Administracinė byla Nr. N⁶²-642/2011

          Procesinio sprendimo kategorija 47.11

 (S)

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. vasario 21 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 20 d. nutarties M. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I.

 

2009 m. gruodžio 28 d. Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Tarnyba) nutarimu Nr. 41-41 M. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 171³ straipsnio 1 dalį paskirta 700 Lt bauda už tai, kad jis, būdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Viešojo pirkimo komisijos (toliau – ir Komisija) pirmininku, 2008 m. gruodžio 9 d. posėdyje priėmė sprendimą organizuoti pirkimą neskelbiamų derybų būdu, motyvuojant tuo, kad po Tarnybos 2008 m. gruodžio 2 d. įpareigojimo nutraukti atviro konkurso procedūras, buvo neįmanoma planuotu laiku atlikti atvirą ar ribotą konkursą arba skelbiamas derybas, todėl norint panaudoti 2008 m. numatytas lėšas, kompiuterius būtina įsigyti skubiai. Anksčiau vykdyto atviro konkurso procedūros nutrauktos dėl perkančiosios organizacijos padarytų įstatymo pažeidimų, rengiant pirkimo dokumentus. Tikslas panaudoti 2008 m. numatytas lėšas nelaikytinas privaloma (nenumatytas įvykis) Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo sąlyga, aplinkybės susidarė dėl perkančiosios organizacijos darbuotojų padarytų veiksmų.

M. S. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Paaiškino, kad 2008 m. rugsėjo 17 d. paskelbus viešąjį pirkimą kompiuteriams įsigyti (šiam tikslui pasiekti 2008 m. fondo valdybos biudžete buvo numatytos lėšos – 3 900 000 Lt), iki vokų atplėšimo pasiūlymus pateikė du tiekėjai UAB „ICG kompiuteriai“ ir UAB „Blue Bridge“. Kadangi UAB „ICG kompiuteriai“ pasiūlymas neatitiko reikalavimų, po kelių raginimų patikslinti pasiūlymą, jis buvo atmestas. 2008 m. lapkričio 17 d. UAB „ICG kompiuteriai“ pateikė pretenziją, kurią, gavus paaiškinimą į pretenziją, atsiėmė, sutikdami su nurodytais motyvais. Tuo tarpu Viešųjų pirkimų komisija, nepaisant to, kad pretenzija buvo nepagrįsta, priėmė sprendimą nutraukti procedūras. Siekiant tinkamai valdyti ir kontroliuoti fondo finansus, nuo 2005 m. vasario mėn. buvo diegiama finansų valdymo sistema, 2008 m. gruodį sistema turėjo pradėti veikti, tam reikalingi kompiuterių resursai, be to, nuo 2007 m. diegiama WEB architektūra paremta įmokų administravimo taikomoji sistema, todėl reikėjo įsigyti naujus kompiuterius. Kita aplinkybė, sąlygojusi būtinybę skubos tvarka įsigyti kompiuterius, - finansinių metų pabaiga. 2009 m. Fondo valdybos biudžetas jau buvo patvirtintas nenumatant lėšų naujų kompiuterių įsigijimui, o dėl prasidėjusios krizės papildomų lėšų nebuvo galima tikėtis. Todėl siekiant, kad nenukentėtų viešas interesas, įvertindama pirkinio svarbą, skubėjo panaudoti lėšas pagal paskirtį. Pažymėjo, kad nepagrįsto komisijos sprendimo apskundimas neturėjo prasmės, nes vis tiek nebūtų spėję įsigyti pirkinio. Pati komisija patarė kompiuterius pirkti neskelbiamų derybų būdu, buvo pakviestos abi konkurse dalyvavusios įmonės bei trečia įmonė – UAB „Sisneta“, pasiūlymą pateikė tik UAB „Blue Bridge“, įranga įsigyta už mažesnę kainą, nei buvo numatyta, todėl žalos nėra padaryta.

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 20 d. nutartimi M. S. skundą tenkino iš dalies – Tarnybos nutarimu skirtą 700 litų baudą sumažino iki 500 litų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių, 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas bei byloje esančius įrodymus, nustatė, kad komisija Tarnybos 2008 m. gruodžio 2 d. išvados Nr. 4S-3931, kuria Tarnyba įpareigojo komisiją nutraukti pirkimo procedūras, nustatyta tvarka neskundė ir 2008 m. gruodžio 9 d. įpareigojimą įvykdė, todėl minėtos išvados teisėtumo teismas nevertino, nes nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku. Taip pat teismas nurodė, jog M. S. ypatingos skubos aplinkybę grindė tuo, kad Fondo valdyboje buvo pradėti vykdyti sistemų diegimo darbai, kuriems Fondo valdybos metiniame plane buvo numatytos biudžeto lėšos – 3 900 000 Lt, o 2008 m. gruodžio 31 d. pasibaigus finansiniams metams nepanaudotos lėšos turėjo būti grąžinamos į biudžetą ir naudojamos pagal 2009 metų biudžetą, kuriame atitinkamas pirkimas nebuvo numatytas. Teismas pažymėjo, kad biudžeto vykdymo procesas nėra nenumatytas atvejis, reglamentuojamas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo, kurio tikslas yra užtikrinti, kad sudarant ir vykdant biudžetą piniginiai ištekliai būtų naudojami efektyviai, laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų. Tarnyba, vykdydama Įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytus įgaliojimus, įpareigojo pirkimo procedūras sustabdyti dėl išvadose nurodytų pažeidimų, kuriais buvo vertinami perkančiosios organizacijos veiksmai, todėl argumentą, jog būtent Tarnybos veiksmai sąlygojo neskelbiamų derybų pasirinkimą, teismas atmetė kaip nepagrįstą. Aplinkybės, kuriomis buvo grindžiama ypatinga skuba, buvo atsiradusios dėl minėto perkančiosios organizacijos veiksmų įvertinimo. Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga, dėl kurios buvo pasirinktas pirkimo būdas – neskelbiamos derybos, negali būti taikoma, nes šioje normoje nustatyta, jog aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos. Todėl teismas konstatavo, kad M. S. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje. Tačiau teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta lengvinanti aplinkybė – padaryto pažeidimo pripažinimas, todėl, nesant sunkinančių aplinkybių, M. S. paskirtą 700 Lt baudą sumažino iki sankcijos minimumo – 500 Lt.

 

III.

 

Apeliaciniu skundu M. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir Tarnybos nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo tuos pačius argumentus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, jog po to, kai 2008 m. gruodžio 2 d. raštu 4S-3931 dėl viešojo pirkimo procedūrų vertinimo Tarnyba įpareigojo nutraukti pirkimo procedūras, Fondo valdyba 2008 m. gruodžio 5 d. kreipėsi į Tarnybą, pranešdama, kad su nurodymo argumentais nesutinka. Tarnybos nurodymo neskundė, nes konsultacijos metu Tarnybos atstovas pripažino, jog esminiai jame pateikti argumentai klaidingi, todėl manė, kad to pakanka. Tai, kad nurodymas neskųstas, nesudaro pagrindo teigti, kad jis pagrįstas, kadangi susidarytų situacija, kad nepagrįstu sprendimu grindžiami kiti sprendimai bei nutartys. Pabrėžia, kad Fondo valdybai iki 2008 metų pabaigos buvo būtina įsigyti reikiamus personalinius kompiuterius, kad užtikrintų tinkamą apskaitą, nepertraukiamą įmokų surinkimo kontrolę bei kitų funkcijų vykdymą. Nurodo, jog anksčiau skelbti konkurso kompiuteriams įsigyti negalėjo dėl labai greitai besivystančių informacinių technologijų ir jų kainos mažėjimo, todėl kompiuterinę techniką Fondo valdyba planuoja įsigyti tada, kai to reikia, o ne iš anksto. Nurodo, jog viena naujai paaiškėjusi aplinkybė – Teisės aktų skelbimo Lietuvos Respublikos teisės aktų informacinės sistemos teisės aktų projektų posistemėje metodika, kurios 1 priede „Techniniai reikalavimai darbo vietoms“ nurodyti būtini ir rekomenduojami reikalavimai kompiuteriams. Neįsigijus kompiuterių, jau šiandien Fondo valdybai būtų komplikuota teisė gauti teisės aktų projektus bei juos išsiųsti. Dauguma Fondo valdybos turimų kompiuterių neatitiko šių reikalavimų, dėl lėto kompiuterių darbo yra gavę rangovų pastabų. Todėl nauji kompiuteriai buvo būtini įsigyti skubos tvarka. 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas. 

M. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimo, numatyto ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Šioje teisės normoje numatyta, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu nustatytos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos ar viešojo pirkimo būdo parinkimo tvarkos pažeidimas, taip pat Nepriklausomos ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimų nevykdymas užtraukia baudą perkančiųjų organizacijų vadovams arba jų įgaliotiems vadovauti viešojo pirkimo komisijai asmenims, viešojo pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, nuo 500 iki 2500 litų. 

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad M. S. veika pasireiškė tuo, jog jis būdamas VSDFV Viešojo pirkimo komisijos pirmininku, 2008 m. gruodžio 9 d. posėdyje priėmė sprendimą organizuoti pirkimą neskelbiamų derybų būdu, motyvuojant tuo, kad po Tarnybos 2008 m. gruodžio 2 d. įpareigojimo nutraukti atviro konkurso procedūras, buvo neįmanoma planuotu laiku atlikti atvirą ar ribotą konkursą arba skelbiamas derybas, todėl norint panaudoti 2008 m. numatytas lėšas, kompiuterius būtina įsigyti skubiai. Protokole nurodoma, jog anksčiau vykdyto atviro konkurso procedūros nutrauktos dėl perkančiosios organizacijos padarytų įstatymo pažeidimų, rengiant pirkimo dokumentus, o tikslas panaudoti 2008 m. numatytas lėšas nelaikytinas privaloma (nenumatytas įvykis) Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo sąlyga, aplinkybės susidarė dėl perkančiosios organizacijos darbuotojų padarytų veiksmų. 

Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra įtvirtina, kad prekės, paslaugos ar darbai neskelbiamų derybų būdu gali būti perkami, jeigu neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais terminais. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos. Aiškinant šią teisės normą, darytina išvada, kad neskelbiamų derybų būdu prekes, paslaugas ar darbus galima pirkti tik tokiu atveju, jeigu 1) yra neišvengiamai būtina tokį pirkimą atlikti ypač skubiai 2) dėl tokio įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, 3) tokio pirkimo negalima atlikti kitu įstatyme numatytu būdu bei 4) ypatingos skubos aplinkybės nepriklauso nuo perkančiosios organizacijos. Taigi, tam, kad būtų galima remtis minėta įstatymo išimtimi, būtina nustatyti visas šias sąlygas. 

Nagrinėjamuoju atveju pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad šių įstatyme numatytų privalomų sąlygų visumos nebuvo. Visų pirma, tai, kad buvo nutraukta atviro konkurso procedūra, lėmė pačios perkančiosios organizacijos, t. y. VSDFV Viešųjų pirkimų komisijos, veiksmai – netinkamai surašytos atviro konkurso sąlygos. Nors M. S. nurodo, jog su Viešųjų pirkimų tarnybos atstovais derino tą klausimą ir išreiškė savo nesutikimą, tokių jo teiginių nepagrindžia jokie byloje esantys įrodymai. Be to, net pripažinus, jog Institucijos nurodyme išdėstyti teiginiai nėra pagrįsti, tai nesudaro pagrindo organizuoti naują pirkimą neskelbiamų derybų būdu, kadangi tam nėra kitų įstatyme numatytų būtinų sąlygų. Pažymėtina, kad kompiuterių pirkimas dėl senos kompiuterinės įrangos susidėvėjimo – nėra nenuspėjamas įvykis. Kompiuterinė įranga dėvisi, tai yra natūralus reiškinys, nenutinkantis akimirksniu. Naujai priimtas teisės aktas taip pat neįrodo, jog kompiuterių pirkimas tapo tokia aplinkybe, kuri atsirado staiga ir ją reikėjo įgyvendinti nedelsiant. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, įstaigos biudžetas yra planuojamas iš anksto, pagal teisės aktuose nustatytas procedūras ir tai taip pat nelaikoma jokia nenumatytai iškilusia aplinkybe. Atkreiptinas dėmesys, kad dar 2008 metų rugpjūtį jau buvo žinoma, kad turės būti perkami kompiuteriai ir tam buvo numatytos lėšos. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytų privalomų sąlygų, kurios leistų organizuoti pirkimą neskelbiamų derybų būdu, nebuvo, todėl teisingai konstatuota, jog toks sprendimas buvo priimtas nesant tam teisinio pagrindo. Tad M. S. atsakomybėn patrauktas pagrįstai. 

Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti teismo nutarties apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

M. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 20 d. nutartį M. S. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                                                                  Antanas Ablingis

 

 

                                                                                              Ričardas Piličiauskas  

 

 

                                                                                              Virgilijus Valančius