Administracinė byla Nr. eI-891-554/2021
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02744-2020-5
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 11 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Algis Markevičius,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras skundą atsakovui R. K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras 2020 m. lapkričio 3 d. skundu prašė priteisti iš atsakovo 83,72 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lazdijų rajono savivaldybės taryba, vadovaudamasi Rinkliavų įstatymu, Vietos savivaldos įstatymu, Atliekų tvarkymo įstatymu 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 5TS-217 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Pagal Nuostatų 2 p., 12 p., 13 p., 26 p., 35 p. pareiškėjui - UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras yra pavesta administruoti bei apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nuostatų 3 p. apibrėžiama, kad komunalinių atliekų turėtojai ir mokėtojai – tai visi fiziniai, juridiniai asmenys, iš to skaičiaus ir vykdantys ūkinę komercinę veiklą, turintys nekilnojamojo turto savivaldybėje. Kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu, sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta ir jos sudaryti nėra privaloma. Lazdijų rajono savivaldybės taryba 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. 5TS-1138 patvirtino naujos redakcijos Nuostatus, kuriuose vietinės rinkliavos santykiai iš esmės reguliuojami analogiškai.
Pareiškėjo atstovas, atsakovas, trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai ABTĮ nustatyta tvarka. Administracinėje byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ginčą iš esmės, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.
Pareiškėjo - UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro skundas patenkintinas visiškai (teismas remiasi teisės aktų normų redakcijomis, galiojusiomis vietinės rinkliavos nemokėjimo laikotarpiu).
Rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p. numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 str. 1 p., 2 p. reglamentuoja, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 25 str. nuostatos apibrėžia, kad savivaldybių institucijoms yra pavesta organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, o šio įstatymo 30 str. 1 d. numato, jog savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d. numato, kad vietinė rinkliava - savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (CK 6.59 str.). Pareigą mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą imperatyviai nustato ir Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei 2007 m. lapkričio 27 d. Lazdijų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 5TS-217 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų normos. Tai ne kartą eilėje administracinių bylų konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 15 str., 21 str., 2010-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir t.t.), formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose. Minėtoje nutartyje LVAT pabrėžė, jog vietinė rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Akcentavo, kad vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (konkrečiai - šiukšlių išvežimu). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos visoje savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje aplamai ir nesiejamos su konkretaus teršėjo turimu arba teoriškai galimu atliekų kiekiu.
Kaip jau buvo paminėta, 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 5TS-217 Lazdijų rajono savivaldybės taryba patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai). Šio teisės akto turinio analizė patvirtina, jog vietinė rinkliava – tai Lazdijų rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 2 p.). Vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys nekilnojamojo turto (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 3 p., - 5 p., 9 p.). Taigi, Nuostatai imperatyviai nustato, jog atliekų turėtojai (tame tarpe ir atsakovas) privalo mokėti rinkliavą. Jos dydis nustatomas eurais už nekilnojamojo turto m2 plotą (Nuostatų 17 p. - 20 p., 24 p., Nuostatų priedas). Teismas taip pat pabrėžia, kad pagal Nuostatų 15 p. - 16 p., 26 p., 35 p. turinio analizę pareiškėjui pavesta tik apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei išieškoti nepriemokas (įsiskolinimus) įstatymų nustatyta tvarka. Remdamasis viešais ir oficialiais Nekilnojamojo turto registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas ir mokėjimo terminus, rinkliavos dydį bei pateikia mokėjimo pranešimų spausdinimo ir įteikimo paslaugas teikiančiai įmonei, kuri jį iki kiekvieno ketvirčio 15 dienos pateikia kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui (Nuostatų 27 p., 29 p.). Vietinė rinkliava turi būti sumokama per 30 dienų nuo mokėjimo pranešimo dienos arba iki einamųjų metų kovo mėnesio 1 dienos, lapkričio mėnesio 1 dienos ir t.t. (Nuostatų 29 p., 30 p., 31 p., 32 p., 34 p.).
Pagal nuo 2017 m. gruodžio 30 d. įsigaliojusių naujos redakcijos Nuostatų 6.4. punktą, vietinė rinkliava - savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Vietinės rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis Rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta privaloma įmoka mokėti Rinkliavą (6.5. punktas). Pagal Nuostatų 8 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojų registrą kuria, atnaujina ir administruoja vietinės rinkliavos administratorius – UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – pareiškėjas). Pagal Registro duomenis pareiškėjas vieną kartą per metus iki vasario 1 dienos parengia ir pateikia vietinės rinkliavos mokėtojams Pareiškėjo nustatytos formos mokėjimo pranešimus apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas ir mokėjimo terminus (Nuostatų 25 p.). Administratorius yra atsakingas už šių Nuostatų vykdymą, Rinkliavos dydžių Rinkliavos mokėtojams apskaičiavimo ir perskaičiavimo teisingumą bei mokėjimo pranešimų Rinkliavos mokėtojams pateikimą laiku, Rinkliavos išieškojimą (Nuostatų 71 p.). Akivaizdu, kad ir pagal minėtą teisinį reglamentavimą, pareiškėjui yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius, taip pat išieškoti nesumokėtą vietinę rinkliavą iš mokėtojų įstatymų nustatyta tvarka, įskaitant neteisminį ir teisminį skolų išieškojimą.
Administracinėje byloje esantys duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad atsakovas nuo 2017 metų nuomos teise valdo nekilnojamąjį turtą, esantį Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje, ir pagal Nuostatų normas yra tinkamas vietinės rinkliavos mokėtojas. Tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro, įsakymo, sutarties duomenys. Iš pateiktų Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų bei įspėjimo matyti, kad atsakovas skunde minimu laikotarpiu laiku nesumokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė pagrįstas pareiškėjo skunde nurodytas įsiskolinimas. Duomenų, kad atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo – nėra. Remiantis išdėstytais argumentais, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo reikalavimas priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą pagrįstas (ABTĮ 56 str., 88 str. 4 p.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama praktiką analogiškose bylose, 2014-01-28 nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 akcentavo, jog vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis šią rinkliavą apibrėžia, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje ir dar kartą pabrėžė, kad aptariama vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka, kuri nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11‑1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822‑2403/2012). Pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 str., 13 str. 1 d.), tenka visiems šiuose Nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama (pvz., žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d. ir 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimus; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A7‑60/2004, Administracinių teismų praktika Nr. 5, p. 33–42). Paminėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje taip pat pasisakyta, kad „<...> vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka“.
Teismas taip pat pabrėžia, kad atsakovas nustatyta tvarka nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą neatleistas, o tai, įvertinus aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatas, leidžia daryti išvadą, kad nėra teisinio pagrindo skundo netenkinimui (2014 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-615/2014, 2014 vasario 18 d. Administracinė byla Nr. A556-689/2014). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog nėra draudžiama nustatyti tokią vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 19, 2010, p. 55–91; 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 22, 2011, p. 135–146; 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012, Administracinė jurisprudencija Nr. 23, 2012, p. 274–283 ir kt.). Nesant pakankamų įrodymų, pagrindžiančių, jog iš konkretaus rinkliavos mokėtojo prašomos priteisti ginčo vietinės rinkliavos (ar jos dalies) dydis galėjo (gali) būti apskaičiuotas pagal minėtą faktinį atliekų kiekį, šios prievolės apimtis nustatoma pagal atitinkamas rinkliavos nuostatų taisykles. Atsižvelgiant į formuojamą administracinių teismų praktiką bylose dėl vietinės rinkliavos mokėjimo, pripažinus, jog atsakovas yra tinkamas vietinės rinkliavos mokėtojas, turintis vykdyti teisės aktais apibrėžtą pareigą – sumokėti vietinę rinkliavą, vietinės rinkliavos suma apskaičiuota teisingai, vadovaujantis Nuostatuose nustatyta tvarka, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl prašomos priteisti vietinės rinkliavos yra visiškai pagrįstas.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 9,68 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvos administraciniame procese vyrauja principas „pralaimėjęs moka“. Šį principą išreiškia ABTĮ 40 str. 1 d., nustatanti, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).
Vertinant pareiškėjo vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, jog įmonėje veikia struktūrinis padalinys – Teisės, viešųjų pirkimų ir projektinės veiklos padalinys, kuriame dirba 4 darbuotojai, taip pat teisininkė skolų administravimui (duomenys iš uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro interneto svetainės https://www.aratc.lt/apie-aratc/kontaktai-darbo-laikas). Prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą pajėgumais. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjas turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras skundą patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo R. K. pareiškėjo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras naudai 83,72 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus 72 euro ct) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėjas Algis Markevičius