Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1-136-88-2011].doc
Bylos nr.: 1-136-88/2011
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus m. apylinkės prokuratūra, Iveta Vaivadienė 190743392 prokuroras
Kategorijos:
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
Nusikaltimai, pavojingi žmogaus sveikatai ir gyvybei (BK XIX skyrius)
Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas (BK 145 str.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Įrodymų tyrimas (BPK XXI skyrius)
Specialistai, ekspertai ir ekspertizė bylos teisminio nagrinėjimo metu (BPK 284 -286)
Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas (BPK XXIX skyrius)
Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo proceso pradžios pagrindai ir pradžia (BPK 393-394 str.)

Baudžiamoji byla Nr

                                                                                            Baudžiamoji byla Nr.1-136-88/2011

Teisminio proceso Nr. 1-17-1-01734-2010-8

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija 2.8.11.

 (S)

VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. kovo 16 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Antanas Virbalas,

sekretoriaujant Daliai Babičienei,

dalyvaujant prokurorei Ivetai Vaivadienei,

gynėjui advokatui Dariui Ališauskui,

viešame teismo posėdyje nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje

V.P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), LR pilietė, lietuvė, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokusi, nedirbanti, neteista, šiuo metu esanti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniame skyriuje, kaltinama pagal LR BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d.

 

n u s t a t ė:

 

V. P. kaltinama tuo, kad gyvendama bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su savo motina P. P., sistemingai pastarajai grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, užmušti, tuo suteikdama pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, nes 2008-11-07, apie 19.00 val., namuose (duomenys neskelbtini), nagais apdraskė P. P. kairįjį dilbį, 2008-12-26, apie 14.00 val., bute (duomenys neskelbtini), trenkė pastarajai į veidą, į galvą, 2010-07-14, apie 13.30 val., bute,  (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia vieną kartą peiliu dūrė P. P. į kaklą ir vieną kartą į krūtinės sritį, padarydama dvi aklas durtines – pjautines krūtinės ląstos kairės pusės žaizdas, specialisto vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais V. P. padarė nusikaltamas veikas numatytas LR BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d.

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji V. P. kaltės nepripažino ir parodė, kad kuomet ji su mama gavo butą joms buvo labai sunku ji negalėjo gyventi su savo dukterimi. Nors santykiai su mama nebuvo geri, ji jos nemušė. Ji apdraskė mamai ranką, tačiau to nenorėjo ir tai nuo jos nepriklausė. Ji taip elgėsi paveikta hipnozės ar burtų, ji viską suvokia, tačiau negali valdyti savo rankų, jos pasidaro nevaldomos. 2008-11-07 namuose ji apdraskė savo mamą, to daryti nenorėjo, jai buvo nemalonu, bet ji negalėjo sustoti. Ji visada sako ir sakys, kad ją užhipnotizuoja ir užburia ir ji sistemingai būna tokioje būsenoje. Pripažįsta, kad apdraskė mamą, bet ne savo noru. 2008-12-26 viskas vyko taip pat, bet ji nenorėjo mamos mušti. Ji galvoja, kad kontroliuoja save, bet kai prieina prie mamos, nežino kas pasidaro ir ji nieko negali su savimi padaryti. Pripažįsta, kad 2010-07-14 dūrė mamai peiliu. Tris dienas buvo namuose, jos dukters nebuvo, ji rinko numerį, kažkas balto priėjo, joje viskas persisuko ir ji nubėgo į kambarį. Nenorėjo muštis ir bandė save kontroliuoti, kad nieko panašaus neatsitiktų, jautė, kad yra pilna pykčio, prašė sesers, kad ją kontroliuotų, sakė, kad blogai jaučiasi, mamos prašė, kad gyventų pas J. arba išsikeltų į kitą butą, nes kartu gyventi negali, nenori mamos matyti ir su ja kalbėti. Savo veiksmų esmę ji supranta, tačiau negali jų valdyti. Anksčiau mamai nėra grasinusi ją nužudyti, tačiau konflikto metu galėjo pasakyti, kad nužudys, sutrikdys sveikatą, nes visi prieš ją, t.y. V. P., nusistatę, ji niekam nereikalinga. Butas mamos vardu ir ji labai norėtų atskirai gyventi. Pripažįsta esanti kalta, kad vykdavo konfliktai, bet tai ne jos valioje. Jos sesuo J. buria, ją tai paveikia ir dėl to vyksta barniai. Psichiatrinėje nėra gydžiusis, Azerbaidžene ji periodiškai kreipėsi pas žmones, kad nuimtų burtus, Lietuvoje kreipėsi pas čigonus. Kai nuima burtus jai iš karto pagerėja. Jos santykiai su dukra taip pat įtempti. Pyktį ir agresiją jaučia tik mamai, gali būti žiauri, bartis, tačiau nelaiko savęs psichine ligone, sutinka atlyginti ligoninės ieškinį. (b.l. 167-168, 172).

Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji  P. P. parodė, kad V. P. yra jos dukra, santykiai labai įtempti, ji ir vaikystėje buvo labai nepaklusni. Dukra prieš 5 metus dukra atsikėlė iš Baku ir dabar jos gyvena viename bute. Butą jos gavo kartu, tačiau nuosavybės teise jis priklauso jai, t.y. P. P.. Nuo pat pirmos dienos santykiai su dukra buvo labai blogi, jos sunkus charakteris. Kartą, kai ji vaikščiojo kieme, priėjo dukra ir pasakė „eik gyvent į senelių namus“, kartą kai skalbė rūbus dukra priėjo, sugriebė ją už rankos, įsikibo dantimis, kita ranka rovė plaukus ir spardė krūtinę, iš niekur nieko, be jokio konflikto taip elgėsi dukra. Dukra tyli, nieko nekalba, ji nežino ko ji nori. V. vaikščiojo pas psichiatrą į Šeškinės polikliniką. Paskutiniais mėnesiais ji negeria vaistų. Ją reikia gydyti, ji visą gyvenimą skundėsi galvos skausmais. Ji, t.y. P. P. niekad nevarė dukters iš namų, visada buvo jai dėmesinga, bet dukra prie jos nuolat kabinėjosi. Dukra nuo vaikystės vaikšto pas būrėjus, namie žvakes degina. P. P. parduos butą ir tegu dukra nusiperka sau kitą, nes ji nebegalinti taip gyventi baimėje. Tris mėnesius gyveno pas kitą dukrą, nes V. P. grasino ją sukapoti į gabalus. V. P. nelabai bendrauja ir su seserimi. (b.l. 168-169).

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja J. O. parodė, kad V. yra jos sesuo, santykiai šiaip sau, su mama santykiai geri. Sesuo su mama visada blogai sutarė, nes sesuo agresyvi. Mama su V. Gyvena (duomenys neskelbtini). Sesuo iš Baku grįžo prieš 4-5 metus. Ji, t.y. J. O. gyvena šalia ir pas mamą užeina kasdien. Nuo pat sesers atvykimo jos sugyvena blogai, barasi dėl buto. Mama bijo V., ji labai agresyvi, mušdavo mamą, mama kelis kartus kreipėsi į įgaliotinį, Valentinai viskas visada blogai. Įvykusio konflikto pati J. O. nematė, jai mama pasakojo. Grasinimus yra girdėjusi, žino, kad sesuo gėrė kažkokius vaistus nuo depresijos, jos elgesys nėra normalus. Ji tyli, susijaudinusi pradeda šaukti ir rankomis mojuoti. Mama jai trukdo, nors ir stengiasi išeiti iš namų, kad tik nebūtų konfliktų. J. O. santykiai su seserimi nėra artimi, ir nors bandė su ja kalbėtis, bet ji barasi, gali su bet kuo, kas pakliūna po ranka, suduoti. J. O. Lietuvoje gyvena seniai, kai sesuo gyveno Baku, ji skambindavo mamai, nes laiškais nesusirašinėjo. Ar sesuo gydėsi Baku psichiatrinėje ligoninėje nežino ir įtarimų, kad galėjo gydytis neturi, bet V. kažkas negerai su tais burtais, pati sau buriasi, užsidega žvakes, pasistato tėvo nuotrauką, senelių nuotraukas, mamai po lova kažko pribarsto. (b.l. 169-170, 172).

Apklausta teismo posėdyje liudytoja J. P. parodė, kad 2010-07-14 ji atostogavo, buvo namuose ir tvarkėsi. Pro atvirą langą išgirdo šaukiant „pamagite“. Pamatė kruviną kaimynę, ant žemės lašėjo kraujas, ji metė darbus, griebė paklodę, nes matė, kad didelis kraujavimas, ir iškvietė greitąją pagalbą. P. buvo sąmoninga, sakė, kad jai įdūrė dukra. Iki įvykio ji, t.y. J. P. su kaimyne nebendravo, apie situaciją šeimoje nežinojo. Su V. P. irgi bendravo mažai, nėra pastebėjusi nenormalumų jos elgesyje. Bendravimas toks, kad laiptinėje pasisveikina ir ji atsako (b.l. 170-171).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. 2463/10 (01) matyti, kad P. P. padarytos dvi aklos durtinės – pjautinės krūtinės ląstos kairės pusės žaizdos vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 30-31).

Ištirtų įrodymų visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad V. P. padarytos veikos teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d.

Iš 2011-01-26 – 2011-02-21 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-I-9 matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu V. P. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – organiniu kliedesiniu (panašiu į šizofreniją) sutrikimu, dėl kurio negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu V. P. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – organiniu kliedesiniu (panašiu į šizofreniją) sutrikimu, dėl kurio negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. V. P. dėl savo psichikos būsenos negali būti apklausiama teisme, jai rekomenduojamas priverstinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje (b.l. 24-32).

V. P. negali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn, nes yra nepakaltinama. Jai turi būti taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Vadovaujantis LR BPK 401 str., 403 str. 1 d. 1 p., 2 d. 3 p., teismas

 

n u t a r i a :

 

V. P. pripažinti padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d. ir taikyti jos atžvilgiu priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. 

Daiktinį įrodymą – peilį, saugomą Vilniaus apskrities Vilniaus miesto 6 PK saugojimo kameroje, šiai nutarčiai įsiteisėjus, sunaikinti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 680,29 Lt civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Kardomąją priemonę – suėmimą V. P. panaikinti.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui.

 

 

Teisėjas                                                                                      Antanas Virbalas