Civilinė byla Nr. e2-54-962/2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14096-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.2.6.5; 3.2.6.10; 3.4.1.11.4.3.3
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
GALUTINIS SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. sausio 30 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Petrokienė,
sekretoriaujant Renatai Krasinskienei,
dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Redvitai Mocevičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aplinkos inžinierių grupė“ ieškinį atsakovui T. L. dėl skolos priteisimo.
Teismas
nustatė:
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo T. L. (toliau – atsakovas) 8068 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas 2019 m. rugsėjo 13 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino.
Atsakovas, nesutikdamas su preliminariu sprendimu, 2019 m. rugsėjo 24 d. pateikė teismui prieštaravimus, prašo peržiūrėti preliminarų sprendimą ir, esant pagrindams, ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovė pagal savo įstatus yra projektavimu užsiimanti įmonė, tačiau ieškinys pareikštas iš skolinių teisinių santykių, kurių požymiai atitinka finansinėms paslaugoms teikiamoms paslaugoms – paskolų teikimas. Tokiai veiklai būtina turėti licenciją. Tokių duomenų teismui nebuvo pateikta. Pati ieškovė neneigė, jog paskola suteikta už palūkanas, t. y. atlygintinai. Esant tokiai situacijai, teismas turėjo įsitikinti, jog įmonė turi teisę teikti paskolas su palūkanomis, o tuo pačiu metu įsitikinti, jog turi reikalavimo teisę. Vadinasi, teismas, vadovaujantis LR CK 1.78 str. 5 d., ex officio turėjo patikrinti sandorio galiojimą bei atitiktį įstatymui. Kaip matyti, tokio tyrimo teismas nesiėmė ir skolą priteisė remiantis vien skolos faktu, nesiaiškindamas jos pagrįstumo, juolab, atitikimo įstatymui, t. y. teisėtumo.
Į teismo posėdį atsakovas neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas teismo šaukimu per EPP, prašymų, rašytinių paaiškinimų nepateikė, neatvykimo priežastys nežinomos.
Ieškovė atsiliepimu į prieštaravimus nesutinka su atsakovo argumentais, nurodė, kad ūkio subjektų skolinimo galimybės nėra ribojamos, ieškovė, kaip privatus juridinis pelno siekiantis ūkio subjektas gali teikti paskolas tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, vadovaudamasi civilinės teisės normomis, sutarties laisvės principas suteikia sutarties šalims teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Atsakovas neginčija paskolos fakto, paskolos susitarimo ar vekselio išrašymo dėl savo suklydimo, valios trūkumo ar kitais sandorių negaliojimo pagrindais. Be to, atsakovas pripažino paskolinius santykius, pradėdamas vykdyti savo įsipareigojimus dėl skolos grąžinimo.
Posėdžio metu ieškovės atstovė palaiko atsiliepime į prieštaravimus nurodytą poziciją, prašo preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad paskola suteikta laisva šalių valia, atsakovui buvo reikalingi pinigai, atsakovas neginčija paskolos dydžio. Teisinių apribojimų teikti paskolą ieškovė neturėjo, veikė teisėtai, ribojimai buvo nustatyti anksčiau, bet jie panaikinti.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.
Nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d. atsakovas T. L. (vekselio davėjas) pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr. AIG-TL-1, kuriuo patvirtino 8416 Eur įsiskolinimą ieškovei (vekselio gavėjui) uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Aplinkos inžinierių grupė“. Skolą atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2019 m. rugpjūčio 22 d. (el. b. l. 5). Sąskaitos išrašas patvirtina, jog 2018-08-23 mokėjimo pavedimu ieškovė pervedė atsakovui 8000 Eur (el. b. l. 6). Kaip nurodė ieškovės atstovė bei matyti iš byloje esančių duomenų, 416 Eur – tarp šalių sutartos palūkanos. Dalį skolos – 348 Eur – atsakovas ieškovei grąžino laikotarpiu 2018-09-24 iki 2019-05-31, atlikdamas dešimt mokėjimo pavedimų ir 2019 m. birželio mėn. grąžino 35 Eur grynais (el. b. l. 6,7).
Atsakovas vekselio davimo fakto bei įsiskolinimo dydžio neginčijo, teigė, jog ieškovė neturėjo teisės teikti paskolą su palūkanomis, o teismas neįsitikino, ar ieškovė turi reikalavimo teisę.
Teismo vertinimu, atsakovo prieštaravimuose išdėstyti argumentai, jog teismas nesiaiškino paskolos pagrįstumo bei teisėtumo ir ex officio turėjo patikrinti sandorio galiojimą bei atitiktį įstatymui, nepagrįsti. Atsakovas nenurodė ir nepagrindė savo teiginių, kuo remiantis gali būti ribojamos ūkio subjektų skolinimo galimybės.
Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. CK 6.870 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento, ką nagrinėjamu atveju patvirtina ieškovės mokėjimo pavedimas 8000 Eur sumai bei atsakovo išduotas paprastasis neprotestuotinas vekselis Nr. AIG-TL-1. Esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Šalių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi joms įstatymo galią (CK 6.189 str.).
Privataus juridinio asmens teisnumas yra bendrasis, t.y. privatieji juridiniai asmenys gali turėti ir įgyti bet kokias civilines teises ir pareigas, išskyrus tas, kurioms atsirasti reikalingos tokios fizinio asmens savybės kaip lytis, amžius bei giminystė (CK 2.74 straipsnio 1 dalis). CK 2.75 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad juridinių asmenų teisnumas negali būti apribotas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Be to, privačių juridinių asmenų tikslas yra tenkinti privačius interesus (CK 2.34 straipsnio 3 dalis). CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia sutarties šalims teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas.
1993 m. liepos 15 d. LR Įstatymo „Dėl ūkinių subjektų piniginių lėšų skolinimo fiziniams bei juridiniams asmenims“ 1 straipsnis numatė, kad Ūkiniai subjektai, užsiimantys komercine – ūkine veikla, gali skolinti fiziniams bei juridiniams asmenims pinigus, kurių suma negali būti didesnė už nuosavo kapitalo dydį, t.y. skolinamų lėšų dydis buvo ribojamas nuosavo kapitalo dydžiu. Minėtas įstatymas negalioja nuo 2011-06-04. Akcinių bendrovių įstatymas taip pat nenumato draudimo suteikti paskolas, tai neprieštarauja ir ieškovės veiklos tikslams, kuri yra privatus pelno siekiantis juridinis asmuo.
Atsakovas nurodo, jog vadovaujantis LR Mokėjimų įstatymo 5 straipsniu, tokiai veiklai būtina turėti licenciją. Kaip matyti iš Mokėjimų įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, šis įstatymas reglamentuoja mokėjimo paslaugų teikėjų veiklą ir atsakomybę, mokėjimo paslaugas, jų teikimo sąlygas ir informavimo apie šias sąlygas reikalavimus, mokėjimo operacijų autorizavimą ir vykdymą, autentiškumo patvirtinimą, operacinės ir saugumo rizikos valdymą, mokėjimo paslaugų vartotojų ir mokėjimo paslaugų teikėjų teises ir pareigas, susijusias su mokėjimo paslaugomis, kai mokėjimo paslaugų teikimas yra verslas, fiziniams mokėjimo paslaugų vartotojams taikomo komisinio atlyginimo už mokėjimo sąskaitas skaidrumo ir palyginamumo taisykles, taip pat mokėjimo sąskaitų perkėlimo taisykles, pagrindinės mokėjimo sąskaitos atidarymo ir naudojimo taisykles ir sąlygas, priežiūros institucijos teises ir įgaliojimus vykdant šio įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą ir ne teismo tvarka nagrinėjant vartojimo ginčus. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 27 punktą, 5 straipsnį, Mokėjimo paslaugas sudaro: 1) paslaugos, kurias teikiant sudaromos sąlygos grynuosius pinigus įmokėti į mokėjimo sąskaitą, ir visos su mokėjimo sąskaitos tvarkymu susijusios operacijos; 2) paslaugos, kurias teikiant sudaromos sąlygos grynuosius pinigus išimti iš mokėjimo sąskaitos, ir visos su mokėjimo sąskaitos tvarkymu susijusios operacijos; 3) mokėjimo operacijos, įskaitant lėšų, esančių mokėjimo sąskaitoje, atidarytoje mokėjimo paslaugų vartotojo mokėjimo paslaugų teikėjo arba kito mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje, pervedimą: tiesioginio debeto operacijos, įskaitant vienkartines tiesioginio debeto operacijas, mokėjimo operacijos naudojantis mokėjimo kortele arba panašia priemone ir (arba) kredito pervedimai, įskaitant periodinius pervedimus; 4) mokėjimo operacijos, kai mokėjimo paslaugų vartotojui lėšos suteiktos pagal kredito liniją: tiesioginio debeto operacijos, įskaitant vienkartines tiesioginio debeto operacijas, mokėjimo operacijos naudojantis mokėjimo kortele arba panašia priemone ir (arba) kredito pervedimai, įskaitant periodinius pervedimus; 5) mokėjimo priemonių išleidimas ir (arba) gaunamų mokėjimų apdorojimas; 6) pinigų perlaidos; 7) mokėjimo inicijavimo paslaugos; 8) sąskaitos informacijos paslaugos. Taigi, atsakovo nurodytas LR Mokėjimų įstatymas nepatenka į tarp šalių kilusio ginčo reguliavimo sritį, kadangi tarp šalių susiklostė ne mokėjimo paslaugų teikimo teisiniai santykiai.
CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir vykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Skolą atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2019 m. rugpjūčio 22 d. (el. b. l. 5), iš dalies dengė įsiskolinimą (el. b. l. 6,7). Be to, atsakovas savo prieštaravimuose ir neginčija fakto, kad 2018-08-23 dieną ieškovė jam suteikė 8416 Eur paskolą, o pastarosios grąžinimo užtikrinimui išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, besąlygiškai įsipareigodamas ieškovei sumokėti 8416 Eur. Atsakovas neginčija paskolos susitarimo ar vekselio išrašymo dėl savo suklydimo, valios trūkumo ar kitais sandorių negaliojimo pagrindais. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovas pripažino paskolinius santykius, pradėjo vykdyti savo įsipareigojimus dėl skolos grąžinimo: laikotarpiu nuo 2018-09-24 iki 2019-05-31 atliko dešimt bankinių pavedimų, pervesdamas ieškovei 313 Eur sumą, o 2019-06-26 dieną papildomą 35 Eur sumą sumokėjo ieškovei grynais pinigais. Tačiau likusios paskolos sumos – 8068 Eur atsakovas nustatytu terminu negrąžino ir liko skolingas. Atsakovas, vykdydamas sutartį su ieškove, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas prievolės grąžinti ieškovei pastarosios paskolintus pinigus neįvykdė, priešingų įrodymų nepateikta, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 8068 Eur skola (CK 6.2 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.258 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 6.260 straipsnis, 2018 m. rugpjūčio 23 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis, (duomenys neskelbtini) straipsnis, CPK 185 straipsnis).
Atsakovui, praleidusiam terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla piniginės prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovei teisės aktuose numatytas metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl tenkintina ir ši ieškinio dalis, priteisiant ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (8068 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas – 91 Eur žyminio mokesčio (e. b. l. 10) ir 363 Eur teisinės pagalbos išlaidas (e. b. l. 8-9, 11). Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, iš viso – 454 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 424 straipsniu, 428 straipsniu, 430 straipsniu, teismas
nusprendžia:
2019 m. rugsėjo 13 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, ieškinį tenkinti pilnai.
Priteisti iš atsakovo T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „APLINKOS INŽINIERIŲ GRUPĖ“, juridinio asmens kodas 110872756, 8068 Eur (aštuonių tūkstančių šešiasdešimt aštuonių eurų) skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteisiamos sumos (8068 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 454 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Indrė Petrokienė