Teikimas Nr. TS-81-1123/2021

                Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2

                                                                                     (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. N., gim. (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Aido Mažeikos skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. spalio 8 d. nutarimo Nr. 59-174 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam.

Teismas

n u s t a t ė :  

V. N. nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir paskirta 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taip pat V. N. nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta trečdaliu ir paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, V. N. prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pridėta dalis šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmę – laisvės atėmimas 3 metams 2 mėnesiams.

Bausmės pradžia – 2021 m. sausio 21 d., bausmės pabaiga – 2024 m. kovo 21 d.

1/3 paskirtos bausmės bus atlikęs 2022 m. vasario 11 d.  

Neatliktos bausmės dalis 2021 m. rugsėjo 30 d. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, dieną) – 2 metai 5 mėnesiai 21 diena.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 3 dalimi, Komisijos posėdžio, įvykusio 2021 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus pataisos namuose (2021 m. rugsėjo 30 d. protokolas Nr. 1-227), metu apsvarsčiusi Komisijai pateiktą 2021 m. rugsėjo 6 d. nuteistojo socialinio tyrimo išvadą NR. 57-175, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, 2021 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 59-174 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam V. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nutarime nurodoma, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Bausmės atlikimo metu nedirba. Nors nuteistasis 2021 m. liepos 8 d. pateikė pataisos įstaigos administracijai prašymą dėl teisės dirbti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos ribų, tačiau 2021 m. liepos 28 d. pateikė prašymą, kuriame prašo 2021 m. liepos 8 d. prašymo nenagrinėti ir atsakymo raštu neteikti. Anot Komisijos, šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis vadovaujasi kriminalinį elgesį palaikančiomis nuostatomis ir subkultūros apraiškomis. Taip pat Nutarime nurodoma, kad nuteistojo elgesys disciplinuotumu nepasižymi, jis yra neskatintas, vieną kartą baustas. 2021 m. birželio 9 d. atlikto patikslinto nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatyta (išliekanti) vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, nestebima pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nustatytas nusikalstamo elgesio modelis, sietinas su finansine motyvacija savo ar kitų asmenų naudai, su neteisėtu įmonių, turto, akcijų, dokumentų valdymu. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis turi finansinių prievolių, kurių atsiradimą įtakojo nusikalstamų veikų vykdymas, tačiau nėra motyvuotas per kuo trumpesnį laiką atlyginti turimus įsiskolinimus ir padarytą žalą. Lėšų tvarkymo ir pajamų sritis vertinama kaip vienas iš aktualiausių kriminogeninių poreikių, sietinų su nuteistojo nusikalstamumu. Tęstinėse socialinės reabilitacijos priemonėse nuteistasis nedalyvauja, stokoja motyvacijos keisti savo elgesį teigiama linkme, nors jis turi daug probleminių sričių, t.y. su nusikalstamumu siejama darbinė veikla, finansiniai įsiskolinimai/teisminiai ieškiniai, gyvenimo būdo, ryšių palaikymo bei darbinės veiklos sąsajos su finansiniais nusikaltimais, objektyvais savivaizdžio stoka, aukštas savęs vertinimas, kontroliuojantis elgesys, sunkumai identifikuojant problemines sritis, nepakankami problemų atpažinimo, sprendimo įgūdžiai, nepakankamas savo elgesio pasekmių vertinimas, tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, negatyvios nuostatos bendruomenės, visuomenės narių atžvilgiu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Komisija vienbalsiai nutarė nuteistajam V. N. netaikyti lygtinio paleidimo.

Nuteistojo V. N. atstovas advokatas Aidas Mažeika skundu prašo panaikinti minėtą Nutarimą ir taikyti V. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde nurodė, kad Komisija, atsižvelgdama į tai, kad 2021 m. spalio 21 d. nuosprendžiu bausmės pradžia pradėta skaičiuoti nuo jo paskelbimo dienos, pasielgė formaliai ir visiškai nevertino V. N. pataisos namuose iki tol praleisto beveik vienerių metų laikotarpio, kadangi nuteistasis, vykdant įsiteisėjusį 2017 m. lapkričio 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį, buvo suimtas 2020 m. vasario 18 d. ir nuo to laiko atlieka laisvės atėmimo bausmę. Tokiu būdu iš Nutarimo susidaro įspūdis, kad jis pataisos namuose išbuvo tik 8 mėnesius, nors iš tikro šis laikotarpis daugiau kaip du kartus ilgesnis. Skunde nurodoma, kad V. N. atvykus į pataisos namus, jo nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 78 balais. Dėl naujo apkaltinamojo nuosprendžio jam buvo pridėti dar 5 balai, tačiau per bausmės atlikimo laiką ji sumažėjo 2 balais, todėl buvo įvertinta 81 balu. Šiuo metu jo nusikalstamo elgesio rizika vertinama 76 balais. Iš to matyti, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 7 balais, tokiu būdu yra apčiuopiama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Dėl V. N. nuobaudos nurodyta, kad jis buvo baustas už tai, kad spintelėje, kuria jis naudojasi, buvo aptikta medicininė adata, tačiau nėra duomenų, jog jis būtų naudojęsis šia adata, jis pats kategoriškai neigia ją ten pasidėjęs ir mano, kad ji galėjo likti nepastebėta iš ankstesnių laikų arba ją tokiu būdu slėpė kiti nuteistieji. V. N., tik atvykęs į pataisos namus, pildė anketą, kurioje nurodė, kad dirbti sutinka, tačiau darbas jam niekada nebuvo pasiūlytas. Prašymo dėl teisės dirbti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos ribų atšaukimą V. N. vertina kaip nesusipratimą, nes savo 2021 m. liepos 28 d. prašymu norėjo išreikšti valią tik toje dalyje, kad jam nereikalingas raštinis atsakymas į jo pirminį prašymą. Be to, jis dirbo neatlygintinai pataisos namų bibliotekoje, tai yra užfiksuota nuteistojo kortelėje. Jei V. N., kaip nurodyta Nutarime, iš tikro vadovautųsi kriminalinį elgesį palaikančiomis nuostatomis ir subkultūros apraiškomis, jis tikrai nebūtų rašęs šių prašymų ir dirbęs bibliotekoje. Dėl finansinių prievolių ir vengimo jas vykdyti skunde nurodoma, kad V. N. 2019 m. buvo atliktas (duomenys neskelbtini), taip apribojant jo galimą darbinę veiklą. Neturėdamas darbo, jis negali visaverčiai atlyginti tretiesiems asmenims padarytos žalos, tačiau jis yra atlikęs 2 pavedimus antstolei iš lėšų, kurias sutaupė iš artimųjų pervedamų pinigų į pataisos namuose turimą sąskaitą. Be to, (duomenys neskelbtini) V. N. tapo pensininku, todėl atsirado galimybės atlyginti padarytą žalą iš gaunamos pensijos. V. N. neturi jokio turto, turi (duomenys neskelbtini) nepilnamečius vaikus, kas dar labiau riboja jo finansines galimybes, todėl V. N. negali atlyginti turimų įsiskolinimų ne dėl nenoro tai daryti, bet dėl susiklosčiusių aplinkybių. Skunde pažymima ir tai, kad V. N. padaryti nusikaltimai nėra susiję su smurtu, vagystėmis, disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir pan., t.y. jo padaryti nusikaltimai nebūdingi nusikaltimams, už kuriuos atliekamos bausmės pataisos namuose. Pataisos namų socialinės reabilitacijos programos pritaikytos daugumai, todėl jos nėra tinkamos V. N.. Jis nuolatos bendrauja su jam priskirtu psichologu ir šis pasiūlė vienintelę jam galimai tinkamą elgesio rizikos nustatymo programą, kurioje V. N. dalyvavo 2021 m. vasario – gegužės mėnesiais. Duomenys apie tai turi būti nuteistojo knygelėje, kaip ir duomenys apie jo dalyvavimą „Protų mūšio“, stalo teniso, trikovės varžybose. Taip pat jis, nors ir neturi problemos, tačiau siekdamas, kad tokia niekada neatsirastų, dalyvavo 12 žingsnių anoniminių alkoholikų programoje ir turi jos baigimo diplomą. Taip pat, nuteistojo teigimu, jis dalyvavo subkultūros kvalifikavimo ir savišvietos kurse pas būrio vadą. Jokių kitų tęstinių jam, pagal padarytų nusikaltimų pobūdį, tinkamų socialinės reabilitacijos priemonių nėra, todėl natūralu, kad jose nuteistasis dalyvauti negali. Atsižvelgiant į išdėstytą, prašo taikyti nuteistajam V. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į skundą.

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. BVK 157 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Nurodytose nuostatose yra įtvirtinti formalūs kriterijai, kurių visumai esant laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos.

Teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo V. N. atstovo advokato skundu, įvertinęs skundžiamo Nutarimo turinį ir išanalizavęs teismui pateiktą nuteistojo V. N. asmens bylą, daro išvadą, kad V. N. Nutarimu buvo pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo V. N. atitikimą BVK 157 straipsnyje įtvirtintiems formaliems lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, pažymėtina, kad V. N. yra nuteistas subendrinta 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, šią bausmę jis atlieka nuo 2021 m. sausio 21 d. ir šiuo metu jis dar nėra atlikęs vieno trečdalio šios bausmės (1/3 bausmės bus atlikęs 2022 m. vasario 11 d.), tačiau jo prašymas jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos yra paduotas sutinkant su intensyvios priežiūros taikymu, tokiu būdu nuteistojo V. N. prašymas jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos yra paduotas tinkamai laikantis BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 4 dalyje numatytų terminų. Atkreiptinas dėmesys, kad skunde yra teigiama, jog Komisija, skaičiuodama V. N. bausmės laiką, jį skaičiavo nuo 2021 m. sausio 21 d., tačiau neatsižvelgė į tai, kad vykdant įsiteisėjusį 2017 m. lapkričio 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį, nuteistasis buvo suimtas 2020 m. vasario 18 d. ir nuo to laiko atlieka laisvės atėmimo bausmę, tokiu būdu iš tikro jo pataisos namuose išbūtas laikotarpis yra daugiau kaip du kartus ilgesnis, nei matosi iš Nutarimo. Tačiau teismas su šiuo skundo argumentu nesutinka. Šioje dalyje teismas pažymi, kad V. N. šiuo metu atlieka bausmę pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. nuosprendį, kuriuo paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, buvo subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pridedant dalį Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir paskiriant galutinę subendrintą (šiuo metu atliekamą) laisvės atėmimo bausmę 3 metams 2 mėnesiams. Nuosprendyje nurodyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Pažymėtina, kad toks metodas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktiką, kurioje yra išaiškinta jog tais atvejais, kai nuteistasis nuosprendžio paskelbimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, bausmės pradžia skaičiuojama nuo naujo nuosprendžio paskelbimo dienos (LAT 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263-689/2018). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad Komisija Nutarime pagrįstai ir teisingai skaičiavo nuteistojo šiuo metu atliekamos laisvės atėmimo bausmės laiką nuo 2021 m. sausio 21 d., o ne nuo skunde nurodytos datos, nuo kurios nuteistasis atlikinėjo kitu teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta kita sąlyga, kuriai esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos: nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema, arba jis turi būti padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Nagrinėjamu atveju Vilniaus pataisos namų resocializacijos skyriaus 2021 m. rugsėjo 6 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-175 (toliau – socialinio tyrimo išvada) 7.1 punkte nurodyta, kad V. N. 2020 m. spalio 7 d., jo pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2021 m. birželio 9 d. buvo pradėta nuteistojo V. N. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo peržiūros procedūra. Išanalizavus laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu formuotą dokumentaciją bei V. N. asmens byloje esančią informaciją, nustatyta, jog V. N. atžvilgiu yra vykdomas naujas įsiteisėjęs teismo nuosprendis, vertinimo metu nustatyti „informacijos apie teisės pažeidimus“ srities taškų pokyčiai. Taip pat, atsižvelgiant į nuteistojo pateiktą įmonės (duomenys neskelbtini) direktorės G. N. „Pažymą dėl įdarbinimo“, fiksuoti pokyčiai „išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“ srityje, atsižvelgiant į įdarbinimą patvirtinantį dokumentą. Peržiūros metu atsižvelgta ir į kitus svarbius nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos valdymo duomenis – dalyvavimą intervencinėse, į jo kriminogeninių rizikos poreikių valdymą orientuotose, priemonėse. 2021 m. birželio 9 d. atlikto patikslinto nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatyta išliekanti vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. 2021 m. rugsėjo 3 d., atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo peržiūrą, atsižvelgta į tai, kad Lietuvos probacijos Klaipėdos regiono skyriaus raštu patvirtintos intensyvios priežiūros taikymo galimybės paleidimo iš pataisos įstaigos atveju nuteistojo nurodytu adresu. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė. Taigi, V. N. nusikalstamo elgesio rizika yra ne žema, o vidutinė, vadinasi, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus formalius lygtinio paleidimo kriterijus, jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra galimas tik tokiu atveju, jei jis yra padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Nustačius, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, kad jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Taigi, būtina nustatyti akivaizdžius nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius pataisos namuose, kurie turi būti įtikinantys, kad bausmės tikslai šiuo metu jau iš esmės yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytus rizikos vertinimo balus, bet ir visapusiškai įvertinus nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką jo kriminogeniniams veiksniams.

Nagrinėjamu atveju teismas teigiamai vertina tai, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Socialinio tyrimo išvados 5.1 punkte nurodyta, kad nuteistasis, be kita ko, dalyvavo šiose elgesio pataisos programose: nuo 2020 m. kovo 5 d. iki 2020 m. gegužės 29 d. dalyvavo „Naujai į įstaigą atvykusių nuteistųjų adaptacijos programa“, adaptacija pataisos įstaigoje vertintina kaip sėkminga; nuosekliai dalyvauja individualiose, tiksliniuose pokalbiuose su RS specialistais; išklausė „12 žingsnių programą“, skirtą informuoti apie psichoaktyvių medžiagų vartojimo riziką bei žalą; 2021 m. balandžio 20 d. duomenimis baigė individualią „Problemų identifikavimas, sprendimas ir nusikalstamumo rizikos analizė“ psichologinę intervencinę programą, kurios metu buvo skatinamas analizuoti savo nusikalstamą elgesį, jo dalyvavimas įvertintas teigiamai, nuteistasis išlaikė aukštą motyvacijos lygį, išsamiai atliko užduotis; 2021 m. gegužės 4 d. dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėje „Protų mūšis“; 2021 m. gegužės 17 d. įstaigos bibliotekoje atliko neatlygintinus darbus; 2021 m. liepos 23 d. dalyvavo paskaitoje/užsiėmime „Apie dėkingumą“; nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2021 m. rugpjūčio 6 d. dalyvavo individualiai vykdomoje „Kriminalinės subkultūros apraiškų laisvės atėmimo vietose prevencijos programoje“. Apibendrinant socialinio tyrimo išvadoje teigiama, jog nuteistasis individualiame plane numatytas priemones vykdo, jo motyvacija bei pastangos įsitraukti į resocializacijos procesą bei vykdyti jam rekomenduojamas socialinės reabilitacijos priemones, yra pakankama. Nors atkreiptinas dėmesys, kad socialinio tyrimo išvados 7.1 punkte taip pat nurodyta, kad paskutiniais duomenimis (2021 m. rugsėjo 3 d.) nuteistasis tęstinėse intervencinėse priemonėse nedalyvauja. Visgi, įvertinus šiuos duomenis, teismui akivaizdu, kad nuteistasis deda pastangas dalyvauti elgesio pataisos programose, todėl tokia iniciatyva vertintina teigiamai. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad vienas iš skundo argumentų yra tai, kad pataisos namų socialinės reabilitacijos programos nėra tinkamos V. N., tačiau iš socialinio tyrimo išvadoje pateiktų duomenų akivaizdu, kad nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, gali dalyvauti ir dalyvauja jam tinkamose programose, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su skundo argumentu, jog jokių kitų nuteistajam tinkamų socialinės reabilitacijos priemonių nėra ir jis negali jose dalyvauti – tai pagrindžiančių duomenų teismui nėra pateikta.

Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo vertinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama V. N. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Kita vertus, akcentuotina, kad tinkamai atlikti bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, kadangi šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų, toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

Šiuo atveju iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad V. N. praeityje, iki pastarosios laisvės atėmimo bausmės paskyrimo, buvo teistas 9 kartus, tame tarpe dėl dokumentų klastojimo, papirkimo, aplaidaus apskaitos tvarkymo, mokesčių nesumokėjimo, turto pasisavinimo, nusikalstamu būdu įgytų pinigų realizavimo, sukčiavimo. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad susipažinus su V. N. praeities nusikalstamu patyrimu, nustatytas nusikalstamo elgesio modelis, sietinas su finansine motyvacija savo ar kitų asmenų naudai, su neteisėtu įmonių, turto, akcijų, dokumentų ir kt. valdymu. Teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistojo teistumai yra išsidėstę gana ilgame laikotarpyje (pirmasis teistumas 1987 m. spalio 23 d.), tokiu būdu darytina išvada, kad nusikalstamų veikų darymas buvo ne atsitiktinis, o priešingai, buvo sąlygotas V. N. susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir tapęs dalimi V. N. gyvenimo būdo – nuteistasis buvo linkęs finansiškai pelnytis neteisėtais būdais. Pažymėtina ir tai, kad nepaisant nuteistojo gana didelio teistumų skaičiaus, didžiąją dalį atvejų jam buvo taikomos lengvesnės, su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – baudos, taip pat vieną kartą, vadovaujantis LTSR baudžiamojo kodekso 25 straipsniu, jis buvo lygtinai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės priverstinai įdarbinant. Taigi praeityje nuteistajam buvo taikomos tiek lengvesnio pobūdžio bausmės, tiek pasitikėjimu grįstos poveikio priemonės, suteikiant nuteistajam galimybę keisti savo elgesį teigiama linkme, tačiau V. N. akivaizdžiai nepateisino šių lūkesčių ir toliau darė nusikaltimus, ir tik realia laisvės atėmimo bausme pavyko pasiekti, kad nuteistasis nedarytų nusikalstamų veikų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad skunde akcentuojama, jog V. N. padaryti nusikaltimai nėra susiję su smurtu, vagystėmis, disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir pan., t.y. jo padaryti nusikaltimai nebūdingi nusikaltimams, už kuriuos atliekamos bausmės pataisos namuose, tačiau teismas su šiuo skundo argumentu nesutinka. Akivaizdu, kad įstatymų leidėjas, atitinkamų BK straipsnių, pagal kuriuos V. N. yra nuteistas, sankcijose įtvirtindamas laisvės atėmimo bausmes, šias nusikalstamas veikas laikė pakankamai pavojingomis, kad už jas galėtų būti taikoma reali laisvės atėmimo bausmė. Nors sutiktina, kad laisvės atėmimo bausmė turi būti ultima ratio, taikoma tik tuo atveju, kai lengvesnėmis priemonėmis nebegali būti užtikrinti bausmės tikslai, teismo vertinimu, anksčiau aptartos su nuteistojo nusikalstama praeitimi susijusios aplinkybės šiuo atveju suponuoja būtent tokį atvejį. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad V. N. šiuo metu nepagrįstai atlieka realią laisvės atėmimo bausmę.

Nors Lietuvos teisminėje praktikoje pripažįstama, jog nei anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas, nei jų kiekis negali būti veiksniais, lemiančiais lygtinio paleidimo taikymą, tačiau pažymėtina, kad į šias aplinkybes turi būti atsižvelgiama tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį, o kartu ir prognozuoti jo elgesį taikius jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nagrinėjamu atveju yra ypač aktualus nuteistojo požiūris į jo padarytas nusikalstamas veikas. Teismas atkreipia dėmesį, kad socialinio tyrimo išvadoje ne kartą akcentuojamas nuteistojo nepakankamai kritiškas požiūris šiuo klausimu. Išvados 4.1 punkte nurodyta, kad nors 2021 m. sausio 21 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendyje nurodyta, kad V. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir dėl savo elgesio gailėjosi, tačiau interviu metu nuteistasis savo nusikalstamumą linkęs racionalizuoti, minimizuoja savo elgesio indėlį nusikalstamumui. Socialinio tyrimo išvados 4.6 punkte nurodyta, kad interviu metu nuteistasis vis dar nelinkęs gilintis į savo nusikalstamą elgesį, vengia analizuoti savo nusikalstamumo veiksnius, jų ištakas ar savo elgesio ar sprendimų indėlį, minimizuoja savo rolę bei racionalizuoja nusikalstamų veikų susiklostymo aplinkybes. Pasisakymų metu minimizuoja savo nusikalstamas veikas, lygindamas savo patyrimą su kitokio pobūdžio (pvz. smurtinėmis) kitų asmenų vykdomomis veiklomis. 4.8 punkte taip pat nurodoma, kad nuteistajam būdinga kritinio mąstymo savo nusikalstamumo vertinimui stoka. Aptariant nuteistojo baigtą individualią psichologinę intervencinę priemonę „Problemų identifikavimas, sprendimas ir nusikalstamo elgesio rizikos analizė“, nurodyta, kad psichologo įžvalgos leidžia teigti, jog V. N. geba identifikuoti dalį savo problemų bei neigiamų savybių, visgi pastebima tendencija jas formuluoti ir pateikti dviprasmiškai, tokiu būdu siekiant jas pateikti vienpusiškai ir siekiant pateisinti savo savybių paveiktus sprendimus. 4.10 punkte nurodoma, kad V. N. nusikalstamo elgesio bei patyrimo analizė leidžia teigti, jog asmens pasaulėžiūrai gali būti būdingos nusikalstamumą palaikančios nuostatos. Nusikalstamo elgesio pakartotinumas, atlikti nusikalstami veiksmai, iliustruoja tam tikrų nusikalstamą elgesį palaikančių nuostatų sklaidą. Nors interviu metu asmuo ir nedeklaruoja aktyvaus pritarimo tam tikroms nusikalstamumo formoms, tačiau yra linkęs racionalizuoti ar minimizuoti savo paties indėlį nusikaltimų įgyvendinimo procesuose. Šios aptartos aplinkybės teismui kelia pagrįstą abejonę lygtinio paleidimo instituto efektyvumu V. N. atžvilgiu, kadangi praeityje nuteistajam taikytos švelnesnės priemonės teigiamų rezultatų nedavė, nesulaikė jo nuo pakartotinio nusikalstamų veikų darymo, o socialinio tyrimo išvadoje ne kartą akcentuojama nuteistojo problemų atpažinimo bei savo nusikalstamo elgesio kritikos stoka šiuo metu neleidžia teismui daryti išvados, kad nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčiai jau yra pakankami ir kad būdamas laisvėje jis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Nors, kaip jau minėta, nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu buvo stebimos tam tikros nuteistojo pastangos dalyvauti elgesio pataisos programose, tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad toks nuteistojo teigiamas elgesys yra fiksuojamas pakankamai trumpą laiko tarpą, todėl dar negalima daryti išvados, kad minėti teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai yra stabilūs.

Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad V. N. šiuo metu yra atlikęs santykinai nedidelę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį – mažiau nei trečdalį. Lygtinio paleidimo institutas yra išimtis iš bendros taisyklės, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad būtent tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Todėl lygtinis paleidimas turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas.

Taigi, anksčiau aptartos bei teismo įvertintos aplinkybės neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad V. N. atlikta bausmės dalis jau yra pakankama ir kad nuteistasis jau pakankamai pakeitė savo elgesį ir mąstymą, kad išėjęs į laisvę laikytųsi įstatymų ir pakartotinai nenusikalstų. Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo V. N. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra galimas, net ir su intensyvia priežiūra. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo naikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. spalio 8 d. nutarimo Nr. 59-174 ir taikyti V. N. lygtinį paleidimą, todėl nuteistojo V. N. atstovo advokato Aido Mažeikos skundas atmestinas.  

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Nuteistojo V. N. atstovo advokato Aido Mažeikos skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. spalio 8 d. nutarimo Nr. 59-174 atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė