Civilinė byla Nr. e2-4060-534/2020

                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38360-2019-1

                                                                Procesinio sprendimo kategorija: 4.1., 4.6.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS

 TEISMAS

S P R E N D I M A S

       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio mėn. 23 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis,

sekretoriaujant K.Pečiukaitienei,

dalyvaujant ieškovui A. S. ir atstovui adv.pad.J.Zavadski,

atsakovui J. K. ir atstovui adv.D.Gumbrevičiūtei-Kuzminskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą ieškovo A. S. ieškinį atsakovui J. K. dėl iškeldinimo. Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas A. S. ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodo, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir statiniai (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad name gyvena J. K., kuris pažeidžia jo nuosavybės teisę – jis apriboja nuosavybės valdymą, jų nesieja giminystės ryšys, sutartiniai įsipareigojimai. Nurodo, kad jis raštu įspėjo atsakovą, kad išsikeltų, tačiau atsakovas prieš jo valią naudojasi jo nuosavybe, nesirūpina turto išsaugojimu – patalpos apipeliję, vandens čiaupas kriauklėje nesutaisytas. Nurodo, kad atsakovas J. K. patalpas užrakinęs ir ieškovui, kaip savininkui, apribota galimybė apžiūrėti jam priklausančias patalpas. Nurodo, kad ieškovas yra registruotas kaip statytojas, kuriam išduotas projektavimo sąlygų sąvadas. Pinigai namo statybai skirti jam senelės V. S., kuri padovanojo jai priklausantį žemės sklypą, o kitą žemės sklypą pardavė už 1170000 litų ir finansavo ieškovo namo statybą. Ieškovas sumokėjo už visas statybines medžiagas ir visiems dirbusiems statybose asmenims, tame tarpe atsakovui, kuris pagal profesiją yra statybininkas, kuris prisidėjo patarimais, nurodydamas kur ir ką reikia pirkti. Atsakovas yra vedęs ieškovo motiną, todėl leido gyventi name kartu, tačiau dabar jo motina skiriasi su atsakovu. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2005 metų iki 2011 metų atsakovas ir ieškovo motina nedirbo, buvo išlaikomi V. S., jie negalėjo finansuoti namo statybos. Tarpusavio susitarimo, kad atsakovas J. K. gyvens iki mirties name nebuvo. 

Atsakovas J. K. prašo ieškinį atmesti. Iki namo statybų jis, J. K., ieškovas A. S. gyveno jo bute. Su J. K. susituokęs nuo (duomenys neskelbtini), namą pastatė 2007 metais, 2008 metais įsikėlė gyventi į namą su žmona ir gyvena iki šiol. V. S. pardavus žemę, dalį žemės padovanojus A. S., jai sutikus paremti pinigais namo statybas, jis organizavo namo statybas. Jis surado projektą, organizavo leidimus, surado darbuotojus ir pradėjo namo statybas nuo pamatų iki vidaus apdailos. Atsakovas dirbo namo statybose, nes buvo susitarę, kad jis gyvens name iki mirties, namą statė iš dviejų butų – vienas jam, kita butas ieškovui. Jis savo lėšomis ir darbu įrengė pamatus, balkonus, tvorą, pavėsinę, židinį, terasą, suklijavo plyteles. Ieškovas apie statybą nieko nenutuokė, kartu nedirbo, naudojosi jo žiniomis, darbu, patirtimi, iš dalies ir pinigais. Jis ilgą laiko tarpą dirbo užsienyje, todėl grįžęs į Lietuvą pinigų turėjo, investavo 12500 eurų savo lėšų į namo statybą, o visą darbą įvertina 50000 eurų sumai. Nurodo, kad ieškovui sumokėjus 50000 eurų už darbą, jo turėtas išlaidas namui, jis išsikeltų. Nurodo, kad namas buvo statomas dvibutis, jis įsikėlė į savo namo dalį (butą) kartu su ieškovo motina anksčiau, nei ieškovas įsikėlė į savo namo dalį. Į savo namo dalį (butą) įsikėlė ieškovas žymiai vėliau, kai jis, atsakovas, įrengė jam patalpas tinkamas gyvenimui. Nurodo, kad komunalinius mokesčius jis sumoka. Jis yra namo bendradalininkas, jeigu bus įregistruota viso namo nuosavybė ieškovo vardu nekilnojamojo turto registre, jis ginčys tokią teisinę registraciją.

Liudytoja J. K. parodė, kad galvojo, kad su atsakovu gyvens iki mirties, tačiau atsakovo blogas charakteris, nemyli anūkų. Atsakovas nuo 2004 metų nedirba, namo neremontuoja, nes nurodo, kad namas ne jo, todėl neremontuos. Atsakovas sumoka už elektrą, internetą. Statybines medžiagas pirko, namo statyboms samdė statybininkus už V. S. pinigus. Nurodo, kad atsakovas įrengė balkonus ir paėmė iš jos 1200 eurų.

Liudytojas J. K. nurodė, kad J. K. visą gyvenimą dirbo statybose. Jis namą statė nuo žemės lyginimo darbų, pamatų iki stogo gegnių, atliko vidaus statybos darbus. Tik stogą uždengė samdyti asmenys. Namas dviejų dalių, tėvas pastatė namo išorinę dalį, tada įrengė savo namo dalies vidinę dalį ir persikėlė gyventi, o tada įrengė ieškovo dalį. Visa giminė yra statybininkai, todėl namą statė daug giminaičių, kuriems sumokėdavo, tėvas pinigų neėmė, nes statė vaikui, taip įvardijo ieškovą. Statybinių medžiagų kainą sumokėdavo J. K.. Ieškovo nebuvo statybos vietoje, jis nieko neįrenginėjo.

Liudytojas D. T. nurodo, kad jis buvęs J. K. dukters vyras, žentas. Kadangi jis turi statybos firmą, atsakovas betoną namui pirko iš jo, nes pigiau. Nurodo, kad betoną namo betono darbams atveždavo vakare, jį namo statybvietėje pasitikdavo J. K., J. K.. Vėliau kartu su jais dirbo kitas liudytojo giminaitis, darė stogo darbus, namą statė atsakovas su sūnumi. Ieškovo nėra matęs namo statybose. Kai namą pastatė, name apsigyveno Jonas su J. K..

Liudytojas E. S. parodė, kad yra J. K. dukters sutuoktinis, betonuotojas. Nurodo, kad J. K. sutvarkė namo statybos dokumentus ir pastatė namą nuo pamatų iki stogo grebėstų, įrengė namo vidų savo dalyje, vėliau ieškovo namo dalyje. 2007 metais namą pastatė, o 2008 metais apsigyveno su J., įrenginėjo ieškovo namo dalį, jis, liudytojas, padėjo gipso plokštes prisukti, įrenginėjant namo vidų. Butą Vilniuje atsakovas padovanojo dukrai, išsivežė visus baldus į namą, nes tikėjosi name gyventi iki mirties.

Liudytoja J. S. nurodo, kad J. K. visą gyvenimą dirbo statybose. Jis pastatė namą nuo pamatų iki stogo, įrengė vidų. 2008 metais padovanojo jai butą, o pats išsikėlė gyventi į namą, tikėjosi gyventi iki mirties. Nurodo, kad ieškovas nieko statybose neišmano, nėra dirbęs įrengiant namą. Nurodo, kad tėvas, visą gyvenimą statęs namus, pinigų turėjo, yra taupus žmogus, todėl nesupranta, kaip jis buvo išlaikytinis asmens, kuris nieko neturėjo, nieko nesugeba.

Ieškinys atmetamas.

Teismas ieškinį atmeta, nes nustatė, kad atsakovas J. K. teisėtai yra užvaldęs namo dalį(duomenys neskelbtini). Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, šalių ir liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas yra santuokoje su J. K., ieškovo motina nuo(duomenys neskelbtini). Atsakovas nuo 2006 metų organizavo ir dirbo namo(duomenys neskelbtini), statybose, o 2008 metais kartu su sutuoktine apsigyveno pastatytame name. Statybos darbų organizavimas, dalyvavimas statybose, leidimas gyventi name yra sandoris, nes ieškovas siekė tam tikrų teisinių padarinių naudodamasis atsakovo pagalba, sugebėjimais, darbu. Atsakovas name gyvena ir valdo dalį namo nuo 2008 metų iki šiol, tai yra 12 metų. Ieškovas A. S. teismui duoda melagingus parodymus, siekdamas jam naudingų rezultatų: teigia, kad atsakovas name apsigyveno savavališkai be ieškovo sutikimo, teigia, kad pažeidžia ieškovo nuosavybės teisę. Atsakovas J. K. name gyvena kartu su ieškovo motina J. K., jų santuoka nėra nutraukta. Faktinė aplinkybė, kad atsakovas J. K. 2008 metais persikėlė gyventi į namą su sutuoktine, daiktais, baldais, tęsė statybos darbus ieškovo namo dalyje, rodo, kad ieškovas sutiko, kad atsakovas naudosis ir valdys namo dalį. Ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovą ir ieškovą siejo statybos rangos sutartis, buvo atsakovui mokami pinigai už organizacinius ir statybos darbus. Liudytojai parodė, kad pinigus gaudavo tik samdyti asmenys statybos darbams, J. K. sumokėdavo už statybines medžiagas. Nėra įrodymų, kad atsakovas J. K. gaudavo pinigus kaip užmokestį atliktus statybos darbus. Liudytojos J. K. paaiškinimas, kad sumokėjo 1200 eurų už balkono įrengimą vertinamas kritiškai, nes balkono turėklai, hidroizoliacija, išlyginamieji sluoksnių medžiaga, apdaila kainuoja brangiau, nei pervesta suma, neįskaitant darbo sąnaudų, apmokėjimo už darbą. Dvibutis namas neįregistruotas, jis dar formuojamas, nes yra išduotas leidimas jo statybai. Atsakovas teismui pateikė užrašus su detalia sąmata atliktų namo statybos darbų, medžiagų kaina, pateikė įrodymus, kad moka už komunalines paslaugas. Namo, kaip turto, registracija viešame registre atlieka teisių išviešinimo funkciją, o ne teises nustatančias funkcijas. Faktinės aplinkybės rodo, kad daiktas užvaldytas teisėtai, ieškovui perdavus daiktą valdyti atsakovui 2008 metais – atsakovo J. K. šeima apsigyveno ir pabaigė namo vidaus darbus, kieme pastatė tvorą, įrengė kieme supynę, šašlykinę. Iš liudytojos J. K. parodymų, ieškovo pateiktų nuotraukų nustatyta, kad atsakovui reiškiami priekaištai, kad jis neįgyvendina namo valdymo teisės kaip rūpestingas valdytojas – neremontuoja plytelių dangos, neremontuoja suskilusios sienos, nekeičia lempučių, nesutvarko santechnikos. Tai yra ieškovo reiškiami priekaištai atsakovui, kaip teisėtam daikto valdytojui, kad jis neinvestuoja piniginių lėšų, savo žinių, patirties į daikto pagerinimą, atkūrimą, neskiria darbo įgūdžių ieškovo turto pagerinimui, remontui. Atsakovo civilinė procesinė pozicija byloje atitinka sąžiningo daikto valdytojo teisių gynimui: atsakovas investavo patirtį, žinias, neatlygintiną darbą į ieškovui priklausantį daiktą (namą), ieškovui siekiant nutraukti valdymą, iškeldinti atsakovą, jis privalo kompensuoti patirtus nuostolius, kas yra LR CK 4.34 str. numatytas valdymo teisės gynimas. Atsakovas turi teisę reikalauti kompensuoti daikto sukūrimo, pagerinimo išlaidas, daikto išlaikymo išlaidas. Atsakovas teisėtai valdo namo dalį, todėl ieškinys atmetamas. Kilęs ginčas tarp šalių yra susijęs su daiktine teise - naujo daikto pagaminimu, tai yra su daikto valdymo teise, nuosavybės teisės atsiradimu. Daikto teisinė registracija atlieka išviešinimo funkciją, tačiau daikto valdymo ir nuosavybės teisę nulemia ne ieškovo ieškinyje vartojama teisinė terminologija, o visuma faktinių aplinkybių, su kuriomis įstatymų leidėjas sieja valdymo, nuosavybės teisės atsiradimą. Kilusio ginčo atveju atsakovas daiktą užvaldė, jį sukūręs su ieškovo išreikšta valia, ieškovo paskatintas. Ieškovas naudojosi atsakovo žiniomis ir darbu sutvarkant namo statybos techninę dokumentaciją, statybos leidimus, organizuojant ir vykdant statybos darbus. Ieškovo elgesys, valia buvo orientuota į aplinkybę, kad atsakovas apsigyventų name, pabaigtų statybos darbus, pagerintų daiktą, sukurtų jo vertę. Ieškovas ieškinyje ginčija atsakovo teisę, gindamas tariamai pažeistą valdymo ir nuosavybės teisę naudodamas teisinę terminologiją, tačiau ignoruodamas pateiktus į bylą įrodymus, pagal įrodymus nustatytas faktines aplinkybes. Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pateiktomis nuotraukomis grindžia aplinkybę ir įrodinėja, kad atsakovą reikia iškeldinti iš namo, nes atsakovas netinkamai, blogai įgyvendina daikto valdymo teisę – neprižiūri ir neremontuoja ieškovo namo (daikto). Tokie ieškovo veiksmai siejami ne su nuosavybės, valdymo gynimu, o atsakovui nustatytos prievolės nevykdymu, atsakovo turimų prievolinių įsipareigojimų nevykdymu. Name(duomenys neskelbtini), gyvena ieškovo motina, atsakovo sutuoktinė J. K.. Santuoka tarp J. K. ir J. K. nenutraukta, nėra inicijuotas santuokos nutraukimo procesas. Vadovaujantis LR CK 6.588-6.590 str. str. šeimos nariai turi teisę gyventi kartu, todėl ieškinys atmetamas ir šiuo pagrindu. Atsakovas namą statė, apsigyveno name su ieškovo sutikimu, atliko namo statybos darbus, įrengė kiemo gerbūvį, tvorą, kas rodo, kad tarp šalių yra sandoris dėl valdymo teisės suteikimo atsakovui, teisės gyventi name ir naudotis daiktu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr.e3K-3-188-403/2018 nurodė:

„Būsto koncepcija neapsiriboja teisėtai įsteigtu ar užimtu būstu ar būstu, kurio savininkai ar nuomininkai yra pareiškėjai, tačiau ja gali remtis ir asmuo, gyvenantis bute, kurio nuomos sutartis sudaryta ne jo vardu (žr., pvz., 2004 m. lapkričio 18 d. sprendimo byloje Prokopovich prieš Rusiją, peticijos Nr. 58255/00, par. 36; 2013 m. spalio 17 d. sprendimo byloje Winterstein ir kiti prieš Prancūziją, peticijos Nr. 27013/07, par. 141). Ši koncepcija taip pat gali apimti ilgai trunkantį gyvenimą giminaičiui priklausančioje patalpoje (žr. 1997 m. lapkričio 28 d. didžiosios kolegijos sprendimo byloje Mente ir kiti prieš Turkiją, peticijos Nr. 23186/94, par.73). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją būstu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 8 straipsnio prasme gali būti laikoma ir ne teisės aktų nustatyta tvarka įsteigta ir užimta patalpa, jei tai yra faktinė asmens gyvenamoji vieta ir nustatomas asmens pakankamų bei tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimas. Taigi, patalpų atitiktį būsto sąvokai lemia EŽTT praktikoje nustatyti kriterijai, o ne nacionalinėje teisėje nustatyta klasifikacija. Taigi, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pastatui nustatyta visuomeninė paskirtis, nors pagal faktinę situaciją jame esančiose ginčo patalpose buvo gyvenama. Atsakovai ginčo patalpoje gyvena ilgą laiką, iš bylos duomenų matyti, kad šios patalpos buvo suteiktos dar L. D. seneliams, Trakų rajono savivaldybės valdybos 1995 m. birželio 21 d. sprendime taip pat nurodoma suteikti įregistruotas patalpas daugybę metų ten gyvenančioms šeimoms, tarp jų ir atsakovų, G. G. deklaravo gyvenamąją vietą ginčo patalpose nuo 1974 m. sausio 25 d., A. G. nuo 1974 m. sausio 23 d., L. D. nuo 1984 m. birželio 8 d., R. D. nuo 1985 m. vasario 22 d., joje gyvenamąsias vietas yra deklaravę ir jų vaikai, todėl yra pakankamas pagrindas konstatuoti buvus atsakovų pakankamą ir tęstinį ryšį su ginčo patalpa. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus būsto sąvokos kriterijus, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo patalpos pripažintinos būstu Konvencijos 8 straipsnio prasme“.??? ??? Teismas, vadovaudamasis išdėstytu, ieškinį atmeta.

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 88 str., 93 str. 2 d., 98 str., paskirsto bylinėjimosi išlaidas. Teismas ieškinį atmetė, todėl atsakovui iš ieškovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 1500 eurų advokato pagalbos išlaidos.

Teismas, vadovaudamasis CPK 270 str.,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. S., a.k(duomenys neskelbtini) J. K., a.k(duomenys neskelbtini) 1500 eurų bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                        Audrius Žiedelis