Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-344-651/2015

                                                            Teisminio proceso Nr. 4-43-3-01358-2014-8

                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 48.8

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gegužės 20 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nutarimo,  

n u s t a t ė:

G. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji  pakartotinai per vienerius metus po administracinės nuobaudos paskyrimo už tokius pat veiksmus (duomenys neskelbtini), 2014-10-14 23.40 val., būdama girta (1,41 prom.), žinomai melagingai iškvietė specialiąją tarnybą – policiją. Šiais savo veiksmais G. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 186 straipsnyje.

Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-03-27 nutarimu G. K., padariusiai teisės pažeidimą, numatytą ATPK 186 straipsnyje, skyrė įspėjimą. Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, linkusią daryti teisės pažeidimus, už tokius pat veiksmus per metus laiko baudžiamą ketvirtą kartą, taip pat atsižvelgęs į jos sveikatos būklę, į tai, kad teisės pažeidimas padarytas dėl psichinės būklės, dėl didelio susijaudinimo, taip pat siekdamas ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, G. K. taikė ATPK 301 straipsnio 1 dalį ir skyrė švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje – įspėjimą.

Apeliaciniu skundu Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatas prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-03-27 nutarimą ir priimti naują nutarimą. Nurodo, kad žinomai melagingas specialiųjų tarnybų iškvietimas yra vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sutrikdantis specialiųjų tarnybų darbą, iš ko atsiranda finansinių nuostolių, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį pažeidimą ne tik baudą, bet ir administracinį areštą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų, t. y. apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. G. K. melagingai kviesdama specialiąją tarnybą – policiją – žinojo, kad už pažeidimą, kurį ji daro ne pirmą kartą, gali būti baudžiama, todėl prisiėmė visą atsakomybę už kilsiančias pasekmes. ATPK 301 straipsnio nuostatų taikymui būtinos išskirtinės atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o tai, kad asmuo linkęs daryti teisės pažeidimus dėl sveikatos būklės, negali būti laikoma išskirtine aplinkybe. Apeliantas mano, kad teismo G. K. paskirtas įspėjimas yra neteisėtas, todėl jis turi būti panaikintas ir asmeniui paskirta nuobauda, numatyta pažeisto straipsnio sankcijos ribose.

Skundas tenkintinas.

Remiantis bylos duomenimis matyti, jog skundžiamu nutarimu G. K. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 186 straipsnyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Ginčo dėl šio pažeidimo padarymo nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliaciniame skunde keliamas tik nuobaudos individualizavimo klausimas, t. y. institucijos, surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, manymu, teismas nepagrįstai taikė ATPK 301 straipsnio nuostatas ir administracinėn atsakomybėn patrauktai G. K. nepagrįstai skyrė švelnesnę, nei sankcijoje numatyta, nuobaudą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). ATPK    30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama neperžengiant norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, ribų, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnio nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 301 straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-14 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-13-2013).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apeliaciniu skundu, jog byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui taikyti švelnesnę, nei sankcijoje numatyta, nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi sveikatos problemų – rezidualinį psichikos sutrikimą vartojant alkoholį, negali būti vertinama kaip išskirtinė aplinkybė. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog G. K. savo kaltės nepripažino. Taigi nenustatyta jokių jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, jog G. K. ne kartą bausta už administracinius teisės pažeidimus, tarp jų net 3 kartus už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 186 straipsnyje. Iš minimos pažymos matyti, jog administracinėn atsakomybėn patraukta G. K. jai skiriamų nuobaudų nemoka, turi 4 galiojančias nuobaudas. Tai rodo, kad paskirtos nuobaudos nesulaiko jos nuo naujų administracinių teisės pažeidimų padarymo, o administracinės atsakomybės vengimas, pagal teismų praktiką, paprastai užkerta kelią taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog G. K. padarytas pažeidimas yra eikvojantis ir taip nedidelius specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarantis prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo galimų nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui ir pan., todėl švelnesnės nuobaudos skyrimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio pavojingų veiksmų, sukelti teisės pažeidėjui juntamas neigiamas pasekmes, kurios yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas ir apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, konstatuotina, jog nėra jokio pagrindo pažeidėjai skirti švelnesnę nuobaudą,

ATPK 186 straipsnyje nurodyta, kad žinomai melagingas priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskyrus minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą – 86 Eur – nuobaudos tikslai bus pasiekti ir sulaikys nuo naujų teisės pažeidimų.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutarimas keistinas.  

Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nutarimą:

G. K., padariusiai teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 186 straipsnyje, skirti 86 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų) baudą.

              Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                                                                        Dalia Kursevičienė