime naudojamas žodis / žymuo „Žalgiris“ kartu su geografine nuoroda „Kauno“ aiškiai nurodo atsakovės kilmės vietą. Atsakovės naudojamas Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo logotipas su ant jo pavaizduotu krepšinio kamuoliu (figūrinis prekių ženklas BC ŽALGIRIS Reg. Nr. 53955) aiškiai sieja atsakovę su jos dalininkais, valdančiais Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubą, ir su pačiu Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubu. Tai nesudaro jokių prielaidų daryti išvadą, kad vartotojai nesusies atsakovės VšĮ futbolo klubas „Kauno Žalgiris“ su Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubu, o tuo labiau, kad vartotojai susies atsakovę su ieškove, turinčia skirtingus pavadinimus ir skirtingas vietoves, kuriose vykdo savo veiklą – Kauną ir Vilnių, reprezentuojančius futbolo klubus.
70. Ieškovės dublike nurodyti teiginiai leistų teigti, kad bet kurio futbolo klubo pavadinimas, sudarytas iš trijų žodžių ir apimantis junginį „futbolo klubas“, 66 procentais sutampa su ieškovės pavadinimu. Tai, kad kitų futbolo klubų su pavadinime naudojamu žodžiu / žymeniu „Žalgiris“ nėra, anaiptol neparodo ieškovės pavadinimo išskirtiniu ir nesuteikia ieškovei papildomų teisių, o taip pat vartotojų neklaidina iki tokio lygio, kad jie nesugebėtų atskirti atsakovės ir ieškovės futbolo klubų. Priešingai, žymenį „Žalgiris“ anksčiau pradėjo naudoti atsakovės atstovaujamas sporto klubas. Prekių ženklus su žymeniu „Žalgiris“ anksčiau įregistravo atsakovės atstovaujamas sporto klubas. Sporte vartotojui svarbiausia klubo atstovaujama vietovė, klubo istorija ir tradicijos. Visa tai būtent ir stipriausiu būdu išryškinama atsakovės pavadinime, jame panaudojant kilmės miesto pavadinimą „Kauno“, tuo tarpu, kai ieškovės pavadinime jo futbolo klubo kilmės vietos nėra ir tai jau savaime jį aiškiai skiria nuo atsakovės pavadinimo. Neįmanoma įsivaizduoti, kaip vartotojai galėtų būti suklaidinti tarp dviejų futbolo klubų netgi esančių tame pačiame mieste, turinčių skirtingą istoriją, tradicijas, atributiką / logotipus, bet savo pavadinime natūraliai turinčius sutampančius žodžius, pvz., futbolo klubas Kauno „Kauno Žalgiris“ ir futbolo klubas Kauno F.B.K. „Kaunas“ arba futbolo klubas Milano Associazione Calcio „Milan“ (futbolo asociacija „Milan“ arba AC Milan) ir futbolo klubas Milano Football Club „Internazionale Milano“ ir t. t. Ką jau kalbėti, apie futbolo klubus, esančius skirtinguose miestuose ir turinčius skirtingą atributiką / logotipus bei skirtingus pavadinimus, nors ir vienu žodžiu sutampančius. Remiantis ieškovės logika būtų paneigtas Sporto įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatytas sporto klubo apibrėžimas, pagal kurį sporto klubas gali vienyti kurios nors vienos arba kelių šakų sportininkus, plėtoti sporto šaką ar kelias sporto šakas, turi atributiką, tradicijas, tai būtent ir daro Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubas į savo plėtojamų sporto šakų tarpą įtraukęs futbolo ir regbio sporto šakas. Toks apribojimas būtų teisiškai ydingas ir visiškai prieštarautų sporto bei privačios (intelektinės) nuosavybės apsaugos principams bei paneigtų atsakovės teisėtus interesus ir lūkesčius.
71. Ieškovė nepagrįstai remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2014, kurioje daroma išvada, kad aplinkybė, jog lyginamuosius objektus sudaro „silpnasis“ žymens elementas, neeliminuoja lyginamųjų žymenų klaidinamo panašumo, taigi ir visuomenės suklaidinimo galimybės. Ieškovės minimoje byloje faktinė situacija skiriasi nuo šioje byloje nagrinėjamos situacijos – minėtoje byloje lyginamas prekių ženklas „Vokiečių vaistinė A“ (kurio elementai „Vokiečių vaistinė“ yra nesaugomi) ir juridinio asmens pavadinimas UAB „Vokiečių vaistinė“, taigi prekių ženklas ir pavadinimas skiriasi tik vienu elementu –  raide „A“. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovės prekių ženklas ir pavadinimas ir atsakovės pavadinimas skiriasi ne viena raide, bet vienu žodžiu, kuris dar išsiskiria ir geografine nuoroda „Kauno“. O vertinant žodį „Žalgiris“ kaip prekių ženklą, galima traktuoti, kad atsakovė jį naudoja kaip Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo pavadinime ir ankstesniuose, nei ieškovės prekių ženklas FK Žalgiris, prekių ženkluose naudojamą elementą bei kaip atskirą prekių ženklą „Žalgiris“ Reg. Nr. 59171 (paraiškos padavimo data 2008 m. birželio 20 d., registracijos data 2009 m. vasario 18 d.), todėl klaidinamo panašumo požymiai šioje byloje yra nereikšmingi. Kalbant apie visuomenės suklaidinimo galimybę, šioje byloje tikslinė visuomenės dalis yra visuomenės atstovai sporto ir konkrečiai futbolo sporto šakos mėgėjai, tokių visuomenės atstovų atidumo ir orientavimosi lygmuo turėtų būti aukštesnis nei įprastas paprasto visuomenės atstovo lygmuo, tokie vartotojai yra pakankamai gerai informuoti sporto ir konkrečiai – futbolo srityje. Tai patvirtina ir nepriklausomos tyrimų bendrovės UAB Socialinės informacijos centras atlikta, be kita ko, ir prekės ženklo Žalgiris Reg. Nr. 59171 žinomumo visuomenėje tyrimo ataskaita. Kaip matyti iš apklausos rezultatų, žodinį prekių ženklą Žalgiris žino 66 proc. Lietuvos gyventojų, iš jų 70 proc. šį prekių ženklą žino daugiau nei 6 metus (tame tarpe 35 proc. apklaustųjų šį prekių ženklą žino daugiau nei 20 metų, o 22 proc. žino daugiau nei 11 metų), taigi prekių ženklas Žalgiris visuomenėje žinomas daug ilgiau nei egzistuoja ir savo aktyviais veiksmais žymens Žalgiris žinomumą ir reputaciją galėjo skatinti bei didinti ieškovė, kuri įsteigta 2009 m. vasario 26 d. Negana to, net 72 proc. iš apklaustųjų, žinančių žodinį prekių ženklą Žalgiris, jį susieja su krepšiniu ir krepšinio komanda. Šie duomenys akivaizdžiai patvirtina stiprų prekių ženklo ir kartu žymens Žalgiris žinomumo ryšį ir susiejimą su Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubu, kuriam atstovauja ir atsakovė.
72. Priešingai nei teigia ieškovė, atsakovė neinkorporavo ieškovės prekių ženklo į savo naudojamus žymenis. Atsakovė savo juridinio asmens ir futbolo klubo pavadinime naudoja savo atstovaujamo Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo prekių ženklus ir nenaudoja ieškovės prekių ženklo. Atsakovė nei pavadinime, nei jokioje veikloje nesinaudoja ieškovės prekių ženklais, nei tuo labiau ieškovės neva sukurta gera žymens „Žalgiris“ reputacija futbolo ar kitoje veikloje bei šio žymens žinomumu. Atsakovė naudojasi savo atstovaujamo Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo nuo 1944 m. naudojamu žymeniu „Žalgiris“. Šio žymens „Žalgiris“ reputaciją, žinomumą Lietuvoje ir už jos ribų sukūrė, kuria ir toliau puoselėja būtent Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubas savo aukščiausiais tarptautiniais ir nacionaliniais pasiekimais, daugybe iškovotų titulų ir jam atstovavusiais iškiliausiais Lietuvos sportininkais (M. P., A. S. ir daugybė kitų) tiek Lietuvos okupacijos laikotarpiu (kai buvo vienu iš pagrindinių Lietuvos kovos už laisvę simboliu), tiek nepriklausomos Lietuvos metais. Ne veltui būtent Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubui priklauso jau anksčiau minėti pirmi Lietuvos sporte Patentų biurui pateikti registruoti ir įregistruoti prekių ženklai su žymeniu „Žalgiris“, o taip pat priklauso ir žodinis prekių ženklas sudarytas tik iš žymens „Žalgiris“.
73. Visi sporto klubai, taip pat ir futbolo klubai iš principo konkuruoja tarpusavyje dėl rėmėjų skiriamos paramos ir kitų pajamų šaltinių. Vien šis faktas nereiškia jokio konkurencijos reguliavimo pažeidimo. Atsakovės įsiliejimas į Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubą iš dalies paremtas didesnio rėmėjų paramos (kurios futbolo klubams Lietuvoje labai trūksta) pritraukimo tikimybe, nes atsakovė vykdo veiklą vieno iš garsiausių, populiariausių, žinomiausių ir tituluočiausių Lietuvos sporto klubo struktūroje. Tačiau tai visiškai nereiškia, kad priklausymas Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubui ir jo prekių ženklų naudojimas bei, kaip ir kiekviename sporto klube, vykdoma rėmėjų paieška gali būti traktuojama kaip vykdymas nesąžiningos konkurencijos ieškovės atžvilgiu. Todėl ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Atsakovės atstovaujamas sporto klubas – Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubas – siekia populiarinti ir stiprinti ne tik Lietuvos krepšinį, bet Lietuvos sportą apskritai. Be krepšinio nuspręsta imtis plėtoti / kultivuoti ir kitas sporto šakas. Pasirinktos turbūt populiariausios ir vienos seniausių pasaulyje sporto šakos – futbolas ir regbis. Nors regbis šiuo metu populiarėja, tačiau šios sporto šakos Lietuvoje, deja, negali pasigirti nei dideliu populiarumu, nei aukštu lygiu, nei pasiekimais tarptautinėje arenoje. Konkrečiai Kaune futbolas pastaruoju metu buvo prastoje būklėje, ką parodo vien tas faktas, kad aukščiausioje Lietuvos futbolo lygoje 2012, 2013 ir 2014 m. sezonuose nedalyvavo nei viena komanda iš Kauno. Tai, kad sporto klubas, šiuo atveju, Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubas, savo įsigytų ar įsteigtų ir plėtojamų sporto šakų klubų ir juos valdančių juridinių asmenų pavadinimams suteikia dėl ilgamečių tradicijų su juo siejamus savo teisėtai valdomus ir naudojamus prekių ženklus, žymenis, žodžius (atributiką), negali būti laikoma kitų asmenų, šiuo atveju – ieškovės, teisių pažeidimu. Tokiu būdu atsakovė ar kitas asmuo, tol, kol jis yra Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo dalimi, savo juridinio asmens pavadinime ir savo administruojamo futbolo klubo / komandos pavadinime ir visoje kitoje veikloje naudodamas žodį / žymenį „Žalgiris“, nedaro jokio ieškovės teisių ar kitų asmenų ir Lietuvos įstatymų pažeidimo. Kita vertus, kyla klausimas, ar ieškovė, agresyviai ir demonstratyviai reikšdama protestus LFF, ieškinius atsakovei (ši byla) ir Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubui atstovaujantiems juridiniams asmenims (civilinė byla Nr. e2-3639-881/2016) ir tokiu būdu trukdydama pasinaudoti bei siekdama uždrausti atsakovei pasinaudoti savo teisėmis, nenori sužlugdyti atsakovės veiklos ir tuo pačiu sutrikdyti Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo strategijos ir planų įgyvendinimą, bei neleisti siekti tikslo sustiprinti Kauno bei Lietuvos futbolo lygį. Toks ieškovės elgesys taip pat galimai vertintinas ir kaip noras ne sportiniu principu (ne garbingoje sporto kovoje) įrodyti ir užsitikrinti savo viršenybę ir pranašumą.

2. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

74. Ieškovė yra nacionalinio prekių ženklo VMFD Žalgiris (Reg. Nr. 66402) savininkė. Paraiškos padavimo data – 2012 m. sausio 16 d., prekių ženklas registruotas 2013 m. sausio 28 d. 41 klasės pagal Nicos klasifikaciją prekėms ir paslaugoms žymėti: švietimas, mokymas; pramogos; sportinė ir kultūrinė veikla.
75. Prekių ženklas atrodo taip:

VMFD Žalgiris

76. Ieškovė taip pat yra prekių ženklo Vilniaus Žalgiris FD (Reg. Nr. 66401) savininkė. Paraiškos padavimo data – 2012 m. sausio 16 d., prekių ženklas registruotas 2013 m. sausio 28 d. 41 klasės pagal Nicos klasifikaciją prekėms ir paslaugoms žymėti: švietimas, mokymas; pramogos; sportinė ir kultūrinė veikla.
77. Prekių ženklas atrodo taip:

Vilniaus Žalgiris FD

78. Ieškovė yra prekių ženklo FK ŽALGIRIS (Reg. Nr. 42054) savininkė. Paraiškos padavimo data – 2000 m. birželio 15 d., prekių ženklas registruotas 2001 m. kovo 5 d. 16, 35 ir 41 klasės pagal Nicos klasifikaciją prekėms ir paslaugoms žymėti: 16 klasė – popierius, kartonas ir jų gaminiai, nepriskirti prie kitų klasių; spaudiniai; įrišimo medžiagos; fotonuotraukos; raštinės reikmenys; raštinės ir buitinės lipniosios medžiagos; dailininkų reikmenys; teptukai; rašomosios mašinėlės ir kontoros reikmenys (išskyrus baldus); mokomoji medžiaga ir vaizdinės priemonės (išskyrus aparatūrą); plastikinės pakavimo medžiagos (nepriskirtos prie kitų klasių); lošiamosios kortos; šriftai; klišės; 5 klasė – reklama; 41 klasė – švietimas, mokymas; pramogos; sportinė ir kultūrinė veikla.
79. Prekių ženklas atrodo taip:

FK ŽALGIRIS

80. Ieškovė yra dar vieno žodinio prekių ženklo ŽALGIRIS FD [fig.] (Reg. Nr. 65587) savininkė. Paraiškos padavimo data – 2010 m. gruodžio 3 d., prekių ženklas registruotas 2012 m. liepos 25 d. 41 klasės pagal Nicos klasifikaciją prekėms ir paslaugoms žymėti: švietimas, mokymas; pramogos; sportinė ir kultūrinė veikla. Apsaugos spalvos – žalia, balta, juoda.
81. Prekių ženklas atrodo taip:

82. Atsakovė VšĮ Kauno ,,Žalgirio“ rėmėjas yra prekių ženklo ŽALGIRIS (Reg. Nr. 59171) savininkė. Paraiškos padavimo data – 2008 m. birželio 20 d., prekių ženklas registruotas 2009 m. vasario 18 d. 3, 5, 8, 9, 12, 13, 14, 16, 18, 20, 21,22, 24, 25, 26, 28, 29, 32, 34, 35, 36, 37, 28, 39, 41, 43, 44, 45 klasės pagal Nicos klasifikaciją prekėms ir paslaugoms žymėti: 3 klasė – balinimo preparatai ir kitos skalbimo medžiagos; valymo, poliravimo, šveitimo ir švitrinamojo apdirbimo preparatai; muilas; parfumerija, eteriniai aliejai, kosmetika, plaukų losjonai; dantų milteliai ir pastos. 5 klasė – farmacijos ir veterinarijos preparatai; higienos preparatai (medicinos reikmėms); dietiniai produktai (medicinos reikmėms), kūdikių maistas; pleistrai, tvarsliava; dantų plombavimo ir dantų išlajų gamybos medžiagos; dezinfekavimo preparatai; kenkėjų naikinimo preparatai; fungicidai, herbicidai. 8 klasė – įrankiai ir padargai (rankiniai); peiliai, šaltieji ginklai; skustuvai. 9 klasė – moksliniai, jūriniai, geodeziniai, fotografijos, kinematografijos, optiniai, svėrimo, matavimo, signalizavimo, tikrinimo (priežiūros), gelbėjimo, mokymo prietaisai ir aparatai; elektros praleidimo, perjungimo, transformavimo, akumuliavimo, reguliavimo ir valdymo aparatai ir prietaisai; garso ar vaizdo įrašymo, perdavimo ar atkūrimo aparatūra; magnetinės duomenų laikmenos, įrašų diskai; prekybos automatai ir monetinių aparatų mechanizmai; kasos aparatai, skaičiavimo mašinos, duomenų dorojimo įrenginiai ir kompiuteriai; gesintuvai. 12 klasė –transporto priemonės; sausumos, vandens ir oro susisiekimo priemonės. 13 klasė – šaunamieji ginklai; šaudmenys ir sviediniai; sprogstamosios medžiagos; fejerverkai. 14 klasė – brangieji metalai ir jų lydiniai, brangiųjų metalų arba jais padengti dirbiniai, nepriskirti prie kitų klasių; juvelyriniai dirbiniai, brangakmeniai; laikrodžiai ir kiti laikmačiai. 16 klasė – popierius, kartonas ir jų gaminiai, nepriskirti prie kitų klasių; spaudiniai; įrišimo medžiagos; fotonuotraukos; raštinės reikmenys; raštinės ir buitinės lipniosios medžiagos; dailininkų reikmenys; teptukai; rašomosios mašinėlės ir biuro reikmenys (išskyrus baldus); mokomoji medžiaga ir vaizdinės priemonės (išskyrus aparatūrą); plastikinės pakavimo medžiagos (nepriskirtos prie kitų klasių); šriftai; klišės. 18 klasė – odos ir odų pakaitalai, jų gaminiai, nepriskirti prie kitų klasių; gyvūnų odos, kailiai; lagaminai, kelioniniai krepšiai; lietaus ir saulės skėčiai, lazdos (kriukiai); rimbai, botagai, pakinktai ir balnojimo reikmenys. 20 klasė – baldai, veidrodžiai, paveikslų rėmai; medžio, kamščio, meldų, nendrių, gluosnių, rago, kaulo, dramblio kaulo, banginio ūsų, vėžlio šarvo, kriauklių, gintaro, perlamutro, jūros putų dirbiniai, šių medžiagų pakaitalų arba plastikų gaminiai (nepriskirti prie kitų klasių). 21 klasė – namų apyvokos arba virtuvės reikmenys ir indai; šukos ir kempinės; šepečiai (išskyrus teptukus); šepečių medžiagos; valymo reikmenys; metaliniai raizginiai šveistukai; neapdirbtas arba iš dalies apdirbtas stiklas (išskyrus statybinį); stiklo, porceliano ir keramikos gaminiai, nepriskirti prie kitų klasių. 22 klasė – lynai, virvės, špagatai, tinklai, palapinės, stoginės, brezentas, burės, maišai (nepriskirti prie kitų klasių); kamšalai (išskyrus guminius ir plastikinius); pluoštinė tekstilės žaliava. 24 klasė – audiniai ir tekstilės gaminiai, nepriskirti prie kitų klasių; lovatiesės ir staltiesės. 25 klasė – drabužiai, apranga, avalynė, galvos apdangalai. 26 klasė – nėriniai, siuvinėti gaminiai, kaspinai, juostos; sagos, kabliukai, kilputės, smeigtukai, adatos; dirbtinės gėlės. 28 klasė – žaidimai ir žaislai; gimnastikos ir sporto reikmenys, nepriskirti prie kitų klasių; Kalėdų eglučių papuošalai. 29 klasė – konservuoti, šaldyti, džiovinti, virti ir kepti vaisiai ir daržovės; drebučiai, uogienės, kompotai; pienas ir pieno produktai; konservuotos alyvos, alyvų aliejus (maistui), baltymai (maistui), bulvių dribsniai, bulvių sklindžiai, bulvių traškučiai, cukruoti vaisiai, džiovintos daržovės, skardinėse konservuotos daržovės, daržovių salotos, daržovių sriubų preparatai, daržovių sultys (maistui ruošti), datulės, bulvių dribsniai, dumblių ekstraktai (maistui), fermentuotos daržovės (kimči), grietinėlė (pieno produktas), plakta grietinėlė, grietininis kremas, imbierinė uogienė, pieno išrūgos, jogurtas, juodųjų žirnių pasta (hummus), kakavos sviestas, kazeinas (maistui), kefyras, kokosų aliejus, kokosų riebalai, džiovinti kokosų riešutai, kokosų sviestas, kornišonai (jauni agurkėliai), kroketai, kukurūzų aliejus, kumysas, konservuoti lęšiukai, margarinas, marmeladas, smulkinti migdolai, vaisių minkštimas, obuolių tyrė, palmių aliejus (maistui), palmių riešutų aliejus (maistui), pektinas (maistui), pieno gėrimai (pieno pagrindu), pieno raugas (sūriams gaminti), pomidorų piurė, pomidorų sultys maistui ruošti, proteinas (žmonių maistui), konservuotos pupos, rapsų aliejus (maistui), rauginti kopūstai, razinos, paruošti riešutai, vaisių salotos, saulėgrąžų aliejus (maistui), sezamų aliejus, sezamų sviestas, sojos pienas (pieno pakaitalas), konservuotos sojų pupelės (maistui), sojų pupelių varškė, spanguolių padažai (kompotai), sūris, sviestas, kakavos sviestas, šokoladinis sviestas, žemės riešutų sviestas, konservuoti svogūnai, džiovintų vaisių traškučiai, vaisinai užkandžiai, cukruoti vaisiai, skardinėse konservuoti vaisiai, spiritu konservuoti vaisiai, vaisių kompotai, vaisių minkštimas, vaisių traškučiai, vaisių želė, vaisių žievelės, valgomasis aliejus, varškė, apdoroti žemės riešutai, žiedadulkės (paruoštos maistui), konservuoti žirneliai. 32 klasė – alus; mineralinis ir gazuotas vanduo, kiti gaivieji gėrimai; vaisių gėrimai ir vaisių sultys; sirupai ir kiti gėrimų gaminimo mišiniai. 34 klasė – tabakas; rūkymo reikmenys; degtukai. 35 klasė – reklama; verslo vadyba; verslo tvarkyba; įstaigų veikla. 36 klasė – draudimas; finansinės operacijos; piniginės operacijos; nekilnojamojo turto operacijos. 37 klasė – statyba; taisymas (remontas); įtaisymo ir įrengimo paslaugos. 38 klasė – telekomunikacijos. 39 klasė – vežimas; prekių pakavimas ir sandėliavimas; kelionių rengimas. 41 klasė – švietimas, mokymas; pramogos; sportinė ir kultūrinė veikla. 43 klasė – maisto ir gėrimų parūpinimo paslaugos; laikinas apgyvendinimas. 44 klasė – medicinos paslaugos; veterinarijos paslaugos; žmonių ar gyvūnų higieninė ir grožio priežiūra; žemdirbystės, sodininkystės ir miškininkystės paslaugos. 45 klasė – juridinės paslaugos; asmenų ir nuosavybės apsaugos paslaugos; asmeninės ir visuomeninės kitų teikiamos paslaugos, susijusios su individų poreikių tenkinimu.
83. Atsakovė VšĮ Kauno ,,Žalgirio“ rėmėjas taip pat yra prekių ženklo ŽALGIRIS [fig.] (Reg. Nr. 67747) savininkė. Paraiškos padavimo data – 2012 m. gegužės 16 d., prekių ženklas registruotas 2013 m. spalio 28 d. 29, 30, 32, 41 klasės pagal Nicos klasifikaciją prekėms ir paslaugoms žymėti: 29 klasė – konservuoti, šaldyti, džiovinti, virti ir kepti vaisiai ir daržovės; drebučiai, uogienės, kompotai; kiaušiniai; pienas ir pieno produktai; maistiniai aliejai. 30 klasė – kava, arbata, kakava ir kavos pakaitalai; ryžiai; tapijoka ir sago kruopos; miltai ir grūdų produktai; duona, pyragas ir konditerijos gaminiai; ledai; cukrus, medus, sirupas; mielės, kepimo milteliai; druska; garstyčios; actas, padažai; prieskoniai; ledas. 32 klasė – alus; mineralinis ir gazuotas vanduo ir kiti gaivieji gėrimai; vaisių gėrimai ir vaisių sultys; sirupai ir kiti gėrimų gaminimo mišiniai. 41 klasė – švietimas, mokymas; pramogos; sportinė ir kultūrinė veikla.
84. Prekių ženklas atrodo taip:

85. Atsakovei VšĮ ,,Žalgirio krepšinio centras“ priklauso prekių ženklas BC ŽALGIRIS (Reg. Nr. 36848). Paraiškos padavimo data – 1998 m. rugsėjo 10 d., prekių ženklas registruotas 2000 m. sausio 13 d. 3, 5, 8, 9, 14, 16, 18, 20, 21, 24, 25, 26, 28, 29, 30, 32, 34, 35, 36, 38, 39, 41, 42 klasės pagal Nicos klasifikaciją prekėms ir paslaugoms žymėti: 3 klasė – balinimo preparatai ir kitos skalbimo medžiagos; valymo, poliravimo, šveitimo ir švitrinamojo apdirbimo preparatai; muilas; parfumerija, eteriniai aliejai, kosmetika, plaukų losjonai; dantų milteliai ir pastos. 5 klasė –  farmacijos, veterinarijos ir higienos preparatai; dietiniai produktai (medicinos reikmėms), kūdikių maistas; pleistrai, tvarsliava; dantų plombavimo ir dantų išlajų gamybos medžiagos; dezinfekavimo preparatai; kenkėjų naikinimo preparatai; fungicidai, herbicidai. 8 klasė – įrankiai ir padargai (rankiniai); peiliai, šaltieji ginklai; skustuvai. 9 klasė – moksliniai, jūriniai, geodeziniai, elektriniai, fotografijos, kinematografijos, optiniai, svėrimo, matavimo, signalizavimo, tikrinimo (priežiūros), gelbėjimo, mokymo prietaisai ir aparatai; garso ar vaizdo įrašymo, perdavimo ar atkūrimo aparatūra; magnetinės duomenų laikmenos, įrašų diskai; prekybos automatai ir monetinių aparatų mechanizmai; kasos aparatai, skaičiavimo mašinos, duomenų dorojimo įrenginiai ir kompiuteriai; gesintuvai. 14 klasė – brangieji metalai ir jų lydiniai, brangiųjų metalų arba jais padengti dirbiniai, nepriskirti prie kitų klasių; juvelyriniai dirbiniai, brangakmeniai; laikrodžiai ir laikmačiai. 16 klasė – popierius, kartonas ir jų gaminiai, nepriskirti prie kitų klasių; spaudiniai; įrišimo medžiagos; fotonuotraukos; raštinės reikmenys; raštinės ir buitinės lipniosios medžiagos; dailininkų reikmenys; teptukai; rašomosios mašinėlės ir kontoros reikmenys (išskyrus baldus); mokomoji medžiaga ir vaizdinės priemonės (išskyrus aparatūrą); plastikinės pakavimo medžiagos (nepriskirtos prie kitų klasių); lošiamosios kortos; šriftai; klišės. 18 klasė – odos ir odų pakaitalai, jų gaminiai, nepriskirti prie kitų klasių; gyvūnų odos, kailiai; lagaminai, kelioniniai krepšiai; lietaus ir saulės skėčiai, lazdos (kriukiai); rimbai, botagai, pakinktai ir balnojimo reikmenys. 20 klasė – baldai, veidrodžiai, paveikslų rėmai; medžio, kamščio, meldų, nendrių, gluosnių, rago, kaulo, dramblio kaulo, banginio ūsų, vėžlio šarvo, kriauklių, gintaro, perlamutro, jūros putų dirbiniai, šių medžiagų pakaitalų arba plastikų gaminiai (nepriskirti prie kitų klasių). 21 namų apyvokos arba virtuvės reikmenys ir indai (išskyrus brangiųjų metalų arba jais padengtus); šukos ir kempinės; šepečiai (išskyrus teptukus); šepečių medžiagos; valymo reikmenys; metaliniai raizginiai šveistukai; neapdirbtas arba iš dalies apdirbtas stiklas (išskyrus statybinį); stiklo, porceliano ir keramikos gaminiai, nepriskirti prie kitų klasių. 24 klasė – audiniai ir tekstilės gaminiai, nepriskirti prie kitų klasių; lovatiesės ir staltiesės. 25 klasė –  drabužiai, apranga, avalynė, galvos apdangalai. 26 klasė – nėriniai, siuvinėti gaminiai, kaspinai, juostos; sagos, kabliukai, kilputės, smeigtukai, adatos; dirbtinės gėlės. 28 klasė – žaidimai ir žaislai; gimnastikos ir sporto reikmenys, nepriskirti prie kitų klasių; Kalėdų eglučių papuošalai. 29 klasė – mėsa, žuvis, paukštiena ir žvėriena; mėsos ekstraktai; konservuoti, džiovinti, virti ir kepti vaisiai ir daržovės; drebučiai, uogienės, vaisių kompotai; kiaušiniai, pienas ir pieno produktai; maistiniai aliejai ir riebalai. 30 klasė – kava, arbata, kakava, cukrus, ryžiai, tapijoka, sago kruopos, kavos pakaitalai; miltai ir grūdų produktai, duona, pyragas ir konditerijos gaminiai, ledai; medus, sirupas; mielės, kepimo milteliai; druska, garstyčios; actas, padažai; prieskoniai; ledas. 32 klasė – alus; mineralinis ir gazuotas vanduo, kiti gaivieji gėrimai; vaisių gėrimai ir vaisių sultys; sirupai ir kiti gėrimų gaminimo mišiniai. 34 klasė – tabakas; rūkymo reikmenys; degtukai. 35 klasė – reklama; verslo vadyba; verslo tvarkyba; įstaigų veikla. 36 klasė – draudimas; finansinės operacijos; piniginės operacijos; nekilnojamojo turto operacijos. 38 klasė –  telekomunikacijos. 39 klasė – vežimas; prekių pakavimas ir sandėliavimas; kelionių rengimas. 41 klasė – švietimas, mokymas; pramogos; sportinė ir kultūrinė veikla. 42 klasė – mokslo ir technologijų paslaugos ir su tuo susiję tyrimai ir projektavimas; pramoninės analizės ir tyrimų paslaugos; kompiuterių programinės ir aparatinės įrangos projektavimas ir tobulinimas. Apsaugos spalvos – žalia, balta.
86. Prekių ženklas atrodo taip:

BC ŽALGIRIS

87. Atsakovei VšĮ ,,Žalgirio krepšinio centras“ priklauso prekių ženklas KK “ŽALGIRIS“ (Reg. Nr. 36875). Paraiškos padavimo data – 1998 m. rugsėjo 10 d., prekių ženklas registruotas 2000 m. sausio 14 d. Jis taip pat registruotas toms pačioms 3, 5, 8, 9, 14, 16, 18, 20, 21, 24, 25, 26, 28, 29, 30, 32, 34, 35, 36, 38, 39, 41, 42 klasės pagal Nicos klasifikaciją prekėms ir paslaugoms žymėti, kaip ir  prekių ženklas BC ŽALGIRIS (Reg. Nr. 36848).
88.   Prekių ženklas atrodo taip:

KK “ŽALGIRIS“

89. Atsakovei VšĮ ,,Žalgirio krepšinio centras“ taip pat priklauso prekių ženklas BC ŽALGIRIS [fig.] (Reg. Nr. 53955). Paraiškos padavimo data – 2005 m. gruodžio 15 d., prekių ženklas registruotas 2007 m. kovo 2 d. 3, 5, 8, 9, 14, 16, 18, 20, 21, 24, 25, 26, 28, 29, 30, 32, 34, 35, 36, 38, 39, 41, 43, 45 klasės pagal Nicos klasifikaciją prekėms ir paslaugoms žymėti: 3 klasė – balinimo preparatai ir kitos skalbimo medžiagos; valymo, poliravimo, šveitimo ir švitrinamojo apdirbimo preparatai; muilas; parfumerija, eteriniai aliejai, kosmetika, plaukų losjonai; dantų milteliai ir pastos. 5 klasė –  farmacijos, veterinarijos ir higienos preparatai; dietiniai produktai (medicinos reikmėms), kūdikių maistas; pleistrai, tvarsliava; dantų plombavimo ir dantų išlajų gamybos medžiagos; dezinfekavimo preparatai; kenkėjų naikinimo preparatai; fungicidai, herbicidai. 8 klasė – įrankiai ir padargai (rankiniai); peiliai, šaltieji ginklai; skustuvai. 9 klasė – moksliniai, jūriniai, geodeziniai, elektriniai, fotografijos, kinematografijos, optiniai, svėrimo, matavimo, signalizavimo, tikrinimo (priežiūros), gelbėjimo, mokymo prietaisai ir aparatai; garso ar vaizdo įrašymo, perdavimo ar atkūrimo aparatūra; magnetinės duomenų laikmenos, įrašų diskai; prekybos automatai ir monetinių aparatų mechanizmai; kasos aparatai, skaičiavimo mašinos, duomenų dorojimo įrenginiai ir kompiuteriai; gesintuvai. 14 klasė – brangieji metalai ir jų lydiniai, brangiųjų metalų arba jais padengti dirbiniai, nepriskirti prie kitų klasių; juvelyriniai dirbiniai, brangakmeniai; laikrodžiai ir laikmačiai. 16 klasė – popierius, kartonas ir jų gaminiai, nepriskirti prie kitų klasių; spaudiniai; įrišimo medžiagos; fotonuotraukos; raštinės reikmenys; raštinės ir buitinės lipniosios medžiagos; dailininkų reikmenys; teptukai; rašomosios mašinėlės ir kontoros reikmenys (išskyrus baldus); mokomoji medžiaga ir vaizdinės priemonės (išskyrus aparatūrą); plastikinės pakavimo medžiagos (nepriskirtos prie kitų klasių); lošiamosios kortos; šriftai; klišės. 18 klasė – odos ir odų pakaitalai, jų gaminiai, nepriskirti prie kitų klasių; gyvūnų odos, kailiai; lagaminai, kelioniniai krepšiai; lietaus ir saulės skėčiai, lazdos (kriukiai); rimbai, botagai, pakinktai ir balnojimo reikmenys. 20 klasė – baldai, veidrodžiai, paveikslų rėmai; medžio, kamščio, meldų, nendrių, gluosnių, rago, kaulo, dramblio kaulo, banginio ūsų, vėžlio šarvo, kriauklių, gintaro, perlamutro, jūros putų dirbiniai, šių medžiagų pakaitalų arba plastikų gaminiai (nepriskirti prie kitų klasių). 21 namų apyvokos arba virtuvės reikmenys ir indai (išskyrus brangiųjų metalų arba jais padengtus); šukos ir kempinės; šepečiai (išskyrus teptukus); šepečių medžiagos; valymo reikmenys; metaliniai raizginiai šveistukai; neapdirbtas arba iš dalies apdirbtas stiklas (išskyrus statybinį); stiklo, porceliano ir keramikos gaminiai, nepriskirti prie kitų klasių. 24 klasė – audiniai ir tekstilės gaminiai, nepriskirti prie kitų klasių; lovatiesės ir staltiesės. 25 klasė –  drabužiai, apranga, avalynė, galvos apdangalai. 26 klasė – nėriniai, siuvinėti gaminiai, kaspinai, juostos; sagos, kabliukai, kilputės, smeigtukai, adatos; dirbtinės gėlės. 28 klasė – žaidimai ir žaislai; gimnastikos ir sporto reikmenys, nepriskirti prie kitų klasių; Kalėdų eglučių papuošalai. 29 klasė – mėsa, žuvis, paukštiena ir žvėriena; mėsos ekstraktai; konservuoti, džiovinti, virti ir kepti vaisiai ir daržovės; drebučiai, uogienės, vaisių kompotai; kiaušiniai, pienas ir pieno produktai; maistiniai aliejai ir riebalai. 30 klasė – kava, arbata, kakava, cukrus, ryžiai, tapijoka, sago kruopos, kavos pakaitalai; miltai ir grūdų produktai, duona, pyragas ir konditerijos gaminiai, ledai; medus, sirupas; mielės, kepimo milteliai; druska, garstyčios; actas, padažai; prieskoniai; ledas. 32 klasė – alus; mineralinis ir gazuotas vanduo, kiti gaivieji gėrimai; vaisių gėrimai ir vaisių sultys; sirupai ir kiti gėrimų gaminimo mišiniai. 34 klasė – tabakas; rūkymo reikmenys; degtukai. 35 klasė – reklama; verslo vadyba; verslo tvarkyba; įstaigų veikla. 36 klasė – draudimas; finansinės operacijos; piniginės operacijos; nekilnojamojo turto operacijos. 38 klasė –  telekomunikacijos. 39 klasė – vežimas; prekių pakavimas ir sandėliavimas; kelionių rengimas. 41 klasė – švietimas, mokymas; pramogos; sportinė ir kultūrinė veikla. 41 klasė – švietimas, mokymas; pramogos; sportinė ir kultūrinė veikla. 43 klasė – maisto ir gėrimų parūpinimo paslaugos; laikinas apgyvendinimas. 45 klasė – asmeninės ir visuomeninės kitų teikiamos paslaugos, susijusios su individų poreikių tenkinimu; asmenų ir nuosavybės apsauga. Apsaugos spalvos – žalia, oranžinė, juoda, balta.
90. Prekių ženklas atrodo taip:

91. Minėta, jog ieškovė Prekių ženklų įstatymo 47 straipsnio 2 dalies pagrindu ginčija atsakovių prekių ženklų registracijas, prašydama iš dalies panaikinti atsakovės VŠĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas prekių ženklo ŽALGIRIS registraciją Nr. 59171 Nicos klasifikacijos 3, 5, 8, 9, 12, 13, 14, 16, 18, 20, 21, 22, 24, 25, 26, 28, 29, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 44, 45 klasės prekėms ir paslaugoms, paliekant registraciją galioti 3 klasės prekėms (kvapai automobiliams); 9 klasės prekėms (atmintukai [USB]; nešiojamieji šviesos atšvaitai (nuo eismo avarijų); 14 klasės prekėms (raktų žiedai su pakabučiais); 16 klasės prekėms (knygos; piešimo, braižymo bloknotai; kalendoriai; rašikliai); 21 klasės prekėms (gėrimų termosai; butelių atidarytuvai); 25 klasės prekėms (apranga); 26 klasės prekėms (juostos; rankos raiščiai); 32 klasės prekėms (energetiniai gėrimai); 34 klasės prekėms (žiebtuvėliai) bei 41 klasės paslaugoms (televizijos pramoginės laidos, radijo pramoginės laidos, renginių organizavimas ir sporto veikla, visos įvardintos veiklos, išimtinai susijusios su krepšiniu). Iš dalies panaikinti atsakovės VšĮ „Žalgirio krepšinio centras“, prekių ženklo BC ŽALGIRIS [fig.] registraciją Nr. 53955 Nicos klasifikacijos 3, 5, 8, 9, 14, 16, 18, 20, 21, 24, 26, 28, 29, 33, 34, 35, 36, 38, 39, 43, 45 klasės prekėms ir paslaugoms, paliekant registraciją galioti 5 klasės prekėms (kvapai automobiliams); 9 klasės prekėms (nešiojamieji šviesos atšvaitai (nuo eismo avarijų); švilpukai; puošybiniai magnetai); 14 klasės prekėms (laikrodžiai; raktų žiedai su pakabučiais); 16 klasės prekėms (knygos; kalendoriai); 21 klasės prekėms (puodeliai); 25 klasės prekėms (apranga), 26 klasės prekėms (juostos; rankos raiščiai; puošnieji ženkliukai [sagos]); 28 klasės prekėms (žaidimų kamuoliai; barškučiai (žaislai); 32 klasės prekėms (alus; energetiniai gėrimai); 34 klasės prekėms (žiebtuvėliai) bei 41 klasės paslaugoms (sportinei veiklai, išimtinai susijusiai su krepšiniu). Iš dalies panaikinti atsakovės VšĮ „Žalgirio krepšinio centras“ prekių ženklo BC ŽALGIRIS registraciją Nr. 36848 Nicos klasifikacijos 3, 5, 8, 9, 14, 16, 18, 20, 21, 24, 26, 28, 29, 30, 34, 35, 36, 38, 39, 42 klasės prekėms ir paslaugoms, paliekant registraciją galioti 41 klasės paslaugoms „sportinė veikla, išimtinai susijusi su krepšiniu“. Panaikinti dėl nenaudojimo atsakovės VšĮ „Žalgirio krepšinio centras“ prekių ženklo KK „ŽALGIRIS“ registraciją Nr. 36875 Nicos klasifikacijos 3, 5, 8, 9, 14, 16, 18, 20, 21, 24, 25, 26, 28, 29, 30, 32, 34, 35, 36, 38, 39, 41, 42 klasės prekėms ir paslaugoms.
92. Be to, ieškovė prašo pripažinti negaliojančia atsakovės VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas prekių ženklo ŽALGIRIS, fig. registraciją Nr. 67747 41 klasės paslaugoms Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Dėl ieškovės reikalavimų Prekių ženklų įstatymo 47 straipsnio 2 dalies pagrindu

93. Prekių ženklų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad prekių ženklas – bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai.
94. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teisės normų, reglamentuojančių prekių ženklo registracijos panaikinimą dėl nenaudojimo, ratio legis yra ta, kad išimtinių teisių pagrindu nebūtų saugomi „miegantys“ prekių ženklai. Ženklas savo funkcijas, iš kurių pagrindinė yra skiriamoji, gali atlikti tik tada, jeigu yra naudojamas. Kai registruotas prekių ženklas nenaudojamas, reiškia, kad realiai apsauga yra suteikta teisinei fikcijai, kuriai pašalinti ir yra numatyta galimybė ženklą panaikinti dėl nenaudojimo. Nurodyta taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai ženklo registraciją dėl nenaudojimo prašoma panaikinti iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2011).
95. Prekių ženklų įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ženklo registracija gali būti panaikinta, jeigu per penkerius metus po ženklo registracijos liudijimo išdavimo dienos arba per penkerius metus nuo apsaugos tarptautinės registracijos ženklui suteikimo Lietuvos Respublikoje dienos ženklo savininkas Lietuvos Respublikoje iš tikrųjų nepradėjo ženklu žymėti prekių ir (ar) paslaugų, kurioms tas ženklas buvo įregistruotas, arba jeigu ženklas nebuvo naudojamas penkerius metus iš eilės, išskyrus atvejus, kai naudoti ženklą sutrukdė rimtos ir nuo ženklo savininko valios nepriklausančios aplinkybės. Nurodyto straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad pagal šio straipsnio 2 dalį naudojimu taip pat laikoma: 1) ženklo naudojimas tokia forma, kuri skiriasi savo elementais, bet nepakeičia skiriamųjų ženklo požymių, įrašytų Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre; 2) ženklo naudojimas prekėms ar jų pakuotėms žymėti Lietuvos Respublikoje išimtinai eksporto tikslais. Pirmiau nurodyto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ženklas laikomas naudojamu jo savininko, jeigu jį naudoja kitas asmuo, turintis ženklo savininko sutikimą.
96. Bylos duomenimis, ieškovė reikalavimą dėl ginčo prekių ženklų registracijų panaikinimo pateikė 2015 m. gegužės 6 d., todėl nagrinėjamu atveju turi būti nustatyta, ar ginčo prekių ženklai buvo naudojami Lietuvos Respublikoje 2010 m. gegužės 6 d. iki 2015 m. gegužės 5 d.
97. Nei nacionaliniai, nei Bendrijos teisės aktai neapibrėžia prekių ženklo naudojimo sąvokos. Pagrindiniai vertinamieji kriterijai yra nustatyti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje: ženklo naudojimas turi būti tikras ir neapsimestinis, juo neturi būti siekiama vien tik išlaikyti teises, suteiktas prekių ženklo. Be to, naudojimas turi būti neatsiejamas nuo pagrindinės prekių ženklo funkcijos – garantuoti galimybę atskirti vieno gamintojo prekes ar paslaugas nuo kitų prekių ar paslaugų. Prekių ženklas turi būti naudojamas rinkoje ir būtent toms prekėms ir (arba) paslaugoms, kurioms yra registruotas. Vertinant naudojimo tinkamumą ir pakankamumą turi būti atsižvelgta į visus faktorius bei aplinkybes, leidžiančius nustatyti ar komercinis prekių ženklo naudojimas yra tikras, o ypač – ar tokiu naudojimu yra siekiama išlaikyti ar sukurti rinkos dalį konkrečiame ekonominiame sektoriuje prekių ženklu pažymėtoms prekėms ir (arba) paslaugoms (2003 m. kovo 1 d. sprendimas byloje C-40/01). Nurodytame ETT sprendime nustatyti prekių ženklo naudojimo pakankamumo vertinimo kriterijai papildomai detalizuoti ETT 2004 m. sausio 27 d. sprendime byloje C-259/02, nurodant, kad klausimas, ar naudojimo pakanka šių prekių ar paslaugų rinkos daliai išlaikyti ar įgyti, priklauso nuo keleto veiksnių ir kiekvieno konkretaus atvejo vertinimo; veiksniai, į kuriuos galima atsižvelgti, yra šių prekių ir paslaugų savybės, ženklo naudojimo dažnumas ar reguliarumas, ar ženklas naudojamas visoms tapačioms savininko prekėms ar paslaugoms parduoti, ar tik kai kurioms iš jų; jeigu ženklą naudoja vienas klientas, kuris importuoja prekes, kurioms įregistruotas ženklas, to gali pakakti įrodyti, kad ženklas buvo naudojamas iš tikrųjų, jei paaiškėja, kad importo operacija yra tikrai komerciškai pagrįsta ženklo savininkui.
98. ETT praktikoje taip pat nurodoma, kad neįmanoma abstrakčiai nustatyti, kokią kiekybinę ribą reikėtų pasirinkti siekiant nustatyti, ar naudojimas yra naudojimas iš tikrųjų, ar ne, ir atitinkamai negali būti objektyvios de minimis taisyklės, kuria būtų iš anksto nustatytas naudojimo lygis, reikalingas naudojimui „iš tikrųjų“ pripažinti; pagal bendrą taisyklę, jeigu naudojimas turi tikrą komercinį tikslą, net ir minimalaus prekių ženklo naudojimo gali pakakti naudojimui iš tikrųjų įrodyti, atsižvelgiant į prekes ir paslaugas bei atitinkamą rinką (ETT 2012 m. vasario 2 d. sprendimas byloje T-387/10; ETT 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimas byloje T-409/07).
99. Įrodymai, reikalingi naudojimui įrodyti, turi apimti požymius, susijusius su prekių ženklo naudojimo atitinkamoms prekėms ir paslaugoms vieta, laiku, apimtimi ir pobūdžiu; šie naudojimo įrodymo reikalavimai yra kumuliatyvūs (ETT 2010 m. spalio 5 d. sprendimas byloje T-92/09). Tačiau naudojimo vietos, laiko, apimties ir pobūdžio nurodymo ir įrodymo pakankamumą reikia vertinti atsižvelgiant į pateiktų įrodymų visumą; atskiras kiekvieno iš įvairių reikšmingų veiksnių vertinimas nėra tinkamas (ETT 2011 m. vasario 17 d. sprendimas byloje T-324/09). ETT praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant dėl prekių ženklo naudojimo pakankamumo, nesiekiama įvertinti įmonės komercinės sėkmės ar patikrinti jos ekonominės strategijos, taip pat nesiekiama apriboti prekių ženklo apsaugos, suteikiant ją tik naudojant prekių ženklą plačiu komerciniu mastu (ETT 2004 m. liepos 8 d. sprendimas byloje T-203/02).
100. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl Prekių ženklų įstatymo 47 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo, atsižvelgdamas į atitinkamą ETT ir VDRT praktiką, taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant šios kategorijos ginčus, naudojimas turi būti suprantamas kaip „naudojimas iš tikrųjų“ (angl. genuine use). Prekių ženklas yra naudojamas iš tikrųjų, kai jis naudojamas pagal savo pagrindinę paskirtį – užtikrinti prekių ir paslaugų, kurioms jis yra užregistruotas, kilmės tapatybę šių prekių realizavimo rinkos sukūrimo ar išsaugojimo tikslais, neatsižvelgiant į simbolinį prekių ženklo naudojimą, siekiant išsaugoti jo suteikiamas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2010). „Naudojimas iš tikrųjų“ turi atitikti esminę prekių ženklo funkciją – užtikrinti prekių ar paslaugų kilmės tapatumą pirkėjui ar galutiniam naudotojui, leidžiant jam be suklaidinimo galimybės atskirti produktą ar paslaugą nuo kitų kitos kilmės produktų ar paslaugų. Vertinant, ar ženklas naudojamas iš tikrųjų, reikia atsižvelgti į visus faktus ir aplinkybes; visų pirma ar tokį naudojimą reikia vertinti kaip tokį, kuriuo atitinkamame ekonomikos sektoriuje užsitikrinama išlaikyti ar įgyti šiuo ženklu saugomų prekių ar paslaugų rinkos dalį (ETT 2003 m. kovo 11 d. sprendimas byloje C-40/01). Siekiant įrodyti prekių ženklo naudojimą turi būti pateikiami įrodymai apie prekių ženklo naudojimo atitinkamoms prekėms ir paslaugoms vietą, laiką, apimtį ir pobūdį (ETT 2010 m. spalio 5 d. sprendimas byloje T-92/09).
101. Pagal Prekių ženklų įstatymo 43 straipsnio 3 dalies 1 punktą ženklo naudojimu laikomas ir naudojimas tokia forma, kuri skiriasi nuo įregistruoto ženklo savo elementais, jei tai nepakeičia skiriamųjų ženklo požymių, įrašytų Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre. Šios nuostatos tikslas – leisti ženklo savininkui atlikti žymens pakeitimus, kurie, nepakeičiant jo skiriamojo požymio, leistų jį geriau pritaikyti atitinkamų prekių ar paslaugų rinkodaros ir pardavimų skatinimo reikalavimams. Taigi griežta naudojamo žymens ir įregistruoto žymens atitiktis nebūtina, tačiau turi skirtis tik nereikšmingi elementai, o naudojami ir įregistruoti žymenys turi būti iš esmės lygiaverčiai (ETT 2006 m. vasario 23 d. sprendimas byloje T-194/03).
102. Be to, prekių ženklai turi būti naudojami teritorijoje, kur yra saugomi (nacionaliniai ženklai – valstybės narės teritorijoje, tarptautinės registracijos atveju – atitinkamų šalių teritorijoje).

Dėl ieškovės reikalavimo teisės reikšti ieškinį

103. Atsakovės, įrodinėdamos ginčijamų prekių ženklų naudojimo faktą ginčo laikotarpiu, visų pirma, nurodo, jog ieškovė CPK 5 straipsnio ir Prekių ženklų įstatymo 47 straipsnio 2 dalies taikymo prasme, neturi jokio materialinio teisinio suinteresuotumo reikšti reikalavimą iš dalies ar visiškai panaikinti atsakovių prekių ženklų registracijas, nes ieškovė nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės materialinį teisinį suinteresuotumą, t. y. neįrodė, kad atsakovių prekių ženklai kokiu nors būdu pažeidžia ieškovės teises ar interesus (CPK 178 straipsnis).
104. Teismas sutinka su šiais atsakovių argumentais iš dalies, nes, visų pirma, Prekių ženklų įstatymas neapibrėžia asmenų, turinčių teisę reikšti ieškinį dėl prekių ženklų registracijos pripažinimo negaliojančia dėl nenaudojimo, rato, todėl kiekvienu konkrečiu atveju, nustatant, ar ieškovas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, turėtų būti remiamasi bendrosiomis taisyklėmis. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas; šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens, kuris kreipėsi, jog būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Jose nustatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamų proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo, be kita ko, yra konstatavęs, kad pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006).
105. Nagrinėjamu atveju ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl prekių ženklų registracijos pripažinimo negaliojančia dėl nenaudojimo pasižymi specifika, o būtent, tokio pobūdžio reikalavimus, teismo vertinimu, turi teisę reikšti bet koks ūkio subjektas, užsiimantis komercine ūkine veikla, ir norintis savo veikloje naudoti prekių ženklus, kurie užregistruoti kito subjekto vardu, tačiau faktiškai nėra naudojami prekėms ir / ar paslaugoms žymėti. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į prekių ženklų teisinio reguliavimo ypatumus, Prekių ženklų įstatyme įtvirtintus tikslus bei pačių prekės ženklų saugojimo esmę, kuomet, tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų praktikoje yra akcentuojama, jog išimtinių teisių pagrindu negali būti saugomi „miegantys“ prekių ženklai, kad apsauga negali būti suteikiama teisinei fikcijai, kad prekių ženklai liktų laisvi ir prieinami naudoti visiems pageidaujantiems tai daryti, taigi ieškovė, teismo vertinimu, turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išaiškinęs, jog tam, kad būtų galima prašyti panaikinti ženklo registraciją dėl nenaudojimo, negali būti keliama privaloma sąlyga ginčijančiam asmeniui būti tam tikro prekių ženklo, įregistruoto žymėti tapačioms ar panašioms prekėms, kaip ir ginčijamasis prekių ženklas, savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2011).
106. Minėta, jog suinteresuotumą bylos baigtimi lemia ieškovo interesas, o būtent, reikalavimą pripažinti prekių ženklą negaliojančiu dėl nenaudojimo turi teisę reikšti ne bet koks subjektas, užsiimantis komercine ūkine veikla, bet siekiantis naudoti savo veikloje prekių ženklus, kurie užregistruoti kito subjekto vardu, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, jog ketina naudoti savo prekių ženklus visose ginčijamose prekių ir / ar paslaugų klasėse, kuriose juos naudoja atsakovės ir dėl kurių reiškiamas ieškinys šioje byloje. Minėta, jog ieškovė yra įregistravusi nacionalinius prekių ženklus, kurių sudėtyje yra žodinis elementas „Žalgiris“, o būtent, prekių ženklų VMFD Žalgiris (Reg. Nr. 66402), Vilniaus Žalgiris FD (Reg. Nr. 66401), ŽALGIRIS FD [fig.] (Reg. Nr. 65587), FK Žalgiris (Reg. Nr. 42054). Ieškovės prekių ženklai VMFD Žalgiris (Reg. Nr. 66402), Vilniaus Žalgiris FD (Reg. Nr. 66401), ŽALGIRIS FD [fig.] (Reg. Nr. 65587) yra įregistruoti 41 klasės – sporto renginių rengimas; sporto varžybų rengimas – prekėms ir / ar paslaugoms pagal Nicos klasifikaciją teikti. Ieškovės prekių ženklas FK ŽALGIRIS (Reg. Nr. 42054) yra  įregistruotas 16, 35 ir 41 klasės pagal Nicos klasifikaciją prekėms ir paslaugoms žymėti. Tuo tarpu ieškinį ieškovė reiškia tik dėl dalies atsakovių prekių ženklų registracijos panaikinimo, o būtent, siekia panaikinti: prekių ženklo ŽALGIRIS registraciją Nr. 59171 Nicos klasifikacijos 3, 5, 8, 9, 12, 13, 14, 16, 18, 20, 21, 22, 24, 25, 26, 28, 29, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 44, 45 klasės prekėms ir paslaugoms, paliekant registraciją galioti 3, 9, 14, 16, 21, 25, 26, 32, 34 bei 41 klasės paslaugoms (televizijos pramoginės laidos, radijo pramoginės laidos, renginių organizavimas ir sporto veikla, visos įvardintos veiklos, išimtinai susijusios su krepšiniu); prekių ženklo BC ŽALGIRIS [fig.] registraciją Nr. 53955 Nicos klasifikacijos 3, 5, 8, 9, 14, 16, 18, 20, 21, 24, 26, 28, 29, 33, 34, 35, 36, 38, 39, 43, 45 klasės prekėms ir paslaugoms, paliekant registraciją galioti 5, 9, 14, 16, 21, 25, 26, 28, 32, 34, bei 41 klasės paslaugoms (sportinei veiklai, išimtinai susijusiai su krepšiniu); prekių ženklo BC ŽALGIRIS registraciją Nr. 36848 Nicos klasifikacijos 3, 5, 8, 9, 14, 16, 18, 20, 21, 24, 26, 28, 29, 30, 34, 35, 36, 38, 39, 42 klasės prekėms ir paslaugoms, paliekant registraciją galioti 41 klasės paslaugoms „sportinė veikla, išimtinai susijusi su krepšiniu“.
107. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė turi ir savo veikloje naudoja keturis prekių ženklus, registruotus atskiroms Nicos klasifikacijos 16, 35 ir / ar 41 klasių prekėms bei paslaugoms, kuriuose yra naudojamas žodinis elementas ŽALGIRIS, todėl dalyje prekių / paslaugų, konkrečioje prekių / paslaugų rinkoje yra konkurentai su atsakovėmis, todėl būtent šioje dalyje, teismo vertinimu, ieškovė ir turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Tuo tarpu ginčyti atsakovių prekių ženklų registracijas kitose prekių / paslaugų klasėse ieškovė šiuo konkrečiu atveju neturi reikalavimo teisės, nes neįrodė rimtų / realių ketinimų naudoti prekių ženklus visose ginčijamose prekių / paslaugų klasėse, t. y. neįrodė teisėto intereso dėl ginčo dalyko CPK 5 straipsnio prasme.
108. Toks aiškinimas atitinka aukštesniųjų teismų formuojamą praktiką, kurioje nurodoma, jog materialinį teisinį suinteresuotumą ginčyti prekių ženklo registraciją atskiroms atitinkamos Nicos klasifikacijos klasės prekių grupėms pagrindžia siekis „sumažinti“ tikimybę, jog jam priklausančių prekių ženklų registracija gali būti pripažinta negaliojančia pagal Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Tam, kad būtų galima prašyti panaikinti ženklo registraciją dėl nenaudojimo, negali būti keliama privaloma sąlyga ginčijančiam asmeniui būti tam tikro prekių ženklo, įregistruoto žymėti tapačioms ar panašioms prekėms, kaip ir ginčijami prekių ženklų, savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2011).
109. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog ieškovė yra tinkama šalis nagrinėjamoje byloje dėl dalies ieškinio reikalavimų, o būtent, dėl reikalavimų iš dalies panaikinti atsakovės VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas prekių ženklo ŽALGIRIS registraciją Nr. 59171 Nicos klasifikacijos 16, 35 ir 41 klasės prekėms ir paslaugoms, paliekant registraciją galioti 16 klasės prekėms (knygos; piešimo, braižymo bloknotai; kalendoriai; rašikliai) bei 41 klasės paslaugoms (televizijos pramoginės laidos, radijo pramoginės laidos, renginių organizavimas ir sporto veikla, visos įvardintos veiklos, išimtinai susijusios su krepšiniu); iš dalies panaikinti atsakovės VšĮ „Žalgirio krepšinio centras“ prekių ženklo BC ŽALGIRIS [fig.] registraciją Nr. 53955 Nicos klasifikacijos 16 ir 35, paliekant registraciją galioti 16 klasės prekėms (knygos; kalendoriai) bei 41 klasės paslaugoms (sportinei veiklai, išimtinai susijusiai su krepšiniu); iš dalies panaikinti atsakovės VšĮ „Žalgirio krepšinio centras“ prekių ženklo BC ŽALGIRIS registraciją Nr. 36848 Nicos klasifikacijos 16 ir 35 klasės prekėms ir paslaugoms, paliekant registraciją galioti 41 klasės paslaugoms „sportinė veikla, išimtinai susijusi su krepšiniu“; panaikinti dėl nenaudojimo atsakovės VšĮ „Žalgirio krepšinio centras“ prekių ženklo KK „ŽALGIRIS“ registraciją Nr. 36875 Nicos klasifikacijos 16, 35 ir 41 klasės prekėms ir paslaugoms. Todėl teismas iš esmės pasisako tik dėl šių ieškinio reikalavimų.
110. Atsakovės, įrodinėdamos, kad visi keturi atsakovių ginčo prekių ženklai buvo naudojami iš tikrųjų ginčo laikotarpiu 16, 35 bei 41 Nicos klasifikacijos klasių prekėms ir paslaugoms žymėti, o taip pat ir visose kitose prekių / paslaugų klasėse, pateikia išsamius duomenis – paslaugų, paramos, bendradarbiavimo ir kitas sutartis, paramos priėmimo-perdavimo aktus, PVM sąskaitas faktūras, ataskaitas, prekių grąžinimo aktus, prekių priėmimo-perdavimo aktus, komisionieriaus ataskaitas, reklamą ir kt.
111. Teismo vertinimu, atsakovių pateikti įrodymai iš tiesų patvirtina, jog ginčijami prekių ženklai ŽALGIRIS (Reg. Nr. 59171), BC ŽALGIRIS [fig.] (Reg. Nr. 53955), BC ŽALGIRIS (Reg. Nr. 36848) ir KK ,,ŽALGIRIS“ (Reg. Nr. 36875) buvo naudojami Lietuvos Respublikoje ginčo laikotarpiu (nuo 2010 m. gegužės 6 d. iki 2015 m. gegužės 5 d.) 16, 35 bei 41 Nicos klasifikacijos klasių prekėms / paslaugoms žymėti.
112. Be to, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog atsakovės, nepaisant to, kad teismo vertinimu, ieškovė neturi reikalavimo teisės į dalį reikalavimų, taip pat įrodė ir pagrindė, kad ginčijami prekių ženklai ginčo laikotarpiu atsakovių buvo naudojami iš tikrųjų visoms prekėms / paslaugoms, kurioms buvo registruoti, todėl nėra pagrindo pripažinti ginčijamus prekių ženklus negaliojančiais dėl jų nenaudojimo, todėl šioje dalyje ieškinio reikalavimus atmeta.

Dėl 16 Nicos klasifikacijos klasės prekių / paslaugų ženklinimo

113. Ieškovė, reikšdama reikalavimą iš dalies panaikinti atsakovės VŠĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas prekių ženklo ŽALGIRIS registraciją Nr. 59171 Nicos klasifikacijos 16, 35 ir 41 klasės prekėms ir paslaugoms, nurodo, kad registracija 16 klasės prekėms turėtų likti galioti knygoms,  piešimo, braižymo bloknotams, kalendoriams ir rašikliams. Reikšdama reikalavimą iš dalies panaikinti atsakovės VšĮ „Žalgirio krepšinio centras“ prekių ženklo BC ŽALGIRIS [fig.] registraciją Nr. 53955, nurodo, kad registracija turėtų likti galioti 16 klasės prekėms – knygoms ir kalendoriams. Reikšdama reikalavimą iš dalies panaikinti atsakovės VšĮ ,,Žalgirio krepšinio centras“ prekių ženklo BC ŽALGIRIS (Reg. Nr. 36848) Nicos klasifikacijos 16, 35 ir 41 klasės prekėms ir paslaugoms, nurodo, kad registracija turėtų likti galioti visoms 16 klasės prekėms ir paslaugoms. Taip pat reiškia reikalavimą panaikinti atsakovės VšĮ „Žalgirio krepšinio centras“ prekių ženklo KK „ŽALGIRIS“ registracija Nr. 36875 visoms 16 klasės prekėms ir paslaugoms.
114. Pagal Nicos klasifikaciją 16 klasės prekes / paslaugas, kurioms yra įregistruoti atsakovių prekių ženklai, sudaro – popierius, kartonas ir jų gaminiai, nepriskirti prie kitų klasių; spaudiniai; įrišimo medžiagos; fotonuotraukos; raštinės reikmenys; raštinės ir buitinės lipniosios medžiagos; dailininkų reikmenys; teptukai; rašomosios mašinėlės ir kontoros reikmenys (išskyrus baldus); mokomoji medžiaga ir vaizdinės priemonės (išskyrus aparatūrą); plastikinės pakavimo medžiagos (nepriskirtos prie kitų klasių); lošiamosios kortos; šriftai; klišės.
115. Teismo vertinimu, atsakovės teismui pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių visų atsakovių ginčo ženklų naudojimą iš tikrųjų Nicos klasifikacijos 16 klasės prekėms / paslaugoms žymėti.
116. Tokią teismo išvadą patvirtina atsakovės VšĮ Kauno ,,Žalgirio“ rėmėjas pateikta 2009 m. liepos 9 d. sutartis Nr. 2009/07/09-1, sudaryta tarp UAB „Hugė“, VšĮ Kauno ,,Žalgirio“ rėmėjas ir UAB „A. Sabonio Žalgirio krepšinio centras“, iš kurios 7.1 punkto matyti, kad VšĮ Kauno ,,Žalgirio“ rėmėjas suteikia išskirtines teises sutarties galiojimo laikotarpiu (sutartis galioja iki 2012 m. birželio 1 d. (sutarties 1.7 punktas) UAB ,,Hugė“ gaminti reklaminę Žalgirio atributiką ir neišskirtines teises šią atributiką platinti sutartyje aptariamomis sąlygomis ir tvarka. Taip pat buvo suteikta neišimtinė teisė sutartyje nurodytais tikslais naudoti VšĮ Kauno ,,Žalgirio“ rėmėjui ir UAB ,,A. Sabonio Žalgirio krepšinio centras“ priklausančius prekių ženklus BC ŽALGIRIS [fig.] (Reg. Nr. 53955) ir BC ŽALGIRIS (Reg. Nr. 36848). Kaip matyti iš pridedamų PVM sąskaitų faktūrų (2009 m. rugsėjo 30 d., 2009 m. gruodžio 24 d., 2010 m. gegužės 12 d.), šios sutarties pagrindu, greta kitų prekių, UAB „Hugė“ taip pat pagamino 16 Nicos klasifikacijos klasės prekes, o būtent kalendorius, pažymėtus atsakovės VšĮ Kauno ,,Žalgirio“ rėmėjas prekių ženklais BC ŽALGIRIS [fig.] (Reg. Nr. 53955) ir BC ŽALGIRIS (Reg. Nr. 36848). UAB „Verslas Verslui“ paramos priėmimo-perdavimo aktai (2012 m. balandžio 26 d., 2012 m. gegužės 21 d., 2012 m. gegužės 30 d., 2012 m. liepos 1 d., 2012 m. lapkričio 8 d., 2012 m. gruodžio 10 d.), PVM sąskaita faktūra ir jos ataskaita (2013 m. sausio 14 d.) patvirtina kad UAB „Verslas Verslui“, kuri verčiasi reklamos ir spaudos veikla, pardavė ir / ar perdavė atsakovei VšĮ Kauno ,,Žalgirio“ rėmėjas įvairias 16 Nicos klasifikacijos klasės prekes: tušinukus, vizitines, bloknotus, plakatus, diplomus, kortas, lapus, skrajutes, knygas, žurnalus, kalendorius, informacinius segtuvus, pažymėtus atsakovės prekių ženklais. 2009 m. gruodžio mėn. PVM sąskaitos faktūros, kurias atsakovė VšĮ Kauno ,,Žalgirio“ rėmėjas išrašė UAB „Palink“, rodo, kad 16 Nicos klasifikacijos klasės prekės – kalendoriai, pažymėti atsakovės prekių ženklais, buvo parduoti UAB „Palink“. 2013 m. PVM sąskaita faktūra, kurią išrašė atsakovė VšĮ ,,Žalgirio krepšinio centras“ UAB „Gerovė“, patvirtina, jog buvo pagaminta beveik 10 000 vienetų  maišelių, t. y. 16 Nicos klasifikacijos klasės prekių, pažymėtų atsakovės prekių ženklu. 2009 m. – 2011 m. PVM sąskaitos faktūros, kurias atsakovė VšĮ ,,Žalgirio krepšinio centras“ išrašė UAB „KNAUF“, J. I. S. F. ir UAB „Superturas“, patvirtina, kad buvo perduoti rašikliai, t. y. 16 Nicos klasifikacijos klasės prekės, pažymėtos žodiniu prekių ženklu ŽALGIRIS. 2013 m. lapkričio 22 d. sutartis, sudaryta tarp VšĮ ,,Žalgirio krepšinio centras“ ir UAB „Adikopas group“, PVM sąskaitos faktūros ir jų ataskaitos rodo, jog pagal minėtą sutartį UAB „Adikopas group“ 2013 m. – 2016 m. platina įvairias 16 Nicos klasifikacijos klasės prekes: kalendorius, bloknotus, kortas, rašiklius, tušinukus, pažymėtus atsakovių prekių ženklais. 2011 m. rugpjūčio 10 d. ir 2010 m. kovo 3 d. sutartys, sudarytos tarp atsakovės VšĮ ,,Kauno ,,Žalgirio“ rėmėjas ir UAB „Skaitmeninis amžius“, PVM sąskaitos faktūros ir jų ataskaitos patvirtina, kad minėtų sutarčių pagrindu UAB „Skaitmeninis amžius“ nuo 2011 m. platina įvairias 16 Nicos klasifikacijos klasės prekes: kalendorius, bloknotus, kortas, rašiklius, tušinukus, pažymėtus atsakovių prekių ženklais. 2009 m. gruodžio 4 d. neterminuota komiso sutartis Nr. KO0912003, sudaryta tarp VšĮ ,,Kauno ,,Žalgirio“ rėmėjas ir UAB „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymo“, Prekių grąžinimo aktai, Prekių priėmimo-perdavimo aktai, komisionieriaus ataskaitos, PVM sąskaitos faktūros (2009 m. gruodžio mėn., 2010 m. sausio, kovo, balandžio mėn., 2011 m. balandžio mėn.) taip pat rodo, jog komiso pagrindais ginčo laikotarpiu buvo parduodamos įvairios 16 Nicos klasifikacijos klasės prekės: kortos, rašikliai (raštinės reikmenys), tušinukai, kalendoriai, bloknotai ir kt., pažymėti atsakovių prekių ženklais. Užrašų knygučių, lapelių, dovanų čekių, knygų ir tušinukų, pažymėtų atsakovių prekių ženklais, nuotraukos taip pat patvirtina atsakovių prekių ženklų naudojimą.
117. ETT praktikoje taip pat nurodoma, kad neįmanoma abstrakčiai nustatyti, kokią kiekybinę ribą reikėtų pasirinkti siekiant nustatyti, ar naudojimas yra naudojimas iš tikrųjų, ar ne, ir atitinkamai negali būti objektyvios de minimis taisyklės, kuria būtų iš anksto nustatytas naudojimo lygis, reikalingas naudojimui „iš tikrųjų“ pripažinti; pagal bendrą taisyklę, jeigu naudojimas turi tikrą komercinį tikslą, net ir minimalaus prekių ženklo naudojimo gali pakakti naudojimui iš tikrųjų įrodyti, atsižvelgiant į prekes ir paslaugas bei atitinkamą rinką (2012 m. vasario 2 d. sprendimas byloje T-387/10 ,,Arantax“; 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimas byloje T-409/07 ,,Acopat“).
118. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pagrindinės taisyklės dėl prekių ženklo naudojimo (iš dalies) vertinimo suformuluotos 2010 m. spalio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2010, kurioje nurodyta, kad jeigu prekių ženklas buvo įregistruotas pakankamai didelei prekių ar paslaugų kategorijai, kad ją būtų galima suskirstyti į kelias autonomiškas pakategores, prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų žymint dalį šių prekių ar paslaugų įrodymas apima tik vieną ar kelias pakategores, kurioms priklauso prekės ar paslaugos, kurioms žymėti realiai naudojamas prekių ženklas. Priešingai, jeigu prekių ženklas buvo įregistruotas prekėms ar paslaugoms, apibrėžtoms taip tiksliai ir išsamiai, kad neįmanoma atitinkamos kategorijos suskirstyti į akivaizdžias pakategores, prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų žymint minėtas prekes arba paslaugas įrodymas apima visą šią kategoriją. Praktikoje prekių ženklo savininkui neįmanoma įrodyti prekių ženklo naudojimo žymint visas įsivaizduojamas su įregistravimu susijusių prekių rūšis. „Prekių ar paslaugų dalies“ sąvoka negali apimti visų parduodamų panašių prekių ar paslaugų atmainų, tik tas, kurios yra pakankamai skirtingos, kad sudarytų logiškas kategorijas ar pakategores (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2011).
119. Nors ieškovė tvirtina, jog ženklo naudojimas tik dalies prekių ar paslaugų atžvilgiu nepateisina prekių ženklo registracijos galiojimo pilna apimtimi, tačiau teismo vertinimu, tokio naudojimo pakanka, kad būtų pripažinta, jog atsakovės naudojo ginčo prekių ženklus ginčo laikotarpiu Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad pagal Prekių ženklų įstatymo 43 straipsnio 3 dalies 1 punktą ženklo naudojimu laikomas ir naudojimas tokia forma, kuri skiriasi nuo įregistruoto ženklo savo elementais, jei tai nepakeičia skiriamųjų ženklo požymių, įrašytų Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre. Kaip jau buvo minėta, šios įstatymo nuostato tikslas – leisti ženklo savininkui atlikti žymens pakeitimus, kurie, nepakeičiant jo skiriamojo požymio, leistų jį geriau pritaikyti atitinkamų prekių ar paslaugų rinkodaros ir pardavimų skatinimo reikalavimams. Taigi, kaip išaiškino Europos Teisingumo Teismas, griežta naudojamo žymens ir įregistruoto žymens atitiktis nebūtina, tačiau turi skirtis tik nereikšmingi elementai, o naudojami ir įregistruoti žymenys turi būti iš esmės lygiaverčiai (ETT 2006 m. vasario 23 d. sprendimas byloje T-194/03). ETT 2005 m. liepos 7 d. sprendime civilinėje byloje C-353/03 nurodyta, kad sąvoka „ženklo, kaip prekių ženklo naudojimas“ turi būti suprantama tik kaip nurodyti prekių ženklo naudojimą tam, kad atitinkami suinteresuotieji asmenys atpažintų prekę ar paslaugą kaip tam tikros įmonės prekę ar paslaugą, o toks atpažinimas ir kartu skiriamojo požymio įgijimas gali atsirasti tiek dėl įregistruoto prekių ženklo sudedamosios dalies naudojimo kaip šio prekių ženklo dalies, tiek dėl kito prekių ženklo naudojimo kartu su įregistruotu prekių ženklu. Šiais dviem atvejais pakanka, kad dėl tokio naudojimo suinteresuotieji asmenys prekes ar paslaugas, ženklinamas atsakovių prekių ženklais, iš tikrųjų suvoktų kaip tam tikros įmonės prekes ar paslaugas.
120. Prekių ženklo naudojimas reklamoje, važtaraščiuose ir pan. taip pat yra naudojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad prekių ženklo savininkui neįmanoma įrodyti prekių ženklo naudojimo žymint visas įsivaizduojamas su įregistravimu susijusių prekių rūšis. Dėl to, pareiga įrodyti prekių ženklo naudojimą negali apimti pareigos įrodyti naudojimą visoms parduodamų panašių prekių ar paslaugų atmainoms, o tik toms, kurios yra pakankamai skirtingos, kad sudarytų logiškas kategorijas arba pakategores. Atsižvelgiant į šį išaiškinimą ir pareigos įrodyti naudojimą visoms galimoms prekėms ir paslaugoms nebuvimą, teismo vertinimu, pateiktais įrodymais atsakovės įrodė, jog ginčijami prekių ženklai  buvo naudojami iš tikrųjų 16 klasės pagal Nicos klasifikaciją prekėms ir paslaugoms žymėti.

Dėl 35 Nicos klasifikacijos klasės prekių / paslaugų ženklinimo

121. Ieškovė, reikšdama reikalavimą iš dalies panaikinti atsakovės VŠĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas prekių ženklo ŽALGIRIS registraciją Nr. 59171 Nicos klasifikacijos 16, 35 ir 41 klasės prekėms ir paslaugoms, nurodo, kad registracija 35 klasės prekėms ir paslaugoms prekėms turėtų būti panaikinta visa apimtimi. Reikšdama reikalavimą iš dalies panaikinti atsakovės VšĮ „Žalgirio krepšinio centras“ prekių ženklo BC ŽALGIRIS [fig.] registraciją Nr. 53955, nurodo, kad registracija 35 klasės prekėms ir paslaugoms turėtų būti panaikinta visa apimtimi. Reikšdama reikalavimą iš dalies panaikinti atsakovės VšĮ ,,Žalgirio krepšinio centras“ prekių ženklo BC ŽALGIRIS registraciją Nr. 36848 Nicos klasifikacijos 16, 35 ir 41 klasės prekėms ir paslaugoms, nurodo, kad registracija 35 klasės prekėms ir paslaugoms turėtų būti panaikinta visa apimtimi. Taip pat reiškia reikalavimą panaikinti atsakovės VšĮ „Žalgirio krepšinio centras“ prekių ženklo KK „ŽALGIRIS“ registraciją Nr. 36875 visoms 35 klasės prekėms ir paslaugoms.
122. Pagal Nicos klasifikaciją 35 klasės prekes / paslaugas, kurioms yra įregistruoti atsakovių prekių ženklai, sudaro – reklama; verslo vadyba; verslo tvarkyba; įstaigų veikla.
123. Teismo vertinimu, nekartojant jau išdėstytos Lietuvos ir Europos Sąjungos teismų formuojamos praktikos dėl prekių ženklo naudojimo vertinimo, atsakovės teismui pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių visų atsakovių ginčo ženklų naudojimą iš tikrųjų Nicos klasifikacijos 35 klasės prekėms / paslaugoms žymėti.
124. Tokią teismo išvadą patvirtina atsakovių pateikti išrašai iš elektronines parduotuvės www.zalgirisshop.lt ir interneto svetainės www.akropolis.lt, iš kurių matyti, kad atsakovės ginčo prekių ženklus naudojo įvairioms 35 Nicos klasės paslaugoms žymėti: elektroninei parduotuvei ir parduotuvei (mažmeninei prekybai) Kauno Akropolio patalpose. Be to, kaip teisingai nurodo atsakovės, visi byloje esantys įrodymai, taip pat ir tie, kurie patvirtina atsakovių prekių ženklų naudojimą 3, 5, 8, 9, 12, 13, 14, 16, 18, 20, 21,22, 24, 25, 26, 28, 29, 32, 34, 35, 36, 37, 28, 39, 41, 43, 44, 45 klasės pagal Nicos klasifikaciją prekėms ir paslaugoms žymėti, pagrindžia nuolatinį ir nenutrūkstamą atsakovių prekių ženklų naudojimą iš tikrųjų atitinkamoms prekėms ir paslaugoms, kurioms jie buvo įregistruoti. Be to, remiantis aktualia teismų praktika, prekių ženklo savininkui neįmanoma įrodyti prekių ženklo naudojimo žymint visas įsivaizduojamas su įregistravimu susijusių prekių rūšis, todėl būtina atlikti kompleksinį įrodymų vertinimą, o ne vertinti paskirus įrodymus atsietai nuo kitų įrodymų. Vertinant prekių, pažymėtų atsakovių prekių ženklais, nuotraukas, dizainų maketus ir kitus paveikslėlius kartu su kitais dokumentais (sutartimis, sąskaitomis faktūromis ir kt.), yra visapusiškai pagrindžiamas prekių ženklų naudojimas iš tikrųjų, apimantis tiek vaizdinę medžiagą, parodančią kaip atitinkamos prekės atrodo, tiek ir dokumentinius įrodymus, patvirtinančius atitinkamus šių prekių kiekius.

Dėl 41 Nicos klasifikacijos klasės prekių / paslaugų ženklinimo

125. Ieškovė, reikšdama reikalavimą iš dalies panaikinti atsakovės VŠĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas prekių ženklo ŽALGIRIS registraciją Nr. 59171 Nicos klasifikacijos 16, 35 ir 41 klasės prekėms ir paslaugoms, nurodo, kad registracija 41 klasės prekėms ir paslaugoms turėtų likti galioti televizijos pramoginėms laidoms, radijo pramoginėms laidoms, renginių organizavimui ir sporto veiklai, visoms įvardintoms veikloms, išimtinai susijusioms su krepšiniu. Reikšdama reikalavimą iš dalies panaikinti atsakovės VšĮ „Žalgirio krepšinio centras“ prekių ženklo BC ŽALGIRIS [fig.] registraciją Nr. 53955, nurodo, kad registracija turėtų likti galioti 41 klasės paslaugoms, sportinei veiklai, išimtinai susijusiai su krepšiniu. Reikšdama reikalavimą iš dalies panaikinti atsakovės VšĮ ,,Žalgirio krepšinio centras“ prekių ženklo BC ŽALGIRIS registraciją Nr. 36848 Nicos klasifikacijos 16, 35 ir 41 klasės prekėms ir paslaugoms, nurodo, kad registracija turėtų likti 41 klasės paslaugoms – sportinei veiklai, išimtinai susijusiai su krepšiniu. Taip pat reiškia reikalavimą panaikinti atsakovės VšĮ „Žalgirio krepšinio centras“ prekių ženklo KK „ŽALGIRIS“ registraciją Nr. 36875 visoms 41 klasės prekėms ir paslaugoms.
126. Pagal Nicos klasifikaciją 41 klasės prekes / paslaugas sudaro – švietimas, mokymas; pramogos; sportinė ir kultūrinė veikla.
127. Teismo vertinimu, nekartojant jau išdėstytos Lietuvos ir Europos Sąjungos teismų formuojamos praktikos dėl prekių ženklo naudojimo vertinimo, atsakovės teismui pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių visų atsakovių ginčo ženklų naudojimą iš tikrųjų Nicos klasifikacijos 41 klasės prekėms / paslaugoms žymėti.
128. Tokią teismo išvadą patvirtina atsakovių pateiktį įrodymai. Pateiktos 2010 – 2011 m. bendradarbiavimo sutartys su 6 bendrovėmis, valdančiomis radijo stotis: UAB „Artvydas“, UAB „Aukštaitijos radijas“, UAB „Radijo pulsas“, UAB „Info XXL“, VšĮ „Indros radijas“, UAB „Alytaus radijas“, patvirtina, jog šešių radijo stočių „Tau“, „Aukštaitijos radijas“, „Pulsas“, „Radijas XXL“, „Indros radijas“, „FM99“ tiesioginiame eteryje yra transliuojama laida „Žalgirio radijas“, t. y. atsakovių prekių ženklai naudojami 41 Nicos klasifikacijos klasės paslaugoms žymėti. Taip pat iki šiol yra transliuojama ne tik radijo laida „Žalgirio radijas“, tačiau ir Žalgiris TV laida. Byloje taip pat pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovių prekių ženklais buvo žymimos įvairios kitos 41 Nicos klasifikacijos paslaugos, įskaitant pramogines sporto paslaugas. Pateikti plakatai, skelbimai apie krepšinio, futbolo varžybų, sporto stovyklų, mokyklų veiklą patvirtina, jog atsakovių prekių ženklai buvo iš tikrųjų naudojami visoms 41 klasės prekėms ir paslaugoms, kurioms yra registruoti prekių ženklai, žymėti.
129. Be to, ieškovė, kuri vykdo futbolo veiklą, siekia susiaurinti atsakovių prekių ženklams taikomą apsaugą 41 klasės pagal Nicos klasifikaciją prekėms ir paslaugom žymėti iki prekių ir paslaugų, išimtinai susijusių su krepšinio veikla. Visų pirma, teismas sutinka su atsakovių nurodomais argumentais, jog 41 Nicos klasifikacijos klasės sportinės veiklos paslaugos, kurioms yra įregistruoti atsakovių prekių ženklai, yra pakankamai siaura ir savarankiška kategorija, tuo tarpu ieškovės siūlomas 41 Nicos klasifikacijos klasės paslaugų skaidymas pagal sporto šakas yra visiškai dirbtinis ir yra nepagrįstas. ESBT 2005 m. liepos 14 d. sprendime byloje T-126/03 nurodė, kad tokiais atvejais, kai kategorijų skaidymas į pakategores yra tik dirbtinis, prekių ženklo registracija yra paliktina galioti visai prekių ir / ar paslaugų kategorijai. Trečia, atsakovės ginčijamus prekių ženklus naudoja ir futbolo veiklai. VšĮ Futbolo klubas ,,Kauno Žalgiris“ per savo aukščiausią valdymo organą – dalininkų susirinkimą – tapo krepšinio klubo Kauno „Žalgiris“ dalimi, jai yra suteikta teisė savo veikoje bei pavadinime naudoti su krepšinio klubu Kauno „Žalgiris“ siejamus ir jam priklausančius prekių ženklus, taigi nėra pagrindo tenkinti ir šį ieškinio reikalavimą ir siaurinti atsakovių prekių ženklų apsaugą 41 klasės pagal Nicos klasifikaciją prekėms ir paslaugoms, nes atsakovės įrodė, kad ginčijamus prekių ženklus naudoja įvairiai sporto veiklai vykdyti. Tokį prekių ženklų naudojimą leidžia ir Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 4 dalis, kurioje numatyta, kad ženklas laikomas naudojamu jo savininko, jeigu jį naudoja kitas asmuo, turintis ženklo savininko sutikimą.

Dėl ieškovės reikalavimo Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu

130. Ieškovė taip pat prašo pripažinti negaliojančia atsakovės VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas prekių ženklo ŽALGIRIS [fig.] registraciją Nr. 67747 41 klasės pagal Nicos klasifikaciją prekėms / paslaugoms negaliojančia Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 2 punkto pagrindu.
131. Prekių ženklų įstatymo 46 straipsnio 1 dalis nustato, kad bet kurio suinteresuoto asmens prašymu teismas, remdamasis tuo, kad ženklas neatitinka Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio nuostatų, gali pripažinti ženklo registraciją negaliojančia. Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad prekių ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis yra tapatus įregistruotam ar pareikštam registruoti ankstesniam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms arba klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu. Tam, kad prekių ženklas būtų panaikintas Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, turi egzistuoti šios sąlygos: vėlesnė ginčijamo prekių ženklo registracija; ginčijamo prekių ženklo panašumas į ankstesnį prekių ženklą; prekių ir / ar paslaugų, kurioms žymėti įregistruotas ginčijamas prekių ženklas, tapatumas / panašumas į prekes ir / ar paslaugas, kurioms žymėti įregistruotas ankstesnis prekių ženklas; visuomenės suklaidinimo galimybės egzistavimas.
132. Byloje nėra ginčo, jog ieškovės prekių ženklų paraiškos registracijai padavimo data yra ankstesnė nei atsakovės VšĮ Kauno ,,Žalgirio“ rėmėjas.
133. Ieškovė tvirtina, jog egzistuoja visos būtinosios sąlygos ginti ieškovės teises minėto Prekių ženklų 7 straipsnio  dalies 2 punkto pagrindu, o būtent: ieškovės prekių ženklai VMFD Žalgiris (Reg. Nr. 66402), Vilniaus Žalgiris FD (Reg. Nr. 66401), ŽALGIRIS FD [fig.] (Reg. Nr. 65587), FK Žalgiris (Reg. Nr. 42054) turi prioritetą laiko atžvilgiu lyginant su ginčijamu prekių ženklu ŽALGIRIS [fig.] (Reg. Nr. 67747), kuris pateiktas registruoti 2012 m. gegužės 16 d.; egzistuoja atsakovės prekių ženklo klaidinamas panašumas į ankstesnius ieškovės prekių ženklus, bendras suvokimo įspūdis, kurį vartotojams sukelia lyginami ženklai, yra klaidinamai panašus dėl pagrindinio ir dominuojančio elemento „Žalgiris“, kuris ginčijamame ženkle yra vienintelis elementas, o ieškovės prekių ženkluose – pagrindinis dominuojantis elementas (pavadinimas), kadangi ieškovės ženkluose ŽALGIRIS FD [fig.] (Reg. Nr. 65587), FK Žalgiris (Reg. Nr. 42054), Vilniaus Žalgiris FD (Reg. Nr. 66401), naudojami raidžių derinys FD ar FK sporte yra suprantamas kaip oficialus žodžių futbolo draugija ar futbolo klubas trumpinys, t. y. žodžiai, neturintys skiriamųjų požymių, apibūdinantys dominuojančio pavadinimo paskirtį (rūšį) ir negalintys patys savaime vykdyti prekių ženklų funkcijų. Tuo tarpu prekių ženkle Vilniaus Žalgiris FD (Reg. Nr. 66401) naudojamas žodis Vilnius reiškia geografinę kilmę ir yra nesaugomas elementas. Ieškovė prekių ženklus Vilniaus Žalgiris FD (Reg. Nr. 66401) ŽALGIRIS FD, [fig.] (Reg. Nr. 65587), FK Žalgiris (Reg. Nr. 42054) sudaro žodžių deriniai, užrašyti standartiniu šriftu lotyniškomis raidėmis, tuo tarpu ginčijamas atsakovės VšĮ Kauno „Žalgiris“ rėmėjas prekių ženklas ŽALGIRIS [fig.] (Reg. Nr. 767747) užrašytas lotyniškomis raidėmis, standartiniam šriftui artimu šriftu, kombinuojant baltą ir žalią spalvas. Lyginami ženklai yra panašūs vizualiai, nes yra sudaryti iš tapačių lotynų abėcėlės raidžių ir beveik identiško šrifto, dominuojantis ir skiriamasis elementas – žodis ŽALGIRIS yra tapataus ilgio ir sudaro bendrą tapatumo įspūdį. Spalvos, kuriomis užrašytas ginčijamas prekių ženklas, nėra išskirtinės, šių spalvų derinys įprastai naudojamas tiek ieškovės prekių ženkluose, tiek ginčijamame ženkle, tiek ir kituose ženkluose, kur naudojamas elementas „Žalgiris“. Minėtų spalvų panaudojimas ginčijamame prekių ženkle nėra niekuo išskirtinis. Lyginami ženklai yra panašūs fonetiškai – nes pagrindinis ir dominuojantis elementas žodis „ŽALGIRIS sudarytas iš tapačių raidžių ir skiemenų, kurie tariami tapačiai, yra tapataus ilgio ir kirčiuojami tapačiai abiejų žodžių antrame skiemenyje. Nors ieškovo ženkluose ir yra kitų žodinių elementų, tačiau jie dėl savo trumpumo (FK, FD) yra neįsimintini ir nedominuojantys. Ženklai dėl savo pagrindinio ir dominuojančio elemento tapatumo yra panašūs ir semantiškai, nes abiejų ženklų dominuojančio elemento prasmė yra identiška, o kiti ieškovės prekių ženklų elementai, tokie kaip FK, FD, Vilniaus, vartotojui yra suprantami kaip bendriniai žodžiai, lyginamiems prekių ženklams nesuteikiantys jokio išskirtinumo;  kadangi ieškovės prekių ženklai ir ginčijamas prekių ženklas „ŽALGIRIS“ yra registruoti tai pačiai 41 klasei pagal Nicos klasifikaciją, laikytina, jog prekių ženklai yra registruoti tapačioms paslaugoms; egzistuoja galimybė suklaidinti visuomenę, nes lyginami ženklai yra ypač aukšto panašumo laipsnio. Kadangi ginčas vyksta dėl tapačių paslaugų, esančių 41 klasėje pagal Nicos klasifikaciją, todėl vartotojas, rinkdamasis tapačias paslaugas, pažymėtas ypač aukšto laipsnio panašumo ženklais, gali būti suklaidintas ir manyti, kad ši paslauga yra teikiama to paties paslaugos teikėjo. Lyginamų ženklų sukuriamas įspūdis yra toks panašus, kad vartotojai galvos, jog jais žymimos paslaugos yra teikiamos tos pačios ar ekonomiškai susijusių įmonių.
134. Atsakovė, atsikirsdama į šį ieškinio reikalavimą, atitinkamai ginčija ieškovės ir atsakovės prekių ženklų panašumą ir neigia, jog egzistuoja visuomenės suklaidinimo galimybė. Pažymi, jog ieškovė nepagrįstai tik sau naudinga linkme tariamą vizualinį visų lyginamų prekių ženklų panašumą sieja tik su žodžiu (žodiniu elementu) Žalgiris. Pasak atsakovės, pagal suformuotą ESTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, vidutinis vartotojas paprastai ženklą suvokia kaip visumą ir neanalizuoja jo atskirų detalių. Atsižvelgiant į tai, būtina lyginti ir vertinti prekių ženklus, tokie, kokie jie yra įregistruoti, bendrą sukuriamą vizualinį įspūdį. Tokią praktiką formuoja ir ESBT, pagal kurią turi būti atliekamas tokių žymenų, kokie buvo įregistruoti arba kokie nurodyti paraiškoje įregistruoti, palyginimas. Nagrinėjant, ar yra galimybė supainioti, dviejų prekių ženklų panašumo vertinimas nereiškia, kad reikia atsižvelgti tik į vieną sudėtinio prekių ženklo elementą ir jį palyginti su kitu prekių ženklu. Atvirkščiai, šį palyginimą būtina naudoti nagrinėjant prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas, vertinant kiekvieno iš jų visumą, todėl vertinant lyginamų prekių ženklų panašumą būtina atsižvelgti į jų bendrą sukuriamą vizualinį, fonetinį ar semantinį įspūdį. Visi nurodyti kriterijai turi būti vertinami kaip lygiaverčiai, todėl nagrinėjant bet kokių prekių ženklų panašumo ar skirtingumo klausimą turi būti analizuojami visi prekių ženklus sudarantys elementai, jų svarba prekių ženklų kompozicijoje ir sutampančių bei nesutampančių elementų santykis. Paryžiaus konvencijos 6 quinquies straipsnyje įtvirtintas principas, kad kiekvienas prekės ženklas turi būti saugomas toks, koks yra, reiškia, kad apsauga suteikiama tokiam prekės ženklui, koks yra įregistruotas. Vadinasi, yra saugomi visi kombinuotą prekių ženklą sudarantys elementai ir visų elementų sukeliamas prekių ženklo bendro suvokimo įspūdis, kaip bendriausias prekių ženklo panašumo kriterijus, lemia išvadas dėl lyginamųjų prekių ženklų panašumo ar skirtingumo.
135. Teismas, atlikęs ieškovės ir atsakovės prekių ženklų elementų visumos vizualinį, fonetinį ir semantinį vertinimą, sprendžia, kad ieškovė neįrodė Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto normos taikymui būtinų sąlygų visumos (CPK 178 straipsnis), t. y., kad atsakovės prekės ženklas yra tapatus ieškovės įregistruotam ankstesniam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms arba klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu.
136. Žymenų palyginimas apima bendrą jų vizualių, garsinių ir semantinių savybių vertinimą. Jeigu nustatomas bent vieno iš trijų aspektų panašumas, žymenys laikomi panašiais. Tokiu atveju turi būti sprendžiama, ar žymenys pakankamai panašūs, kad atsirastų suklaidinimo galimybė. Žymenų panašumo nustatymas automatiškai nereiškia suklaidinimo galimybės, net jeigu prekės ir paslaugos yra panašios ar tapačios. Taigi žymenų panašumo (ir ypač žymenų panašumo pagal vieną iš nurodytų kriterijų) konstatavimas pats savaime nesudaro pagrindo teismui pripažinti vėlesnio prekių ženklo registraciją negaliojančia pagal Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-126-823/2016).
137. Europos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad prekių ženklų panašumas turi būti bendrai vertinamas vizualiniu, fonetiniu ir prasminiu (semantiniu) požiūriu bei pagrįstas prekių ženklo sukuriamu bendru įspūdžiu, atsižvelgiant į jų skiriamuosius ir dominuojančius elementus (Europos Teisingumo Teismo 1997 m. lapkričio 11 d. sprendimas byloje Nr. C-251/95, 23 p.),
138. Vertinant prekių ženklų panašumą ir tapatumą, vadovaujamasi Valstybinio patento biuro 1996 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 28 patvirtintų Metodinių nurodymų dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panašumo nustatymo  pateiktais išaiškinimais. Pagal Metodinių nurodymų 2.2 punktą, ženklų panašumą lemia juose esančių elementų bendrumas. Bendriausias ženklų panašumo kriterijus yra bendras suvokimo įspūdis, kurį sukelia ženklas ir jo vaizdo prasmė, dėl ko vartotojai ūkinėje veikloje gali ženklus supainioti, nepaisant tam tikrų juos sudarančių elementų skirtumų.
139. Pagal Metodinių nurodymų 3.1 punkto nuostatas, žodiniuose ženkluose (tarp jų ir kombinuotų ženklų kompozicijose) gali būti panašūs grafinis atlikimas (vizualus panašumas), tarimas (fonetinis panašumas), prasmė (semantinis panašumas); dažniausiai ženklų panašumas atsiranda, kai veikia visi šie kriterijai, tačiau gali užtekti ir vieno jų, kad ženklai būtų panašūs. Jeigu ženklai parašyti neįprastomis raidėmis arba ženklų raidės atliktos ypatingu šriftu, tokie ženklai tikrinami kaip žodiniai ir vaizdiniai ženklai, ir jų panašumas priklauso nuo juos sudarančių elementų stiprumo; stipriam ženklui neturės reikšmės grafinis užrašymas (Metodinių nurodymų 3.1.1 p. b) d.). Metodinių nurodymų 3.1.2 papunkčio 3 dalyje numatyta, kad stipriems ženklo elementams yra būdingas originalumas bei skambesio savitumas; silpni elementai atskirai paimti ženklų panašumo nesukuria, tačiau jį gali sustiprinti derinyje su kitais panašiais elementais.
140. Pagal Metodinių nurodymų 3.2.3 punktą, tikrinant kombinuotų ženklų (kuris yra įvairių skirtingų elementų – žodinių, vaizdinių, erdvinių derinys) panašumą, vieno ženklo elementai lyginami su tokiais pat kito ženklo elementais; jeigu vaizdinis elementas kombinuoto ženklo kompozicijoje yra nepagrindinis ir neišsiskiria, tai jis neturėtų lemti tokių ženklų panašumo.
141. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2005 m. kovo 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2005, nurodė, kad regimasis prekių ženklų palyginimas parodo jų panašumus ir skirtumus, todėl prekių ženklų panašumo ar skirtingumo vertinimas turi būti grindžiamas bendru lyginamųjų prekių ženklų daromu įspūdžiu, nes ir eilinis vartotojas prekių ženklą paprastai suvokia kaip visumą, jis paprastai neanalizuoja atskirų jo dalių, o pagal Vidaus rinkos harmonizavimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (OHIM) aiškinimą, vertinant vartotojų suklaidinimo riziką, reikia remtis bendru jų susikurtu įspūdžiu, ypač atsižvelgiant į skiriamuosius ir dominuojančius komponentus; nagrinėjant prekių ženklų panašumo ar skirtingumo klausimą, turi būti analizuojami visi prekių ženklus sudarantys elementai, jų svarba prekių ženklų kompozicijoje ir sutampančių bei nesutampančių elementų santykis.
142. ESTT taip pat yra pažymėjęs, kad nustatant žymenų panašumą, yra taikomas trijų pakopų testas – vertinamas žymenų vizualinis, fonetinis bei semantinis panašumas (ESTT 1997 m. lapkričio 11 d. sprendimas byloje Nr. C-251/95). ESBT taip pat nurodė, kad sprendžiant, ar yra galimybė supainioti, dviejų prekių ženklų panašumo vertinimas nereiškia, kad reikia atsižvelgti tik į vieną sudėtinio prekių ženklo elementą ir jį palyginti su kitu prekių ženklu. Atvirkščiai, šį palyginimą būtina naudoti nagrinėjant prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas, vertinant kiekvieno iš jų visumą, todėl vertinant lyginamų prekių ženklų panašumą būtina atsižvelgti į jų bendrą sukuriamą vizualinį, fonetinį ar semantinį įspūdį (ESBT 2014 m. balandžio 9 d. sprendimas byloje Nr. T-623/11).
143. Byloje nėra ginčo, kad ieškovės prekių ženklai VMFD Žalgiris (Reg. Nr. 66402), FK Žalgiris (Reg. Nr. 42054), Vilniaus Žalgiris FD (Reg. Nr. 66401) ir ŽALGIRIS FD [fig.] (Reg. Nr. 65587) turi prioritetą laiko atžvilgiu lyginant su ginčijamu atsakovės VšĮ Kauno ,,Žalgirio“ rėmėjas prekių ženklu ŽALGIRIS [fig.] (Reg. Nr. 67747).
144. Ieškovės ankstesni prekių ženklai, kuriais ji grindžia savo reikalavimą, yra trys žodiniai prekių ženklai ir vienas vaizdinis (kombinuotas) prekių ženklas.
145. Ieškovės ankstesni prekių ženklai atrodo taip:

VMFD Žalgiris (Reg. Nr. 66402)

FK ŽALGIRIS (Reg. Nr. 42054)

Vilniaus Žalgiris FD (Reg. Nr. 66401)

[fig.] (Reg. Nr. 65587)

146. Atsakovės VšĮ Kauno ,,Žalgirio“ rėmėjas ginčijamas prekių ženklas yra vaizdinis (kombinuotas) ir atrodo taip:

  [fig.] (Reg. Nr. 67747)

147. Visų pirma, ieškovė, įrodinėdama, kad atsakovės prekių ženklas yra klaidinamai panašus į ieškovės prekės ženklus, nurodo, jog ieškovės prekių ženkluose dominuojantis elementas yra žodis „Žalgiris“. Pasak ieškovės, bendras suvokimo įspūdis, kurį vartotojams sukelia lyginami ženklai, yra klaidinamai panašus dėl pagrindinio ir dominuojančio elemento „Žalgiris“, kuris ginčijamame ženkle yra vienintelis elementas, o ieškovės prekių ženkluose – pagrindinis dominuojantis elementas (pavadinimas). Ieškovės ženkluose ŽALGIRIS FD [fig.] (Reg. Nr. 65587), FK Žalgiris (Reg. Nr. 42054), Vilniaus Žalgiris FD (Reg. Nr. 66401) naudojamas raidžių derinys FD ar FK sporte yra suprantamas kaip oficialus žodžių futbolo draugija ar futbolo klubas trumpinys, t. y. žodžiai, neturintys skiriamųjų požymių, apibūdinantys dominuojančio pavadinimo paskirtį (rūšį) ir negalintys patys savaime vykdyti prekių ženklų funkcijų. Tuo tarpu prekių ženkle Vilniaus Žalgiris FD (Reg. Nr. 66401) naudojamas žodis ,,Vilnius“ reiškia geografinę kilmę ir yra nesaugomas elementas.
148. Nagrinėjant ginčo ženklus ir sprendžiant dėl klaidinamo panašumo privalo būti išnagrinėti visi lyginamų ženklų elementai, jų svarba visoje kompozicijoje, sutampančių ir nesutampančių elementų santykis, nustatyti prekių ženklų dominuojantys elementai bei įvertinta, kiek ir kaip sutampa lyginamų prekių ženklų dominuojančių ir skiriamuosius požymius turinčių elementų santykis. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2005 m. kovo 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2005, išaiškinęs, jog nagrinėjant bet kokių prekių ženklų panašumo ar skirtingumo klausimą turi būti analizuojami visi prekių ženklus sudarantys elementai, jų svarba prekių ženklo kompozicijoje ir sutampančių bei nesutampančių elementų santykis.
149. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis atitinkama ESTT praktika, nurodyta, kad kai sprendžiama dėl ženklo (ar atitinkamo ženklo elemento) apsaugos apimties, inter alia, dėl kito ženklo klaidinamo panašumo, būtent ženklo (ženklo elemento) „stiprumas“ ar „silpnumas“ ir yra aplinkybė, lemianti išimtinių teisių į prekių ženklą ribas. Tam tikro elemento atsikartojimas skirtingiems subjektams priklausančiuose prekių ženkluose pripažįstamas kaip vienas iš įrodymų dėl tokio elemento „silpnumo“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2013; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2012; kt.).
150. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog vertinant du prekių ženklus, iš kurių vienas yra žodinis, o kitas kombinuotas, turi būti lyginami sutampantys elementai, o žodinis ženklas paprastai yra stiprusis elementas, nulemiantis bendrą suvokimo įspūdį žodiniame vaizdiniame ženkle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2003).
151. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gegužės 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-969/2016, išaiškino, jog tuo atveju, kai vienas lyginamųjų prekių ženklų yra žodinis, o kitas prekių ženklas yra kombinuotas, apimantis keletą skirtingų elementų, atsižvelgiant į fonetinį ženklų panašumą nevalia pernelyg sureikšminti žodinio elemento.
152. Ieškovės prekių ženklai VMFD Žalgiris, FK ŽALGIRIS, Vilniaus Žalgiris FD sudaryti iš žodžių derinių, užrašytų standartiniu šriftu lotyniškomis didžiosiomis ir mažosiomis raidėmis. Teismo vertinimu, sprendžiant, kuris iš šiuose žodiniuose prekių ženkluose žodis yra dominuojantis, taip pat būtina atsižvelgti ir į prekių ženklo užrašymo manierą, o būtent, ieškovės prekių ženkle VMFD Žalgiris žymuo ,,Žalgiris“, kurį ieškovė įvardija kaip dominuojantį, yra ilgesnis už žymenį ,,VMFD“, tačiau pastarasis žymuo užrašytas didžiosiomis raidėmis, todėl vertinant žymenį vizualiniu požiūriu, šiam žymeniui tenka didesnis akcentas nei žymeniui ,,Žalgiris“, taigi nėra pagrindo sutikti su ieškovės pozicija ir šiame ženkle įvardinti žymenį ,,Žalgiris“ kaip dominuojantį.
153. Prekių ženkle FK ŽALGIRIS abu žodinio ženklo žymenys ir ,,FK“, ir ,,ŽALGIRIS“ užrašyti lotyniškomis didžiosiomis raidėmis, žymuo ,,ŽALGIRIS“ eina po žymens ,,FK“, tačiau yra ilgesnis, taigi į šį elementą galėtų būti dedamas didesnis akcentas, tačiau atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką, žymuo ,,ŽALGIRIS“ laikytinas silpnu elementu, nes dėl plataus naudojimo ir paplitimo, o taip pat dėl istorinės kilmės yra tapęs silpnu žymeniu, taigi teismas, vertindamas ieškovės prekių ženklą FK ŽALGIRIS, daro išvadą, jog abu prekių ženkle FK ŽALGIRIS esantys žodžiai yra lygiaverčiai, atitinkamai nėra pagrindo sutikti su ieškovės pozicija ir šiame ženkle įvardinti žymenį ,,Žalgiris“ kaip dominuojantį. Be to, kaip nurodo ieškovė, žymuo ,,FK“ yra sporte paplitęs ir oficialiai naudojamas ,,Futbolo klubas“ trumpinys, taigi, žymuo ,,FK“ duoda nuorodą į ieškovės vykdomą veiklą – futbolo sportą.
154. Prekių ženklas Vilniaus Žalgiris FD sudarytas iš trijų žymenų, kurie užrašyti skirtingomis lotyniškomis raidėmis, didžiosiomis ir mažosiomis, todėl turi būti vertinama visuma žodžių. Žymuo ,,Vilniaus“, užrašytas lotyniškomis raidėmis, pirmoji raidė – didžioji, paskesnės – mažosios, yra tikrinis žodis ir reiškia geografinę nuorodą, taigi yra nesaugomas elementas. Žymuo ,,Žalgiris“ yra silpnas, nes, kaip jau buvo minėta, dėl plataus naudojimo ir paplitimo, o taip pat dėl istorinės kilmės yra tapęs silpnu elementu, todėl negali būti laikomas dominuojančiu ieškovės prekės ženklo elementu. Trečiasis prekių ženkle esantis elementas ,,FD“ yra sporte paplitęs ir oficialiai naudojamas ,,Futbolo draugija“ trumpinys, taigi, žymuo ,,FD“ duoda nuorodą į ieškovės vykdomą veiklą – futbolo sportą. Taigi, įvertinus ieškovės prekių ženklą Vilniaus Žalgiris FD, nėra pagrindo pritarti ieškovės argumentams šiame ženkle žymenį ,,Žalgiris“ laikyti dominuojančiu.
155. Taigi, teismo vertinimu, nors visuose ieškovės prekių ženkluose yra elementas ,,Žalgiris“, tai nėra pagrindas šį elementą laikyti dominuojančiu ieškovės prekių ženklų elementu, nes jis dėl plataus naudojimo ir paplitimo, o taip pat dėl istorinės kilmės yra tapęs silpnu elementu ir nėra siejamas išimtinai su ieškovės vykdoma veikla futbolo sportu.
156. Kad vien tik asociacija tarp lyginamųjų prekių ženklų dėl jų analogiško semantinio (prasminio) turinio savaime nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog yra suklaidinimo galimybė, yra nurodęs ir ESTT (ESTT 1997 m. lapkričio 11 d. prejudicinis sprendimas byloje Nr. C-251/95).
157. Nustačius, kad ieškovės žodiniuose prekių ženkluose elementas ,,Žalgiris“ nėra dominuojantis, pagal jau minėtą ESTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, atsižvelgiant į tai, kad vidutinis vartotojas paprastai ženklą suvokia kaip visumą ir neanalizuoja jo atskirų detalių, būtina lyginti ir vertinti prekių ženklus tokius, kokie jie yra įregistruoti, atsižvelgiant į bendrą sukuriamą vizualinį įspūdį, o ne tik į vieną sudėtinio prekių ženklo elementą.
158. Minėta, jog ieškovės prekių ženklai VMFD Žalgiris, FK ŽALGIRIS, Vilniaus Žalgiris FD yra žodiniai, sudaryti iš žodžių derinių, užrašytų standartiniu šriftu lotyniškomis didžiosiomis ir mažosiomis raidėmis, juodu šriftu. Tuo tarpu ginčijamas atsakovės prekių ženklas ŽALGIRIS [fig.] (Reg. Nr. 67747) yra sudarytas iš vieno žodinio elemento – ŽALGIRIS, kuris, įvertinus šriftą ir užrašymo manierą, yra išsiskiriantis ir stipriai stilizuotas. Atsakovės prekių ženklo pagrindinis ir vienintelis žodinis elementas ŽALGIRIS yra užrašytas žalia spalva, kitokiu nei standartinis, šriftas, didžiosiomis raidėmis. Šis elementas yra apvestas plona baltos spalvos linija, kuri dar papildomai yra apvesta plona žalios spalvos linija. Tokiu atsakovės prekių ženklo išpildymu yra sukuriamas vizualinis trijų sluoksnių įspūdis. Ginčijamame atsakovės prekių ženkle matomos raidės yra vizualiai suspaustos – visos raidės yra tarpusavyje sujungtos, tokiu būdu sukuriant vizualinės vienybės ir bendrumo įspūdį. Šie vaizdinio lyginamų prekių ženklų išpildymo skirtumai bei sukuriamas spalvų ir formų kontrastas taip pat sąlygoja bendrą skirtingą jų sukeliamą vizualinį įspūdį. Taigi ieškovė nepagrįstai nurodo, jog atsakovės prekių ženkle naudojamas spalvų derinys ir išpildymo būdas nėra niekuo išskirtinis. Spalvų derinys žalia – balta yra įregistruotas kaip saugomas prekių ženklo elementas.
159. Be to, skiriasi lyginamų prekių ženklų žodžių (žodinių elementų) ilgiai, t. y. ginčijamo atsakovės figūrinio prekių ženklo pagrindinis ir vienintelis žodinis elementas yra ŽALGIRIS, kurį sudaro 8 raidės. Tuo tarpu ieškovės žodinius prekių ženklus sudaro: VMFD Žalgiris – 12 raidžių; FK ŽALGIRIS – 10 raidžių; Vilniaus Žalgiris FD – 18 raidžių. Taigi, skiriasi net tik ieškovės ir atsakovės prekių ženklus sudarančių žodžių skaičius, bet ir jų ilgis, todėl teismas atmeta ieškovės argumentą, jog lyginami prekių ženklai yra sudaryti iš tapačių lotynų abėcėlės raidžių. Lyginant prekių ženklus matyti, kad skiriasi ir lyginamų prekių ženklų raidžių eiliškumas ir išdėstymas. Pavyzdžiui, ieškovės prekių ženkle VMFD Žalgiris visos 4 pirmosios iš eilės einančios raidės yra visiškai kitokios nei atsakovės prekių ženklo žodiniame elemente ŽALGIRIS. Ginčijamame prekių ženkle esantys vizualiniai skirtumai sąlygoja vizualinio panašumo tarp lyginamų prekių ženklų nebuvimą. 
160. Teismo vertinimu, ieškovės prekių ženklas ŽALGIRIS FD [fig.] (Reg. Nr. 65587) ir ginčijamas atsakovės prekių ženklas ŽALGIRIS [fig.] (Reg. Nr. 67747), kurie yra kombinuoti figūriniai prekių ženklai, taip pat yra tarpusavyje vizualiai nepanašūs. Tiek ieškovės, tiek atsakovės prekių ženklus sudaro ypač išsiskiriantys vaizdiniai elementai. Lyginamų prekių ženklų spalva ir išpildymas taip pat žymiai skiriasi. Minėta, jog atsakovės prekių ženklas ŽALGIRIS yra sudarytas iš vieno žodinio elemento – ŽALGIRIS, kuris, įvertinus šriftą ir užrašymo manierą, yra išsiskiriantis ir stipriai stilizuotas. Tuo tarpu ieškovės prekių ženklas ŽALGIRIS FD yra skydo formos, primenančios geometrinę figūrą, jo centre yra matomas juodai baltas futbolo kamuolys. Prekių ženkle yra matomos baltai žalios vertikalios juostos, primenančios futbolo stadiono lauką ir / ar futbolo žaidėjų marškinėlius. Prekių ženklo apatinėje dalyje taip pat matomi Gediminaičių stulpai. Visas ieškovės prekių ženklas primena emblemą, ar antsiuvą, dėvimą ant futbolininkų uniformos. Todėl teismo vertinimu, pripažinus, kad žodinis elementas ,,ŽALGIRIS“, dėl savo silpnumo ir didelio paplitimo, nėra dominuojantis ieškovės prekių ženklo elementas, būtent futbolo kamuolys ir / ar baltai žalios vertikalios juostos, primenančios futbolo stadiono lauką, vizualiai labiausiai išsiskiria ieškovės prekių ženkle, todėl būtent juos vartotojai pirmiausiai atkreips dėmesį ir juos įsimins. Taigi dėl itin savito prekių ženklų išpildymo, spalvinio bei formos skirtumų, lyginami prekių ženklai nėra vizualiai  panašūs.
161. Lyginami prekių ženklai taip pat nėra panašūs fonetiškai. Lyginamų prekių ženklų nepanašumą sąlygoja skirtingas balsių pasiskirstymas prekių ženkluose, skirtingas juos sudarančių žodžių skaičius, žodžių ilgis ir atitinkamai skiemenų skaičius.
162. Kadangi teismas atmetė ieškovės argumentus, jog ieškovės prekių ženkluose dominuojantis elementas yra ,,Žalgiris“, teismas daro išvadą, jog lyginami prekių ženklai nėra semantiškai panašūs.
163. Minėta, jog vidutinis vartotojas paprastai ženklą suvokia kaip visumą ir neanalizuoja jo atskirų detalių, todėl būtina lyginti ir vertinti prekių ženklų, tokie, kokie jie yra įregistruoti, bendrą sukuriamą semantinį įspūdį, o ne analizuoti atskirus lyginamų prekių ženklų elementus. Lyginami prekių ženklai turi kitokią semantinę prasmę. Nors ieškovės ir atsakovės prekių ženkluose esantis elementas „Žalgiris“ turi žodyne pateikiamą prasmę – „žaliuojanti giria“, tačiau vidutiniam vartotojui tokia elemento ,,Žalgiris“ prasmė nebūtinai asocijuosis su ,,Žaliuojančia giria“. Teismas sutinka su atsakovės argumentu, jog nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad žodyne pateikiama žodžio „Žalgiris“ prasmė vartotojams yra žinoma ir suprantama būtent taip (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, ieškovės prekių ženkluose yra naudojama ir daugiau žodžių, kurie elementą ,,Žalgiris“ leidžia vertinti kaip simbolinį pavadinimą, o prekių ženkluose naudojamus elementus, kaip nuorodą į geografinę vietovę – Vilnių, kaip vykdomą veiklą – futbolą, kaip veiklos organizavimo formą – futbolo klubą, futbolo draugiją. Taigi ieškovės prekių ženklų semantinę prasmę nulemia ne vien elementas ,,Žalgiris“, bet ir kiti elementai, kas leidžia konstatuoti, jog semantiškai lyginami žymenys nėra panašūs.
164. Ieškovė taip pat nurodo, kad egzistuoja galimas visuomenės klaidinimas dėl tariamo lyginamų prekių ženklų panašumo. Kaip teisingai nurodo atsakovė, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bei ESTT jų formuojamoje praktikoje ne kartą yra pasisakę, jog dalies visuomenės suklaidinimo galimybė turi būti įvertinama globaliai, atsižvelgiant į veiksnius, reikšmingus konkrečios bylos aplinkybėms. Globalus suklaidinimo galimybės įvertinimas, priklausantis nuo vizualinio, fonetinio ir semantinio konkrečių ženklų panašumo, turi būti paremtas bendru jų sukuriamu įspūdžiu, konkrečiai – jų skiriamaisiais ir dominuojančiais elementais. Vidutinis vartotojas paprastai ženklą suvokia kaip visumą ir neanalizuoja jo atskirų detalių. Dėl šių priežasčių globaliai vertinant suklaidinimo galimybę, turi būti atsižvelgta į vidutinio vartotojo, kuris yra protingai gerai informuotas, atidus ir apdairus, požiūrį į prekių ženklą. Kaip jau buvo konstatuota, lyginami prekių ženklai nėra vizualiai, fonetiškai bei semantiškai panašūs, todėl nėra pagrindo išvadai, kad egzistuoja globali ieškovės ir atsakovės prekių ženklų suklaidinimo galimybė. Kaip jau buvo minėta, skiriasi lyginamų prekių ženklų žodžių, raidžių ir skiemenų skaičius. Vidutinis vartotojas lygindamas prekių ženklus remiasi tik netobulais jų atvaizdais, kuriuos jis išlaikė atmintyje. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pirmieji lyginamų prekių ženklų žodžiai yra FD, VMFD ir FK, visi kurie tiesiogiai nurodo prekių ženklu žymimas sporto paslaugas, manytina, kad vidutinis vartotojas būtent ir lygins šiuos elementus su atsakovės prekių ženklu ir jame esančiu žodžiu ŽALGIRIS. Figūrinis ieškovės prekių ženklas yra vaizdinis prekių ženklas, turintis stipriai stilizuotą vaizdinį elementą, kaip ir atsakovės prekių ženklas. Tokių stiprių vaizdinių elementų buvimas taip pat panaikina galimybę supainioti lyginamus prekių ženklus.
165. Ieškovė taip pat teigia, kad paslaugų, kurioms registruoti lyginami prekių ženklai, tapatumas sąlygoja didesnę visuomenės suklaidinimo galimybę. Tačiau, teismo vertinimu, prekių ženklo, pasižyminčio mažu originalumo laipsniu bei silpnu skiriamuoju požymiu, savininkas privalo suprasti, kad rinkoje gali būti daug žymenų, kurie turi tam tikrų sąlyčio taškų (panašumų) su silpnesnį skiriamąjį požymį turinčiu ankstesniu prekių ženklu, taigi tokiu atveju egzistuoja mažesnė galimo visuomenės suklaidinimo galimybė. Ieškovės prekių ženklai nėra itin originalūs, kažkuo išskirtiniai ar neįprasti, todėl neegzistuoja visuomenės suklaidinimo galimybė.
166. Taigi, kaip jau buvo minėta, teismas, atlikęs ieškovės ir atsakovės prekių ženklų elementų visumos vizualinį, fonetinį ir semantinį vertinimą, sprendžia, kad ieškovė neįrodė Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto normos taikymui būtinų sąlygų visumos (CPK 178 straipsnis), t. y., kad atsakovės prekės ženklas yra tapatus ieškovės registruotam ankstesniam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms arba klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu, todėl šie ieškovės ieškinio reikalavimai taip pat atmetami.
167. Pareikšdama ieškinį, ieškovė nesirėmė nesąžiningų ketinimų (Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 3 dalis) pagrindu (nei faktiniu, nei teisiniu nesąžiningų ketinimų pagrindu nebuvo remiamasi), todėl teismas dėl šio Prekių ženklų įstatyme įtvirtinto pagrindo pripažinti prekių ženklą negaliojančiu nepasisako.

Dėl atsakovių priešieškinio reikalavimų pripažinti atsakovių prekių ženklus plačiai žinomais

168. Minėta, jog atsakovės pareiškė prieieškinį, prašydamos pripažinti atsakovės VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas žodinį prekių ženklą ŽALGIRIS (Reg. Nr. 59171), atsakovės VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas figūrinį prekių ženklą ŽALGIRIS (Reg. Nr. 67747) ir atsakovės VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas naudojamą žymenį ŽALGIRIS plačiai žinomais Lietuvos Respublikoje 41 Nicos klasifikacijos klasės sportinės veiklos paslaugoms nuo 1990 m. sausio 1 d. žymėti. Taip pat prašo pripažinti atsakovės VšĮ ,,Žalgirio krepšinio centras“ figūrinį prekių ženklą BC ŽALGIRIS (Reg. Nr. 53955) plačiai žinomu Lietuvos Respublikoje 41 Nicos klasifikacijos klasės sportinės veiklos paslaugoms nuo 2007 m. kovo 2 d.
169. Prekių ženklų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nustato, jog ženklas Lietuvos Respublikoje gali būti pripažintas plačiai žinomu, jeigu jo naudojimo ar reklamavimo rezultatai rodo, kad jis yra gerai žinomas tam tikrame visuomenės sluoksnyje. Ženklas, Lietuvos Respublikoje pripažintas plačiai žinomu, saugomas ir neįregistruotas. Ženklas plačiai žinomu Lietuvos Respublikoje pripažįstamas teismo tvarka (prekių ženklų įstatymo 9 straipsnio 1, 2 dalys). Be šio įstatymo 38 straipsnyje nustatytų teisių, Lietuvos Respublikoje pripažinto plačiai žinomu ženklo savininkas turi ir teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo naudoti pramoninėje ar komercinėje veikloje bet kurį žymenį, kurį galima palaikyti plačiai žinomo ženklo atgaminiu, imitacija ar vertimu ir kuris gali suklaidinti dėl tapačių ir (ar) panašių prekių, kurioms plačiai žinomas ženklas naudojamas. Be šio įstatymo 38 straipsnyje nustatytų teisių, pripažinto plačiai žinomu Lietuvos Respublikoje įregistruoto ženklo savininkas turi ir teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo pramoninėje ar komercinėje veikloje naudoti bet kurį žymenį, kurį galima palaikyti plačiai žinomo ženklo atgaminiu, imitacija ar vertimu ir kuris gali suklaidinti, nes tuo žymeniu pažymėtas netapačias ir nepanašias prekes ir (ar) paslaugas galima susieti su tomis prekėmis ir (ar) paslaugomis, kurios žymimos plačiai žinomu ženklu, ir dėl to gali būti pažeistos registruoto plačiai žinomo ženklo savininko teisės (prekių ženklų įstatymo 9 straipsnio 4, 5 dalys).
170. Plačiai žinomų prekių ženklų teisinės apsaugos ištakos yra Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo 6bis straipsnis. Minėta tarptautinės teisės nuostata skelbia, kad: (1) Sąjungos šalys įsipareigoja arba administracijos iniciatyva, jeigu tai leidžia tos šalies įstatymai, arba suinteresuoto asmens prašymu atmesti arba pripažinti registraciją negaliojančia ir uždrausti naudoti prekių ženklą, jeigu ženklas atkartoja, imituoja kitą prekių ženklą arba yra kito ženklo vertimas ir gali būti supainiotas su juo, kadangi registravimo arba panaudojimo šalies kompetentingas organas pripažįsta, kad tas ženklas toje šalyje yra jau plačiai žinomas, kaip ženklas asmens, kuris naudojasi šios Konvencijos privilegijomis ir panaudoja jį tokiems pat arba panašiems gaminiams. Ši nuostata taikoma ir tais atvejais, kada esminė ženklo dalis yra žinomo ženklo atkartojimas arba imitavimas, dėl kurio jis gali būti supainiotas su kitu ženklu; (2) reikalavimui dėl tokio ženklo anuliavimo paduoti suteikiamas ne trumpesnis kaip penkerių metų terminas, skaičiuojamas nuo ženklo registravimo datos. Sąjungos šalys turi teisę nustatyti terminą, per kurį gali būti reikalaujama uždrausti naudoti ženklą; (3) terminas nenustatomas reikalavimui dėl anuliavimo arba naudojimo uždraudimo ženklų, užregistruotų arba naudojamų nesąžiningu būdu. Paryžiaus konvencija nepateikia kokių nors apibrėžimų ir plačiai žinomo prekių ženklo sampratos, taigi Konvencijos valstybės narės turi pačios savo teismų praktikos pagalba šią sampratą formuoti (Hart T., Fazzani L. Intellectual Property Law. London: Macmillan Press LTD, 1997, p. 121).
171. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2006) nurodyta, kad, sprendžiant dėl prekių ženklo pripažinimo plačiai žinomu, turėtų būti įvertinama, koks stiprus yra rinkoje susiklostęs grįžtamasis ryšys: prekių gamintojas ar paslaugų teikėjas – prekių ženklu pažymėtos prekės ir (arba) paslaugos – visuomenė (t. y. prekių ir (arba) paslaugų vartotojas). Plačiai žinomo prekių ženklo apsaugos garantija yra jo žinomumas. Kai tam tikras visuomenės sluoksnis prekių ženklą, kuriuo pažymėtos konkrečios prekės ir (arba) paslaugos, gerai žino kaip priklausantį atitinkamam prekių gamintojui ar paslaugų teikėjui, t. y. ženklą ir juo pažymėtas prekes ir (arba) paslaugas aiškiai identifikuoja kaip kilusias iš tam tikro šaltinio (netgi ir nežinodamas bendrovės, tiekiančios prekes, pažymėtas tam tikru prekių ženklu, į rinką, pavadinimo), nesuteikimas tokiam ženklui apsaugos, reikštų visuomenėje (tam tikrame jos sluoksnyje) susiformavusio įspūdžio apie tą prekių ženklą ir juo pažymėtas prekes nepaisymą. Taip būtų iškreipiamas tikrovėje rinkoje aiškiai susiklostęs grįžtamasis ryšys: prekių gamintojas ar paslaugų teikėjas – prekių ženklu pažymėtos prekės ir (arba) paslaugos – visuomenė (t. y. prekių ir (arba) paslaugų vartotojas) (Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo 6bis straipsnio 1 dalis, Prekių ženklų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis).
172. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl prekių ženklo plataus žinomumo, turi būti atsižvelgiama į Paryžiaus sąjungos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos Asamblėjos ir Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos Generalinės Asamblėjos 1999 m. Bendrojoje rekomendacijoje dėl nuostatų, reglamentuojančių plačiai žinomų ženklų apsaugą (angl. Joint Recommendation Concerning Provisions on the Protection of Well-Known Marks), išdėstytus išaiškinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1191/2003, 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1103/2003). Minėtos Rekomendacijos 2 straipsnio 1 dalies (a) punkte yra įtvirtinta principinė nuostata, kad sprendžiant, ar ženklas yra plačiai žinomas, kompetentinga institucija turi atsižvelgti į bet kokias aplinkybes, kuriomis remiantis galima padaryti išvadą, jog ženklas yra plačiai žinomas. Rekomendacijos 2 straipsnio 1 dalies (b) punkte yra išskiriami tokie kriterijai, galintys (tačiau neapribojantys atkreipti dėmesį į kitas aplinkybes) būti reikšmingi, sprendžiant dėl prekių ženklo plataus žinomumo:1) tam tikrame visuomenės sluoksnyje apie prekių ženklą turimų žinių ar prekių ženklo atpažinimo laipsnis; 2) prekių ženklo bet kokio (angl. any) naudojimo trukmė, apimtis ir geografinė teritorija; 3) prekių ženklo bet kokio reklamavimo trukmė, apimtis ir geografinė teritorija, įskaitant prekių ir (ar) paslaugų, žymimų tuo prekių ženklu, reklamavimą, prieinamumą ir pristatymą mugėse ar parodose; 4) bet kokių prekių ženklo registracijų ir (arba) paraiškų registruoti ženklą trukmė ir geografinė teritorija, ta apimtimi, kiek tai atspindi prekių ženklo naudojimą ar atpažinimą; 5) sėkmingo prekių ženklo teisių įgyvendinimo duomenys, konkrečiai, kaip tas prekių ženklas kompetentingų institucijų yra atpažįstamas kaip plačiai žinomas; 6) vertė, kuri asocijuojasi su tuo prekių ženklu.
173. Kita vertus, kaip nurodyta Rekomendacijos 2 straipsnio 1 dalies c punkte, šie kriterijai nėra sąlygos tam, kad ženklą būtų galima pripažinti plačiai žinomu, o plataus žinomumo pripažinimas kiekvienoje byloje gali priklausyti nuo konkrečios bylos aplinkybių. Rekomendacijoje taip pat pažymima, kad tam tikrais atvejais visi šioje Rekomendacijoje pateikiami galimi kriterijai gali būti svarbūs, kitais atvejais – tik kai kurie iš šių kriterijų, o dar kitais atvejais – nė vienas iš Rekomendacijoje nurodomų kriterijų nebus reikšmingas, o sprendimas dėl prekių ženklo plataus žinomumo bus pagrįstas papildomais kriterijais, nenurodytais šioje Rekomendacijoje. Savo ruožtu šie – papildomi – kriterijai gali būti svarbūs tiek patys savarankiškai, tiek ir kartu su vienu ar daugiau kriterijų, pateikiamų Rekomendacijoje.
174. Ieškovė, atsikirsdama į priešieškinio reikalavimus, nurodo, jog atsakovė neturi reikalavimo teisės reikšti tokio pobūdžio reikalavimus, nes atsakovės yra įsteigtos gerokai po 1990 metų, o būtent, atsakovė VšĮ Kauno ,,Žalgirio“ rėmėjas įsteigta 1996 metais, atsakovė VšĮ ,,Žalgirio krepšinio centras“ – 2012 metais, todėl tik nuo šio momento galėtų įgyti teises ir pareigas, atsiradusias iki jų steigimo momento.
175. Teismas atmeta šį ieškovės argumentą, kadangi, kaip nurodo ir pati ieškovė, atsakovės CPK 5 straipsnio prasme turi teisę reikšti reikalavimus, prašydamos pripažinti jų prekių ženklus ir naudojamą žymenį plačiai žinomais, t. y. turi materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau ieškovės nurodomi argumentai yra reikšmingi tik sprendžiant, nuo kurio momento atsakovės prekių ženklai ir žymuo galėtų būti pripažįstami plačiai žinomais, t. y. nuo kurio momento būtų taikoma atsakovės prekių ženklų platesnė apsauga.
176. Be to, ieškovė minėtiems priešieškinio reikalavimams prašo taikyti ieškinio senatį. Nurodo, kad atsakovės yra praleidę bendrąją, t. y. 10 metų, ieškinio senatį. Teismo vertinimu, atsakovės nėra praleidusios 10 metų ieškinio senaties termino, nes poreikis reikšti priešieškinį atsirado tik po to, kai pati ieškovė inicijavo ginčus dėl atsakovių prekių ženklų pripažinimo negaliojančiais, taigi logiška atsakovės gynybos pozicija prašyti pripažinti jos prekių ženklus ir naudojamą žymenį plačiai žinomais, tokiu būdu išplečiant prekių ženklų apsaugos ribas. Tačiau, kaip jau minėta, tokius atsakovės veiksmus sąlygojo būtent ieškovės veiksmai, taigi atsakovės laiku ir tinkamai bando įgyvendinti savo galimai pažeistų teisių gynybą.
177. Įrodinėdamos prekių ženklų ir naudojamo žymens platų žinomumą, atsakovės nurodo, kad Kauno krepšinio komandos ŽALGIRIS pradžia laikytina 1944 m. spalio 14 d., kuomet Kauno miesto kūno kultūros ir sporto komiteto surengto kvalifikacinio krepšinio turnyro metu pirmą kartą į aikštelę išbėgo Kauno ŽALGIRIO vyrų krepšinio komanda, nukeliavusi iki pusfinalio. Nuo pat Kauno ŽALGIRIO krepšinio komandos įkūrimo iki pat šių dienų komandos pavadinimas liko nepakitęs, t. y. ŽALGIRIS, nepaisant aplinkybės, kokiais konkrečiais žymenimis / prekių ženklais (žodiniais ir / ar figūriniais), kurių pagrindinį elementą sudarė žodis ŽALGIRIS, buvo žymima ši Kauno krepšinio komanda. Kauno krepšinio komandos ŽALGIRIS veiklos / gyvavimo istoriją atspindi pateiktos fotografijos ir vaizdo medžiaga, kurios pagrindžia, kad Kauno krepšinio komanda / klubas ŽALGIRIS nuo pat jos įkūrimo dienos 1944 m. spalio 14 d. iki šių dienų yra žymima žymenimis / prekių ženklais, kurių esminę dalį sudaro žodinis elementas ŽALGIRIS. Atitinkamai, pateikti įrodymai, pasak atsakovių, patvirtina prekių ženklų BC ŽALGIRIS fig. (Reg. Nr. 53955), ŽALGIRIS (Reg. Nr. 59171), figūrinio prekių ženklo ŽALGIRIS (Reg. Nr. 67747) ir žymens ŽALGIRIS (baltas) platų žinomumą visuomenėje. Atsakovės pažymi, kad iš pateiktų įrodymų matyti, kad nuo 1944 m. iki pat dabar Kauno krepšinio komanda / klubas ŽALGIRIS buvo / yra žymimas arba paprasčiausiu žodiniu elementu ŽALGIRIS arba žalios ir / ar baltos spalvos žymeniu ŽALGIRIS, kuris laikytinas figūriniu prekių ženklu. Šriftas, kuriuo buvo / yra žymimas Kauno krepšinio klubas ŽALGIRIS, per daugiau nei 70 (septyniasdešimt) metų iš esmės nepakito. Jis atitinka šriftą, kuriuo 2012 m. gegužės 16 d. buvo įregistruotas žalios spalvos prekių ženklas ŽALGIRIS (Reg. Nr. 67747). Tiesa, kai kuriose varžybose ant ŽALGIRIO krepšininkų marškinėlių žymuo ŽALGIRIS (baltas arba žalias) buvo pateiktas puslankiu arba įstrižai. Kauno krepšinio komandos ŽALGIRIS žinomumą ir populiarumą bei jos vietą tarp kitų Lietuvos krepšinio komandų atskleidžia S. J. atsiminimų knyga „Krepšinio aistrų sūkury“, išleista 1989 m., R. P. ir R. R. knyga „ŽALGIRIO VYRAI“, išleista 1987 m. Iki atkuriant Lietuvos nepriklausomybę Kauno krepšinio komanda ŽALGIRIS jau buvo tapusi legenda ir toliau iki šių dienų išliko tokia, kurios žinomumas ir populiarumas buvo / yra neabejotinas. Taigi, žymenys (prekių ženklai) ŽALGIRIS, kurie buvo naudojami kaip prekių ženklai žymėti šios krepšinio komandos / klubo teikiamas ir organizuojamas sportinės veiklos paslaugas (41 Nicos klasifikacijos klasė), dar iki 1990 m. visuomenėje jau buvo tapę plačiai žinomais, vertinant šiuo metu galiojančios Prekių ženklų įstatymo redakcijos prasme. Prekių ženklų ŽALGIRIS bei žymens ŽALGIRIS (baltas) platų žinomumą visuomenėje pagrindžia ir eilė Kauno krepšinio komandos ŽALGIRIS laimėjimų. Žalgiris 1947, 1951, 1985, 1986, 1987 m. SSRS vyrų krepšinio čempionate iškovojo aukso medalius. Šiame čempionate 1949, 1952, 1980, 1983, 1984, 1988, 1989 m. iškovojo sidabro medalius, o 1953, 1954, 1955, 1956, 1971, 1973, 1978 m. bronzos medalius. 1953 m. Kauno ŽALGIRIS laimėjo SSRS taurę. 1985 m. Kauno ŽALGIRIS tapo Europos taurių laimėtojų taurės vicečempionu, 1986 m. Europos čempionų taurės vicečempionu ir laimėjo Tarpžemyninę W Joneso taurę, o 1998 m. laimėjo Europos taurių laimėtojų taurę. 1999 m. ŽALGIRIS tapo Eurolygos čempionu. Lietuvos vyrų aukščiausiosios lygos krepšinio čempionato aukso medaliai laimėti 1991, 1992, 1993 m. ŽALGIRIO pasiekimai yra įspūdingi ir Lietuvos krepšinio lygoje. LKL čempionu ŽALGIRIS tapo 1994, 1995, 1996, 1997, 1998, 1999, 2001, 2003, 2004, 2005, 2007, 2008, 2011, 2012, 2013, 2014 m. Lietuvos krepšinio federacijos taurę laimėjo 2007, 2008, 2011, 2012 m., Lietuvos „Supertaurę“ 2012 m., Baltijos krepšinio lygą ŽALGIRIS laimėjo 2005, 2008, 2010, 2011, 2012 m. Baltijos krepšinio lygos taurę 2009 m., Šiaurės Europos krepšinio lygą (NEBL) 1999 m. Prekių ženklų ŽALGIRIS ir žymens ŽALGIRIS (balto) reklamavimo ir viešinimo mastą atskleidžia Kauno krepšinio komandos ŽALGIRIS varžybų suvestinė, iš kurios matyti, kiek metų, kaip dažnai ir su kokiomis konkrečiai komandomis ŽALGIRIS yra rungtyniavęs. Kone visos ŽALGIRIO rungtynės, kurios yra žaidžiamos tokiuose čempionatuose kaip LKL, Eurolyga ir kituose, susilaukia didžiulio visuomenės dėmesio, dėl kurio ŽALGIRIO rungtynės yra stebimos ne tik pilnutėlėse arenose, bet ir transliuojamos per televiziją, radiją ir internetu. Dėl šių priežasčių tampa visiškai natūralu, kodėl atlikus visuomenės apklausą dėl prekių ženklų ŽALGIRIS žinomumo visuomenėje, šios apklausos rezultatai vienareikšmiškai įrodo, kad žodinis prekių ženklas ŽALGIRIS (Reg. Nr.59171), figūrinis prekių ženklas ŽALGIRIS (Reg. Nr. 67747), figūrinis prekių ženklas ŽALGIRIS (Reg. Nr. 53955), žymuo ŽALGIRIS (baltas) yra plačiai žinomi Lietuvoje prekių ženklai. Prekių ženklų ŽALGIRIS (žodinio ir figūrinio (žalio)) bei žymens ŽALGIRIS (balto) platų žinomumą visuomenėje pagrindžia ir nepriklausomos tyrimų bendrovės atlikta šių prekių ženklų žinomumo visuomenėje tyrimo ataskaita, pagal kurią žodinį prekių ženklą ŽALGIRIS žino daugiau nei pusė (66%) Lietuvos gyventojų. Iš jų net 35% nurodo, kad šį prekių ženklą žino daugiau nei 20 metų, atitinkamai, 22% apklaustųjų jį teigia žinantys nuo 16 iki 20 metų. Tai reiškia, kad daugiau nei pusė (beveik 60%) žinančių žodinį prekių ženklą „ŽALGIRIS“ jį žino apytiksliai 20 metų.
178. Ieškovė, atsikirsdama į šiuos priešieškinio reikalavimus, nurodo, kad sprendžiant atsakovių keliamus ieškinio reikalavimus, svarbu nustatyti, kokiam subjektui iš tiesų priklausė subjektinės teisės į žodinį žymenį ŽALGIRIS 1990 m. sausio 1 d., bei dėl kurio subjekto veiksmų šis žymuo tapo žinomas sporte. Taip pat sprendžiant apie prašomų pripažinti plačiai žinomais ženklų žinomumą svarbu ir tai, kaip istoriškai susiklostė žodinio žymens „ŽALGIRIS“ naudojimas. Lietuvoje žodinis žymuo ŽALGIRIS atsirado Maskvoje 1944 m. kovo 16 d. įsteigus laisvanorišką sporto draugiją ,,ŽALGIRIS“, kuri 1944 m. liepos mėn. persikėlė į Vilnių. Draugijai vadovavo Centro taryba. Sporto draugija ,,ŽALGIRIS“ veikė prie Lietuvos TSR profesinių sąjungų tarybos. Laisvanoriškos sporto draugijos „ŽALGIRIS“ X konferencijos 1973 m. vasario 13 d. nutarimu buvo papildyti „Žalgirio“ draugijos įstatai ir draugija pavadinta Savanoriška sporto draugija „ŽALGIRIS“. „Žalgirio“ sporto draugijos Centro (vėliau Respublikinė) taryba buvo pavaldi Lietuvos Respublikinei profesinių sąjungų tarybai ir Visasąjunginei profsąjungų savanoriškų sporto draugijų tarybai. Draugijos veiklą prižiūrėjo Lietuvos TSR valstybinis kūno kultūros ir sporto komitetas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikinės profesinių sąjungų tarybos prezidiumo 1987 m. gegužės 6 d. nutarimu, protokolas Nr. 4-9, Savanoriškos sporto draugijos „ŽALGIRIS“ Respublikinė taryba buvo įpareigota perduoti Sąjunginės profsąjungų savanoriškos kūno kultūros ir sporto draugijos Lietuvos „Žalgirio“ Respublikinei tarybai pinigines lėšas, etatus, sporto įrenginius, inventorių. Savanoriškos sporto draugijos ,,ŽALGIRIS“ Respublikinė taryba veiklą baigė 1987 m. gegužės mėn. ,,Žalgirio“ sporto draugija buvo masinė visuomeninė sporto organizacija, jungusi sportuojančius profsąjungų narius bei jų šeimas. Draugija steigė savo skyrius įmonėse bei įstaigose, sporto klubus, vaikų ir jaunių sporto mokyklas, ruošė sportininkus dalyvauti respublikinėse, sąjunginėse bei tarptautinėse sporto varžybose, organizavo sporto varžybas, turistinius žygius bei kitas sporto šventes ir sveikatingumo renginius, komplekso „Pasiruošęs darbui ir TSRS gynybai“ normų laikymą, teikė paramą bendrojo lavinimo ir profesinėms technikos mokykloms, pionierių stovykloms, kaimo kūno kultūros kolektyvams. Draugija kultivavo krepšinį, futbolą, tinklinį, lengvąją atletiką, akademinį irklavimą, plaukimą, buriavimą, boksą, stalo tenisą ir kitas sporto šakas. Draugija turėjo stadionus, sporto sales, teniso kortus, baseinus, irklavimo bazes, jachtklubus, šaudyklas ir kitus sporto įrenginius. Draugija, vykdydama savo veiklą, organizavo Vilniaus centrinio stadiono, sporto salės Kaune projektavimą bei statybą / remontą. Laisvanoriškos sporto draugijos „ŽALGIRIS“ pagrindu 1944 metais buvo įkurta Kauno ,,Žalgirio“ sporto draugija. Jai atstovavo įvairiose gamyklose ir įmonėse dirbę Kauno miesto gyventojai, tų pačių metų spalį buvo suorganizuotos pirmosios krepšinio varžybos. Būtent iš šios draugijos ir kilo krepšinio komanda Kauno „Žalgiris“. Tuo tarpu Vilniaus futbolo komandos ištakos siekia 1946 metus, po to, kai 1946 metais SSRS III grupės 4-osios zonos varžybose dalyvavusi bei triumfavusi LTSR rinktinė (tuo metu vienintelė tarp klubinių komandų), sudaryta iš Kauno „Spartako“ ir Kauno „Dinamo“ ekipų, po metų buvo perkelta į Vilnių ir pervadinta „Dinamo“ vardu. Tai yra laikoma dabartinio Vilniaus „Žalgirio“ klubo istorine pradžia. Klubas buvo įkurtas 1947 metais. Vieną sezoną Vilniaus ekipa vadinosi „Dinamo“ vardu, nuo 1948 iki 1961 m. – „Spartaku“, o nuo 1962 m. – „Žalgiriu“. Taigi, draugijoje „ŽALGIRIS“ tarybiniais laikais buvo koncentruotas visas didysis ir mėgėjiškas sportas, žinomiausios sporto komandos – Vilniaus futbolo „Žalgirio“, Kauno krepšinio „Žalgirio“, Kauno moterų rankinio „Žalgirio“. Būtent draugijos „ŽALGIRIS“ leidimu sporto komandos savo pavadinime galėjo naudoti žymenį „ŽALGIRIS“. Po daugelio organizacinių pertvarkymų 1990 m. balandžio 18 d. draugija ,,ŽALGIRIS“ tapo savarankiška Lietuvos sporto organizacija. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, didžiojo sporto klausimai buvo perduoti savarankiškoms sporto federacijoms, o draugija „ŽALGIRIS“ toliau plėtojo mėgėjų sportą. Taigi, 1990 m. sausio 1 d. vienintelis teisėtas žymens „ŽALGIRIS“ valdytojas buvo Sąjunginės profsąjungų savanoriškos kūno kultūros ir sporto draugijos Lietuvos „Žalgirio“ Respublikinė taryba, o ne atsakovės. Po nepriklausomybės atkūrimo žymenį „ŽALGIRIS“ įvairiai su sportu susijusiai veiklai ilgą laiką dėl istoriškai susiklosčiusių aplinkybių naudojo įvairūs ūkio subjektai, nepriklausomai nuo jų teisinės formos, reziduojantys įvairiuose Lietuvos miestuose, pvz., Vilniaus futbolo klubas „ŽALGIRIS“ (nuo 2014 m. lapkričio mėn. – Antakalnio laisvalaikio ir poilsio klubas), registruotas 1991 m., Klaipėdos miesto vaikų ir olimpinio buriavimo sporto klubas „ŽALGIRIS“, registruotas 1991 m., Alytaus miesto sporto klubas „ŽALGIRIS“, registruotas 1996 m., Klaipėdos rajono sporto klubas „ŽALGIRIS“, registruotas 1996 m., Kauno „Žalgirio“ teniso klubas, registruotas 1991 m., Lietuvos sporto draugija „ŽALGIRIS“, registruota 1990 m., perėmusi teises iš Sąjunginės profsąjungų savanoriškos kūno kultūros ir sporto draugijos Lietuvos „Žalgirio“ Respublikinės tarybos, Lietuvos sporto draugijos „ŽALGIRIS“ Kauno taryba, registruotas 1993 m., Platelių jachtklubas „ŽALGIRIS“, registruotas 1997 m., Radviliškio sporto klubas ,,ŽALGIRIS“, registruotas 1996 m., Šiaulių miesto regbio sporto klubas „ŽALGIRIS“, registruotas 1990 m., Vilniaus irklavimo meistrų klubas „ŽALGIRIS“, registruotas 2001 m., Kauno moterų rankinio klubas „ŽALGIRIS“, registruotas 1995 m., Kauno Žalgirio jachtklubas, registruotas 1994 m. ir kt. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, šį ženklą savo veikloje, susijusioje su sportu, naudoja ne tik eilė pelno nesiekiančių subjektų – asociacijų, viešųjų įstaigų, bet ir pelno siekiantys ūkio subjektai, kaip antai Kauno Žalgirio jachtklubas, „Žalgirio sporto arena“, registruota 2003 m., Trakų miesto Žalgirio jachtklubas, registruotas 1995 m., Lietuvos sporto draugija „ŽALGIRIS“, kurie šiuos žymenis naudoja savo teikiamoms paslaugoms, susijusioms su sportu ir priskiriamoms 41 klasės paslaugoms pagal Nicos klasifikaciją, žymėti – o būtent sporto renginių organizavimui, sportininkų rengimui, sporto klubų veiklai, švietimui sporto srityje ir pan. Žodinis žymuo ŽALGIRIS tiek iki 1990 m. sausio 1 d., tiek ir po to iki šių dienų buvo ir yra naudojamas ir žinomas ne tik kaip krepšinio komandos, bet ir kaip futbolo komandos Vilniaus ŽALGIRIS pavadinimas, moterų rankinio komandos Kauno ,,ŽALGIRIS“ pavadinimas, naudojant žymenį ant šių komandų sportinės aprangos, transliuojant šių komandų sporto varžybas, teikiant informaciją apie šias komandas per masines informavimo priemones bei komandų puslapiuose, reklamuojant renginius, platinant komandos suvenyrus bei simboliką, įskaitant ir platinimą internetu. Ieškovė yra prekių ženklų FK ŽALGIRIS (Reg. Nr. 42054), Futbolo klubas ŽALGIRIS fig. (Reg. Nr. 43891), registruotų 41 klasės paslaugoms, kurie buvo naudojami sporto veikloje, savininkė. Minėti prekių ženklai su futbolu susijusioje sporto veikloje taip pat buvo naudojami plačiai nuo 1995 / 1996 metų, o pats pavadinimas „Žalgiris“ futbolo komandai buvo suteiktas 1962 metais. Futbolo komanda Vilniaus Žalgiris, kaip ir krepšinio komanda Kauno Žalgiris, per visą savo ilgą gyvavimo istoriją yra iškovojusi gausybę įvairių apdovanojimų, šiai komandai priklausę futbolininkai kartu su TSRS rinktinę yra iškovoję olimpinį auksą, daug kartų yra tapę LFF čempionais, iškovoję šalies taurę ar užėmę kitas prizines vietas, dalyvauja tarptautinėse varžybose – UEFA Europos lygoje, UEFA Čempionų lygoje. Atsakovė VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas įregistruota 1996 m. gruodžio 12 d., VšĮ „Žalgirio krepšinio centras“ – tik 2012 m. birželio 28 d ., t. y. gerokai vėliau nei dauguma kitų ūkio subjektų, savo veikloje naudojusių / naudojančių žymenį „ŽALGIRIS“, įskaitant ir VšĮ Vilniaus futbolo klubą „Žalgiris“, kuri savo veikloje prekių ženklą FK ŽALGIRIS pradėjo naudoti 1995 / 1996 m. Žalgirio ženklas nuo 1944 m. „Žalgirio“ draugijos įsteigimo buvo naudojamas įvairiose sporto šakose krepšinyje, futbole, rankinyje ir kitose. Žymuo „ŽALGIRIS“ buvo ir tebėra plačiai naudojamas sporte įvairių ūkio subjektų ir žymens „ŽALGIRIS“ žinomumas yra siejamas su sporto veikla kaip tokia, o ne išimtinai tik su atsakovėmis ar bet kuria iš jų.
179. Teismo vertinimu, visi tiek atsakovių, tiek ieškovės dėstomi argumentai patvirtina aplinkybę, jog žymuo ,,Žalgiris“ yra plačiai žinomas Lietuvos Respublikoje, tačiau nei atsakovės, nei ieškovė neįrodė, kaip to reikalauja CPK 178 straipsnis, Lietuvos bei Europos Sąjungos teismų formuojama praktika, kad žymuo ,,Žalgiris“ yra plačiai žinomas tik krepšinio, ar tik futbolo veiklai žymėti. Priešingai, pateikti įrodymai rodo, jog žymuo ,,Žalgiris“ yra tapęs beveik bendriniu žymeniu sportinėje veikloje, be to, naudojamas įvairioms prekėms ir paslaugoms žymėti. Žymuo „ŽALGIRIS“ buvo ir tebėra plačiai naudojamas sporte įvairių ūkio subjektų ir žymens „ŽALGIRIS“ žinomumas yra siejamas su sporto veikla kaip tokia, o ne išimtinai tik su atsakovėmis ar ieškove. Nors tam tikras visuomenės sluoksnis žymenį ,,Žalgiris“ gerai žino, tačiau priklausomai nuo to, kokio miesto, kokio amžiaus asmenys ar kokio sporto aistruoliai yra apklausiami, jie priskiria šį žymenį nebūtinai atsakovėms, kas leistų žymenį ,,Žalgiris“ identifikuoti kaip kilusį iš tam tikro šaltinio. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, jog nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo taip išplėsti atsakovių prekių ženklų apsaugos ribas, kad atsakovių prekių ženklai būtų saugomi kaip išimtiniai ir įgiję platų žinomumą. Šiuo metu egzistuojanti atsakovių prekių ženklų apsauga, prekėms ir paslaugoms, kurioms jie yra registruoti, teismo vertinimu yra pakankama, todėl priešinio ieškinio reikalavimai dėl atsakovių prekių ženklų pripažinimo plačiai žinomais atmetami.
180. Tokią išvadą teismas taip pat daro atsižvelgdamas į tai, kad žymuo ,,Žalgiris“ ilgą laiką buvo naudojamas skirtingų sporto klubų sportinei veiklai žymėti, dėl šios priežasties šis žymuo prarado skiriamąsias savybes, tapo visuotinai žinomu pavadinimu kasdienėje kalboje ir sąžiningoje komercinėje veikloje. Taigi teismas daro išvadą, jog tiek ieškovės, tiek atsakovės prekių ženklai, atsižvelgiant, į tai, kad iki šio ieškinio ir priešieškinio pareiškimo tarp ieškovės ir atsakovių per ganėtinai ilgą prekių ženklų naudojimo ir gyvavimo laikotarpį nebuvo kilę jokių ginčų, nebuvo nustatyta vartotojų klaidinimo atvejų, akivaizdžiai ir toliau gali koegzistuoti ir būti lygiavertės konkuravimo rinkoje priemonės prekių / paslaugų, kurioms žymėti jie yra registruoti, rinkoje.
181. Kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aplinkybės, susijusios su konkretaus gamintojo faktiniu prekių ženklo naudojimu tam tikroms prekėms žymėti, yra esminės sprendžiant dėl prekių ženklo atitikties įstatyme įtvirtintiems reikalavimams, inter alia todėl, kad dėl faktinio naudojimo prekių ženklas gali netekti prekių atskyrimo funkcijos arba priešingai – ją įgyti, t. y. ženklas dėl naudojimo gali įgyti vis stipresnį „išskirtinumą“, įgyti reputaciją ar tapti plačiai žinomu (priklausomai nuo aplinkybių), bet galima, minėta, ir atvirkštinė situacija, kai dėl naudojimo ženklo išskirtinumas menkėja (vadinamasis ženklo „atskiedimas“) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta ciivlinėje byloje Nr. 3K-3-507/2009), taigi ginčo atveju teismas sprendžia, jog dėl ilgo įvairių prekių ženklų ir žymenų, kuriuose inkorporuotas žymuo ,,Žalgiris“, naudojimo, yra įvykęs vadinamas ženklo ,,atskiedimas“, todėl jo išskirtinumas yra sumenkęs.
182. Atsakovės priešieškinyje taip pat nurodo argumentus, susijusius su joms priklausančių prekių ženklų reputacija, nors konkrečių materialiosios teisės normų dėl prekių ženklų, turinčių reputaciją, apsaugos, nenurodo.
183. Prekių ženklų, turinčių reputaciją, apsauga siejama su papildomomis sąlygomis, t. y. tuo, jog dėl neteisėto vėlesnio prekių ženklo naudojimo gali atsirasti galimybė nesąžiningai įgyti pranašumą arba pažeisti ankstesnio prekių ženklo skiriamąjį požymį, arba pakenkti jo reputacijai (Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 7, 8 punktai; 38 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2014).  Kai prekių ženklo reputacijos argumentas nurodomas kaip aplinkybė, reikšminga „klasikinės“ prekių ženklų teisės normos, Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymui, tarp bylos šalių susiklosčiusių materialinių teisinių santykių vertinimo išvadoje turi būti konstatuotas lyginamųjų prekių ženklų klaidinamas panašumas ir visuomenės suklaidinimo galimybė.
184. Kaip nurodyta anksčiau, lyginamųjų prekių ženklų klaidinamas panašumas ir visuomenės suklaidinimo galimybė nagrinėjamoje byloje nenustatyti, todėl ir prekių ženklo reputacijos argumentas nėra reikšmingas sprendžiant dėl atsakovių prekių ženklų apsaugos.
185. Teismas kitus šalių procesiniuose dokumentuose dėstomus argumentus laiko teisiškai nereikšmingais, todėl atmesdamas šiuos priešieškinio reikalavimus dėl atsakovės reikalavimų pripažinti atsakovių prekių ženklus plačiai žinomais, atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl atsakovių priešieškinio reikalavimų pripažinti ieškovės prekių ženklus negaliojančiais Prekių ženklų įstatymo 46 straipsnio 1 dalies pagrindu

186. Atsakovės priešieškiniu prašo pripažinti negaliojančia ieškovės VšĮ futbolo klubo „Žalgiris“ žodinio prekių ženklo FK ŽALGIRIS (Reg. Nr. 42054), žodinio prekių ženklo Vilniaus Žalgiris FD (Reg. Nr. 66401), žodinio prekių ženklo VMFD Žalgiris (Reg. Nr. 66402) ir figūrinio prekių ženklo ŽALGIRIS FD [fig.] (Reg. Nr. 65587) registracijas negaliojančiomis visoms prekėms ir paslaugoms, kurioms jie yra registruoti, Prekių ženklų įstatymo 46 straipsnio 1 dalies pagrindu.
187. Prekių ženklų įstatymo 46 straipsnio 1 dalis nustato, kad bet kurio suinteresuoto asmens prašymu teismas, remdamasis tuo, kad prekių ženklas neatitinka Prekių ženklų įstatymo 6 ir / ar 7 straipsnio nuostatų, gali pripažinti ženklo registraciją negaliojančia.
188. Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad prekių ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis yra tapatus Prekių ženklų įstatymo 9 straipsnio nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje pripažintam plačiai žinomu ženklui, priklausančiam kitam asmeniui, arba klaidinamai į jį panašus. Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad prekių ženklo registracija yra pripažįstama negaliojančia, jeigu jis yra tapatus įregistruotam ar pareikštam registruoti ankstesniam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms arba klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu.
189. Visų pirma, atmetęs atsakovių reikalavimus pripažinti jų prekių ženklus ir žymenį plačiai žinomais, teismas daro išvadą, jog atsakovės neįrodė, jog egzistuoja Prekių ženklų įstatyme numatytas pagrindas pripažinti prekių ženklą negaliojančiu dėl to, kad jis yra tapatus Prekių ženklų įstatymo 9 straipsnio nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje pripažintam plačiai žinomu ženklui, priklausančiam kitam asmeniui.
190. Antra, teismo vertinimu, atsakovės taip pat neįrodė, jog ieškovės prekių ženklai yra klaidinamai panašūs į atsakovės prekių ženklus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu. Tokią išvadą teismas grindžia jau atlikta išsamia ieškovės ir atsakovių prekių ženklų palyginimo analize, kuomet teismas nenustatė lyginamų prekių ženklų vizualinio, fonetinio ir semantinio panašumo, todėl šiuos priešieškinio reikalavimus, nekartodamas jau išdėstytų motyvų, teismas atmeta.
191. Atsakovių reikalavimas, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančia ieškovės prekių ženklo registraciją FK ŽALGIRIS (Reg. Nr. 42054) 16, 35 ir 41 klasės prekėms ir paslaugoms, atmetami, visų pirma, dėl to, kad pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą. 
192. Nacionaliniai teisės aktai įtvirtina prekių ženklo savininko teisių ribojimus dėl neprieštaravimo –  Prekių ženklų įstatymo 46 straipsnio 4 dalis nustato 5 metų senatį ginčyti ženklo registraciją, jeigu ankstesnio ženklo savininkas penkerius metus žinojo ir neprieštaravo vėlesnio ženklo naudojimui po jo registracijos, išskyrus atvejus, kai paraiška dėl vėlesnio ženklo registracijos buvo paduota turint nesąžiningų ketinimų.
193. Ieškovei priklausantis prekių ženklas FK ŽALGIRIS (Reg. Nr. 42054) Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure buvo įregistruotas 2001 m. kovo 5 d., jo registracija buvo publikuota 2001 m. balandžio 25 d. Šis prekių ženklas tiek iki jo registravimo, tiek ir po įregistravimo 2001 m. buvo naudojamas žymint sporto paslaugas, susijusias su futbolu. Iki 2016 m. sausio 22 d. nei viena iš atsakovių niekada nebuvo ginčijusi prekių ženklo FK Žalgiris registracijos nei Valstybiniame patentų biure, nei teisme, nei buvo pateikusi kokių nors pretenzijų minėto ženklo savininkui dėl tariamo atsakovių teisių pažeidimo. Prekių ženklų įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas ginčyti prekių ženklo FK ŽALGIRIS registracijos teisėtumą santykiniais pagrindais baigėsi 2006 m. kovo 5 d., taigi šiuo atveju, atsakovės praleido Prekių ženklų įstatyme nustatytą 5 metų ieškinio senaties terminą.
194. Atsakovės nepateikė jokių įrodymų, jog minėto prekių ženklo registracija buvo pateikta turint nesąžiningų ketinimų. Taigi nesant teisinio bei faktinio pagrindo pripažinti atsakovės VšĮ ,,Žalgirio krepšinio centras“ prekių ženklą BC ŽALGIRIS plačiai žinomu nuo 2007 m. kovo 2 d., nėra pagrindo ieškovės prekių ženklo registraciją pripažinti negaliojančia ir Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 3 dalies pagrindu.
195. Taip pat nėra pagrindo ieškovės prekių ženklo registraciją pripažinti negaliojančią pagal Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes ieškovės prekių ženklas FD ŽALGIRIS (Reg. Nr. 65587) nėra klaidinamai panašus į ankstesnį atsakovės prekių ženklą BC ŽALGIRIS [fig.] (Reg. Nr. 53955). Lyginamieji atsakovės VšĮ ,,Žalgirio krepšinio centras“ ir ieškovės prekių ženklai yra kombinuotieji, t. y. sudaryti tiek iš grafinių elementų, tiek iš žodinių elementų. Nepaisant to, jog abiejų prekių ženklų viršuje yra inkorporuotas žodinis žymuo ŽALGIRIS, kiti grafiniai elementai lyginamuosiuose ženkluose skiriasi. Atsakovės prekių ženkle BC ŽALGIRIS spalvų išdėstymas primena šachmatų lentą, tuo tarpu ieškovės ženkle ŽALGIRIS FD spalvų kombinacija yra išdėstoma vertikaliai. Be to, atsakovės prekių ženkle po centre esančio krepšinio kamuolio yra inkorporuota stilizuota Ž raidė. Atitinkamai ieškovės ginčijamo prekių ženklo apačioje yra pavaizduoti Gediminaičių stulpai. Konceptualiai (dėl naudojamų grafinių elementų – kamuolių vaizdų ir jų skirtingos spalvinės gamos, įprastos atitinkamai krepšinio bei futbolo sporte, taip pat užrašų BC ir FD lyginamuose ženkluose) vertinant žymenis yra akivaizdu, kokios sporto rūšies veiklai šie žymenys yra naudojami, ir šie skirtumai leidžia vartotojams suvokti lyginamus ženklus kaip kylančius iš skirtingo šaltinio. Taigi dėl šių skirtumų (ženklo kompozicijos, spalvinės gamos ir spalvų išdėstymo, žodinių elementų, kitų naudojamų simbolių visuma) lyginami prekių ženklai tiek vizualiai, tiek fonetiškai nėra tiek panašūs, jog galėtų klaidinti visuomenę.
196. Teismas taip pat sprendžia, jog pagal lyginamųjų ženklų bendrą sukuriamą įspūdį, taip pat vizualų bei fonetinį įspūdį šie ženklai nėra klaidinamai panašūs. Ženklų tapatumo nesukuria ir ženklams naudojama skydo forma bei centre vaizduojami atitinkamos sporto šakos kamuoliai, juolab, kaip nurodo, proceso dalyviai, nusistovėjusioje sporto veikloje naudojamų emblemų praktikoje viena populiariausių formų yra būtent skydo forma. Lygiai taip pat sporto veiklą žyminčiuose žymenyse tradiciškai yra inkorporuojami su atitinkama veikla susiję sporto atributai, kaip antai krepšinio ar futbolo kamuoliai. Taigi, kaip teisingai nurodo ieškovė, vadovaujantis tokia nusistovėjusia su sporto veikla susijusių žymenų praktika, nei skydo forma, nei centre vaizduojami futbolo ir / ar krepšinio kamuoliai, lyginant juos tarpusavyje kaip atskirus ženklo elementus, negali būti traktuojami kaip lyginamųjų prekių ženklų panašumą lemiantys elementai. Vien fakto, kad šiek tiek didesnei vartotojų daliai lyginami ženklai yra vizualiai ir / ar fonetiškai panašūs, nepakanka pripažinimui, kad dėl tokio panašumo vartotojai gali būti klaidinami.
197. Teismas taip pat atmeta priešieškinio reikalavimus dėl ieškovės prekių ženklų Vilniaus Žalgiris FD (Reg. Nr. 66401) ir VMFD ŽALGIRIS (Reg. Nr. 66402) registracijų pripažinimo negaliojančiomis, kadangi  lyginami ženklai, kaip jau išdėstyta anksčiau, nėra tiek panašūs pagal visus kriterijus bendrą sukuriamą įspūdį, vizualinį, semantinį bei fonetinį kriterijus, kad galėtų klaidinti visuomenę dėl ieškovės prekių ženklų kilmės.

Dėl atsakovių priešieškinio reikalavimų uždrausti ieškovei naudoti sportinėje ūkinėje – komercinėje veikloje žymenį ,,Žalgiris“

198. Priešieškiniu atsakovės taip pat prašo uždrausti ieškovei VšĮ futbolo klubui „Žalgiris“ sportinėje ir ūkinėje – komercinėje veikloje, susijusioje su sportu, bet kokiu būdu ir forma naudoti žymenį FK ŽALGIRIS, žymenį Vilniaus Žalgirio FD, žymenį VMFD Žalgiris, įskaitant, bet neapsiribojant, šio žymens naudojimą futbolo komandos ir / ar juridinio asmens pavadinime, reklamoje, komercinėje dokumentacijoje, interneto svetainėse, domenų varduose, taip pat bet kokį kitą naudojimą. Be to, atsakovės prašo uždrausti ieškovei VšĮ futbolo klubui „Žalgiris“ sportinėje ir ūkinėje – komercinėje veikloje, susijusioje su sportu, bet kokiu būdu ir forma naudoti žymenį ŽALGIRIS, įskaitant, bet neapsiribojant, šio žymens naudojimą futbolo komandos pavadinime ir / ar juridinio asmens pavadinime, reklamoje, komercinėje dokumentacijoje, interneto svetainėse, domenų varduose, taip pat bet kokį kitą naudojimą.
199. Tokius priešieškinio reikalavimus atsakovės grindžia Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 9 straipsnio 4 dalies pagrindu.
200. Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnis nustato, jog įregistruoto prekių ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra: tapatus įregistruotam ženklui tapačioms prekėms ir (ar) paslaugoms; tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai panašus į jį, jeigu yra tikimybė, kad visuomenė gali juos supainioti dėl žymens asocijavimosi su ženklu; tapatus įregistruotam ženklui nepanašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai panašus į jį, jeigu įregistruotasis ženklas Lietuvos Respublikoje turi reputaciją ir jeigu dėl neteisėto tokio žymens vartojimo įgyjamas nesąžiningas pranašumas arba pažeidžiamas to ženklo skiriamasis požymis, arba pakenkiama jo reputacijai (Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalis). Ženklo savininkas, vadovaudamasis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, gali uždrausti tokiu žymeniu žymėti prekes ar jų pakuotę; siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti, taip pat siūlyti bei teikti juo pažymėtas paslaugas; importuoti ar eksportuoti tokiu žymeniu pažymėtas prekes; naudoti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje; gaminti tokį žymenį arba laikyti jo pavyzdžius turint tikslą atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmus (Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 2 dalis.
201. Prekių ženklų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nustato, jog be šio įstatymo 38 straipsnyje nustatytų teisių, Lietuvos Respublikoje pripažinto plačiai žinomu ženklo savininkas turi ir teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo naudoti pramoninėje ar komercinėje veikloje bet kurį žymenį, kurį galima palaikyti plačiai žinomo ženklo atgaminiu, imitacija ar vertimu ir kuris gali suklaidinti dėl tapačių ir (ar) panašių prekių, kurioms plačiai žinomas ženklas naudojamas. Be šio įstatymo 38 straipsnyje nustatytų teisių, pripažinto plačiai žinomu Lietuvos Respublikoje įregistruoto ženklo savininkas turi ir teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo pramoninėje ar komercinėje veikloje naudoti bet kurį žymenį, kurį galima palaikyti plačiai žinomo ženklo atgaminiu, imitacija ar vertimu ir kuris gali suklaidinti, nes tuo žymeniu pažymėtas netapačias ir nepanašias prekes ir (ar) paslaugas galima susieti su tomis prekėmis ir (ar) paslaugomis, kurios žymimos plačiai žinomu ženklu, ir dėl to gali būti pažeistos registruoto plačiai žinomo ženklo savininko teisės.
202. Atmetęs atsakovių reikalavimus pripažinti jų prekių ženklus ir žymenį plačiai žinomais, teismas daro išvadą, jog atsakovės neįrodė, jog egzistuoja Prekių ženklų įstatyme numatytas pagrindas uždrausti ieškovei sportinėje ir ūkinėje – komercinėje veikloje, susijusioje su sportu, bet kokiu būdu ir forma naudoti žymenį FK ŽALGIRIS, žymenį Vilniaus Žalgirio FD, žymenį VMFD Žalgiris, įskaitant, bet neapsiribojant, šio žymens naudojimą futbolo komandos ir / ar juridinio asmens pavadinime, reklamoje, komercinėje dokumentacijoje, interneto svetainėse, domenų varduose, taip pat bet kokį kitą naudojimą, o taip pat uždrausti ieškovei sportinėje ir ūkinėje – komercinėje veikloje, susijusioje su sportu, bet kokiu būdu ir forma naudoti žymenį ŽALGIRIS, įskaitant, bet neapsiribojant, šio žymens naudojimą futbolo komandos pavadinime ir / ar juridinio asmens pavadinime, reklamoje, komercinėje dokumentacijoje, interneto svetainėse, domenų varduose, taip pat bet kokį kitą naudojimą. 
203. Kadangi atsakovės neįrodė, jog ieškovės prekių ženklai yra klaidinamai panašūs į atsakovės prekių ženklus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu, teismas taip pat atmeta priešieškinio reikalavimus dėl uždraudimo ieškovei naudoti prekių ženklus, kuriuose yra žymuo ,,Žalgiris“. Tokią išvadą teismas grindžia jau atlikta išsamia ieškovės ir atsakovių prekių ženklų palyginimo analize, kuomet teismas nenustatė lyginamų prekių ženklų vizualinio, fonetinio ir semantinio panašumo, todėl šiuos priešieškinio reikalavimus, nekartodamas jau išdėstytų motyvų, atmeta.
204. Teismo vertinimu, reikšmingi proceso dalyvių argumentai, jog ilgą laikotarpį, daugiau nei dešimt metų, tarp šalių nebuvo kilęs ginčų dėl prekių ženklų, kuriuose yra žymuo ,,Žalgiris“, naudojimo, šalys nebuvo reiškę viena kitai pretenzijų dėl prekių ženklų ir žymenų naudojimo, nebuvo pateikę ieškinių dėl prekių ženklų savininkų teisių gynimo, iki šio proceso pradžios nesiekė nuginčyti prekių ženklų kaip tapačių, klaidinančiai panašių ar pan., ilgą laiką toleravo prekių ženklų naudojimą sportinėje veikloje, taigi pripažino, kad tiek ieškovės, tiek atsakovių prekių ženklai sėkmingai gali koegzistuoti tokia forma, kokia jie yra įregistruoti. Tokiu būdu būtų užtikrinti ekonomiškumo, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principai, nepaneigiant ilgo, istoriškai susiklosčiusio prekių ženklų ir žymenų naudojimo, nesuteikiant vienam iš proceso dalyvių išimtinių teisių į plačiai žinomą ir visuomenėje paplitusį žymenį ,,Žalgiris“ (CK 1.5 straipsnis).

Dėl ieškovės reikalavimų įpareigoti atsakovę pakeisti juridinio asmens pavadinimą

205. Ieškovė prijungtoje civilinėje byloje reškia reikalavimą įpareigoti atsakovę VšĮ Futbolo klubą „Kauno Žalgiris“ pakeisti savo pavadinimą taip, kad jame jokia apimtimi ir jokia forma nebūtų naudojamas žymuo ŽALGIRIS, ir šiuos pakeitimus ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įregistruoti Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre, nurodant, kad vadovaujantis CPK 273 straipsnio 3 dalimi, atsakovei VšĮ Futbolo klubui „Kauno Žalgiris“ per teismo sprendime nurodytą terminą neįvykdžius įpareigojimo pakeisti juridinio asmens pavadinimą, bus skirta 100 Eur bauda už kiekvieną uždelstą dieną.
206. Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, jog vienos įmonės įregistruoto prekės (ar) paslaugos ženklo panaudojimas kito juridinio asmens pavadinime yra laikomas skiriamojo ženklo požymio pažeidimu, jei toks jo naudojimas klaidina visuomenę dėl savo panašumo į įregistruotą ženklą bei prekes ir (ar) paslaugas, kurioms šis ženklas įregistruotas.
207. CK 2.39 straipsnio 1 dalis nustato, jog juridinis asmuo privalo turėti savo pavadinimą, pagal kuri jį būtų galima atskirti nuo kitų juridinių asmenų. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, juridinio asmens pavadinimas yra juridinio asmens nuosavybė ir negali būti parduotas ar kitaip perduotas kito asmens nuosavybėn atskirai nuo juridinio asmens.
208. CK 2.39 straipsnio 3 dalis numato, kad juridinio asmens pavadinimas neturi prieštarauti viešajai tvarkai ar gerai moralei ir klaidinti visuomene dėl juridinio asmens steigėjo, dalyvio, buveinės, veiklos tikslo, teisinės formos, tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, žinomesnių Lietuvos visuomenei užsienio įmonių, įstaigų ir organizacijų vardus, prekių ir paslaugų ženklus. Juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti dėl jo tapatumo ar panašumo į anksčiau už juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje pateiktus registruoti, įregistruotus ar pripažintus žinomus prekių ir paslaugų ženklus.
209. Akivaizdu, jog šie reikalavimai neatsiejami nuo Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies nuostatų, numatančių, jog įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu.
210. Be to, CK 2.39 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad juridinio asmens pavadinimas yra saugomas nuo tos dienos, kai juridiniu asmenų registrui pateikiamas prašymas įregistruoti juridinį asmenį.
211. Lietuvos teismų formuojamoje teismų praktikoje dėl juridinių asmenų pavadinimų panašumo vertinimo nurodoma, kad panašumas bendrąja prasme suprantamas kaip tų pačių arba artimų ypatybių turėjimas. Tų pačių žodžių vartojimas yra viena iš panašumo apraiškų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2009).
212. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, nagrinėjant juridinių asmenų pavadinimų panašumą CK 2.39 straipsnio 3 dalies (taip pat ir 2.42 straipsnio 2 dalies) požiūriu, turi būti vertinama visuomenės suklaidinimo galimybė (o ne faktinis, realus suklaidinimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2014).
213. Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant, savavališką naudojimą žymens, kuris yra tapatus ar panašus į kito ūkio subjekto pavadinimą, registruotą prekės ženklą ar neregistruotą plačiai žinomą prekės ženklą, ar kitą pirmumo teise naudojamą žymenį su skiriamuoju požymiu, jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą su šiuo ūkio subjektu ar jo veikla, arba jeigu siekiama nesąžiningai pasinaudoti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali nukentėti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali susilpnėti šio ūkio subjekto naudojamo ženklo ar žymens skiriamasis požymis.
214. Draudžiami veiksmai pagal Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą visų pirma yra siejami su dviem kumuliatyviomis sąlygomis: pirma, tokie veiksmai turi prieštarauti ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams ir tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-630-701/2015; 2016 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2016). Antra, Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodytų konkrečių veiksmų pripažinimas nesąžiningos konkurencijos veiksmais, be kita ko, yra siejamas su papildomomis sąlygomis. Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymui, be anksčiau nurodytų sąlygų, reikia nustatyti, kad yra lyginamų prekių ženklų ar žymenų tapatumas ar panašumas ir bent viena iš alternatyvių sąlygų (jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą; arba jeigu siekiama nesąžiningai pasinaudoti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija; arba jeigu dėl to gali nukentėti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija; arba jeigu dėl to gali susilpnėti šio ūkio subjekto naudojamo ženklo ar žymens skiriamasis požymis).
215. Teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimas įregistravus (ir vartojant) kitą – panašų į ankstesnįjį – juridinio asmens pavadinimą per se (pats savaime) nereiškia nesąžiningos konkurencijos; o teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimas ir nesąžiningos konkurencijos veiksmai savaime nėra vienas kitą lemiantys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2014). Teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimas, nors ir būdamas savarankiškas teisės pažeidimas, gali įgyti tam tikrą išraiškos formą per nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Tačiau nesąžiningos konkurencijos veiksmų apimtis yra gerokai platesnė. Nesąžiningos konkurencijos veiksmai gali būti atliekami ir nepažeidžiant kito juridinio asmens teisės į pavadinimą. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti Konkurencijos įstatyme (konkrečiai – šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte) įtvirtintas nuostatas ir konstatuoti atsakovo nesąžiningos konkurencijos veiksmus, net ir nesant teisės į kitiems subjektams priklausančius juridinių asmenų pavadinimus pažeidimo CK 2.39 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos teisės normos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2014).
216. Minėta, jog ieškovės pagrindinė veikla – profesionali futbolo klubo veikla, taip pat pramogų ir poilsio organizavimas. Ieškovė turi ir savo veikloje naudoja keturis prekių ženklus, registruotus atskiroms Nicos klasifikacijos 16, 35 ir / ar 41 klasių prekėms bei paslaugoms, kuriuose yra naudojamas simbolinį juridinio asmens pavadinimą sudarantis žodinis žymuo ŽALGIRIS: VMFD Žalgiris (Reg. Nr. 66402), Vilniaus Žalgiris FD (Reg. Nr. 66401), ŽALGIRIS FD [fig.] (Reg. Nr. 65587) ir FK Žalgiris (Reg. Nr. 42054). Per šešis sezonus, kuomet ieškovė kovoja aukščiausioje Lietuvos futbolo lygoje, ji tris kartus tapo Lietuvos futbolo A lygos čempione (2013, 2014 ir 2015 metais) ir keturis kartus Lietuvos futbolo federacijos taurės laimėtoja (2012, 2013, 2014 ir 2015 metais), tris kartus LFF Supertaurės laimėtoja (2012, 2013, 2014 metais), UEFA Europa League 2013 / 2014 m. sezone komanda nukeliavo iki IV kvalifikacinio etapo.
217. Pasak ieškovės, atsakovės pavadinimas VšĮ Futbolo klubas „Kauno Žalgiris“ yra klaidinamai panašus į ieškovės VšĮ futbolo klubo „Žalgiris“ pavadinimą, todėl pažeidžia ieškovės teisę į juridinio asmens pavadinimą ieškovės veiklos srityje. Atsakovės nesąžiningus ketinimus rodo tai, kad 2015 m. gruodžio 23 d. atsakovė pakeitė savo pavadinimą iš VšĮ Futbolo klubas „Spyris“ į VšĮ Futbolo klubas „Kauno Žalgiris“, o Lietuvos futbolo federacijos Vykdomasis komitetas pavadinimą „Kauno Žalgiris“ atsakovei leido naudoti ir Lietuvos futbolo A lygos čempionate. Visuomenės informavimo priemonėse viešai skelbiama, jog 2016 metų sezone Lietuvos futbolo A lygoje žais dvi „Žalgirio“ futbolo komandos. Tokia susidariusi situacija pažeidžia ieškovės teises į juridinio asmens pavadinimą, nuosavybės teisėmis turimus prekių ženklus bei leidžia atsakovei nesąžiningai konkuruoti futbolo sporte.
218. Atsakovė, atsikirsdama į ieškovės reikalavimą, nurodo, kad pati ieškovė neturi jokių išimtinių teisių naudoti žymenį ,,Žalgiris“ savo futbolo klubo pavadinime, nes oficialiuose šaltiniuose nurodoma, jog Vilniaus futbolo klubas, su kurio istorija save sieja ieškovė, nuo 1947 m. iki 1961 m. vadinosi „Dinamo“ bei „Spartakas“ ir tik nuo 1962 m. savo pavadinime naudoja žymenį ,,Žalgiris“. Lietuvos Respublikai atkūrus nepriklausomybę, savo pavadinimą šis futbolo klubas keitė dar keturis kartus: 1993 m. „Žalgiris – EBSW“; 1995 m. „FK Žalgiris“; 2009 m. „VMFD Žalgiris“ ir 2015 m. „FK Žalgiris“. Ginčai dėl ieškovės teisių į ieškovės futbolo klubo bei įmonės pavadinimus ir prekių ženklus baigėsi tik 2014 m. lapkričio mėnesį, kas rodo, jog ieškovė save nepagrįstai įvardija kaip „legendinį Lietuvos futbolo klubą“.
219. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė VšĮ Futbolo klubas ,,Kauno Žalgiris“ įsteigta 2004 m. rugsėjo 14 d., jos teisinė forma nuo įsteigimo iki 2014 m. gruodžio 5 d. buvo asociacija. 2014 m. gruodžio 5 d. atsakovė buvo pertvarkyta, teisinę forma pakeičiant iš asociacijos į viešąja įstaigą. Tuo pat metu atsakovės 70 proc. dalių savininkais tapo asmenys kartu valdantys ir Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubą. Taigi atsakovė per savo aukščiausią valdymo organą – dalininkų susirinkimą – tapo krepšinio klubo Kauno „Žalgiris“ dalimi.
220. Kaip teisingai nurodo atsakovė, Kūno kultūros ir sporto įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kūno kultūros ir sporto klubas – teisės aktų nustatyta tvarka įsteigta juridinio asmens teises turinti organizacija ir Lietuvos Respublikoje įsteigti Europos Sąjungos valstybėje narėje ir kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigusios įmonės filialai arba švietimo ir mokslo įstaigos padalinys, vienijantis kurios nors vienos arba kelių šakų sportininkus, sportuotojus, rėmėjus, plėtojantis sporto šaką ar kelias sporto šakas, ugdantis sportininkus ar komandas, siekiantis gerų sporto rezultatų, plėtojantis sveikos gyvensenos idėjas, turintis atributiką, tradicijas; gali turėti savo sporto bazę. To paties įstatymo 14 straipsnyje nurodoma, kad pagrindinė sporto institucija yra sporto klubas. Gali būti sporto mėgėjų ir profesionaliojo sporto klubai, 3 dalis nustato, kad profesionaliojo sporto klubai yra Lietuvos Respublikos privatūs juridiniai asmenys ir Lietuvos Respublikoje įsteigti Europos Sąjungos valstybėje narėse ir kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigusios įmonės filialai, kurių tikslas – plėtoti profesionalųjį sportą kaip ekonominę veiklą, siekti kokybinių ir kiekybinių sporto rezultatų.
221. Taigi Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubas, kurio dalimi yra atsakovė, atitinka sporto klubo bendrąja prasme ir profesionaliojo sporto klubo siaurąja prasme sąvoką, įtvirtintą Kūno kultūros ir sporto įstatyme, nes Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubas šiuo metu vienija kelių sporto šakų – krepšinio ir futbolo sportininkus, plėtoja krepšinio ir kitas sporto šakas, ugdo krepšinio bei futbolo sportininkus ir komandas, siekia gerų sporto rezultatų krepšinyje ir futbole, turi savo atributiką, tradicijas bei turi tikslą plėtoti profesionalųjį sportą (krepšinį ir futbolą) kaip ekonominę veiklą, siekti kokybinių ir kiekybinių sporto rezultatų krepšinyje bei futbole.
222. Tokie atsakovės veiksmai, kuomet ji siekia populiarinti ne tik krepšinio, bet ir kitas sporto šakas, negali būti laikomi nesąžiningos konkurencijos veiksmais, Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies prasme. Taigi atsakovė, būdama Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo dalimi, norėdama pabrėžti ir visuomenei aiškiai parodyti atsakovės priklausymą Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubui, turi teisę savo veikloje, tiek juridinio asmens, tiek futbolo komandos pavadinime naudoti žymenį „Kauno Žalgiris“. Atsakovės pavadinimo teisėtumą pagrindžia ir atsakovei suteikta teisė savo veikoje bei pavadinime naudoti su krepšinio klubu Kauno „Žalgiris“ siejamus ir jam priklausančius prekių ženklus.
223. Minėta, jog vertinant juridinių asmenų pavadinimų panašumą, nepakanka nustatyti vien juridinių asmenų pavadinimų panašumo fakto, taip pat turi būti nustatyta, kad atsakovės pavadinimas klaidina visuomenę.
224. Kaip išdėstyta anksčiau, vien žymens ,,Žalgiris“, kuris dėl ilgalaikio naudojimo ir didelio paplitimo yra tapęs silpnu ženklu, naudojimas prekių ženkluose, atitinkamai ir juridinių asmenų pavadinimuose, savaime negali lemti CK 2.39 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimo. Remiantis CK 2.39 straipsnio 3 dalimi, neleidžiamas juridinio asmens pavadinimo panašumas, kuris klaidina visuomenę dėl juridinio asmens steigėjo, dalyvio, juridinio asmens veiklos tikslo, teisinės formos ar kitų aplinkybių. Atsakovė yra Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo dalis. Kitaip tariant, Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubas yra atsakovės kaip viešosios įstaigos steigėjas ir dalyvis, todėl atsakovės pavadinimas „Kauno Žalgiris“ kaip tik ir įgyvendina CK 2.39 straipsnio 3 dalies reikalavimą ir neklaidina visuomenės dėl juridinio asmens steigėjo ir dalyvio tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, nes akivaizdžiai ir nedviprasmiškai parodo atsakovės priklausymą Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubui. Šį priklausymą papildo, sustiprina ir tas faktas, kad atsakovės buveinė yra ten pat kur ir Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo buveinė, t. y. didžiausioje Lietuvoje sporto ir pramogų arenoje – Kauno „Žalgirio“ arenoje, adresu (duomenys neskelbtini).
225. Teismo vertinimu, reikalavimas pakeisti atsakovės juridinio asmens pavadinimą, pažeistų atsakovės teisę būti siejamai su savo steigėju, neproporcingai ir dirbtinai apribotų atsakovės konkurencingumą ir identitetą. Tokiu būdu, būtų pažeistos ne tik atsakovės, bet ir jos steigėjo – sporto klubo Kauno „Žalgiris“ teisės, kuris siekia regioniniu principu vystyti kitas sporto šakas, ne tik krepšinį, o ieškovei būtų suteiktas nepagrįstas prioritetas futbolo veikloje naudoti žymenį ,,Žalgiris“.
226. Svarbu ir tai, kad ieškovės juridinio asmens pavadinimą – Viešoji įstaiga futbolo klubas ,,Žalgiris“ – sudaro penki žymenys (elementai) – ,,viešoji“ ir ,,įstaiga“ (žymi juridinio asmens organizavimo teisinę formą), ,,futbolo“ ir ,,klubas“ (rodo vykdomos sportinės veiklos pobūdį) ir žymuo ,,Žalgiris“ (kaip minėta anksčiau, silpnas elementas), tuo tarpu atsakovės juridinio asmens pavadinime – Viešoji įstaiga Futbolo klubas ,,Kauno Žalgiris“ – yra naudojami šeši žymenys (elementai): ,,viešoji“ ir ,,įstaiga“ (žymi juridinio asmens organizavimo teisinę formą), ,,futbolo“ ir ,,klubas“ (rodo vykdomos sportinės veiklos pobūdį), „Kauno“ (geografinė nuoroda, nuoroda į atsakovės kilmės vietą) ir ,,Žalgiris“, kurie akivaizdžiai nėra tapatūs ieškovės pavadinimui. Taigi atsakovės pavadinime naudojamas aiškų skiriamąjį požymį turintis žodis, orientuojantis į konkretaus miesto – Kauno – futbolo klubą, leidžia atskirti ieškovės ir atsakovės juridinių asmenų pavadinimus, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės ir atsakovės juridinių asmenų pavadinimai gali suklaidinti visuomenę.
227. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje juridinių asmenų pavadinimai, priklausomai nuo juos sudarančių elementų ar elementų derinio (ne)išskirtinumo, gali būti vadinamieji „stiprūs“ bei „silpni“; tai yra, vienų juridinių asmenų pavadinimų skiriamoji (identifikacinė) funkcija bus „stipresnė“, kitų – „silpnesnė“; nuo skiriamosios funkcijos „stiprumo“, be kita ko, priklauso juridinių asmenų pavadinimų panašumo vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2009).
228. Kaip matyti iš atsakovės pateikto Juridinių asmenų registro interneto tinklapio išrašo, viešoje juridinių asmenų paieškoje įvedus pavadinimą „Žalgiris“ pateikiama net 91 juridinių asmenų sąrašas savo pavadinime turinčių žymenį (elementą) ,,Žalgiris“. Taigi vertinant šias aplinkybes juridinio asmens pavadinimo požiūriu atsakovės pavadinimo žymuo (elementas) Žalgiris vertintinas kaip silpnasis elementas, o atsakovės pavadinimo žymuo (elementas) Kauno tampa stipriuoju elementu lyginant su ieškovės pavadinimu. Taigi atsakovės pavadinimo žymuo (elementas) Kauno nėra tapatus, o taip pat nėra tiek panašus, kad suklaidintų visuomenę.
229. Teismas sutinka su atsakovės argumentais, jog kalbant apie visuomenės suklaidinimo galimybę, svarbu ir tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė yra sporto (futbolo) klubai, todėl pirmiausia reikia įvertinti sportu besidominčios visuomenės dalies suklaidinimo galimybę. Vertinant informuoto vartotojo aspektu, t. y. sportu besidominčio Lietuvos gyventojo vertinimu, o juolab futbolo mėgėjo aspektu, mažai tikėtina, kad jis galėtų suklysti dėl futbolo klubų Kauno „Kauno Žalgiris“ ir Vilniaus „Žalgiris“ pavadinimų tapatumo, neišskirtinumo, nepriklausomybės atitinkamam miestui ir pan. Akivaizdu, kad gerokai didesnę dalį eilinio vartotojo dėmesio pritraukia futbolo klubo pasiekimai, demonstruojami rezultatai ir jo reprezentuojama vietovė, miestas, regionas ir atstovaujama sporto institucija, organizacija (sporto klubas). Šiuo atveju atsakovės pavadinimas „Kauno Žalgiris“ informuoja visuomenę, kad atsakovė atstovauja, visų pirma, Kauno miestui ir Kauno miesto sporto institucijai, organizacijai (sporto klubui) – Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubui.
230. Sutiktina ir su atsakovės dėstomais argumentais, jog tarptautinėje ir nacionalinėje sporto teisės praktikoje ir pagal teisinį reguliavimą nėra draudžiama naudoti skirtingiems klubams vienu žymeniu (elementu) panašius pavadinimus, jeigu pavadinimai išlaiko kitus skiriamuosius požymius. Pavyzdžiui, koegzistuoja Ispanijos aukščiausios lygos futbolo klubai „Real“ Madrid, „Real Sociedad“ San Sebastian ir „Real Betis Balompie“ Sevilia, Lenkijos aukščiausios futbolo lygos futbolo klubai „Górnik“ Zabrze ir „Górnik“ Lęczna, Estijos aukščiausios futbolo lygos futbolo klubai Paide „Linnameeskond“ ir Pärnu „Linnameeskond“, Izraelio aukščiausioje futbolo lygoje iš 14 futbolo klubų, dalyvaujančių 2015/2016 sezone, 6 turi pavadinimuose žymenį „Hapoel“ ir 4 – „Maccabi“ ir kt. Lietuvos futbolo istorijoje taip pat nėra naujas ar išskirtinis atvejis, kai futbolo klubai iš skirtingų miestų naudoja savo pavadinime ne tik vieną vienodą žodį (elementą), bet ir visiškai tapatų žodį (elementą). Tai patvirtina, LFF 2003 m. išleista G. K. istorinė apybraiža „Lietuvos futbolui – 80“, kurioje pateikiami faktai, kad tam tikrais sezonais Lietuvos futbolo aukščiausioje lygoje dalyvavo du ir daugiau klubai iš skirtingų miestų, turintys visiškai tapačius pavadinimus, pvz., 1951 m. sezone trys futbolo klubai pavadinimu „Žalgiris“, 1957 m. sezone trys futbolo klubai pavadinimu „Spartakas“, 1998-1999 m. sezone du futbolo klubai iš to pačio miesto – Vilniaus – pavadinimu „Žalgiris“, 1999 m. sezone du futbolo klubai pavadinimu „Žalgiris“ (beje, futbolo klubas Kauno „Žalgiris“ tapo 1999 m. sezono Lietuvos čempionu).
231. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog ieškovė neįrodė ir atsakovės nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Atsakovės atstovaujamas sporto klubas – Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubas – siekia populiarinti ir stiprinti ne tik Lietuvos krepšinį, bet Lietuvos sportą apskritai. Be krepšinio nuspręsta imtis plėtoti / kultivuoti ir kitas sporto šakas. Pasirinktos turbūt populiariausios ir vienos seniausių pasaulyje sporto šakos – futbolas ir regbis. Tai, kad sporto klubas, šiuo atveju, Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubas, savo įsigytų ar įsteigtų ir plėtojamų sporto šakų klubų ir juos valdančių juridinių asmenų pavadinimams suteikia dėl ilgamečių tradicijų su juo siejamus savo teisėtai valdomus ir naudojamus prekių ženklus, žymenis, žodžius (atributiką), negali būti laikoma kitų asmenų, šiuo atveju – ieškovės, teisių pažeidimu.
232. Taigi teismas atmeta ieškovės ieškinio reikalavimus dėl įpareigojimo pakeisti atsakovės VšĮ Futbolo klubo ,,Kauno Žalgiris“ pavadinimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

233. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis reglamentuoja, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbą ir laiko sąnaudas, yra priteisiamo ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
234. Atsižvelgdamas į išnagrinėtos civilinės bylos baigtį, t. y. tai, kad abu ieškiniai ir priešieškinys atmetami, teismas daro išvadą, jog pagrįsta, teisinga ir protinga, jog visi proceso dalyviai prisiima visas savo turėtas bylinėjimosi išlaidas individualiai, todėl proceso dalyvių prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmeta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 265 ir 270 straipsniais,

n u s p r e n d ė :

              atmesti ieškovės Viešosios įstaigos futbolo klubo ,,Žalgiris“ ieškinius atsakovėms Viešajai įstaigai ,,Žalgirio krepšinio centras“, Viešajai įstaigai Kauno ,,Žalgirio“ rėmėjas ir Viešajai įstaigai Futbolo klubui ,,Kauno Žalgiris“. 

              Atmesti atsakovių Viešosios įstaigos ,,Žalgirio krepšinio centras“ ir Viešosios įstaigos Kauno ,,Žalgirio“ rėmėjas priešieškinį ieškovei Viešajai įstaigai futbolo klubui ,,Žalgiris“.

              Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                 Vilija Mikuckienė