Civilinė byla Nr. e2-760-945/2021
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00579-2020-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; 2.6.7; 2.6.8.8; 3.2.8.1
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 29 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas,
sekretoriaujant Robertai Janeliūnienei,
dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Voltlita“ atstovui advokatui Artūrui Jucevičiui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Scandagra“ atstovams R. L., advokatui Sigitui Barakauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Voltlita“ ieškinį atsakovėms UAB „Scandagra“, SIA „Londens“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir piniginių lėšų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė ieškiniu prašė: 1) pripažinti negaliojančiais ieškovės 2018 m. sausio 19 d. prašymą atsakovei UAB „Scandagra“ pervesti 100 000 Eur atsakovei SIA „Londens“ ir 2018 m. sausio 23 d. prašymą atsakovei SIA „Londens“ priimti pervedamas lėšas; 2) pripažinti negaliojančiais ieškovės 2018 m. vasario 7 d., 8 d. ir 12 d. prašymus atsakovei UAB „Scandagra“ priimti lėšas iš atsakovės SIA „Londens“ (iš viso 159 514,39 Eur) ir 2018 m. vasario 8 d., 9 d. ir 13 d. prašymus atsakovei SIA „Londens“ pervesti tą pačią lėšų sumą atsakovei UAB „Scandagra“; 3) pripažinti negaliojančiais atsakovės SIA „Londens“ 2018 m. vasario 8 d., 9 d. ir 13 d. atliktus septynis mokėjimus atsakovei UAB „Scandagra“ bendrai 159 514,39 Eur sumai; 4) priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Scandagra“ 159 514,39 Eur, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė 2017 m. balandžio 20 d. kontrakto Nr. 1-20-04/2017 VO-SC (toliau – Sutartis dėl trąšų tiekimo) pagrindu pardavinėjusi atsakovei UAB „Scandagra“ trąšas. Ieškovė išrašydavo sąskaitas, pagal kurias atsakovė sumokėdavo dalį kainos (avansą), o kitą dalį apmokėdavo po trąšų pristatymo. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4865-553/2017 ieškovei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto, turtinių teisių, o jų nesant – piniginių lėšų areštas 227 498,33 USD ir 50 620 Eur sumai, siekiant užtikrinti kreditorės BUAB „Oil Trade“ reikalavimų patenkinimą. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3472-467/2019 laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrintas reikalavimas buvo patenkintas. Siekdama išvengti laikinųjų apsaugos priemonių ir toliau vykdyti veiklą, ieškovė 2017 m. rugpjūčio 10 d. Bendradarbiavimo sutarties Nr. 2017/1 VO-LON (toliau – Bendradarbiavimo sutartis), sudarytos su Latvijoje registruota atsakove SIA „Londens“, pagrindu, sukūrė mokėjimų schemą, pagal kurią ieškovei priklausančios lėšos patekdavo ne į ieškovės, bet į atsakovės SIA „Londens“ sąskaitą, iš kurios buvo atliekami mokėjimai ieškovės kreditoriams. Iki 2017 m. žiemos pradžios ieškovė tinkamai vykdė savo įsipareigojimus atsakovei UAB „Scandagra“. 2017 m. lapkričio 20 d. ir 2017 m. lapkričio 29 d. atsakovei išrašytos dvi sąskaitos (toliau abi kartu – Sąskaitos) tokiai pačiai 149 556 Eur sumai bei kiekvienu atveju pareikalauta sumokėti 50 000 Eur avansą. 2018 m. sausio 19 d. prašymu ieškovė nurodė avanso mokėjimus atlikti ne į Sutartyje dėl trąšų tiekimo nurodytą ieškovės sąskaitą, bet į SIA „Londens“ sąskaitą elektroninių pinigų įstaigoje Paysera LT. 2018 m. sausio 23 d. ieškovė dviem mokėjimo pavedimais pervedė į nurodytą sąskaitą 100 000 Eur. Tą pačią dieną ieškovė kreipėsi į atsakovę SIA „Londens“, prašydama priimti pinigus iš UAB „Scandagra“, gauta suma užfiksuota 2018 sausio 31 d. ieškovės ir SIA „Londens“ sudarytame suderinimo akte. Kadangi ieškovei susidūrus su finansiniais sunkumais ir nutraukus veiklą trąšos pagal Sąskaitas nebuvo patiektos, ieškovė liko skolinga atsakovei UAB „Scandagra“ 100 000 Eur. Papildomai buvo užfiksuotas 59 514,39 Eur skolos likutis 2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis, todėl bendra skolos suma sudarė 159 514,39 Eur (100 000 Eur + 59 514,39 Eur). Šią sumą, ieškovės prašymų pagrindu, 2018 m. vasario 8 d., 9 d. ir 13 d. mokėjimais atsakovei UAB „Scandagra“ grąžino atsakovė SIA „Londens“. Atliekant šiuos mokėjimus buvo pažeisti kitų ieškovės kreditorių interesai, kadangi ieškovė buvo nemoki, nevykdė veiklos, neatsiskaitinėjo su aukštesnės eilės kreditoriais, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi jai iškelta bankroto byla, 2018 m. liepos 26 d., 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimis patvirtinti kreditorių reikalavimai bendrai 570 558,79 Eur sumai. Dalies šių reikalavimų (110 221,22 Eur įsiskolinimo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), 17 869,15 Eur įsiskolinimo UAB „UNIS Steel Baltija“, 112 183,33 Eur įsiskolinimo A. G.) įvykdymo terminas 2018 m. vasario mėn. jau buvo suėjęs. Be to, piniginių lėšų grąžinimu atsakovei UAB „Scandagra“ buvo pažeistos ir ieškovės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovei UAB „Scandagra“ turėjo būti žinoma, kad ieškovės sąskaitos areštuotos, ji susiduria su finansiniais sunkumais, jog būtent siekdama išvengti suvaržymų ieškovė paprašė lėšas jai pervesti į atsakovei SIA „Londens“ priklausančią sąskaitą.
3. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė UAB „Scandagra“ prašė ieškinio reikalavimus atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nurodė, kad ieškinio argumentai dėl atsakovės UAB „Scandagra“ galimo dalyvavimo kažkokiose neteisėtose schemose yra deklaratyvaus pobūdžio. Sutarties dėl trąšų tiekimo pagrindu laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. birželio 17 d. ieškovė išrašė 17 sąskaitų, kurias atsakovė UAB „Scandagra“ tinkamai apmokėjo. Nuo 2017 m. birželio mėn. vidurio iki 2017 m. rugpjūčio mėn. pabaigos tarp šalių bendradarbiavimas nevyko. 2017 m. rugpjūčio 14 d. el. laišku ieškovė pateikė naują pasiūlymą dėl trąšų tiekimo. Atnaujinus bendradarbiavimą 2017 m. rugpjūčio 25 d. išrašytoje sąskaitoje 5 924,14 Eur sumai ieškovė patikslino mokėjimo rekvizitus, nurodydama Paysera LT sąskaitą. Kartu buvo pateiktas ir prašymas pinigus pervesti būtent į naujai nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą. Nei prašyme, nei išrašytoje sąskaitoje nėra jokios nuorodos, kad atsiskaitomoji sąskaita ieškovei nepriklauso. Į nurodytą atskaitomąją sąskaitą po bendradarbiavimo atnaujinimo buvo pervesta iš viso 721 855,68 Eur suma. 2018 m. vasario 8–13 d. atsakovei buvo grąžintas 159 514,39 Eur avansas, t. y. suma, sumokėta už prekes, kurių ieškovė nepateikė. Atsakovės SIA „Londens“ atliktus mokėjimus atsakovė UAB „Scandagra“ priėmė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis trečiojo asmens teisę įvykdyti prievolę už skolininką. Kad atsakovė SIA „Londens“ vykdė prievoles už ieškovę, patvirtina faktas, jog ieškovės bankroto byloje yra patvirtintas SIA „Londens“ kreditorinis reikalavimas. Iki ieškinio pateikimo atsakovei UAB „Scandagra“ nebuvo žinoma apie susitarimus tarp ieškovės ir atsakovės SIA „Londens“, todėl atsakovė pripažintina sąžiningu teisinių santykių subjektu. Atsiliepime taip pat akcentuojama, kad ieškovės bankroto administratorius nėra tinkamas subjektas reikšti reikalavimus CK 6.9301 straipsnio pagrindu. Be to, ginčo lėšas atsakovei UAB „Scandagra“ pervedė ne ieškovė, šios lėšos niekada nebuvo ieškovės nuosavybe, ieškovė nepagrindė, kodėl lėšas pervedusiai Latvijos įmonei turėtų būti taikomos CK nuostatos. Įvertinusi ieškinio argumentus dėl galimo laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimo, atsakovė pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie faktinį suvaržymų taikymą ieškovės piniginėms lėšoms. Net jeigu ieškovės piniginės lėšos buvo areštuotos, tokie suvaržymai negali būti vertinami kaip kliūtis atsakovei SIA „Londens“ disponuoti jos sąskaitoje esančiomis sumomis. Be to, bendra į atsakovės SIA „Londens“ sąskaitą pervesta suma sudaro 1 211 748,94 Eur ir 21 030 USD, t. y. ženkliai viršija suvaržymų mastą. Atsiliepime papildomai pažymima, kad lėšų grąžinimas buvo vykdomas į SIA „Londens“ sąskaitą UAB „Kolegus“ pervestomis lėšomis, t. y. lėšomis, priklausiusiomis atsakovei SIA „Londens“. Atsakovė akcentuoja, kad ieškinio reikalavimai dėl ieškovės prašymų pripažinimo negaliojančiais negali būti savarankiško teisminio nagrinėjimo dalyku, kadangi tai nėra sandoriai. Be to, ieškovės su atsakove SIA „Londens“ sudarytoje bendradarbiavimo sutartyje nustatyta sutartinio teismingumo taisyklė dėl iš šios sutarties kylančių ginčų nagrinėjimo Rygos teisme, Latvijoje. Atsakovė akcentuoja ir tai, kad prašydama sandorius pripažinti negaliojančiais ieškovė neprašo taikyti restitucijos, kuri grąžintų šalis į pradinę padėtį. Priešingai, ieškovė siekia pasisavinti atsakovės pinigines lėšas, už kurias UAB „Scandagra“ nieko negautų.
4. Atsakovė SIA „Londens“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Bylos dalies dėl reikalavimų pripažinti negaliojančiais ieškovės prašymus nagrinėjimas nutraukiamas, kiti reikalavimai tenkinami iš dalies
5. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Sutartimi dėl trąšų tiekimo ieškovė susitarė bendradarbiauti su atsakovė UAB „Scandagra“ parduodama atsakovei trąšas. Kita vertus, į bylą su ieškiniu pateiktos Sutarties dėl trąšų tiekimo turinys, kartu su šalių atstovų proceso metu teiktais paaiškinimais atskleidžia, kad šalys nesusitarė nei dėl konkrečios produkcijos, nei dėl jos kiekio ar pardavimo kainos, nurodydamos, jog CK 6.303 straipsnyje įtvirtintus pirkimo–pardavimo sutarčiai taikytinus reikalavimus atitinkantys susitarimai bus įforminami kiekvieną savarankišką užsakymą bei jo sąlygas patvirtinančiais dokumentais. Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad būtent tokia bendradarbiavimo forma ir buvo išlaikyta, atsakovė su atsiliepimu į ieškinį pateikė duomenis apie 17 sąskaitų 111 242,30 Eur sumai, išrašytų laikotarpiu nuo 2017 balandžio 28 d. iki 2017 m. birželio 17 d., taip pat apie šių sąskaitų apmokėjimą pinigus pervedant į Sutartyje dėl trąšų tiekimo nurodytą ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą banke.
6. Nėra ginčo ir dėl to, kad po trumpos pertraukos tarpusavio santykiuose, atsakovės su atsiliepimu į ieškinį pateikto ieškovės 2017 m. rugpjūčio 14 d. pasiūlymo pagrindu 2017 m. rugpjūčio 25 d. buvo išrašyta sąskaita 5 924,14 Eur sumai, su nuoroda, jog lėšos turi būti pervedamos į Swedbank, AB sąskaitą, gavėju nurodant Paysera LT (tokia nuoroda buvo akcentuota ir ieškovės atsakovei UAB „Scandagra“ adresuotame tos pačios dienos rašte). Šalių atstovai bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad vėlesnis atsiskaitymas buvo vykdomas pervedant lėšas ne į Sutarties dėl trąšų tiekimo rekvizituose, bet į ieškovės teikiamuose prašymuose nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą. Atsakovė su atsiliepimu į ieškinį taip pat pateikė duomenis apie tai, kad laikotarpiu iki 2017 m. gruodžio 31 d. į nurodytą sąskaitą iš viso buvo pervesta 621 855,68 Eur, papildoma 100 000 Eur suma buvo pervesta 2018 m. sausio 23 d.
7. Su ieškiniu į bylą pateikta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-4865-553/2017 atskleidžia BUAB „Oil Trade“ iniciatyva ieškovei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų arešto 227 498,33 USD ir 50 620 Eur sumai – faktą. Ieškovės 2021 m. kovo 10 d. ir kovo 15 d. pateikti dokumentai patvirtina, kad nutartis buvo perduota vykdyti antstoliui, kuris 2021 m. liepos 21 d. pritaikė areštą ieškovės banko sąskaitoms, įskaitant ir nurodytąją su atsakove UAB „Scandagra“ sudarytoje Sutartyje dėl trąšų tiekimo. Kaip 2021 m. kovo 24 d. teismo posėdyje patvirtino liudytoju apklaustas buvęs ieškovės direktorius A. S., būtent dėl šių suvaržymų taikymo jis iniciavo Bendradarbiavimo sutarties su atsakove SIA „Londens“, pagal kurią atsakovė įsipareigojo apmokėti ieškovės sąskaitas iš ieškovės debitorių gautomis lėšomis, sudarymą, o taip pat atsakovei siunčiamuose dokumentuose nurodė mokėjimus atlikti į Paysera LT sąskaitą, priklausančią atsakovei SIA „Londens“. Ieškovės prašymai atsiskaitymams naudoti šią atsiskaitomąją sąskaitą užfiksuoti ir su ieškiniu pateiktose Sąskaitose bei ieškovės atsakovei adresuotame 2018 m. sausio 19 d. prašyme.
8. Tiek ieškovė ieškinyje, tiek ir atsakovė UAB „Scandagra“ atsiliepime į ieškinį pripažino aplinkybę, kad ieškovė perdavė atsakovei dalį produkcijos, už kurią buvo atlikti mokėjimai, neperduotų prekių kaina (nepadengtų avansinių mokėjimų suma) po 2018 m. sausio 23 d. atliktų įmokų sudarė 159 514,39 Eur. Dėl įvykdytų užsakymų ieškovė pretenzijų nagrinėjamoje byloje nereiškia. Liudytojas A. S. 2021 m. kovo 24 d. teismo posėdyje nurodė, kad 2017 m. lapkričio mėn., kai buvo išrašytos Sąskaitos, jis tikėjosi įvykdyti įsipareigojimus ir pateikti atsakovės UAB „Scandagra“ užsakytą produkciją, tačiau po avanso pervedimo 2018 m. sausio 23 d. paaiškėjo, jog dėl taikomų suvaržymų užsakymų įvykdyti negalės. Šią aplinkybę patvirtino ir 2021 m. balandžio 12 d. posėdyje liudytoju apklaustas atsakovės UAB „Scandagra“ eksporto vadovas A. A., akcentavęs, kad ieškovė vykdė savo įsipareigojimus ir tik po 2018 m. sausio 23 d. atliktų pavedimų iš ieškovės buvo gauta informacija apie finansinius sunkumus ir sustabdytą ūkinę veiklą.
9. Su ieškiniu pateiktas atsakovės SIA „Londens“ sąskaitos išrašas bei ieškovės su šia atsakove sudarytas 2018 m. vasario 28 d. suderinimo aktas patvirtina, kad 2018 m. vasario 8 d., 9 d. ir 13 d. pavedimais atsakovė SIA „Londens“ grąžino atsakovei UAB „Scandagra“ 159 514,39 Eur avansu gautą sumą, skirtą įsigyti prekėms, kurios atsakovei nebuvo pateiktos. Ieškiniu ieškovė iš esmės siekia susigrąžinti nurodytą sumą, akcentuodama jos išmokėjimo neteisėtumą, kartu ginčydamas ir atskirus veiksmus, susijusius su avansinių sumų mokėjimais ir vėlesniu jų grąžinimu.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
10. Ieškiniu ieškovė prašo pripažinti negaliojančiais visą eilę ieškovės prašymų, t. y. tiek atsakovei UAB „Scandagra“ adresuotą 2018 m. sausio 19 d. prašymą pervesti 100 000 Eur avansą į Paysera LT sąskaitą bei 2018 m. sausio 23 d. prašymą atsakovei SIA „Londens“ priimti lėšas iš atsakovės UAB „Scandagra“, tiek 2018 m. vasario 7–13 d. prašymus atsakovei SIA „Londens“ pervesti bendrą 159 514,39 Eur sumą į atsakovės UAB „Scandagra“ sąskaitą ir atsakovei UAB „Scandagra“ priimti pervedamas lėšas. Atsakovė UAB „Scandagra“ atsiliepime į ieškinį ir jos atstovas bylos nagrinėjimo metu akcentavo, kad šie prašymai negali būti savarankiško teisminio nagrinėjimo dalyku. Teismas su tokia pozicija sutinka.
11. Kaip matyti iš ieškinio turinio ir ieškovės atstovo paaiškinimų, šie reikalavimai buvo reiškiami siekiant įrodyti ieškovės naudotą neteisėtą schemą, kuria atsiskaitymai vykdomi išvengiant lėšų pervedimo į areštuotą ieškovės sąskaitą banke. Ieškovė neprašo pripažinti negaliojančiais pačių 2018 m. sausio 23 d. 100 000 Eur avansinių mokėjimų. Be to, 2021 m. kovo 3 d. parengiamajame teismo posėdyje teismui siekiant apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas buvo keliamas klausimas dėl to, ar reikalavimai, susiję su 2018 m. sausio 19 d. ir 2018 m. sausio 23 d. prašymų teisėtumo ginčijimu, neturi būti vertinami kaip reiškiami CK 1.87 straipsnio pagrindu (siekiant pritaikyti apsimestinio sandorio negaliojimo taisyklę ir su tuo susijusias pasekmes), tačiau ieškovės atstovas su tokiu bylos nagrinėjimo ribų apibrėžimu nesutiko ir savo procesinės pozicijos netikslino. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovė aptariamus reikalavimus reiškia iš esmės siekdama įrodyti dvi pagrindiniam ieškinio reikalavimui dėl lėšų priteisimo reikšmingas aplinkybes: pirma, jog net ir atsakovei UAB „Scandagra“ pervedus avansines sumas į atsakovės SIA „Londens“ sąskaitą šios lėšos faktiškai tapo ieškovės nuosavybe; antra, kad neteisėtos atsiskaitymo schemos naudojimas patvirtina atsakovės UAB „Scandagra“ nesąžiningumą, kaip sąlygą taikyti neigiamas pasekmes būtent šios atsakovės atžvilgiu.
12. Kaip išvestiniai vertintini ir reikalavimai pripažinti negaliojančiais ieškovės 2018 m. vasario 7–13 d. prašymus atsakovei SIA „Londens“ pervesti bendrą 159 514,39 Eur sumą į atsakovės UAB „Scandagra“ sąskaitą ir atsakovei UAB „Scandagra“ priimti pervedamas lėšas. Realias teisines pasekmes sukūrė pats avansu sumokėtų piniginių lėšų grąžinimas, kurio neteisėtumu ieškovė grindžia reikalavimą dėl atsakovei UAB „Scandagra“ pervestų lėšų priteisimo. Prašymų ginčijimu iš esmės siekiama įrodyti šalių dalyvavimą neteisėtoje disponavimo piniginėmis lėšomis schemoje, taip pat atsakovės UAB „Scandagra“ nesąžiningumą, kaip sąlygą taikyti jos atžvilgiu neigiamas pasekmes.
13. Apibendrindamas sprendimo 10–12 punktuose nurodytų aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškinio reikalavimus pripažinti negaliojančiais ieškovės atsakovei UAB „Scandagra“ adresuotą 2018 m. sausio 19 d. prašymą pervesti 100 000 Eur avansą į Paysera LT sąskaitą, 2018 m. sausio 23 d. prašymą atsakovei SIA „Londens“ priimti lėšas iš atsakovės UAB „Scandagra“, 2018 m. vasario 7–13 d. prašymus atsakovei SIA „Londens“ pervesti bendrą 159 514,39 Eur sumą į atsakovės UAB „Scandagra“ sąskaitą ir atsakovei UAB „Scandagra“ priimti pervedamas lėšas vertinti ne kaip siekį sukurti savarankiškas teisines pasekmes, bet kaip norą teismine tvarka konstatuoti faktines aplinkybes, kurios gali turėti reikšmės sprendžiant esminį reikalavimą dėl piniginių sumų priteisimo. Aptarti prašymai neatitinka sandoriui, kaip jis apibrėžtas CK 1.63 straipsnio 1 dalyje, keliamų reikalavimų, kadangi jais nebuvo sukurtos, pakeistos ar panaikintos šalių teisės ir pareigos, todėl ir jų nuginčijimas pats savaime nesukels jokių teisinių pasekmių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, teismas aptariamų reikalavimų nagrinėjimą nutraukia CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, kadangi jie nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka.
14. Vertinant bylos nagrinėjimo ribas taip pat akcentuotina, kad ieškinio faktinis pagrindas yra siejamas su siekiu įrodyti tiek buvusio ieškovės vadovo A. S. veiksmų sukuriant ir įgyvendinant neteisėtą disponavimo lėšomis schemą, tiek ir atsakovės SIA „Londens“ veiksmų disponuojant ieškovei priklausančiomis lėšomis neteisėtumą. Dėl nurodytos priežasties 2021 m. kovo 3 d. parengiamajame teismo posėdyje ir 2021 m. kovo 24 d. teismo posėdyje ieškovės atstovo buvo teiraujamasi dėl apsisprendimo finansines pretenzijas reikšti būtent atsakovei UAB „Scandagra“ (CPK 45 straipsnis). Ieškovės atstovui aiškiai nurodžius, kad reikalavimas dėl piniginių sumų priteisimo reiškiamas būtent atsakovei UAB „Scandagra“ ir būtent tuo pagrindu, jog avansu sumokėtos sumos atsakovei grąžintos neteisėtai, tokiu būdu buvo apibrėžtos bylos nagrinėjimo ribos ir teismas neturėjo pagrindo vertinti bei nevertino sąlygų ieškovei reikalauti žalos atlyginimo ar reikšti finansines pretenzijas kitokiais pagrindais A. S. ir (ar) SIA „Londens“ atžvilgiu egzistavimo.
15. Reikšdama ieškinį ieškovė įvardijo ne tik faktinį (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bet ir teisinius ieškinio pagrindus: CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymų eiliškumo pažeidimą bei teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo privalomumo (CPK 18 straipsnis) pažeidimą. Atsakovė UAB „Scandagra“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės bankroto administratorius nėra tinkamas subjektas reikšti reikalavimus CK 6.9301 straipsnio pagrindu, kadangi, kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019, CK 6.9301 straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, todėl įmonės bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo CK 6.9301 straipsnio pagrindu. Ieškovės atstovas, pripažindamas šio argumento pagrįstumą, 2021 m. kovo 24 d. teismo posėdyje nurodė, kad ieškinys turi būti tenkinamas CK 6.66 straipsnio pagrindu, t. y. taikant actio Pauliana (skolininko sudaryto sandorio ginčijimo) institutą. Atsakovės atstovas 2021 m. kovo 24 d. ir 2021 m. balandžio 12 d. teismo posėdžiuose akcentavo, kad šis teisinis ieškinio pagrindas negali būti vertinamas kaip patenkantis į bylos nagrinėjimo ribas, kadangi ieškovas nenurodė jo ieškinyje. Šį argumentą teismas atmeta kaip nepagrįstą.
16. Pažymėtina, kad CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose yra įtvirtinta ieškovo pareiga suformuluoti ieškinio reikalavimą ir faktinį reiškiamo reikalavimo pagrindą. Teisinį ieškinio pagrindą parenka teismas (CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai, šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas. Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020).
17. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiais atsakovės SIA „Londens“ 2018 m. vasario 8 d., 9 d. ir 13 d. atliktus septynis mokėjimus atsakovei UAB „Scandagra“ bendrai 159 514,39 Eur sumai. Be to, formuluodamas ieškinio faktinį pagrindą ieškovas neapsiribojo CK 6.9301 straipsnyje aptartu atsiskaitymo eiliškumo pažeidimu, tačiau nurodė ir aplinkybes, kurios, vadovaujantis kasacinio teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 2020 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-338-969/2020), sudaro actio Pauliana instituto taikymo sąlygų visumą: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (ieškovė nurodė kreditorius, kurių reikalavimai ginčijamų pervedimų metu buvo pradelsti); 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises (ieškovė akcentavo, kad pirmenybę suteikus atsakovei UAB „Scandagra“ buvo pažeisti kitų kreditorių interesai); 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio (ieškinyje nurodoma, kad ginčijamus pervedimus nulėmė subjektyvus ieškovės sprendimas atsiskaityti su atsakove); 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises (ieškovė įrodinėja, jog ginčijami sandoriai buvo atlikti vykdant neteisėtą lėšų pervedimo schemą); 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas (ieškovė tvirtina, kad atsakovė UAB „Scandagra“ negalėjo nežinoti apie atsakovei taikomus suvaržymus, sunkią atsakovės turtinę padėtį, o kartu ir mokėjimų, kuriuos atsakovė priėmė, neteisėtumą); 6) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (ieškovė tiek pareiškė reikalavimą grąžinti neteisėtai pervestas lėšas, tiek ir akcentavo didesnę, nei pervesta suma, ieškovės bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumą).
18. Nurodytos aplinkybės paneigia atsakovės UAB „Scandagra“ argumentus dėl neteisėto ieškinio faktinio pagrindo pakeitimo. Kartu pažymėtina, kad, net jeigu atsakovei pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje ir iki pat 2021 m. kovo 24 d. teismo posėdžio nebuvo aiškios bylos nagrinėjimo ribos, aplinkybė, jog aptariamo teisinio reiškiamų reikalavimų pagrindo vertinimas patenka į bylos nagrinėjimo ribas, jai buvo išaiškinta minėtame teismo posėdyje, kuriame bylos nagrinėjimas iš esmės nebuvo baigtas, iki 2021 m. balandžio 12 d. teismo posėdžio, kuriame byla išnagrinėta iš esmės, atsakovė turėjo visas galimybes suformuluoti savo procesinę poziciją ir jai pagrįsti reikšmingus argumentus, todėl spręsti, kad apibrėžiant bylos nagrinėjimo ribas buvo kaip nors pažeistos atsakovės teisės į tinkamą procesą, nėra pagrindo.
Dėl actio Pauliana instituto taikymo
19. Su ieškiniu į bylą pateikta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis patvirtina bankroto bylos ieškovei iškėlimo faktą. Kartu pateikti duomenys apie bankroto byloje priimta 2018 m. liepos 26 d. nutartimi patvirtintus 313 495,53 Eur dydžio kreditorinius reikalavimus ir 2019 m. lapkričio 19 d. papildomai patvirtintą 257 063,26 Eur kreditorinį reikalavimą. Ieškinį nagrinėjamoje byloje pareiškė ieškovės bankroto administratorius, gindamas bankrutavusios įmonės kreditorių interesus.
20. Įmonės bankroto atveju sandorių ginčijimas – bankrutuojančios įmonės administratoriaus teisė ir pareiga. Administratorius, gindamas kreditorių interesus, prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012, 2020 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-338-969/2020). Būtent CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasis bankroto administratorius turi galimybę nuginčyti iki bankroto bylos iškėlimo įmonės atliktus mokėjimus (atsiskaitymus), dėl kurių neteisėtai suteiktas prioritetas vienam iš kreditorių ir sumažinta galimybė kitiems kreditoriams gauti reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-231-684/2020, 2020 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-338-969/2020).
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019 išaiškinta, kad, įmonei atsidūrus tokioje būsenoje, kai ji negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriais, atsakingi asmenys privalo inicijuoti bankroto bylą, o atsiskaitymas su kreditoriais, išskyrus atvejus, kai įmonė tokius sandorius sudaryti privalėjo, negali būti vykdomas, jog būtų išvengta neteisėto pranašumo suteikimo vieniems kreditoriams, sumažinant likusiųjų galimybes gauti reikalavimų patenkinimą. Pažeidus šias įstatymo nuostatas, nemokios įmonės sudarytas sandoris gali būti nuginčytas CK 6.66 straipsnio pagrindu, o sumokėtos lėšos išreikalautos iš jas neteisėtai gavusio nesąžiningo kreditoriaus. Plėtodamas šią teisės aiškinimo ir taikymo praktiką kasacinis teismas taip pat nurodė, kad bankroto administratorius negali remtis CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymų eiliškumo pažeidimu, kaip kreditoriaus teisių pažeidimu CK 6.66 straipsnio taikymo tikslu, nes įmonei esant nemokiai neleistinas atsiskaitymas su jokios eilės kreditoriais, išskyrus būtinus sandorius, atsiskaitymas su aukštesnės eilės kreditoriumi actio Pauliana kontekste būtų traktuojamas lygiai taip pat – kaip neteisėtas pirmenybinis sandoris (sandoris, kuriuo skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020).
22. Nagrinėjamu atveju nesutikdama su ieškiniu atsakovė UAB „Scandagra“ akcentavo, kad 2018 m. vasario 8–13 d. atlikti mokėjimai, kuriais atsakovė SIA „Londens“ pervedė lėšas atsakovei UAB „Scandagra“, negali būti vertinami kaip ieškovės sudaryti sandoriai, kuriuos ieškovės bankroto administratorius galėtų ginčyti vadovaudamasis CK 6.66 straipsniu. Teismas su tokia pozicija nesutinka.
23. Atsakovės UAB „Scandagra“ atstovas 2021 m. kovo 24 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad avansiniai mokėjimai į atsakovės SIA „Londens“, o ne į ieškovės sąskaitą, turi būti vertinami kaip neatskleisto atstovavimo (CK 2.133 straipsnio 3 dalis) pasekmė, dėl ko lėšos turi būti pripažįstamos atitekusios atsakovei SIA „Londens“, kuri neturėjo teisinio pagrindo jų gauti bei privalėjo gautas lėšas grąžinti. Šis argumentas yra aiškiai nesuderinamas su nuoseklia atsakovės pozicija, kad atlikdama mokėjimus į Paysera LT sąskaitą ji nežinojo, jog pinigai yra pervedami ne ieškovei. Kaip teisingai nurodė atsakovės atstovas, nei sprendimo 6 punkte aptartuose 2017 m. rugpjūčio 25 d. sąskaitoje ir pranešime, nei vėlesniuose mokėjimo dokumentuose bei prašymuose atlikti mokėjimus, įskaitant Sąskaitas ir 2018 m. sausio 19 d. prašymą dėl 100 000 Eur avanso išmokėjimo, nėra jokių nuorodų, kad atliekant mokėjimą į Paysera LT sąskaitą šių mokėjimų gavėju bus ne ieškovė. Kaip 2021 m. balandžio 21 d. teismo posėdyje nurodė liudytojas A. A., jis, santykiuose su ieškove buvęs atsakovės UAB „Scandagra“ atstovu, nieko nežinojo nei apie tai, kad sąskaita, į kurią prašoma pervesti lėšas, nėra viena iš atsakovei priklausančių sąskaitų, nei apie tai, jog mokėjimo rekvizitų pasikeitimas yra sąlygotas ieškovei priklausančių sąskaitų arešto. Ieškovė, kuriai tenka įrodinėjimo pareiga (CPK 178 straipsnis), nepateikė jokių priešingą išvadą galinčių patvirtinti įrodymų. Vien buvusio ieškovės vadovo A. S. parodymai 2021 m. kovo 24 d. teismo posėdyje, kad jis informavo įmonės kontrahentus apie mokėjimo rekvizitų pakeitimo priežastis ir tikslus, nenurodant konkrečių aplinkybių, kada, kam, kokiu būdu ir kokia konkreti informacija buvo pateikta, atsakovei tokio informavimo faktą neigiant, negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas pripažinti aptariamą aplinkybę įrodyta.
24. Atsakovė UAB „Scandagra“ ne tik gaudavo sąskaitas iš ieškovės, kurias apmokėdavo, bet ir, kaip minėta sprendimo 8 punkte, gaudavo trąšas, už kurias pervesdavo pinigus. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad po 2017 m. rugpjūčio mėn., kai lėšos pradėtos pervedinėti į Paysera LT sąskaitą, kaip nors pasikeitė trąšų tiekimas. Nebuvo pateikta ir jokių įrodymų, kad tiekimas buvo sutrikęs iki paskutiniųjų mokėjimų 2018 m. sausio 23 d. sumokėjimo. Dėl nurodytos priežasties spręsti, kad atsakovė UAB „Scandagra“ turėjo priežastį abejoti, ar jos pervedami pinigai atitenka ieškovei, nėra pagrindo.
25. Tiek ieškovės prašymai atsakovei SIA „Londens“ priimti ieškovės debitorių pervedamas pinigų sumas bei pervesti pinigus ieškovės kreditoriams, tiek ir su atsakove SIA „Londens“ pasirašyti suderinimo aktai patvirtina faktą, kad ieškovė faktiškai disponavo iš atsakovės UAB „Scandagra“ gautomis lėšomis. Šią aplinkybę 2021 m. kovo 24 d. teismo posėdžio metu pripažino ir buvęs ieškovės vadovas A. S.. Atsakydamas į klausimus, susijusius su ieškovės su ieškiniu pateiktu atsakovės SIA „Londens“ sąskaitos išrašu, iš kurio turinio matyti, kad vos tik į sąskaitą patekdavo atsakovės UAB „Scandagra“ pervedamos lėšos, jos (ar didžioji jų dalis) nedelsiant buvo pervedama įvairiems juridiniams asmenims (pvz., UAB „Transoila“, SIA „Niram“, SIA „Oil Tehno“ ir kt.), A. S. patvirtino, jog šie asmenys buvo ne atsakovės SIA „Londens“, bet ieškovės kreditoriai.
26. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad būtent ieškovė priėmė sprendimą grąžinti atsakovei UAB „Scandagra“ avansines įmokas, 2018 m. vasario 7 d., 9 d. ir 13 d. išsiųsdama atsakovei SIA „Londens“ prašymus, kurių pagrindu buvo atlikti ginčijami mokėjimai. Ši aplinkybė, įvertinus faktą, kad atsakovė SIA „Londens“ vykdė Bendradarbiavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, leidžia spręsti, jog ginčijami mokėjimai yra tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Scandagra“ sudaryti sandoriai. Šios išvados nepaneigia ir atsakovės UAB „Scandagra“ akcentuota aplinkybė, kad avanso grąžinimui buvo panaudotos ne pačios atsakovės UAB „Scandagra“ ir net ne kitų ieškovės debitorių į atsakovės SIA „Londens“ sąskaitą pervestos sumos, bet lėšos, kurias pervedė atsakovės SIA „Londens“ debitorė UAB „Kolegus“, o po visų operacijų atlikimo ieškovė liko skolinga atsakovei SIA „Londens“.
27. Su ieškiniu pateikto atsakovės SIA „Londens“ sąskaitos išrašo analizė atskleidžia keletą reikšmingų aplinkybių. Pirma, darbo užmokesčio mokėjimai, pervedimai į savo sąskaitą, mokėjimai Latvijos valstybės institucijoms bei kiti mokėjimai, kurių paskirtyje nebuvo nuorodos, kad mokama už ieškovę, kaip numatyta Bendradarbiavimo sutartyje, leidžia spręsti, jog sąskaitoje buvusios lėšos buvo naudojamos ne tik ieškovės, bet ir atsakovės SIA „Londens“ poreikiams tenkinti. Šią aplinkybę 2021 m. kovo 24 d. posėdžio metu pripažino ir liudytojas A. S.. Antra, nors ieškovė akcentavo, kad jos įsiskolinimo atsakovei UAB „Scandagra“ suma 2017 m. gruodžio 31 d. sudarė 59 514,39 Eur ir visos lėšos buvo pervestos į atsakovės SIA „Londens“ sąskaitą, nurodytą dieną sąskaitoje tebuvo 236,79 Eur. Be to, prieš atsakovei UAB „Scandagra“ 2018 m. sausio 23 d. pervedant 100 000 Eur, sąskaitos likutis sudarė 3,55 Eur, o 2018 m. vasario 7 d., prieš pradedant avansinių įmokų grąžinimą, sąskaitoje buvo 40,06 Eur. Ginčijami avansinių įmokų grąžinimai buvo atlikti panaudojant UAB „Kolegus“, kuri, kaip patvirtino liudytojas A. S., nebuvo ieškovės debitorė, pervestas lėšas. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad atsakovė SIA „Londens“ buvo savo reikmėms panaudojusi ženklią ieškovės debitorių į sąskaitą pervestą sumą, tačiau tai netapo kliūtimi, esant poreikiui, tenkinti iš Bendradarbiavimo sutarties kylantį ieškovės prašymą, susijusį su disponavimu ieškovės naudai į sąskaitą pervestomis lėšomis. Trečia, nors atsakovė akcentavo, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartimi ieškovės bankroto byloje buvo patvirtintas 65 938,76 Eur SIA „Londens“ kreditorinis reikalavimas, argumentą, jog šis įsiskolinimas susidarė būtent atlikus mokėjimus atsakovei UAB „Scandagra“, paneigia SIA „Londens“ sąskaitos išraše užfiksuoti duomenys, kad po lėšų pervedimo atsakovei ieškovės kreditoriams dar buvo išmokėtos tokios sumos: a) 2018 m. vasario 15 d. 97,89 Eur UAB „Telia“; b) 2018 m. vasario 19 d. 20 000 Eur SIA „Niram“; c) 2018 m. vasario 19 d. 25 000 Eur SIA „Niram“; d) 2018 m. vasario 20 d. 28 000 Eur SIA „Niram“; e) 2018 m. vasario 26 d. 134,70 Eur UADBB „Balto Link“; f) 2018 m. kovo 2 d. 5 589,24 Eur SIA „Niram“; g) 2018 m. kovo 2 d. 13 000 Eur SIA „Niram“; h) 2018 m. kovo 14 d. 113,41 Eur UAB „Telia“. Bendra šių išmokų suma sudaro 81 935,24 Eur (97,89 Eur +20 000 Eur + 25 000 Eur + 28 000 Eur + 134,70 Eur + 5 589,24 Eur + 13 000 Eur + 113,41 Eur), t. y. ženkliai viršija ieškovės bankroto byloje patvirtintą SIA „Londens“ kreditorinį reikalavimą. Ši aplinkybė leidžia vertinti kaip pagrįstą liudytojo A. S. nurodytą aplinkybę, kad atsiskaitant su atsakove UAB „Scandagra“ buvo naudojamos ieškovei priklausiusios lėšos, o savo lėšomis SIA „Londens“ apmokėjo vėlesnes ieškovės sąskaitas.
28. Sprendimo 27 punkte aptartų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad ginčijami avanso grąžinimai buvo atlikti ieškovės vardu panaudojant ieškovei priklausiusias lėšas. Kita vertus, net ir pasitvirtinus atsakovės UAB „Scandagra“ akcentuotai prielaidai, kad atsakovė SIA „Londens“, būdama skolinga ieškovei (panaudojusi ieškovės debitorių į Paysera LT sąskaitą pervestas lėšas savo reikmėms), vėliau ieškovės prievolę atsakovei UAB „Scandagra“ įvykdė savo lėšomis, toks veiksmas, skirtingai nei bylos nagrinėjimo metu nurodė atsakovės atstovas, negalėtų būti vertinamas kaip prievolės už kitą asmenį įvykdymas, numatytas CK 6.50 straipsnyje. Nurodytas institutas taikytinas tais atvejais, kai prievolę už skolininką įvykdantis asmuo pats neturi prievolių skolininkui, bei, atlikęs mokėjimą, perima iš kreditoriaus teises skolininko atžvilgiu. Toks sandoris niekaip nepažeistų skolininkės ir jos kreditorių teisių ir teisėtų interesų, nebūtų pripažįstamas paties skolininko sudarytu sandoriu, o kartu ir ginčijamas pasitelkiant actio Pauliana institutą. Kita vertus, situacija, kai prievolę už skolininką įvykdo subjektas, kuris pats turi turtinę prievolę skolininkui ir tokiu būdu pats atsiskaito su skolininku, vertintinas ne kaip veikimas skolininko naudai, bet kaip specifiniu būdu įvykdyta paties trečiojo asmens prievolė. Kitaip tariant, net jeigu atsakovė SIA „Londens“ ginčo mokėjimus būtų atlikusi savo lėšomis, tokiu būdu ji būtų vykdžiusi iš Bendradarbiavimo sutarties kylančią prievolę jos sąskaitoje esančias lėšas naudoti tik ieškovės poreikiams tenkinti, t. y. grąžinusi ieškovei skolą, susidariusią atsakovei panaudojus ieškovės lėšas savo reikmėms.
29. Apibendrindamas sprendimo 23–28 punktuose nurodytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad ginčijamais avansinių lėšų grąžinimais atsakovei UAB „Scandagra“ ieškovei priklausančios atsakovės SIA „Londens“ sąskaitoje buvusios lėšos ieškovės iniciatyva ir sprendimu buvo panaudotos ieškovės turtinei prievolei įvykdyti.
30. Vertinant sprendimo 17 punkte aptartas actio Pauliana instituto taikymo sąlygas pažymėtina, kad byloje nekilo ginčo dėl to, jog 2018 m. vasario 8–13 d., kai buvo atlikti ginčijami mokėjimai, ieškovė buvo nemoki. Su ieškiniu pateiktoje Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartyje dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo išanalizuoti ieškovės finansinės atsakomybės dokumentai, parengti 2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis, leido daryti išvadą dėl ieškovės nemokumo. Aplinkybė, kad nurodytą dieną įmonė jau buvo nemoki, konstatuota ir su ieškiniu pateiktame Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-3472-467/2019, kuriuo patenkintas BUAB „Oil Trade“ ieškovės atžvilgiu reikštas turtinis reikalavimas. Nurodytą aplinkybę papildomai pagrindžia ir ieškovės su ieškiniu pateikti duomenys apie pradelstus kreditorių finansinius reikalavimus (110 221,22 Eur įsiskolinimą VMI, 17 869,15 Eur įsiskolinimą UAB „UNIS Steel Baltija“, 112 183,33 Eur įsiskolinimą A. G., taip pat BUAB „Oil Trade“ teismine tvarka pareikštą ir vėliau patenkintą 227 498,33 USD ir 50 620 Eur reikalavimą).
31. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditoriaus teises pažeidžiančiais pripažįstami sandoriai, jeigu dėl jų skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Nagrinėjamu atveju liudytojas A. S. pripažino, kad schemos, pagal kurią ieškovei skirtos lėšos buvo pervedamos į atsakovės SIA „Londens“ sąskaitą, tikslas buvo išsaugoti ieškovei galimybę tokiomis lėšomis naudotis savo nuožiūra, pirmiausiai pažeidžiant kreditorės, kurios naudai buvo taikomas ieškovės sąskaitų areštas, o kartu ir kitų įmonės kreditorių interesus. Be to, ginčo sandorių sudarymo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta įmonės vadovo pareiga įmonei esant nemokiai inicijuoti jos bankroto procedūras. Liudytojas A. S. apklausiamas 2021 m. kovo 24 d. teismo posėdyje patvirtino, kad esant nurodytoms aplinkybės, ieškovei disponuojant atsakovės UAB „Scandagra“ pervesta 159 514,39 Eur suma, tačiau susidūrus su finansiniais sunkumais, kurie privertė nutraukti veiklą, t. y. paaiškėjus, jog užsakymai, kurių vykdymui buvo pervestas avansas, nebus vykdomi, buvo priimtas sprendimas atsiskaityti būtent su atsakove UAB „Scandagra“, kurią liudytojas vertino kaip itin svarbų partnerį. Šią aplinkybę 2021 m. balandžio 12 d. teismo posėdyje patvirtino ir liudytojas A. A., nurodęs, kad ieškovės atstovai jį informavo apie sunkią ieškovės turtinę padėtį ir kliūtis įvykdyti užsakymus, jog A. S. pasiūlė bendradarbiavimą tęsti su kita A. S. valdoma įmone, kad A. A. informavo A. S., jog bendradarbiavimas bus tęsiamas tik tuo atveju, jeigu ieškovė grąžins avansu gautas lėšas (padengs įsiskolinimą), kad grąžinant lėšas ši atsakovės UAB „Scandagra“ atstovo iškelta sąlyga ir buvo įgyvendinta. Kitaip tariant, vietoj to, kad ieškovei priklausančios lėšos būtų buvę pervestos į ieškovės banko sąskaitą ir, iškėlus bankroto bylą, būtų panaudotos atsiskaitymui su kreditoriais ĮBĮ 35 straipsnyje nustatyta tvarka, ieškovė prioritetą suteikė vienai kreditorei, taip pažeisdama kitų kreditorių interesus.
32. Aptartos avansinių lėšų grąžinimo priežastys patvirtina ir dar vienos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, nurodytos sprendimo 17 punkte, – skolininko pareigos sudaryti ginčijamą sandorį nebuvimo – egzistavimą. Ieškovė turėjo visą eilę pradelstų piniginių prievolių, tarp jų ir aukštesnės eilės prievolę VMI, tačiau priėmė subjektyvų sprendimą atsiskaityti būtent su atsakove UAB „Scandagra“. Pabrėžtina, kad sprendimas buvo sąlygotas savanaudiško A. S. siekio ieškovės kreditorių sąskaita gauti naudos, perkeliant iš verslo santykių su atsakove UAB „Scandagra“ gaunamą naudą į kitą juridinį asmenį, kas patvirtina ir skolininko nesąžiningumą, kaip vieną iš sąlygų pripažinti ginčo sandorius negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu.
33. Vertinant ieškovės nesąžiningumą pabrėžtinos kelios reikšmingos aplinkybės. Pirma, liudytojas A. S. patvirtino aplinkybę, kad schema, pagal kurią pasinaudojant atsakovės SIA „Londens“ sąskaita buvo sukurta galimybė laisvai disponuoti ieškovės piniginėmis lėšomis, būtent ir buvo skirta tam, jog būtų galima išvengti ieškovei taikomų suvaržymų ir šias lėšas naudoti savo nuožiūra. Antra, liudytojai A. S. ir A. A. teikė nuoseklius parodymus, kad sprendimas dėl avansinių sumų grąžinimo buvo priimtas po to, kai ieškovė informavo atsakovę UAB „Scandagra“ apie sunkią finansinę padėtį ir galimybių vykdyti turtines prievoles nebuvimą. Kitaip tariant, vienam kreditoriui prioritetas buvo suteiktas suvokiant, kad įmonė nutraukia veiklą, negali vykdyti savo įsipareigojimų ir liks skolinga visai eilei kitų kreditorių. Trečia, reikšmingu šiuo aspektu pripažintinas ir sprendimo 32 punkte aptartas savanaudiškas A. S. interesas tęsti bendradarbiavimą su atsakove UAB „Scandagra“ kitame formate. Liudytojas A. A. teismui patvirtino, kad dėl to, jog avansas buvo grąžintas, atsakovė UAB „Scandagra“ sutiko užsakymus toliau teikti kitai A. S. vadovaujamai įmonei. Pabrėžtina, kad su ieškiniu pateiktame Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-3472-467/2019, kuriuo buvo patenkintas laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrintas BUAB „Oil Trade“ ieškovei reikštas reikalavimas, buvo konstatuota, jog ir prieš bankroto bylos nurodytai įmonei iškėlimą, kuris vėliau buvo pripažintas tyčiniu, nurodytai įmonei vadovavęs A. S. neteisėtai pervedė piniginių lėšų ieškovei, kartu perkeldamas ieškovės turtinę prievolę įmonei, kuri buvo vedama prie bankroto. Akivaizdu, kad ir ginčijamais sandoriais buvo siekiama, pažeidžiant įmonės, kurios veikla buvo stabdoma ir jai netrukus inicijuotas bankrotas, bei jos kreditorių interesus, sukurti pagrindus ūkinės veiklos tęstinumui.
34. Vadovaujantis CK 6.66 straipsnio 2 dalimi, dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana instituto pagrindu galima tik konstatavus, kad trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia skolininko kreditorių teises. Kaip konstatuota sprendimo 23 punkte, ieškovė neįvykdė jai tenkančios pareigos įrodyti, kad atsakovė UAB „Scandagra“ žinojo apie ieškovės nesąžiningai sukurtą schemą, susijusią su lėšų pervedimu į atsakovei SIA „Londens“ priklausančią sąskaitą ir vėlesniu ieškovės disponavimu nurodytomis lėšomis, pažeidžiant jos atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Kita vertus, nagrinėjamu atveju vertinamas ne atsakovės UAB „Scandagra“ atliktų mokėjimų ieškovei teisėtumas, bet mokėjimų, kuriais avansu pervestos lėšos buvo grąžintos atsakovei, kaip savarankiškų sandorių, teisėtumas. Kaip minėta sprendimo 6 ir 8 punktuose, atsakovė UAB „Scandagra“ ilgą laiką pervesdavo ieškovei pinigines sumas, skirtas apmokėti už ieškovės tiekiamą produkciją, dalį lėšų mokėdama avansu, net ir atlikdama 2018 m. sausio 23 d. mokėjimus atsakovė neturėjo jokių duomenų apie tai, kad trąšos, už kurias mokama, nebus patiektos. Kitaip tariant, po 2018 m. sausio 23 d. buvo susiklosčiusi situacija, kai ieškovė, būdama nemoki, turėjo sutartinę prievolę perduoti atsakovei UAB „Scandagra“ Sąskaitose nurodytą produkciją, tačiau dėl sunkios finansinės padėties priėmė sprendimą nutraukti veiklą ir užsakymų nevykdyti, apie tai informuodama atsakovės eksporto vadovą A. A.. Nutraukusi sutartinius santykius ieškovė įgijo prievolę grąžinti avansu gautas lėšas, tačiau šios prievolės neturėjo teisės vykdyti tiek dėl taikomo piniginių lėšų arešto, tiek ir dėl iš įstatymo kylančios pareigos nemokumo akivaizdoje užtikrinti kreditorių interesų lygiateisiškumą.
35. Nurodytų aplinkybių kontekste atsakovės argumentų, kad ji nelaikytina nesąžininga, nes nieko nežinojo apie galimą ieškovės kreditorių interesų pažeidimą, vertinimui yra reikšmingi keli aspektai. Kaip minėta sprendimo 8, 31 punktuose, 2021 m. balandžio 12 d. teismo posėdyje liudytojas A. A., atsakovės UAB „Scandagra“ eksporto vadovas ir atstovas santykiuose su ieškove, patvirtino, kad prieš atliekant 2018 m. vasario 8–13 d. mokėjimus A. S. informavo liudytoją apie sunkią ieškovės turtinę padėtį ir kliūtis įvykdyti užsakymus, taip pat pateikė pasiūlymą bendradarbiavimą tęsti su kita A. S. valdoma įmone. Gavęs tokią informaciją liudytojas negalėjo nesuprasti, kad ieškovė susiduria su mokumo problemomis ir planuoja nutraukti veiklą. Net jeigu iki nurodytos informacijos gavimo atsakovė UAB „Scandagra“ galėjo neturėti pagrindo abejoti ieškovės galimybėmis įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, gauta nedviprasmiška informacija sukūrė pareigą atsakovei išsamiau pasidomėti ieškovės turtine padėtimi. Jeigu atsakovė būtų šią pareigą įvykdžiusi, ji būti nesunkiai gavusi viešai prieinamą sprendimo 7 punkte aptartą informaciją apie ieškovės piniginėms lėšoms taikomą areštą. Kitaip tariant, dar iki ginčijamų piniginių lėšų grąžinimo sandorių sudarymo atsakovė UAB „Scandagra“ ne tik žinojo apie ieškovės finansinius sunkumus, bet ir negalėjo nežinoti (elgdamasi kaip protingas ir sąžiningas kontrahentas privalėjo išsiaiškinti) apie ieškovei taikomą draudimą disponuoti piniginėmis lėšomis.
36. Be to, liudytojas A. A. pripažino, kad, siekiant finansinės naudos kitų ieškovės kreditorių sąskaita, A. S. buvo pasiūlyta patenkinti jo prašymą tęsti bendradarbiavimą pasitelkiant kitą A. S. vadovaujamą įmonę su sąlyga, jog ieškovė atsiskaitys būtent su atsakove UAB „Scandagra“. Kitaip tariant, atsakovė nesąžiningu elgesiu paskatino A. S. suteikti atsakovei pirmenybę kitų ieškovės kreditorių atžvilgiu mainais į asmeninę naudą. Nurodytų aplinkybių visuma pripažintina pakankamu pagrindu atsakovės nesąžiningumui konstatuoti.
37. ĮBĮ 35 straipsnyje esant nustatytai kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkai, teismui panaikinus bankrutuojančios įmonės sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu, negali būti taikomos šio straipsnio 4 dalyje nustatytos sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinės pasekmės tik actio Pauliana pareiškusiam kreditoriui. Tokiais atvejais į skolininko nepagrįstai perleistą turtą (ar jo vertę) negali būti nukreipiamas kreditoriaus reikalavimo patenkinimas. Šis turtas (ar jo vertė) turi būti grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais ĮBĮ nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019, 2020 m. balandžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020). Kaip minėta sprendimo 19, 30 punktuose, ieškovė pateikė informaciją tiek apie jai iškeltą bankroto bylą, tiek ir apie byloje patvirtintus kreditorių reikalavimus bei pradelstų reikalavimų sumas tuo metu, kai buvo atliekami ginčijami mokėjimai.
38. Nurodytų aplinkybių visumą teismas vertina kaip pagrindą spręsti, kad ieškovė įrodė visų sąlygų pripažinti 2018 m. vasario 8 d., 9 d. ir 13 d. atliktų septynių mokėjimų, kuriais atsakovei UAB „Scandagra“ buvo pervesta 159 514,39 Eur suma, neteisėtumą CK 6.66 straipsnio pagrindu.
Dėl kitų avanso grąžinimo neteisėtumo pagrindų
39. Ieškinyje ieškovė savarankišku 2018 m. vasario 8 d., 9 d. ir 13 d. mokėjimų, kuriais atsakovei UAB „Scandagra“ pervesta 159 514,39 Eur suma, neteisėtumo pagrindu įvardijo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartimi ieškovei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą.
40. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys – jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Viešoji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Be to, viešoji tvarka apima CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021). Įsiteisėjusių teismo sprendimų (plačiąja prasme) tinkamas vykdymas yra vienas esminių valstybės teisinės sistemos elementų, todėl mokėjimai, kuriais siekiama išvengti sprendimų įvykdymo, prieštarauja viešajai tvarkai.
41. Be to, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą turto arešto sampratą ir įstatymu įtvirtintą teismo procesinio sprendimo privalomumą, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatyti turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisių suvaržymai pripažįstami imperatyvais, įtvirtintais įstatyme. Todėl sandoriai, sudaryti pažeidžiant teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytus apribojimus, yra niekiniai, prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-699-611/2015, 2017 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-49-969/2017).
42. Nagrinėjamu atveju ieškovė, suvokdama, kad jai taikomas imperatyvus apribojimas disponuoti piniginėmis lėšomis, ėmėsi neteisėtų veiksmų, kuriais buvo siekiama šių ribojimų išvengti, t. y. susitarė su atsakove SIA „Londens“ dėl galimybės naudotis atsakovės sąskaita finansinėms operacijoms atlikti. Pervesdami lėšas į nurodytą sąskaitą ieškovės kontrahentai iš esmės lėšas pervesdavo ieškovei, šios lėšos tapdavo ieškovės nuosavybe ir ieškovė, duodama nurodymus atsakovei SIA „Londens“ kaip šias lėšas panaudoti, neteisėtai įgijo galimybę jomis disponuoti. Būtent tokio neteisėto veiksmo rezultatu ir tapo ginčijamas avanso grąžinimas atsakovei UAB „Scandagra“, kuri, kaip konstatuota sprendimo 35 punkte, negalėjo nežinoti (privalėjo žinoti) apie suvaržymų taikymą.
43. Atsakovės UAB „Scandagra“ argumentai, kad nei atsakovei SIA „Londens“, nei jos sąskaitoms laikinosios apsaugos priemonės nebuvo ir negalėjo būti taikomos, vertintini kaip nepaneigiantys pažeidimo fakto. Principas, kad iš neteisės teisė atsirasti negali, kartu su išvada, jog SIA „Londens“, atlikdama mokėjimus, veikė ieškovės vardu, kad ginčijamais mokėjimais iš esmės ieškovė disponavo jai priklausančiomis lėšomis, kuriomis disponuoti neturėjo teisės, patvirtina mokėjimų prieštaravimą teisės aktų reikalavimams ir viešajai tvarkai.
44. Kita vertus, net darant sprendimo 28 punkte aptartą prielaidą, kad atsakovė SIA „Londens“, būdama skolinga ieškovei (panaudojusi ieškovės debitorių į Paysera LT sąskaitą pervestas lėšas savo reikmėms), vėliau ieškovės prievolę atsakovei UAB „Scandagra“ įvykdė savo lėšomis, ir tokį veiksmą įvertinant ne kaip veikimą ieškovės naudai, bet kaip pačios atsakovės SIA „Londens“ prievolės ieškovei pagal Bendradarbiavimo sutartį įvykdymą, toks įvykdymas, t. y. lėšų pervedimas tiesiogiai ieškovės kreditorei atsakovei UAB „Scandagra“, o ne ieškovei, sukūrė viešajai tvarkai prieštaraujančias pasekmes. Tokia išvada atitinka Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-202-330/2021 suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę.
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais teisinių pasekmių
45. Tiek CK 6.66 straipsnio, tiek ir CK 1.80 bei 1.81 straipsnių pagrindu pripažinus sandorius negaliojančiais, taikytina restitucija. Nors ieškovė ieškinyje prašo priteisti iš atsakovės ginčijamais sandoriais pervestas lėšas, o atsakovė akcentuoja ieškovės, kuri nereikalauja taikyti restitucijos, procesinės pozicijos ydingumą, teismas pažymi, kad reikalavimo priteisti ginčijamu sandoriu pervestas sumas tenkinimas šiuo atveju sukurtų tapačias teisines pasekmes. Iki neteisėtais pripažintų mokėjimų atlikimo ieškovei priklausė 159 514,39 Eur pinigų suma, buvusi SIA „Londens“ banko sąskaitoje. Kadangi lėšų buvimas nurodytoje sąskaitoje buvo nulemtas neteisėtos schemos naudojimo, vieninteliu teisėtu veiksmu, kurį su šiomis lėšomis galėjo atlikti SIA „Londens“, buvo šių lėšų perdavimas ieškovei. Kaip nurodė Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 30 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-202-330/2021, sandorį, kuriuo vietoj lėšų pervedimo nemokiai įmonei jos pervedamos tiesiogiai šios įmonės kreditoriams, pripažinus negaliojančius, taikytinos pasekmės – piniginių lėšų, kurias, apeidamas imperatyvią atsiskaitymo tvarką, nepagrįstai gavo vienas konkretus kreditorius, priteisimas įmonei iš nurodyto kreditoriaus. Nurodytų aplinkybių visuma pripažįstama pagrindu taikyti restituciją ir priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Scandagra“ 159 514,39 Eur sumą.
46. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, CK 6.210 straipsnio 2 dalis numato 6 proc. metinių palūkanų dydį skolininkui, praleidusiam terminą įvykdyti piniginę prievolę. Viena iš procesinių palūkanų funkcijų yra skatinimas kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įprastai teismo sprendimu prievolė yra ne sukuriama, bet tik patvirtinamas jos egzistavimas, tačiau kai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu taikoma restitucija, nė viena iš sandorio šalių neturi pareigos vykdyti restituciją anksčiau, nei įsiteisėja teismo sprendimas, todėl tokiu atveju procesinės palūkanos skaičiuojamos ne nuo bylos iškėlimo momento, bet nuo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimo momento (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-611/2019). Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas ieškovės reikalavimą dėl 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo tenkina iš dalies, priteisdamas palūkanas nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Dėl procesinės bylos baigties
47. Dalies ieškinio reikalavimų nagrinėjimą nutraukus, o kitus patenkinus iš dalies, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Nors reikalavimus dėl ieškovės prašymų pripažinimo negaliojančiais ieškovė pareiškė nesant tam teisinio pagrindo, dėl ko jų nagrinėjimas buvo nutrauktas, teismas pažymi išskirtinai išvestinį šių reikalavimų pobūdį. Aplinkybės, kuriomis buvo grindžiami nurodyti reikalavimai, buvo vertinamos pagrindinių reikalavimų dėl mokėjimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir piniginių sumų priteisimo kontekste, jų pareiškimo įtaka bylos nagrinėjimo eigai apsiribojo tuo, kad atsakovė, atsikirsdama į ieškinį, parengė argumentus dėl reikalavimų nenagrinėtinumo. Tas pats pasakytina ir apie reikalavimą priteisti procesines palūkanas. Ieškovė prašė jas priteisti už visą laikotarpį nuo bylos iškėlimo, o teismas, taikydamas įstatymą, palūkanas priteisė nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tačiau nurodyto reikalavimo vertinimas neturėjo jokios įtakos proceso eigai ir su juo susijusių išlaidų atsiradimui. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad byla buvo išnagrinėta santykiu 9/1 ieškovės naudai, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamas ieškovės išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dalies, proporcingos patenkintiems ieškinio reikalavimams, atlyginimas: 113,97 Eur * 90 proc. = 102,57 Eur (CPK 93 straipsnis).
48. Atsakovei UAB „Scandagra“ priteisiamas bylos daliai, kuri vertinama kaip užbaigta atsakovės naudai, proporcingas atstovavimo išlaidų atlyginimas: 2 510,75 Eur * 10 proc. = 251,08 Eur (CPK 93, 94 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atsakovei priteisiamas iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų. Tokią išvadą lemia teismų formuojama praktika, kad lėšas priteisus tiesiogiai iš atsakovės turėtų būti tvirtinamas papildomas kreditoriaus trečiosios eilės reikalavimas, kurio patenkinimo galimybės būtų ribotos. Tokia situacija bankrutuojančiai įmonei sukurtų nepateisinamą galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi, reiškiant nepagrįstus reikalavimus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013, 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-618-686/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-465-330/2017, 2017 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-161-798/2017). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas iš administravimo išlaidoms skiriamų lėšų užtikrina šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą, kadangi šios išlaidos turi būti atlyginamos pirmiau, nei pradedami tenkinti bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai.
49. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl, patenkinus reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, iš atsakovės UAB „Scandagra“ valstybei priteisiamas 2 171 Eur žyminis mokestis ((2 300 Eur + 59 514,39 Eur * 1 proc.) * 75 proc. = 2 171 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis) ir teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dalies, kuri nustatoma taikant sprendimo 47 punkte nurodytą proporciją, atlyginimas: 7,42 Eur * 90 proc. = 6,68 Eur.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270 straipsniais, 293 straipsnio 1 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinio reikalavimų pripažinti negaliojančiais ieškovės 2018 m. sausio 19 d. prašymą atsakovei UAB „Scandagra“ pervesti 100 000 Eur atsakovei SIA „Londens“, 2018 m. sausio 23 d. prašymą atsakovei SIA „Londens“ priimti pervedamas lėšas, ieškovės 2018 m. vasario 7 d., 8 d. ir 12 d. prašymus atsakovei UAB „Scandagra“ priimti lėšas iš atsakovės SIA „Londens“ (iš viso 159 514,39 Eur) ir 2018 m. vasario 8 d., 9 d. ir 13 d. prašymus atsakovei SIA „Londens“ pervesti tą pačią lėšų sumą atsakovei UAB „Scandagra“ nagrinėjimą nutraukti.
Kitus ieškinio reikalavimus tenkinti iš dalies.
Pripažinti negaliojančiais atsakovės SIA „Londens“ ieškovės BUAB „Voltlita“ atliktus mokėjimus atsakovei UAB „Scandagra“: 2018 m. vasario 8 d. 20 000 Eur mokėjimą; 2018 m. vasario 9 d. 22 000 Eur mokėjimą; 2018 m. vasario 9 d. 23 000 Eur mokėjimą; 2018 m. vasario 9 d. 22 500 Eur mokėjimą; 2018 m. vasario 9 d. 23 500 Eur mokėjimą; 2018 m. vasario 13 d. 24 500 Eur mokėjimą; 2018 m. vasario 13 d. 24 014,39 Eur mokėjimą.
Taikyti restituciją, priteisti ieškovei BUAB „Voltlita“, juridinio asmens kodas 302877378, iš atsakovės UAB „Scandagra“, juridinio asmens kodas 300539043, 159 514,39 Eur (šimtą penkiasdešimt devynis tūkstančius penkis šimtus keturiolika eurų 39 ct), 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (159 514,39 Eur), skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško jo įvykdymo.
Kitą ieškinio reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo dalį atmesti.
Priteisti ieškovei BUAB „Voltlita“, juridinio asmens kodas 302877378, iš atsakovės UAB „Scandagra“, juridinio asmens kodas 300539043, 102,57 Eur (šimto dviejų eurų 57 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti atsakovei UAB „Scandagra“, juridinio asmens kodas 300539043, iš ieškovės BUAB „Voltlita“, juridinio asmens kodas 302877378, bankroto administravimui skirtų lėšų 251,08 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt vieno euro 8 ct) atstovavimo išlaidų atlyginimą.
Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Scandagra“, juridinio asmens kodas 300539043, 2 171 Eur (dviejų tūkstančių šimto septyniasdešimt vieno euro) žyminį mokestį ir 6,68 Eur (šešių eurų 68 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginimą, įpareigojant sumokėti šias sumas į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.
Dėl šio sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti teikiamas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Kauno apygardos teismą.
Teisėjas Marius Bartninkas