Civilinė byla Nr. 2T-8-186/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-60-3-00007-2014-5
Procesinio sprendimo kategorija: 130.3.2.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gegužės 15 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas,
sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,
dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei A. S., suinteresuoto asmens atstovui advokatui L. C.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. J. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Šveicarijos Konfederacijos Lavaux-Oron rajono taikos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimą dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, suinteresuotas asmuo – A. G.
Išnagrinėjus bylą pagal prašymą,
n u s t a t y t a :
Pareiškėja L. J. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydama pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Šveicarijos Konfederacijos Lavaux-Oron rajono taikos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimą byloje Nr. 5366822 dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš suinteresuoto asmens A. G. Pareiškėja prašyme nurodė, kad suinteresuotas asmuo šiuo metu gyvena Lietuvoje, todėl, siekiant įvykdyti Šveicarijoje priimtą sprendimą, yra būtina sprendimą pripažinti ir leisti jį vykdyti Lietuvos Respublikoje. Sprendimas turi būti pripažįstamas pagal Naujosios Lugano konvencijos III antraštinės dalies 33-37 straipsnius. Sprendimas yra įsiteisėjęs ir tapo privalomu vykdyti 2010 m. spalio 8 d., tačiau iki šiol nėra įvykdytas. Apie civilinės bylos iškėlimą suinteresuotam asmeniui buvo pranešta 2010 m. balandžio 28 d.
Suinteresuotas asmuo A. G. prašė pareiškėjos prašymą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad Šveicarija ratifikavo Naująją Lugano konvenciją tik 2010 m. spalio 20 d. ir ji įsigaliojo 2011 m. sausio 1 d., o sprendimas, kurį prašoma pripažinti, buvo priimtas iki konvencijos įsigaliojimo. Suinteresuotam asmeniui nebuvo sudaryta reali galimybė veiksmingai naudotis Šveicarijos teisės aktuose įtvirtintomis teisėmis, pareiškėja nepateikė dokumentų, įrodančių, jog suinteresuotas asmuo buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą. Be to, iš sprendimo turinio matyti, kad buvo sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių, o ne skolos priteisimo klausimai. Netgi preziumuojant, kad prašomu teismo sprendimu pareiškėjai iš suinteresuotojo asmens buvo priteista 614 800 Šveicarijos frankų, nepranešimas apie procesą suinteresuotam asmeniui užkirto kelią dalyvauti byloje ir iš esmės pažeidė jo teises. Jeigu suinteresuotas asmuo būtų žinojęs apie teismo procesą ir jam būtų sudaryta galimybė jame dalyvauti, jis būtų įrodęs mažesnę skolos sumą, nes skolos dydį teismo sprendimo priėmimo dieną suinteresuotas asmuo jau buvo sumažinęs 100 000 Šveicarijos frankų. 2009 m. birželio 26 d. skolos pripažinimo aktas, viršijantis 480 000 Šveicarijos frankų sumą, prieštarauja tiek Lietuvos, tiek Šveicarijos viešajai tvarkai. Pareiškėja suinteresuotam asmeniui paskolino 480 000 Šveicarijos frankų, pervesdama juos iš savo sąskaitos banke į suinteresuoto asmens asmeninę sąskaitą. Kadangi pareiškėja siekė išvengti pajamų mokesčio, kurį jai tektų mokėti nuo gautų palūkanų, jos reikalavimu suinteresuotas asmuo 2009 m. birželio 26 d. pasirašė skolos raštą, kuris apėmė paskolos dydį su neteisėtai reikalautomis palūkanomis, kurios skaičiuojant nuo pasiskolinimo momento iki paskolos grąžinimo termino pabaigos sudarė 11 procentų metinių palūkanų. Aplinkybės, kad pareiškėja vengė pajamų mokesčio mokėjimo, taip pat tai, kad paskola buvo nekomercinio pobūdžio, o palūkanos neatitiko protingumo kriterijaus, vertintinos kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Pareiškėja pasinaudojo suinteresuoto asmens finansinėmis problemomis, prancūzų kalbos ir Šveicarijos įstatymų nežinojimu bei teisinių žinių neturėjimu, dėl pareiškėjos darytos įtakos suinteresuotas asmuo pasirašė skolos raštą sumai, kurios realiai negavo. Piktnaudžiavimas teise taip pat yra viešosios tvarkos pažeidimas.
Prašymas tenkinamas iš dalies.
Užsienio valstybių teismų sprendimai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal tarptautinių sutarčių nuostatas. Tuo atveju, jeigu Lietuvos Respublikos ir teismo sprendimo kilmės valstybės (išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares) tarptautinė sutartis dėl teisinės pagalbos nesieja, užsienio valstybėje priimto teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) nuostatas (CPK 810 straipsnis). Užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo procedūros metu patikrinamas tik ją reglamentuojančiame teisės akte nustatytų nepripažinimo pagrindų egzistavimas, užsienio valstybės teismo sprendimas iš esmės neperžiūrimas, nevertinamas jo teisėtumas ir pagrįstumas. Tokio pobūdžio teismo procese gali būti patikrinami tik atitinkamame teisės akte (reglamente, tarptautinėje sutartyje, konvencijoje) įtvirtinti teismo sprendimo nepripažinimo pagrindai.
Kaip teisingai atsiliepime į prašymą dėl teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje nurodo suinteresuotas asmuo, Šveicarija ratifikavo Naująją Lugano konvenciją 2010 m. spalio 20 d. ir ji Šveicarijos Konfederacijai įsigaliojo 2011 m. sausio 1 d. Naujosios Lugano konvencijos VI antraštinės dalies 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad konvencija taikoma tik po jos įsigaliojimo kilmės valstybėje pradėtiems teismo procesams ir oficialiai parengtiems ar užregistruotiems kaip autentiški dokumentas, o kai siekiama pripažinti arba vykdyti teismo sprendimą ar autentišką dokumentą, – po jos įsigaliojimo valstybėje, į kurią kreipiamasi. Teismo procesinis sprendimas, kurį prašoma pripažinti ir leisti vykdyti, buvo priimtas 2010 m. rugsėjo 14 d., t. y. iki konvencijos įsigaliojimo. Pareiškėjos atstovė pateikė prašomą pripažinti sprendimą priėmusio teismo išduotą Naujosios Lugano konvencijos V priede įtvirtintą standartinės formos pažymėjimą (b. l. 112-114). Šį pažymėjimą Šveicarijos Konfederacijos teismas išdavė turėdamas omenyje, kad Naujoji Lugano konvencija pakeitė 1988 m. Lugano konvenciją kuri galiojo šioje valstybėje. Tačiau, kadangi nei 1988 m. Lugano konvencija, nei analogiška 1968 m. Briuselio konvencija Lietuvai nebuvo taikoma, nagrinėjamu atveju pateiktas pažymėjimas tik patvirtina prašomo pripažinti sprendimo priėmimo faktą, bet neįpareigoja, sprendžiant pareiškėjos prašymą, taikyti Naujosios Lugano konvencijos nuostatas. Todėl nagrinėjamu atveju dėl Šveicarijos Federacijos teismo priimto sprendimo pripažinimo taikoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso teisė, nustatanti užsienio teismų sprendimų pripažinimo tvarką.
CPK 810 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nesant tarptautinės sutarties, užsienio teismų sprendimus atsisakoma pripažinti, jeigu: 1) sprendimas nėra įsiteisėjęs pagal tos valstybės, kurioje jis yra priimtas, įstatymus; 2) pagal Lietuvos Respublikos teisę ar tarptautinės sutarties nuostatas byla priskirtina išimtinai Lietuvos Respublikos ar trečiosios valstybės teismų kompetencijai; 3) šaliai, kuri nedalyvavo nagrinėjant bylą, nebuvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos iškėlimą bei proceso metu nebuvo sudarytos procesinės gynybos galimybės, o tais atvejais, kai ji buvo neveiksni, – tinkamo atstovavimo galimybės; 4) užsienio teismo sprendimas, kurio pripažinimo yra prašoma, nėra suderinamas su Lietuvos Respublikos teismo sprendimu, priimtu byloje tarp tų pačių šalių; 5) sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai; 6) užsienio valstybės teismas priimdamas sprendimą išsprendė klausimus dėl Lietuvos Respublikos piliečio veiksnumo ar teisnumo, atstovavimo pagal įstatymą, šeiminių turtinių ar paveldėjimo teisinių santykių ir tai prieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautinei privatinei teisei, išskyrus atvejus, kai Lietuvos teismai byloje būtų priėmę tokį patį sprendimą.
Iš bylos duomenų matyti, kad sprendimas nebuvo apskųstas, nebuvo pateiktas prašymas dėl teisės gynimo, todėl jis tapo galutiniu ir privalomu vykdyti nuo 2010 m. spalio 8 d. (b. l. 8-9); pagal turimus duomenis byla pagal Lietuvos Respublikos teisę ar tarptautinės sutarties nuostatas nėra priskirtina išimtinai Lietuvos Respublikos ar trečiosios valstybės teismų kompetencijai; į bylą taip pat nebuvo pateikti duomenys, kad Šveicarijos Konfederacijos teismo sprendimas, kurio pripažinimo yra prašoma, nėra suderinamas su kokiu nors kitu Lietuvos Respublikos teismo sprendimu, priimtu byloje tarp tų pačių šalių; Šveicarijos Konfederacijos teismas nesprendė klausimų, susijusių su Lietuvos Respublikos piliečio veiksnumu ar teisnumu, atstovavimo pagal įstatymą, šeiminių turtinių ar paveldėjimo teisinių santykių. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra CPK 810 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 ir 6 punktuose įtvirtintų užsienio teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų.
Suinteresuotas asmuo byloje įrodinėjo, kad egzistuoja minėto straipsnio 1 dalies 3, 5 punktuose įtvirtintos sąlygos nepripažinti Šveicarijos Konfederacijos teismo sprendimo. CPK 810 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad užsienio teismo sprendimą atsisakoma pripažinti, jeigu šaliai, kuri nedalyvavo nagrinėjant bylą, nebuvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos iškėlimą bei proceso metu nebuvo sudarytos procesinės gynybos galimybės, o tais atvejais, kai šalis buvo neveiksni, – tinkamo atstovavimo galimybės, o 5 punkte - jeigu sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai.
Iš byloje esančio Lavaux-Oron rajono baudžiamojo persekiojimo bylų skyriaus mokėjimo reikalavimo matyti, kad pagal legalizuotą 2009 m. birželio 26 d. skolos pripažinimo aktą dėl to paties dydžio sumos, kurią skolintoja L. J. teigia suteikusi skolininkui A. G. – 614 800, iš skolininko buvo reikalaujama sumokėti kreditoriui šią sumą bei baudžiamojo persekiojimo procedūros išlaidas, pranešimas buvo įteiktas 2010 m. balandžio 28 d. G. L. (b. l. 13-14). Suinteresuotas asmuo atsiliepime pats nurodė, kad „Iš pareiškėjos pateiktų dokumentų (pareiškėjo prašymo priedas Nr. 10) iš tiesų matyti, kad 2010 m. balandžio 28 d. suinteresuoto asmens dukrai, L. G., buvo įteiktas mokėjimo reikalavimas“, tačiau suinteresuotas asmuo teigė, kad apie tokį dokumentą suinteresuotam asmeniui nebuvo žinoma ir dukra apie tokių dokumentų gavimą jo neinformavo, 2010 m. suinteresuotas asmuo ir jo dukra gyveno atskirai (dukra gyveno Šveicarijoje, suinteresuotas asmuo – Lietuvoje). Pareiškėja į bylą pateikė Paudex komunos gyventojų kontrolės duomenis apie tai, kad A. G. paskutiniu adresu (duomenys neskelbtini) atvyko 2009 m. balandžio 28 d. ir išvyko 2011 m. rugsėjo 1 d. (b. l. 136, 137). Dėl šios priežasties, nepaisant to, kad Gyventojų registro duomenimis suinteresuotas asmuo nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. gyvenamąją vietą buvo deklaravęs (duomenys neskelbtini), faktiškai šiuo laikotarpiu buvo išvykęs į Šveicariją ir ten turėjo gyvenamąją vietą. Pranešimas buvo įteiktas skolininko adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 13), t. y. tuo pačiu adresu, kaip ir adresas, nurodytas Paudex komunos gyventojų kontrolės pateiktoje informacijoje. Į bylą nepateikti duomenys, kad suinteresuoto asmens dukra turėtų priešingą teisinį suinteresuotumą ar kad ji neturėjo galimybės perduoti priimto pranešimo adresatui ar pan. Esant duomenų apie suinteresuoto asmens gyvenamąją vietą nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. adresu (duomenys neskelbtini), taip duomenų apie tai, kad pranešimas skolininkui buvo įteiktas tuo pačiu adresu 2010 m. balandžio 28 d., teismas neturi pagrindo sutikti su suinteresuotu asmeniu dėl CPK 810 straipsnio 1 dalies 3 punkto egzistavimo, t. y. kad suinteresuotam asmeniui nebuvo pranešta apie civilinės bylos iškėlimą.
Kaip jau minėta, suinteresuotas asmuo, prašydamas nepripažinti užsienio teismo sprendimo, taip pat remiasi tuo, kad sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai. Šią aplinkybę grindžia tuo, jog paskolos sutartimi buvo siekiama neteisėtų tikslų, sutartyje buvo nustatytos lupikiškos palūkanos, be to, paskolos sutartis buvo sudaryta pareiškėjai piktnaudžiaujant teise. Tokie argumentai yra susiję su prašomo pripažinti teismo sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu ir nėra įtvirtinti tarp nepripažinimo pagrindų, todėl jie negali būti svarstomi sprendžiant sprendimo pripažinimo klausimą. Be to, nagrinėjamu atveju netikslinga plačiau aptarinėti šio nepripažinimo pagrindo dėl toliau šioje nutartyje nurodomų aplinkybių, t. y. dėl to, kad iš teismo sprendimo turinio negalima daryti išvados, jog prašomu pripažinti sprendimu buvo priteista 614 800 Šveicarijos frankų suma, o suinteresuoto asmens argumentai dėl prieštaravimo viešajai tvarkai būtent ir yra susiję su 614 800 Šveicarijos frankų suma. Nevertinant šių aplinkybių, pagal į bylą pateiktus duomenis nėra pagrindo daryti išvadą, kad užsienio teismo sprendimas dėl kokių nors kitų priežasčių prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai.
Taigi teismas, išnagrinėjęs šioje civilinėje byloje esančius duomenis, CPK 810 straipsnio 1 dalyje nustatytų užsienio teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų nenustatė. Esant šioms aplinkybėms, yra teisinis pagrindas pripažinti Šveicarijos Federacijos Lavaux-Oron rajono taikos teismo sprendimą.
Pareiškėja taip pat prašo pripažintą teismo sprendimą leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje. Tokio prašymo patenkinimas suponuoja priverstinį vykdymą. Toliau nutartyje išdėstomų motyvų pagrindu ši prašymo dalis tenkinama tik iš dalies.
Pareiškėja prašyme prašo pripažinti ir leisti vykdyti 2010 m. rugsėjo 14 d. Lavaux-Oron rajono taikos teismo sprendimą, kuriuo, jos teigimu, pareiškėjai L. J. iš atsakovo A. G. buvo priteista 614 800 Šveicarijos frankų, 5 procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 2009 m. rugsėjo 27 d., bei nustatyta, kad ieškovės L. J. bylinėjimosi išlaidos sudaro 990 Šveicarijos frankų, nurodyta A. G. sumokėti L. J. 1 790 frankų išlaidoms kompensuoti. Tačiau iš pareiškėjos teismui pateikto 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimo turinio negalima daryti išvados, kad pareiškėjai iš suinteresuoto asmens yra priteista 614 800 frankų suma ir 5 procentų metinės palūkanos nuo 2009 m. rugsėjo 27 d. Pateiktame sprendime nurodyta, kad taikos teisėjas priima sprendimą laikinai panaikinti prieštaravimą dėl 614 800 frankų sumos su 5 procentų metinėmis palūkanomis, skaičiuojamomis nuo 2009 m. rugsėjo 27 d. Pareiškėjos atstovė žodiniame teismo posėdyje išsakė teiginį dėl tikėtinai ne visai tikslaus prašomo pripažinti ir leisti vykdyti teismo sprendimo vertimo iš prancūzų kalbos. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui buvo suteikta teisė pateikti įrodymus dėl ginčijamų teisinių ir faktinių aplinkybių (b. l. 102-104). Nepaisant to, pareiškėjos atstovė nesiėmė priemonių pašalinti jos nuomone užsienio teismo sprendimo vertime į lietuvių kalbą padarytų vertimo trūkumų, nors pareigą kartu su prašymu pripažinti užsienio teismo sprendimą pateikti ir jo įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą turi būtent pareiškėja (CPK 811 straipsnio 2 dalis). Nesant kitokių duomenų, netikėti oficialaus dokumento Nr. KC10.020905, išduoto 2010 m. rugsėjo 14 d., patvirtintu vertimu į lietuvių kalbą, teismas neturi pagrindo. Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu išdėstė argumentus ir dėl to, kad sprendimas priimtas taikant sutrumpintą procesą (analogišką LR CPK įtvirtintą teismo įsakymo institutui), ir, jos nuomone, sprendimo turinys patvirtina 614 800 Šveicarijos frankų priteisimo faktą. Tačiau, kaip jau minėta, lingvistiškai analizuojant pateikto sprendimo turinį tokia išvada negalima, o teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi suteikta galimybe pateikti atitinkamų užsienio teisės normų vertimą į valstybinę kalbą ir atskleisti jų reikšmę nagrinėjamoje byloje įrodinėjamų aplinkybių kontekste, pareiškėja nepasinaudojo. Be to, pačiame sprendime nurodyta, kad sprendimas priimamas pagal prašymą dėl turto arešto nuėmimo.
Tiek pirmoji, tiek antroji teismo sprendimo dalys (pirmoji – priimti sprendimą laikinai panaikinti prieštaravimą dėl 614 800 frankų sumos su 5 proc. metinėmis palūkanomis, skaičiuojamomis nuo 2009 m. rugsėjo 27 d., antroji – nustatyti, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidos sudaro 990 Šveicarijos frankų) pagal savo pobūdį priskirtinos prie nereikalaujančių vykdymo sprendimų kategorijos (juo teismas atlieka tam tikrus procesinius veiksmus – laikinai panaikina prieštaravimą, nustato bylinėjimosi išlaidų sumą). Kitaip tariant ši prašomo pripažinti teismo sprendimo dalis neturi vykdytinumo savybės - pagal tokį teismo sprendimą negalės būti išduotas vykdomasis raštas, kuris galėtų būti pateiktas privestinai vykdyti antstoliui CPK nustatyta tvarka (CPK 773-779 straipsniai). Dėl šios priežasties vykdytina Lietuvos Respublikoje yra tik ta pripažinto sprendimo dalis, kuria nurodyta A. G. sumokėti L. J. 1 790 Šveicarijos frankų sumą išlaidų, kurias sudaro: 990 Šveicarijos frankų bylinėjimosi išlaidoms kompensuoti, 800 Šveicarijos frankų honorarams, patirtoms išlaidoms ir atlyginimui už laikotarpį, vykdant pavestus įgaliojimus. Todėl prašymas leisti vykdyti pripažintą teismo sprendimą tenkinamas tik aptartoje dalyje.
Pareiškėja pateikė prašymą priteisti 7 502,24 Lt bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 7 000 Lt (2 000 Eur) išlaidos teisinei pagalbai apmokėti, 502,24 Lt (146 Eur) kitos išlaidos, kurias sudaro 391,95 Lt (113,52 Eur) vertimo išlaidos, 10 Lt (2,90 Eur) išlaidos už pažymą iš Gyventojų registro tarnybos, 100 Lt (28,96 Eur) notaro paslaugos, ir šias išlaidas bei jų apmokėjimą pagrindžiančius duomenis (b. l. 25-31). Papildomai pareiškėja pateikė prašymą priteisti 500 Eur už papildomus vertimus iš prancūzų kalbos, 58,21 Eur įteikimo per antstolį išlaidas. Iš viso pareiškėjos prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro 2 704,21 Eur (b. l. 128-131). Suinteresuotas asmuo taip pat pateikė prašymą priteisti 301,37 Eur išlaidas, kurias sudaro išlaidos už teisines paslaugas – 133,79 Eur, vertimo išlaidos – 115,27 Eur, PVM – 52,30 Eur, ir jas pagrindžiančius duomenis (b. l. 98-100). Suinteresuoto asmens advokatas vėliau pateikė patikslintą prašymą priteisti 1 954,48 eurų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 984,52 Eur išlaidos už atsiliepimo į prašymą parengimą, 115 Eur vertimo išlaidos, atstovavimas teisme, kitų procesinių dokumentų rengimas, teisinės konsultacijos – 444,04 Eur, PVM 21 proc. – 410,44 Eur. (b. l. 162-167). Iš bylos duomenų matyti, kad byloje vyko keturi teismo posėdžiai: 2015 m. sausio 12 d. teismo posėdis, kuris truko nuo 9 val. iki 9 val. 15 min. (b. l. 107), 2015 m. kovo 10 d. teismo posėdis, kuris truko nuo 10 val. iki 10 val. 25 min. (b. l. 118-119), 2015 m. balandžio 14 d., kuris truko nuo 10 val. iki 10 val. 13 min. ir kuriame dalyvavo tik pareiškėjos atstovė advokatė A. S. (b. l. 123-124), 2015 m. balandžio 30 d. teismo posėdis, kuris truko nuo 9 val. 10 min iki 10 val. 26 min. (b. l. 168-169).
Pareiškėjos prašomas pripažinti teismo sprendimas pripažintinas, tačiau leistina vykdyti tik jo dalį dėl 1 790 Šveicarijos frankų išieškojimo iš suinteresuoto asmens, nors buvo prašoma leisti vykdyti ir dėl 614 800 Šveicarijos frankų bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo 2009 m. rugsėjo 27 d. Kadangi pareiškėja užsienio valstybės sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūrą inicijavo siekdama, kad minėtas sprendimas įgytų teisinę galią Lietuvos Respublikos teritorijoje ir sukeltų atitinkamus teisinius padarinius, teismas sprendžia, kad buvo patenkinta mažiau 1 procento pareiškėjos prašyme nurodytų reikalavimų, atitinkamai pagal šią proporciją paskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos. Teismas, įvertinęs šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal nurodytą proporciją, jas sumažinęs pagal Rekomendacijose dėl civilinėje bylose priteisinto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytus dydžius (vadovaujantis redakcija, galiojusia iki 2015 m. kovo 20 d. – suinteresuoto asmens advokato atliktai teisinei pagalbai apskaičiuoti iki 2015 m. kovo 20 d., po 2015 m. kovo 20 d. atliktiems veiksmas (dalyvavimas 2015 m. balandžio 30 d. teismo posėdyje)– vadovaujantis šiuo metu aktualia Rekomendacijų redakcija), taip pat įskaitydamas suinteresuoto asmens pareiškėjai mokėtiną bylinėjimosi išlaidų sumą į suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, sprendžia, kad suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos priteistina 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 93, 98 straipsniai).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 809 – 812 straipsniais,
n u t a r i a :
Pareiškėjos L. J. prašymą tenkinti iš dalies.
Pripažinti Lietuvos Respublikoje Šveicarijos Konfederacijos Lavaux-Oron rajono 2010 m. rugsėjo 14 d. taikos teismo sprendimą, kuriuo: priimtas sprendimas laikinai panaikinti prieštaravimą dėl 614 800 frankų sumos su 5 proc. metinėmis palūkanomis, skaičiuojamomis nuo 2009 m. rugsėjo 27 d.; nustatyta, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidos sudaro 990 frankų; nurodyta A. G. sumokėti L. J. 1 790 frankų sumą, kurią sudaro 990 frankų bylinėjimosi išlaidoms kompensuoti; 800 frankų honorarams, patirtoms išlaidoms iš atlyginimui už laikotarpį, vykdant pavestus įgaliojimus.
Leisti vykdyti pripažinto Šveicarijos Konfederacijos Lavaux-Oron rajono 2010 m. rugsėjo 14 d. taikos teismo sprendimo dalį, kuria A. G. nurodyta sumokėti L. J. 1 790 frankų sumą išlaidų.
Priteisti A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini)) iš L. J., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini)) 1 000 (vieną tūkstantį) Eur bylinėjimosi išlaidų.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Teisėjas Egidijus Žironas