Civilinė byla Nr. 2-11678-476/2019
Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00843-2019-1
Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.2; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.2.8.; 2.3.5.2.1.; .3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.2.6.13.
(S)
Š I A U L I Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A S
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 23 d.
Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė,
sekretoriaujant Linai Indilienei,
dalyvaujant ieškovei A. J., jos atstovei advokatei Danutei Činčiuvienei,
institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rimai Bardauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. patikslintą ieškinį atsakovui R. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise padalinimo, teikianti išvadą byloje (toliau – Institucija) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajone,
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama nutraukti santuoką, sudarytą su R. J., sudarytą (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kaip iširusią dėl kito sutuoktinio kaltės; priteisti iš atsakovo R. J. 3 000 Eur neturtinę žalą; nustatyti nepilnamečio sūnaus T. J. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje; nustatyti šią bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi: 1) kas antrą savaitgalį - nuo penktadienio nuo 18 val. iki sekmadienio 18 val. nepilnametis sūnus T. J. bendrauja su tėvu R. J. su teise susitikimų metu sūnų pasiimti su savimi, atsižvelgiant į vaiko teises ir norus; 2) kiekvienų metų Romos Katalikų Šv. Kalėdų antrą dieną ir Romos Katalikų Šv. Velykų antrą dieną nuo 12 val. iki 20 val. sūnus T. bendrauja su jo tėvu R. J. su teise susitikimų metu sūnų pasiimti su savimi; 3) sūnaus T. J. gimtadienį, t.y. (duomenys neskelbtini), švęsti kartu su jo tėvu R. J. lyginiais metais, su teise susitikimų metu sūnų pasiimti su savimi; 4) kiekvienų metų moksleivių rudens ir pavasario atostogų metu sūnus T. J. praleidžia po 7 dienas iš eilės su jo tėvu R. J., šių susitikimų laiką iš anksto suderinus su T. motina A. J., su teise sūnų pasiimti su savimi visam 7 dienų laikotarpiui; 5) kiekvienų metų moksleivių vasaros atostogų metu po 14 dienų iš eilės birželio mėnesį, 14 dienų iš eilės liepos mėnesį ir 14 dienų iš eilės rugpjūčio mėnesį (pagal šalių galimybes ir atsižvelgiant į sūnaus norą), sūnus T. J. praleidžia su jo tėvu R. J.; 6) nustatyti, kad sūnaus T. J. tėvas R. J. visą kitą laiką turi teisę neribotai bendrauti su nepilnamečiu sūnumi telefonu bei kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, atsižvelgdamas į sūnaus dienos režimą bei užimtumą, vaiko interesus; padalinti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę lygiomis dalimis ir ieškovei priteisti ½ dalį gyvenamojo namo UN (duomenys neskelbtini), su priklausiniais ir žemės sklypu UN (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurį viešajame registre įregistravo abiejų vardu, jų bendra vertė 45000 Eur, ½ dalies vertė – 22 500 Eur ir automobilį SAAB 9-3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 600 Eur, iš viso turto ieškovei už 23 100 Eur. Atsakovui R. J. priteisti ½ dalį gyvenamojo namo UN (duomenys neskelbtini), su priklausiniais ir žemės sklypu UN (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 22 500 Eur. Priteisti iš atsakovo R. J. išlaikymą nepilnamečiui sūnui T. J., po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka; išlaikymą uzufrukto teisėmis pavesti valdyti ieškovei; išlaikymą priteisti nuo kreipimosi į teismą dienos; priteisti iš atsakovo R. J. bylinėjimosi išlaidas civilinėje byloje.
Patikslintame ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovė A. J. nurodė, kad santuokinis gyvenimas iš pradžių klostėsi sklandžiai, sutarė ir daug dirbo kurdami savo buitį, augindami vaikus. Tačiau jų bendras gyvenimas blogėjo ir galiausiai faktiškai iširo, nes atsakovas pradėjo vartoti alkoholį, būdavo agresyvus, smurtavo prieš ieškovę psichologiškai ir fiziškai. Atsakovas nei šeimos, nei vaikų išlaikymui pinigų neskiria, namo grįžta tik miegoti, su ieškove nebendrauja. Dėl atsakovo elgesio sutriko ieškovės ne tik fizinė, bet ir psichinė sveikata, dėl nuolatinės įtampos jaučiasi tiesiog pavargusi nuo tokio gyvenimo. Žino, kad atsakovas jai yra neištikimas, jis savo elgesiu pažemino ieškovę, kaip sutuoktinę. Dėl minėtų priežasčių ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės ir priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos. Jų nepilnametis sūnus T. gyvena kartu su ieškove, juos sieja stiprūs ir šilti santykiai, nepilnametis sūnus nori ir toliau gyventi su mama, atsakovas su sūnumi nebendrauja. Ieškovė įsipareigoja netrukdyti atsakovui bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime bei prašo nustatyti patikslintame ieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo tvarką su sūnumi. Atsakovas sūnaus neišlaiko, nepilnamečiui sūnui į mėnesį reikalingos šios išlaidos: maistui - 150 Eur; drabužiams - 150 Eur; higienos reikmėms - 50 Eur; vitaminams, gydymui ir profilaktikai - 50 Eur; laisvalaikiui ir pramogoms - 50 Eur; viso 450 Eur. Ji prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą jų nepilnamečiui sūnui T. po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, nuo kreipimosi į teismą dienos.
Gyvendami santuokoje, iš bendrų lėšų įsigijo gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypu, esančius adresu (duomenys neskelbtini), 45 000 Eur vertės bei automobilį SAAB 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį įregistravo A. J. vardu, 600 Eur vertės. Santuokoje įgytą turtą teismo prašo padalinti lygiomis dalimis po ½ dalį, bei jai priteisti automobilį. Kilnojamuosius daiktus pasidalino geruoju ir pretenzijų vienas kitam dėl kilnojamųjų daiktų neturi. Ieškovei asmeninėmis nuosavybės teisėmis priklauso 1/6-oji dalis gyvenamojo namo priklausiniais ir 1475/5167 žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini)ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurie yra paveldėti ir ratinis traktorius T-40, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), įgyti už asmenines lėšas, nupirkti lėšas, pardavus asmeninės nuosavybės teisėmis turėtą žemė sklypą. 2007 m. spalio 5 d. kreditavimo sutartimi ieškovė ir atsakovas gavo iš AB banko HANSABANKAS dabar AB Swedbank kreditą gyvenamojo namo pirkimui, paskolos grąžinimo terminas 2027 metais. Šios kredito sutarties kreditorinius įsipareigojimus po santuokos nutraukimo vykdys abu solidariai. 2017 10 27 R. J. sudarė su AB "Swedbank kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios kreditorinius įsipareigojimus po santuokos nutraukimo vykdys R. J.. Po santuokos nutraukimo ieškovė pasilieka J. pavardę, išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja.
Atsakovas R. J. atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajone atstovė Rima Bardauskienė paaiškino, kad nepilnametis sūnus T. J. gyvena kartu su mama. Jam sudarytos saugios sąlygos gyventi ir mokytis. Įvertinusi ieškovės gyvenimo ir buities sąlygas, atsižvelgdama į motinos gebėjimus tenkinti vaiko poreikius, į nepilnamečio T. J. nuomonę, palaiko ieškovės reikalavimą dėl šalių sūnaus gyvenamos vietos nustatymo su jo motina, mano, kad T. gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų jo interesus. Susisiekus su atsakovu, jis atsisakė bendrauti.
Tretysis asmuo AB Swedbank pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog sutinka, kad prievolė pagal 2007-10-05 šalys vykdytų solidariai, o prievolė pagal 2017-10-27 paskolą liktų atsakovui R. J..
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė A. J. ir atsakovas R. J. (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono valdybos civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Santuokos metu šalys susilaukė sūnaus T. J., gimusio (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Iš pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (b. l. 12-14) matyti, kad ieškovė gauna apie 430 Eur darbo užmokesčio per mėnesį. VĮ Registrų centro duomenimis (b. l. 15-17) ieškovei A. J. ir atsakovui R. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,06 ha žemės sklypas, kurio UN (duomenys neskelbtini), bei jame esantys pastatai: pastatas – ūkinis, kurio UN (duomenys neskelbtini), pastatas – šiltnamis, kurio (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, kurio UN (duomenys neskelbtini), ¼ kitų statinių, kurių UN (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), įgyti pagal 2007-09-06 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. STN – 154, bei 2006-09-08 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro duomenimis (b. l. 17-20) ieškovei A. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/6 dalis pastato – gyvenamojo namo, kurio UN (duomenys neskelbtini), 1/6 dalis pastato – daržinės, kurios UN (duomenys neskelbtini), 1/6 dalis pastato – tvarto, kurio UN (duomenys neskelbtini), 1/6 dalis pastato – sandėlio, kurio UN 4400-1632-1736, 1/6 dalis kitų statinių, kurių UN (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), 3,7 ha žemės sklypas, kurio UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 1475/5167 dalis 51,67 ha žemės sklypo, kurio Un 7285-0004-0086, esantis (duomenys neskelbtini), įgyti pagal 2008-10-24 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. ASR 3931, 2008-10-24 Turto pasidalijimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 79-88). Iš VĮ Regitra pažymos (b. l. 21) matyti, kad ieškovės A. J. vardu registruotas transporto priemonė SAAB 9-3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) SAAB 9-3. Ieškovės A. J. vardu registruotas (b. l. 22) ratinis traktorius, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2007-10-05 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 23) matyti, kad ieškovė A. J. ir atsakovas R. J. su AB banku Hansabankas sudarė sutartį, kuria buvo suteiktas kreditas. Iš pažymos dėl psichikos sutrikimų registracijos (b. l. 26) matyti, kad ieškovei A. J. buvo teikiamos paslaugos. Iš pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą (b. l. 27) matyti, kad ieškovė A. J. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Iš šeimos aplinkos sąlygų tyrimų akto (b. l. 53-55) matyti, kad T. išreiškė norą gyventi su mama, kuri juo visada rūpinasi, neblaivaus tėčio vaikas vengia.
Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės
Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi, ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. CK 3.61 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Atsakovas tokių duomenų byloje nenurodė. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas.
Nagrinėjamu atveju ieškovė A. J. pareikšdama patikslintą ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl jos sutuoktinio kaltės, nurodė, jog jų santuoka iširo dėl atsakovo R. J. kaltės, nes jis pažeidė sutuoktinio pareigas. Ieškovė pagrindine santuokos iširimo priežastimi nurodė atsakovo netinkamą elgesį: savo veiksmais blogino šeimos materialinę padėtį, nuolat kėlė rūpesčių dėl savo girtavimo, smurto šeimoje, nebuvo lojalus šeimai, neprisidėjo prie vaikų materialinio išlaikymo, šeimos gerovės, buvo neištikimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo ar abiejų sutuoktinių kaltės. Tačiau atsakovas R. J. bylos nagrinėjimo metu užėmė pasyvią poziciją, teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jokių duomenų, pagrindžiančių ieškovės ar jų abiejų kaltę dėl santuokos iširimo nepateikė, taip pat nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių dėl šeimos iširimo priežasčių. Šios aplinkybės patvirtina atsakovo R. J. abejingumą šeimai, prioriteto gyvenime teikimą ne šeimos poreikiams. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją dėl santuokos iširimo priežasčių. Ieškovės nurodytas byloje aplinkybes patvirtina byloje ištirti rašytiniai įrodymai.
Esant aptartai situacijai, teismas vertina, kad atsakovas R. J. nebuvo lojalus savo sutuoktinei A. J., nerėmė šeimos, pažeidė santuoka prisiimtas pareigas. Nesant priešingų įrodymų, teismas laiko nustatyta, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, todėl šalių santuoka nutrauktina, kaltu dėl jos iširimo pripažįstant atsakovą R. J. (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ieškinyje prašo, kad nutraukus santuoką palikti santuokos metu turėtas pavardes J., J. Ieškovės prašymas tenkintinas, po santuokos nutraukimo paliktinos pavardės: A. J. – „J“, R. J. – „J“.
Dėl šalių tarpusavio išlaikymo
Ieškovė sau išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, atsakovas neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).
Dėl neturtinės žalos priteisimo
CK 3.70 straipsnio 2 dalis numato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Neturtinė žala santuokos nutraukimo atveju suprantama, kaip dėl neteisėtų ir/ar amoralių sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo santuokinių pareigų pažeidimas bei kaltė ir kurie sąlygojo santuokos iširimą, atsiradę ir kito sutuoktinio jaučiami dvasiniai išgyvenimai, kančios, psichinis ar/ir fizinis skausmas, moralinis sukrėtimas, psichologinis smūgis, emocinė depresija, nepatogumai, pažeminimas tiek paties sutuoktinio, kitų šeimos narių, tiek aplinkinių akyse, garbės ir orumo sumenkinimas, sutuoktinio vertės sutrypimas, reputacijos pablogėjimas, visuomeninio vertinimo pasikeitimas ir kiti neigiami nematerialaus pobūdžio jutimai bei pasikeitimai darbinėje, visuomeninėje, šeimyninėje, dvasinėje gyvenimo sferose.
Taigi neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti šalis (nagrinėjamos bylos atveju – ieškovė).
Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nurodydama, kad dėl atsakovo elgesio sutriko ne tik fizinė, bet ir psichinė ieškovės sveikata, jis savo elgesiu pažemino kaip sutuoktinę, nesirūpino šeima, smurtavo, buvo neištikimas. Ieškovė kreipėsi į Raseinių psichikos sveikatos centrą ir prašė pagalbos. Ieškovės teigimu, atsakovas jos pergyvenimų nemato, su ja visiškai nebendrauja.
Teismas pažymi, kad neigiami dvasiniai išgyvenimai, kuriuos sukelia santuokos nutraukimas, yra natūrali dalyvavimo šeimyniniame gyvenime pasekmė, tačiau ne visada nepateisinti šeimyniniai lūkesčiai kartu lemia ir neturtinės žalos padarymą. Nagrinėjamu atveju santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, Institucijos išvadoje nurodyta, kad 2018-08-04 A. J. ir R. J. šeima buvo įrašyta stebimų šeimų apskaitą, nes skyrius gavo pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje, Šiaulių apskr. VPK Raseinių policijos komisariato pranešimuose buvo nurodoma, kad R. J. smurtavo prieš sutuoktinę A. J.. Nustačius, kad atsakovo veiksmai sukėlė ieškovei dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, pažeminimą bei kitus neigiamus išgyvenimus, todėl šiuo atveju ieškovė įgijo teisę į neturinės žalos atlyginimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas tenkinti jos reikalavimą iš dalies, prieisiant iš atsakovo R. J. 1 000 Eur neturtinės žalos priteisimo.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
Civilinio kodekso 3.127 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Sutuoktinių lygiateisiškumo principas reiškia, kad sutuoktiniai turi lygias turtines teises; dalijant sutuoktinių turtą preziumuojama, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis); sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija galioja, nesvarbu, kokio dydžio jų pajamos ar koks veiklos pobūdis. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civilinio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Nutraukiant santuoką, sutuoktinių turtas dalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 str. 3 d.).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.118 straipsnio l dalis reglamentuoja, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. CK 3.89 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo turtas, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. CK 3.89 str. 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažintinas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas.
Ieškovė A. J. į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 1/6 dalis pastato – gyvenamojo namo, kurio UN (duomenys neskelbtini), 1/6 dalis pastato – daržinės, kurios UN (duomenys neskelbtini), 1/6 dalis pastato – tvarto, kurio UN (duomenys neskelbtini), 1/6 dalis pastato – sandėlio, kurio UN (duomenys neskelbtini), 1/6 dalis kitų statinių, kurių UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 3,7 ha žemės sklypas, kurio UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 1475/5167 dalis 51,67 ha žemės sklypo, kurio UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgyti pagal 2008-10-24 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-10-24 Turto pasidalijimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)bei ratinis traktorius, kurios valstybinis NR. (duomenys neskelbtini), su priekaba valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašė šį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą pripažinti jos asmenine nuosavybe. Atsakovas tokiam ieškinio reikalavimui neprieštaravo, įrodymų, paneigiančių, kad minėtas turtas yra asmeninė ieškovės nuosavybė į bylą nepateikė. Atsižvelgiant į tai, šis nekilnojamasis turtas pripažintinas asmenine ieškovės A. J. nuosavybe ir nutraukiant šalių santuoką, tarp sutuoktinių nedalinamas.
Dėl kreditorinių prievolių padalijimo
Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2007-10-05 kreditavimo sutartimi Nr. 07-109685-FA ji su atsakovu iš AB Swebank (AB Hansabankas) gavo kreditą namo pirkimui, paskolos grąžinimo terminas 2027 metais. Šio kredito sutarties kreditorinius įsipareigojimus vykdys su atsakovu solidariai.
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendrosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. A. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-132/2013).
Tinkamas sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių kvalifikavimas yra reikšmingas vertinant tiek sutuoktinių santykius su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių prievolinius santykius. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių.
Kadangi 2007-10-05 kreditavimo sutartimi Nr. 07-109685-FA kreditas buvo paimtas šalims gyvenant santuokoje ir panaudota šeimos poreikiams tenkinti, t.y. namo pirkimui, todėl šalys po santuokos nutraukimo kreditoriui lieka atsakingos solidariai.
Bylos duomenimis atsakovas R. J. 2017-10-27 su AB Swedbank sudarė Fiksuotų įmokų kredito kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi nėra duomenų, jog atsakovo R. J. įsipareigojimai buvo sudaryti šeimos interesais, todėl įsipareigojimai kreditoriui AB Swedbank pagal Fiksuotų įmokų kredito kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)po santuokos nutraukimo pripažįstami asmeninėmis atsakovo R. J. prievolėmis, skolą kreditoriui turi grąžinti atsakovas.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo
Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo tėviškąsias pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai.
Ieškovė ieškiniu prašė teismo, nustatyti nepilnamečio sūnaus T. J. gyvenamąją vietą su ja, jos gyvenamojoje vietoje, taip pat nustatyti atsakovo R. J. bendravimo su sūnumi tvarką: 1) kas antrą savaitgalį - nuo penktadienio nuo 18 val. iki sekmadienio 18 val. nepilnametis sūnus T. J. bendrauja su tėvu R. J. su teise susitikimų metu sūnų pasiimti su savimi, atsižvelgiant į vaiko teises ir norus; 2) kiekvienų metų Romos Katalikų Šv. Kalėdų antrą dieną ir Romos Katalikų Šv. Velykų antrą dieną nuo 12 val. iki 20 val. sūnus T. bendrauja su jo tėvu R. J. su teise susitikimų metu sūnų pasiimti su savimi; 3) sūnaus T. J. gimtadienį, t.y. (duomenys neskelbtini), švęsti kartu su jo tėvu R. J. lyginiais metais, su teise susitikimų metu sūnų pasiimti su savimi; 4) kiekvienų metų moksleivių rudens ir pavasario atostogų metu sūnus T. J. praleidžia po 7 dienas iš eilės su jo tėvu R. J., šių susitikimų laiką iš anksto suderinus su T. motina A. J., su teise sūnų pasiimti su savimi visam 7 dienų laikotarpiui; 5) kiekvienų metų moksleivių vasaros atostogų metu po 14 dienų iš eilės birželio mėnesį, 14 dienų iš eilės liepos mėnesį ir 14 dienų iš eilės rugpjūčio mėnesį (pagal šalių galimybes ir atsižvelgiant į sūnaus norą), sūnus T. J. praleidžia su jo tėvu R. J.; 6) nustatyti, kad sūnaus T. J. tėvas R. J. visą kitą laiką turi teisę neribotai bendrauti su nepilnamečiu sūnumi telefonu bei kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, atsižvelgdamas į sūnaus dienos režimą bei užimtumą, vaiko interesus.
Teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su atsakovu gyvena kartu jiems bendrosios nuosavybės teise priklausančiame name, tačiau nepilnametis sūnus T. su tėvu bendrauja minimaliai, nes atsakovas dažnai girtauja, sūnus jo bijo. Vaiko ryšys su motina yra stipresnis, nei su tėvu. Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, įvertinus ieškovės gyvenimo ir buities sąlygas, vaiko nuomonę bei tai, kad nėra ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamos vietos nustatymo, mano, kad T. J. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų geriausiai nepilnamečio interesus (b. l. 50-55). Ieškovė yra sudariusi normalias sąlygas sūnui augti ir vystytis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu.
Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, bei į tai, kad tėvas R. J. su ieškovės reikalavimu sūnaus T. J. gyvenamąją vietą nustatyti su motina, neprieštarauja, teismas daro išvadą, kad nepilnamečio gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina ieškove A. J., jos gyvenamojoje vietoje.
Ieškovė taip pat prašė teismo, nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką.
CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.
Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas.
Nagrinėjamu atveju atsakovas nepareiškė prieštaravimų ieškovės siūlomai bendravimo su sūnumi tvarkai, savo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi jis nesiūlė. Taigi, teismo nuomone, ieškovės ieškinio reikalavimai dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku yra pagrįsti, atitinkantys vaiko interesus, prašoma nustatyti bendravimo tvarka vaikui optimali ir geriausia, užtikrinanti stabilią vaiko aplinką, užtikrinanti abiejų tėvų dalyvavimą auklėjant vaiką, nepažeidžianti tėvų lygybės, todėl patikslintas ieškinys šioje dalyje tenkintinas. Atsakovo R. J. bendravimo tvarka nustatytina, atsižvelgiant į geriausiai vaiko interesus atitinkančią bei vaiko ir tėvo teisių neapribojančią bendravimo tvarką.
Teismas pažymi, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Pažymėtina, kad nustatant proporcingumą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 str. 2 d.). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (CK 3.155, 3.165 str.).
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).
Įstatymas neleidžia išlaikymo pareigos perkelti tik vienam iš vaiko tėvų. Be to, ir taip didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui ir tėvas ar motina, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų neprisideda. Šiuo atveju ieškovei tenka didžiausioji sūnumi rūpinimosi našta, nes su ja gyvena šalių nepilnametis sūnus T. J.. Ieškovė patikslintame ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad sūnaus išlaikymui reikalinga suma siekia 450 Eur per mėnesį. Ji paaiškino, kad atsakovas neprisideda prie sūnaus išlaikymo ir ieškovė šiuo metu sūnaus išlaikymui skiria apie 200 Eur, kurių neužtenka ir ji priversta riboti sūnaus poreikius. Atsižvelgdamas į įstatymo leidėjo nuostatas ir šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, neatsiejamai nuo vaikų poreikių teismas privalo analizuoti ir tėvų turtinę padėtį bei spręsti dėl galimybės teikti prašomo priteisti dydžio išlaikymą, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Bylos duomenimis ieškovė dirba, jos darbo užmokestis svyruoja nuo 400 Eur iki 500 Eur (b. l. 12-14), iš Teismų informacinės sistemos Liteko išrašo matyti, kad atsakovo gaunamas atlyginimas už darbą yra nepastovus, apie 500 Eur, be to ieškovės teigimu, atsakovas moka šalių paimtą kreditą. Ieškovė prašydama iš atsakovo priteisti sūnaus išlaikymui po 220 Eur per mėnesį ir pati turėtų skirti tokią pinigų sumą, t. y. daugiau lėšų skirti vaiko išlaikyti, nei pačiai liktų pragyvenimui.
Pagal byloje nustatytas aplinkybes šalių gaunamos pajamos yra panašios, sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar, jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas, turi būti nustatytas toks išlaikymo dydis, kuris būtų pakankamas bent minimaliems vaiko poreikiams tenkinti. Išanalizavus ieškovės paaiškinimus, į bylą pateiktus duomenis apie faktiškai gaunamas pajamas, nagrinėjamu atveju yra objektyvi aplinkybė, sudaranti prielaidą mažinti iš atsakovo prašomą priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Atsižvelgiant į nepilnamečio šalių sūnaus amžių, sveikatos būklę, ieškovės pateiktą vaiko poreikių paskaičiavimą, į tai kad šiuo metu ji sūnų išlaiko viena, jam skirdama apie 200 Eur, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo jų nepilnamečio sūnaus išlaikymui mažintinas iki 150 Eur per mėnesį. Iš atsakovo R. J. priteistinas materialinis išlaikymas nepilnamečiam sūnui T. J. periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 150 Eur dydžio išmokomis, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, nes 2019 m. lapkričio 4 d. nutartimi iki bylos išnagrinėjimo teisme buvo priteistas laikinas išlaikymas, iki jo pilnametystės. Teikiamą išlaikymą uzufrukto teisėmis pavesti valdyti ir tvarkyti motinai A. J..
Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Patenkinus iš dalies ieškovės patikslintą ieškinį, proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalims iš šalių priteisiamas jų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93, 98 straipsniai).
Ieškovės neturtinius reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo teismas patenkino 100 proc., reikalavimą priteisti išlaikymą – 68 proc. (150 Eur x 100 proc. / 220 Eur = 68 proc.), o reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo – 33 proc. (1 000 Eur x 100 proc. / 3 000 Eur = 33 proc.). Taigi ieškinys patenkintas 67 proc. ((100 proc. + 68 proc. + 33 proc.) / 3 = 67 proc.).
Ieškovė, kreipdamasi į teismą turėjo sumokėti 100 Eur už neturtinius reikalavimus, t. y. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, bei 90 Eur už neturtinės žalos atlyginimą bei 693 Eur už turto padalijimo reikalavimą. Minėtus reikalavimus patenkinus 67 proc., ieškovė turėtų mokėti 63 Eur žyminio mokesčio, likusią dalį žyminio mokesčio dalį turėtų mokėti atsakovas. Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 250 Eur žyminio mokesčio, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. nutartimi ji atleista. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad šalių turtinė padėtis panaši, žyminio mokesčio dalis, nuo kurios ieškovė pateikdama patikslintą ieškinį buvo atleista, iš atsakovo valstybei nepriteistina.
Iš atsakovo priteisiamos šios bylinėjimosi išlaidos: 1) ieškovei – 187 Eur (250 Eur - 63 Eur) jos sumokėto žyminio mokesčio; 2) valstybei – 54 Eur žyminio mokesčio už priteistą išlaikymą, nuo kurio ieškovė paduodant ieškinį buvo atleista, bei 15,22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 3 dalį, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270, straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies.
Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini). Raseinių rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo R. J. kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei A. J. palikti santuokinę pavardę – „J.“, atsakovui R. J. – „J.“.
Nepilnamečio T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina A. J., jos gyvenamojoje vietoje.
Nustatyti R. J. ir nepilnamečio sūnaus T. J. bendravimo tvarką sekančiai:
1) kas antrą savaitgalį - nuo penktadienio nuo 18 val. iki sekmadienio 18 val. nepilnametis sūnus T. J. bendrauja su tėvu R. J. su teise susitikimų metu sūnų pasiimti su savimi, atsižvelgiant į vaiko teises ir norus;
2) kiekvienų metų Romos Katalikų Šv. Kalėdų antrą dieną ir Romos Katalikų Šv. Velykų antrą dieną nuo 12 val. iki 20 val. sūnus T. bendrauja su jo tėvu R. J. su teise susitikimų metu sūnų pasiimti su savimi;
3) sūnaus T. J. gimtadienį, t.y. (duomenys neskelbtini), švęsti kartu su jo tėvu R. J. lyginiais metais, su teise susitikimų metu sūnų pasiimti su savimi;
4) kiekvienų metų moksleivių rudens ir pavasario atostogų metu sūnus T. J. praleidžia po 7 dienas iš eilės su jo tėvu R. J., šių susitikimų laiką iš anksto suderinus su T. motina A. J., su teise sūnų pasiimti su savimi visam 7 dienų laikotarpiui;
5) kiekvienų metų moksleivių vasaros atostogų metu po 14 dienų iš eilės birželio mėnesį, 14 dienų iš eilės liepos mėnesį ir 14 dienų iš eilės rugpjūčio mėnesį (pagal šalių galimybes ir atsižvelgiant į sūnaus norą), sūnus T. J. praleidžia su jo tėvu R. J.;
6) nustatyti, kad sūnaus T. J. tėvas R. J. visą kitą laiką turi teisę neribotai bendrauti su nepilnamečiu sūnumi telefonu bei kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, atsižvelgdamas į sūnaus dienos režimą bei užimtumą, vaiko interesus.
Priteisti iš R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų) dydžio išmokomis, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2019 m. gruodžio 23 d.) iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Teikiamą išlaikymą uzufrukto teisėmis pavesti valdyti ir tvarkyti A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Padalinti santuokoje įgytą turtą ir ieškovei A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti: ½ dalį 0,06 ha žemės sklypo, kurio UN (duomenys neskelbtini), bei jame esančius pastatus: ½ dalį pastato – ūkinio, kurio UN (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – šiltnamio, kurio (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, kurio UN (duomenys neskelbtini), ½ dalį ¼ kitų statinių, kurių UN (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 22 500 Eur vertė ir automobilį SAAB 9-3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 600 Eur, iš viso turto ieškovei už 23 100 Eur.
Padalinti santuokoje įgytą turtą ir atsakovui R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti ½ dalį 0,06 ha žemės sklypo, kurio UN (duomenys neskelbtini), bei jame esančius pastatus: ½ dalį pastato – ūkinio, kurio UN (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – šiltnamio, kurio (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, kurio UN (duomenys neskelbtini), ½ dalį ¼ kitų statinių, kurių UN (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 22 500 Eur vertės.
Pripažinti asmenine A. J. nuosavybe šiuos nekilnojamuosius daiktus: 1/6 dalį pastato – gyvenamojo namo, kurio UN (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį pastato – daržinės, kurios UN (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį pastato – tvarto, kurio UN (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį pastato – sandėlio, kurio UN (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį kitų statinių, kurių UN (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bei 3,7 ha žemės sklypą, kurio UN (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 1475/5167 dalis 51,67 ha žemės sklypą, kurio UN (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgyti pagal 2008-10-24 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-10-24 Turto pasidalijimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)bei ratinis traktorius, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Po santuokos nutraukimo atsakovo R. J. įsiskolinimus kreditoriui Swedbank, AB pagal 2017-10-27 Fiksuotų įmokų kredito kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)pripažinti asmeninėmis R. J. prievolėmis.
Po santuokos nutraukimo ieškovės A. J. ir atsakovo R. J. įsiskolinimus kreditoriui Swedbank, AB pagal 2007-10-05 kreditavimo sutartį Nr(duomenys neskelbtini), pavesti vykdyti solidariai A. J. ir R. J..
Priteisti iš atsakovo R. J. 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 187 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt septynis eurus) sumokėto žyminio mokesčio ieškovės A. J. naudai.
Priteisti iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio ir 15,22 Eur (penkiolika eurų 22 ct) teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Žyminis mokestis bei kitos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.
Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos.
Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką ar pripažinti santuoką negaliojančia įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.
Teisėja Irena Narbutienė