Civilinė byla Nr. e2A-557-265/2021

Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01350-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.5; 3.3.1.18.1

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės,  Mildos Skersienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovams Tauragės rajono savivaldybei, Tauragės rajono savivaldybės tarybai, Tauragės rajono savivaldybės merui, Tauragės rajono Skaudvilės gimnazijai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas R. V. ieškiniu prašė: 1) pripažinti jo atleidimą neteisėtu ir panaikinti 2020 m. rugpjūčio 25 d. Tauragės rajono savivaldybės mero potvarkį „Dėl R. V. atleidimo iš Tauragės r. Batakių pagrindinės mokyklos direktoriaus pareigų“ Nr. P1-45; 2) negrąžinti ieškovo į darbą; 3) priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 4) priteisti solidariai iš atsakovų 6 vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją – 5876,82 Eur; 5) priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo naudai 5000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą; priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad nuo 1996 m. kovo 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. dirbo Tauragės r. Batakių pagrindinės mokyklos direktoriumi. 2020 m. balandžio 22 d. Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-115 buvo patvirtintas Tauragės r. Batakių pagrindinės mokyklos ir Tauragės r. Skaudvilės gimnazijos reorganizavimo sąlygų aprašas. 2020 m. gegužės 29 d. Tauragės rajono savivaldybės meras įspėjimu apie darbo sutarties nutraukimą informavo, kad pasibaigus mokyklos reorganizavimui Tauragės r. Batakių pagrindinės mokyklos direktoriaus pareigybė bus panaikinta, todėl su ieškovu sudaryta darbo sutartis bus nutraukta vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. Minėtu įspėjimu taip pat nurodyta, kad Tauragės rajono savivaldybėje yra laisva Tauragės sporto centro direktoriaus pareigybė, į kurią galima pretenduoti konkurso būdu. 2020 m. birželio 4 d. Tauragės rajono savivaldybės meras pranešimu dėl įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą informavo, kad nepaisant Tauragės apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3718-377/2019, kurioje buvo sprendžiamas ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumo klausimas, Tauragės rajono savivaldybės taryba laikosi pozicijos, jog ieškovo atleidimas iš darbo pagal 2018 m. gruodžio 19 d. Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 1-402 šiuo metu yra galiojantis iki Klaipėdos apygardos teismas išnagrinės Tauragės rajono savivaldybės tarybos pateiktą apeliacinį skundą. 2020 m. rugpjūčio 25 d. Tauragės rajono savivaldybės mero potvarkiu „Dėl R. V. atleidimo iš Tauragės r. Batakių pagrindinės mokyklos direktoriaus pareigų“ Nr. PI-45 ieškovas atleistas DK 57 straipsnio 1 dalis 1 punkto pagrindu. Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad Tauragės rajono savivaldybės taryba ieškovą atleido du kartus, nurodydama skirtingus atleidimo pagrindus.

3.       Ieškovo teigimu, jo atleidimas remiantis Tauragės rajono savivaldybės mero 2020 m. rugpjūčio 25 d. potvarkiu yra neteisėtas, kadangi tuo metu ieškovas buvo laikinai nedarbingas, t. y. atleidimo procedūra realizuota netinkamai, padarius esminių procedūrinių pažeidimų (DK 65 straipsnio 6 dalis). Ieškovas taip pat akcentavo, kad jam nebuvo siūlomos nei kitos darbo vietos, nei darbo sąlygų pakeitimas. Tauragės r. Batakių pagrindinė mokykla, kaip juridinis asmuo, buvo panaikinta, tačiau ji ir toliau tęsia veiklą kaip Tauragės r. Skaudvilės gimnazijos skyrius, joje liko 16 pareigybių, tarp jų ir direktoriaus pavaduotojo ugdymo pareigoms, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovo darbo funkcija, vykdant struktūrinius pertvarkymus, tapo pertekline. Aplinkybė, jog ieškovui buvo pasiūlyta konkurso būdu pretenduoti į laisvą Tauragės sporto centro direktoriaus pareigybę, šiuo atveju negali būti laikoma patvirtinančia darbdavio pareigos pasiūlyti kitą darbo vietą tinkamu realizavimu, kadangi ieškovas neturėjo jokios pirmenybės teisės konkurse tarp dalyvaujančių asmenų. Vadovaudamasis DK 218 straipsnio 4 dalies nuostatomis bei įvertinęs tai, kad remiantis DK 57 straipsnio 8 dalies nuostatomis jam išmokėta dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka yra skirtingos teisinės prigimties nei numatytoji DK 218 straipsnio 4 dalyje, prašė priteisti iš atsakovų jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją – 5876,82 Eur, o vadovaudamasis DK 151 straipsniu – 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nes dėl aptartų atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovas jaučiasi pažemintas, neteisėtas darbo sutarties nutraukimas jam sukėlė neigiamų dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų, jis neteko pragyvenimo šaltinio ir nuolatinių pajamų, pasunkėjo jo galimybės įsidarbinti kitose įstaigose.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Tauragės apylinkės teismas 2021 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo Tauragės rajono savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188737457, 2407,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.       Teismas nustatė, kad juridinis asmuo Tauragės r. Batakių pagrindinė mokykla buvo reorganizuota prijungimo būdu, prijungiant ją prie egzistuojančio juridinio asmens Tauragės r. Skaudvilės gimnazijos, kuriai po reorganizacijos perėjo visos reorganizuojamo asmens Tauragės r. Batakių pagrindinės mokyklos teisės ir pareigos. Teismo vertinimu, ši aplinkybė reiškia, kad Tauragės r. Batakių pagrindinės mokyklos, kaip juridinio asmens, po reorganizavimo nebeliko, todėl ieškovo argumentas, kad mokyklos likvidavimas ir formalus jos veiklos pasibaigimas, kai jos teisės perduodamos Tauragės r. Skaudvilės gimnazijai, sukelia skirtingus teisinius padarinius, teisinės reikšmės sprendžiant šį ginčą neturi.

6.       Taip pat nustatė, kad Tauragės r. Batakių pagrindinė mokyklos struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo, reorganizacija buvo reali, ji vyko ne tik Batakių, bet ir kitose rajono mokyklose, todėl konstatavo, kad  reorganizavimas nebuvo fiktyvus.

7.       Kadangi po reorganizacijos veiklą tęsiančios biudžetinės įstaigos Tauragės r. Skaudvilės gimnazijos vadovas N. J. vis dar užėmė savo pareigas, nes jo kadencija dar nebuvo pasibaigusi, todėl, teismo nuomone, ieškovas į šias pareigas negalėjo būti perkeltas. Taigi, nesant galimybių perkelti reorganizuojamos biudžetinės įstaigos Tauragės r. Batakių pagrindinės mokyklos direktorių į naujojo juridinio asmens – Tauragės r. Skaudvilės gimnazijos direktoriaus pareigas, nes jos buvo užimtos, ieškovas, teismo vertinimu, pagrįstai atleistas pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

8.       Nustatė, kad ieškovas 2020 m. gegužės 29 d. buvo įspėtas apie darbo sutarties nutraukimą pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tai yra buvo įspėtas tinkamai ir nepraleidus įstatyme nustatytų terminų. Ieškovui įspėjimo įteikimo metu buvo pateikta informacija apie laisvą darbo vietą – Tauragės sporto centro direktoriaus pareigybę, į kurią ieškovas galėjo pretenduoti konkurso būdu. 

9.       Vertindamas ieškovo argumentus dėl DK 57 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimo, teismas nurodė, kad šiuo atveju aktualus klausimas, kas laikytinas ieškovo darbdaviu, nes nuo to priklauso atleidžiamam darbuotojui siūlomų laisvų darbo vietų apimtis. Teismas ieškovo argumentą, jog jo darbdaviu laikytina Tauragės rajono savivaldybė, atmetė kaip nepagrįstą ir padarė išvadą, jog ieškovo darbdavė yra Tauragės r. Skaudvilės gimnazija. Šią išvadą grindė tokiais argumentais: Tauragės r. Skaudvilės gimnazija yra viešas juridinis asmuo, atitinkantis CK 2.33 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus; mokyklos direktorius yra aukščiausias pareigas joje užimantis darbuotojas, tačiau ši aplinkybė neturi įtakos jo, kaip darbuotojo, statuso pasikeitimui; Tauragės rajono savivaldybės meras, kaip šios savivaldybės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos įgaliotas atstovas, įstatymo nustatytu pagrindu atlieka Švietimo įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje jam nustatytas funkcijas, tačiau jis ar pati savivaldybė netampa mokyklos vadovo darbdaviu.

10.       Iš Tauragės r. Skaudvilės gimnazijos direktoriaus 2021 m. vasario 2 d. rašto Nr. 1-30 „Dėl Tauragės r. Skaudvilės gimnazijos naudotų etatų skaičiaus nuo 2020 m. balandžio 22 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d.“ nustatė, kad nurodytu laikotarpiu šioje darbovietėje buvo neužimta 1,76 dalykų mokytojo etato, 1 – psichologo etatas ir 0,5 mokytojo padėjėjo etato. Minimame rašte paaiškinta, kad 2019–2020 m. laisva 1,76 etato dalis dėl ugdymo lėšų trūkumo liko nepanaudota ir nebuvo ketinimo nei galimybių jos naudoti. Mokytojo padėjėjo 0,5 etato nebuvo naudojama, nes tuo metu nebuvo specialiųjų poreikių turinčių mokinių. Iš ieškovo pateiktų jo išsilavinimą pavirtinančių dokumentų nustatė, kad 1988 m. jis baigė Šiaulių K. P. pedagoginio instituto pradinio mokymo pedagogikos ir metodikos specialybės visą kursą ir jam suteikta pradinių klasių mokytojo kvalifikacija. 2002 m. R. V. Šiaulių universiteto Kvalifikacijos institute baigė pirmosios pakopos perkvalifikavimo studijų programą „Socialinė pedagogika ir psichologija“ ir jam suteikta socialinio pedagogo kvalifikacija. Duomenų, kad psichologo etatas Tauragės r. Skaudvilės gimnazijoje realiai finansuojamas, byloje nėra. Vertindamas ieškovo išsilavinimą pažymėjo, kad jo kvalifikacija neleistų pretenduoti į šią pareigybę. Pažymėjo, kad Tauragės r. Skaudvilės gimnazijos atstovas teisme nurodė, kad ieškovui buvo siūloma būsima nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. darbo vieta pagal kompetenciją – laisva pradinių klasių mokytojo pareigybė, nes tuo metu viena mokytoja išėjo iš darbo, tačiau ieškovo ši darbo vieta iš esmės netenkino. Taip pat nustatė, kad ieškovą Tauragės savivaldybės meras dėl darbo sutarties nutraukimo įspėjo 2020 m. gegužės 29 d., todėl, teismo vertinimu, DK 57 straipsnio 2 dalies pagrindu ieškovui privalėjo būti siūlomos laisvos darbo vietos iki 2020 m. rugpjūčio 25 d. Taigi darbdavys neprivalėjo ieškovui siūlyti nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. atsilaisvinančios pareigybės, todėl šio pasiūlymo pateikimo tam tikrų, ieškovo atstovų nurodytų procedūrinių pažeidimų, kurių teismas neįžvelgė, klausimas šiuo atveju nėra aktualus. 

11.       Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu Tauragės rajono savivaldybė buvo įpareigota pateikti Tauragės rajono savivaldybei priklausančiose įmonėse (įstaigose) – Tauragės suaugusiųjų mokymo centre, Tauragės meno mokykloje, Tauragės r. Skaudvilės ugdymo ir vaiko gerovės centre, Tauragės sporto centre (centrui priskirtas ir Tauragės baseinas), Tauragės pagalbos mokiniui ir mokytojui centre, laisvų pareigybių (laisvų darbo vietų) sąrašą, nurodant pareigybės pavadinimą, etatą, kada įsteigta pareigybė, kada užimta ar buvo laisva, laikotarpis nuo 2020 m. balandžio 22 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d., kurios nurodytu laikotarpiu atitiko ieškovo R. V. profesiją, specializaciją ir kompetenciją, pagal jo į civilinę bylą pateiktus duomenis. Teismas nustatė, kad Tauragės suaugusiųjų mokymo centre, Tauragės sporto centre, Tauragės pagalbos mokiniui ir mokytojui centre laisvų darbo vietų nebuvo. Meno mokykla įsteigta 2020 m. rugsėjo 1 d., todėl jokių darbo vietų laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 22 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. neturėjo. Tauragės r. Skaudvilės ugdymo ir vaiko gerovės centre buvo laisvos vietos: psichologo – 0,25 etato ir prekių ir paslaugų pirkimo specialisto – 0,75 etato. Pastebėjo, kad nors ieškovas itin akcentavo aplinkybę, kad jam nebuvo siūlomas darbas Tauragės baseine, nes jo kvalifikacija tinka dirbti treneriu, teismas nustatė, kad Tauragės sporto centro baseinas atidarytas 2020 m. rugsėjo 4 d. ir darbuotojai ten įdarbinti buvo laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d.1 iki 2020 m. rugsėjo 8 d. Todėl nusprendė, kad iki DK 57 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pabaigos laisvų darbo vietų Tauragės baseine nebuvo.

12.       Nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas nedalyvavo konkurse Tauragės sporto centro direktoriaus pareigoms užimti. Jis vėliau, po atleidimo, dalyvavo konkurse kitos Tauragės rajono švietimo įstaigos direktoriaus pareigoms užimti, tačiau jo nelaimėjo. Duomenų, kad jis būtų skundęs šio konkurso rezultatus, nėra. Pažymėjo, kad byloje taip pat nėra duomenų, jog ieškovas būtų domėjęsis laisvomis darbo vietomis tiek Tauragės r. Skaudvilės gimnazijoje, tiek kitose švietimo įstaigose Tauragės rajone ir kreipęsis į darbdavį su pageidavimu užimti esančias laisvas pareigas, pateikęs tinkamumą užimti šias pareigas ir savo kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šiuo klausimu yra aiški ir nekintanti – darbuotojo teisė būti perkeltam į kitą darbą gali būti įgyvendinama ne tik darbdavio, bet ir darbuotojo iniciatyva. Todėl anksčiau nurodytų aplinkybių visumos pagrindu teismas padarė išvadą, kad apie laisvas darbo vietas ieškovas darbdavio informuotas tinkamai.

13.       Vertindamas ieškovo reikalavimo jo atleidimą iš pareigų pripažinti neteisėtu ir todėl, kad buvo nesilaikyta DK 65 straipsnio 6 dalies nuostatos – jis atleistas laikino nedarbingumo laikotarpiu, pagrįstumą, teismas pažymėjo, kad DK 65 straipsnio 6 dalies nuostatos draudžia atleisti laikinai nedarbingą darbuotoją, išskyrus tam tikras išimtis, – kai darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu arba darbuotojo iniciatyva, suėjus terminuotos darbo sutarties terminui arba pasibaigus darbdaviui. Kadangi teismas nusprendė, kad ieškovas pagrįstai, kaip specifinis darbo santykių subjektas – mokyklos direktorius, iš pareigų buvo teisėtai atleistas DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nustačius aplinkybę, kad ieškovo buvusiosios darbovietės – Tauragės r. Batakių pagrindinės mokyklos, kaip darbdavio, nebeliko, ieškovas iš darbo pagrįstai atleistas paskutinę šios darbdavio egzistavimo dieną – 2020 m. rugpjūčio 31 d.

14.       Atmetęs reikalavimą pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, atmetė ir išvestinius ieškinio reikalavimus (dėl negrąžinimo ieškovo į darbą ir dėl priteisimo ieškovui iš atsakovo vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, taip pat dėl solidariai iš atsakovų 6 vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensacijos (5876,82) Eur priteisimo). 

15.       Teismo vertinimu, nors situacija, kai asmuo, nors ir teisėtai, atleidžiamas iš darbo, kurį dirbo didžiąją gyvenimo dalį, savaime sukelia tam tikrą stresą ir neigiamų išgyvenimų, galbūt net sveikatos sutrikimų, tačiau nustatęs, jog ieškovas iš darbo buvo atleistas ne siekiant asmeniškai jam pakenkti kaip asmeniui, bet vykstant sisteminei kelių mokymo įstaigų Tauragės rajone, tarp kurių pateko ir Tauragės r. Batakių pagrindinė mokykla, reorganizacijai, padarė išvadą, kad ieškovo nurodytų aplinkybių dėl jo patirtos neturtinės žalos negalima sieti su kokiais nors tyčiniais neteisėtais atsakovų veiksmais. Todėl netenkino reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16.       Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

16.1.                      Ieškovo atleidimas nedarbingumo laikotarpiu nebuvo galimas, nes DK 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį tik tuo atveju, kai jie yra realūs ir lemia konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos ar darbo funkcijų nereikalingumą, tačiau reorganizacijos procesas į DK 65 straipsnio teisinio reguliavimo sferą, kaip išimtis, nepatenka. Jeigu būtų vadovaujamasi pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovo darbdavė yra Tauragės r. Skaudvilės gimnazija, akivaizdu, kad ieškovo darbdavys nepasibaigė, kadangi Tauragės r. Skaudvilės gimnazija yra įregistruota Juridinių asmenų registre ir vykdo veiklą. 

16.2.                      Šiuo atveju nurodant du skirtingus ieškovo atleidimo pagrindus, t. y. DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kaip tai nurodyta 2020 m. rugpjūčio 25 d. Tauragės rajono savivaldybės mero potvarkyje, ir DK 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kaip tai nurodyta atsakovų atsiliepime, buvo apribota ieškovo, kaip darbuotojo, teisė žinoti tikslų savo atleidimo pagrindą, dėl kurio iš esmės kyla ir skirtingos teisinės pasekmės.

16.3.                      Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir sprendime nepasisakė dėl susiklosčiusios situacijos vertinimo, t. y. dėl to, kad nesant išnagrinėtam šalių ginčui dėl pirmojo ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumo ieškovas buvo atleistas antrą kartą. Taip pat, kaip jau minėta, nėra aišku, kuriuo DK nustatytu atleidimo iš darbo pagrindu ieškovas buvo iš darbo atleistas antrą kartą.

16.4.                      Teismo išvada, jog ieškovo darbdavė yra Tauragės r. Skaudvilės gimnazija, yra visiškai nepagrįsta, prieštarauja suformuotai teismų praktikai ir neatitinka faktinių bylos duomenų. Ieškovo darbdavys yra nurodytas įsakyme dėl priėmimo į darbą ir ieškovo darbo sutartyje, t. y. 1996 m. kovo 1 d. įsakymu į direktoriaus pareigas ieškovas buvo priimtas Tauragės rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo įsakymu. 2005 m. vasario 11 d. darbo sutartyje Nr. 294 kaip darbdavė nurodyta Tauragės rajono savivaldybės administracija, kuri tuo metu buvo atstovaujama administracijos direktoriaus R. P.. Kaip matyti iš darbo sutarties nuostatų, nei Tauragės r. Batakių pagrindinė mokykla, nei tuo labiau Tauragės r. Skaudvilės gimnazija nėra laikytinos ieškovo darbdavėmis. DK 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, t. y. darbo sutarties nutraukimo funkcija priskirta būtent darbdaviui. 2020 m. gegužės 29 d. įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą, 2020 m. birželio 4 d. pranešime dėl įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą, 2020 m. rugpjūčio 25 d. potvarkyje dėl atleidimo iš direktoriaus pareigų nėra nurodyta, kad Tauragės rajono savivaldybės meras, priimdamas potvarkį dėl ieškovo atleidimo, veikia kaip Tauragės r. Skaudvilės gimnazijos atstovas.

16.5.                      Kad ieškovo darbdavė yra Tauragės rajono savivaldybė, spręstina ir atsižvelgiant į tai, kad Tauragės r. Batakių pagrindinės mokyklos ir Tauragės r. Skaudvilės gimnazijos reorganizavimo sąlygų aprašo 3.6 p. ir 4.6 p. nurodyta, kad reorganizuojamų mokyklų savininkė yra Tauragės rajono savivaldybė, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Tauragės rajono savivaldybės taryba. Sprendimas dėl reorganizacijos buvo patvirtintas darbdavio – Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2020 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. 1-115. Papildomai pastebėtina ir tai, kad Tauragės r. Batakių pagrindinės mokyklos ir Tauragės r. Skaudvilės gimnazijos reorganizavimo sąlygų aprašo 27 punkte įtvirtinta, jog reorganizavimą atlieka Tauragės r. Batakių pagrindinės mokyklos ir Tauragės r. Skaudvilės gimnazijos savininkė Tauragės rajono savivaldybė, kuri yra vienintelė juridinių asmenų dalyvė. Minėto aprašo 32 punkte įtvirtinta, kad reorganizavimo pabaiga yra 2020 m. rugpjūčio 31 d. Tauragės r. Skaudvilės gimnazijai Tauragės r. Batakių pagrindinės mokyklos teisės ir pareigos perėjo tik nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. Taigi, ieškovo atleidimo dieną, t. y. 2020 m. rugpjūčio 31 d., Tauragės r. Skaudvilės gimnazija negalėjo būti ieškovo darbdave.

16.6.                      DK 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta darbdavio pareiga siūlyti atleidžiamam darbuotojui laisvas darbo vietas. Šiuo atveju informaciją apie laisvą darbo vietą, t. y. apie galimybę dalyvauti konkurse į Sporto mokyklos direktoriaus pareigybę, ieškovui pateikė Tauragės rajono savivaldybės meras. Taigi ši ir anksčiau minėtos aplinkybės laikytinos pakankamomis išvadai, kad ieškovo darbdavė yra Tauragės rajono savivaldybė. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, jog Tauragės r. Skaudvilės gimnazija realizavo kokias nors išimtinai darbdaviui būdingas funkcijas.

16.7.                      Pastebėtina ir tai, kad jeigu būtų laikoma, jog ieškovo darbdavė yra Tauragės r. Skaudvilės gimnazija, tuomet konstatuotinas DK 65 straipsnio 6 dalies nuostatų pažeidimas – ieškovo atleidimo dieną minėta gimnazija nebuvo pasibaigusi, todėl ieškovo atleidimas nedarbingumo laikotarpiu yra neteisėtas.  

16.8.                      Pažymėtina, jog reorganizavimo metu juridinis asmuo nėra likviduojamas – jo teises ir pareigas perima kitas juridinis asmuo, todėl reorganizavimo negalima laikyti juridinio asmens pasibaigimu, kuris suteiktų teisę atleisti asmenį iš darbo jam esant laikinai nedarbingam.

16.9.                      Teismas klaidingai nusprendė, jog ieškovas buvo tinkamai informuotas apie galimybę užimti kitas laisvas pareigas. Visų pirma, nėra aišku, kodėl jeigu, teismo vertinimu, ieškovo darbdavė yra Tauragės r. Skaudvilės gimnazija, informaciją apie laisvas pareigas teikė Tauragės rajono savivaldybė. Antra, teismas nepašalino prieštaravimų dėl siūlytinų darbo vietų apimties, t. y. nėra aišku, ar ieškovui turėjo būti siūlomos darbo vietos, esančios tik Tauragės r. Skaudvilės gimnazijoje, ar visose Tauragės rajono savivaldybės įstaigose. Trečia, Tauragės rajono savivaldybė pateikė netikslią / klaidinančią informaciją apie tuo metu egzistavusias laisvas darbo vietas. Ketvirta, abejonių kelia savivaldybės paaiškinimai, jog išankstinė darbuotojų atranka į Tauragės sporto centro trenerio darbo vietą nebuvo vykdoma iki 2020 m. rugsėjo mėn. Priešingai, nei buvo teigiama, skelbimai, jog ieškomi darbuotojai, t. y. gelbėtojas, plaukimo instruktorius, laikytini darbuotojų paieškos skelbimais, o ne tik atranka į būsimas darbo vietas. Nesutiktina ir su teismo argumentais, jog darbdavys laisvų darbo vietų Tauragės baseine siūlyti neprivalėjo, kadangi tokia pareiga darbdaviui buvo tik iki 2020 m. rugpjūčio 25 d., nes kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog pareiga siūlyti laisvą darbo vietą darbdaviui atsiranda nuo darbuotojo įspėjimo apie būsimą atleidimą ir išlieka iki pat atleidimo momento.

16.10.                      Akcentuotina ir tai, kad informacija apie laisvą darbo vietą ir siūlymas dirbti pakeistomis sąlygomis ar siūlymas būti perkeltam į kitas pareigas yra visiškai skirtingi pranešimai. Šis bendro pobūdžio pranešimas apie laisvą darbo vietą, į kurią galima pretenduoti konkurso būdu, negali būti laikomas tinkamu siūlymu dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo. Nors šios aplinkybės buvo akcentuojamos ir teismo posėdžio metu, tačiau teismas dėl šių argumentų nepasisakė.

16.11.                      Nagrinėjamu atveju netinkamai paskirstyta ir įrodinėjimo pareiga – darbdavys neteikė jokių duomenų, kuriais būtų grindęs savo poziciją dėl ieškovo atleidimo teisėtumo. Priešingai, atsakovų atstovė teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kada konkrečiai Tauragės sporto centre, kuriam priskirtas ir Tauragės baseinas, buvo įsteigtos darbo vietos, kokie buvo keliami reikalavimai darbuotojams. Manytina, kad šios aplinkybės yra esminės sprendžiant, ar darbdavys tinkamai įgyvendino pareigą siūlyti laisvas darbo vietas ir į jas perkelti.

16.12.                      Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas Tauragės rajono savivaldybės administracijai, kuri nėra dalyvaujantis asmuo šioje byloje. Taip pat nebuvo atsižvelgta ir į šalių procesinį elgesį – neįvertinta, jog ieškovas siekė užbaigti ginčą taikiai, teikė taikos sutarties projektą, tačiau Tauragės rajono meras nepateikė jokio atsakymo į pasiūlymą. Manytina, jog šios aplinkybės sudaro pagrindą arba bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo nepriteisti, arba jas sumažinti. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad advokatų paslaugos šiuo atveju atsakovams nebuvo būtinos – Tauragės rajono savivaldybėje yra suformuotas Juridinis ir personalo skyrius, kurį sudaro keturi darbuotojai, iš jų net trys, pagal pareigybės aprašymą, turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir galėjo atstovauti atsakovo interesams byloje.

17.       Atsakovai skundžiamą sprendimą prašo palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1.                      Ieškovo darbdavė buvo Batakių mokykla, kuri pasibaigė 2020 m. rugpjūčio 31 d. Ginčo dėl to, kad Batakių mokykla iš tiesų pasibaigė, nėra, kadangi šią aplinkybę patvirtina išrašas iš Juridinių asmenų registro. Ieškovas klaidingai teigia, kad reorganizavimo atveju negalėjo būti taikomas DK 57 straipsnio 1 dalies 5 punktas, kadangi reorganizavimo atveju visos teisės ir pareigos pereina kitam juridiniam asmeniui ir sutartys su kitais darbuotojais buvo pakeistos. Juridinis asmuo gali pasibaigti likvidavimo arba reorganizavimo būdu, todėl DK 57 straipsnio 1 dalies 5 punktas šiuo atveju galėjo būti taikomas.

17.2.                      Ieškovas klaidingai interpretuoja teismo pateiktas išvadas dėl darbdavio ir nepagrįstai teigia, kad teismas darbdave pripažino Skaudvilės gimnaziją, o ne Batakių mokyklą. Tai, jog teismas sprendime nurodė, kad nagrinėjamoje byloje darbdaviu laikytina Tauragės r. Skaudvilės gimnazija, reiškia, jog Skaudvilės gimnazija dalyvauja byloje kaip ieškovo darbdavio – Batakių mokyklos – teisių perėmėja, kadangi Batakių mokykla yra išregistruota ir negali būti įtraukta į bylą. Iki Batakių mokyklos išregistravimo ir ieškovo atleidimo darbdaviu buvo laikoma būtent Batakių mokykla. Pastebėtina, kad DK 21 straipsnio 3 dalis nustato, kad darbdavys – asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Ieškovas, kaip Batakių mokyklos vadovas, buvo atsakingas už Batakių mokyklos veiklos organizavimą, taigi vykdė savo darbo funkcijas Batakių pagrindinės mokyklos naudai. Pažymėtina, kad įsakyme dėl ieškovo priėmimo į darbą taip pat yra konkrečiai nurodyta, kad ieškovas yra paskiriamas Batakių vidurinės mokyklos direktoriumi.

17.3.                      Savivaldybė sprendžia dėl ieškovo veiklos vertinimo ne todėl, kad ieškovas dirba jos naudai, o dėl to, kad jai tokia kompetencija yra priskirta pagal įstatymus, kadangi ji įgyvendina savininko teises ir pareigas. Savivaldybė ar meras tik įgyvendina priskirtas funkcijas (juridinio asmens savininko funkcijas), bet nėra laikomi darbdaviais.

17.4.                      Ieškovas faktiškai buvo atleistas DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir DK 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindais, kadangi vienu metu Batakių mokykla buvo reorganizuojama prijungimo būdu ir Batakių mokykla kaip juridinis asmuo buvo likviduota. Ieškovo darbdavys pasibaigė reorganizavimo būdu ir ieškovo atleidimas atitinka minėtus abu atleidimo pagrindus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas buvo atleistas taikant abu pagrindus, pagrįstai taikyta DK 65 straipsnio 6 dalyje numatyta išimtis, leidžianti nutraukti darbo sutartį nedarbingumo laikotarpiu.

17.5.                      Atleidžiant ieškovą, buvo griežtai laikomasi DK numatytos atleidimo procedūros, t. y. ieškovas įspėtas tinkamai ir laiku,  siūlytos kitos laisvos darbo vietos, tinkamai atsiskaityta su ieškovu. Atsakovė negalėjo iš karto įspėti ieškovo dėl atleidimo pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kadangi įstaigos buvo reorganizuojamos prijungimo būdu ir buvo siekiama perkelti darbuotojus į kitas laisvas darbo vietas. Atleidžiant pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą, pareigos siūlyti kitų laisvų darbo vietų nėra. Ieškovas nuo 1996 m. kovo 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. dirbo Batakių mokyklos direktoriumi. Kadangi Batakių mokyklos vadovo darbo vieta buvo užimta, o kitų laisvų darbo vietų, į kurias ieškovas galėjo būti perkeltas, nebuvo, jis buvo teisėtai atleistas pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą. 

17.6.                      Akcentuotina, kad, pasikeitus DK, nuo 2017 m. liepos 1 d. darbdavys nebeturi pareigos siūlyti laisvų darbo vietų, kurios atsirado likus mažiau negu 5 darbo dienos iki atleidimo dienos. Todėl teismas padarė pagrįstą išvada, kad pareiga siūlyti laisvas darbo vietas ieškovui buvo taikoma iki 2021 m. rugpjūčio 25 d. 

17.7.                      Aplinkybė, jog nebuvo pasisakyta dėl susiklosčiusios situacijos, t. y. dėl ieškovo atleidimo du kartus, nėra reikšminga. Ankstesnis ginčas dėl ieškovo atleidimo iš darbo už pareigų pažeidimą neturi jokio ryšio su ieškovo atleidimu iš darbo pagal DK 57 straipsnį. Pirma, atsakovas privalėjo įspėti ieškovą dėl atleidimo pagal DK 57, o suėjus įspėjimo terminui – jį atleisti. 2019 m. lapkričio 8 d. Tauragės apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3718-377/2019, buvo patenkintas ieškovo ieškinys dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Kadangi sprendimo dalis dėl grąžinimo į darbą buvo vykdytina skubiai, ieškovas buvo laikinai grąžintas į darbą. Minėta, byla dėl ieškovo atleidimo pripažinimo neteisėtu tęsėsi beveik dvejus metus, o šiuo laikotarpiu savivaldybėje buvo suplanuota mokyklų reorganizacija. Antra, ieškovas nebuvo atleistas du kartus. Tai yra nutartis dėl ieškovo atleidimo pripažinimo neteisėtu buvo priimta 2020 m. lapkričio 10 d. Šia nutartimi Klaipėdos apygardos teismas paliko galioti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 9 d. sprendimą. Taigi ieškovas buvo teisėtai grąžintas į darbą ir atitinkamai galėjo būti įspėtas apie atleidimą atsiradus naujam pagrindui. 

17.8.                      Pažymėtina, kad 2020 m. gruodžio 3 d., t. y. jau pateikęs ieškinį ir ginčydamas atleidimo teisėtumą, ieškovas pateikė prašymą skirti ilgalaikio darbo išmoką, kadangi darbo sutartis buvo nutraukta DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Taigi ieškovas pats pripažino atleidimo teisėtumą, kadangi jeigu jo atleidimas būtų neteisėtas, jis neturėtų teisės prašyti šios išmokos.

17.9.                      Priešingai nei teigiama, atsakovas, suprasdamas savo pareigą įrodyti atleidimo teisėtumą, teikė išsamų ir argumentuotą atsiliepimą į ieškovo ieškinį bei įrodymus, pagrindžiančius ieškovo atleidimo teisėtumą, taip pat vykdė teismo įpareigojimus pateikti naujus įrodymus. Tai, kad teismas nepritarė ieškovo pozicijai, kurios nepagrindė jokie įrodymai ir kuri prieštaravo byloje surinktiems įrodymams, nereiškia, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. 

18.       Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į ieškovo apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

19.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

20.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne) teisėtumo

21.       Byloje kilo dėl ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovo reikalavimas pripažinti jo atleidimą iš Tauragės r. Batakių mokyklos direktoriaus pareigų neteisėtu, teisėtumo ir pagrįstumo.

22.       Nesutikimą su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovas motyvuoja šiais pagrindiniais argumentais: 1) iš Tauragės rajono savivaldybės pozicijos nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu ieškovas buvo atleistas, ir šis neaiškumas, apribojęs ieškovo teisę tinkamai gintis, nebuvo pašalintas pirmosios instancijos teismo; 2) teismas nepateikė vertinimo dėl ieškovo akcentuotų aplinkybių, jog jis buvo atleistas du kartus; 3) netinkamai identifikuotas darbdavys; 4) nepagrįstai konstatuota, jog darbdavys tinkamai įgyvendino pareigą pasiūlyti laisvą darbo vietą; 5) pažeistos proceso teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigos paskirstymą; 6) netinkamai išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis, nusprendžia, kad minėti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Motyvai, pagrindžiantys tokią teisėjų kolegijos išvadą, bus nurodyti toliau nutartyje.

Dėl atleidimo pagrindo

23.       Apeliaciniame skunde teigiama, jog 2020 m. gegužės 29 d. Tauragės rajono savivaldybės mero įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą nurodyta, kad su ieškovu sudaryta darbo sutartis Nr. 294 bus nutraukta 2020 m. rugpjūčio 31 d. pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą (darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla), tačiau procesiniuose dokumentuose Tauragės rajono savivaldybės meras, Tauragės rajono savivaldybė ir Tauragės rajono savivaldybės taryba (toliau – atsakovai) nurodė, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo pasibaigus darbdaviui, t. y. atleidimo pagrindu laikytinas DK 57 straipsnio 1 dalies 5 punktas (teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys). Taigi, apelianto nuomone, šiuo atveju buvo pažeista pareiga tinkamai įforminti atleidimą ir sudarytos kliūtys ieškovui tinkamai ginti savo teises. Kolegija šį skundo argumentą vertina kritiškai.

24.       Bylos duomenys patvirtina, kad 2020 m. balandžio 22 d. Tauragės rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. 1-115 „Dėl Tauragės r. Batakių pagrindinės mokyklos ir Tauragės r. Lomių pagrindinės mokyklos reorganizavimo“, kuriuo nusprendė iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. reorganizuoti mokyklas prijungiant jas prie Skaudvilės gimnazijos. Šio sprendimo pagrindu buvo pradėta reorganizavimo procedūra. Darbo santykių nutraukimas, kurį lemia reorganizavimas, patenka į DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto sritį – darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, kai darbuotojo atliekama funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla. Taigi, kaip matyti iš bylos duomenų, 2020 m. gegužės 29 d. Tauragės rajono savivaldybės mero įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą nurodyta, kad su ieškovu sudaryta darbo sutartis Nr. 294 bus nutraukta 2020 m. rugpjūčio 31 d. pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Atleidžiant ieškovą buvo laikytasi DK numatytos atleidimo procedūros, t. y. ieškovas apie atleidimą įspėtas tinkamai ir laiku, siūlytos kitos laisvos darbo vietos (plačiau dėl to apeliacinės instancijos teismas pasisakys toliau nutartyje), atsiskaityta su ieškovu. Todėl šiuo atveju pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažinta, kad procedūrinių pažeidimų, susijusių su ieškovo atleidimu, nebuvo padaryta. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog 2020 m. rugpjūčio 31 d. Tauragės r. Batakių pagrindinė mokykla pasibaigė, nesudarė pagrindo įspėti ieškovą, jog jis yra atleidžiamas ir vadovaujantis DK 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, kadangi nors reorganizacija yra vienas iš juridinio asmens pasibaigimo pagrindų (plačiau dėl to kolegija pasisakys toliau nutartyje), tačiau šiuo atveju iš atsakovo Tauragės rajono savivaldybės mero valios bei priimtų sprendimų (įspėjime nurodytas atleidimo pagrindas, pareigos siūlyti laisvas darbo vietas vykdymas, kas nenumatyta asmenį atleidžiant remiantis DK 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, kt.) matyti, jog atsakovas priėmė sprendimą ieškovą atleisti vadovaujantis DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Ir tai, priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, nesudaro pagrindo išvadai, jog šiuo atveju negalėjo būti taikoma DK 65 straipsnio 6 dalies išimtis, leidžianti atleisti darbuotoją jam esant laikinai nedarbingam. Šią išvadą teisėjų kolegija taip pat pagrįs toliau nutartyje.  

Dėl atleidimo du kartus

25.       Apeliantas taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės nepasisakydamas dėl susiklosčiusios situacijos vertinimo. Tai yra, 2018 m. gruodžio 19 d. Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-402 ieškovas buvo atleistas iš užimamų pareigų, tačiau 2019 m. lapkričio 8 d. Tauragės apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3718-377/2019 ieškovo atleidimas pripažintas neteisėtu, ir nors 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalį dėl ieškovo grąžinimo į darbą buvo nurodyta vykdyti skubiai, tačiau nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo konstatuotas ieškovo atleidimo neteisėtumas, galbūt 2018 m. gruodžio 19 d. Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1-402 dėl ieškovo atleidimo vis dar buvo galiojantis.

26.       Visų pirma, iš apeliacinio skundo turinio nėra aišku, kokią teisinę reikšmę pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui turi ieškovo minima aplinkybė, t. y. ieškovas nenurodo, jog nesant įsiteisėjusio apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimo Tauragės rajono savivaldybė negalėjo priimti sprendimo reorganizuoti mokyklas ir įspėti ieškovo dėl atleidimo DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Antra, kaip ir nurodo apeliantas, 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalį dėl ieškovo grąžinimo į darbą buvo nurodyta vykdyti skubiai, t. y. ieškovas buvo grąžintas į Tauragės r. pagrindinės mokyklos direktoriaus pareigas. Taigi Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimu, kurio teisėtumą pripažino Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. lapkričio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-329-613/2020, ieškovas buvo grąžintas į darbą, todėl galėjo būti įspėtas apie atleidimą atsiradus naujam pagrindui, t. y. pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą dėl vykstančios reorganizacijos. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, nesant ieškovo reikalavimo pripažinti jo atleidimą neteisėtu dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas nebuvo patvirtinęs Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimo teisėtumo, išsamiai nepasisakė dėl susiklosčiusios situacijos, negali būti vertinama kaip bylos esmės neatskleidimas. Todėl ši skundo nuostata vertintina kaip nepagrįsta.

Dėl darbdavio identifikavimo

27.       Esminis šalių ginčas šioje byloje kilo dėl ieškovo darbdavio identifikavimo. Ieškovas įrodinėjo, jog jo darbdavė yra Tauragės rajono savivaldybė, atsakovai teigė, jog mokyklai vadovaujančio direktoriaus darbdaviu laikytina pati mokykla, o savivaldybė tik įgyvendina savininko teises ir pareigas. Teisėjų kolegijos vertinimu, aktualus ginčui teisinis reguliavimas pagrįstai leidžia palaikyti būtent atsakovų poziciją.

28.       DK 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys ? asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė. Darbdavio – juridinio asmens darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jo įsteigimo momento, nebent jo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato vėlesnį įsisteigimo momentą. Darbdaviu taip pat gali būti fizinis asmuo. Darbdavio – fizinio asmens teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas.

29.       Švietimo įstatymo 43 straipsnyje (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) įtvirtinta, kad valstybinė ir savivaldybės mokykla yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė arba viešoji įstaiga. Ji savo veikloje vadovaujasi atitinkamai šiuo ir Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu arba Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu. Kadangi byloje ginčo, jog Tauragės r. Batakių pagrindinė mokykla – biudžetinė įstaiga, nėra, kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako ir toliau analizuoja aktualias teisės aktų nuostatas.

30.       Biudžetinių įstaigų įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. liepos 2 d.) 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iš valstybės biudžeto arba iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikomos biudžetinės įstaigos savininkė yra valstybė. Iš savivaldybės biudžeto išlaikomos biudžetinės įstaigos savininkė yra savivaldybė. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš valstybės biudžeto arba iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikomos biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) arba jos įgaliota valstybės valdymo institucija. Iš savivaldybės biudžeto išlaikomos biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės taryba. Savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, be kita ko, priima į pareigas ir iš jų atleidžia biudžetinės įstaigos vadovą (Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

31.       Vietos savivaldos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 11 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d.) 20 straipsnio 2 dalies 16 punkte įtvirtinta, kad meras priima į pareigas ir atleidžia iš jų biudžetinių įstaigų, išskyrus seniūnijas – biudžetines įstaigas, vadovus; įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su visų biudžetinių įstaigų vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka; šio įstatymo nustatytais atvejais, kai meras negali eiti pareigų, šias funkcijas įgyvendina mero pavaduotojas ar mero pareigas laikinai einantis savivaldybės tarybos narys.

32.       Švietimo įstatymo 59 straipsnyje (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad Valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, švietimo įstaigos vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia, viešą konkursą švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti organizuoja valstybinių švietimo įstaigų atveju – savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, savivaldybių švietimo įstaigų atveju – savivaldybės meras.        

33.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija byloje, kurioje pateikti išaiškinimai, aktualūs nagrinėjamai bylai, išaiškino, jog darbo sutarties pagrindu materialinis teisinis darbo santykis susiklosto tarp darbuotojo ir darbdavio. Darbdavio organai, nepaisant to, kad būtent per juos darbdavys įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas, taip pat jas įgyvendina, nėra tiesioginiai tarp darbo sutarties šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, o yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių – darbdaviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017). Minėtoje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nurodė, kad darbo sutarties šalis, darbuotojas, įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys – suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (DK 93 straipsnis). Darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija arba kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, pagal DK 14 straipsnį turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą (DK 16 straipsnio 1 dalis). Darbdavių darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jų įsteigimo momento (DK 14 straipsnio 1 dalis). Darbdaviai įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas, taip pat jas įgyvendina per savo organus ir administraciją; šie organai formuojami ir veikia pagal įstatymus ir darbdavių veiklos dokumentus (DK 14 straipsnio 2 dalis).

34.       Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo akcentuojamos aplinkybės, jo teigimu, pagrindžiančios, jog darbdave laikytina savivaldybė, iš tiesų suponuoja išvadą, jog savivaldybė tik įgyvendina biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, tačiau nelaikytina darbdave. Tai, kad 1996 m. kovo 1 d. įsakymu į direktoriaus pareigas R. V. buvo priimtas Tauragės rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo įsakymu, 2005 m. vasario 11 d. darbo sutartyje Nr. 294 kaip darbdavė nurodyta Tauragės rajono savivaldybės administracija, kuri tuo metu buvo atstovaujama administracijos direktoriaus R. P., ar tai, kad sprendimą nutraukti darbo sutartį su ieškovu priėmė savivaldybei atstovaujantis meras, suponuoja išvadą, jog meras, atstovaujantis savivaldybei, tik įgyvendina juridinio asmens – mokyklos – savininko (savivaldybės) teises ir pareigas, tačiau nėra ieškovo – mokyklos direktoriaus – darbdavys.

35.       Jau šioje nutartyje minėta, jog DK 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys ? asmuo, kurio naudai darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Šiuo atveju ieškovas – Batakių r. pagrindinės mokyklos direktorius – įsipareigojo darbo funkciją atlikti ne Tauragės rajono savivaldybei, o būtent Tauragės r. Batakių pagrindinei mokyklai ir veikė būtent mokyklos interesais ir mokyklos naudai, taip pat ir darbo užmokestis ieškovui buvo mokamas iš Tauragės r. Batakių pagrindinės mokyklos biudžeto. Todėl vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu bei kasacinio teismo išaiškinimu nuspręstina, kad nepaisant to, jog apeliantas ginčijo Tauragės rajono savivaldybės mero sprendimą atleisti iš jį darbo, materialiniai reikalavimai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir taikytinų padarinių susiję būtent su darbdave Tauragės r. Skaudvilės gimnazija, kuriai perėjo reorganizuotos Tauragės r. Batakių pagrindinės mokyklos teisės ir pareigos.

36.       Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą apelianto argumentą, jog biudžetinės įstaigos mokyklos direktoriaus darbdave laikytina savivaldybė, atmesti kaip nepagrįstą.

Dėl darbdavio pareigos pasiūlyti laisvą darbo vietą (ne) įvykdymo

37.       Ieškovo teigimu, jo atleidimas turi būti pripažintas neteisėtu, kadangi darbdavys pažeidė pareigą siūlyti esamas laisvas darbo vietas. Apelianto teigimu, nėra aišku, kodėl pirmosios instancijos teismui konstatavus, jog ieškovo darbdavė yra Tauragės r. Skaudvilės gimnazija, kaip tinkamas darbdavio pareigos pasiūlyti laisvą darbo vietą pareigos įvykdymas buvo pripažinta pateikta informacija apie galimybę dalyvauti konkurse Tauragės sporto centro direktoriaus pareigoms užimti. Taip pat kvestionuojamos pirmosios instancijos teismo išvados, jog nebuvo laisvų darbo vietų Tauragės sporto centre ir jam priklausančiame baseine, ir kad darbdavys laisvų darbo vietų Tauragės baseine siūlyti neprivalėjo, kadangi tokia pareiga darbdaviui buvo tik iki 2020 m. rugpjūčio 25 d.

38.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad darbo sutarties nutraukimo teisėtumą nulemia ne tik įstatyme nustatyto pagrindo buvimas, bet ir tinkamai įvykdyta atleidimo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-1075/2017). Vienas iš šios procedūros elementų, dėl kurio yra kilęs ginčas nagrinėjamoje byloje, – darbdavio pareiga ieškoti galimybių perkelti atleidžiamą iš darbo darbuotoją į kitą darbą ir, esant darbuotojo sutikimui, jį perkelti į kitą darbą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas minėtos pareigos turinį, yra nurodęs, kad kitas darbas (laisva darbo vieta ar pareigos) visų pirma turi būti siūlomas atsižvelgiant į atleidžiamo darbuotojo profesiją, specialybę, kvalifikaciją ir, reikiamais atvejais, į sveikatos būklę, o jeigu laisvų tokio darbo vietų nėra arba darbuotojas nesutinka būti į jas perkeltas, turi būti siūlomas bet koks kitas darbas, kurį darbuotojas, atsižvelgiant į jo sugebėjimus ir sveikatos būklę, galėtų dirbti. Pripažinimą, kad darbdavys pažeidė atleidimo procedūrą, lemia ne faktas, kad darbdavys nepasiūlė darbuotojui kito darbo, o faktas, kad darbdavys neperkėlė darbuotojo į kitą darbą, nors tokia galimybė buvo. Sprendžiant, ar darbdavys, nepasiūlydamas darbuotojui kito darbo ir neperkeldamas darbuotojo į tokį darbą, nepažeidė DK reikalavimų, būtina vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais atsižvelgti, be kita ko, į darbuotojo perkėlimo į tokį darbą teisines pasekmes jo turimų garantijų aspektu, darbuotojo gautinų ir dėl perkėlimo į tokį darbą prarastinų su darbo santykiais susijusių išmokų balansą, į tai, ar darbuotojo interesai objektyviai yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-1075/2017).

39.       Jau minėta, kad  2020 m. balandžio 22 d. Tauragės rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. 1-115 „Dėl Tauragės r. Batakių pagrindinės mokyklos ir Tauragės r. Lomių pagrindinės mokyklos reorganizavimo“, kuriuo nusprendė iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. reorganizuoti mokyklas prijungiant jas prie Skaudvilės gimnazijos, todėl Tauragės rajono savivaldybės meras, vadovaudamasis DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 64 straipsniu, Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimu, įspėjo apeliantą dėl darbo sutarties nutraukimo ir informavo apie galimybę dalyvauti konkurse Tauragės sporto centro direktoriaus vietai užimti. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, jog informacija apie galimybę dalyvauti konkurse Tauragės sporto centro direktoriaus vietai užimti nelaikytina tinkamu pareigos pasiūlyti laisvą darbo vietą ieškovui įvykdymu. Kaip matyti iš atsiliepimo į apeliacinį skundą, atsakovai taip pat sutinka, jog šis pasiūlymas nelaikytinas minėtos pareigos įvykdymu. Iš procesinių dokumentų turinio bei atsakovų pozicijos matyti, kad informacija apie konkursą Tauragės sporto centro direktoriaus vietai užimti ieškovui buvo pateikta tik dėl geranoriškumo bei atsižvelgus į tai, kad ieškovas buvo ilgametis mokslo įstaigos vadovas. Tai yra minėtos informacijos pateikimas nebuvo siūlymas perkelti ieškovą į laisvą darbo vietą, todėl plačiau šiuo klausimu kolegija nepasisako. Tačiau ši aplinkybė nėra pakankama konstatuoti atleidimo procedūros neteisėtumą.

40.       Kaip jau šioje nutartyje minėta, ieškovo darbdavė buvo ne Tauragės rajono savivaldybė, o Tauragės r. Batakių pagrindinė mokykla, kurios teises ir pareigas perėmė Tauragės r. Skaudvilės gimnazija, todėl laisvos pareigybės privalėjo būti siūlomos Skaudvilės gimnazijoje (įskaitant jos skyrius). Nors apeliantas akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismui pripažinus, kad ieškovo darbdavė yra Tauragės r. Skaudvilės gimnazija, nėra aišku, kodėl pasiūlymą apie minėtoje gimnazijoje esančią laisvą pradinių klasių mokytojo vietą jam teikė Tauragės rajono savivaldybės meras, tačiau, kolegijos vertinimu, ši aplinkybė neturi esminės teisinės reikšmės, kadangi šiuo atveju meras veikė kaip mokyklos – biudžetinės įstaigos – savininko teises ir pareigas įgyvendinančios savivaldybės atstovas. Iš Tauragės r. Skaudvilės gimnazijos direktoriaus 2021 m. vasario 2 d. rašto Nr. 1-30 „Dėl Tauragės r. Skaudvilės gimnazijos naudotų etatų skaičiaus nuo 2020 m. balandžio 22 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d.“ matyti, kad nurodytu laikotarpiu šioje darbovietėje buvo neužimta 1,76 dalykų mokytojo etato, 1 – psichologo etatas ir 0,5 mokytojo padėjėjo etato. Šiame rašte nurodyta, kad 2019–2020 metais laisva 1,76 etato dalis dėl ugdymo lėšų trūkumo liko nepanaudota ir nebuvo ketinimo nei galimybių jos naudoti. Mokytojo padėjėjo 0,5 etato nebuvo naudojama, nes tuo metu nebuvo specialiųjų poreikių turinčių mokinių. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio mėn. Tauragės rajono savivaldybės meras ieškovą informavo, kad Tauragės r. Skaudvilės gimnazijoje yra laisva pradinių klausių mokytojo pareigybė (teismo posėdžio metu Tauragės r. Skaudvilės gimnazijos atstovas nurodė, kad ši pareigybė atsilaisvino nuo 2020 m. rugsėjo 1 d.).

41.       Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad 1988 m. ieškovas baigė Šiaulių K. Preikšo pedagoginio instituto pradinio mokymo pedagogikos ir metodikos specialybės visą kursą ir jam suteikta pradinių klasių mokytojo kvalifikacija. 2002 m. R. V. Šiaulių universiteto Kvalifikacijos institute baigė pirmosios pakopos perkvalifikavimo studijų programą „Socialinė pedagogika ir psichologija“ ir jam suteikta socialinio pedagogo kvalifikacija. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, duomenų, kad psichologo etatas Tauragės r. Skaudvilės gimnazijoje realiai finansuojamas, byloje nėra, taip pat pagrįstai nustatyta, kad ieškovo kvalifikacija neleistų pretenduoti į šią pareigybę.  Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, jog nors ieškovas neigia, kad pranešimas, kuriame pateikta informacija apie Tauragės r. Skaudvilės gimnazijoje esančią / būsiančią laisvą pradinių klasių mokytojo pareigybę, R. V. įteiktas 2020 m. rugpjūčio 18 d., iš pirmosios instancijos teismui posėdžio metu teiktų ieškovo paaiškinimų matyti, jog ieškovo ši darbo vieta iš esmės netenkino

42.       Jau minėtoje kasacinio teismo nutartyje išaiškinta, kad

43.       Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo nuostata, jog pareiga siūlyti laisvas darbo vietas darbdaviui išliko iki pat atleidimo momento. 

44.       DK 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį tik tuo atveju, kai jie yra realūs ir lemia konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos ar darbo funkcijų nereikalingumą. Darbo sutartis šiuo pagrindu gali būti nutraukta tik tada, kai laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu. Taigi, nuo 2017 metų liepos 1 d. galiojančio DK nuostatos nebeįtvirtina pareigos darbdaviui  siūlyti laisvų darbo vietų, kurios atsirado likus mažiau negu 5 darbo dienos iki atleidimo dienos. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareigą siūlyti laisvas darbo vietas ieškovui darbdavys turėjo iki 2020 m. rugpjūčio 25 d

45.       Taigi nurodytų ir aptartų aplinkybių visuma laikytina pakankama įsitikinti, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad darbdavys pažeidė atleidimo procedūrą, kadangi ieškovas nesutiko užimti Tauragės r. Skaudvilės gimnazijoje buvusių laisvų pradinių klasių mokytojo pareigų, o kitų laisvų darbo vietų minėtoje mokykloje nebuvo.

Dėl ieškovo atleidimo nedarbingumo metu

46.       Apeliantas taip pat akcentuoja, jog jo darbdavys – savivaldybė – nepasibaigė, todėl šiuo atveju negalėjo būti taikyta DK 65 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta išimtis, suteikianti teisę darbuotoją atleisti iš darbo jam esant laikinai nedarbingam. Apelianto teigimu, net jeigu ir būtų nuspręsta, jog darbdavė yra Tauragės r. Batakių pagrindinė mokykla, ši išimtis negalėtų būti taikoma, kadangi juridinio asmens reorganizavimas nelaikytinas juridinio asmens pasibaigimu. Teisėjų kolegija su šia skundo nuostata nesutinka.

47.       DK 65 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu darbo sutarties pasibaigimo dieną (išskyrus, kai darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu arba darbuotojo iniciatyva, suėjus terminuotos darbo sutarties terminui arba pasibaigus darbdaviui) darbuotojas yra laikinai nedarbingas arba išėjęs jam suteiktų atostogų, darbo santykių pasibaigimo diena nukeliama iki laikinojo nedarbingumo arba atostogų pabaigos, o darbuotojams, slaugantiems vaiką iki šešiolikos metų, sergantį sunkiomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, dar du mėnesius po laikinojo nedarbingumo pabaigos. Tokiu atveju darbo santykių pasibaigimo diena atitinkamai laikoma pirmoji darbo diena po laikinojo nedarbingumo ar atostogų pabaigos arba pirmoji diena pasibaigus dviejų mėnesių laikotarpiui po laikinojo nedarbingumo pabaigos.

48.       Šioje nutartyje jau minėta, kad ieškovo darbdave laikytina Tauragės r. Batakių pagrindinė mokykla, kurią 2020 m. balandžio 22 d. Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-115 „Dėl Tauragės r. Batakių pagrindinės mokyklos ir Tauragės r. Lomių pagrindinės mokyklos reorganizavimo“ nuspręsta iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. reorganizuoti prijungiant ją prie Skaudvilės gimnazijos.

49.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.95 straipsnio, reglamentuojančio juridinio asmens pabaigą, 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai asmenys pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad reorganizavimas – tai juridinio asmens pabaiga be likvidavimo procedūros, o 3 dalis nustato, kad juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Taigi priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, juridinis asmuo Tauragės r. Batakių mokykla pasibaigė ją reorganizavus iš išregistravus iš Juridinių asmenų registro. Todėl, kaip jau anksčiau nustatyta, nesant laisvos direktoriaus darbo vietos Tauragės r. Skaudvilės gimnazijoje ieškovas negalėjo būti perkeltas į šias pareigas, taip pat jam nesutikus užimti laisvos pradinių klasių pareigybės, esančios Tauragės r. Skaudvilės gimnazijoje, ieškovas teisėtai ir pagrįstai buvo atleistas jam esant laikinai nedarbingam (DK 65 straipsnio 6 dalis).

Dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo

50.       Kolegija nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą.

51.       Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti.

52.       Apeliantas teisingai pastebi, jog kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo našta, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų, taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-313/2016). Taip pat nėra pagrindo nesutikti, jog vadovaujantis DK 214 straipsnio 3 dalimi atleidimo iš darbo teisėtumą privalo įrodyti darbdavys, tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis, negali sutikti su apeliantu, jog atsakovai šios įstatyme įtvirtintos pareigos neįvykdė.

53.       Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovai pateikė išsamų ir argumentuotą atsiliepimą į ieškinį, taip pat pateikė įrodymus, jų manymu, patvirtinančius ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumą (Švietimo ir mokslo ministerijos išaiškinimą, ieškovo prašymą išmokėti ilgalaikio nedarbo išmoką bei sprendimą išmokėti minėtą išmoką). Taip pat įvykdė pirmosios instancijos teismo įpareigojimą pateikti papildomus įrodymus, t. y. pateikė išrašą iš Juridinių asmenų registro, įsakymą dėl ieškovo paskyrimo į darbą, informaciją apie laisvas darbo vietas Tauragės rajono savivaldybei priklausančiose įmonėse. Kolegijos vertinimu tai, jog, apelianto manymu, Tauragės rajono savivaldybė nenurodė visų laisvų darbo vietų Tauragės rajono savivaldybei priklausančiose įmonėse ar jas nurodė netiksliai, nepatvirtina Tauragės rajono savivaldybės pareigos įrodyti ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumą nevykdymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tenkino visus ieškovo prašymus priimti jo teikiamus naujus įrodymus, taip pat tenkino ieškovo prašymus dėl naujų įrodymų iš atsakovų išreikalavimo, todėl tai sudaro pagrindą apeliacinio skundo argumentus, jog teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, atmesti kaip neįrodytus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

54.       Nesutikimą su teismo sprendimo dalimi, kuria iš ieškovo priteistos bylinėjimosi išlaidos, apeliantas grindžia šiais argumentais: 1) teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė asmeniui, nedalyvavusiam byloje, t. y. Tauragės rajono savivaldybės administracijai; 2) neatsižvelgta, jog Tauragės rajono savivaldybėje yra suformuotas Juridinis ir personalo skyrius, kurį sudaro keturi darbuotojai, iš kurių net trys pagal pareigybės aprašymą turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir galėjo atstovauti atsakovo interesams byloje; 3) neatsižvelgta į šalių procesinį elgesį, t. y. jog ieškovas, siekdamas ginčą užbaigti taikiai, buvo parengęs taikos sutarties projektą, tačiau Tauragės rajono meras nepateikė jokio atsakymo į minėtą pasiūlymą.

55.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

56.       Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis). Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.).

57.       Vertindama, ar atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos, kolegija pažymi, kad civilinio proceso teisės normos nenumato draudimo juridiniams asmenims, tarp jų ir savivaldybei, naudotis advokato pagalba. Šiuo atveju taip pat pastebėtina, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad galimybės prisiteisti už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą turėtas išlaidas nebuvimas laikytinas teisę į atstovavimą ribojančia priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).

58.       Iš viešai skelbiamos informacijos nustatyta, kad Tauragės rajono savivaldybės administracijos Juridiniame ir personalo skyriuje dirba trys asmenys: vedėja, vyriausioji specialistė ir specialistė.  Reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą socialinių mokslų srities teisės krypties išsilavinimą yra nustatytas tik dviem iš minėtų pareigybių –  vedėjui ir vyriausiajam specialistui. Taigi šiuo metu Tauragės rajono savivaldybės administracijos Juridiniame ir personalo skyriuje dirba tik du asmenys, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą. Įvertinus tai, jog vedėjo pareigybės aprašyme yra nurodyta net 13, o vyriausiojo specialisto – 12 skirtingų funkcijų, kurias privalo atlikti šios valstybės tarnautojai, manytina, jog dėl didelės darbų apimties dvi valstybės tarnautojos, turinčios aukštąjį teisinį išsilavinimą, nėra pajėgios išspręsti visų savivaldybės teisinių klausimų ir atstovauti savivaldybei visose vykstančiose bylose. Taigi įvertinus Tauragės rajono savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo skyriaus žmogiškųjų išteklių pajėgumus ir atsižvelgus į šioje byloje nagrinėtų klausimų sudėtingumą ir apimtį darytina išvada, kad Tauragės rajono savivaldybės sprendimas pavesti jai atstovauti advokatų kontorai buvo racionalus ir pagrįstas.

59.       Aplinkybė, jog šiuo atveju už atsakovams suteiktas teisines paslaugas mokėjo Tauragės rajono savivaldybės administracija ir būtent šiam juridiniam asmeniui, nors jis nebuvo byloje dalyvaujantis asmuo, pirmosios instancijos teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo, nesudaro pagrindo išvadai, jog šiuo atveju buvo pažeista CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas.

60.       Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės administracija yra savivaldybės įstaiga, kurią sudaro struktūriniai padaliniai, į struktūrinius padalinius neįeinantys valstybės tarnautojai ir savivaldybės administracijos filialai – seniūnijos (savivaldybės administracijos struktūriniai teritoriniai padaliniai). Minėto straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad savivaldybės administracija įstatymų nustatyta tvarka organizuoja savivaldybės biudžeto pajamų, išlaidų ir kitų piniginių išteklių buhalterinės apskaitos tvarkymą, organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės turto valdymą ir naudojimą. Taigi įvertinus, jog savivaldybės administracija organizuoja savivaldybės biudžeto pajamų ir išlaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą bei organizuoja savivaldybės turto valdymą ir naudojimą, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo priteisė Tauragės rajono savivaldybės administracijai.

61.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018 28 punktą).

62.       Nagrinėjamu atveju kaip netinkamą atsakovų procesinio elgesio įrodymą apeliantas nurodo aplinkybę, jog Tauragės rajono savivaldybės meras neatsakė į ieškovo pasiūlymą susitarti taikiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nėra pakankama konstatuoti netinkamą mero procesinį elgesį.

63.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2021 m. sausio 15 d. teismo posėdžio metu į teisėjo klausimą dėl taikos sutarties sudarymo galimybės atsakovų atstovė nurodė nemananti, kad taikos sutartis gali būti sudaryta. 2021 m. sausio 28 d. Tauragės rajono savivaldybės meras, atsakydamas į prašymą dėl taikaus ginčo išsprendimo, nurodė, jog ieškovo laiške nepateikti konkretūs ginčo sprendimo būdai, todėl prašė juos nurodyti raštu. 2021 m. vasario 2 d. ieškovas pateikė Tauragės rajono savivaldybės merui pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo, kuriame nurodė savo prašymus. Nors byloje nėra įrodymų, kokį atsakymą į ieškovo pateiktą pasiūlymą sudaryti taikos sutartį pasiūlyme nurodytomis sąlygomis pateikė ir ar apskritai pateikė meras, tačiau įvertinus tai, jog visų atsakovų pozicija dėl ieškinio reikalavimų buvo nuosekli ir vienareikšmiška viso bylos nagrinėjimo metu, t. y. atsakovai su ieškiniu nesutiko, taip pat atsižvelgiant į posėdžio metu išreikštas stiprias abejones dėl galimybės ginčą išspręsti taikiai, tai, kad meras nepateikė atsakymo į ieškovo pateiktą pasiūlymą ginčą užbaigti taikiai, teisėjų kolegija nevertina kaip netinkamo procesinio elgesio, lemiančio poreikį nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės.

64.       Apibendrinusi tai, kas aptarta, teisėjų kolegija nusprendžia, jog nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamo sprendimo dalies, kuria iš ieškovo priteistos bylinėjimosi išlaidos.

65.       Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

66.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jį keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

67.       Vadovaujantis CPK 268 straipsnio 9 dalies pagrindu prie bylos pridėta raštu išdėstyta teisėjos Albinos Pupeikienės, nesutinkančios su daugumos išvadomis dėl ieškovo darbdavio vertinimo galimo pažeidimo įtakos ieškovo teisėms ir interesams, atskiroji nuomonė (CPK 63 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

68.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

69.       Ieškovo apeliacinį skundą atmetus jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

70.       Atsakovai nurodė, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kartu su prašymu priteisti šias išlaidas pateikė 2021 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2241/21LT.

71.       Jau minėta, kad kasacinio teismo išaiškina, jog išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos, be kita ko yra, realios (CPK 88 straipsnis). Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.).

72.       Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 28 punktą; 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 10 punktą; kt.). Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti realumo turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatu ar advokatų kontora (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 26 punktą).

73.       Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovai nepateikė įrodymų, kada jie atsiskaitė su advokatų kontora SORAINEN ir partneriai. Iš pateiktos 2021 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 2241/21LT nustatyta, kad terminas, iki kada turi būti apmokėta ši sąskaita, – 2021 m. birželio 10 d. Taigi nesant įrodymų, kada atsakovai atsiskaitė su advokatų kontora, ir įvertinus tai, jog atsiskaitymo terminas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (2021 m. gegužės 13 d.) nebuvo pasibaigęs, negalima daryti išvados, jog atsakovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka realumo kriterijų. Todėl apeliacinės instancijos teismas atsakovų prašymo iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą netenkina. 

      Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

      Tauragės apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.