Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-142-300/2022

Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00025-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1; 21.11.10

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 22 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. lapkričio 14 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis 2022 m. rugpjūčio 8 d. A. B. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2022 m. rugpjūčio 8 d. 13.02 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas transporto priemonę „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai bus saugu ir taip sukėlė pavojingą situaciją, tai yra, privertė gretima eismo juosta, ta pačia kryptimi važiavusį kitos transporto priemonės vairuotoją keisti važiavimo kryptį ir greitį bei stabdyti automobilį, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 101 punktų reikalavimus. Į administracinio nusižengimo protokolą buvo įrašytas administracinis nurodymas, siūlant A. B. iki 2022 m. rugpjūčio 23 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą sumokėti 85 Eur baudą.

2.       Suėjus administraciniame nurodyme nustatytam baudos sumokėjimo terminui ir nustačius, kad A. B. per nustatytą terminą administraciniu nurodymu skirtos baudos nesumokėjo, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-9237-2022 A. B. pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir jam paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams.

3.       Nesutikdamas su priimtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. pateikė skundą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams, tačiau šio teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutartimi jo skundas netenkintas ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarimas Nr. 40-ANR_N-9237-2022 paliktas nepakeistas. Konstatuota, kad A. B., persirikiuodamas į kitą eismo juostą neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, elgėsi lengvabūdiškai ir nerūpestingai, dėl jo veiksmų – staigaus transporto priemonės sustabdymo – kita eismo juosta važiavusios transporto priemonės vairuotojas buvo priverstas taip pat staigiai stabdyti automobilį, todėl nutarimą priėmusi institucija padarytą nusižengimą teisingai kvalifikavo kaip pavojingą vairavimą, kadangi tokiais nerūpestingais veiksmais A. B. sudarė situaciją, keliančią pavojų sau bei kitiems eismo dalyviams. Taip pat konstatuota, kad paskirta nuobauda individualizuota tinkamai.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4.       Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. lapkričio 14 d. nutartį ir tenkinti jo skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-9237-2022 panaikinimo bei administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.

4.1.       Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminius ANK 563 straipsnio, 566 straipsnio 1 dalies, 567 straipsnio ir 569 straipsnio pažeidimus, netinkamai ir šališkai vertino byloje surinktus įrodymus, iškraipė svarbias nurodytas aplinkybes, netinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė nepagrįstą bei nemotyvuotą nutartį.

4.2.       Apeliantas nesutinka su jam inkriminuotu nusižengimu ir teigia, kad jo nepadarė, o pirmos instancijos teisme nebuvo įrodyta kitaip. Apeliantas pažymi, kad nei institucijai surašant nutarimą, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo pateikta visiškai jokių svarių eismo įvykio ar pavojingos situacijos buvimo fakto įrodymų. Teigia, kad byloje vertintas vienintelis pripažintas įrodymas – pareigūno J. A. tarnybinis pranešimas, tačiau jis negali būti įrodymu, nes neatitinka įrodymams keliamų sąsajumo, liečiamumo ir leistinumo reikalavimų. Apelianto teigimu, tarnybinis pranešimas faktiškai yra suklastotas, nes jame nurodyti duomenys yra iš esmės melagingi – pareigūnas J. A. tyčia įrašė tikrovės neatankančius duomenis, kad pažeidimas yra užfiksuotas vaizdo fiksavimo prietaisu, įrengtu nežymėtame tarnybiniame automobilyje, nors pats teisme pripažino, kad žinojo, jog tokios įrangos automobilyje nebuvo. Taip pat teigia, kad teismo posėdžio metu pareigūnas neatsakė, kodėl taip pasielgė, nenurodė, kodėl žodžiu melavo sustabdytam A. B., jog tokia filmuota medžiaga yra, tačiau atsisakoma ją pateikti susižinojimui. Apelianto teigimu, tokie tyčiniai pareigūno J. A. veiksmai vertintini kaip neleistinas spaudimas asmeniui pripažinti ir prisiimti kaltę už veiką, kurios nepadarė. Todėl teigia, kad pirmosios instancijos teismas tiek tarnybinį pranešimą, tiek jį pasirašiusio pareigūno liudijimą, turėjo vertinti itin kritiškai ir atsargiai. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nevertino ir neanalizavo, kad šiuo praktiškai suklastotu tarnybiniu pranešimu vadovavosi ir nutarimą surašęs tyrėjas, kuris nesiėmė jokių veiksmų šioms aplinkybėms patikrinti. Be to, šiame tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta prieštaringa aplinkybė dėl girtumo nenustatymo, kad asmuo buvo blaivus, tačiau šis (ne)blaivumas (pareigūno liudijimu teisme) nustatomas buvo vizualiai, kas, apelianto manymu, taip pat nelogiška, kadangi pareigūnai privalėjo nustatyti sustabdyto vairuotojo (ne)blaivumą techninėmis priemonėmis, kaip tai numatyta pareigūnų veiklos instrukcijose, tačiau to padaryta nebuvo .

4.3.       Nurodo, kad antrasis pareigūnas D. V., kuris turėjo matyti įvykį, pirmosios instancijos teisme nurodė, jog nieko neatsimena, nieko negali nurodyti, šio įvykio ir situacijos nepamena, todėl paliudyti nieko negali. Apeliantas akcentuoja, kad teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas J. A. nurodė, jog dirba policijos sistemoje tik vienerius metus ir kad įvykį prisimena labai gerai, tačiau tuo pačiu negalėjo prisiminti, kokia buvo kito automobilio, dalyvavusio pavojingoje situacijoje, markė, numeris, spalva. Taip pat liudytojas negalėjo paaiškinti, kas yra įrodymų rinkimas įvykio vietoje, kodėl jis nesiėmė priemonių nustatyti kito vairuotojo asmenybę, nustatyti kitus liudytojus, kurie matė pavojingą situaciją ir, apelianto teigimu, tai yra klausimai, į kurios pirmosios instancijos teisme atsakyta nebuvo.

4.4.       Pasak apelianto, iš bylos medžiagos aiškiai matyti, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjas, priėmęs ginčijamą nutarimą, nesiėmė jokių veiksmų pažeidimo byloje abejonėms pašalinti ir įrodymams surinkti. Teigia, kad nebuvo atlikta (duomenys neskelbtini) esančių vaizdo kamerų įrašų analizė, kur galimai buvo užfiksuotas šis įvykis, ar galimai būtų nustatytas ir apklaustas kitos transporto priemonės vairuotojas. Nebuvo kreiptasi ir dėl galimų liudytojų atsiliepimo, kurie galimai matė šį įvykį. Pažymi, kad pirmos instancijos teismui šie prieštaravimai nesukėlė jokių abejonių ir teismas nusprendė vadovautis vieninteliu įrodymu (tarnybiniu pranešimu) bei jį surašiusio pareigūno liudijimu, kuris negalėjo būti vertintas kaip įrodymas, kadangi byloje nebuvo surinkta visiškai jokių kitų įrodymų, kurie bent iš dalies galėtų patvirtinti nagrinėjamą ginčo situaciją.

4.5.       Akcentuoja, kad apeliantas byloje ginčijo ne protokolo už menamą pažeidimą surašymo teisėtumą ir su tuo susijusias aplinkybes, o siekė įrodyti paties pažeidimo nebuvimo faktą ir pareigūno melagingų aplinkybių nurodymą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog A. B. pats pripažino pažeidimo faktą ir neva tai yra užfiksuota policijos pareigūnų „Body“ kameros vaizdo įraše, nes tokio įrašo nėra ir tokio pažeidimo pripažinimo A. B. niekada nebuvo pareiškęs, atvirkščiai, jis nusižengimo padarymą nuo pat pradžių neigė ir su juo nesutiko.

4.6.       Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas, matydamas, jog teisenos nutraukimas suponuos prievolę valstybei atlyginti asmeniui patirtus nuostolius ir žalą, šiuo atveju apgynė instituciją, surašiusią protokolą ir nutarimą, tam nesant jokio faktinio ir teisinio pagrindo.

4.7.       Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog ANK medžiagoje nebuvo nustatytas kitas vairuotojas, kuriam apelianto veiksmais turėjo būti sukelti padariniai ir pasekmės. Apeliantas neigia sukėlęs pavojingą situaciją ir nurodo, kad nei jis, nei kitas žiedinėje sankryžoje buvęs vairuotojas nekeitė nei važiavimo krypties, nei staigiai stabdė. Teigia, kad apeliantas vykdė leistiną manevrą, kuris buvo susijęs su judėjimu žiedo vidinėje pusėje, jo greitis buvo mažas, abu vairuotojai matė vienas kitą, pristabdė (kas yra įprasta vairuojant ir persirikiuojant iš vienos juostos į kitą), praleido vienas kitą nesustodami, nekeisdami krypties, tai yra, buvo standartinė situacija, kuri negali būti traktuojama kaip kažkoks įvykis, tuo labiau, kad byloje neįrodoma kitaip. Teigia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai iškraipė nurodytos situacijos aplinkybes. Apelianto teigimu, jis staigiai nestabdė ir savo veiksmais neprivertė stabdyti ar keisti važiavimo kryptį kito automobilio vairuotojo, eismas žiedinėje sankryžoje vyko natūralia eiga, kai vienas kelių eismo dalyvis rūpestingai ir atidžiai elgiasi, užleidžia kelia kitam, natūraliai kontroliuodamas savo transporto priemonės greitį. Kitaip tariant, nieko neįvyko, ką galima būtų pavadinti pavojinga ar ekstremalia situacija. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai padarė išvadas iš aplinkybių, kurių medžiagoje nėra nustatyta, todėl šiomis nenustatytomis aplinkybėmis remtis negalėjo, o sprendimas, kuris remiasi menamomis aplinkybėmis, yra neteisėtas. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teikė pirmumą vieniems įrodymams, nevertinant kitų ar juos atmetant ir toks asmens kaltės padarius ANK pažeidimą įrodinėjimas negali būti pripažintas kaip teisingas ir teisėtas. Apibendrintai teigia, kad visos aptartos aplinkybės patvirtina, kad pažeidimo byloje yra nepašalinta daug prieštaravimų ir iš esmės nėra surinkta jokių patikimų ir nenuginčijamų duomenų, patvirtinančių A. B. kaltę. Apelianto teigimu, kadangi policijos pareigūnai, surašę protokolą ir institucija, priėmusi nutarimą bausti asmenį, jo padaryto pažeidimo neįrodė, o pirmos instancijos teismas pažeidimo fakto nepagrindė byloje surinktais įrodymais, t. y. nenustatyta, kad buvo padaryta veika atitinkanti ANK 420 straipsnio 1 dalies požymius, todėl teisena nutrauktina. 

5.       Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas Lorenas Dainauskas prašo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. B. apeliacinio skundo netenkinti.

5.1.       Teigia, kad apeliacinio skundo reikalavimai nėra pagrįsti, o skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, kad administracinio nusižengimo byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų A. B. kaltei dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, konstatuoti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6.       Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje.

7.       Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Pažymėtina ir tai, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

8.       Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

9.       Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę vairuotojams ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai: a) transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; b) lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti; c) vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; d) pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas; e) tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. Komentuojamojo nusižengimo konstatavimui yra būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė KET punktų reikalavimus ir kėlė grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus.

10.       Tiek iš A. B. surašyto administracinio nusižengimo protokolo, tiek iš institucijos 2022 m. rugsėjo 6 d. priimto nutarimo, kuriuo jis buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, matyti, kad apeliantui buvo inkriminuota ši veika – pavojingą situaciją sukėlę KET pažeidimai (konkrečiai – KET 9 ir 101 punktų reikalavimų nesilaikymas).

11.       KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 101 punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

12.       Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – A. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Apelianto teigimu, tiek institucijai atliekant administracinių nusižengimų tyrimą, tiek nagrinėjant jo skundą dėl institucijos priimto nutarimo pirmosios instancijos teisme, surinkti ir ištirti įrodymai nepatvirtina, kad jis realizavo jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėties objektyviuosius požymius, t. y., kad jis 2022 m. rugpjūčio 8 d. 13.02 val., (duomenys neskelbtini) žiedinėje gatvių sankryžoje, vairuodamas transporto priemonę „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė pavojingą situaciją. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į paminėtas teisės normų nuostatas, įvertinęs skundžiamoje nutartyje bei apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir motyvus, patikrinęs A. B. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su apelianto skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė apelianto A. B. skundą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, spręsdamas apelianto kaltės pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį klausimą, pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus bei jų visumą įvertino netinkamai, dėl to priėmė neteisingą procesinį sprendimą palikti galioti institucijos nutarimą.

13.       Susipažinus su administracinio nusižengimo medžiaga nustatyta, kad pareigūnas, ne teismo tvarka išnagrinėjęs A. B. administracinio nusižengimo bylą ir priėmęs joje 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarimą, iš esmės rėmėsi šiais administracinio nusižengimo tyrimo metu surinktais duomenimis: Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio J. A. 2022 m. rugpjūčio 8 d. tarnybiniu pranešimu ir jo surašytu administracinio nusižengimo protokolu, „Body“ kameros vaizdo įrašu. Tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2022 m. rugpjūčio 8 d. apie 13.05 val. vyriausiajam patruliui J. A. patruliuojant (duomenys neskelbtini) kartu su vyriausiuoju patruliu D. V. su tarnybiniu nežymėtu automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gatvių žiedinėje sankryžoje, pareigūnai pastebėjo, jog automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai bus saugu, tuo sukėlė pavojingą situaciją, t. y. privertė gretima eismo juosta, ta pačia kryptimi važiavusį kitos transporto priemonės vairuotoją keisti važiavimo kryptį ir greitį, bei stabdyti. Susistabdžius „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį, paaiškėjo, kad automobilį vairavo blaivus A. B.. Prie bylos esančiame vaizdo ir garso įraše užfiksuota, kaip sustabdytame automobilyje „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sėdi A. B., kuris nurodo, kad kategoriškai atsisako pasirašyti protokolą, kadangi administracinio nusižengimo nepadarė, tuo tarpu vyriausiasis patrulis J. A. jam akcentuoja, jog prieš tai šis sutiko su padarytu KET pažeidimu ir nuoširdžiai gailėjosi. Toliau vaizdo įraše aiškinamasi apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo procesą.

14.       Pirmosios instancijos teisme, žodinio proceso tvarka nagrinėjant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. skundą dėl 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarimo, liudytoju buvo apklaustas pareigūnas J. A. nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, kurias nurodė tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek tarnybiniame pranešime – kad A. B., žiedinėje sankryžoje keisdamas važiavimo kryptį (persirikiuodamas į kitą eismo juostą) neįsitikino, kad tai bus saugu, tuo sukėlė pavojingą situaciją, t. y. privertė gretima eismo juosta, ta pačia kryptimi važiavusį kitos transporto priemonės vairuotoją keisti važiavimo kryptį ir staigiai stabdyti. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. paties važiavimo krypties keitimo fakto – persirikiavimo neneigė, tačiau nurodė visai kitokias šios situacijos aplinkybes. Tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme, tiek savo 2022 m. 20 d. rašytiniame paaiškinime ir skunduose jis nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 8 d. apie 13.02 val., (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Važiuojant žiedu išorine dešine juosta, persirikiuojant į kairesnę juostą, prieš atlikdamas manevrą pastebėjo šalia važiuojantį kitą automobilį, laiku pristabdė (sulėtino greitį) savo automobilį, nes greitis buvo labai mažas ir, saugiai praleidęs jį, nuvažiavo toliau. Teigė, kad jokios avarinės situacijos vairavimo metu žiedinėje sankryžoje nekilo, nei jis, nei kitas šalia važiavęs gretimoje juostoje automobilis nebuvo priversti keisti važiavimo krypties, staigiai stabdyti ar sustoti, tiek jis, tiek kitas vairuotojas tik saugiai sulėtino greitį, nes kitas vairuotojas matė jo ketinimus dėl manevro, tiek pats spėjo kitą vairuotoją pastebėti. Liudytoju apklaustas tarnybiniame pranešime nurodytas kitas pareigūnas D. V. parodė, kad šio įvykio ir situacijos iš viso nepamena, todėl paliudyti nieko negali.

15.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog nei liudytojo J. A. parodymai, nei kiti byloje surinkti duomenys, tiek vertinant juos atskirai, tiek sujungus į vieną nuoseklią grandinę, neleidžia daryti neginčytinos išvados dėl A. B. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Remiantis ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto A. B. inkriminuojamo administracinio nusižengimo turiniu, nustatytu teisiniu reglamentavimu bei atsižvelgus į pažeidėjui suformuoto kaltinimo apimtį, analizuojamu atveju institucija, surašiusi skundžiamą nutarimą, privalėjo įrodyti, kad žiedinėje sankryžoje keisdamas važiavimo kryptį iš vienos eismo juostos į kitą, A. B. akivaizdžiai sukėlė grėsmę eismo saugumui. Tačiau šiuo konkrečiu atveju nei atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, nei pažeidėjo skundą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių tokias aplinkybes. Vertinant liudytoju apklausto pareigūno J. A. ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. paaiškinimus tarpusavyje, pasitvirtina aplinkybė, kad dėl A. B. atliekamo persirikiavimo manevro metu kitai transporto priemonei iš esmės teko pristabdyti vairuojamą automobilį, kas, vertinant ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą aplinkybę – pavojingos situacijos sukėlimą, yra itin svarbu. Automobilio pristabdymas dėl kitų eismo dalyvių veiksmų yra dažnas reiškinys ir vien dėl to, kad asmuo pristabdo transporto priemonę, dar nereiškia kad kilo pavojinga situacija pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad tarnybiniame nežymėtame automobilyje „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo registratoriaus nėra, jokių kitų vaizdo įrašų, iš kurių būtų galima spręsti apie įvykyje dalyvavusių automobilių atliktus manevrus, vairuotojų elgesį ir pan., taip patikrinti liudytojo J. A. ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus bei tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, byloje nėra. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytas automobilis, kuris važiavo gretima eismo juosta ar šio automobilio stabdymo žymės, kitos bylai reikšmingos aplinkybės. Taip pat matyti, kad dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. vairavimo joks eismo įvykis sukeltas nebuvo, žala nepadaryta, o pareiškimų dėl jo pavojingo vairavimo negauta, kas pagrįstai leidžia abejoti dėl susidariusios situacijos realaus pavojingumo ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo kontekste. Nors byloje yra jau minėtas vyriausiojo patrulio tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, kad iškart po įvykio A. B. nurodė, jog jis greta esančio automobilio nepastebėjo ir dėl įvykusios situacijos gailisi, bei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas vyriausiasis patrulis J. A. patvirtino šiame tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, tačiau administracinio nusižengimo protokole administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. paaiškinimo dėl įvykio aplinkybių nėra. Iš vaizdo įrašo matyti, kad kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo padarymo A. B. neigė bei atsisakė pasirašyti administracinio nusižengimo protokolą, kuriame buvo nurodyta, jog jis sutinka ir gailisi dėl pažeidimo. Todėl, apygardos teismo vertinimu, vadovautis šiais pareigūno teiginiais ir jais grįsti institucijos nutarime nurodytas nusižengimo padarymo aplinkybes, negalima. Skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu, byloje esant vien prieštaringiems duomenims asmens kaltė dėl administracinio nusižengimo negali būti grindžiama. Be to, iš skundžiamos nutarties motyvų galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog A. B. elgesys pasireiškė neatsargia kaltės forma, nors ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tik tyčia.

16.       Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą bei inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007).

17.       Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, jog A. B., žiedinėje sankryžoje keisdamas važiavimo kryptį (persirikiuodamas į kitą eismo juostą) sukėlė pavojingą situaciją, t. y. padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, ir tai sudaro pagrindą nutraukti jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną pagal minėtą straipsnį (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su institucijos nutarimu, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padaręs ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, nepakankamai įsigilino į bylos esmę, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, kiek tai susiję su jo pripažinimu kaltu už pavojingos situacijos sukėlimą, pažeidžiant KET reikalavimus. Esant išdėstytiems argumentams, skundžiama pirmosios instancijos nutartis naikinama ir priimama nauja nutartis administracinio nusižengimo byloje – institucijos nutarimas, kuriuo A. B. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį 170 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, naikintina ir administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutrauktina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. lapkričio 14 d. nutartį ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje:

panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-9237-2022, kuriuo A. B. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį 170 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                 Vidmantas Mylė