Baudžiamoji byla Nr. 1-721-573/2019

 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40179-2018-5

                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 

 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.6; 1.2.4.4.1; 2.1.10.1;

 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5

                                                        (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 20 d.

Kaunas

          Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dainius Ročys,

sekretoriaujant Ausmai Mackevičienei,

dalyvaujant prokurorui Juozui Bagdonavičiui,

kaltinamajam J. R.,

jo gynėjai advokatei Redvitai Mocevičienei,

nukentėjusiajam R. J. B., jo atstovui advokatui Stanislovui Liutkevičiui, 

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

           J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“ inžinieriumi, neteistas,  

          kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

          Teismas

n u s t a t ė :

          J. R. 2018-08-16 apie 18 val. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su R. J. B. metu, tyčia savo kūnu pargriovė jį ant žemės ir užgriuvo, padarydamas nukentėjusiajam žastikaulio apatinės dalies lūžį, taip fiziškai smurtaudamas nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

          Kaltinamasis J. R. kaltu neprisipažino, iš jo parodymų matyti, kad jis 2018 m. rugpjūčio 16 dieną apie 18 valandą išnešė šiukšles - obuolių lupenas - išpilti į šalia esantį miško griovį. Pasukęs į akligatvį pastebėjo, kad kaimynas R. J. B. su anūke V. D. tempia akligatvyje tinklą žaisti badmintoną. Nesant galimybės apeiti šonu, pralindo pro tinklą nežymiai jį pakeldamas. Kaimynas pradėjo šaukti „idiotas“. Išpylęs šiukšles, grįždamas atgal vėl pralindo pro tinką, o R. J. B. vėl „idiotu“ vadino, jis šaukė ir garsas vis stiprėjo, o atsisukęs pamatė, kad jis užsimojęs pagaliu atlekia į jį. Smūgiavo į galvos sritį, bet užsidengė galvą kibiru, nuo smūgio kibiras suskilo. R. J. B. antrą kartą smogė į galvos sritį, jis su kibiru vėl dengėsi, o lazda nuo kibiro nuslydo ir pataikė į alkūnę, nuo smūgio lazda lūžo. Kai R. J. B. užsimojo trečią kartą smogti, jį per liemenį apsikabino viena ranka, o kita aukščiau ir prisispaudė prie savęs, kad jis nusiramintų ir kad jo nemuštų. R. J. B. muistėsi ir stengėsi ištrūkti, abu neišlaikė pusiausvyros ir ant šalia kelio esančios žolės nukrito. Nukritęs pradėjo šaukti „Žmonės padėkit, išprotėjo, mane užpuolė“, kad ateitų mama ar tėtis, kuris buvo kieme. Išgirdęs, kad žmonės renkasi, atsargiai atsitraukė nuo R. J. B. ir pamatė ateinantį tėvą ir jam pasakė, kad jį užpuolė, kad labai skauda ranką, kad kaimynas smūgiavo į kibirą. R. J. B. anūkė viską matė. Po 10 minučių atvažiavo policija, juos pasitiko ir pasakė, kad buvo užpultas, yra sulaužytas kibiras ir pagalys, bet policijos pareigūnai pro jį praėjo ir nieko nesakė. Kai policija išvažiavo,  nuvažiavo į Centro policijos komisariatą ir parašė pareiškimą. Liudytoja V. D. suklydo sakydama, kad senelis dūrė į kibirą su lazda. Už kaklo negriebė R. J. B..

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, jog kaltinamojo kaltė, nepaisant jo neprisipažinimo, įrodyta:

nukentėjusio R. J. B. parodymais, iš kurių matyti, kad 2018-08-16 dieną su anūke pasiėmė badmintono reikmenis ir išėjo pažaisti į aikštelę, kurią pasidarė ant kaimyno tako. Pasiėmęs liniuotę braižė linijas. Spėjo užtiesti tinklą ir pamatė, kad artėja J. ir nešasi kibirą. Jis ėjo per aikštelės vidurį ir mostelėjo ranka per tinklą, nors laisvai galėjo pareiti aplinkui. Tinklas susisuko. Grįždamas atgal, J. vėl per aikštelės vidurį eidamas atbula ranka mostelėjo per tinklą, tinklas suplyšo. Paklausė, „ką darai“, jis atsakė, kad „ne tavo teritorija“, aš atsakiau, kad ir ne jo. Viskas tuo pasibaigė, jis nuėjo toliau. Tada pakomentavo situaciją ir pasakė, kad J. kvailys ar durnius, tuomet kaltinamasis atsisuko ir grėsmingai pasakė „Ką?“ Jis grėsmingai artėjo. Pradėjo mosikuotis liniuote, kad sudaryti vaizdą, jog ginsis. Mosikuodamas trenkė į J. nešamą kibirą. Vėliau J. parodė, kad kibiras sudužo, o lazda po pirmo smūgio sulūžo, apie tai, kad buvo antras ir trečias smūgis, tai kalbos nėra. Atstumas buvo pusantro metro tarp jų, ir kaltinamasis visu savo svoriu jį taranavo ir abu nukrito ant žemės. Taranavo, tai reiškia, kad J. savo korpusu su savo svoriu link jo artėdamas jį apkabino, trenkėsi ir abu pargriuvo. Kai nuvirto, pajautė skausmą, o J. pasakė „dabar aš tave pasodinsiu“. Kai nugriuvo ant žemės, J. atsikėlė, o jis (R. J. B.) pasakė, kad jis ranką sulaužė. J. pradėjo šaukti, kad jam kibirą sudaužė. Įvykį matė tik anūkė V., o daugiau niekas negalėjo matyti, nes tai, kas vyko toje vietoje, iš namo pusės negalėjo matytis. J. tėtis vėliau, rugsėjo mėnesį, apgenėjo krūmus. Po įvykio dešinė ranka kabojo, virš alkūnės buvo lūžis. Kaltinamasis jo nebuvo suėmęs, jis su savo kūnu, visu korpusu, stūmė, o nugriuvus ant žemės, jis dar užgriuvo. Viskas įvyko „momentiškai“, griūdamas pasirėmė ranka, pajautė sužalojimą tik po nugriuvimo. Visas veiksmas vyko 30 sekundžių. Buvo sportuojantis, po įvykio negalėjo to daryti, po truputį pradėjo tik dabar sportuoti. Keičiantis orui ranką skaudą, dar viena operacija laukia, nes tas plokšteles metalines reikės išimti. „Xanax“ ir „Perindopril“ vaistai buvo pirkti, jie receptiniai vaistai, vaistus išrašė šeimos gydytojas. Galėjo suklysti dėl vaisto įtraukimo du kartus į civilinį ieškinį, bet padidinti civilinio ieškinio sumos tyčia neketino; 

            liudytojos R. R. parodymais, iš kurių matyti, kad J. R. yra jos sūnus, kuo jis kaltinamas, jai žinoma.  Tą įvykį matė. Viskas buvo apie 18 valandą, 2018-08-16. Visą dieną balkone pjaustė obuolius ir kai sūnus grįžo namo, paprašė išnešti šiukšles. Ant kelio tinklas buvo užvertas ir pririštas prie jazmino, sūnus pralindo vieną kartą pro tinklą ir išpylė šiukšles, o kai ėjo atgal, pamatė, kad R. B. stovėdamas prie jazmino krūmo, užsimojo sūnui kaip kokiu kirviu, tuo pagaliu, kurį turėjo. Kas ką sakė, žodžių negirdėjo, bet išsigando, lipo laiptais ir bėgo pas juos. Sutiko sūnų, jis buvo šoke. Jis šaukė ir sakė, kad jį užpuolė ir sudaužė kibirą. R. B., net pamena, buvo su mėlynais baltiniais, parėjo ramiai, laikydamasis ranką, o sūnus buvo išsigandęs ir šaukė „žmonės, žmonės“. Buvo riksmas sūnaus, nes jam R. B. tris kartus su pagaliu per galvą davė. Kibiras buvo sudaužytas į tris dalis, o ketvirtą kartą su pagaliu dūrė. Sūnus tik gynėsi ir bandydamas R. B. sulaikyti ir nuraminti, nuvertė ant žemės. Prie badmintono tinklo jie buvo. Įvykio metu buvo savo name, antrame aukšte. Iš kambario lango matosi ta gatvė. Žodinis konfliktas buvo, tinklas kilnojamas buvo. Praeidamas sūnus pakėlė tinklą, grįždamas jis vėl tinklą pakėlė. Nei vienas nei prie vieno nebuvo priėjęs. Iš nugaros nukentėjusysis puolė sūnų. Sūnus, norėdamas sulaikyti nukentėjusįjį, du kartus gavo per galvą ir norėdamas apsiginti nuo trečio smūgio, nukentėjusįjį suspaudė ir paguldė ant žemės; 

             liudytojos D. B. parodymais, iš kurių matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 16 dieną jos vyras dažė šiaurinį fasadą, kuris yra prie virtuvės lango. Išgirdo, kad nukrito kopėčios. Paklausė, kas atsitiko, vyras atsakė, kad J. kopėčias nuvertė. Paskui pamatė vyrą einantį su anūke į badmintono aikštelę. Išnešusi šiukšles į vidinį kiemą, esantį pietų pusėje, pamatė savo brolį, pjaunantį žolę. Tada grįžo, žvilgtelėjo pro langą ir pamatė, kad R. R. ateina tuo takučiu kur teniso kortai ir išgirdo triukšmą, pamatė, kad J. šaukia „tėti, tėti jis man kibirą sulaužė, dabar aš būsiu kaltas“. Išbėgo į gatvę, pamatė savo vyrą ateinantį, jis nešė savo ranką pasikabinęs, apsidairė ir pamatė, kad jos brolis per didžiuosius vartus eina link vyro. Vyras pasakė, kad jam sulaužė ranką. Atsidarė, prie vartų R. R. stovėjo, bet daugiau kitų liudytojų nematė. Kai kieme triukšmas prasidėjo, tada visi subėgo. Padavė vyrui mobilų telefoną. Triukšmas kilo, nes R. R. rėkė „tie banditai vėl užpuolė mano sūnų“. Nei jos brolis, nei R. R., nei ji viso įvykio negalėjo matyti. Anūkė buvo labai išsigandusi. Vyras skambino greitajai. Tada anūkės paklausė, kaip viskas buvo, o anūkė sakė, kad J. numetė tinklą, diedukas nuvirto, o ant jo užvirto J.. Ji sakė, kad J. artėjo prie dieduko, po to, kai jis numetė tinklą, o jos vyras pasakė, kad J. yra idiotas. Jos vyras ir J. susibarė ir kai J. artėjo prie mano vyro, R. į kibirą su lazda pataikė, taip pasakojo anūkė. Įvykio vietos, badmintono aikštelės, negalima matyti iš J. R. balkono; 

            Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2681/2018(02), kurioje nurodyta, kad R. J. B. padarytas dešinės rankos žastikaulio apatinės dalies lūžis, kuris vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 70-71);

Ą. S., valstybės teisinės medicinos tarnybos Kauno skyriaus gydytojas eksperto parodymais, iš kurių matyti, kad turimoje dokumentacijoje, nebuvo nurodytas lūžimo mechanizmas, kokia buvo lūžgalio padėtis. Nepateikta rentgenograma, tik operuojančio chirurgo pastebėjimas, kad lūžgaliai pasislinkę, bet nebuvo aišku į kurią pusę. Neturėjo medžiagoje jokių vizualizuotų tyrimų ar jų aprašymų. Galėjo tik konstatuoti, kad lūžęs virš alkūnės ir apatiniame trečdalyje žastikaulis, kas nėra būdinga tiesioginei traumai. Šiuo atveju asmuo galėjo atsitrenkti su sulenkta alkūne, arba kristi ant per daug ištiestos rankos. Tokiu atveju alkūninė atauga tiesiog išlaužia žastikaulį. Taip atsitikti galėjo, jei asmuo krito nekoordinuotai. Toks mechanizmas, kurį nupasakojo nukentėjusysis, galimas nekoordinuotam griuvimui. Negali atsakyti, ar nukentėjusysis pats griūti galėjo ar būti sužalotas pastumiant. Su amžiumi kaulai plonėja. Lūžis sveikatos neprideda ar bet kokia kita patirta trauma. Asmuo gali jausti pasekmes ilgą laiką;

            Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikta garso  įrašo apžiūra, kurioje nurodyta, kad 2018-08-16 18.14 val. R. J. B. skambinama į BPC ir prašo iškviesti policijos pareigūnus, nes (duomenys neskelbtini), kaimynas (J. R.) jį užpuolė, partrenkė ant žemės ir sulaužė ranką (1 t., b. l. 63-64);

            liudytojos V. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad jai yra (duomenys neskelbtini) metų, ji gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su mama, ten mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. Kiekvieną vasarą mėnesiui laiko atvažiuoja atostogauti į Lietuvą pas senelį R. J. B., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Su seneliu tame pačiame name dar gyvena močiutė D. B.. 2018-08-16 buvo kieme, gatvėje, senelio įrengtoje lauko badmintono aikštelėje. Senelis badmintono aikštelę įrengė pats, ten gali ateiti visi žaisti, bet niekas neateina. Tuo metu aikštelėje buvo tik ji ir jos senelis R.. Jos senelis dėjo tinklą aikštelėje, o pro šalį tuo metu ėjo kaimynas J. R. su kibiru, kuriame buvo įdėtos šiukšlės. J. R. nešdamas šiukšles ir praeidamas pro tinklą jį sukėlė į viršų ir jį susuko, kad galėtų praeiti. J. R. buvo nepatenkintas, kad jie žaidžia aikštelėje. Badmintono tinklą J. R. susuku du kartus - vieną kartą praeidamas į  priekį nešdamas šiukšles, nors galėjo apeiti pro aplinkui, ir antrą kartą - eidamas atgal, nors jos senelis tinklą jau buvo ištiesinęs po pirmo karto. Tuo metu senelis su J. R. pykosi, keikėsi, kalbėjo negražiais žodžiais. J. garsiai kalbėjo ir pikčiau. Senelis rankose turėjo pagalį, su kuriuo aikštelėje brėžė linijas, ir tuomet norėdamas pagąsdinti su rankoje turėtu pagaliu, dūrė į J. R. plastmasinį kibirą, kuris sulūžo. Tuomet J. R. rankomis griebė už senelio kaklo ir jį spaudė, o senelis rankomis bandė atsistumti. Kai senelis bandė nustumti J. R. nuo savęs, jis griuvo ant žolės, o J. R. nugriuvo ant senelio. Paties nugriuvimo ji nematė, pamatė tik, kai J. R. buvo užgriuvęs ant jos senelio. Tuomet J. R. atsistojo, o senelis jai pasakė nuimti tinklą. J. R. nubėgo namo šaukdamas piktai: "tėte, tėte, mano kibirą sulaužė“. J. R. nuėjus, senelis atsistojo pats ir pamatė, kad jo dešinė ranka negražiai pakrypusi. Jis pasakė jai, kad jam lūžo ranka (1 t., b. l. 56-58);

            liudytojos V. D. parodymais, duotais ją apklausus teisme baudžiamojoje byloje Nr. 1-791-923/2019, apie tai, kad 2018 m. rugpjūčio mėnesį buvo pas savo senelius. Su seneliu nusprendė pažaisti badmintoną. Aikštelė, kurią įrengė jos senelis, yra netoli namų, jis ištempė tinklą. Senelis turėjo pagalį, kuriuo norėjo apibrėžti badmintono aikštelės kontūrą. Tuo metu atėjo J., nešėsi kibirą, jis kirto badmintono aikštelę, ėjo viduriu, susuko tinklą ir praėjo pro jį. Grįždamas J. vėl ėjo per badmintono aikštelę, nors galėjo apeiti aplink ir tinklo neliesti. Senelis buvo truputį susinervinęs, kad grįždamas J. vėl praėjo pro tinklą. J. benueinant senelis jam kažką grubaus pasakė ar įžeidė, lyg pavadino J. kvailiu. J. atsigręžė, atrodė susinervinęs, supykęs, ėmė grėsmingai artintis prie senelio. Senelis pakėlė pagalį, laikydamas dešinėje rankoje ėmė juo mojuoti ir netyčia trenkė per kibirą. Tada J. kibirą numetė, sugriebė senelį už pečių, viršutinės kūno dalies ir jie abu nugriuvo ant žemės. J. užgriuvo ant senelio. Ji nukreipė žvilgsnį į šalį, nes buvo sutrikusi, nežinojo kaip reaguoti į tokią situaciją. Mano, kad tuo metu jos seneliui buvo sužalota ranka. J. atsistojo ir nuėjo šaukdamas ,,tėte, man kibirą sulaužė“. Atsistojęs senelis paprašė jos paimti badmintono raketes ir tinklą;

            Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo, jog kaltinamojo J. R. kaltė įrodyta, t. y. įrodyta jog J. R. 2018-08-16 apie 18 val. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su R. J. B. metu, tyčia pargriovė jį ant žemės ir užgriuvo, padarydamas nukentėjusiajam žastikaulio apatinės dalies lūžį, taip fiziškai smurtaudamas nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

             Sužalojimo faktą ir sužalojimo sunkumą patvirtina byloje esanti specialisto išvada, kaltinamasis pripažino tyčia apkabinęs nukentėjusįjį bei abiems griūnant užvirtęs ant jo. Liudytoja R. R. taip pat patvirtino, kad kaltinamasis nukentėjusįjį suspaudė ir paguldė ant žemės, nes norėjo apsiginti nuo smūgio.

 Kaltinamasis, pripažinęs kad apkabino nukentėjusįjį rankomis, ko pasekoje abu nugriuvo, teigė, kad tikslo pargriauti nukentėjusįjį neturėjo, abu nugriuvo netyčia. Nukentėjęs tvirtino, kad kaltinamasis jį pargriovė taranuodamas savo kūnu. Nei kaltinamojo, nei nukentėjusio parodymų dėl griuvimo mechanizmo nepatvirtina kiti byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai, todėl teismas, spręsdamas dėl kaltinamojo kaltės, vadovaujasi liudytojų R. R. ir V. D. parodymais šioje dalyje, kurios tvirtino, kad kaltinamasis suėmė nukentėjusįjį už viršutinės kūno dalies ir pargriovė ant žemės, pats užgriuvo ant nukentėjusiojo. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nukentėjusįjį pargriovė tyčia ir, nors neturėjo tikslo sulaužyti jam ranką, tačiau, įvertinęs senyvą nukentėjusiojo amžių bei savo stambų ir nukentėjusiojo smulkų sudėjimus, galėjo ir turėjo numatyti pavojingą savo daromos veikos pobūdį bei galimas pasekmes. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kaltinamasis pasekmių atžvilgiu veikė netiesiogine tyčia, todėl priimtinas apkaltinamasis nuosprendis.

Kadangi kaltinamasis teigia norėjęs apsiginti nuo nukentėjusiojo ketinamo suduoti smūgio, o nukentėjęs pripažįsta prieš jo apkabinimą sudavęs smūgį lazda kaltinamajam, vadinęs jį įžeidžiančiais žodžiais, teismas pripažįsta, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. 

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį, kadangi dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

          Dėl bausmės skyrimo

          BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmė.

          Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam J. R. skyrimo, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra į tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys.

          J. R. praeityje neteistas (1 t., b. l. 120), nebaustas administracinėmis nuobaudomis (1 t., b. l. 119), VŠĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos Klinikos Aleksoto sektoriuje neregistruotas (1 t., b. l. 118), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas ( 1 t., b. l. 117).

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (įvertinus veiksmų apimtį), į kaltės rūšį (tiesioginė tyčia), į tai, kad nusikalstama veika baigta, padarytas nesunkus nusikaltimas, į kaltinamojo asmenybę (neteistas, dirba), į tai, kad bausmė turi atitikti teisingumo kriterijų, bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje nustatytas vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam skirtina bausmė – laisvės apribojimas. 

            Civilinio ieškinio klausimas

            Nukentėjęs R. J. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 37,94 eurų turtinės žalos, 12.000 eurų neturtinės žalos ir 250 eurų teisinės pagalbos, viso - 12287,94 eurų civilinį ieškinį (1 t., b. l. 38-39, 40, 41, 42, 48), buvo pripažintas civiliniu ieškovu (t. 1, b. l. 115).

            Kaltinamasis su ieškiniu ir jo dydžiu nesutiko.

            Ieškinys tenkintinas iš dalies.

            Kadangi nukentėjęs (civilinis ieškovas) turtinę žalą patyrė dėl nusikalstamų J. R. veiksmų, jis turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta padaryta turtinė žala (BPK 109 straipsnis).

             Dėl turtinės žalos. Iš nukentėjusiojo pateiktų dokumentų (1 t., b. l. 40) matyti, kad įgyti vaistai „Pramistar“ ir „Xanax“ nėra paskirti gydytojo, todėl ieškinio dydis mažintinas jų įsigijimo kaina – 6.36 Eur. Taip pat civiliniame ieškinyje padaryta aritmetinė klaida – du kartus sudėtos išlaidos įgyti vaistus „Nimesil“. Likusi suma vaistams įsigyti pagrįsta pateiktais dokumentais, todėl civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo 25,72 Eur.

            Dėl neturtinės žalos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan., teismo įvertinta pinigais. Teismui nekyla abejonių, jog dėl J. R. panaudoto fizinio smurto, R. J. B. jautė fizinį skausmą. Dėl patirto fizinio smurto nukentėjusysis patyrė ir dvasinius išgyvenimus, jautė stresą, jautėsi nesaugus, kadangi jį sužalojo tame pačiame name gyvenantis kaltinamasis. Nukentėjęs patirtą neturtinę žalą įvertino 12000 eurų. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į padaryto sveikatos sužalojimo mastą – padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs žastikaulio lūžiu, kaltės rūšį (nukentėjusįjį sužalojo veikdamas netiesiogine tyčia), taip pat į paties nukentėjusiojo provokuojančius veiksmus. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiojo R. J. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant jam 1000 eurų neturtinės žalos.

Dėl proceso išlaidų.

Nukentėjusiojo atstovas prašė teismo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo turėtas išlaidas atstovės paslaugoms apmokėti, į bylą pateikė mokėjimo nurodymus Nr. 7658-2 ir 7658-1, pagrindžiančius, jog atstovavimo išlaidas sudaro 250 eurų (1 t., b. l. 42, 2 t., b. l. 27). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Įvertinus tai, kad nukentėjusiojo atstovas rengė procesinį dokumentą (civilinį ieškinį), atstovavo nukentėjusįjį ikiteisminiame tyrime, dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose, konstatuotina, kad iš kaltinamojo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos nėra neproporcingai didelės, iš J. R. priteistinos nukentėjusiojo atstovavimo išlaidos - 500 eurų.

           Kiti klausimai

           Kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam paliktina nepakeista, pradėjus vykdyti nuosprendį - panaikintina.

          Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 – 305 straipsniais ir 307 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

J. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti bausmę – 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 23 val. iki 06 val. būti savo namuose (faktinėje gyvenamojoje vietoje), jeigu tai nesusiję su darbu.

Nuosprendis pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti J. R., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą, o pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikinti.

            R. J. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš J. R. 25,72 Eur (dvidešimt penkis eurus 72 cnt) turtinei žalai atlyginti, 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 500 (penkis šimtus) Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti nukentėjusiojo R. J. B. naudai.

            Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Dainius Ročys