Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1A-49-2009].doc
Bylos nr.: 1A-49/2009
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Baudžiamoji byla Nr

            Baudžiamoji byla Nr. 1A-49/2009 

             Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                               1.1.8.1.1; 1.2.3.1; 2.1.7.4

 

                                  

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

   N U T A R T I S

  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

     2009 m. sausio 19 d.

   Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),

teisėjų: Svajūno Knizlerio, Aloyzo Kruopio, 

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,                                                                                         dalyvaujant prokurorei Dainorai Miliūtei,                                                           

gynėjai Leonorai Vasiliauskienei,

nuteistajai S. G.,

vertėjai Vladislavai Tumas,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 18 d. nuosprendžio, kuriuo S. G. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta laisvės atėmimu 9 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš S. G. priteista A. G. 3 086 litai turtinei ir 10 000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė :

 

S. G. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad 2007 m. spalio 7 d., laikotarpiu nuo 11 val. iki 15 val., bute (duomenys neskelbtini), apsvaigusi nuo alkoholio konflikto metu tyčia peiliu sudavė vieną smūgį ant lovos gulėjusiam G. G. į nugaros kairę pusę, padarydama durtinę-pjautinę kiauryminę žaizdą nugaros kairėje su kiauriniu kairio plaučio bei diafragmos pažeidimais, tai komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu, nuo to G. G. vietoje mirė, ir tokiu būdu tyčia jį nužudė.

Nuteistoji S. G. apeliaciniu skundu prašo bylą grąžinti iš naujo tirti. Nurodo, jog jai inkriminuoto nusikaltimo nepadarė. Byloje nėra jokių jos kaltę įrodančių objektyvių įrodymų. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiant nedalyvavo gynėjas, todėl buvo suvaržyta jos teisė į gynybą. Visi parodymai ikiteisminio tyrimo metu gauti, pareigūnams darant psichologinį spaudimą. Parodymų protokolus ji pasirašė neperskaičiusi, nes girta nieko nesuprato. Be to, juose užrašyti ne visi jos parodymai. Prašo nesivadovauti pirminiais parodymais, kadangi girta negalėjo tiksliai prisiminti visų įvykio aplinkybių, kurias prisiminė vėliau. Jos vėlesni parodymai yra teisingi. Niekas nepaliudijo, kad apeliantė rankoje turėjo peilį ar kad būtent ji dūrė nukentėjusiajam, ant jos rūbų nerasta kraujo. Po muštynių ji išėjo iš namų apie 11.30 val. ir grįžo apie 14 val. Per tą laiką įvyko konfliktas tarp nukentėjusiojo ir R. P. Būtent po jų konflikto nukentėjusiajam pasidarė bloga. Apeliantei išeinant iš namų, nukentėjusysis buvo sveikas ir gyvas. Prašo į teismo posėdį iškviesti liudytojus E. G., R. V., R. P. ir jos motiną. Teismo posėdyje šį prašymą pakeitė ir pageidavo apklausti tik dvi pastarąsias liudytojas.

Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja prašo nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo skundą atmesti.

Nuteistosios S. G. apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegijos nuomone, S. G. kaltė padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, paskyrė tinkamą bausmę.

Esminių BPK pažeidimų byloje nenustatyta.             

Nuteistoji ginčija savo kaltę dėl G. G. mirties teigdama, kad byloje nėra jos kaltę įrodančių objektyvių įrodymų.

Toks nuteistosios apeliacinio skundo motyvas atmetamas kaip nepagrįstas, nes jį paneigia pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtas ir nuosprendyje įvertintas įrodymų visetas.

Apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjos praėjus nedaug laiko po įvykio (t. 1, b. l. 40-48),      S. G. parodė, jog įvykio dieną ji, G. G. ir R. P. gėrė degtinę. Pasibaigus degtinei, G. G. liepė eiti pasiskolinti pinigų ir dar parnešti degtinės. Jai atsisakius, jis stvėrė ją už plaukų, tampė, daužė, sudavė kelis smūgius kumščiu į galvą. Ištrūkusi ji nuėjo į virtuvę, iš spintelės stalčiaus atsinešė didelį peilį ir, priėjusi prie sofos, ant kurios gulėjo G. G., dūrė jam vieną kartą į kairį šoną. Po to numetė peilį koridoriuje ant grindų, o pati išėjo degtinės. Grįžo namo po 15-20 minučių. G. G. tuo metu gulėjo ant sofos ta pačia poza. Tuo metu, kai ji dūrė vyrui peiliu, R. P. sėdėjo ant kitos sofos ir žiūrėjo televizorių, peilio galėjo nematyti. Ji nenorėjo vyro nudurti, norėjo tik pagąsdinti.

Šiuos parodymus S. G. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 50-51).

Apklausta daugiau nei po pusės metų ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 60-62),                  S. G. jau iškėlė versiją, kad jos vyrą galėjo nužudyti kartu girtavusi R. P.

Pirmosios instancijos teisme S. G. parodė po konflikto su G. G. išėjusi iš namų. Grįžus po valandos, dukra pasakė, jog vyras susimušė su R. P. ir dabar jam bloga. Ji priėjo prie vyro ir paklausė, kas atsitiko. Šis paminėjo R. P. vardą ,,Rimka“. Kai vyras paminėjo vardą, nuteistoji paklausė R. P., kas atsitiko, tačiau ji atsakė nieko nemačiusi ir nežinanti.

Apeliacinės instancijos teisme apeliantė taip pat neigė dūrusi peiliu savo vyrui ir laikėsi versijos, kad tai galėjo padaryti R. P.

Iš išdėstytų nuteistosios parodymų matyti, jog jie dėl G. G. sužalojimo yra prieštaringi, vėlesniais parodymais nuteistoji siekia savo veiksmus priskirti įvykio metu toje pačioje patalpoje buvusiam kitam asmeniui.

Tačiau nuteistosios ikiteisminio tyrimo teisėjai duotus parodymus patvirtina liudytojų        R. P., E. G. ir R. V. parodymai. Be to, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad netrukus po įvykio nuteistoji geriau prisiminė visas aplinkybes, o praėjus daugiau nei pusei metų pakeitė gynybos taktiką. Kai kurių detalių nesutapimas tarp nuteistosios bei liudytojų parodymų paaiškinamas S. G. ir R. P. girtumu bei tuo, jog įvykio metu E. G. su R. V. miegojo virtuvėje ir pabudę nuo triukšmo negalėjo visko žinoti, kas vyko kambaryje.  

Apklausta netrukus po įvykio, liudytoja R. P. ikiteisminio tyrimo teisėjai parodė (t. 1, b. l. 78-83), kad įvykio dieną, apie 11 val., ji, S. G. ir G. G. pradėjo vartoti alkoholį. S. G. ėmė pavyduliauti vyro ir dėl to pradėjo jai priekaištauti. Prasidėjo konfliktas tarp S. G. ir G. G. Tuo metu liudytoja sėdėjo ant vienos sofos, o jie – ant kitos. G. G. kažką pasakė liudytojai, tada ji atsikėlė nuo sofos, priėjo prie jo, neprisimena sėdinčio ar gulinčio, ir delnu sudavė jam į galvą. Liudytoja prisimena, jog kažkuriuo metu, kai G. G. gulėjo ant sofos veidu į sieną ant dešinio šono, prie jo priėjusi S. G. pasilenkė. Ką ji darė, nematė, nes ji buvo nusisukusi nugara nuo liudytojos.

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja R. P. patvirtino savo parodymus (t. 1, b. l. 84-85).

Apeliacinės instancijos teisme liudytoja R. P. patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjai duotus parodymus ir patikino, kad S. G. rankose peilio nematė. Liudytoja žiūrėjo televizorių, o S. G. stovėjo nusisukusi nugara nuo jos, todėl liudytoja peilio nematė. Neprisimena, kiek laiko S. G. nebuvo namie. Taip pat neprisimena G. G. minėjus liudytojos vardą.

Liudytoja E. G. pirmosios instancijos teisme parodė, jog įvykio dieną, apie 11 val., su sugyventiniu R. V. po vakarėlio grįžo namo pamiegoti, nes visą naktį nemiegojo. Tėvai ir R. P. gėrė alkoholinius gėrimus. Ji su sugyventiniu užmigo, bet vėliau nuo triukšmo pabudo. Mama su tėvu dėl kažko susibarė. Liudytoja atsikėlė jų išskirti, nes jie apsistumdė tarpusavyje. Ji mamą nutraukė nuo tėvo, tada šis atsisėdo ant sofos, o motina kažkur išėjo. Vėliau tėvas susibarė su R. P. Liudytoja konfliktą matė per kambario durų tarpą. Įėjusi į kambarį, liepė tėvui ir R. P. nusiraminti, bet po kurio laiko barnis vėl prasidėjo, nes tėvas ją įžeidinėjo, o pastaroji pradėjo varyti tėvą iš namų. Tėvas gulėjo ant nugaros, o R. P. priėjusi rankomis pradėjo daužyti tėvą į galvą, veidą. Vėliau jie nusiramino. Po kurio laiko įėjusi į kambarį liudytoja pamatė, kad tėvas keistai kvėpuoja. Paskui grįžo motina.

Analogiškus parodymus pirmosios instancijos teisme davė liudytojas R. V. Jis parodė, jog apie 15 val. pabudo nuo triukšmo. Atidaręs duris pamatė, kad R. P. pykstasi su G. G., matė ją ranka daužant gulintį G. G. į galvą. Įėjęs į kambarį, jis atitraukė   R. P. nuo G. G. . S. G. tuo metu buvo kažkur išėjusi. Prieš tai S. G. barėsi su vyru. Vėliau nukentėjusysis pradėjo aimanuoti, pasikeitė jo veidas, todėl buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. S. G. į namus parėjo, prieš atvykstant medikams.

Iš aptartų liudytojų E. G., R. V. ir R. P. parodymų matyti, jog įvykio metu bute buvo girtaujama, tarp S. G. ir nukentėjusiojo buvo kilęs konfliktas.

Liudytojai E. G. bei R. V. patvirtino nuteistosios teiginį, kad po to su G. G. konfliktavo R. P. . Šio fakto neneigia pati R. P.

Tačiau nė vienas liudytojas nepatvirtino nuteistosios versijos, jog nukentėjusįjį peiliu galėjo sužaloti R. P.

Specialisto išvados Nr. M 2658/07 (01) duomenys (t. 1, b. l. 20-24) įrodo, kad                    G. G. mirė nuo durtinio-pjautinio kiauryminio nugaros kairės pusės sužalojimo su kiauriniu kairio plaučio bei diafragmos pažeidimais, įvykus ūmiam vidiniam nukraujavimui. G. G. durtinis-pjautinis nugaros sužalojimas padarytas vienu dūriu.

Liudytojai E. G. ir R. V. teisme parodė, jog R. P. mušė G. G. rankomis į galvą, veidą, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad jo mirties priežastis yra ne galvos ar veido sužalojimas, bet durtinis-pjautinis nugaros sužalojimas.

Abu liudytojai teigė, jog konflikto su R. P. metu G. G. gulėjo ant nugaros, bet G. G. mirtinas sužalojimas padarytas peiliu į nugaros kairę pusę. Taigi gulinčiam ant nugaros G. G. R. P. negalėjo suduoti smūgio į nugarą. 

Be to, ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. V. išsamiau parodė (t. 1, b. l. 124-126), kad, išgirdęs triukšmą kambaryje ir pamatęs R. P. suduodant delnu į veidą G. G., atėjo raminti ir R. P. nustūmė nuo gulinčio G. G., tačiau jos rankose nematė nei peilio, nei jokio kito aštraus daikto. 

Iš nuteistosios S. G. pirminių parodymų matyti, jog po to, kai ji peiliu smūgiavo G. G. į nugarą, peilį išmetė kažkur koridoriuje, grįžusi namo ten jį matė.

Patalpų apžiūros protokolo duomenys (t. 1, b. l. 5-7) įrodo, kad peilis rastas virtuvėje, spintelės stalčiuje.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad jį ten padėjo pati nuteistoji ir dėl girtumo neprisiminė, kur po įvykio jį matė, nes bute buvę liudytojai neigė peilį lietę, o iš liudytojų E. G., R. V. ir R. P. parodymų matyti, jog po to, kai buvo konfliktuojama su G. G., ir po to, kai jam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, R. P. nebuvo išėjusi iš kambario, taigi ji negalėjo peilio nei numesti koridoriuje, nei padėti virtuvėje į stalčių.

Bylos duomenys įrodo, kad S. G. turėjo motyvą smurtauti, nes iš specialisto išvados Nr. G 2002/08 (01) duomenų (t. 1, b. l. 70) matyti, jog jai nustatyta poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje, padaryta paveikus kietu buku daiktu prieš Trakų ligoninės gydytojo apžiūrą, kur ji buvo apžiūrėta, praėjus trims dienoms po konflikto su G. G. .

Taigi nustatytas sužalojimas patvirtina nuteistosios pirminius parodymus, kad vyras prieš ją vartojo fizinį smurtą, o tai buvo pakankamas motyvas griebtis smurto pačiai.

Dėl aptartų įrodymų apeliantės versija, jog G. G. sužalojo R. P., yra neįtikinama, nepagrįsta bylos duomenimis, todėl atmetama.

Nors liudytojai tiesiogiai nematė, kad S. G. dūrė peiliu G. G., tačiau, išanalizavus aptartus parodymus, galima daryti išvadą, jog liudytojų R. P., E. G. ir R. V. parodymai dėl G. G. sužalojimo aplinkybių atitinka nuteistosios pirminius parodymus.

Nuteistoji, neigdama savo pirminius parodymus, motyvuoja, kad jie gauti neteisėtai, nesilaikant procesinių taisyklių, t. y. ją apklausiant ikiteisminio tyrimo metu nedalyvavo gynėjas, pareigūnai darė psichologinį spaudimą, protokolus ji pasirašė neperskaičiusi, nes buvo girta.

Tokie apeliacinio skundo motyvai niekuo nepagrįsti.

Iš Trakų rajono policijos komisariato Lentvario policijos nuovados vyresniojo patrulio tarnybinio pranešimo matyti, jog 2007 m. spalio 9 d. S. G. buvo pristatyta atlikti ikiteisminio tyrimo procesinius veiksmus, tačiau su ja bendrauti nebuvo galimybės, nes buvo visiškai girta, todėl patalpinta išblaivinti (t. 1, b. l. 63). Kitą dieną, t. y. spalio 10 d., su S. G. taip pat nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai ir tik spalio 11 d. ji buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją.

Tai rodo, kad S. G. buvo pakankamai laiko išblaivėti, todėl nėra pagrindo teigti, jog pas ikiteisminio tyrimo teisėją ji buvo apklausiama girta.

Kita vertus, iš minėtos apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolo (t. 1, b. l. 40-48) matyti, kad S. G. apklausta dalyvaujant gynėjai. Be to, apklausoje dalyvavo prokurorė ir ikiteisminio tyrimo teisėja. Taigi, jeigu apeliantė būtų buvusi girta, apklausoje dalyvavę asmenys būtų tai pastebėję, o gynėja neleistų apklausti neblaivios ginamosios. 

Bylos duomenys įrodo, jog gynėja visada dalyvavo apklausiant apeliantę. Gynėjos nebuvo tik įtariamosios parodymus patikrinant vietoje (t. 1, b. l. 50-51), tačiau prieš šį ikiteisminio tyrimo veiksmą įtariamajai buvo išaiškinta teisė turėti gynėją (t. 1, b. l. 49). Dėl to nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo suvaržyta apeliantės teisė į gynybą.

Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių kitą nuteistosios teiginį, jog pareigūnai jai darė psichologinį spaudimą.

Pareigūnai negalėjo pasakyti S. G. nusikaltimo aplinkybių, kurias ji išdėstė apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, nes tuo metu įvykio vietoje jų nebuvo ir jie patys nežinojo, o nuteistoji, nepadariusi nusikaltimo, negalėtų visko smulkiai papasakoti. Juo labiau kad kitą dieną ji ikiteisminio tyrimo teisėjai duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje.

Dėl išdėstytų motyvų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog reikia vadovautis S. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjai.

Pagal bylos duomenis G. G. mirtis sutapo su S. G. grįžimu į namus. Nuteistoji, pasinaudodama šia aplinkybe, bando įtikinti teismą, kad G. G. nužudytas, jai nesant namuose, apeliaciniame skunde nurodydama, jog ji išėjo iš namų apie 11.30 val., o grįžo apie 14 val.

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė įrodo, kad greitoji medicinos pagalba iškviesta 15.43 val. (t. 1, b. l. 29).

Iš pirminių nuteistosios parodymų matyti, jog po to, kai dūrė vyrui peiliu, ji išėjo pirkti degtinės: trečiame aukšte gyvenančiai ,,babai Oliai“ pardavė maisto produktų, nuėjo į kioskelį ir, nupirkusi du buteliukus odekolono, po 15-20 minučių grįžo į namus (t. 1, b. l. 40-48).

Liudytojai E. G. ir R. V. ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, kad S. G. grįžo namo po 15 minučių (t. 1, b. l. 101-102, 119-120).

Nuteistosios skirtingų parodymų patikimumas jau aptartas, todėl teisėjų kolegija atmeta                     versiją, jog ji namuose nebuvo keletą valandų, nes nelogiška tiek laiko pirkti odekoloną netoli esančiame kioskelyje.

Nuteistoji teisi apeliaciniame skunde teigdama, jog, jai išėjus iš namų, vyras dar buvo gyvas.

Iš jau minėtos specialisto išvados Nr. M 2658/07 (01) matyti, kad G. G. po jam padaryto durtinio-pjautinio nugaros sužalojimo apie keliasdešimt minučių galėjo atlikti savarankiškus veiksmus.

Taigi akivaizdu, jog po smūgio peiliu išėjusi pirkti alkoholio S. G. savo vyrą   G. G. paliko gyvą. Jis dar buvo gyvas, ir jai sugrįžus po 15-20 minučių.

Tai, kad įvykio metu apeliantės rankoje niekas nematė peilio, o ant jos rūbų nerasta nukentėjusiojo kraujo, nepaneigia S. G. kaltės ir neįrodo jos nekaltumo, nes kaltę įrodo pirmosios instancijos teismo nuosprendyje bei šioje nutartyje aptartų įrodymų visetas.

Atkreipiamas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistoji neparodė G. G. minėjus R. P. kaip numanomą jo sužalojimo kaltininkę. Ši nuteistosios versija atsirado tik pirmosios instancijos teisme. Tokios aplinkybės nepatvirtino ir liudytojai E. G. bei R. V. Jie tik parodė, jog G. G. prieš mirtį dejavo, gargaliavo.

Apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja M. K. paneigė nuteistosios žodžius, kad pastaroji būtent iš šios liudytojos išgirdo apie liudytojos dukrą R. P. sakomus žodžius ,,Na, dabar Rima sės ilgam“, kurie turėtų reikšti, jog dėl G. G. mirties kalta R. P.

Liudytoja M. K. parodė atvykusi į savo butą, kur buvo nužudytas G. G., kalbėjusi su verkiančia dukra, kurią kiti kaltino nužudymu, ir jai sakiusi: ,,Jeigu tu kalta, tai tu ir atsakysi“, tačiau dukra tvirtino nieko nepadariusi.      

Taigi liudytojos M. K. parodymai net netiesiogiai neįrodo R. P. kaltės. Dėl to nuteistosios versija, kad G. G. nužudė R. P., vertinama kaip pasirinktas gynybos būdas.

Asmens kaltė įrodinėjama baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka                      (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Ją įrodo teisėtais būdais ir laikantis procesinių taisyklių gauti įrodymai (BPK 20 straipsnio 4 dalis), kurių patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu (BPK 301 straipsnio 1 dalis) ir kurie įvertinti, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio           5 dalies reikalavimų. Būtent tokių įrodymų visetas nustatytas šioje byloje.

Visos nustatytos ir jau aptartos bylos aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino išnagrinėtų įrodymų visetą, įrodantį S. G. kaltę. Apeliacinės instancijos teisme patikrinta bei paneigta apeliantės versija dėl kito asmens kaltės. Įrodyta, kad būtent nuteistoji G. G. sužalojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytomis aplinkybėmis, o tarp kaltininkės padarytos veikos – dūrio peiliu ir padarinių – nukentėjusiojo mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo mirtis yra dėsningas, neatsitiktinis kaltininkės veikos rezultatas. 

Taigi išdėstyti motyvai teisėjų kolegijai leidžia teigti, jog pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo nuteistosios S. G. veiką pagal BK 129 straipsnio 1 dalį kaip nužudymą, padarytą tiesiogine tyčia. Tyčios turinys atskleistas skundžiamame nuosprendyje, todėl nekartojamas.

Teismas motyvavo bausmės skyrimą.

Teismas atsižvelgė, kad S. G. tyčia padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), sukėlusį neatitaisomus padarinius – žmogaus mirtį.

Teismas visapusiškai įvertino kaltininkės asmenybę: ji neteista, tačiau ne kartą bausta administracinėmis nuobaudomis už alkoholio vartojimą ir vaikų nepriežiūrą (t. 2, b. l. 120-121); prieš keletą mėnesių iki nusikaltimo jai nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl G. G. sužalojimo, nesant nukentėjusiojo skundo (t. 2, b. l. 123-124); padariusi nusikalstamą veiką elgėsi abejingai, t. y. nebandė suteikti nukentėjusiajam pagalbos, bet išėjo ieškoti alkoholio.

Teismas nenustatė apeliantės atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o apsvaigimą nuo alkoholio pagrįstai pripažino jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti.

Visa tai įvertinęs, už nužudymą be kvalifikuojamųjų požymių esant laisvės atėmimo bausmės sankcijai nuo 7 iki 15 metų, t. y. bausmės vidurkiui esant 11 metų, pirmosios instancijos teismas S. G. paskyrė žymiai trumpesnę nei vidutinę 9 metų laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegijos nuomone, S. G. paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taisykles (BK 61 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) ir yra teisinga.

Apeliacinio skundo motyvais nuosprendis nekeičiamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies             1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

nuteistosios S. G. apeliacinį skundą atmesti.

 

 

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                             Violeta Ražinskaitė

 

Teisėjai                                                                                           Svajūnas Knizleris

 

                                                                                           Aloyzas Kruopys