Civilinė byla Nr.
3K-3-333/2008
Procesinio sprendimo kategorija 42.4 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. birželio 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš teisėjų Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus
Laužiko ir Sigitos Rudėnaitės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo
uždarosios akcinės bendrovės ,,Iviltra“ kasacinį skundą dėl Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 17
d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 3 d. sprendimo
peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės
,,Iviltra“ ieškinį atsakovams R. Z. ir A. Z. dėl skolos ir netesybų priteisimo
ir nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t
ė :
I.
Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų solidariai: 1) 60 000 Lt, sumokėtų
pagal 2006 m. vasario 24 d. preliminariąją nekilnojamųjų daiktų
pirkimo–pardavimo sutartį; 2) 60 000 Lt baudą už draudimo perleisti turtą
tretiesiems asmenims pažeidimą; 3) 133 Lt – 2006 m. vasario 24 d.
preliminariosios nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo
išlaidų; 4) 240 000 Lt atsakovų gautą naudą pripažinti UAB ,,Iviltra“
nuostoliais; 5) 10 804 Lt žyminio mokesčio ir 1500 Lt išlaidų advokato teisinei
pagalbai apmokėti; 6) 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą.
Teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė dalies ieškinio – reikalavimo
priteisti 60 000 Lt pagal sutartį sumokėto avanso ir prašė šią bylos dalį
nutraukti, grąžinti 1350 Lt sumokėto žyminio mokesčio, priteisti 450 Lt žyminio
mokesčio ir 250 Lt advokato pagalbos išlaidų.
Ieškovas nurodė, kad 2006 m. vasario 24 d. preliminariąja nekilnojamųjų
daiktų pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovai įsipareigojo ieškovui iki 2006 m.
birželio 1 d. parduoti nekilnojamąjį turtą: du sandėlius, esančius (duomenys
neskelbtini), už 1 300 000 Lt kainą. Sudarius preliminariąją sutartį,
ieškovas sumokėjo atsakovams dalį ketinamų pirkti daiktų kainos – 60 000 Lt.
Atsakovai sutarties 4.5 punktu įsipareigojo niekam neparduoti turto, o pirkimo–pardavimo
sutarties sudarymo dieną pateikti ieškovui visus dokumentus, reikalingus sandoriui
sudaryti, tačiau ieškovui turto atsakovai neperleido. Atsakovai 2006 m. gegužės
31 d. pardavė šį turtą kitam asmeniui – uždarajai akcinei bendrovei ,,Garbeta“.
Atsakovai privalo grąžinti pagal preliminariąją nekilnojamųjų daiktų
pirkimo–pardavimo sutartį jiems pervestus 60 000 Lt, sumokėti 60 000 Lt baudą
už sutartinių įsipareigojimų pažeidimą, atlyginti nuostolius. Ieškovui perdavus
atsakovams dalį savo lėšų, jis negavo jokių pajamų, negalėjo planuotai plėsti
savo verslo siekiamu įgyti turtu. Atsakovai dėl sutarties pažeidimo gavo naudą
– perleido turtą 240 000 Lt brangiau; šis kainų skirtumas pripažintinas ieškovo
nuostoliais.
II.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo, apeliacinės instancijos teismo nutarties
esmė
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį
patenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovų solidariai 60 000 Lt baudos,
133 Lt preliminariosios sutarties sudarymo išlaidų, 2254 Lt žyminio mokesčio,
501 Lt advokato pagalbos išlaidų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už
priteistą sumą nuo 2006 m. birželio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas bylos dalį dėl 60 000 Lt avanso priteisimo nutraukė, kitą ieškinio dalį
atmetė. Teismas grąžino ieškovui iš valstybės biudžeto 1350 Lt žyminio
mokesčio, iš ieškovo ir atsakovų (solidariai) priteisė valstybei po 10,85 Lt
procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Teismas nustatė, kad ieškovas su atsakovais 2006 m. vasario 24 d.
pasirašė preliminariąją nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria
atsakovai įsipareigojo ieškovui iki 2006 m. birželio 1 d. parduoti du
sandėlius, esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovai 2006 m. kovo 28 d.
dėl šio turto sudarė kitą preliminariąją sutartį su UAB ,,Garbeta“, o 2006 m.
gegužės 31 d. abu sandėlius pardavė šiai bendrovei.
Teismas nurodė, kad šalys 2006 m. vasario 24 d. preliminariosios
sutarties 6.1 punkte nustatė, kad jei pirkimo–pardavimo sutartis nebus sudaryta
nustatytu terminu dėl pardavėjų veiksmų, būsimasis pirkėjas turi teisę atsiimti
pagal sutartį sumokėtus 60 000 Lt, o ketinamų parduoti daiktų savininkai
privalo grąžinti pirkėjui jo sumokėtus 60 000 Lt ir sumokėti 60 000 Lt baudą už
prievolės neįvykdymą ir atlyginti visus dėl prievolės neįvykdymo atsiradusius
nuostolius. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ginčas kilęs dėl vienos šalies
pareigų atlyginti nuostolius kitai šaliai, jeigu esant preliminariajai
sutarčiai nebuvo sudaryta pagrindinė daiktų pirkimo–pardavimo sutartis.
Teismas pažymėjo, kad tiesioginę ieškovo žalą sudaro 2006 m. vasario 24
d. preliminariosios nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo
išlaidos – 133 Lt; kad bauda už draudimo perleisti turtą tretiesiems asmenims
pažeidimą nustatyta sutarties 6.1 punkte. Ieškovas įrodė, kad pagal 2006 m.
balandžio 27 d. sutartį jis turėjo 30 000 Lt išlaidų, susijusių su ketinamų
pirkti daiktų rekonstrukcijos projektine dokumentacija, tai pat nuostolių –
patalpų nuomos išlaidų, kurių nebūtų buvę, jeigu ieškovas būtų nusipirkęs
sandėlius iš atsakovo, todėl šalių sutarta bauda nėra per didelė, todėl ji iki
atsakovų prašomo dydžio – 30 000 Lt – nemažintina.
Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo 240 000 Lt sumą – šalių
preliminariojoje sutartyje suderėtos kainos ir kainos, atsakovų gautos iš UAB
,,Garbeta“, skirtumą pripažinti ieškovo nuostoliais. Teismas nurodė, kad nepaneigta
aplinkybė, jog pradinė šalių suderėta kaina buvo didesnė, bet ieškovas kainą
sumažino. Ieškovas negavo paskolos banke, todėl negalėjo sumokėti už pirkinį.
Preliminarioji sutartis suteikė perdėtą pranašumą ieškovui, kuris yra
verslininkas – juridinis asmuo, todėl jo galimybės yra aiškiai didesnės.
Teismas konstatavo, kad neteisinga, neprotinga ir nesąžininga atsakovų gautą
240 000 Lt kainų skirtumą pripažinti ieškovo nuostoliais.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą,
2007 m. rugsėjo 17 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko
nepakeistą; priteisė iš ieškovo į valstybės biudžetą 6 Lt procesinių
dokumentų įteikimo išlaidų, atsakovams – 4000 Lt išlaidų už advokato teisinę
pagalbą, grąžino ieškovui dalį žyminio mokesčio už apeliacinį skundą – 1400 Lt.
Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažino teisėtu
ir pagrįstu.
III.
Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo
nutartį ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsisakyta
priteisti 240 000 Lt negautų pajamų ir priimti naują sprendimą – priteisti
ieškovui šią sumą. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:
1. Atsakovams atsisakius sudaryti sutartį, ieškovas neteko galimybės
įgyti sandėlius ir prarado turtą, kurio vertė tuo metu buvo 240 000 Lt didesnė,
nei nurodyta preliminariojoje sutartyje. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimu civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006,
nuostoliai turėtų būti priteisiami nustačius, kad atsakovų kaltė yra tyčia. CK
6.165 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios kaltės nebuvo
sudaryta pagrindinė sutartis, privalo atlyginti kitai šaliai jos patirtus
tiesioginius ir netiesioginius nuostolius.
Šioje civilinėje byloje teismai konstatavo aplinkybes, kurios patvirtina
atsakovų tyčią. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime
civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006 konstatavo, kad jei derybas be pakankamo
pagrindo nutraukusi šalis savo elgesiu sukūrė kita šaliai pagrįstą pasitikėjimą
ir įsitikinimą, kad sutartis tikrai bus sudaryta, tai ji, kaip nesąžininga
šalis, privalėtų atlyginti kitai šaliai nuostolius už pagrįsto pasitikėjimo
sugriovimą – ne tik derybų metu turėtas išlaidas, bet ir prarastos galimybės
piniginę vertę (Unidroit Principles of International Commercial Contracts.
Rome, 1994, p. 50-52; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 19 d.
nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2005).
Įstatyme nurodyta, kad gali būti išieškota tik su neteisėtais veiksmais
susijusi nauda. Atsakovų gauta nauda tiesiogiai susijusi su aplinkybe, kad jie
pažeidė savo prievolę pagal preliminariąją sutartį. Atsakovai numatė pasekmių
ieškovui atsiradimą ar bent galėjo jį numatyti. Teismai, nurodę, kad patirti
nuostoliai ieškovui gali būti priteisti tik nustačius priežastinį ryšį tarp
atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtų nuostolių, nepagrįstai nurodė,
kad priežastinis ryšys nebuvo nustatytas, netinkamai išnagrinėjo teisės
doktrinoje įtvirtintas priežastinio ryšio teorijas ir neįvertino visų galimų priežastinio
ryšio rūšių.
2. Teismai neatsižvelgė į ieškovo pateiktus įrodymus apie jo patirtus
nuostolius; nepagrįstai nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių jo patirtus
nuostolius pagrindžiančių įrodymų, taip pažeisdami įrodymų tyrimo ir vertinimo
taisykles.
Teismai nepagrįstai atsižvelgė į atsakovų liudytojo Č. J. K. parodymus.
3. Teismai nepagrįstai nurodė, kad proceso šalių sudarytos
preliminariosios sutarties sąlygos įtvirtino tarp šalių esminę nelygybę.
Teismas neatsižvelgė į CK 6.252 nuostatas, pagal kurias šalių susitarimas dėl
civilinės atsakomybės netaikymo ar jos apribojimo negalioja, jei prievolę
pažeidusios šalies kaltė yra tyčia ar didelis neatsargumas. Tai, kad sutarties
6.2 punkte nebuvo nustatyta pirkėjo pareigos atlyginti visus pardavėjams
atsiradusius nuostolius, nepanaikina visiškos pirkėjo atsakomybės jam
atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį.
Teismai vadovavosi silpnesnės šalies institutu, prieštaraudami Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo praktikai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje
nurodyta, kad vien aplinkybė, jog viena sandorio šalių yra fizinis asmuo,
nesudaro pagrindo teigti, jog ji yra silpnesnioji sandorio šalis. Būtina
atsižvelgti į juridinio asmens vykdomos veiklos pobūdį. Be to, fizinis asmuo gali
būti pripažintas silpnesniąja sandorio šalimi tik vartojimo sutartyse arba
sudarant sutartį pagal kitos šalies iš anksto parengtas sąlygas prisijungimo
būdu. Ieškovas profesionalų paslaugomis derybose nesinaudojo, o atsakovui
derybose atstovavo nekilnojamojo turto agentas.
Teismai akivaizdžiai netinkamai svarbiomis pripažino aplinkybes dėl
paskolos suteikimo ieškovui. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio
proceso kodekso 178 straipsnio nuostatas dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo
šalims. Teismai nepagrįstai atsakovų paaiškinimus, kad ieškovas neturėjo
galimybės gauti paskolos iš banko, pripažino tinkamai įrodančiais šią
aplinkybę.
IV.
Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai prašė apeliacinės instancijos
teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistais,
kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:
1. Derybas dėl turto pardavimo su ieškovu vedė atsakovės tėvas. Ieškovo
iniciatyva buvo pasitelktas nekilnojamojo turto vertintojas. Atsakovai neturėjo
derybų patirties, pasikliovė ieškovo pateikta informacija apie turto kainą.
Atsakovės tėvas turėjo ekonominių sunkumų, todėl atsakovams teko sutikti su gerokai
sumažinta pardavimo kaina.
Civilinės atsakomybės taikymas neleidžia nukentėjusiai šaliai
piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-585/2006). Ieškovas reikalavo priteisti 60 000 Lt baudą ir pripažinti 240
000 Lt ieškovo nuostoliais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos)
atlyginami tik atsižvelgus į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Patirti
netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, o ne
tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d.
nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007). Nors byloje pateikti ieškovo
nuostolius patvirtinantys dokumentai apie 30 000 Lt, tačiau faktiškai ieškovas
patyrė tik 8389 Lt nuostolių. Priteista 60 000 Lt bauda kompensuoja ne tik
faktiškus ieškovo nuostolius, bet ir tai, jog ieškovas iš apyvartos išėmė 60
000 Lt sumą. Taigi ieškovui buvo kompensuoti ne tik tiesioginiai, bet ir netiesioginiai
nuostoliai. Kitų faktiškai turėtų ar patirtų nuostolių ieškovas nepagrindė.
2. CK 6.71-6.75 straipsniuose nenustatytos baudinės netesybos. Pagal
Lietuvos civilinę teisę bendroji taisyklė yra įskaitinių netesybų taikymas. CK
6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad netesybos
įskaitomos į nuostolius. Negautų pajamų (netiesioginių nuostolių), didesnių už
įstatymo preziumuojamus minimalius nuostolius, dydį turi įrodyti ieškovas, jos
turi būti realios, o ne tikėtinos ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m.
spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2006).
3. Teismai padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas dėl ieškovo galimybės
gauti paskolą iš banko.
4. Teismai pagrįstai atsakovus pripažino silpnesniąja sutarties šalimi.
5. Teismų išvados atitinka faktines bylos aplinkybes.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
1. Preliminariosios
sutarties 6.1 punkte šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu bus nutraukta
sutartis dėl pardavėjo kaltės, ieškovas atsiims 60 000 Lt, sumokėtų kaip
avansą, pardavėjas sumokės 60 000 Lt baudą už prievolės neįvykdymą ir atlygins
visus dėl prievolės neįvykdymo atsiradusius nuostolius. Preliminariosios
sutarties 6.2 punkte šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu bus nutraukta
sutartis dėl pirkėjo kaltės, savininkas, t. y. pardavėjas, turės teisę
negrąžinti pirkėjui 60 000 Lt, sumokėtų kaip avansą. Taigi šiomis sutarties
nuostatomis nustatyta aiškiai skirtinga ir nelygi sutarties šalių atsakomybė.
Atsižvelgdami į tai, kad ieškovas yra verslininkas, geriau orientuojasi verslo
reikaluose, tarp jų ir perkant nekilnojamąjį turtą, teismai pagrįstai
konstatavo, kad sutartyje nustatant šalių atsakomybę buvo įtvirtintina esminė
šalių nelygybė. Tokia nelygybė negali būti laikoma sąžininga. Sąžiningumo
reikalavimų turi būti laikomasi tiek sudarant sutartį (preliminariąją sutartį) (CK
6.163 straipsnis), tiek ją sudarius (CK 6.158 straipsnis), tiek ją vykdant (CK
6.4 straipsnis). Teismai, remdamiesi sutarties nuostatų pagrindu, kurios
įvardytos nesąžiningomis, turėjo pagrindą atmesti reikalavimą dėl nuostolių
atlyginimo.
2. Ieškovui 60
000 Lt sumokėti kaip avansas, grąžinti 2006 m. rugpjūčio 8 d. mokestiniu
pavedimu (b. l. 83) ir byla dėl šios dalies nutraukta.
3. Ieškovui iš
atsakovų priteista 60 000 Lt bauda. Teismai konstatavo, kad ši suma atlygina
ieškovo turėtus nuostolius. Bauda yra viena netesybų rūšių (CK 6.71 straipsnio
1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė
teisėjų kolegija 2007 m. spalio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.
3K-7-304/2007 konstatavo, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas –
kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius
sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti
dėl netesybų, nepriklausomai nuo jų rūšies (bauda, delspinigiai, CK 6.71
straipsnio 1 dalis), reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo
patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto
nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti
minimaliais nuostoliais. Netesybos atlieka kompensacinę funkciją. Teismų
praktikoje CK 6.73 straipsnio 1 dalies normoje įtvirtintas netesybų ir
nuostolių santykis aiškinamas kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių
netesybų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje
Nr. 3K-3-1070/2003; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje
Nr. 3K-3-400/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2007 m. spalio 12 d. nutartis byloje Nr.
3K-7-304/2007). Taigi preliminariojoje sutartyje šalių nustatytą 60 000 Lt
baudą teismai pagrįstai konstatavo kaip sumą, atlyginančią ieškovo patirtus nuostolius.
4. Pagal CK
6.249 straipsnio 1 dalį atlyginami tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2006 m.
lapkričio 6 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006,
konstatavo, kad ir ikisutartinių prievolių pažeidimo atveju galimos tokios
faktinės ir teisinės situacijos, kai teisingumo, protingumo ir sąžiningumo
principai reikalautų, kad nukentėjusiai sąžiningai ikisutartinių santykių
šaliai būtų kompensuotos ne tik tiesioginėse derybose dėl sutarties sudarymo
turėtos išlaidos, tačiau taip pat prarastos konkrečios galimybės piniginė
vertė, kurios realumą ši šalis sugebėtų pagrįsti. Taigi pagal šią teismų
praktiką ieškovas privalo įrodyti, kad patyrė nuostolių negautos naudos forma
(CPK 178 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.
3K-3-585/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.
3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).
CK 6.249
straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų
veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti
pripažinta nuostoliais. Ieškovas remiasi šia įstatymo nuostata, teigdamas, kad
atsakovai pardavė sandėlius už 240 000 Lt didesnę sumą negu buvo sutarta
preliminariojoje sutartyje, todėl ši suma yra negauta nauda dėl atsakovų tyčinių
neteisėtų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
plenarinė sesija 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime, priimtame civilinėje
byloje Nr. 3K-P-382/2006, konstatavo, jog sąžininga šalis galėtų reikalauti
pripažinti šią naudą jos nuostoliais, nes faktiškai nesąžiningos šalies gauta
nauda ir yra sąžiningos šalies patirti nuostoliai. Taip pat pirmiau nurodytame
nutarime konstatuota, kad nustatant piniginę prarastos galimybės vertę kiekvienu
atveju labai svarbu įvertinti konkrečios preliminariosios sutarties šalių
sąžiningumą, jų apdairumą ir rūpestingumą. Teisinės preliminariosios sutarties
nevykdymo pasekmės (tarp jų ir prarastos galimybės piniginės vertės
atlyginimas) visada priklauso nuo konkrečių individualios preliminariosios
sutarties ypatumų, jos sudarymo aplinkybių, tikslų, objekto, dėl kurio
tariamasi, specifikos, taip pat teisingumo, sąžiningumo, sąžiningos dalykinės
praktikos ir protingumo kriterijų.
Pažymėtina, kad kaina
gali būti vienas iš įrodymų, patvirtinančių gautą naudą. Tačiau daikto
pardavimas didesne kaina savaime nereiškia, kad kita sutarties šalis dėl to
patyrė nuostolių (negavo naudos). Kaina gali kisti ir dėl subjekto supratimo
apie turto vertę, reklamos, pirkėjų, subjekto sugebėjimo suprasti tikrąją turto
vertę ir kitų įvairių aplinkybių. Atsakovai sudarė kitą preliminariąją sutartį
didesne kaina praėjus tik vienam mėnesiui nuo tos dienos, kai buvo sudaryta
sutartis su ieškovu. Taigi yra pagrįstų abejonių, ar realiai pakito sandėlių
rinkos vertė. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnį
sąvokos „rinkos vertė“ ir „kaina“ yra netapačios ir turi skirtingas reikšmes.
Taigi kainos pokytis dar nereiškia, kad pasikeitė daikto rinkos vertė ir dėl to
ieškovas negavo naudos. Teismai, vertindami ieškovo reikalavimą priteisti
negautą naudą, iš esmės į šiuos kriterijus atsižvelgė. CPK nustatytų įrodymų
vertinimo taisyklių teismai nepažeidė, todėl jų sprendimai paliktini galioti.
5. Prie
atsiliepimo į kasacinį skundą yra pridėtas 2006 m. gruodžio 6 d. pinigų
priėmimo kvitas, iš kurio matyti, kad atsakovė R. Z. sumokėjo advokatui 3500 Lt
už atsiliepimo į ieškovo kasacinį skundą surašymą. Atsiliepime atsakovai prašo
juos priteisti. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su
advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato
darbo ir laiko sąnaudas, bet ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro
2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl
civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo
teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Šių Rekomendacijų 7 ir
8.14 punktuose nustatyta, kad rekomenduojamas už atsiliepimą į kasacinį skundą
maksimalus priteistinas dydis yra minimali mėnesinė alga, taikant koeficientą
2. Šie dydžiai yra maksimalūs. Atsižvelgiant į tai, kad byla nesudėtinga,
advokatė dalyvavo ją nagrinėjant pirmojoje ir apeliacinėje instancijose, todėl
bylos aplinkybės jai žinomos, atsakovams priteistina 1600 išlaidų už
atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 17
d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 3 d. sprendimą
palikti nepakeistus.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Iviltra“ (duomenys
neskelbtini) atsakovams R. Z. ir A. Z. 1600 (vieną tūkstantį šešis šimtus)
Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Zigmas
Levickis
Egidijus Laužikas
Sigita Rudėnaitė