Civilinė byla Nr. 2-68-636/2011

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02228-2010-3

Procesinio sprendimo kategorijos

(S)

11.9.10.8.; 15.3.2.; 15.4.; 18.2.2.

MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. birželio 2 d.

Mažeikiai

Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Silva Gerybienė,

sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Daivai Juškuvienei,

dalyvaujant ieškovui L. R. ir jo atstovui advokatui Petrui Labanauskui,

dalyvaujant atsakovės UAB „Baltic Industrial Services“ atstovui advokatui Viliui Jonaičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. R. ieškinį atsakovei UAB „Baltic Industrial Services“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už visą priverstinės pravaikštos laiką priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

ieškovas L. R. 2010-08-18 teismui pateiktame ieškinyje nurodė, kad nuo 2009-05-04 dirbo pas atsakovę UAB „Baltic Industrial Services“ komercijos direktoriumi. Pagrindinės ieškovo darbo funkcijos buvo susijusios su klientų paieška bendrovės teikiamų paslaugų pardavimui, tiekėjų paieška, atitinkamų pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygų aptarimu ir derybomis, bendrovės aprūpinimu įvairiomis darbui reikalingomis medžiagomis. Ieškovas taip pat buvo atsakovės akcininkas, kartu su atsakovės direktoriumi M. C. valdantis po 50 procentų akcijų, 2010-06-28 ieškovui pateikus atsakovės direktoriui pasiūlymą nupirkti ieškovo turimas įmonės akcijas, atsakovės direktorius pradėjo visiškai ignoruoti ieškovą, asmeniškai iš ieškovo nebepriimdavo dokumentų, taip pat pradėjo trukdyti ieškovui atlikti darbo funkcijas – užblokavo banko ir degalų korteles, apribojo skambinimo galimybes, taip pažeisdamas LR DK 229 straipsnyje nustatytą pareigą tinkamai organizuoti darbuotojų darbą, laikytis darbo įstatymų bei kitų teisės aktų, rūpintis darbuotojų poreikiais. 2010-07-15 ieškovui buvo perduotas atsakovės direktoriaus 2010-07-14 įsakymas Nr. P-10 dėl atleidimo iš darbo dėl šiurkštaus darbo pažeidimo ir Priedas Nr. 1 dėl 2009-05-04 darbo sutarties nutraukimo. Ieškovas dėl darbo pobūdžio dažnai važinėdavo į susitikimus ir derybas su klientais bei tiekėjais, todėl negalėjo tuo pačiu metu būti įmonės patalpose, nebuvimas įmonės patalpose dar nereiškė, kad ieškovas nevykdo darbo pareigų. Ieškovas nuo pat darbo pas atsakovę pradžios taip dirbdavo ir dėl to pastabų ar skundų nesulaukdavo, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti LR DK 235 str. 2 d. 9 p. numatyto darbo drausmės pažeidimo. Nurodo, kad nebuvo laikytasi ir drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos, nes ieškovo nebuvo paprašyta pateikti pasiaiškinimo, todėl buvo pažeistas LR DK 240 straipsnis, kuris numato drausminių nuobaudų skyrimo taisykles, atsakovei elgiantis nesąžiningai ir piktnaudžiaujant savo kaip darbdavio padėtimi, tyčia trukdant ieškovui atlikti darbo funkcijas, buvo pažeistos LR DK 35 straipsnio nuostatos. Dėl neteisėto atleidimo ir kitų atsakovės veiksmų ieškovas patyrė didelių dvasinių išgyvenimų, nepatogumų ir emocinę įtampą, tuo ieškovui buvo padaryta neturtinė žala. Ieškovas ieškiniu prašo panaikinti neteisėtą atsakovės direktoriaus 2010-07-14 įsakymą Nr. P-10 „Dėl L. R. atleidimo iš darbo“ bei Priedą Nr. 1 „Dėl 2009-05-04 darbo sutarties Nr. 02 nutraukimo“, pripažinti neteisėtu ieškovo atleidimą iš darbo atsakovės direktoriaus 2010-07-14 įsakymo Nr. P-10 „Dėl L. R. atleidimo iš darbo“ pagrindu ir laikyti, jog 2009-05-04 darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovės yra nutraukta nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, t.y. nuo 2010-07-14, iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir priteisti iš atsakovės 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką, priteisti iš atsakovės šešių mėnesių  vidutinio darbo užmokesčio neturtinę žalą.

Atsakovė UAB „Baltic Industrial Services“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovui darbo vieta buvo skirta atsakovės nuomojamose patalpose, kur ieškovas susitikdavo su klientais ir atlikdavo kitas darbines funkcijas. Nurodo, kad nuo 2010-06-29 iki 2010-07-10 ieškovas neatvyko į darbą, apie neatvykimą į darbą neinformavo nei darbdavio, nei atsakingų administracijos darbuotojų, todėl 2010-07-01 buvo surašytas tarnybinis pranešimas. Ieškovas visą neatvykimo į darbą laikotarpį nepateikė jokių paaiškinimų. Telefonas, banko ir degalų kortelės buvo užblokuotos, nes yra skirtos darbinių funkcijų atlikimui, o ieškovas tuo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių į darbą neatvyko. Ieškovui paštu buvo siųstas 2010-07-09 reikalavimas pateikti pasiaiškinimą, tačiau atsakymo iš ieškovo nebuvo gauta. 2010-07-14 ieškovas atvykęs į darbą, atsisakė priimti reikalavimą pateikti pasiaiškinimą. Todėl ieškovui teisėtai 2010-07-14 buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Prašo ieškovo ieškinį atmesti.

Ieškovas L. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko ieškinyje pateiktus reikalavimus ir paaiškino, kad kartu su atsakovės direktoriumi M. C. valdo po 50 procentų atsakovės akcijų, jo darbas buvo klientų paieška, susitikimai su partneriais, tiekėjais, derybos, sutartys, todėl tekdavo daug važinėti, bendrauti. Pablogėjus santykiams su atsakovės direktoriumi, 2010-06-28 padavė prašymą nupirkti jo turimas akcijas, tačiau po to 2010-07-14 buvo atleistas už pravaikštas, su įsakymu buvo supažindintas 2010-07-15, niekas jokio pasiaiškinimo nei raštu, nei žodžiu neprašė, dar prieš tai buvo užblokuotos banko ir degalų kortelės, ribojamas naudojimasis telefonu, apie tai iš atsakovės nebuvo galima gauti jokių paaiškinimų. 2010-07-14 negalėjo būti savo darbo vietoje ir nepriimti reikalavimo pasiaiškinti, nes tą dieną buvo išvykęs į Vilnių darbo reikalais. Nurodė, kad techniniai darbuotojai jį matydavo vos ne kasdien, nes jeigu ko nors trūkdavo, visada buvo kreipiamasi į jį, mažiausiai kas antrą dieną važiuodavo pas darbininkus, jeigu nebūtų buvęs darbe tas dienas, kai užfiksuotos pravaikštos, tai būtų sustojęs darbas. Prašo tenkinti jo ieškinį.

Ieškovo atstovas advokatas Petras Labanauskas teismo posėdžio metu prašė ieškovo ieškinį tenkinti ir nurodė, kad pasitvirtino ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl nepalankių ieškovui darbo sąlygų sudarymo, ieškovo ignoravimo ir noro juo atsikratyti. Įsakymas dėl ieškovo atleidimo iš darbo neatitinka jam nustatytų reikalavimų, kritiškai vertintinas ir reikalavimas pateikti pasiaiškinimą, kuris galimai buvo surašytas jau po visko tam, kad sutvirtintų atsakovės poziciją. Ieškovas vykdė savo darbo pareigas ir tą dieną, kai jo galimai buvo paprašyta pateikti pasiaiškinimą, buvo Vilniuje darbo susitikime. Ieškovui turi būti atlyginta ir neturtinė žala, kurią jis kaip silpnesnioji darbo sutarties šalis neabejotinai patyrė, kai jam buvo užblokuotos kortelės, nesudaromos sąlygos tinkamai atlikti savo darbo funkcijas, o galiausiai neteisėtai atleistas. Prašo tenkinti ieškinį.

Atsakovės UAB „Baltic Industrial Services“ atstovė A. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad bendrovėje dirba nuo 2009-06-15, ieškovas dirbo komercijos direktoriumi, pagrindinės bendrovės patalpos buvo Žemaitijos g. 46, ieškovas ten turėjo kabinetą, ieškovui kabinetas buvo nuomojamas ir AB „Orlen Lietuva“ gamyklos patalpose. Po to kai 2010-06-28 įteikė pasiūlymą pirkti įmonės akcijas, ieškovas visą savaitę nesirodė darbe, su juo nebuvo galima susisiekti nei telefonu, nei elektroniniu paštu. Išsiuntė pranešimą dėl pasiaiškinimo pateikimo paštu, tačiau atsakymo nebuvo gauta jokio, todėl buvo surašytas įsakymas dėl atleidimo iš darbo už pravaikštas. Ieškovas 2010-06-28 pasirodė ryte ir dingo. Išsiųstas laiškas su reikalavimu pasiaiškinti grįžo neįteiktas.

Atsakovės atstovas advokatas Vilius Jonaitis teismo posėdyje prašė ieškovo ieškinį atmesti ir nurodė, kad ieškovas suplaka du skirtingus teisinius santykius – akcininkų tarpusavio teisinius santykius ir darbuotojo ir darbdavio teisinius santykius. DK 235 straipsnyje įtvirtinta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, už kurį galima atleisti darbuotoją be įspėjimo pagal DK 136 str., laikomas neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną. Kadangi atsakovė pateikė visus įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovo nebuvo darbe ir iš jo buvo pareikalauta pasiaiškinimo, ieškovo pareiga buvo pateikti priešingų įrodymų arba įrodymų, kad darbe jo nebuvo dėl svarbių priežasčių. Tačiau tokių įrodymų ieškovas nepateikė. Liudytojai patvirtina, kad buvo laiko tarpas, kai ieškovo darbo vietoje Gamyklos g. 34 nebuvo. Kritiškai vertintina pažyma, jog ieškovas 2010-07-14 buvo darbo susitikime Vilniuje, ieškovas į tokį susitikimą nebuvo komandiruotas, nebuvo gauta leidimo vykti į tokį susitikimą, gali būti, kad ieškovas šiame susitikime veikė kaip akcininkas, tačiau tai nepašalina ieškovo pareigos būti darbe ir atlikti darbines pareigas. Tai kad reikalavimas pateikti pasiaiškinimą ieškovui buvo siųstas registruotu laišku ir dar papildomai buvo bandoma jį įteikti ieškovui pasirašytinai, rodo, jog atsakovė dėjo visas pastangas, kad gautų ieškovo pasiaiškinimą, todėl per nustatytą laikotarpį pasiaiškinimo negavus, atsakovė turėjo teisę ieškovą atleisti ir be pasiaiškinimo.

Liudytojas S. I. teismo posėdyje parodė, kad 2010 m. birželio-liepos mėnesiais dirbo UAB „Baltic Industrial Services“ šaltkalviu, darbo vieta buvo AB „Mažeikių nafta“ gamykloje, ieškovas į šaltkalvinę atvykdavo bent jau kas antrą dieną, nes jie, kai virindavo ir ko nors pritrūkdavo, iš karto skambindavo ieškovui, jeigu ieškovo dvi savaites nebūtų buvę darbe, nebūtų buvę galima dirbti. Gali patvirtinti, kad ieškovas iki atleidimo dienos buvo darbe.

Liudytojas A. G. teismo posėdyje parodė, kad 2010 m. birželio-liepos mėnesiais dirbo UAB „Baltic Industrial Services“ šaltkalviu, jo darbo vieta buvo AB „Mažeikių nafta“ gamykloje. Taip pat kaip su ieškovu buvo susidorota ir su kitais darbuotojais, įmonėje buvo praktika, kad, nesant svarbių darbų, prasinešus, buvo galima į darbą neatvykti, tačiau tuo ir buvo pasinaudota norint atleisti darbuotojus. Ieškovas rečiausiai du kartus per savaitę atvažiuodavo tam, kad išsiaiškintų ko trūksta darbui. Ieškovo darbas buvo viskuo rūpintis, tiekti, be ieškovo ilgiau trijų dienų nebūtų buvę galima išsiversti.

Liudytojas Š. M. teismo posėdyje parodė, kad 2010-07-15 ieškovui paskambinus, atvyko paliudyti, kad ieškovas teikė raštą įmonės darbuotojams, kurie to rašto nepriėmė, nes atsakovės direktorius jiems neleidęs.

Liudytojas A. K. teismo posėdyje parodė, kad dirbo pas atsakovę darbų vadovu, su ieškovu dažnai susidurdavo, iš pradžių administracijos patalpos buvo Žemaitijos g. 46, vėliau persikėlė į Gamyklos g. 34, tose patalpose ieškovas turėjo savo kabinetą. Viskas prasidėjo tada, kai į komandiruotę turėjo skristi abu direktoriai – M. C. ir ieškovas, bet išskrido tik M. C.. Patvirtina, kad tuo metu įmonėje buvo įtempta atmosfera, visi bijojo dėl savo darbo. Tuo metu direktorius M. C. su ieškovu konfliktavo, t.y. nepriiminėjo vienas iš kito dokumentų, vienas kitam siuntinėjo laiškus. Tikslios datos neatsimena, bet prisimena, kad pasirašė kažkokį dokumentą, tada lyg ir matė R. koridoriuje, bet į jo kabinetą R. nebuvo užėjęs. Žino, kad ieškovui buvo siųsta daug laiškų, nes pats kai kuriuos laiškus veždavo į paštą. Kadangi buvo tik paprastas darbininkas, todėl iš ieškovo dokumentų nepriėmė.

Liudytojas V. M. teismo posėdyje parodė, kad dirbo pas atsakovę vadybininku, iki ieškovo atleidimo buvo dirbęs tik 1 mėnesį, todėl daug negali paaiškinti apie situaciją įmonėje. Tuo metu administracijos patalpos buvo Gamyklos g. 34, kur ieškovas turėjo bendrą kabinetą su direktoriumi M. C.. Ieškovas dažnai užeidavo į jo kabinetą, pasisveikindavo. Patvirtina, kad buvo toks laikotarpis, kai ieškovo ilgą laiką nebuvo darbe.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas L. R. ir atsakovė UAB „Baltic Industrial Services“ (tuomet UAB „Terwal LT“) 2009-04-30 sudarė darbo sutartį Nr. 2, pagal kurią ieškovas neterminuotai buvo priimtas dirbti pas atsakovę komercijos direktoriumi, ieškovui buvo nustatytas 6550,00 Lt mėnesinis atlyginimas, 40 valandų per savaitę, 5 dienų darbo savaitė, ieškovas pas atsakovę pradėjo dirbti 2009-05-04 (t. 1 b.l. 35-36), darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta 2010-07-14 pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. (t. 1 b.l. 24, 39).

Iš esmės byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, ar atsakovė teisėtai ir pagrįstai nutraukė darbo sutartį su ieškovu pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p., šiurkščiai pažeidus darbo pareigas – neatvykus į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (LR DK 235 str. 2 d. 9 p.).

Dėl neteisėto atleidimo

LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. LR DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad atleidimas iš darbo pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą yra drausminė nuobauda. Tokiu būdu atleidimas iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. gali būti taikomas tik esant drausminės atsakomybės pagrindui, šiuo atveju šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui, bei laikantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso XVI skyriuje numatytos drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos.

LR DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, turi raštu pareikalauti, jog darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Taigi, darbdavys spręsdamas klausimą, ar buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas, turi išsiaiškinti visas aplinkybes ir priežastis dėl galimai padaryto darbo drausmės pažeidimo. Darbdavys, vykdydamas LR DK 240 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą, savo rašte darbuotojui turi nurodyti konkretų darbo drausmės pažeidimą, dėl kurio reikalaujama pasiaiškinti, bei protingą terminą pasiaiškinimui raštu pateikti, taip pat turėtų pasiūlyti, kad darbuotojas nurodytų visas aplinkybes, turinčias reikšmės drausminės atsakomybės darbuotojo atžvilgiu taikymui. Šią pareigą darbdavys privalo vykdyti visais atvejais, nes aptariamoji teisės norma jokių išimčių nenumato. Drausminę nuobaudą galima skirti be darbuotojo pasiaiškinimo tik tada, jeigu darbuotojas be svarbių priežasčių per nustatytą terminą nepateikia pasiaiškinimo. Aptariamos teisės normos tikslas ne tik užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiškinti darbdaviui dėl darbo drausmės pažeidimo, kurį, darbdavio nuomone, darbuotojas yra padaręs, bet ir maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, žinotų visas aplinkybes, reikšmingas drausminės atsakomybės taikymui ir drausminės nuobaudos parinkimui. Įstatyme įtvirtinta, kad darbdavio reikalavimas darbuotojui pasiaiškinti turi būti išreikštas rašytine forma, todėl, esant ginčui teisme, aplinkybė, kad darbdavys išreiškė tokį reikalavimą gali būti patvirtinta tik rašytiniais įrodymais (CPK 177 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Darbo kodekso normas, reglamentuojančias daro sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, apibendrinimo apžvalga Nr. 45).

Atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė 2010-07-09 reikalavimą pateikti pasiaiškinimą (t. 1 b.l. 72), kuriuo ieškovas iki 2010-07-14 yra kviečiamas atvykti į atsakovės buveinę ir pateikti pasiaiškinimą dėl neatvykimo į darbą, ir pašto voką (t. 1 b.l. 73), kuris turėtų patvirtinti, jog ieškovui buvo išsiųstas reikalavimas pateikti pasiaiškinimą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovė A. M. patvirtino, kad paštu ieškovui siųstas reikalavimas pateikti pasiaiškinimą grįžo ieškovui neįteiktas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei buvo žinoma, jog paštu siųstas reikalavimas pasiaiškinimui pateikti buvo neįteiktas, negalima pripažinti, kad vien tik išsiuntus registruotą laišką ieškovo buvo tinkamai pareikalauta pateikti pasiaiškinimą, priešingai, atsakovės veiksmai, žinant, kad reikalavimas pateikti pasiaiškinimą buvo neįteiktas, vertintini kaip piktnaudžiavimas savo teisėmis. Papildomai atsakovė pateikė 2010-07-14 paaiškinimą (t. 1 b.l. 74), kuriame nurodyta, jog 2010-07-14 ryte ieškovui buvo įteiktas reikalavimas pateikti pasiaiškinimą, tačiau ieškovas šio reikalavimo nepriėmęs ir išvykęs, šį faktą patvirtina ir dviejų darbuotojų parašai, šie darbuotojai teismo posėdžio metu apklausti kaip liudytojai iš esmės patvirtino faktą, kad ieškovui atsakovės administracijos vadovė A. M. bandė įteikti dokumentus, kurių ieškovas nepriėmęs, todėl galima daryti išvadą, jog ieškovas su reikalavimu pateikti pasiaiškinimą buvo supažindintas 2010-07-14. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta tokių aplinkybių, kurios leistų teigti, kad ieškovas su reikalavimu pateikti pasiaiškinimą buvo tinkamai supažindintas anksčiau. Kritiškai vertintina ieškovo pateikta UAB „SBA naftos kompanija“ pažyma (t. 1 b.l. 119) apie tai, jog ieškovas 2010-07-14 nuo 11 val. iki 12 val. dalyvavo susitikime Vilniuje, nes, teismo įsitikinimu, ši pažyma nepaneigia galimybės, jog ieškovas tą pačią dieną galėjo iš ryto atvykti į atsakovės administracines patalpas, kur jam buvo bandyta įteikti reikalavimą pateikti pasiaiškinimą, ir po to išvykti į susitikimą Vilniuje. Tačiau būtina atsižvelgti į suformuotą teismų praktiką, jog reikalavime pateikti pasiaiškinimą turi būti nustatytas protingas terminas pasiaiškinimui pateikti, tuo tarpu iš bylos aplinkybių matyti, kad 2010-07-14 ieškovą tinkamai supažindinus apie reikalavimą pateikti pasiaiškinimą, jau tą pačią dieną atsakovės direktorius priėmė įsakymą dėl ieškovo atleidimo iš darbo, todėl konstatuotina, jog atsakovė, nesuteikusi protingo termino pasiaiškinimui pateikti, pažeidė LR DK 240 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs, kad formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, jeigu darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1298/2002). Todėl būtina įvertinti, ar buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas. LR DK 235 straipsnio 2 dalyje yra pateiktas pavyzdinis šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašas, kurio 9 punkte nurodyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu yra laikomas neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą).

Atsakovė pateikė 2010-07-01 tarnybinį pranešimą (t. 1 b.l. 71), kuriame nurodyta, kad ieškovas 2010-06-29 neatvyko į darbą ir nepateikė jokios paaiškinamos priežasties. Iš atsakovės pateikto 2010 m. liepos mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio (t. 1 b.l. 76) matyti, kad ieškovui 2010 m. liepos 1, 2, 7, 8, 9 ir 10 dienomis yra sužymėtos pravaikštos. Ieškovas nurodo, kad visas nurodytas dienas dirbo, kartu ieškovas pripažįsta, kad visą darbo dienos laiką nebuvo ir niekados nebūdavo atsakovės administracinėse patalpose, nes jo darbo specifika buvo tokia, kad pastoviai reikėdavo važinėtis, dalyvauti susitikimuose, taip buvo sutarta su bendrovės vadovu ir taip jis dirbo visą laiką. Atsakovė pateikė teismui pareiginius nuostatus komercijos direktoriui (t. 1 b.l. 40-43). Iš tokių komercijos direktoriui priskiriamų funkcijų kaip pakrovimo ir iškrovimo darbų organizavimas (nuostatų 3.2. p.), medžiagų ir technikos tiekimo įmonei, žaliavų ruošimui ir saugojimui pagal tiekimo sutartis vadovavimas (nuostatų 4.1. p.), užtikrinimas, kad ūkinės bei finansinės sutartys su tiekėjais ir žaliavos bei produkcijos vartotojais būtų sudarytos laiku, nuolat plistų tiesioginiai ir ilgalaikiai ūkiniai ryšiai (nuostatų 5 p.), medžiagų bei technikos tiekimo kontrolė (nuostatų 6.1. p.) ir tokių teisių kaip veikimas įmonės vardu, atstovavimas įmonei palaikant santykius su kitais įmonės struktūriniais padaliniais, komercinėmis organizacijomis ir valdžios institucijomis, atsakingomis už komercinę veiklą (nuostatų 15.1. p.), tiekimo, realizavimo ir kitų pavaldžių padalinių veiklos tikrinimas (nuostatų 15.3. p.) darytina pagrįsta išvada, jog ieškovas neišvengiamai turėdavo dalį savo darbo funkcijų vykdyti ne atsakovės administracinėse patalpose, o būdamas išvykęs iš jų. Tai patvirtina ir liudytojų S. I. ir A. G. parodymai, kurie patvirtino, kad ieškovas ne rečiau kaip kas antrą dieną atvykdavo ir aprūpindavo šaltkalvius trūkstamomis medžiagomis, taip pat ir liudytojų A. K. ir V. M. parodymai, iš kurių galima suprasti, kad ieškovas nuolatos nebūdavo savo darbo kabinete. Tai, kad ieškovo darbo pobūdis reikalavo dalį laiko praleisti ne atsakovės administracinėse patalpose, patvirtina AB „ORLEN Lietuva“ pateikta automatizuotos patekimo kontrolės sistemos ataskaita (t. 1 b.l. 94-98), iš kurios matyti, kad ieškovas AB „ORLEN Lietuva“ gamyklos teritorijoje esančias atsakovės išsinuomotas administracines patalpas užsukdavo retai ir jose praleisdavo nedaug laiko. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui už buvimą savo darbo vietoje ne visą darbo dienos laiką iki atleidimo iš darbo nebuvo taikyta drausminė atsakomybė, pripažintina, jog buvo nusistovėjusi tokia tvarka, kad ieškovas savo darbo funkcijas gali vykdyti ir ne atsakovės administracinėse patalpose. Be to, bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovė A. M. paaiškino, jog įsakymai dėl komandiruočių būdavo rašomi tik tada, kai reikėdavo vykti į užsienį, o dėl susitikimų Lietuvoje jokių įsakymų nebūdavo rašoma. Tokiu būdu, drausminei atsakomybei kilti nepakanka vien to, kad ieškovo darbo metu nebuvo atsakovės administracinėse patalpose, būtina nustatyti faktą, kad ieškovas tuo metu nevykdė savo darbo funkcijų. Liudytojai S. I. ir A. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad jų kaip šaltkalvių darbas būtų sustojęs, jeigu ieškovo nebūtų buvę darbe daugiau kaip savaitę, nes ieškovas pas šaltkalvius atvykdavo ne rečiau kaip kas antrą dieną ir aprūpindavo juos trūkstamomis darbo medžiagomis. Kadangi viena iš ieškovo darbo funkcijų buvo medžiagų ir technikos tiekimo organizavimas, todėl laikytina, kad ieškovas savo darbo funkcijas vykdė. Faktą, kad drausminė atsakomybė buvo pritaikyta pagrįstai turi įrodinėti darbdavys, tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas nuo 2010-06-29 iki 2010-07-10 nevykdė savo darbo funkcijų, todėl darytina išvada, kad nebuvo pagrindo pripažinti ieškovą padarius LR DK 235 str. 2 d. 9 p. numatytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, todėl, nesant pagrindo drausminei atsakomybei taikyti, pripažintina, kad ieškovas neteisėtai buvo atleistas iš darbo pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, ko pasėkoje naikintinas atsakovės direktoriaus 2010-07-14 įsakymas Nr. P-10 „Dėl L. R. atleidimo iš darbo“ ir Priedas Nr. 1 „Dėl 2009-05-04 darbo sutarties Nr. 02 nutraukimo“. Taipogi įvertintina ir ta aplinkybė, kad ieškovas L. R. , kol nebuvo kilęs ginčas tarp akcininkų dėl akcijų pardavimo, nebuvo baustas už darbo drausmės pažeidimus ,kas įrodo, kad jis atlikinėjo savo darbines funkcijas nusistovėjusia įmonėje tvarka.

LR DK 297 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtinti du alternatyvūs darbuotojo, kuris buvo neteisėtai atleistas iš darbo, teisių gynimo būdai. Ieškovas ieškiniu prašo taikyti LR DK 297 straipsnio 4 dalį ir negrąžinti jo į darbą, nes grįžus į darbą gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Įvertinus tokias aplinkybes kaip mobiliojo telefono pokalbių, banko ir degalų kortelių blokavimą, atsisakymą priimti pateikiamus ar prašomus pateikti dokumentus, manytina, kad tarp ieškovo ir atsakovės bei kitų atsakovės darbuotojų buvo susidariusi įtempta situacija, kuri gali pasikartoti ieškovą grąžinus į darbą, todėl negrąžinant ieškovo į ankstesnį darbą, jam priteistina LR DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinė išmoka ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, taip pat laikytina, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal LR DK 297 str. 4 d.

Dėl piniginių reikalavimų

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai teisės aktais, kolektyvine ar darbo sutartimis garantuojamas vidutinis darbo užmokestis (jo dalis) ar kelių vidutinių darbo užmokesčių suma, nenurodant konkrečios datos (išeitinė išmoka ir kita), vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas darbuotojo vidutinį darbo dienos užmokestį dauginant iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus. Minėto aprašo 6.2 punkte nurodyta, kad vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestį dalijant iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus, o pagal aprašo 6.1 punktą, apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis. Atsakovė teismui pateikė pažymą apie ieškovui išmokėtą darbo užmokestį (t. 1 b.l. 34), iš kurios matyti, kad ieškovui atsakovė 2010 m. vasario-gegužės mėnesiais apskaičiavo 5000,50 Lt darbo užmokesčio atskaičius mokesčius, 2010 m. birželio ir liepos mėnesius atitinkamai 4526,40 Lt (už 19 darbo dienų) ir 733,64 Lt (už 3 darbo dienas) darbo užmokesčio. Pagal atsakovės pateiktą pažymą ieškovo vidutinis darbo dienos užmokestis yra 238,15 Lt. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-12-24 įsakymo Nr. A1-694 2.1.1. punkte nurodyta, kad esant 5 darbo dienų savaitei, metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius yra 21,2. Todėl ieškovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis, apskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą tvarką, yra 5048,78 Lt atskaičius mokesčius.

Kadangi ieškovas pas atsakovę iki atleidimo dienos išdirbo daugiau nei 12, bet mažiau nei 36 mėnesius, todėl ieškovui priklauso dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (LR DK 140 str. 1 d. 1 p.), kuri atsižvelgiant į apskaičiuotą ieškovo vidutinį darbo užmokestį yra 10097,56 Lt atskaičius mokesčius. Ši išeitinė išmoka yra priteistina iš atsakovės.

Vadovaujantis LR DK 297 straipsnio 4 dalimi, ieškovui priteistinas 238,15 Lt vidutinis darbo dienos užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos (2010-07-14) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2011-06-02), t.y. už 227 darbo dienas, kuris iš viso sudaro 54060,05 Lt. Taip pat ieškovui priteistina 238,15 Lt vidutinio darbo dienos užmokesčio atskaičius mokesčius už kiekvieną darbo dieną nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

LR DK 297 straipsnio 4 dalyje numatytos išmokos paskirtis – kompensuoti neteisėtai atleistam iš darbo darbuotojui dėl neteisėto atleidimo iš darbo negautas lėšas, ši kompensacija atlieka socialinę funkciją – saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo ir kartu prevenciškai veikia darbdavius, kad jie neteisėtai neatleidinėtų darbuotojų. Tačiau minėta LR DK norma turi būti aiškinama atsižvelgiant į LR DK sistemą ir struktūrą, taip pat aiškinant teisės normas būtina užtikrinti, kad normų turinys neprieštarautų teisės principams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartyje D. L. v. UAB ,,Fleming baldai“ byloje Nr. 3K-3-82/2008 konstatuota, kad darbdaviui už darbo teisėje nustatytų reikalavimų nesilaikymą skiriama sankcija gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama; proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams; proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas; šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, kad neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik išvardytus teisės principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų asmenų interesams, kaip antai: kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių sankcijų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis D. L. v. UAB , Fleming baldai“ byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis P. M. v. UAB , Swiss logistic“ byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis F. B., G. R. v. UAB , Neo ranga“ byloje Nr. 3K-3-365/2010). Būtina įvertinti, ar ieškovui priteistinas vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį nėra per didelis. Iš byloje turimos medžiagos matyti, kad atsakovei buvo iškelta bankroto byla ir, nors vėliau nutartis iškelti bankroto bylą buvo panaikinta, manytina, jog atsakovės finansinė būklė nėra gera, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, ieškovui priteistina vidutinio darbo užmokesčio suma už priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo priėmimo dienos yra mažintina vienu trečdaliu iki 36040,03 Lt.

LR DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Darbdavys yra laikytinas stipresniąja darbo teisinių santykių šalimi, todėl darbdavio neteisėti veiksmai, ypač tokie, kuriais sukeliamos sunkiausios teisinės pasekmės, kaip atleidimas iš darbo, neabejotinai paveikia darbuotoją. Byloje nustatyta, kad atsakovė neteisėtai atleido ieškovą iš darbo, todėl ieškovui neabejotinai kilo neigiamų pasekmių, dėl kurių buvo padaryta neturtinė žala, kuri turėtų būti atlyginama. Atsižvelgtina į tai, kad dar iki atleidimo iš darbo ieškovui buvo sudarytos netinkamos darbo sąlygos, t.y. buvo užblokuotos banko ir degalų kortelės, buvo apribotas naudojimasis mobiliuoju telefonu, kas įmonės komercijos direktoriui neabejotinai sudarė netinkamas sąlygas tinkamai atlikti darbo funkcijas. Vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, ieškovo reikalavimas šioje dalyje tenkintinas iš dalies ir iš atsakovės priteistina vieno vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio, t.y. 5048,78 Lt, neturtinės žalos atlyginimo, kas teismo manymu visiškai atlygina ieškovo patirtus išgyvenimus.

Byloje pagal darbuotojo ieškinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau tiesiogiai yra susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (LR CPK 417 str.). LR CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (LR CK 6.210 str. 1 d.). Todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-08-20 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visos su darbo santykiais susijusios sumos ieškovui iš atsakovės yra priteistos jau atskaičius mokesčius. Kadangi darbdavio, o ne teismo pareiga yra apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius valstybei, todėl atsakovė yra įpareigojama nuo ieškovui išmokėtinų sumų apskaičiuoti visus privalomus sumokėti mokesčius ir juos sumokėti į valstybės biudžetą ir Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai įstatymų nustatyta tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Iš atsakovės į valstybės pajamas priteistina 133,00 Lt žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir 1535,59 Lt žyminio mokesčio už visas ieškovui priteistas pinigines sumas. Iš viso iš atsakovės priteistina 1668,59 Lt žyminio mokesčio į valstybės pajamas.

Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai(LR CPK 93 str. 2 d.). Ieškovas byloje patyrė 1210,00 Lt išlaidų už advokato pagalbą (t. 2 b.l. 36), atsižvelgus į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus maksimalius dydžius ,ieškovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pripažintinos pagrįstomis. Ieškovui iš atsakovės priteistina 1210 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Nagrinėjant bylą, susidarė 67,30 Lt pašto išlaidų, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis. Iš atsakovės valstybei priteistina 67,30 Lt pašto išlaidų .

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str., 282 str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti neteisėtu ieškovo L. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atleidimą iš darbo UAB „Baltic Industrial Services“ pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. ir panaikinti UAB „Baltic Industrial Services“ direktoriaus M. C. 2010-07-14 įsakymą „Dėl L. R. atleidimo iš darbo“ Nr. P-10 bei panaikinti 2009-05-04 darbo sutarties Nr. 02 Priedą Nr. 1 „Dėl 2009-05-04 darbo sutarties Nr. 02 nutraukimo“.

Negrąžinti ieškovo L. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), į darbą UAB „Baltic Industrial Services“. Nustatyti, kad darbo teisiniai santykiai tarp ieškovo L. R. ir UAB „Baltic Industrial Services“ yra nutraukti šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti ieškovui L. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės UAB „Baltic Industrial Services“, į.k. 302330409, buv. Žemaitijos g. 46, Mažeikiai, korespondencijos adresas: Gamyklos g. 34, Mažeikiai:

- 10097,56 Lt (dešimt tūkstančių devyniasdešimt septynis litus 56 ct) išeitinės išmokos;

- 36040,03 lt (trisdešimt šešis tūkstančius keturiasdešimt litų 03 ct) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010-07-14 iki teismo sprendimo priėmimo 2011-06-02 ir po 238,15 Lt vidutinio darbo dienos užmokesčio už kiekvieną darbo dieną nuo teismo sprendimo priėmimo 2011-06-02 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

- 5048,78 Lt (penkis tūkstančius keturiasdešimt aštuonis litus 78 ct) neturtinės žalos atlyginimo;

- 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-08-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

- 1210 Lt  (vieną tūkstantį du šimtus dešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „Baltic Industrial Services“, į.k. 302330409, buv. Žemaitijos g. 46, Mažeikiai, korespondencijos adresas: Gamyklos g. 34, Mažeikiai, 1668,59 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus 59 ct) žyminio mokesčio ir 67,30 Lt (šešiasdešimt septynis litus trisdešimt ct) pašto išlaidų valstybės naudai.

Sprendimą dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (5048,78 Lt) priteisimo ieškovui L. R. iš atsakovės UAB „Baltic Industrial Services“ vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                       Silva Gerybienė