Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2025-06-06][nuasmeninta nutartis byloje][II-29-1079-2025].docx
Bylos nr.: II-29-1079/2025
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Telðiø apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Mažeikių rajono savivaldybės administracija 167371234 institucija/pareigūnas, priėmęs nutarimą ATP/AN byloje
Kategorijos:
Nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas (ANK 623 str.)
Skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimas apylinkės teisme (ANK 626 str.)
Ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose apskundimas pirmosios instancijos teismui
Administraciniai nusižengimai, susiję su valdymo tvarka (ANK 497–555-1 straipsniai)
Administracinių nusižengimų teisena

?

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-29-1079/2025

Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00015-2025-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 22.8.3; 22.8.6.

 (S)

 

 

img1 

        TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS        

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2025 m. gegužės 27 d.

Mažeikiai

 

Telšių 

apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jekaterinai Mažonienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai N. G.,

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui M. K.,

Mažeikių

rajono savivaldybės administracijos atstovui N. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo N. G. skundą dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau - ir Institucija) 2025 m. vasario 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-61-ANR_N-16-2025.

 

Teismas

 

nustatė:

        

1.       2025 m. vasario 20 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracija priėmė nutarimą Nr. SAVAD-61-ANR N-16-2025, kuriuo pripažino N. G. kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje ir paskyrė 18,00 Eur baudą. Nurodoma, kad N. G. būdama žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininke, savavališkai, be (duomenys neskelbtini) seniūnijos sutikimo, iš savo žemės sklypo už sklypo ribos į bendro naudojimo teritoriją - (duomenys neskelbtini), gatvės apsaugos zoną, nuvedė paviršines nuotekas, todėl iš sklypo bėgantis polaidžio vanduo išplovė gatvėje suvažinėtą sniego dangą, dėl ko gatvėje susidarė duobės, kurios apsunkina eismą. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų ir žemėtvarkos skyrius informavo, kad esamas drenažo sistemos Nr. 11 rinktuvas „a” pažeistas ir nėra galimybės jo suremontuoti, siūlo (duomenys neskelbtini), savininkams savo lėšomis įsirengti lietaus kanalizaciją, nuvedant drenažo sistemos Nr. 11 rinktuvą „a” į už gatvės esantį Ventos upės slėnį. Prieš vykdant darbus projektą reikia suderinti su esamų komunikacijų savininkais, (duomenys neskelbtini),  seniūnija, Ventos regioniniu parku bei kitomis organizacijomis, o ne savavališkai nuvedant paviršines nuotekas už sklypo ribos be suderinimų. Tokiu būdu N. G. būdama (duomenys neskelbtini), savininke pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktą, kuriame nurodyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Savavališkai iš savo sklypo nuvesdama paviršines nuotekas už sklypo ribų į bendro naudojimo teritoriją N. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, tokiu būdu pažeisdama Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktą, kuriame nurodyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

2.       2025 m. kovo 17 d. teisme gautas, iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos persiųstas, N. G. skundas dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo N. R. 2025 m. vasario 20 d. nutarimo SAVAD-61-ANR_N-16-2025. Pareiškėja skunde nurodė, kad  Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų ir žemėtvarkos skyrius informavo, kad esamas drenažo sistemos Nr. 11 rinktuvas „a“ pažeistas ir nėra galimybės jo suremontuoti, siūlo (duomenys neskelbtini), savininkams savo lėšomis įsirengti lietaus kanalizaciją, nuvedant drenažo sistemos Nr. 11 rinktuvą „a“ į už gatvės esantį Ventos upės slėnį. Prieš vykdant darbus projektą reikia suderinti su esamų komunikacijų savininkais, (duomenys neskelbtini), seniūnija, Ventos regioniniu parku bei kitomis organizacijomis, o ne savavališkai nuvedant paviršines nuotekas už sklypo ribos be suderinimų. Nurodė, kad nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas neteisingai įvertinus faktines aplinkybes, neatsižvelgta į tai, kad vanduo veržiasi iš sulūžusio drenažo rinktuvo iš valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių, bėga ne paviršinis vanduo. Pažymėjo, kad iš žemės sklypo nuvestos ne paviršinės nuotekos, o iš drenažo sistemos besiveržiantis vanduo, kadangi toje vietoje sklypas tvinsta ir kaupiasi vanduo, todėl negali sulaikyti paviršinio vandens. Nors šiuo atveju vanduo veržiasi iš drenažo sistemos, problemos (duomenys neskelbtini) kaime nesprendžiamos, nors šiuo klausimu ne kartą kreiptasi į seniūniją ir savivaldybės administraciją ir vandens veržimasis iš sugedusios drenažo sistemos nėra pareiškėjos veiksmų pasekmė. Todėl ji negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn už ne nuo jos valios priklausančio vandens veržimasi. Šiuo atveju savivaldybės administracija turėdama pareigą priimti ir registruoti fizinių ir (ar) juridinių asmenų, tiesiogiai susijusių su melioruotoje žemėje valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir melioracijos sistemų valdymu ir naudojimu, gretimų sklypų savininkų (naudotojų), kuriems galimai daroma žala dėl kaimyniniame žemės sklype sugedusių melioracijos statinių prašymus dėl melioracijos statinių ir (ar) melioracijos sistemų remonto ir avarinių gedimų šalinimo, savo pareigų neatliko. Vietoje to, kad būtų šalinamas gedimas, savivaldybės administracija nepagrįstai pareiškėją patraukė administracinėn atsakomybėn. Šiuo atveju pareiškėja nenuvedė paviršinių nuotekų iš savo žemės sklypo, nes tai vanduo besiveržiantis iš neremontuojamos drenažo sistemos, todėl jos veiksmuose nėra objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumos, ir esant tokioms aplinkybėms ji negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn. Prašo nutarimą panaikinti ir administracinių nusižengimų teiseną nutraukti.

3.       2025 m. kovo 31 d. teisme gautas Mažeikių rajono savivaldybės atsiliepimas į administracinėn atsakomybėn patrauktos N. G. skundą, kuriame nurodyta, kad N. G. administracinio nusižengimo byloje (ROIK) Nr. 25263702067, dėl padaryto administracinio nusižengimo numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo nutarimu Nr. SAVAD- 61-ANR_N-16-2025, skirta administracinė nuobauda - 18,00 Eur bauda. Administracinė nuobauda skirta už tai, kad N. G. iš savo sklypo nuvedė paviršines nuotekas už sklypo ribos į bendro naudojimo teritoriją. Tokiu būdu N. G. nesilaikydama įstatymuose nustatytos tvarkos, be projekto, nesuderinusi savo darbų su kelio savininku ir kitų komunikacijų savininkais, vykdė savo tariamą teisę, pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktą, kuriame nurodyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų bei padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 518 straipsnyje. Pažymėjo, kad tai jog vanduo veržiasi iš melioracijos sistemos, yra tik spėliojimai, kadangi niekas to nenustatė. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų ir žemėtvarkos skyrius informavo, kad (duomenys neskelbtini), žemės sklypų savininkams bei gretimuose sklypuose melioracijos sistemos įrengtos pagal buvusios „Raudonosios vėliavos“ kolūkio melioracijos projektą Nr. 13, kuris įvykdytas 1977 metais. Drenažo rekonstrukcijos projektas parengtas 1991 m. Gyvenvietė pastatyta vėliau ant esamo 11-to drenažo sistemos rinktuvo „a”. Ant drenažo rinktuvo „a“ (12,5 centimetrų skersmens) pastatyti gyvenamieji namai, kiti ūkiniai pastatai, teritorijos užsodintos gyvatvorėmis bei medžiais. Drenažu nusausintas tinklas skirtas žemės ūkio paskirties žemės plotams sausinti. Kadangi esamas drenažo sistemos Nr. 11 rinktuvas „a” galimai pažeistas, o jei ir pažeistas - tai nežinoma pažeidimo vieta, todėl nėra galimybės jo suremontuoti. Siūloma (duomenys neskelbtini), savininkams savo lėšomis įsirengti lietaus kanalizaciją, nuvedant drenažo sistemos Nr. 11 rinktuvą „a” į už gatvės esantį Ventos upės slėnį. Prieš vykdant darbus projektą reikia suderinti su esamų komunikacijų savininkais. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos specialistai lankėsi N. G. sklype 2025 m. kovo 5 d. ir 2025 m. kovo 12 d., buvo surašytas Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. ST6-4 (toliau - Aktas). Akto 4-ame punkte nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymu, Melioracijos techniniu reglamentu bei Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. Tl-303 „Dėl Mažeikių rajono tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Mažeikių rajono tvarkymo ir švaros taisyklėmis (duomenys neskelbtini), savininkai savavališkai įrengė drenažo išvadą kelio teritorijoje be Mažeikių rajono savivaldybės leidimo. Šie darbai padarė žalą kelio konstrukcijai. Atkreipė dėmesį, kad teigti, jog vanduo veržiasi iš melioracijos sistemos, negalima ir dėl to, kad pagal Akte išdėstytas aplinkybes ir padarytas fotonuotraukas, matyti, kad lietaus nuotekos nuo namo stogo taip pat prijungtos prie N. G. sklype esančio drenažo, dėl ko šios aplinkybės taip pat gali prisidėti prie sklypo tvinimo. Pažymėjo, kad kaip nurodo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų ir žemėtvarkos skyrius, melioracijos sistemos (duomenys neskelbtini), kaime buvo įrengtos 1977 m. ir jos buvo skirtos žemės ūkio paskirties žemės plotams sausinti, gyvenvietė pastatyta vėliau, o jei pažeidimas ir yra, jo vieta nežinoma, todėl privataus sklypo savininkei N. G. ir buvo pasiūlytas sprendimas įsirengti lietaus kanalizaciją, nuvedant drenažo sistemą į už gatvės esantį Ventos upės slėnį. Minėta melioracijos sistema iki šiol nėra inventorizuota ir nėra registruota, tai įrodo registrų centro išrašas, kuriame nėra nurodyta jokių apsaugos zonų dėl melioracinių sistemų. Taigi atsižvelgiant į tai, kad nėra nustatyta N. G. sklypo tvinimo priežastis, o spręsti problemą ji turėjo galimybę įsirengiant lietaus kanalizaciją, nuvedant drenažo sistemą į už gatvės esantį Ventos upės slėnį, todėl taikyta administracinė atsakomybė yra teisėta, nes N. G. išvesdama nuotekas į kelią, net nesvarbu kokios jos būtų: paviršinės ar galimai iš sugedusios melioracijos sistemos, elgėsi neteisėtai, tai yra savavaldžiavo. Jos tyčinį elgesį parodo ir ant kelio zonos sudėti akmenys, kurie trukdė eismo saugumui. Prašo administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo nutarimą Nr. SAVAD-61-ANR N-16-2025, kuriuo skirta administracinė nuobauda N. G. palikti nepakeistą ir jos skundo netenkinti.

4.       Teismo

posėdžio metu skundą pateikusi N. G. parodė, kad nepripažįsta padariusi administracinį nusižengimą. Ji buvo priversta jį padaryti, nes savivaldybė neatsižvelgė į jų prašymus ir skundus gelbėti jų turtą. Prieš keletą metų pastebėjo, kad jų sklype šlapia, klampu, pradėjo virsti medžiai, ir iš žemės sklype pradėjo sunktis vanduo. Vanduo bėgo ir žiemą ir vasarą. Jie patys kreipėsi į seniūniją ir savivaldybę, nes melioracijos tinklai priklauso savivaldybei ir patys konstatavo drenažo problemą. Problemą konstatavo/nustatė, kai vyras kasė ir pamatė, kad sunkiasi vanduo. Tuomet kreipėsi į savivaldybės melioracijos skyrių, jam davė žemėlapius, kuriuos išanalizavęs matė, kad melioracijos atšaka „eina“ eina būtent toje vietoje. Nurodė, kad su vyru priklauso (duomenys neskelbtini), tarybai. Ši problema yra ne tik jų, bet viso kaimo, tik kiti gyventojai nieko nesako. 2024 m. gegužę per susirinkimą visiems (duomenys neskelbtini),  tarybos nariams iškėlė šį klausimą – kreipėsi į seniūnaitę. Seniūnaitė kreipėsi į (duomenys neskelbtini),  seniūną. Seniūnaitė per bendrą „Msng“ grupę pasakė, kad informavo seniūną, kad reikia kreiptis į savivaldybę, seniūnaitė ir kreipėsi į savivaldybę. Šią problemą (duomenys neskelbtini),  taryboje, seniūnaitei „iškėlė“ dar tada, kai vamzdis nebuvo išvestas. Niekas nieko nedarė. Kreipėsi 2024 m. gegužės ir 2024 m. lapkričio mėnesiais. Nesulaukė jokio atsako ir reakcijos, todėl gelbėdami savo turtą išvedė ant kelio vamzdį. Vamzdžio pradžia yra jų sklype, pabaiga - yra šalia kelio. Vamzdis yra įleistas į žemę, vanduo į jį sunkiasi ir bėga ant kelio. Vyras, kai vedė vamzdį, iš kurio sunkiasi melioracijos vanduo, pajungė ir namo lietaus nuotekų vamzdį, bet jie 17 metų ten gyvena, lietaus nuotekos niekur nebuvo pajungtos, kadangi gyvena nuokalnėje, vanduo visada tekėjo ant to pačio kelio, tačiau niekada neturėjo bėdos dėl paviršinio vandens. Abu vamzdžius išvedė savavališkai. Kai ant kelio susidarė ledas, buvo šalnos, jokio paviršinio vandens nebuvo, bet iš žemės vanduo bėgo ištisai. Problema iškilo tada, kai atėjo žiema, iš to vamzdžio pastoviai bėgo vanduo, pradėjo šalti, ir susidarė ledo duobės, žmonėms tapo nepatogu pravažiuoti. Gyventojai pasiskundė seniūnui, seniūnas savo iniciatyva perdavė Mažeikių rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui, juos nubaudė. Šiuo metu prie nuotekų pajungtas lietaus vamzdis pašalintas. Jokių leidimų neprašė, nes apie tai nepagalvojo. Pažymėjo, kad kol ledas neiškilo ant kelio, šios bėdos niekas ir nesprendė. Prieš susidarant ledui ant kelio visur kreipėsi seniūnaitė, turi visus jos susirašinėjimus, tačiau, kai susidarė ledas, ji pati kreipėsi pati ir į (duomenys neskelbtini),  seniūną ir į merę. Dar prieš tai buvo sudaryta komisija, turėjo atvažiuoti apžiūrėti šlapią sklypo vietą pirmąją sausio savaitę, bet komisija neatvažiavo, todėl sausio pradžioje užsiregistravo pas merę. Savivaldybės direktorė ją priėmė kovo pradžioje. Sekančią dieną po pokalbio - kovo 5 d. atvažiavo ir komisija. Buvo atvykę apie penki asmenys, vyras vaikščiojo su jais po kiemą, rodė jiems vietą ir vaizdo įrašą, iš kuriose vietos trykšta vanduo, ji pati taip pat buvo kieme. Savivaldybė tvirtino, kad bėgo paviršinis vanduo, savivaldybės komisija taip pat rašė, kad tai paviršiniai vandenys. Tiesiog nebuvo įsigilinta kad ten yra melioracijos vanduo. Tikslios sunkimosi vietos nefiksavo, nors jie jiems rodė, kur vanduo sunkiasi. Visas dėmesys buvo nukreiptas į lietaus nuotekas, kad tai yra paviršiniai vandenys, tačiau į tikrąją bėdą nekreipė dėmesio. 2025 m. kovo 31 d. gavo raštą, kad savivaldybė pripažįsta, kad ten yra gedimas, bet jie nežino kur ir kokioje vietoje tas gedimas yra, todėl išvadoje parašė, kad jie savo lėšomis šią problemą turi susitvarkyti patys. Šiuo metu yra pateikę prašymą gauti leidimą, kad tą melioracijos atšaką galėtų užaklinti savo lėšomis, kaip nurodyta savivaldybės rašte. Prie skundo pridėtos nuotraukos darytos, kai patys kasė ir fiksavo, norėjo užfiksuoti kur iš žemės sunkiasi vanduo. Kur matosi sniegas, nuotraukos darytos 2024 m. gegužę. Visos nuotraukos buvo teiktos seniūnijai ir savivaldybei. Merės raštą – atsakymą, gavo. Merės rašte nurodyta, kad savivaldybė nežino kurioje vietoje yra gedimai, todėl jie patys savo lėšomis turi tai susitvarkyti. K. Š. – melioratorius, buvo atvykęs. Jis tik apžiūrėjo tą vietą, siūlė sprendimo būdą - savo lėšomis per kelią darytis nutekėjimą į pušyną. Nepaaiškino kodėl turi tvarkytis savo lėšomis. Ant kelio vamzdį išvedė, nes daugiau nebuvo kur išvesti. Žino, kad galima tvarkyti vamzdį tiesiant per kelio apačią, bet ten yra ir vandentiekis, elektra, internetas, todėl patys to padaryti negali, nes turi būti viskas suderinta. Už melioracijos gedimą atsakinga savivaldybė, todėl jie ir kreipėsi į savivaldybę. K. Š. buvo atvykęs ir prieš Viešosios tvarkos skyriaus jiems surašytą nutarimą. Kadangi nebuvo kreipiamas dėmesys į jų bėdą, nebuvo reaguojama, teismo prašo, kad į tai būtų atsižvelgta. Privatų melioratorių jiems atsiuntė K. Š., jie ne patys kreipėsi, melioratorius apžiūrėjęs tą vietą kur šlampa, pasakė, kad toje vietoje „eina“ 12,5 cm vamzdis, jis priklauso valstybei - savivaldybei, nurodė kreiptis į savivaldybę. Iki atkasimo nebuvo žinoma, kad ten yra kitoks vamzdis, nes ir privatus melioratorius, ir iš savivaldybės atstovai, visi sakė, kad ten yra 12,5 cm. vamzdis, kuris priklauso valstybei. Šiuo momentu vanduo nebėga.

5.       Teismo

posėdyje dalyvavęs Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atstovas N. R. prašė skundą atmesti ir palikti savivaldybės administracijos priimtą nutarimą palikti nepakeistą. Pažymėjo, kad iš (duomenys neskelbtini),  seniūno gavo skundą. Seniūnas elektroniniu laišku informavo, kad suderinimų ir leidimo nebuvo, o leidimai reikalingi. Į vietą nuvažiavo Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas, surašė patikrinimo aktą, apklausė liudytoją N. G.. Buvo žiema, negalėjo matyti, kasta ar nekasta, buvo tiesiog savavaldžiavimo požymiai, todėl buvo surašytas protokolas už savavaldžiavimą. Nurodė, kad lietaus nuotekos pajungtos nuo namo stogo pasak specialistų įtakoja vandens kiekio nutekėjimą. Prieš priimant nutarimą kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrių, kurie yra atsakingi už melioracijos priežiūrą Mažeikių rajone. Bendravo ir tarėsi su savivaldybės atstovais. Administracinių nusižengimų registre buvo pateiktas dar nepatvirtintas rašto projektas, kuris buvo pateiktas dokumentų valdymo sistemoje - DVS, bet dar nebuvo pasirašytas Mažeikių rajono savivaldybės merės. Savivaldybės atstovai, su kuriais jis bendravo, jam pateikė to rašto projektą – Mažeikių rajono savivaldybės merės 2025 m. kovo 28 raštą Nr. 81153 - atsakymą N. G., kurio rengėjas yra melioratorius - K. Š.. Prieš priimdamas nutarimą bendravo su juo. Priimant nutarimą rėmėsi Viešosios tvarkos skyriaus patikrinimo aktu, N. G. apklausa ir surašytu protokolu, Mažeikių rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus administracijos merės rašto-atsakymo projektu bei K. Š. konsultacijomis. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nebuvo supažindintas su nepasirašytu merės rašto projektu, bei atlikta neoficialia žodine K. Š. apklausa. Jam buvo pateikta informacija, kad melioracijos projektas buvo įrengtas 1977 m., drenažas buvo skirtas žemės ūkio paskirties žemei. Melioratorius sakė, kad niekas nežino, kas ten gali būti, kokie vandenys teka, gali būti ir paviršiniai, ir melioracijos vandenys dėl senos sistemos, kad melioraciją gali būti pažeidusi ir augalija, nėra galimybės nustatyti gedimų priežasties. Žemės ūkio skyriaus atstovai paaiškino, kad drenažo sistema nėra inventorizuota, nėra registrų centre įrašų, nėra įtraukta į savivaldybės turto apskaitą, kaip inžinerinis statinys, oficialių duomenų nėra. Nutarime parašyta, kad yra pažeistas drenažo sistemos rinktuvas, bet tai bendro pobūdžio informacija, kuri vėliau buvo tikslinta. N. G. buvo paaiškinta, kad vamzdį buvo galima išvesti už gatvės privačiomis lėšomis. Priimant nutarimą turėjo tokią informaciją, kokia yra bylos medžiagoje, todėl jam atrodė, kad tokie veiksmai turi savavaldžiavimo požymių. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini),  kaimo taryba, į kurią kreipėsi N. G. neturi viešojo administravimo įgaliojimų spręsti šių problemų, todėl tik dabar Mažeikių rajono savivaldybės Žemės ūkio skyrius šią problemą sprendžia, be to tam reikalingi projektai, finansavimas ir panašiai. Iki šios dienos nėra nustatyta dėl ko sklype tvinsta. Nutarime nurodyta, kad N. G. pažeidė Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktą, ir dėl to savavaldžiavo, toks sprendimas buvo priimtas, nes buvo žiema. N. G. dalyvavo primanant nutarimą. Mano, kad valstybė valdo melioracijos sistemas. Fizinis asmuo neprivalo, bet gali remontuoti valstybei priklausantį objektą, jeigu laikosi reikalavimų. Melioracijos planai yra Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriuje. Savivaldybė nevykdė jokio projekto, nebuvo atliekami jokie drenažo patikrinimo sistemos remonto rangos darbai. Melioracijos specialistas, turėdamas tam tikrų žinių, tiesiog spėlioja galimus variantus. Nėra tam skirto specialaus projekto, nėra numatyta specialaus finansavimo ir kol kas nėra konstatuota problema, todėl savivaldybė negali remontuoti privatų sklypą. Nurodė, kad šiuo metu ši problema aktyviai sprendžiama. 

6.       Teismo

posėdžio metu apklaustas liudytoju K. Š., parodė, kad yra specialistas-melioratorius. 1977 m. buvo parengtas drenažo projektas. Savivaldybė per DVS sistemą jam atsiuntė raštą dėl drenažo. Nuvyko į sklypą apie balandžio vidurį, tiksliai nepamena kada. Matė, kad sklype yra šlapia žemė. Tai ką matė neatitiko avarinio gedimo sąvokos – nebuvo įgriuvos (siurbimo) arba fontanavimo. Melioracijos sistemos rinktuvai skirti žemės ūkio paskirties žemei, tačiau šiandien ten yra gyvenvietė, kuri užstatyta pastatais, tvoromis ir medžiais, kurie turi šaknis. Pažymėjo, kad ant drenažo statinių negalima statyti pastatų ir sodinti medžių. Kovo 5 d. ir kovo 12 d. patikrinimuose dalyvavo. Matė, kad kaupiasi vanduo, obelis buvo išvirtusi, žemės sklype stovėjo vanduo, tačiau po žeme nieko nesimato, kol neatlikti tyrinėjimo darbai. Dabar ten medžiai suaugę, dideli, jie negali tvarkyti drenažo sistemos, kol yra medžių, savininkas turi išsikirsti medžius. Medžio šaknys užkemša drenažą. Matė iš sklypo išvestus vamzdžius - iš šlapios vietos iki pat gatvės. Nežino kodėl toje žemėje leido statytu namus, matyt kolūkio laikais leido statyti. Gyvenvietėje turi būti išklota lietaus kanalizacija, tačiau (duomenys neskelbtini) nėra išklota lietaus kanalizacija. Yra tik buitinės nuotekos, vandentekis. Drenažo Rinktuvas yra bendras, surenka iš sausintuvo visą vandenį, iš sausintuvo subėga į storesnį vamzdį – rinktuvą. Riktuvas yra (duomenys neskelbtini), sklype, 2 m. nuo tvoros, 1,70 m. po žeme. Niekas nežinojo, kad jis yra toje vietoje. Šeimininkas atkasė ir išsiaiškino. Plonasis vamzdis yra žemės sklypų savininkų, o storasis - valstybės nuosavybė. Storesnis dabar yra nukrypęs nuo projektinio 10 m. į šoną, žemiau, galimai buvo planas, jog bus gyvenvietė, todėl vykdytojai patraukė į šalį, jis dar kažkiek veikia. Sausintuvas pagal projektą toje vietoje neturėjo būti, turėjo būti kitoje vietoje, nežino kodėl jį ten įrengė. Sklypo savininkai nutiesė vamzdį, kuriuo bėga gruntinis vanduo. Vanduo paviršiuje atsirado, kai obels šakos įaugo ir vamzdį ir jį užkišo, užkišo ne 100 proc., bet dalį, todėl vanduo dabar teka paviršiumi. Kai buvo pirmą kartą pas N. G. sklype, buvo ir jos vyras, siūlė jai pasirengti projektą ir nusivesti tą vandenį į kitą gatvės pusę, link miško, regioninio parko teritorijos, nes tai galima buvo nesunkiai padaryti. Buvo suradęs Akmenėje firmą, informavo savininkus, sakė nuvažiuoti pasikalbėti. Kai buvo atvažiavęs statybų skyriaus direktorius, buvo ir jis. Tada lijo, ėjo ieškoti drenažo žiočių, kur jis išteka, nieko nerado, paskui kitą dieną buvo dar atvažiavęs, toje vietoje kur žiotis, buvo priversta lapų, šiukšlių, geležinių daiktų, ten netoli yra kapinės, tikriausiai yra smėlio grunto, todėl vanduo gali nenubėgti, susigerti į gruntą. Būna tokių atvejų, jeigu iš žiočių neišbėga vanduo, susigeria į gruntą per smėlio tarpus. Iš melioracijos pinigų tokių atvejų negalima tvarkyti, nes tie pinigai skirti žemės ūkio paskirties žemei. Savivaldybė nelikviduoja tokio pobūdžio avarijų. Kai buvo rengiamas melioracijos projektas, buvo projektiniai duomenys, ir tie duomenys yra svetainėje geoportalas.lt, bet jie nėra tikslūs, 15 metrų į vieną pusę, 15 metrų į kitą pusę, todėl pirmiausia reikia atkasti, pasižiūrėti. Dabar nebeduoda statybai projektų, jeigu yra neatkasta, nes apsaugos zona yra 5 metrai, ir reikia tiksliai sužymėti. Jeigu Nekilnojamojo turto registre nėra jokių duomenų, kad yra įrengti melioraciniai projektai, savininkai sužino tik tada, kai jau įvyksta avarija. Šios avarijos nešalino, nes vandens pelkė buvo ant sausintuvo, be to, tai nėra žemės ūkio paskirties žemė, o gyvenvietė. 12,5 cm, ir storesni vamzdžiai priklauso valstybei. Sklype vamzdžio storis yra 12,5 cm., kuris priklauso valstybei, bet gyvenvietėje negalima su ekskavatoriumi kasti. Šiais metais šalino keturias avarijas, kurios visos buvo žemės ūkio paskirties žemėje.

7.       Teismo

posėdyje apklaustas liudytojas T. G. parodė, kad yra to paties sklypo savininkas. Prieš keletą metų žolyne pradėjo matytis drėgna vieta. Tam, kad vanduo nestovėtų sklype, prasikasė nedidelį griovį nutekėjimui ir pamatė, kad ten buvo judintas gruntas. Sklype prakastas griovys buvo daugiau nei puse metų, negalėjo nupjauti žolės, šlapo ir namo pamatai. Iš žemės veržėsi vanduo. 2023 m., po audros išvirto obelis. Po žeme dvidešimties centimetrų gylyje užkasė vamzdį ir nuvedė jį į gatvę. Bendruomenės susirinkime informavo seniūnaitę ir bendruomenę apie melioracijos problemą. Seniūnaitė perdavė (duomenys neskelbtini) seniūnui. Kreipėsi į Mažeikių seniūniją, gavo planus, kuriuose matėsi, kad per jų kiemą eina melioracijos sistemą. Kai buvo nuvykęs į savivaldybę negavo jokių nurodymų kaip šią bėdą išspręsti. Į savivaldybę daugiau nesikreipė. Vėliau rudenį seniūnas buvo informuotas dar kartą. Po Naujų metų, kai pradėjo šalti, ant kelio susidarė ledas, tik tuomet seniūnas jau pats pradėjo „kelti“ šią problemą. Drenažinis vanduo ant kelio bėgo iš jų sklypo, dar prieš posėdį buvo atvykęs K., prasikasė ir dar kartą įsitikino, vamzdis buvo užsikišęs, jame buvo žemių. Drenažas dabar veikia. (duomenys neskelbtini),  seniūnas atvažiavęs nebuvo. Seniūnaitė pasakė, kad seniūnas nubaus, jeigu to vamzdžio nepašalins, tačiau daugiau nei puse metų nuo problemos iškėlimo bendruomenėje ir seniūnaitei, nieko nevyko, o vanduo visą laiką bėgo. Komisija, kuri buvo atvykusi nesugebėjo konstatuoti tikrosios problemos, pasvarstė apie drenažą, bet toliau nieko nevyko. Išrašė aktą, kad drenuojamos paviršinės nuotekos. Jie patys nustatė vandens bėgimo problemą, atsikasė drenažą, patys jį išsivalė. K. atvyko po to, kai jie išsiuntė raštą merei. Merės atsakymas buvo gautas kovo 31 d. K. Š. lankėsi daugiau nei vieną kartą. Pirmą kartą sausio mėnesį, vėliau, kai buvo komisija, ir paskutinius du kartus paskutinėmis dienomis prieš posėdį. Sausio mėnesį vandens buvo daug. Vanduo veržėsi iš po žemės. K. Š. siūlė prasikasti, prasivesti vamzdį per kelią į kitą kelio pusę. K. visada akcentuodavo, kad reikia prasikasti. Tai minėjo ir pirmo susitikimo metu. Vamzdis ant kelio buvo išvestas rudenį. Žiemą buvo susidaręs ledas. Ledas ant kelio susidarė iš bėgančio drenažinio vandens. Ant kelio juostos šaligatvyje buvo sudėję akmenis, nes vairuotojai važiuodavo jų sklypo patvoriu, per pievą. Važiavo patvoriu tikriausiai dėl to, kad ant kelio buvo susidaręs ledas. K. siūlė jam privataus melioratorių darbus, buvo su jais susitikęs, bendravo. Jų paslaugų neatsisakė, bet nepriėmė sprendimo pradėti darbus. Lietaus vamzdį pašalino.

8.       Teismo

posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas M. K. prašė teismo skundą tenkinti ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo N. R. 2025 m. vasario 22 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti bei priteisti N. G. iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos išlaidas advokato pagalba apmokėti. Papildomai nurodė, kad ginčas kilo ne dėl baudos dydžio, bet dėl Mažeikių rajono savivaldybės ir (duomenys neskelbtini),  seniūno neveikimo bei Mažeikių rajono savivaldybės melioracijos politikos nevykdymo. Drenažinis vamzdis - sausintuvas, kuris įeina į surinktuvą, sudaro melioracijos sistemą. Kadangi jų diametras 12,5 cm, tai nepriklausomai nuo to, kur jis yra, jis priklauso valstybei, taigi šiuo atveju pats sklypo savininkas savivaliauti negali. N. G. sutuoktinis buvo privertas pats šalinti problemą ir ieškoti kur yra drenažinis vamzdis, jį atkasė, pravalė su trosais bei vandeniu, praplovė bei padarė tai, ko nepadarė savivaldybė. Nutarime buvo siūloma įsirengti lietaus kanalizaciją, nuvedant drenažo sistemos rinktuvą Nr. 11 „a“ į už gatvės esantį upės slėnį, tačiau pasiūlymo atsikasti ir prasivalyti, nebuvo. Pažymėjo, kad bėda buvo lietingu metu, kai buvo daug vandens, rudenį. Iš bylos duomenų matyti, kaip vanduo iš žemės, drenažo, kyla ir tai nebuvo paviršinės nuotekos. 

        Iš administracinio nusižengimo bylos nustatyta:

9.       2025 m. sausio 7 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini),  seniūnijos seniūnas K. K. elektroniniu laišku išsiųstame pranešime Mažeikių rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjui N. R., nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), yra leidžiamas paviršinis vanduo į gatvę. Sukeliama avarinė situacija ir gadinama kelio danga“.

10.       2025 m. sausio 8 d. priimtas administracinio nusižengimo sprendimas (ROIK) Nr. 25263702067. Sprendime nurodyta pažeidimo esmė - N. G., būdama žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, savavališkai, be (duomenys neskelbtini),  seniūnijos sutikimo, iš savo žemės sklypo už sklypo ribos į bendro naudojimo teritoriją - (duomenys neskelbtini),  gatvės apsaugos zoną, nuvedė paviršines nuotekas, todėl iš sklypo bėgantis polaidžio vanduo išplovė gatvėje suvažinėtą sniego dangą, dėl ko gatvėje susidarė duobės, kurios apsunkina eismą. Tokiu būdu N. G. būdama (duomenys neskelbtini), savininke pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktą, kuriame nurodyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų. N. G. pažeidė ANK 518 straipsnio 1 dalį ir jai apskirta 8,00 Eur bauda (b. l. 15-16).

11.       2025 m. sausio 9 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto A. S. 2025 m. sausio 9 d. tarnybiniame pranešime (su fotolentele) nurodyta, kad 2025 m. sausio 8 d. 9.32 val. pagal iš (duomenys neskelbtini),  seniūno gautą pranešimą, nuvykus į (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad iš (duomenys neskelbtini), savavališkai, be (duomenys neskelbtini),  seniūnijos sutikimo už sklypo ribos į bendro naudojimo teritoriją yra nuvestos paviršinės nuotekos bei iš sklypo bėgantis polaidžio vanduo išplovė gatvėje suvažinėtą sniego dangą, todėl gatvėje susidarė duobės, kurios apsunkina eismą. Tokiu būdu (duomenys neskelbtini), savininkas pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktą, kuriame nurodyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Savavališkai nuvedus paviršine nuotekas už sklypo ribų į bendro naudojimo teritoriją (duomenys neskelbtini), savininkas padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 518 straipsnyje (b. l. 24).

12.       2025 m. sausio 15 d. N. G. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje (savavaldžiavimas). Paskirta bauda – 8,00 Eur (b. l. 20-22).

13.       2025 m. sausio 15 d. N. G. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad jos sklype esančiame (duomenys neskelbtini), dėl drenažo sistemos gedimo veržiasi vanduo, atbėgantis drenažo sistema į jos sklypą, todėl ji vandenį nuvedė nuo savo sklypo. Apie problemą buvo informuotas seniūnaitis gegužės 1 d., kuris savo ruožtu informaciją perdavė (duomenys neskelbtini), seniūnijos seniūnui. Papildomai problema iškelta lapkričio mėnesį informuojant seniūnaitį ir seniūną (b. l. 23).

14.       2025 m. sausio 16 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo N. R. rašte Nr. VTS-14, siųstame (duomenys neskelbtini), seniūnijos seniūnui K. K. nurodyta, kad pagal 2025 m. sausio 7 d. gautą pranešimą, dėl (duomenys neskelbtini), gatvę neteisėtai leidžiamo paviršinio vandens, Viešosios tvarkos skyriuje, sklypo savininkei N. G., yra surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje (Savavaldžiavimas). Tyrimo metu buvo nustatyta, kad paviršinės nuotekos iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini),  gatvės apsaugos zoną bėga už žemės sklypo ribų išvestais vamzdžiais. Kelių priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11d. nutarimu Nr. 155 (toliau - Aprašas), 4.1. punkte nustatyta, kad kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją kelio dalį, kelkraščius, skiriamąją kelio juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrengimus su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas. Aprašo 18 punkte nurodyta, kad savavališkai pastatyti ar įrengti objektai, savavališkai sandėliuojamos medžiagos ar daiktai šalinami jų savininko (įrengusio asmens) lėšomis, neatlyginant nuostolių. Savavališkai pastatyti ar įrengti objektai, kelio apsaugos zonoje sandėliuojamos medžiagos ar daiktai šalinami, jeigu per mėnesį nuo rašytinio įspėjimo gavimo dienos jų savininkas arba juos įrengęs asmuo pats jų nepašalina arba per mėnesį nenustatomas jų savininkas ar juos įrengęs asmuo. Nustačius pašalintų objektų, savavališkai sandėliuotų medžiagų ar daiktų savininką (įrengusį asmenį), šis privalo kelius prižiūrintiems asmenims atlyginti šalinimo darbų vykdymo išlaidas. Prašė (duomenys neskelbtini), seniūnijos seniūno priimti sprendimą dėl neteisėtai leidžiamų į gatvę paviršinių nuotekų, kad (duomenys neskelbtini) gatvė atitiktų keliamus reikalavimus bei tinkamai atliktų savo funkciją (b. l. 18).

15.       2025 m. sausio 23 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini), seniūnijos rašte Nr. SE4-86 „Dėl savavališkai įrengtų objektų pašalinimo“ N. G., nurodyta, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini), seniūnija, gavusi skundą, nustatė, kad Mažeikių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) per už šio sklypo ribų išvestus vamzdžius į (duomenys neskelbtini), gatvės apsaugos zoną neteisėtai yra leidžiamas paviršinis vanduo, dėl ko yra gadinamas vietinės reikšmės kelias - Mažeikių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini). Informavo, kad i) Mažeikių rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąraše, patvirtintame Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. Tl-350 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų, automobilių stovėjimo aikštelių sąrašų patvirtinimo“ (Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimo Nr. Tl-409 redakcija), nurodyta, kad Mažeikių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini), yra vietinės reikšmės kėlias, ii) Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Reikalavo iki 2025 m. vasario 3 d. pašalinti Mažeikių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini), gatvę Nr. V-2-59 gadinančius objektus bei įspėjo, jog per duotą terminą neįvykdžius šio reikalavimo bus sprendžiamas N. G. atsakomybės klausimas, o taip pat savavališkai įrengtų objektų pašalinimas Mažeikių rajono savivaldybės lėšomis ir su tuo patirtų išlaidų priverstinio išieškojimo klausimas (b. l. 34).

16.       2025 m. sausio 24 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini),  seniūnijos seniūno K. K. rašte Nr. SEA-87 „Dėl gauto prašymo“ N. G. nurodyta, kad gautas prašymas „Dėl melioracijos problemos (duomenys neskelbtini),  kaimo teritorijoje“ yra išsiųstas Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, nes seniūnija nekompetentinga spręsti šių problemą (b. l. 33).

17.       2025 m. sausio 31 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto A. S. tarnybiniame pranešime Nr. VTTP-19, nurodyta, kad 2025 m. sausio 15 d. N. G. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. SAVAD-61-ANR_P-9-2025, dėl padaryto administracinio nusižengimo numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje. Administracinį nurodymą N. G. turėjo įvykdyti iki 2025 m. sausio 30 d., tačiau 2025 m. sausio 31 d. patikrinus nustatyta, kad administracinis nurodymas neįvykdytas, siūloma 8,00 Eur bauda nesumokėta (b. l. 14).

18.       2025 m. vasario 20 d. priimtas Mažeikių rajono savivaldybės administracijos nutarimas, administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-61-ANR_N-16-2025, administracinėn atsakomybėn patrauktai N. G. už administracinį nusižengimą numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje paskirta sankcijoje nurodyta bauda – 18,00 Eur (b. l. 9-10).

19.       2025 m. vasario mėn. Mažeikių rajono savivaldybės merės R. M. rašte „Dėl melioracijos problemos (duomenys neskelbtini),  kaimo teritorijoje“ nurodyta, kad (duomenys neskelbtini). žemės sklypų savininkams bei gretimuose sklypuose įrengtos melioracijos sistemos pagal buvusios „Raudonosios vėliavos" kolūkio melioracijos projektą Nr. 13, įvykdytas 1977 metais. Drenažo rekonstrukcijos projektas parengtas 1991 metais. Gyvenvietė pastatyta vėliau ant esamo 11-tos drenažo sistemos rinktuvo „a“. Ant drenažo rinktuvo f12,5 pastatyti gyvenamieji namai, kiti ūkiniai pastatai, teritorijos užsodintos gyvatvorėmis bei medžiais. Drenažu nusausintas tinklas skirtas žemės ūkio paskirties žemės plotams sausinti. Bendro naudojimo sistemoms paliekama į abi puses nuo rinktuvo ašinės linijos apsaugos zona po 15 m, kurioje draudžiama statyti statinius, sodinti medžius ir krūmus. Tik tiksliai nustačius (atsikasus) drenažo rinktuvo buvimo vietą ir suderinus su Savivaldybės administracija - po 5 metrus į abi puses nuo drenažo rinktuvo (MTR 1.12.01:2008 melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklės, 53 straipsnis.) Kadangi esamas drenažo sistemos Nr. 11 rinktuvas „a“ pažeistas ir nėra galimybės jo suremontuoti, siūloma (duomenys neskelbtini), savininkams savo lėšomis įsirengti lietaus kanalizaciją, nuvedant drenažo sistemos Nr. 11 rinktuvą „a" į už gatvės esantį Ventos upės slėnį. Prieš vykdant darbus projektą reikia suderinti su esamų komunikacijų savininkais, (duomenys neskelbtini),  seniūnija, Ventos regioniniu parku bei kitomis organizacijomis (b. l. 13).

20.       2025 m. kovo 12 d. Mažeikių rajono savivaldybės Statybos skyriaus vyriausiojo specialisto D. G. faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. ST6-4 su fotonuotraukomis užfiksuota, kad sklype įrengtas paviršiaus drenažas (100 mm), prie kurio prijungta lietaus nuotekų sistema nuo gyvenamojo namo stogo (110 mm.) Drenažo išvadas įrengtas žemiausiojoje vietoje, už sklypo ribos, (duomenys neskelbtini),  gatvės pusėje, maždaug 1,5 m. nuo važiuojamosios kelio dalies. Paprašius savininkų pateikti drenažo įrengimą patvirtinančius dokumentus, jie tokių dokumentų ar leidimų nepateikė. Paklausus, kodėl prieš įrengdami drenažą nesikreipė dėl leidimo, savininkai paaiškino, kad jų sklype pradėjo veržtis vanduo, tikėtina, iš užsikišusio melioracijos sistemos vamzdžio, todėl jie skubos tvarka įsirengė drenažą, nespėdami gauti reikalingų leidimų (b. l .75).

21.       2025 m. kovo mėn. Mažeikių rajono savivaldybės merės R. M. rašte siųstame N. G. „Dėl (duomenys neskelbtini), gatvės (duomenys neskelbtini), kaime“ nurodyta, kad 2025 m. kovo 12 d. buvo surašytas Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. ST6-4 (toliau - Aktas). Akto 4 punkte nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymu, Melioracijos techniniu reglamentu bei Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. Tl-303 „Dėl Mažeikių rajono tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo" patvirtintomis Mažeikių rajono tvarkymo ir švaros taisyklėmis (duomenys neskelbtini), rajone, savininkai savavališkai įrengė drenažo išvadą kelio teritorijoje be Mažeikių rajono savivaldybės leidimo. Šie darbai padarė žalą kelio konstrukcijai. Pažymėjo, kad neįvykdyti reikalavimai, nurodyti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini), seniūnijos 2025 m. sausio 23 dienos rašte Nr. SE4-86 „Dėl savavališkai įrengtų objektų pašalinimo“. Informavo, kad Mažeikių r., (duomenys neskelbtini), melioracijos sistemos įrengtos pagal buvusios „Raudonosios vėliavos" kolūkio melioracijos projektą Nr. 13, kuris įvykdytas 1977 metais. Drenažo rekonstrukcijos projektas parengtas 1991 metais. Gyvenvietė pastatyta vėliau ant esamo 11-tos drenažo sistemos rinktuvo „a". Ant drenažo rinktuvo „a“ (12,5 centimetrų skersmens) pastatyti gyvenamieji namai, kiti ūkiniai pastatai, teritorijos užsodintos gyvatvorėmis bei medžiais. Drenažu nusausintas tinklas skirtas žemės ūkio paskirties žemės plotams sausinti. Kadangi esamas drenažo sistemos Nr. 11 rinktuvas „a“ galimai pažeistas, o jei ir pažeistas - tai nežinoma pažeidimo vieta, todėl nėra galimybės jo suremontuoti. Siūlė (duomenys neskelbtini), savininkams savo lėšomis įsirengti lietaus kanalizaciją, nuvedant drenažo sistemos Nr. 11 rinktuvą „a" į už gatvės esantį Ventos upės slėnį. Prieš vykdant darbus projektą suderinti su esamų komunikacijų savininkais ( b. l. 81).

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

Skundas atmestinas.

22.       ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

23.       ANK 518 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą. Pagal šio straipsnio nuostatas, savavaldžiavimas pasireiškia kaip savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose. Remiantis CK 1.137 straipsnio nuostatomis, asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Todėl, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai. Vadinasi, traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021).

24.       Savavaldžiavimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai ir jų priežastinis ryšys. Veika pasireiškia kaip savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, savo tikros ar tariamos teisės vykdymas. Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo visada yra tikro ar tariamo teisinio santykio subjektas. Nenustačius tokio santykio, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai nekvalifikuotini kaip savavaldžiavimas. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

25.       Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokole ir nutarime administracinio nusižengimo byloje nurodyta padaryto nusižengimo esmė, kad N. G. būdama žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininke, savavališkai, be (duomenys neskelbtini),  seniūnijos sutikimo, iš savo žemės sklypo už sklypo ribos į bendro naudojimo teritoriją - (duomenys neskelbtini), gatvės apsaugos zoną, nuvedė paviršines nuotekas, todėl iš sklypo bėgantis polaidžio vanduo išplovė gatvėje suvažinėtą sniego dangą, dėl ko gatvėje susidarė duobės, kurios apsunkina eismą. Tokiu būdu N. G. būdama (duomenys neskelbtini), savininke pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktą, kuriame nurodyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Savavališkai iš savo sklypo nuvesdama paviršines nuotekas už sklypo ribų į bendro naudojimo teritoriją N. G. padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnyje.

26.       Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

27.       Pažymėtina, kad Pareiškėjos atstovas nesutinka su priimtu nutarimu ir prašo jį panaikinti, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 518 straipsnio 1 dalis), kadangi melioracijos tinklai priklauso savivaldybei. Pažymėjo, kad savivaldybė buvo pasyvi ir nesiėmė spręsti pareiškėjos problemos tada, kai Pareiškėjos sklype buvo vandens, bet dar nebuvo iš sklypo nutiestas vamzdis į kelią. Nurodė, kad pareiškėja negali disponuoti jai nepriklausančiu turtu ir savavališkai priimti dėl valstybei priklausančio turto sprendimų.

28.       Byloje nustatyta, kad N. G. administracinėn atsakomybėn patraukta dėl to, jog savavališkai iš savo sklypo nutiesė vamzdį iš kurio bėgo vanduo ant bendro naudojimo kelio, ir dėl žiemą sušalusio vandens ant kelio atsirado duobės kas apsunkino (duomenys neskelbtini),  gyventojų gatvės eismą. Iš byloje esančio specialisto tarnybinio pranešimo ir fotolentelės prie jo (nutarties 11 punktas) matyti, kad iš pareiškėjos žemės sklypo yra išvestas vamzdis, iš kurio bėgantis vanduo išplovė gatvėje suvažinėtą sniego dangą, dėl ko gatvėje susidarė duobės. Nei administracinėn atsakomybėn patraukta N. G., nei jos sutuoktinis T. G., byloje apklaustas liudytoju, neginčijo, jog jie iš savo žemės sklypo ribų išvedė vamzdį ant kelio, kad jų sklype nebesikauptų iš galimai sugedusios drenažo sistemos besiveržiantis vanduo. Byloje esančios fotonuotraukos, faktinių duomenų patikrinimo vietoje fotofiksacija patvirtina, kad vanduo per vamzdį bėgo ant kelio ir ten kaupėsi.

29.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinė teisena buvo pradėta gavus (duomenys neskelbtini),  seniūno skundą dėl sugadinto kelio, atlikus pirminį patikrinimą neginčijamai nustatyta, kad N. G. žemės sklype buvo įrengtas drenažinis vamzdis, per kurį ant kelio bėgo vanduo.

30.       Teismo

vertinimu, iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad N. G. būdama žemės sklypo savininke savo teises įgyvendino, nesilaikydama įstatymuose nustatytos tvarkos, savavališkai įsirengė drenažo vamzdį, kurį nukreipė į bendro naudojimo kelią (duomenys neskelbtini), per kurį iš jos sklypo bėgo vanduo į kelią, taip jį gadindamas. Nors N. G. nurodė, jog tokius veiksmus atliko dėl to, kad niekas nesprendė vandens kaupimosi jos sklype problemos, tačiau iš surinktos medžiagos matyti, kad iš esmės tik po administracinės teisenos pradėjimo patys žemės sklypo savininkai kreipėsi raštu į Mažeikių rajono savivaldybės administraciją dėl susidariusios situacijos, po ko į jų sklypą atvyko savivaldybės darbuotojas melioratorius K. Š., teikė rekomendacijas kokių veiksmų reikalinga imtis sprendžiant vandens kaupimosi problemą. Liudytojas T. G. teismo posėdžio metu nurodė, jog dar prieš įrengiant drenažo vamzdį jam buvo žinoma, jog vanduo sklype kaupiasi galimai iš melioracijos sistemos, nurodė, jog žodžiu informavo seniūnaitę dėl esamos problemos, tačiau raštu niekur dėl šios problemos nesikreipė, tiesiog iš savo žemės sklypo išvedė vamzdį, kad sklype nebesikauptų vanduo.

31.       Kaip minėta 26 punkte, žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad N. G. būdama žemės sklypo savininke, spręsdama jos sklype besikaupiančio gruntinio vandens problemą, įstatymu nustatyta tvarka nesikreipdama ir neinformuodama apie tai atsakingų institucijų, savavališkai, nesilaikydama nustatytos tvarkos įrengė paviršinį drenažo vamzdį ir nukreipė vandenį į bendro naudojimo gatvę.

32.       Teismas atmeta kaip nepagrįstus skundo argumentus, kad N. G. negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn už vandens veržimasi iš sugedusios drenažo sistemos, tai nėra jos veiksmų pasekmė, nes N. G. buvo patraukta atsakomybėn ne dėl vandens veržimosi iš drenažo sistemos, o dėl to, kad savavališkai per įrengtą vamzdį nukreipė vandens tekėjimą į bendro naudojimo teritoriją – (duomenys neskelbtini),  gatvę. Taip pat teismas atmeta kaip nepagrįstą skundo argumentą, jog į gatvę bėgantis vanduo nėra paviršinės nuotekos, o vanduo iš drenažo sistemos, nes padaryto nusižengimo esmė yra ne vandens kilmė, o neteisėtas jo nukreipimas į bendro naudojimo teritoriją, dėl ko buvo apgadintas kelias.

33.       Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2025 m. vasario 20 d. nutarimas, administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-61-ANR_N-16-2025, yra pagrįstas ir teisingas, priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso normas. Todėl N. G. skundo tenkinti nėra pagrindo.

34.       Atmetus pareiškėjos skundą, išlaidos už advokato teisines paslaugas šioje byloje nepriteistinos.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

administracinėn atsakomybėn patrauktos N. G. skundą atmesti.

Mažeikių

rajono savivaldybės administracijos 2025 m. vasario 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-61-ANR_N-16-2025 N. G., palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutarimą priėmusius Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

 

 

Teisėja                                                                                       Sigita Rozgaitė

 


Paminėta tekste:
  • CK1 1.137 str. Civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas
  • 2AT-23-303/2021