Civilinė byla Nr. e2-1197-1067/2024

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07588-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.1.5.1.2.7; 2.6.10.5.2.17; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 1.3.9.2.2. 1.3.9.3.

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 29 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Justė Visakavičienė,

sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei-Krivdai, Violetai Žalienei,

dalyvaujant ieškovui N. G., jo atstovui advokatui A. M.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Maviga Pro“ atstovei advokatei G. M.,

vertėjai J. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau - UAB) „Maviga Pro“ dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo ir neturtinės žalos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:

1. ieškovo atleidimą iš darbo nuo 2023 m. sausio 20 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 36 straipsnio 3 dalies pagrindu, pripažinti neteisėtu;

2. ieškovo negrąžinant į darbą, priteisti iš atsakovės UAB ,,Maviga Pro“ ieškovo N. G. naudai vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. nuo 2023 m. sausio 20 d., iki 2023 m. spalio 16 d., t. y. iki ieškovui buvo nustatytas neįgalumas;

3. priteisti iš atsakovės UAB ,,Maviga Pro“ ieškovo N. G. naudai 15 000 Eur patirtos neturtinės žalos atlyginimo. 

Nurodo, kad 2022 m. spalio 19 d. su atsakove sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 252, pagal kurią buvo įdarbintas vamzdynų montuotoju. Darbo sutartis įsigaliojo nuo 2022 m. spalio 22 d. Įsigaliojus sutarčiai, 2022 m. spalio mėn. pabaigoje buvo komandiruotas dirbti Suomijoje. Komandiruotės metu, 2022 m. gruodžio 17 d., po darbo, kambaryje, kuriame gyveno, neblaivūs bendradarbiai jį užpuolė ir stipriai sumušė. Po patirtų sunkių sužalojimų atsidūrė ligoninėje, kurį laiką buvo komos būsenoje. Buvo diagnozuota plona subduralinė hematoma kairėje smegenų pusėje labiau frontaliai ir kiek mažesnė subarachnoidinė smegenų hemoragija, smegenų sutrenkimo požymiai ir difuzinis smegenų pažeidimas, ekstensyvūs daugybiniai veido kaulų lūžiai, dėl kurių 2022 m. gruodžio 22 d. Helsinkyje buvo atliktos sudėtingos rekonstrukcijos operacijos. Taip pat buvo nustatyti daugybiniai kairės pusės šonkaulių lūžiai ir komplikuotas pneumotoraksas. Buvo pradėtas baudžiamasis procesas, jis pripažintas nukentėjusiuoju. Iš pradžių buvo gydomas intensyvios priežiūros skyriuje, paskui Vasos centrinėje ligoninėje, vėliau dėl kažkokių priežasčių buvo perkeltas į Riihimaki kalėjimo ligoninę. Iš kalėjimo ligoninės išrašytas 2023 m. kovo 15 d. ir nukreiptas į vieną iš socialinės gerovės pagalbos centrų – Ikakeskus senjorų centrą tolesniam gydymui ir stebėjimui, kaip suaugęs socialinių paslaugų gavėjas. Atsakovės faktiškai buvo išvarytas iš jos suteiktų gyvenamųjų patalpų be asmeninių daiktų ir dokumentų. Suomijos socialiniai darbuotojai kreipėsi į atsakovę su prašymu grąžinti asmeninius dokumentus, tačiau atsakovė šį prašymą ignoravo, dokumentų nepristatė. Tik socialinių darbuotojų bei Lietuvos diplomatinės atstovybės pagalba buvo išduota viza, parengti grįžimo į Lietuvą dokumentai. Socialinės gerovės pagalbos centro darbuotojai nupirko lėktuvo bilietus, 2023 m. balandžio 14 d. grįžo į Lietuvą, kur tęsė gydymą. Būdamas ligoninėje Suomijoje sužinojo, kad atsakovė nedarbingumo laikotarpiu, t. y. 2023 m. sausio 20 d., atleido jį iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 36 straipsnio 3 dalies pagrindu – pripažinusi, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami. Be to, apie atleidimą iš darbo nebuvo tinkamai įspėtas. Buvo nedarbingas iki kol buvo nustatytas neįgalumas. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Plungės teritorinio skyriaus (toliau – NDNT Plungės skyrius) 2023 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. STS-6572 buvo nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nuo 2023 m. rugsėjo 28 d. iki 2024 m. rugsėjo 27 d. Pagal NDNT Plungės skyriaus 2023 m. spalio 17 d. išvadą dėl darbo pobūdžio sąlygų Nr. DPS-1712 nuo 2023 m. rugsėjo 28 d. iki 2024 m. rugsėjo 27 d. man nustatytas 55 % darbingumo lygis, nustatytos darbo sąlygos, kuriomis galėtų dirbti. 2023 m. spalio 18 d. buvo išduotas neįgaliojo pažymėjimas NP Nr. 1599526. Faktinis nedarbingumo laikotarpis tęsėsi nuo 2022 m. gruodžio 17 d. iki 2023 m. spalio 16 d. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą. Atsakovė atleido jį labai sunkiu laikotarpiu, buvo išvarytas iš atsakovės suteiktos gyvenamosios patalpos be asmeninių daiktų ir dokumentų. Net raginama grąžinti dokumentus atsakovė nereagavo. Dėl tokio atsakovės neveikimo grįžimas į Lietuvą buvo komplikuotas ir užsitęsė. Kad galėtų grįžti į Lietuvą reikėjo parengti grįžimo dokumentus Lietuvos Respublikos ambasadoje, nors atsakovė turėjo jo pasą ir galėjo jį pateikti. Atsakovė visiškai nebendradarbiavo nei su juo, nei su paslaugas ieškovui teikusiais medikais, socialiniais darbuotojais. Visa tai kėlė papildomą įtampą, stresą.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją (toliau – DGK) sprendimu teisėtai, teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad darbo sutartis buvo nutraukta teisėtai, todėl šis ieškovo ieškinyje reiškiamas reikalavimas yra nepagrįstas. Darbo sutartis su ieškovu buvo teisėtai ir pagrįstai pagal DK 36 straipsnio 3 dalį, todėl nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti, kad darbo sutartis turėjo būti nutraukta pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Ieškovo įrodinėjami neigiami išgyvenimai nėra specifiškai kilę dėl ieškovo atleidimo iš darbo tvarkos pažeidimų, ir tai sudaro pagrindą netenkinti ieškovo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Byloje nėra įrodytas neturtinės žalos ieškovui kilimo faktas. DGK sprendimu pagrįstai konstatavo, kad ieškovo atleidimo iš darbo procedūroje padarytų pažeidimų konstatavimas ir atleidimo datos perkėlimas yra pakankama satisfakcija dėl tokio atleidimo neigiamiems padariniams sušvelninti. Ieškovas ieškiniu nepateikia absoliučiai jokių kitų (papildomų) įrodymų, kurie pagrįstų tokį jo reiškiamą reikalavimą.

Teismo posėdžio metu ieškovas prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad po darbo 2022 m. gruodžio 17 d. nuėjo į kambarį, kiti darbuotojai atėjo į kambarį, jį sumušė, dėl to buvo išvežtas į ligoninę. 2023 m. sausio 20 d. paskambino advokatas, pasakė, kad jį atleido. Buvo baudžiamoji byla, kurioje jis pripažintas nukentėjusiuoju. Alkoholio nevartojo, nei vieno pažeidimo darbe nepadarė. Darbdavys negrąžino paso ir daiktų. Iki šiol skauda kairę kūno pusę, nevaldo dešinės rankos ir kojos. Jaučiasi pažemintas. Gulėjo ligoninėje prie Helsinkio. Į darbo biržą nepriėmė be paso. Darbdavys negrąžino paso, nenupirko lėktuvo bilieto. Suomijoje yra pirkęs alkoholio, nes paprašė draugė; Naujiesiems metams 3 butelius degtinės. Alkoholį naudojo kūno trynimui. Pirkdavo kartais, kai gaudavo pinigų. Darbo vadovai keitėsi. Su jį sumušusiais asmenimis gyveno atskiruose kambariuose apie 2 mėnesius. Anksčiau tarp jų konfliktų nebuvo. Kai atsigavo iš komos, advokatas darbdaviui pranešė 24 ar 25 d. (2023 m. sausio mėn.). Į Lietuvą grįžo 2023 m. balandžio mėnesį, kada darbdavys pervedė pinigus už lėktuvo bilietus. Iš kaltininkų jokių išmokų nėra gavęs. Kur gydėsi balandžio ir gegužės mėnesiais, neatsimena. Iš karto į gydytojus negalėjo kreiptis, nes neturėjo paso, reikėjo laukti siuntimų, ne iš karto papuolė pas gydytojus.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, paaiškino, kad atsakovė, neturėdama jokių įrodymų, atleido ieškovą iš darbo dėl jo vartoto alkoholio, netvarkos kambaryje. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas paneigė vartojęs alkoholį. Netvarka kambaryje atsirado dėl aplinkybių, dėl kurių negalima kaltinti ieškovo. Baudžiamosios bylos duomenimis kitas kaltinamasis nepatvirtino, kad ieškovas vartojo alkoholį. Nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kad ieškovas buvo apgirtęs, tačiau tai gali būti vertėjo paliktas žodis apsvaigimo būsenai išreikšti. Po tokios traumos ieškovas galėjo atrodyti apgirtęs ir aiškiai negalėjo nusakyti savo būklės. Ieškovas nurodė, kad jis nevartoja alkoholio. Dėl ieškovo darbo atsakovė jokių pretenzijų neturėjo. Atsakovė neįrodė, kad ieškovo darbo rezultatai buvo nepatenkinami. Atleidimas turėtų būti įformintas nuo ieškovo neįgalumo nustatymo. Ieškovas iš darbo buvo atleistas neteisėtai. Ieškovas buvo atleistas jo nedarbingumo laikotarpiu. Pažymėjimai už nedarbingumą pristatyti už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 1 d., tačiau tai nereiškia, kad iki tol ieškovas buvo darbingas. Ieškovas grįžo iš Suomijos 2023 m. balandžio 15 d. ir tęsė gydymą, registravosi pas gydytoją. Siuntimo data 2023 m. gegužės 19 d. ieškovas grįžęs į Lietuvą laukė eilės patekti pas gydytoją. Nagrinėjant ginčą DGK nedarbingumo pažymėjimai nebuvo pateikti, bet atsakovė sutiko, kad ieškovas buvo nedarbingas. Todėl yra pagrindas pripažinti, kad nuo įvykio, kada ieškovas nukentėjo, iki neįgalumo ieškovui nustatymo ieškovas buvo faktiniame nedarbingume, todėl atsakovė jo neturėjo teisės atleisti. Ieškovas patyrė neturtinę žalą, nes atsakovė pažeidė atleidimo tvarką, bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ieškovas turėjo pagrindą tikėtis didesnio atsakovės dėmesio, pagalbos ir tarpininkavimo. Atsakovė negrąžino laiku paso ieškovui, kad šis galėtų grįžti į Lietuvą.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad Helsinkio pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aprašomos gydytojų išvados, nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 18 d. ieškovas buvo nežymiai apgirtęs. Nuosprendis nėra įsiteisėjęs, tačiau nėra duomenų, kad su rašytiniais įrodymais, aptariamais nuosprendyje, ieškovas nesutiktų. Darbo taisyklėse buvo numatyta, kad alkoholio vartojimas draudžiamas, todėl darbdavys turėjo teisę nutraukti darbo santykius. Ne darbdavys naudojo smurtą prieš ieškovą, o kiti asmenys, todėl atsakovė neturi būti atsakinga už kaltų asmenų veiksmus. Neturtinė žala susijusi ne su darbdavio veiksmais. Atsakovė siunčia daug darbuotojų į kitas ES šalis, suteikia gyvenamąją vietą, paskiria atsakingus asmenis bendravimui, stengiasi sukurti komfortiškas darbo sąlygas. Nagrinėjamu atveju buvo bandoma kontaktuoti su policija, tačiau darbdavys nebuvo proceso dalyvis, todėl policija informacijos neteikė. Su kitais darbuotojais susisiekti nepavyko. Atsakovei buvo žinoma apie konfliktą, asmenis ligoninėje ir areštinėje. Ieškovo daiktai buvo atiduoti. Daiktai buvo išsaugoti. Buvo laukiama, kol daiktus kas nors atsiims. Dėl daiktų atsiėmimo nebuvo susisiekta. Atsakovė sutinka su DGK sprendimu dėl atleidimo dienos; sprendimas įvykdytas. Darbo santykiai su konfliktavusiais asmenimis nutraukti. Darbo sutartis nutraukta su ieškovu, nes ieškovas neišlaikė bandomojo laikotarpio. Išbandymo laikotarpiu tikrinamos ne tik darbuotojo darbinės savybės, bet ir asmeninės bei dalykinės savybės. Tai, kad ieškovo elgesys nebuvo tinkamas ir atsakovei nepriimtinas, patvirtina darbų vadovo tarnybinis pranešimas, ieškovo pateiktas nuosprendis. Šie įrodymai patvirtina, jog ieškovas vartojo alkoholį. Byloje nėra jokių įrodymų apie ieškovo nurodomą nedarbingumo laikotarpį. DGK sprendimu darbo sutarties nutraukimo data perkelta, priteista kompensacija, kurią atsakovė sumokėjo. Neigiamus išgyvenimus ieškovui sukėlė ne darbo santykių nutraukimas, o komandiruotėje patirtas įvykis, su kuriuo atsakovė niekaip nėra susijusi ir nėra už jį atsakinga. Ieškovas savo pretenzijas turėtų reikšti kaltiems asmenims.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp bylos šalių 2022 m. spalio 19 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 252, pagal kurią ieškovas įdarbintas vamzdynų montuotoju UAB „Maviga Pro“. Darbo sutarties 4 punkte šalys susitarė, kad nustatomas trijų mėnesių išbandymo laikotarpis. Ieškovas pasirašytinai buvo supažindintas su darbo tvarkos taisyklėmis, kurių 37 punkte nurodyta, kad darbuotojui yra suprantama, jog visos su neblaivumu (apsvaigimu) ir alkoholio, narkotinių bei psichotropinių medžiagų vartojimo prevencija pas darbdavį susijusios nuostatos yra taikomos darbo metu ir/arba darbo funkcijų vykdymo metu, o darbuotojui išvykus į komandiruotę, ir visos komandiruotės metu tiek darbo laiku, tiek jam pasibaigus (įskaitant, bet neapsiribojant, vykdant darbines funkcijas, Darbuotojui gyvenant Darbdavio išnuomotame būste, taip pat tiek darbo dienomis po darbo, tiek poilsio dienomis). Sudarius darbo sutartį atsakovė sutartų darbo pareigų atlikti ieškovą komandiravo į Suomiją. Komandiruotės metu ieškovas gyveno atsakovės suteiktame įstaigos „Forenom“ būste. „Forenom“ taisyklėse nurodyta, kad svečias privalo rūpestingai elgtis su patalpomis ir su juo susijusiu turtu ir vengti bet kokios žalos ar trikdžių. Draudžiama: rūkyti; naudoti stiprius kvepalus; vartoti svaigiuosius gėrimus; siūlyti sekso paslaugas; vykdyti bet kokią nusikalstamą veiklą ir (arba) laikyti patalpose naminius gyvūnus. Atsakovės darbuotojas projektų vadovas D. G. 2022 m. gruodžio 20 d. tarnybiniu pranešimu informavo atsakovę, kad 2022 m. gruodžio 17 d. atsakovės suteiktu ieškovui gyvenamosios vietos adresu ne darbo metu, t. y. apie 20:00 val., įvyko buitinis konfliktas tarp atsakovės darbuotojų, kurio metu buvo panaudotas buitinis peilis ir nukentėję du darbuotojai, tame tarpe ir ieškovas, buvo nuvežti į ligoninę, o trečias darbuotojas – į policijos areštinę. Projektų vadovas D. G. 2023 m. sausio 13 d. tarnybiniu pranešimu atsakovei pranešė, kad, jo nuomone, aukščiau paminėto įvykio 2022 m. gruodžio 17 d. metu ieškovas padarė darbo pareigų pažeidimą, nes atsakovės suteiktame gyvenamajame būste buvo vartojamas alkoholis. Ieškovo kambaryje buvo rasti alkoholio buteliai ir skardinės (degtinės ir alaus). Ieškovas prisipažino, kad vartojo alkoholinius gėrimus. Atsakovė vertino, kad ieškovo išbandymo rezultatai nepatenkinami ir iki išbandymo laikotarpio pabaigos priėmė sprendimą nutraukti darbo sutartį 2023 m. sausio 20 d. Nesutikdamas su darbo sutarties nutraukimu, ieškovas 2023 m. birželio 8 d. prašymu kreipėsi į DGK. 2023 m. liepos 28 d. sprendimu DGKS-4209 darbo byloje Nr. APS-131-11710/2023 pripažinta, kad ieškovo atleidimas iš darbo DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu teisėtas; ieškovo ir atsakovės 2022 m. spalio 19 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 252 nutraukimo data perkelta iš 2023 m. sausio 20 d. į 2023 m. kovo 31 d.; išieškota ieškovo naudai iš atsakovės 338,80 Eur, neatskaičius mokesčių, kompensacija; atsakovė įpareigota grąžinti ieškovo asmeninius daiktus ir dokumentus taip, kaip jis nurodys raštiškai, iki 2023 m. rugpjūčio 30 d.; ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos išieškojimo atmestas kaip nepagrįstas.

Dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovo atleidimo iš darbo DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu, t. y. neišlaikius išbandymo laikotarpio, teisėtumo, taip pat dėl darbo sutarties nutraukimo termino, neturtinės žalos priteisimo.

DK 36 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad pripažinęs, jog išbandymo rezultatai nepatenkinami, darbdavys iki išbandymo termino pabaigos gali priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo, ir nemokėti išeitinės išmokos. DK 65 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, jog jeigu darbuotojas įteikto įspėjimo termino pabaigos metu yra laikinai nedarbingas, yra išėjęs suteiktų atostogų, įspėjimo termino pabaiga nukeliama iki laikinojo nedarbingumo ar atostogų pabaigos. Darbo sutarties nutraukimui DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu negali būti taikomi tokios pačios apimties įrodinėjimo standartai, kaip ir nutraukiant darbo sutartį DK 57-58 straipsniuose nurodytais pagrindais. Darbuotojui nesutinkant su darbo sutarties nutraukimo DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu teisėtumu, darbdaviui pakanka įrodyti, kad egzistavo sąlygos susiformuoti konkretaus darbdavio subjektyviai pozicijai, jog darbuotojas jam netinka (Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-2088-945/2019).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas pasirašytinai buvo supažindintas su gyvenamosios įstaigos „Forenom“ taisyklėmis, darbo tvarkos taisyklėmis, pareiginiais nuostatais. Gyvenamosios įstaigos „Forenom“ taisyklėse nurodyta, kad svečias privalo rūpestingai elgtis su patalpomis ir su juo susijusiu turtu ir vengti bet kokios žalos ar trikdžių. Draudžiama rūkyti, naudoti stiprius kvepalus, naudoti svaigiuosius gėrimus <...>. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės byloje pateiktais įrodymais, iš kurių atsakovei pakako duomenų susidaryti vertinimą ar jai tinka išbandomas darbuotojas. Iš bylos medžiagos matyti (atsakovės darbuotojo tarnybinio pranešimo, fotonuotraukų, muštynių fakto), kad buvo nesilaikyta gyvenamosios įstaigos „Forenom“ taisyklių ir darbo tvarkos taisyklių. Nors ieškovas nurodė, kad tai ne jis sukėlė muštynes, vartojo alkoholį, suniokojo kambarį, byloje buvo teikiami kiti įrodymai (nuosprendžio kopijos vertimas, jame užfiksuoti šalių parodymai, medicininiai dokumentai su medikų pastabomis), tačiau šie argumentai ir vėliau byloje surinkti įrodymai, kurie neturėjo įtakos darbdavio apsisprendimui atleisti atsakovą dėl nepakankamų išbandymo rezultatų metu, nenuneigė darbdavio pirminiais įrodymais užfiksuotų faktų dėl taisyklių nesilaikymo, kambario nuniokojimo, muštynių, kas buvo pakankamas pagrindas svarstyti apie darbuotojo netinkamumą darbdaviui. Priešingai, byloje surinkti įrodymai kaip tik patvirtino įtarimus dėl atsakovo alkoholio vartojimo. Nagrinėjamoje byloje pateikti ieškovo banko sąskaitos išrašai patvirtina, jog ieškovui būnant komandiruotėje jis keletą kartų įsigijo alkoholio. Pažymėtina, kad bandomuoju laikotarpiu atsakovė kaip darbdavys vertino ne tik ieškovo profesines savybes, tačiau taip pat ir asmenines bei dalykines savybes, kurias įvertinusi atsakovė priėmė sprendimą, jog ieškovas neatitinka jos darbuotojams keliamų reikalavimų, taigi turėjo pagrindą atleisti ieškovą iš darbo neišlaikius bandomojo laikotarpio. 2023 m. sausio 13 d. D. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 17 d. buvo užfiksuotas ieškovo darbo pareigų pažeidimas: būste buvo vartojamas alkoholis. Darbuotojo kambaryje rasti nebaigti gerti alkoholio buteliai ir skardinės (alus, degtinė). Darbuotojas prisipažįsta, kad vartojo alkoholinis gėrimus. Tai pažeidžia įmonės vidaus tvarkos taisykles dėl neblaivumo, kuriomis draudžiama vartoti alkoholį visos komandiruotes metu. Taip pat pažeidžia sutartis su užsakovais. Klientai labai griežtai žiūri į tokias situacijas ir duoda įmonei dideles baudas. Su darbuotojais ne karta buvo kalbėta, kad net ir mažas alkoholio vartojimas po darbo valandų kitą dieną trukdo susikaupti ir atidžiai atlikti darbą. Įsakyme dėl N. G. atleidimo nurodyta, kad darbo rezultatai nepatenkinami, t. y. alkoholio vartojimas komandiruotės metu, muštynės su kitais darbuotojais, paliktas netvarkingas butas ir kt. Byloje ieškovas nepateikė jokių atsakovės byloje teikiamus rašytinius įrodymus paneigiančių įrodymų, išskyrus savo žodinį paaiškinimą, jog visiškai nevartoja alkoholio, o pirktą komandiruotės metu alkoholį naudojo įtrynimui ar parvežti lauktuvių. Ieškovo buto nuotraukos, užfiksuotos po muštynių taip pat nepatvirtina ieškovo nurodomų aplinkybių, jog jis ramiai laiką leido kambaryje ir netikėtai atėję bendradarbiai į jo kambarį jį sumušė, nes nuotraukose yra nebaigtų gerti skirtingo alkoholio rūšių butelių, kurie labiau patvirtina darbdavio nurodomas aplinkybes. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir faktus, teismas daro išvadą, kad atsakovė įrodė, jog egzistavo sąlygos susiformuoti jos subjektyviai pozicijai, kad ieškovas jai netinka. Dėl ieškovo kambaryje rastų alkoholio butelių, nuniokoto kambario, nekėlusių darbdavui pasitikėjimo juo, atsakovė, teismo vertinimu, tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, jog ieškovas neišlaikė išbandymo, t. y. dėl savo asmeninių savybių negali dirbti darbo, dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant sutartį. Dėl to teismas konstatuoja, kad atsakovė turėjo teisėtą pagrindą nutraukti darbo sutartį su ieškovu pagal DK 36 straipsnio 3 dalį, ieškovo reikalavimas pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu, neteisėtu, atmestinas.

Dėl darbo santykių pasibaigimo datos nustatymo.

Iš ieškovo sveikatos istorijos nustatyta, kad ieškovas 2022 m. gruodžio 17 d. buvo sumuštas Helsinkyje (Suomija). Ieškovui diagnozuota plona subduralinė hematoma kairėje smegenų pusėje labiau frontaliai ir kiek mažesnė subarachnoidinė smegenų hemoragija. Smegenų sutrenkimo požymiai ir difuzinis smegenų pažeidimas. Ekstensyvūs daugybiniai veido kaulų lūžiai, dėl kurių 2022 m. gruodžio 22 d. Helsinkyje teko atlikti sudėtingas rekonstrukcijos operacijas. Taip pat nustatyti daugybiniai kairės pusės šonkaulių lūžiai ir komplikuotas pneumotoraksas. Ieškovas iš pradžių buvo paguldytas į intensyvios priežiūros skyrių, o paskui perkeltas į Vasos Centrinę ligoninę tolesniam gydymui. Po truputį ėmė sveikti, patirdamas uždegimines sveikimo stadijas. Iki 2023 m. sausio vidurio paciento (ieškovo) būklė pagerėjo tiek, kad buvo galima jį išrašyti iš ligoninės, nors, galiausiai, jis buvo perkeltas į Riihimaki kalėjimo ligoninės palatą sulaikymui iki teismo. Vėliau pacientas (ieškovas) buvo paleistas iš kalėjimo ligoninės 2 palatos ir 2023 m. kovo 15 d. išrašytas gydytojo L. N.. Po to pacientas (ieškovas) buvo nukreiptas į Vasos Centrinę ligoninę būklės įvertinimui, o paskui į vieną iš socialinės gerovės pagalbos centrų tolesniam gydymui ir stebėjimui kaip suaugęs socialinių paslaugų gavėjas. <...> Sveikatos istorijoje (anamnezė) nurodyta, kad pacientas (ieškovas) buvo konsultuotas Centrinės ligoninės neurologų, paskirta kontrolinė galvos MRT, siekiant įvertinti smegenų pažeidimo mastą. Ieškovas 2023 m. kovo 27 d. buvo išrašytas iš Ikakeskus Senjorų Centro, Ambulatorinės Geriatrijos Klinikos. 2023 m. balandžio 14 d. ieškovas grįžo į Lietuvą. Ieškovui grįžus į Lietuvą, jo nedarbingumo laikotarpis buvo tęsiamas nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. spalio 16 d., kuomet ieškovui nustatytas neįgalumas, nedarbingumo priežastis – „Rotatorių manžetės“ sindromas bei organizmo funkcijų sutrikimai.

2023 m spalio 17 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Plungės teritorinio skyriaus sprendime dėl darbingumo lygio, kuriuo ieškovui nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, nurodytos ieškovo diagnozės: intrakranijinio sužalojimo padariniai, 2 tipo cukrinis diabetas be komplikacijos, potrauminis sindromas, neorganinė nemiga, kiti patikslinti galvos skausmo sindromai, potrauminė hidrocefalija, nepatikslinta, tinklainės ligos, nepatikslintos, kitos patikslintos cerebrovaskulinės (smegenų kraujagyslių) ligos, pirminė gonartrozė, abipusė, pirminė kitų sąnarių artrozė, peties sritis, „Rotatorių manžetės“ sindromas bei organizmo funkcijų sutrikimai. Ieškovo teigimu, visą laikotarpį nuo to laiko, kai buvo išrašytas iš gydymo įstaigos Suomijoje iki nedarbingumo pradžios Lietuvoje jis buvo faktiškai nedarbingas, tačiau negalėjo kreiptis į gydymo įstaigas, nes neturėjo asmens dokumento. Nors ieškovo nedarbingumas laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 27 d. iki 2023 m. birželio 1 d. nebuvo įformintas, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovui grįžus į Lietuvą jo gydymas buvo tęsiamas, nustatytų diagnozių kodai patvirtina, jog atsakovui nustatytos ligos, dėl kurių atsakovas tapo dalinai nedarbingas, atsirado kaip Suomijoje įvykusio įvykio padariniai. Tiek Suomijos gydymo įstaigose, tiek Lietuvoje atsakovas buvo nedarbingas ir buvo tęsiamas po muštynių atsiradusių sužalojimų padarinių gydymas. Taigi, teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas diagnozes, visas aplinkybes, byloje pakanka duomenų patvirtinti faktą, jog ieškovas laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 27 d. iki 2023 m. birželio 1 d. buvo faktiškai nedarbingas. Ginčo, jog ieškovas buvo nedarbingas nuo pat sužalojimo komandiruotės metu 2022 m. gruodžio 17 d. iki 2023 m. kovo 27 d. byloje tarp šalių nėra. Ieškovo nurodomas aplinkybes dėl asmens dokumento neturėjimo, dėl ko užtruko tinkamų sveikatos paslaugų gavimas, patvirtina byloje esantys įrodymai apie darbdavio saugotus ieškovo daiktus, kurie ieškovui perduoti tik po DGK sprendimo priėmimo (2023 m. liepos 19 d. akte dėl N. G. daiktų apžiūros ir perdavimo 2.1 punktu nurodytas N. G. pasas), taip pat patvirtina duomenys apie laikino dokumento išvykti iš Suomijos kopija, kuri galiojo nuo 2023 m. balandžio 11 d. iki 2023 m. balandžio 25 d., dokumentą išdavusi institucija Lietuvos Respublikos ambasada Suomijos Respublikoje.

Pagal DK 64 straipsnio 4 dalį jeigu darbuotojas įteikto įspėjimo termino pabaigos metu yra laikinai nedarbingas, yra išėjęs suteiktų atostogų, įspėjimo termino pabaiga nukeliama iki laikinojo nedarbingumo ar atostogų pabaigos.

Sprendžiant dėl datos į kurią turėtų būti perkeliama atleidimo diena atsižvelgtina į tai, jog ieškovas 2023 m. kovo 27 d. buvo išrašytas iš Ikakeskus Senjorų Centro, Ambulatorinės Geriatrijos Klinikos. DGK posėdyje liudytoju apklaustas D. G. patvirtino, kad 2023 m. kovo mėn. pabaigoje telefonu informavo ieškovą, kad jis bus atleistas iš darbo. Ieškovas DGK posėdžio metu šią aplinkybę patvirtino. Byloje nėra jokių duomenų apie ieškovo sveikatos būklę laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 27 d. iki 2023 m. birželio 1 d., tačiau iš duomenų apie ieškovo nedarbingumą nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. spalio 16 d. galima spęsti, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 27 d. iki 2023 m. birželio 1 d. buvo faktiškai nedarbingas ir ieškovui grįžus į Lietuvą jis tęsė gydymą bei laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. spalio 16 d. (iki kol ieškovui 2023 m. spalio 17 d. buvo priimtas sprendimas dėl darbingumo lygio Nr. STS-6571, sprendimas dėl specialiųjų poreikių Nr. STS-6572, išduotas neįgaliojo pažymėjimas Nr. 1599526, išduota rekomendacija Nr. RPP-4052 dėl specialiosios pagalbos priemonių, išduota išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS-1712), buvo nedarbingas. Byloje pateikti duomenys, jog nuo 2023 m. rugsėjo 28 d. iki 2024 m. rugsėjo 27 d. ieškovui nustatyti antrojo lygio specialūs nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiai. Taigi remiantis byloje esančiais įrodymais, darytina išvada, kad ieškovas dėl sveikatos būklės nedarbingas buvo nuo 2022 m. gruodžio 17 d. įvykio darbo komandiruotės metu iki 2023 m. spalio 16 d. (imtinai). Esant šioms aplinkybėms ieškovo atleidimo data iš 2023 m. sausio 20 d. perkeltina į 2023 m. spalio 20 d., atsižvelgiant į DK 65 straipsnio 6 dalį.

Teismo atliktu ieškovo atleidimo iš darbo datos nukėlimu užtikrinamas darbo vietos, pareigų ir socialinių garantijų išsaugojimas tam tikrą laiką, tačiau darbo sutarties nutraukimo datos nukėlimas nekeičia darbo sutarties nutraukimo pagrindo (darbo sutarties nutraukimas DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu), jo egzistavimo ar teisėtumo, todėl šiuo atveju, nukėlus darbo sutarties nutraukimo terminą, negali būti taikomi kiti darbuotojo teisių gynimo būdai, pvz. pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į ankstesnį darbą, priteisti darbo užmokesčio sumą už priverstinę pravaikštą ar kompensaciją, kadangi nelaikytina, kad pats atleidimo pagrindas iš darbo yra neteisėtas ir todėl negalimi su tuo susiję teisių gynimo būdai. Konstatuoti neteisėtą atleidimą iš darbo ir taikyti DK 218 straipsnio 2 ir 4 dalyse įtvirtintus neteisėto atleidimo padarinius galima tik pripažinus, kad buvo padaryti esminiai atleidimo iš darbo tvarkos pažeidimai. Nustačius, kad atleidžiant iš darbo darbuotoją buvo padaryti formalūs ar mažareikšmiai nustatytos atleidimo tvarkos pažeidimai, negali būti taikomi DK 218 straipsnyje įtvirtinti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-943/2021).

2023 m. sausio 20 d. įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą atsakovė nurodo, kad negavo jokio atsakymo iš ieškovo dėl susiklosčiusio įvykio į jos siųstą 2023 m. sausio 16 d. laišką, todėl ieškovas bus atleistas 2023 m. sausio 20 d. už netinkamus darbo rezultatus išbandymo laikotarpiu, pagal DK 36 straipsnio 3 dalį. Taigi ieškovas raštu buvo įspėtas apie atleidimą iš darbo jo nedarbingumo laikotarpyje. Įspėjimo termino eiga negali prasidėti ieškovui esant nedarbingam, t. y. neišnykus DK 64 straipsnio 4 dalies aplinkybei, bet turi būti pradedama skaičiuoti pasibaigus jo nedarbingumo laikotarpiui, t. y. nuo 2023 m. spalio 17 d. Situacija, kai darbuotojo įspėjimo terminas nenukeliamas iki laikinojo nedarbingumo pabaigos pagal DK 64 straipsnio 4 dalies nuostatas, ar jis atleidžiamas nepasibaigus įspėjimo atleidimo terminui vertintina ne kaip absoliutus atleidimo iš darbo neteisėtumą suponuojantis pažeidimas, bet kaip pažeidimas, kuris šalintinas teismui pratęsiant įspėjimo terminą iki įstatyme nustatyto ir priteisiant darbuotojui už papildomą laikotarpį, kurio metu darbo sutartis negalėjo būti nutraukta, atitinkamą piniginę kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-765/2000; 2003 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2003; 2003 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1141/2003; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2012).

Šiuo atveju ieškovo darbo sutarties nutraukimo diena yra perkeliama į 2023 m. spalio 20 d., o už įspėjimo laikotarpį (2023 m. spalio 17 d. - 2023 m. spalio 20 d.) ieškovui priklauso 338,80 Eur (84,70 x 4 d. d., vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių) kompensacija. Pažymėtina, jog to paties dydžio kompensacija buvo priteista DGK sprendimu ir atsakovė nurodė, jog DGK sprendimas įvykdytas, tačiau byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad ši kompensacija yra sumokėta. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteisiama 338,80 Eur kompensacija, tačiau atsakovei pateikus įrodymus apie įvykdytą DGK 2023 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. DGKS-4209 dalį dėl 338,80 Eur kompensacijos ieškovui N. G. išmokėjimą, bus laikoma, jog reikalavimas yra įvykdytas.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 15 000 Eur neturtinės žalos, nurodant, jog buvo atleistas neteisėtai, išvarytas iš atsakovės suteiktos gyvenamosios patalpos be asmeninių daiktų ir dokumentų, su juo nebuvo tinkamai bendraujama, atsakovės buvo ignoruojamas, patyrė stresą, sveikatos sutrikimą, tapo neįgalus.

Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas, priėmęs sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, turi teisę priteisti patirtą turtinę ir neturtinę žalą (DK 217 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 218 straipsnio 2, 4 dalys). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007; 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis, turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju neteisėtų veiksmų faktas siejamas su ieškovo atleidimo iš darbo aplinkybėmis, t. y. tuo, jog atsakovė nutraukė darbo santykius ieškovo nedarbingumo laikotarpiu. Pripažintina, kad ieškovas patyrė neigiamų išgyvenimų, nepatogumų, tačiau nėra pagrindo teigti, kad šie išgyvenimai sukelti būtent dėl šioje byloje konstatuotų ieškovo atleidimo iš darbo pažeidimų. Neigiamus išgyvenimus ieškovui sukėlė ne pats darbo santykių nutraukimo su juo būdas ir tvarkos nesilaikymas, o įvykusios muštynės ir jų padariniai.

Įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovo įrodinėjami neigiami išgyvenimai nėra specifiškai kilę dėl ieškovo atleidimo iš darbo tvarkos pažeidimų, ir tai sudaro pagrindą netenkinti ieškovo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Byloje nėra įrodytas neturtinės žalos ieškovui kilimo faktas. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepagrindė savo reikalavimo dėl neturtinės žalos fakto ir dydžio. Ieškovo atleidimo iš darbo procedūroje padarytų pažeidimų konstatavimas ir atleidimo datos perkėlimas yra pakankama satisfakcija dėl tokio atleidimo neigiamiems padariniams sušvelninti. Ieškovo sveikatos sutrikimai atsirado ne dėl atsakovės kaip darbdavio kaltės. Taigi ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovės atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Pažymėtina, kad siekdamas žalos atlyginimo dėl savo sutrikdytos sveikatos ir su tuo susijusių išgyvenimų ieškovas turėtų šį reikalavimą reikšti jo sveikatą sužalojusiems asmenims.

Dėl kitų ieškinio ir atsiliepimo argumentų

Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

Šiuo atveju teismas sprendžia, kad kiti ieškinyje ir pateiktuose dokumentuose išdėstyti bei posėdžio metu išsakyti argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylinėjimo išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Pagal to paties straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovo atstovas pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, jog išlaidos už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 1 728,23 Eur. Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus apie 1 560,90 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokatės teisinę pagalbą.

Už ieškinį byloje mokėtinas 109 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 4, 7 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tenkinus ieškinį iš dalies (15 proc.), iš atsakovės priteistinas 16,35 Eur dydžio žyminis mokestis į valstybės biudžetą ir 259,23 išlaidos už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovo ieškinį tenkinus iš dalies, iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 1 326,77 Eur atstovavimo išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268–270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti N. G. atleidimą iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 36 straipsnio 3 dalies pagrindu teisėtu.

Ieškovo N. G. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Maviga Pro“ 2022 m. spalio 19 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 252 nutraukimo datą perkelti į 2023 m. spalio 20 d.

Išieškoti ieškovo N. G. naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Maviga Pro“ 338,80 Eur (tris šimtus trisdešimt aštuonis eurus aštuoniasdešimt centų), neatskaičius mokesčių, kompensaciją (atsakovei pateikus įrodymus apie įvykdytą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2023 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. DGKS-4209 dalį dėl 338,80 Eur kompensacijos ieškovui N. G. išmokėjimą, laikyti, jog reikalavimas yra įvykdytas).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Maviga Pro“ 275,58 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus penkiasdešimt aštuonis centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, iš jų 16,35 Eur (šešiolika eurų trisdešimt penkis centus) žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5661, ir 259,23 Eur (du šimtus penkiasdešimt devynis eurus dvidešimt tris centus) už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, nurodant įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš ieškovo N. G. atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Maviga Pro“ 1 326,77 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų dvidešimt šešių eurų septyniasdešimt septynių centų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                            Justė Visakavičienė