Administracinė byla Nr. I-2873-244/2010
Proceso Nr. 3-61-3-02029-2010-9
Procesinio sprendimo kategorija 12.3.2
(S)
VILNIAUS APYGARDOS
ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N
D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. lapkričio 18
d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio
teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos
Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Irenos Paulauskienės ir Gintaro Dzedulionio,
sekretoriaujant Olgai Uljanovai, dalyvaujant atsakovės atstovei Jurgitai
Apanskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal
pareiškėjos E.
S. skundą atsakovui VĮ Registrų centrui,
trečiajam suinteresuotam asmeniui VĮ Registrų centro Tauragės filialui dėl
sprendimo panaikinimo,
nustatė:
pareiškėja E. S. skunde
(b. l. 1–3) prašė panaikinti 2010-06-10 VĮ Registrų centro sprendimą Nr. 122 ir
įpareigoti atsakovą E. S. nuosavybės teise priklausantį
gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) g. 52, (duomenys
neskelbtini) k., Raseinių r., registro duomenų bazėje
įregistruoti kaip turintį vienintelio šeimos būsto statusą.
Pareiškėja
skunde paaiškino, kad VĮ Registrų centras nepagrįstai atsisakė įregistruoti
žymą (šeimos turtas) į pareiškėjai priklausantį gyvenamąjį namą, esantį adresu:
(duomenys
neskelbtini) g. 52, (duomenys neskelbtini) k., Raseinių
r., motyvuodamas tuo, kad, vadovaujantis nekilnojamojo turto registro centrinio
duomenų banko duomenimis, gyvenamajam namui, kurį prašoma įregistruoti šeimos
turtu, yra įregistruotas areštas. Pareiškėja mano, jog atsižvelgiant į tai, kad
ji šiuo metu yra išsiskyrusi ir viena augina du nepilnamečius vaikus, taip pat
į tai, jog su vaikais gyvena po skyrybų jai nuosavybės teise priklausančiame
gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) g. 52, (duomenys
neskelbtini) k., Raseinių r., kuris laikytinas šeimos būstu,
buvo visiškai pagrįsta prašyti nekilnojamojo turto registro tvarkytojo minėtą
gyvenamąjį namą registro duomenų bazėje įregistruoti kaip šeimos būstą.
Pareiškėja pažymi, kad dar iki sprendimo nutraukti santuoką tarp jos bei R. S., priėmimo, visą laiką nuo santuokos įregistravimo ir
namo įsigijimo, gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini)
g. 52, (duomenys
neskelbtini) k., Raseinių r., de facto buvo šeimos
gyvenamuoju būstu, t. y. jo, kaip šeimos būsto, statusas nepasikeitė.
Vienintelis pasikeitimas tas, jog po skyrybų nebeliko vieno bendrasavininkio,
todėl net ir tuo atveju, jeigu minėtas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis
namas, nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre kaip šeimos būstas,
siekiant apginti savo šeimos teises bei teisėtus interesus, esant tokiam
poreikiui yra pagrindas registro tvarkytojui teikti prašymą teisiškai
įregistruoti minėtą gyvenamąjį namą, kaip šeimos būsto statusą turintį
nekilnojamąjį turtą. Šeimos teisiniai santykiai pasibaigia tik tuo atveju, kai
išsiskiria sutuoktiniai, kurie neturėjo vaikų. Vaikams likus gyventi kartu su
vienu iš sutuoktinių, šeima išlieka. Likus šeimos turtui reikalingos ir
garantijos jam apsaugoti, todėl nutraukus santuoką, šeimos turto teisinis statusas
nutrūksta tik tarp buvusių sutuoktinių, tačiau statusas (režimas) lieka galioti
kitiems Civilinio kodekso 3.86 str. saugomiems subjektams – nepilnamečiams
vaikams iki pilnametystės. Todėl, pareiškėjos manymu, Centrinio registratoriaus
sprendimas atsisakyti registruoti gyvenamąjį namą kaip šeimos būstą,
motyvuojant tuo, kad yra įregistruotas areštas šiam turtui, bei ignoruojant tą
faktą, kad minėtas gyvenamasis namas visą laiką buvo ir yra naudojamas kaip
šeimos turtas, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėja pažymi, kad Raseinių
rajono apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-308-551-2009, be kita
ko, yra nuspręsta patvirtinti, kad šalių susitarimu jų dukros G.
S. išlaikymui iki jai sukaks 18 metų, t. y. 7 metus ir 6 mėnesius, bei
sūnui E. S. iki jam sukaks 18 metų, t. y. 12 metu ir 7
mėnesius, tėvas R. S. skirs po 800 Lt kiekvienam, t. y.
teismo yra nustatyta, kad G. S. bei
E. S. yra nepilnamečiai, taigi nėra pagrindo abejoti dėl
nepilnamečių vaikų amžiaus ir todėl Centrinio registratoriaus nurodymas
pateikti vaikų gimimo liudijimus yra neteisėtas bei perteklinis, ir todėl
turėtų būti naikintinas.
Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į
pareiškėjos skundą (b. l. 13–14) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip
nepagrįstą. Paaiškino, kad Nekilnojamojo turto registro
įstatymo 29 str. nurodytas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurioms esant
atsisakoma įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių
suvaržymus, juridinius faktus. Nagrinėjant pareiškėjos skundą nustatyta, kad
apribota disponavimo teisė nekilnojamuoju daiktu – gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys
neskelbtini) g. 52, (duomenys neskelbtini) k., Raseinių r., o tai
yra aplinkybė, numatyta Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 str. 7 p. –
įstatymai nenustato galimybės prašomus įregistruoti juridinius faktus
registruoti nekilnojamojo turto registre. Įregistravus areštus nekilnojamojo
turto registre, registro tvarkytojas neteko teisės keisti turto teisinę padėtį,
teisinį jo likimą, kadangi Turto arešto aktų registro įstatymas nenustato
galimybės prašomus įregistruoti juridinius faktus registruoti nekilnojamojo
turto registre.
Skundas atmestinas.
Pagal Lietuvos
Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 str. 1 d. juridiniai
faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir
šių teisių suvaržymais, registruojami padarant šio straipsnio 2 dalyje numatytą
žymą atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše. Pagal šio įstatymo 15 str.
2 d. 8 p. atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše gali būti daromos
žymos apie nekilnojamojo daikto priskyrimą šeimos turtui. Pagal šio įstatymo
29 str. 7 p. nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti
daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus,
jeigu prašymo nagrinėjimo metu įstatymai nenumato galimybės prašomas
įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ar
juridinius faktus registruoti nekilnojamojo turto registre.
Pareiškėja skundžia Centrinio registratoriaus ginčų
nagrinėjimo komisijos 2010-06-10 sprendimą Nr. 122 (b. l. 6-8), kuriuo
atsisakyta įregistruoti žymą apie E. S. nuosavybės
teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)
g. 52, (duomenys
neskelbtini) k., Raseinių r., priskyrimą šeimos turtui.
Pareiškėja 2010-05-03 prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centro Tauragės
filialą su prašymu įregistruoti žymą apie E. S. nuosavybės
teise priklausančio gyvenamojo namo priskyrimą šeimos turtui.
Teritorinis
registratorius, išnagrinėjęs prašymą bei prie jo pridėtus dokumentus,
2010-05-04 nusprendė prašymo netenkinti, nes pagal LR CK 3.86 str. nuostatas
šeimos turto teisinis režimas pasibaigia nutraukus santuoką (b. l. 22).
Pareiškėja
2010-05-21 kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydama panaikinti VĮ Registrų
centro Tauragės filialo 2010-05-04 sprendimą. Centrinio registratoriaus
ginčų nagrinėjimo komisija, 2010-06-10 sprendimu Nr. 122 atsisakė tenkinti
pareiškėjos prašymą (b. l. 6-8).
Byloje
nustatyta, kad pareiškėjos gyvenamasis namas yra areštuotas ir padaryta
atitinkama žyma Nekilnojamojo turto registre apie gyvenamojo namo areštą,
remiantis Turto areštų akto registro 2009-11-23 pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini).
Arešto akte nurodyta, kad yra apribotas disponavimas gyvenamuoju namu.
Turto areštų
aktų registro įstatymo 2 str. 1 d. nustatyta, kad turto areštas yra įstatymų
nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą
arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo
– laikinas apribojimas. Minėto įstatymo 2 str. 4 d. apibrėžia, kad disponavimo
teisės apribojimas - teisės pakeisti turto teisinę padėtį, teisinį jo likimą –
teisės turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti,
perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą
sutartimi apsunkinti – priverstinis laikinas apribojimas. Taigi siekiant
užtikrinti šių nustatytų apribojimų disponuoti areštuotu turtu realų
įgyvendinimą Turto arešto aktų registras perdavė duomenis apie nekilnojamojo
turto areštą VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registrui. Būtent
pastarasis registras turi garantuoti, kad iki gyvenamojo namo arešto
panaikinimo nebūtų įregistruotos kitų asmenų daiktinės teisės į nekilnojamąjį
turtą ir tokiu būdu būtų apsaugoti trečiųjų asmenų, kurių reikalavimų įvykdymui
užtikrinti areštuotas turtas, teisės ir teisėti interesai. Šiuo atveju
įregistravus daiktines teises į minėtą nekilnojamąjį daiktą būtų pažeistas
turto areštu uždėtas draudimas, nustatantis nuosavybės teisės (disponavimo
teisės) apribojimą ir tuo pačiu būtų pažeisti trečiųjų asmenų, kurių iniciatyva
taikytos nekilnojamojo daikto laikinosios apsaugos priemonės, turtiniai
interesai.
Pareiškėja
remiasi tuo, kad iki sprendimo nutraukti santuoką priėmimo, visą laiką nuo
santuokos įregistravimo ir namo įsigijimo, gyvenamasis namas buvo šeimos
gyvenamuoju būstu, t. y. jo, kaip šeimos būsto, statusas nepasikeitė.
Pagal LR CK
3.84 straipsnio 2 dalies 1 punktą šeimos turtu pripažįstama šeimos gyvenamoji
patalpa, nuosavybės teise priklausanti vienam arba abiem sutuoktiniams. Tam,
kad nekilnojamasis turtas būtų pripažintas šeimos turtu, būtinos dvi sąlygos:
tai turi būti turtas, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniams,
ir šis turtas turi būti šeimos gyvenamoji patalpa, t. y. gyvenamoji patalpa,
kurioje gyvena šeima. Teismų praktikoje pripažįstama, kad šeimos gyvenamąja
patalpa reikėtų laikyti tokią patalpą, kurioje šeima iš tikrųjų gyvena,
faktiškai naudojasi kaip savo būstu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo
29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2006, 2005 m. kovo 14 d. nutartis
civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2005, 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2006 ir kt.). Šeimos turtu taip pat pripažįstama ir teisė
naudotis šeimos gyvenamąja patalpa (CK 3.84 str. 3 d.). Santuokos pasibaigimas
panaikina šeimos turto teisinį režimą tik buvusiems sutuoktiniams (CK 3.86 str.
1 d.), tačiau jis lieka galioti nepilnamečiams vaikams. Teismo sprendimu gali būti suteikta teisė naudotis šeimos turtu ar jo dalimi
(uzufruktas).
LR CK
įtvirtinto šeimos turto instituto pagrindinis tikslas – apsaugoti nepilnamečių
vaikų ir silpnesniojo (visų pirma ekonominiu požiūriu) sutuoktinio teises ir
teisėtus interesus. Šeimos turto teisinio režimo esmė yra ta, kad toks turtas
gali būti naudojamas, valdomas ir juo disponuojama, atsižvelgiant į šeimos
santykius reglamentuojančiose teisės normose nustatytus ypatumus ir
apribojimus.
Byloje
neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjos gyvenamajam namui apribota disponavimo
teisė – įregistruotas areštas, t. y. yra įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis
taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės
sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo - laikinas apribojimas.
Disponavimo teisės apribojimas – teisės pakeisti turto teisinę padėtį, teisinį
jo likimą – teisės turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti,
išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį
turtą sutartimi apsunkinti. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 str. 7
punktas imperatyviai nustato Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo pareigą
atsisakyti įregistruoti daiktines teises, kai įstatymai nenumato tokios
galimybės. Kadangi kaip minėta, disponavimas areštuotu gyvenamuoju namu
draudžiamas remiantis Turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 4 dalimi,
atsakovas pagrįstai atsisakė pakeisti nekilnojamojo turto registre duomenis
apie areštuoto gyvenamojo namo teisinį režimą. Ginčijamo sprendimo teisėtumui
neturi įtakos Centrinio registratoriaus nurodymas
pateikti vaikų gimimo liudijimus.
Pareiškėja
neginčija fakto, kad namas yra areštuotas. Nekilnojamojo turto registro
nuostatų 61 punkte nustatyta, kad juridiniai faktai išregistruojami ir žymos
registre panaikinamos gavus įgaliotos institucijos ar suinteresuoto asmens
prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus, patvirtinančius įregistruoto juridinio
fakto pasibaigimą arba pasikeitimą.
Atsižvelgdamas
į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad skundžiamas Centrinio
registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2010-06-10 sprendimas Nr. 122 (b.
l. 6-8) priimtas laikantis galiojusių teisės aktų nuostatų bei procedūrų, todėl
nėra teisinio pagrindo jį naikinti.
Remiantis
išdėstytais motyvais, pareiškėjos skundas atmestinas (LR ABTĮ 88 str. 1
d. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p.,
127 str.,
n u s p r e n d ė :
Pareiškėjos E. S. skundą atmesti kaip
nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų
nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėjai
Gintaras Dzedulionis
Irena Paulauskienė
Liudmila Zaborovska