Civilinė byla Nr. e2-3126-1171/2025

Teisminio proceso 2-68-3-26193-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos:             1.3.4.1.5.2.1.8; 3.2.6.1; 3.4.1.7.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė,

sekretoriaujant Kristinai Murauskienei, Ingridai Valickienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Oleg Drobitko,

atsakovės atstovei advokatei Daliai Bukelienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AKSM Group“ ieškinį atsakovui R. M. dėl darbo ginčo.

Teismas

nustatė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau –UAB ) „AKSM Group“ kreipėsi į teismą, pareikšdama ieškinį R. M., kuriame prašo R. M. reikalavimą Klaipėdos darbo ginčų komisijai, t. y. iš UAB „AKSM Group“, priteisti R. M. naudai 2064,23 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas“ pripažinti nepagrįstu ir jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, jog ieškovę su atsakovu siejo darbiniai santykiai laikotarpiu nuo2023 m. kovo 15 d. iki 2024 m. liepos 17 d. pagal neterminuot darbo sutartį. Darbo santykiai nutraukti DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškovė geranoriškai su atsakovu nenutraukė darbo sutarties šiam prašant, kad atsakovas galėtų pakeisti darbdavį ir atnaujinti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje dėl darbdavio pakeitimo. Tačiau po darbdavio pakeitimo atsakovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl neva neišmokėtos kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Paaiškino, kad įmonė darbuotojams praktiškai visas sumas išmoka avansu, po darbo sutarties nutraukimo darbuotojui nebuvo padaryta jokių išmokų. 2024 m. birželio 17 d. ieškovė gavo pranešimą, kad atsakovas ketina pakeisti darbdavį. Tam buvo reikalingas darbdavio sutikimas. Kad atsakovui nebūtų nutrauktas leidimas gyventi /dirbti Lietuvoje, ieškovas sutiko nenutraukti darbo sutarties iki atsakovas neįformins visų reikalingų dokumentų Migracijos departamente. Taigi nuo 2024 m. birželio 17 d. iki 2024 m. liepos 17 d. darbo santykiai su atsakovu tęsėsi be realaus darbo atlikimo. Jei darbuotojas dėl nežinomų priežasčių atsisakydavo vykti į reisą, darbdavys niekada jo nespaudė ir leisdavo būti namuose tiek, kiek pastarajam reikia.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškovės ieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti jam 132,96 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio, 1981,98 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 9637,43 Eur netesybų bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, jog ieškovė Darbo ginčų komisijai pateikė duomenis, jog atsakovui už visą darbo santykių laikotarpį priklauso 23,64 darbo dienos kasmetinių mokamų atostogų. Tačiau nepateikė atsakovų surašytų ir pasirašytų prašymų dėl kasmetinių atostogų suteikimo – kasmetinės atostogos atsakovui nebuvo suteiktos. Bylos duomenimis atsakovui paskutinis mokėjimas atliktas 2024 m. birželio 19 d. Ieškovė pervedė 1125 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių. Daugiau jokių mokėjimo pavedimų nebuvo padaryta. Vadinasi pasibaigus darbo santykiams, kompensacija už kasmetines atostogas nebuvo išmokėta. Visuose mokėjimo pavedimuose nurodyta „darbo užmokestis ir dienpinigiai“, nei viename nėra nurodyta „atostoginiai“.

Ieškovės atstovas advokatas Oleg Drobitko teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsiskaitymo lapeliai darbuotojams buvo siunčiami per darbinius telefonus ir duodami popierine forma, kai atvykdavo į biurą. Atsakovas vengė pasirašyti dokumentus, teikdamas, kad tai padarys kitą kartą. Atostogų prašymus rengė įmonės darbuotojas.

Atsakovo atstovė advokatė Dalia Bukelienė teismo posėdyje ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, jog atsakovas nėra gavęs atsiskaitymo lapelių. Kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos atsakovui ir kompensacija nebuvo sumokėta. Dokumentus atsakovas atiduodavo įmonės vadybininkui J. aikštelėje, ten buvo pasirašyta ir darbo sutartis.

Liudytojas K. M. teismo posėdyje parodė, kad jis ieškovės įmonėje dirba komercijos vadovu. Atsakovas telefonu informuodavo darbdavį, kad nori būti namuose. Bendraudavo su J.. Darbuotojų prašymus parengdavo buhalterija, darbuotojų prašymu. Darbuotojai prašymus paprastai išreikšdavo žodžiu. Po kelionės dokumentus vairuotojai paprastai palikdavo kitiems vairuotojams arba juos palikdavo vilkike. Darbuotojams darbo užmokestis mokamas avansu. Buhalterija atsiskaitymo lapelius siųsdavo telefonu, jei darbuotojas buvo komandiruotėje.

Liudytojas E. J. teismo posėdyje parodė, jog dirba vadybininku. Po komandiruotės atsakovas dokumentus palikdavo vilkike arba kitiems vairuotojams. Grįžta vairuotojas iš komandiruotės ir pasako kada nori vėl išvažiuoti. Jis sustato grafikus. Jei vairuotojas pasakydavo, kad nori ilgiau namuose pabūti, darbdavys leisdavo.

Ieškinys tenkintinas. 

Byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tinkamumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2023 m. kovo 14 d. ieškovė ir atsakovas sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią atsakovas nuo 2023 m. kovo 15 d. įmonėje pradėjo dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigose. Šalys sutarė, kad darbo užmokestis mokamas pagal LR Vyriausybės nustatytą MVA dauginant iš 1,65 koeficiento +4,45 Eur. Darbo užmokestis mokamas du kartus per mėnesį: avansas iki einamojo mėnesio 25 dienos, atlyginimas iki kito mėnesio 10 dienos (Sutarties 1.3 p.) (T.1, e. b. l. 23–27). Darbo sutartis su atsakovu nutraukta nuo 2024 m. liepos 17 d., atsakovo prašymu, t. y. vadovaujantis DK 55 straipsnio 1 dalimi (T.1, e. b. l. 48). Atsakovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimo, kuri 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-23828/2024 R. M. prašymą tenkino iš dalies: nusprendė išieškoti jo naudai iš UAB „AKSM Group“ 2488,86 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų ir 6238,05 Eur netesybų. Ieškovė nesutikdama su šiuo sprendimu, realizavo savo teisę į teisminę gynybą.

DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.

DK 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.

Pagal DK 126 straipsnio 2 dalį, darbuotojams, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus darbuotojus, suteikiamos ne mažiau kaip dvidešimt darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip dvidešimt keturių darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos.

Pagal DK 127 straipsnio 6 dalį, kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija draudžiama, išskyrus darbo santykių pasibaigimą, kai darbuotojui sumokama kompensacija už nepanaudotas visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį, su šio straipsnio 5 dalyje nustatytais apribojimais.

Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.

Nagrinėjamu atveju darbdavė nurodė, jog su atsakovu yra pilnai atsiskaičiusi ir yra susidariusi netgi permoka, tačiau  darbuotojo nuomone, darbdavė galutinai su juo neatsiskaitė, todėl prašo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį bei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Taip pat prašo priteisti netesybas.

Kaip minėta, šalys darbo sutartimis buvo sutarusios, kad darbo užmokestis mokamas du kartus per mėnesį: avansas iki einamojo mėnesio 25 dienos, atlyginimas iki kito mėnesio 10 dienos. Nagrinėjamu atveju darbdavė teigia darbuotojui darbo užmokestį ir atostoginius mokėjusi avansais, todėl, jos teigimu, yra susidariusi darbo užmokesčio darbuotojui permoka. Teismas pabrėžia, kad už įmonėje atliekamas finansines operacijas yra atsakinga darbdavė, o darbo teisiniai santykiai pasižymi tuo, kad darbuotojui darbo užmokestis turi būti mokamas reguliariai šalių nustatytais terminais, DK nenumato, kad darbdavė gali mokėti darbo užmokestį iš anksto, nereguliariai, neapibrėžto dydžio ir pan., toks modelis, kuomet darbuotojui iš anksto mokamos didesnės nei jam priklauso pagal darbo sutartį sumos, neatitiktų apmokėjimo už darbą esmės, toks susitarimas pažeistų DK 33 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą draudimą sudaryti civilinio pobūdžio susitarimus dėl DK nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, be to, darbuotojas, kaip silpnesnioji darbo santykių šalis, gavęs sumas, kurias laiko darbo užmokesčiu, gali jas panaudoti asmeniniams gyvenimo poreikiams. Byloje nėra duomenų, kad šalys susitarė dėl kitokio darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų mokėjimo būdo nei nustatyta DK. Tačiau, kita vertus, ieškovė viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog yra susidariusi permoka.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsnių nuostatas, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad esminę reikšmę ginčui išspręsti turi šalių įrodinėjimo pareigos vykdymas ir įrodymų vertinimo taisyklės. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.).

Būtina pažymėti, jog į bylą nėra pateikta jokių duomenų, jog darbuotojas būtų reiškęs nepasitenkinimą dėl to, jog darbo užmokestis jam buvo mokamas daugiau nei du kartus per mėnesį ir  mokėjimo avansais. Iš bylos duomenų matyti, kad darbuotojui už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 7 d. iki 2024 m. birželio 19 d. per banką buvo išmokėta iš viso 27 695 Eur suma (T.1, e. b. l. 6). Dėl to ginčo nėra.  Iš minėto banko išrašo matyti, jog prie mokėjimo pavedimų nurodyta, jog jų paskirtis – darbo užmokestis ir dienpinigiai. Tačiau iš ieškovės pateiktų sąskaitų paaiškinimo matyti, jog šiais mokėjimai taip pat buvo mokami ir atostoginiai. Byloje esantys atsiskaitymo lapeliai patvirtina, jog darbdavys į juos taip pat atsiskaitymui su darbuotoju yra įtraukęs ir atostoginius – atsakovui išmokėjimui buvo paskaičiuoti atostoginiai už 23 d. d. (T.2, e. b. l. 21–23). Iš darbdavio pateiktos pažymos matyti, jog už visą darbo santykių laikotarpį atsakovui priklausė 23,64 darbo dienos kasmetinių atostogų (T.1, e. b. l. 123). Pastebėtina, kad į bylą yra pateikti darbuotojo darbdavei rašyti prašymai suteikti jam kasmetines atostogas, tačiau, darbuotojo teigimu, kasmetinės atostogos jam nebuvo suteiktos, be to, prašymai nepasirašyti. Teismas pažymi, kad įmonė atsakinga už tinkamą dokumentacijos įforminimą. Tačiau darbdavio paaiškinimais darbuotojas vengė atvykti į įmonės buveinę ir pasirašyti dokumentus.  Aplinkybės, jog įvairūs klausimai su darbuotojais buvo derinami vilkikų aikštelėje neginčijo ir atsakovo atstovė, kuri nurodė, kad net darbo sutartis ten buvo pasirašyta. Tai, kad paprastai darbuotojai nevykdavo į ieškovės buveinę, teismo posėdyje patvirtino ir liudytojai K. M. ir E. J., kurie paaiškino, jog po komandiruočių dokumentus vairuotojai palikdavo vilkike arba perduodavo kitiems vairuotojams. Pažymėtina, jog įrodymais byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju ieškovė pateikė teismui susirašinėjimo žinutes, kurios patvirtina, jog atsakovas vengė atvykti pas darbdavį, net ir dokumentus dėl išėjimo iš darbo pasirašyti vengė atvykti, nurodydamas darbdaviui , kad „tai... namo lėkiau su krūva daiktų kaip čigonas, atsiųskite į el. paštą viską pasirašysiu elektroniniu parašu“. Anksčiau minėti liudytojai taip pat patvirtino, jog atsakovas vengė atvykti pas darbdavį, be to, įmonėje, kaip minėta, nebuvo ir praktikos atvykti į buveinę. Iš darbo sutarties 6 p. matyti, jog šalys buvo sutarusios, jog darbuotojas ir darbdavys darbo sutarties galiojimo laikotarpiu komunikuos elektroniniu paštu ir telefonu. Teismo vertinimu, šiuo atveju atleidimo dieną su darbuotoju atsiskaitymo faktą vis tik patvirtina darbdavio pateikti įrodymai. Kaip jau minėta, atsakovui per banką buvo pervesta iš viso 27 695 Eur suma. Iš atsiskaitymo lapelių matyti, jog darbuotojui pagal juos iš viso už visą darbo laikotarpį pas darbdavį yra priskaityta išmokėjimui 13 652,35 Eur suma. Tuo tarpu darbdavio pateiktais duomenimis (T.1, e. b. l. 5) dienpinigių už visą laikotarpį yra priskaičiuota 13 590 Eur. Sudėjus matematiškai dienpinigius ir pagal atsiskaitymo lapelius priskaičiuoto darbo užmokesčio ir atostoginių sumas, gaunama 27 242,35 Eur. Todėl darytina išvada, jog atsakovui darbo santykių buvimo metu buvo pervesti atostoginiai ir kaip matyti, susidaro 452,65 Eur permoka. Akivaizdu, jog nustačius, kas atostoginiai darbuotojui buvo apskaičiuoti ir pervesti per banką, tam darbdavys turėjo turėti faktinį pagrindą tokiam veiksmui atlikti, t.y. turėjo būti išreikšta darbuotojo valia dėl kasmetinių mokamų atostogų suteikimo, nes to nesant, darbdaviui nėra tikslinga mokėti atostoginius. Liudytojas K. M. patvirtino, jog prašymus darbuotojai išsakydavo žodžiu, o buhalterija parengdavo prašymus. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo parodymais, ir ieškovės paaiškinimais, jog prašymus dėl atostogų suteikimo atsakovas vis tik išreiškė žodžiu. Akivaizdu, jog atsakovo nepasirašyti prašymai dėl atostogų suteikimo negali būti laikomi įrodymais byloje, tačiau teismo nustatyta aplinkybė, jog atostoginiai atsakovui buvo išmokėti, vis tik teismo vidiniu įsitikinimu patvirtina tokią atsakovo valią ir žodinį prašymą buvus.

2025 m. sausio 9 d. pažymoje darbdavys nurodė, jog vienos dienos atsakovo vidutinis darbo užmokestis yra 83,84 Eur, todėl atleidžiant atsakovą iš darbo, jam priklausė kompensacija už 0,64 d. d. nepanaudotas kasmetines atostogas. Kaip konstatuota, atleidimo iš darbo metu, buvo susidariusi 452,65 Eur permoka, todėl darytina išvada, jog R. M. prašymas Darbo ginčų komisijai priteisti 2064, 23 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas yra nepagristas, dėl ko Darbo ginčų komisijai nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti iš dalies R. M. prašymo.

Byloje nustačius, kad su atsakovu darbdavys jo atleidimo dieną pilnai atsiskaitė, nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė pažeidė DK 146 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl prašymas dėl DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo taip pat atmestinas.  Įvertinęs tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas nutaria ieškovės prašymą tenkinti - R. M. reikalavimą Klaipėdos darbo ginčų komisijai, t. y. iš UAB „AKSM Group“, priteisti R. M. naudai 2064,23 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas“ pripažinti nepagrįstu ir jį atmesti.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, todėl teismas vertina, kad ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovui nėra.

Ieškovė teismo prašė priteisti jai iš atsakovo ją atstovavusiam advokatui sumokėtas jos patirtas 1815 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu ir 197 Eur žyminį mokestį. Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia jai iš atsakovo 2012 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Teismas šioje byloje pašto išlaidų nepatyrė, todėl jos nepriteistinos.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AKSM Group“ ieškinį tenkinti.

Pripažinti atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) reikalavimą Klaipėdos darbo ginčų komisijai, t. y. iš uždarosios akcinės bendrovės „AKSM Group“, priteisti atsakovui R. M. naudai 2064,23 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas“ nepagrįstu ir jį atmesti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „AKSM Group“, juridinio asmens kodas 302529215, iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2012 Eur (dviejų tūkstančių dvylikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimas darbo byloje Nr. APS-131-23828/2024 netenka galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                           Vilma Brazinskienė