Civilinė byla Nr. e2-1203-1097/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23723-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.10; 3.1.7.6; 3.2.4.4; 3.2.4.11

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė,

sekretoriaujant Ingridai Žuraitei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kornėja“ atstovui advokatui Gediminui Gudeliauskui,

atsakovų V. M., R. M. ir V. G. atstovui advokatui Jonui Butkui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kornėja“ patikslintą ieškinį atsakovams R. M., V. M., V. G., B. S., J. K. ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Bartoseka“ dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir piniginės kompensacijos priteisimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,4finance“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Vilniaus vandenys“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Mano Būstas Sostinė“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Conlex“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Ignitis“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Intrum Lietuva“, antstolis Mindaugas Dabkus, antstolis Gintas Badikonis, antstolis Andrius Bublys.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė UAB ,,Kornėja“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovams R. M., V. M., V. G., B. S., J. K. ir UAB ,,Bartoseka“ dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir piniginės kompensacijos priteisimo, prašydama atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovais, valdančiais tam tikras žemės sklypo, esančio Vilniaus m. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, ieškovei priteisinat atsakovams priklausančias atitinkamas sklypo dalis, o atsakovams iš ieškovės priteisiant pinigines kompensacijas už ieškovei atitenkančias nekilnojamojo turto dalis, t. y. ieškovei priteisiant 9/2594 atsakovui R. M. priklausančias sklypo dalis, o atsakovui – 500 Eur piniginę kompensaciją; ieškovei priteisiant 9/2594 atsakovui V. M. priklausančias sklypo dalis, o atsakovui – 500 Eur piniginę kompensaciją; ieškovei priteisiant 7/1297 atsakovei V. G. priklausančias sklypo dalis, o atsakovei – 700 Eur piniginę kompensaciją; ieškovei priteisiant 5/2594 atsakovei B. S. priklausančias sklypo dalis, o atsakovei – 300 Eur piniginę kompensaciją; ieškovei priteisiant 3/2594 atsakovei J. K. priklausančias sklypo dalis, o atsakovei – 150 Eur piniginę kompensaciją; ieškovei priteisiant 8/3891 atsakovei UAB „Bartoseka“ priklausančias sklypo dalis, o atsakovei – 300 Eur piniginę kompensaciją.

2.       Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 4973/5188 dalys 0,1297 ha ploto žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. k. v., t. y. ieškovei priklauso 0,1243 ha žemės sklypo arba 12,43 aro iš viso 12,97 arų ploto žemės sklypo. Kitos dalys minėto žemės sklypo nuosavybės teise priklauso atsakovams: J. Z. priklauso 5/5188 dalys žemės sklypo arba 1 kv. m.; R. M. priklauso 9/2594 dalys žemės sklypo arba 5 kv. m; V. M. priklauso 9/2594 dalys žemės sklypo arba 5 kv. m; V. G. priklauso 7/1297 dalys žemės sklypo arba 7 kv. m; M. R. priklauso 16/3891 dalys žemės sklypo arba 5 kv. m; B. S. priklauso 5/2594 dalys žemės sklypo arba 3 kv. m; UAB „Bartoseka“ priklauso 8/3891 dalys žemės sklypo arba 3 kv. m; Z. Š. priklauso 1/3891 dalys žemės sklypo arba 0,33 kv. m ir 3/1297 dalys žemės sklypo arba 3 kv. m; L. S. priklauso 7/1297 dalys žemės sklypo arba 7 kv. m; E. M. priklauso 3/1297 dalys žemės sklypo arba 3 kv. m; A. B. priklauso 3/2594 dalys žemės sklypo arba 1,5 kv. m; J. K. priklauso 3/2594 dalys žemės sklypo arba 1,5 kv. m; A. K. priklauso 3/1297 dalys žemės sklypo arba 4 kv. m; K. S. priklauso 1/3891 dalys žemės sklypo arba 0,33 kv. m; V. J. priklauso 1/3891 dalys žemės sklypo arba 0,33 kv. m; J. S. priklauso 1/3891 dalys žemės sklypo arba 0,33 kv. m; V. P. priklauso 1/3891 dalys žemės sklypo arba 0,33 kv. m; V. D. priklauso 1/3891 dalys žemės sklypo arba 0,33 kv. m; V. T. priklauso 4/3891 dalys žemės sklypo arba 1,33 kv. m; A. P. priklauso 4/3891 dalys žemės sklypo arba 1,33 kv. m; G. P. priklauso 4/3891 dalys žemės sklypo arba 1,33 kv. m. Pagal esamą faktinę situaciją visi atsakovai bendrai valdo tik 0,0054 ha viso žemės sklypo ploto, t. y. 0,54 aro arba 54 kv. m. viso žemės sklypo, o ieškovei priklauso 95,84 procentai žemės sklypo. Dėl atsakovams priklausančio pernelyg mažo turimo žemės sklypo dalies ploto, kuris sudaro nuo 0,33 kv. m iki 7 kv. m, neįmanoma žemės sklypo suformuoti atidalijimo būdu kiekvienam iš bendrasavininkų suformuojant atskirus žemės sklypus, tinkamus naudoti pagal žemės sklypo paskirtį. Siekdama racionaliai naudoti turimą žemės sklypą, ieškovė siūlė atsakovams parduoti žemės sklypo dalis, mokant atsakovams pagal jų turimą žemės sklypo plotą, apskaičiavimui taikant 10 000 Eur už 1 arą kainą. Ne visiems bendraturčiams sutikus, reiškiamas ieškinys dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1, 2 dalys).

3.       Ieškovės teigimu, geriausiai bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas užtikrinamas, kai bendraturtis visiškai atidalijamas iš bendrosios dalinės nuosavybės, nepaliekant bendrai naudojamų daikto dalių. Šiuo atveju atsakovai dėl mažos jų nuosavybės dalies apimties neturi realios galimybės naudotis bendro daikto dalimi pagal paskirtį, o sklypo dalių negalima realiai atidalyti be neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Todėl atidalijimas ieškovei priteisiant atsakovų turimas žemės sklypo dalis, o atsakovams – pinigines kompensacijas, yra racionaliausias atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, geriausiai atitinkantis šalių interesus. Šis būdas užtikrins bendrasavininko teises valdyti priklausantį turtą bei eliminuos ginčų ir konfliktų tikimybę ateityje sprendžiant su bendru turtu susijusius klausimus.

4.       Po ieškinio priėmimo, ieškovė pateikė teismui taikos sutartis, sudarytas su atsakovais J. Z., M. R., Z. Š., L. S., E. M., A. B., A. K., K. S., V. J., A. R. (J. S. teisių perėmėja), V. P., V. D., V. T., A. P., G. P., kuriomis šie atsakovai sutiko su jiems priklausančių žemės sklypų atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovei priteisiant atsakovams priklausiusias sklypo dalis, o atsakovams – pinigines kompensacijas. Teismo nutartimis taikos sutartys patvirtintos ir bylos dalys šių atsakovų atžvilgiu nutrauktos.

5.       Atsakovai R. M., V. M. ir V. G. atsiliepimais į ieškinį su ieškinio reikalavimu jų atžvilgiu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad žemė, kaip turtinis vienetas, ir žemė, kaip verslo objektas, yra du skirtingi dalykai. Atsakovai yra pasirengę laikytis CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatų ir nevaržyti bendraturčio teisės vystyti verslo projektą, taip pat jie pasirengę įnešti savo turto dalį, vėliau gaunant iš verslo dalį pelno. Toks požiūris į disponavimą nuosavybe labiausiai atitinka tiek ieškovės, tiek atsakovų interesus. Atsakovai nenori prarasti nuosavybės teisės į jiems priklausančias žemės sklypo dalis ir siekia, kad jų turtas neštų jiems maksimalią naudą.

6.       Atsakovė J. K. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškovės reikalavimu atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant ieškovei iš atsakovės šiai priklausančias 3/2594 žemės sklypo dalis, o atsakovei iš ieškovės priteisiant 150 Eur kompensaciją už žemės sklypo dalis, sutinka. Atsakovė prašė ieškinį jos atžvilgiu tenkinti.

7.       Atsakovės B. S. ir UAB ,,Bartoseka“ atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

8.       Trečiasis asmuo UAB ,,Intrum Lietuva“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ieškovės siūlomas kompensacijos dydis turi būti nustatytas remiantis laisvoje rinkoje esančiomis turto rinkos kainomis.

9.       Trečiasis asmuo UAB ,,Ignitis“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad neprieštarauja, jog būtų atidalintas bendrasavininkams priklausantis turtas, sumokant jiems kompensacijas pinigais.

10.       Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Nurodė, kad dėl didelio skaičiaus bendraturčių naudojimasis žemės sklypu yra apsunkintas. Įvertinus pasirašytas ir teismo nutartimi patvirtintas taikos sutartis, ieškovei priklauso 1 271 kv. m žemės sklypo ploto, o visiems atsakovams bendrai – tik 26 kv. m. Bendraturčiams priklausančių žemės sklypo dalių atidalijimas natūra yra neįmanomas, nes atsakovams tenkanti žemės sklypo dalis yra tokia maža, jog nesusidaro reikiamo dydžio sklypo dalis, kuri galėtų būti atidalijama natūra pagal žemės sklypų formavimo taisykles. Kitų pasiūlymų dėl atidalijimo būdų, išskyrus ieškovės pateiktą, nėra. Ieškovės teigimu, atsakovų nurodyti teiginiai dėl dalyvavimo bendrame versle yra deklaratyvūs ir tik patvirtina, jog naudojimasis bendrąja daline nuosavybe būtų apsunkintas.

11.       Teismo posėdžio metu atsakovų R. M., V. M. ir V. G. atstovas prašė ieškinį atsakovų atžvilgiu atmesti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose išdėstytomis aplinkybėmis bei argumentais. Pabrėžė, kad ginčo žemės sklypas yra skirtas verslui, o verslo santykiams neturi būti taikomi bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo principai, kurie taikomi atidalijant turtą, naudojamą bendraturčių asmeniniais tikslais. Nurodė, kad ieškovės siūlomas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas išmokant atsakovams nurodyto dydžio kompensacijas pinigais būtų naudingas tik ieškovei. Atsakovai kategoriškai nesutinka su tokiu atidalijimo būdu, nes jis reikštų nuosavybės paėmimą prievartiniu būdu. Atsakovai savo turimu turtu – ginčo žemės sklypo dalimis – nori prisidėti prie verslo ir gauti savo pelno dalį. Prireikus, atsakovai duos visus sutikimus ieškovės verslui, nesudarys kliūčių ieškovei ir yra pasirengę investuoti papildomai, proporcingai savo verslo daliai. Atsakovai pabrėžė, kad savo teisę į nuosavybę gina remdamiesi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio nuostatomis, draudžiančiomis paimti nuosavybę be savininko valios. Nurodė, jog ginčo žemės sklypas jiems yra svarbus ne tik kaip turtinis vienetas, tačiau ir kaip jų tėvams bei seneliams priklausęs turtas, kuris vieną kartą jau buvo neteisėtai nacionalizuotas. Dėl to atsakovams svarbu išlaikyti šio turto nuosavybės teisę.

Teismas

konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies. 

12.       Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė ir atsakovai yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus m. sav., bendrasavininkai, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tam tikros šio sklypo dalys: ieškovei priklauso 7631/7782 dalys, atsakovui R. M. – 9/2594 dalys (5 kv. m), atsakovui V. M. – 9/2594 dalys (5 kv. m), atsakovei V. G. – 7/1297 dalys (7 kv. m), atsakovei B. S. – 5/2594 dalys (3 kv. m), atsakovei J. K. – 3/2594 dalys (1,5 kv. m), atsakovei UAB ,,Bartoseka“ – 8/3891 dalys (3 kv. m). Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovais, ieškovei priteisinat atsakovams priklausančias atitinkamas žemės sklypo dalis, o atsakovams iš ieškovės priteisiant pinigines kompensacijas už ieškovei atitenkančias šio nekilnojamojo turto dalis.

13.       Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Pagal bendrąją taisyklę, nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad bendraturčių valia dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo turi būti derinama ir ieškoma visiems priimtino sprendimo. Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), todėl atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų.

14.       Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Atidalijant daiktą, dažniausiai jam padaroma tam tikra žala, tačiau šis žalos padarymas yra pateisinamas, jei po tokio atidalijimo daiktą galima naudoti pagal paskirtį, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-390-701/2018; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-248/2019). Atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, būtina užtikrinti visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011; 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-248/2019). Teismų praktikoje išaiškinta, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes, siekdami suderinti savo valią dėl bendro daikto, aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo ar grupės kelių bendraturčių interesus, ignoruojant kitų interesus, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų. Tuo atveju, jei bendraturtis nori atidalyti savo dalį, siekdamas patenkinti tik savo interesus, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1001-803/2019). 

15.       Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Nagrinėjamu atveju nėra šalių ginčo dėl to, kad bendrąja daline nuosavybe turimo žemės sklypo atidalinti ieškovei natūra nėra įmanoma, nes dėl mažų atsakovams priklausančių žemės sklypo dalių nėra galimybės suformuoti atskiro žemėtvarkos taisykles atitinkančio sklypo.

16.       Daikto nedalumas fizine prasme neužkerta kelio atidalijimui bendrąja prasme, nes tokiu atveju atidalijamajam priteistina piniginė kompensacija, atitinkanti tikrąją atidalijamosios dalies vertę, kuri nustatytina pagal daikto rinkos vertę. Tokia kompensacija reikš bendraturčio atidalijimą su sąlyga, kad piniginė kompensacija atitiks tikrąją atidalijamos dalies vertę. Paprastai ji yra teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011). Taigi, viena iš būtinų tokio atidalijimo būdo sąlygų – teisingas (turto rinkos kainą atitinkantis) kompensacijos dydis. Nagrinėjamu atveju nesant ginčo dėl to, jog daikto atidalinti natūra nėra įmanoma, spręstinas klausimas dėl žemės sklypo dalių atidalijimo bendraturčiams išmokant kompensaciją pinigais, nustatant bendraturčių valią dėl tokio atidalijimo, tokiam atidalijimui būtinų sąlygų (ne)buvimą bei kompensacijos dydį.

17.       Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atidalijimas priteisiant kompensaciją galimas tik tada, kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2010; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012). Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014; 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015; 2017 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017 19 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taip pat svarbu nustatyti, kuris iš bendraturčių turi esminį interesą naudotis daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Pastebėtina, kad bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu, tačiau bendraturčiai gali ginčyti kito bendraturčio siūlomą teisių įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-1064/2003; Nr. 3K-3-604/2004; Nr. 3K-3-132/2009; 3K-3-260/2009). Nesiekdamas jokio atidalijimo varianto, atsakovas, pagrįsdamas savo nesutikimą su ieškovo projektu, gali pateikti motyvus, tiek išdėstydamas bendraturčių interesų pažeidimus, galinčius atsirasti įgyvendinant ieškovo siūlomą projektą, tiek pasiūlydamas aiškias alternatyvias ieškovo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019).

18.       CK 4.80 straipsnio 2 dalies teisės normos, aiškintinos kartu su nuosavybės neliečiamumo principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, bei CK 4.93 straipsnyje įtvirtintomis savininko teisių apsaugos garantijomis. Toks aiškinimas suponuoja išvadą, kad priteisti kompensaciją be savininko sutikimo vienam ar keliems atsidalijantiems bendraturčiams galima, kai: 1) išnaudotos visos galimybės, parenkant atidalijimo būdus, siekiant padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; 2) faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o pats savininkas dėl tokios nuosavybės teisės apimties neturi realios galimybės naudotis bendro daikto dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006).

19.       Taigi, esminis klausimas spendžiant bendraturčių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimus – protingos ir sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros nustatymas. Pažymėtina, kad aplinkybes, reikšmingas šiai interesų pusiausvyrai nustatyti, teisingam kompensacijos dydžiui apibrėžti, pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles turi pagrįsti jomis besiremiančios proceso šalys (CPK 178 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.).

20.       Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė J. K. su ieškovės reikalavimu atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant atsakovei kompensaciją pinigais, sutiko ir prašė ieškinį tenkinti. Atsakovės B. S. ir UAB ,,Bartoseka“ atsiliepimų į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie procesą joms buvo pranešta tinkamai, įstatymų nustatyta tvarka. Toks pasyvus elgesys laikytinas atsisakymu įrodinėti reikšmingas aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Ieškovė paaiškino ir argumentavo teiginius, jog nurodytų atsakovių atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovėms priteisiant kompensacijas pinigais už turimas žemės sklypo dalis, atitiktų ieškovės ir atsakovių interesų pusiausvyrą – dėl turimų labai mažų žemės sklypo dalių atsakovės negali efektyviai naudotis nuosavybe, o kartu sudaro kliūtis tą daryti ir ieškovei. Atsižvelgiant į tai, nesant galimybės sklypo dalių atidalyti natūra, taip pat nesant duomenų, jog atsakovės turėtų esminį poreikį naudotis šiomis sklypo dalimis ar atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės reikštų esminį atsakovių teisių pažeidimą, ieškovės reikalavimas atidalinti šias atsakoves iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovėms priteisiant kompensaciją pinigais, pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.

21.       Teismo vertinimu, bylos medžiaga neduoda pagrindo konstatuoti, jog ieškovės prašomas nustatyti kompensacijų už nurodytoms atsakovėms tenkančias žemės sklypo dalis dydis neatitiktų realios prašomo atidalinti turto kainos (CPK 185 straipsnis). Turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008). Vertinant nekilnojamąjį turtą, gali būti remiamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat individualaus vertinimo išvadomis. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašomos nustatyti kompensacijos pinigais dydį apskaičiavo atskaitos verte imdama 10 000 Eur už 1 arą kainą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovių turimos žemės sklypo dalys yra itin mažos, jų nėra įmanoma suformuoti į savarankiškus žemės sklypus, o tai daro įtaką ir mažesnei jų rinkos kainai, ieškovės siūloma kaina kompensacijai apskaičiuoti laikytina artima Nekilnojamojo turto registre nurodomai masinio vertinimo būdu nustatytai sklypo rinkos kainai, taip pat jos pagrįstumą patvirtina ieškovės pateikta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 19/275 NT (DOK-197907). Atsakovės B. S. ir UAB ,,Bartoseka“ šios siūlomos kompensacijos dydžio neginčijo ir neteikė įrodymų, paneigiančių ieškovės siūlomos kompensacijos atitiktį turto rinkos kainai (CPK 185 straipsnis). Atsakovė J. K. su nurodomu kompensacijos dydžiu sutiko, prašė jį priteisti vietoj atidalijamos žemės sklypo dalies. Antstoliui pateikus duomenis, kad atsakovė J. K. pilnai atsiskaitė su kreditoriais, nustatomos kompensacijos dydis tretiesiems asmenims (atsakovės kreditoriams) nebėra aktualus. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad, atsakovėms neįrodžius priešingai, bylos medžiaga yra pakankama pripažinti, jog ieškovės atsakovėms J. K., B. S. ir UAB ,,Bartoseka“ siūlomas kompensacijos už atidalijamas žemės sklypo dalis dydis laikytinas pagrįstu ir atitinkančiu proporcingumo bei sąžiningumo reikalavimus. Dėl to ieškinio dalis šių atsakovių atžvilgiu tenkintina.

22.       Atsakovai R. M., V. M. ir V. G. su ieškinio reikalavimu jų atžvilgiu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Atsakovai iš esmės neginčijo ieškovės teisės atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, neįrodinėjo galimybių bendrąją dalinę nuosavybę atidalinti natūra, nekėlė klausimo ir neįrodinėjo nustatytino kompensacijos pinigais dydžio, tačiau kategoriškai nesutiko su atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės jiems priteisinat kompensacijas pinigais už turimas žemės sklypo dalis, o jų turimas žemės sklypo dalis priteisiant ieškovei. Grįsdami tokią poziciją, atsakovai pabrėžė, jog ginčo žemės sklypas yra skirtas verslui, o atsakovai siekia išlaikyti nuosavybės teisę į žemės sklypo dalis, panaudoti jas verslo projektui vystyti ir taip gauti iš nuosavybės maksimalią naudą. Atsakovai pabrėžė, kad savo teisę į nuosavybę gina remdamiesi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio nuostatomis, draudžiančiomis paimti nuosavybę be savininko valios. Nurodė, jog ginčo žemės sklypas jiems yra svarbus ir kaip jų tėvams bei seneliams priklausęs turtas, kuris buvo neteisėtai nacionalizuotas. Dėl to atsakovams svarbu išlaikyti šio turto nuosavybės teisę.

23.       Esant atsakovų prieštaravimui dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisinat atsakovams kompensaciją pinigais, situacija turi būti vertinama pirmiau šiame sprendime nurodyto teisinio reglamentavimo bei formuojamos jo aiškinimo bei taikymo teismų praktikos kontekste, ieškant protingos ir sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros.

24.       Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad šalys bendradarbiautų ar siektų bendraturčių tarpusavio ginčą išspręsti derindamos interesus. Iš procesinių dokumentų turinio, šalių paaiškinimų teismo proceso metu matyti, kad abi ginčo šalys – tiek ieškovė, tiek atsakovai – maksimaliai siekia patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitos ginčo šalies interesus. Tiek ieškovė, reikšdama reikalavimą atidalinti atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias sklypo dalis atsakovams priteisiant kompensacijas pinigais prieš pastarųjų kategorišką valią, tačiau nesiūlydama derėtis dėl galimų abiem pusėms priimtinų sąlygų (galbūt, priimtino kompensacijos dydžio), tiek atsakovai, kategoriškai nesutikdami su tokiu atidalijimu ir reikalaudami prieš ieškovės valią priimti juos dalyvauti ieškovės vystomame verslo projekte, tačiau neįvertindami, jog verslo organizavimo ir vykdymo veikla taip pat yra savo vertę turinti, investicijų reikalaujanti ir, galbūt, atlygintina veikla, taip pat nesiūlydami jokių konkrečių galimų bendro verslo projektų, iš esmės siekia patenkinti savo interesus prieš kitos šalies valią. Akivaizdu, kad abi šalys nėra linkusios bendradarbiauti ir, nesant suderintos valios dėl naudojimosi bendru turtu, siekia viena kitą priversti veikti joms palankiu būdu.

25.       Viena vertus, ieškovė, reikalaudama atidalinti atsakovams priklausančias turto dalis kompensuojant už jas pinigais, įgyvendina kiekvieno bendraturčio turimą įstatyme įtvirtintą teisę kelti tokį reikalavimą (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad tokia yra teisės aktų įtvirtinta turto savininko teisė disponuojant jam priklausančiu turtu, pripažintina, jog pats atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės išmokant kompensaciją už turėtą turto dalį pinigais, net ir prieš bendraturčio valią, savaime negali būti laikomas nuosavybės neliečiamumo principo pažeidimu, kaip kad teigia atsakovai. Nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams ar kt., o nagrinėjamas privatus bendraturčių ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo pagal vieno iš bendraturčių reikalavimą pakeisti kitų bendraturčių nuosavybės objektą: vietoj žemės sklypo dalies priteisti pinigus.

26.       Ieškovė pagrįstai teigia, kad, nesant galimybės turto atidalinti natūra, atsakovams realiai nesinaudojant turimomis žemės sklypo dalimis natūra ir nesant galimybės to daryti dėl itin mažų atsakovams priklausančių turto dalių, taip pat esant situacijai, kai ieškovei nuosavybės teise priklauso apie 95 procentus viso žemės sklypo, atsakovams priklausančių turto dalių atidalijimas priteisiant jiems kompensacijas pinigais, ekonominiu požiūriu būtų racionalus, užtikrintų efektyvesnį nuosavybės panaudojimą. Teismų praktikoje taip pat yra pasisakyta, kad toks didelis bendrosios dalinės nuosavybės dalių dydžių disbalansas yra argumentas spręsti, kad galimai labiau šalių interesus atitiktų mažosios bendraturčių turto dalies atidalijimas priteisiant pastariesiems kompensaciją pinigais.   

27.       Vis dėlto, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti šios bylos kontekste itin reikšmingas kitas aplinkybes, susijusias su ginčo objekto pobūdžiu. Byloje nėra šalių ginčo dėl to, kad ginčo žemės sklypas iš esmės yra ketinamas naudoti verslui vystyti, t. y. šis turtas nėra susijęs su esminių kurios nors iš šalių asmeninių ar jos šeimos interesų tenkinimu – tai nėra būstas, tai nėra gyvenamajam būstui aptarnauti skirtas žemės sklypas ir pan. Ši aplinkybė svarbi, nes leidžia konstatuoti, kad nė viena iš šalių neturi esminio intereso naudotis turtu natūra. Abejoms ginčo šalims tai yra verslo (ar galimo verslo, pajamų) šaltinis, todėl tiek ieškovės, tiek atsakovų interesas naudoti turtą jų pasirinktu būdu yra vienodas – ekonominis argumentas. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo objektas iš esmės siejamas su verslo santykiais, svarbią reikšmę įgyja sutarčių laisvės principas ir asmens laisvė turtu naudotis taip, kaip jis mano geriausia jo interesams. Dėl to ieškovės argumentas, kad jai priklauso didesnioji žemės sklypo dalis, verslo santykių kontekste negali būti lemiantis ir vienintelis. Ieškovės nurodomas racionalaus ir efektyvaus turto naudojimo argumentas, galimų bendraturčių ginčų prevencijos tikslas iš esmės yra jos verslo interesų tenkinimas, todėl šiuo atveju negali būti aklai remiamasi praktika, formuojama atvejais, kai spręstas bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo klausimas, susijęs su gyvenamojo būsto, jo kiemo padalijimu, kaimynų santykiais ar pan.

28.       Kita svarbi vertintina aplinkybė yra susijusi su ginčo šalių valia atsiduriant nagrinėjamoje situacijoje. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo žemės sklypas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimais buvo perduotas dideliam skaičiui bendrasavininkų piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso metu. Atsakovai R. M., V. M. ir V. G. nuosavybės teises į dalis ginčo žemės sklypo įgijo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimų ir paveldėjimo teisių liudijimų pagrindu, t. y. ginčo žemės sklypo dalys buvo perduotos atsakovams atkuriant jų tėvų ar senelių turėtas nuosavybės teises. Taigi, atsakovai į nagrinėjamą situaciją pateko ne vien dėl nuo jų valios priklausančių aplinkybių. Be to, atsižvelgiant į turto įgijimo aplinkybes, argumentai, jog šis turtas gali turėti ir emocinę reikšmę atsakovams, yra galimi bei turi būti vertinami, o atsakovų siekis išlaikyti nuosavybės teisę į konkretų turtą ginamas. Tuo tarpu ieškovė UAB ,,Kornėja“ didžiosios ginčo žemės sklypo dalies savininke tapo sistemingai ir kryptingai nuo 2018 m. sudarydama sklypo dalių pirkimo-pardavimo sutartis. Taigi, būtent ieškovė, juridinis asmuo, verslo subjektas, laisva valia apsisprendė imtis supirkti iš bendrasavininkų šiems suteiktas žemės sklypo dalis. Vykdydamas tokią veiklą profesionalus juridinis asmuo suprato (ar turėjo suprasti) ir su tuo susijusią verslo riziką, kad gali iškilti sunkumų tiek įsigyjant tam tikras sklypo dalis iš bendrasavininkų, tiek valdant daiktą, priklausantį bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovė laisva valia šią riziką prisiėmė.

29.       Atsižvelgdamas į nagrinėjamos situacijos ypatumus ir į ginčo objekto specifiką, taip pat į tai, jog nė vienai iš šalių naudojimasis ginčo turtu nėra esminis teismų praktikoje formuojamų kriterijų prasme, o sietinas su ekonominiu ir verslo interesu, teismas pripažįsta, kad vien ieškovės argumentas, susijęs su jos nuosavybės teise turimos žemės sklypo dalies dydžiu, nėra pakankamas spręsti prieš mažąją turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje turinčių asmenų valią, negali paneigti atsakovų teisės išlaikyti nuosavybės teisę į tam tikrą turto objektą ir panaudoti jį maksimaliai jiems naudingu būdu, negali pažeisti sutarčių laisvės principo ir būtinybės verslo klausimus spręsti abipusėmis derybomis. Minėta, kad nuosavybės teisės į objektą praradimas laikytinas kraštutine priemone sprendžiant bendraturčių tarpusavio klausimus, todėl nagrinėjamu atveju privataus verslo subjekto interesas savo nuosavybės teisę naudoti efektyviai, negali paneigti kito tokio paties subjekto – bendraturčio – siekio turimą nuosavybę panaudoti pasirinktu būdu siekiant pelno. Ieškovės, kryptingai veikiančios ir dedančios daug pastangų tam, kad įgytų visišką nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą ir galėtų vystyti verslo projektą, interesas valdyti savo nuosavybę efektyviai ir be apsunkinimų ar apribojimų yra suprantamas, tačiau ieškovė neįrodė, kad tokiam interesui turėtų būti suteikiamas prioritetas prieš kitų bendraturčių interesus naudotis jiems priklausančiu turtu pagal savo pasirinkimą. Nėra pagrindo pripažinti, kad ginčo žemės sklypo nuosavybės teisės perleidimas ieškovei įgytų viešojo, visuomeninio intereso svarbą, ar būtų kitų esminių priežasčių, dėl kurių būtų galima paneigti bendraturčių valią išlaikyti nuosavybę į tam tikrą objektą ir pelningai ją panaudoti.

30.       Minėta, kad teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje būtina atsižvelgti į tai, kad būtent ieškovė yra verslo subjektas, kuris ginčo žemės sklypo dalis įsigijo laisva valia, matydamas esančius bendraturčius ir prisiimdamas su tuo susijusią riziką. Santykiai yra susiklostę dėl ekonominių interesų, verslo santykių srityje. Dėl to, proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais remiantis negali būti vienam iš bendraturčių, į situaciją patekusiam laisva valia ir prisiėmusiam riziką, suteikiamas prioritetas vien dėl to, jog, laikui bėgant, jam pavyko susitarti su kitais bendraturčiais ir išpirkti jiems priklausančias sklypo dalis, taip įgyjant didžiąją sklypo dalį. Atsakovams kategoriškai prieštaraujant dėl jų nuosavybės objekto pakeitimo ir siekiant išlaikyti nuosavybės teisę būtent į ginčo žemės sklypo dalis, ieškinys šių atsakovų atžvilgiu atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų 

31.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jei ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

32.       Nagrinėjamu atveju ieškovė byloje pateikė duomenis apie patirtas 2 011 Eur bylinėjimosi išlaidas: 196 Eur žyminis mokestis, 1 815 Eur teisinei pagalbai (DOK-197921). Prašomos priteisti išlaidos teisinei pagalbai atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodomus dydžius, kriterijus, protingumo bei proporcingumo principus. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju patenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovių J. K., B. S. ir UAB ,,Bartoseka“ lygiomis dalimis priteisiamas 50 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, t. y. po 335,17 Eur iš kiekvienos atsakovės (CPK 93, 98 straipsniai). Nurodytos atsakovės duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl tokių išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

33.       Atsakovai R. M., V. M. ir V. G. pateikė duomenis apie turėtas išlaidas teisinei pagalbai, prašydami priteisti atitinkamai – 125 Eur, 175 Eur ir 125 Eur (DOK-196398, DOK-197387). Prašomų priteisti išlaidų teisinei pagalbai dydis atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodomus dydžius, kriterijus, protingumo, proporcingumo principus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys šių atsakovų atžvilgiu atmestas, šių atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jiems priteistinas iš ieškovės (CPK 93, 98 straipsniai).  

34.       Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje yra 142,33 Eur. Bylinėjimosi išlaidos išieškomos iš šalių valstybei proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai (CPK 92, 96 straipsniai). Tačiau teismas, įvertinęs konkrečias priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, gali nukrypti nuo šių bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju didžioji dalis išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, susidarė dėl to, kad ieškovė, ieškinį pareiškusi dvidešimt trims atsakovams, tikslino atsakovų sąrašą, vėliau į bylą pateikė su didžiąja dalimi atsakovų sudarytas taikos sutartis. Šios taikos sutartys teismo buvo patvirtintos. Tiek pirminius dokumentus, tiek nutartis dėl taikos sutarčių patvirtinimo, teismas siuntė atsakovams, ne visada dokumentai buvo įteikiami iš pirmo karto. Atsižvelgiant į šias procesinių dokumentų siuntimo išlaidų susidarymo priežastis, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju dokumentų siuntimo išlaidas valstybei turėtų atlyginti ieškovė, kurios interesais šios išlaidos ir patirtos. Kitokia išvada prieštarautų sąžiningumo bei proporcingumo reikalavimams. Dėl to 142,33 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. k. v., t. y.:

–       priteisti ieškovei UAB „Kornėja“ (j. a. k. 302835685) nuosavybės teise atsakovei J. K. (duomenys neskelbtini) priklausančias 3/2594 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. k. v., o atsakovei J. K. (duomenys neskelbtini) priteisti iš ieškovės UAB „Kornėja“ (j. a. k. 302835685) 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) piniginę kompensaciją už nurodytas žemės sklypo dalis.

–       priteisti ieškovei UAB „Kornėja“ (j. a. k. 302835685) nuosavybės teise atsakovei B. S. (a. k. 45509030018) priklausančias 5/2594 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. k. v., o atsakovei B. S. (duomenys neskelbtini) priteisti iš ieškovės UAB „Kornėja“ (j. a. k. 302835685) 300 Eur (trijų šimtų eurų) piniginę kompensaciją už nurodytas žemės sklypo dalis.

–       priteisti ieškovei UAB „Kornėja“ (j. a. k. 302835685) nuosavybės teise atsakovei UAB ,,Bartoseka“ (j. a. k. 304852306) priklausančias 8/3891 dalis žemės sklypo, u

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei UAB „Kornėja“ (j. a. k. 302835685) iš atsakovės J. K. (duomenys neskelbtini) 335,17 Eur (tris šimtus trisdešimt penkis eurus 17 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti ieškovei UAB „Kornėja“ (j. a. k. 302835685) iš atsakovės B. S. (duomenys neskelbtini) 335,17 Eur (tris šimtus trisdešimt penkis eurus 17 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti ieškovei UAB „Kornėja“ (j. a. k. 302835685) iš atsakovės UAB ,,Bartoseka“ (j. a. k. 304852306) 335,17 Eur (tris šimtus trisdešimt penkis eurus 17 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti atsakovui V. M. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „Kornėja“ (j. a. k. 302835685) 175 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti atsakovui R. M. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „Kornėja“ (j. a. k. 302835685) 125 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti A. D. (duomenys neskelbtini), veikiančiai pagal įgaliojimą atsakovės V. G. (duomenys neskelbtini) vardu, 125 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti valstybei iš ieškovės UAB „Kornėja“ (j. a. k. 302835685) 142,33 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt du eurus 33 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Valstybei priteista suma už procesinių dokumentų siuntimą mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                Rūta Latvelė