Civilinė byla Nr. 2-7537-902/2017

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06457-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.3.2.4.3.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1

PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 9 d.

Panevėžys

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Kirsnytė,

sekretoriaujant Elvinai Škarnulienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui P. P.,

nedalyvaujant ieškovei K. K., atsakovui T. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. K. ieškinį atsakovui T. K. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės.

Teismas

n u s t a t ė:

Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama santuoką, sudarytą su atsakovu T. K. nutraukti dėl atsakovo kaltės; palikti jai turimą santuokinę pavardę. Nurodė, kad santuoką su atsakovu sudarė (duomenys neskelbtini) Albanijoje, (duomenys neskelbtini) išduotas santuokos liudijimas Panevėžio rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos metu bendrų vaikų neturėjo, santuoka nebuvo laiminga, jiems trukdė kalbos barjeras, gyveno Graikijoje, jie priklausė skirtingoms kultūroms, turėjo skirtingą supratimą apie moters vietą šeimoje ir visuomenėje. Atsakovas laikėsi nuostatos, kad vyras šeimoje gali gyventi laisvai, atsakovas sąmoningai suformavo ieškovei nepilnavertiškumo kompleksą. Jis bendravo su draugais, tačiau tai buvo ir draugės, iš pradžių neigė neištikimybės faktą, vėliau neatsiskaitinėjo ieškovei ir neatsakinėjo į konkrečius klausimus, darėsi irzlus ir nepakantus, naudojo psichologinį ir fizinį smurtą, grasino ginklu, grasino nužudyti inscenizuojant avariją, grasino atskristi į Lietuvą ir susidoroti su ieškovės artimaisiais. Ieškovei nusprendus palikti Graikiją, atsakovas atvyko vėliau į Lietuvą, tačiau gyvenant kartu jis buvo konfliktiškas. Ieškovė, siekdama legalumo, kreipėsi į migracijos tarnybas, prašydama patvirtinti kvietimą atsakovui gyventi Lietuvoje, tačiau buvo nurodyta, kad atsakovui galioja draudimas atvykti į Šengeno erdvę, galimai atsakovas keliavo po Europos Sąjungą naudodamasis brolio, turinčio Rumunijos pilietybę, pasu. Atsakovas išvyko iš Lietuvos net neatsisveikinęs ir nuo 2015 metų pabaigos ieškovė nebeturi su atsakovu jokio ryšio, jis yra pakeitęs net savo telefono numerį. Taigi santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, ji paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus nesirūpina ja, šį terminą atsakovas viršijo kelis kartu.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė patenkinti. Papildomai nurodė, kad atsakovas buvo pusiau legalus emigrantas, dirbdavo Graikijoje, Ispanijoje, galimai vykdė nusikalstamas veikas, pasu dalinosi su broliu.

Ieškovė teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti iš esmės jai nedalyvaujant (b.l. 4a).

Atsakovas atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai (b.l. 28, 29). Jokių prieštaravimų, prašymų byloje atsakovas neteikė, vadovaujantis ekonomiškumo ir koncentracijos principais, ieškovei nepageidaujant taikytis su atsakovu, teismui nenustačius svarbių priežasčių dėl kurių atsakovas neatvyko į teismo posėdį ir nesidomėjo bylos eiga, 2017-10-05 protokoline nutartimi teismas nutarė bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 384 straipsnio 2 dalis).

Ieškinys tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad K. K. ir T. K. susituokė (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota civilinės metrikacijos biure Albanijoje (b.l. 8, 9), (duomenys neskelbtini) santuoką įregistravo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. 6 (b.l. 10). Bylos duomenimis, šalys neturi nepilnamečių vaikų, neturi dalintino turto (b.l. 16, 17).

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl sutuoktinio kaltės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje yra nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą pripažinti sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje – aplinkybės, kurioms esant taikoma sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.27 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu sutuoktinis jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Nustatyta, kad sutuoktiniai nebeveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo nuo 2015 metų. Sutuoktiniai tarpusavyje nebendrauja, santuoka yra nutrūkusi, taikytis nenori. Atsakovas nesirūpino šeima, paliko sutuoktinę, turi draudimą atvykti į Lietuvą (b.l. 18). Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, iš kurių galima būtų tikėtis, kad ieškovė ir atsakovas vėl pradės gyventi kartu, todėl teismas sprendžia, kad šalių santuoka yra iširusi ir turi būti nutraukta.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas, atsakovo elgesys niekaip nėra suderinamas su jo kaip sutuoktinio pareigomis, šeimos interesais ir iš esmės jiems prieštarauja bei yra nepriimtinas nei teisės, nei moralės požiūriu. Įvertinus šias teismo nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas paliko šeimą, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (Lietuvos Respublikos civilio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalis).

Po santuokos nutraukimo ieškovės pageidavimu jai paliekama santuokinė pavardė „K.“ (Lietuvos Respublikos civilio kodekso 3.69 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidos, ieškovės prašymu, lieka šalims.

Išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 3,30 Eur (b.l. 1), atsižvelgiant į tai, kad nežymiai viršija minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis), iš šalių nepriteisiamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270  straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės K. K. ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), civilinės metrikacijos biure Albanijoje, (duomenys neskelbtini) įregistruotą Panevėžio rajono savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp K. K., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas nežinomas, nutraukti dėl atsakovo T. K. kaltės.

Po santuokos nutraukimo K. K. palikti santuokinę pavardę  - „K.“.

Sprendimas per  30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėja                                                                                               Ingrida Kirsnytė