Civilinė byla Nr. e2A-126-854/2026

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00293-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.19.1; 3.4.4.11.2

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės mažosios bendrijos „Generolo štabas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 9 d. sprendimo dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Furniture Component“ pabaigos, priimto likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Furniture Component“ bankroto byloje, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, T. K.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Baltic Furniture Components“ (toliau – bendrovė) iškelta bankroto byla, bendrovės nemokumo administratoriumi paskirtas Irmantas Lengvinas. Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartimi patvirtinta galutinė bankroto ataskaita.

2.       Likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „Baltic Furniture Components“ nemokumo administratorius 2025 m. birželio 17 d. pateikė teismui prašymą priimti sprendimą dėl bendrovės pabaigos.

3.       2025 m. gruodžio 9 d. Kauno apygardos teisme gautas kreditorės mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Generolo štabas“ prašymas atidėti teismo posėdį, kuriame bus sprendžiamas klausimas dėl bendrovės pabaigos, iki bus išnagrinėtas kreditorės pateiktas kasacinis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1117-638/2025 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-985-934/2025, kuriomis atmestas kreditorės prašymas bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apygardos teismas 2025 m. gruodžio 9 d. sprendimu nemokumo administratoriaus prašymą patenkino, pripažino LUAB „Baltic Furniture Components“ veiklą pasibaigusia ir nusprendė ją išregistruoti iš valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro (toliau – JAR).

5.       Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 100 straipsnio reikalavimai yra įvykdyti:

5.1.                      Bendrovės nemokumo administratorius pateikė teismui 2024 m. lapkričio 27 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos skyriaus pažymą, kuri patvirtina, kad bendrovė už aplinkos teršimą bausta nebuvo, duomenų, jog bendrovė turi kitų neįvykdytų aplinkosauginių įpareigojimų, nėra.

5.2.                      Nemokumo administratorius teismui pateikė bendrovės likvidavimo pabaigos balansą ir bendrovės turto nurašymo aktus, kurie patvirtina, kad bendrovė turto neturi.

6.       Teismas atmetė kreditorės MB „Generolo štabas“ prašymą atidėti teismo posėdį, nes Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (Liteko) nenustatyta, kad toks kasacinis skundas yra pateiktas ir priimtas. Atsižvelgdamas į tai, kad nemokumo administratorius atliko visus būtinus veiksmus, o byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo tęsti bendrovės bankroto procedūros, teismas nusprendė, jog yra pagrindas pripažinti bendrovės veiklą pasibaigusia.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7.       Apeliaciniame skunde kreditorė MB „Generolo štabas“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – nemokumo administratoriaus prašymą priimti sprendimą dėl bendrovės pabaigos atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1.                      Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra pagrindas pripažinti bendrovės veiklą pasibaigusia.

7.2.                      Apeliantė 2025 m. gruodžio 8 d. pateikė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1117-638/2025 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-985-934/2025, kuriomis atmestas kreditorės prašymas bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. gruodžio 19 d. nutartimi atsisakė priimti apeliantės kasacinį skundą, tačiau nesuėjus apskundimo terminui yra rengiamas pakartotinis kasacinis skundas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl bendrovės pabaigos, nors klausimas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu dar nėra išnagrinėtas, pažeidė proceso operatyvumo ir nuoseklumo principus, užkirto kelią spręsti dėl atsakingų asmenų civilinės atsakomybės ir bendrovės sandorių nuginčijimo, taip pažeidė kreditorių ir viešąjį interesą.

8.       Atsiliepime į apeliacinį skundą LUAB „Baltic Furniture Component“ nemokumo administratorius Irmantas Lengvinas prašo apeliantės apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 

8.1.                      Apeliacinis skundas nepagrįstas, nes Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1117-638/2025 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-985-934/2025, kuriomis spręstas klausimas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, yra įsiteisėjusios, todėl šis klausimas galutinai išspręstas.

8.2.                      Apeliantė nenurodė konkretaus pažeisto teisės akto ar netinkamai pritaikytos teismų praktikos, turinčių esminę reikšmę kvestionuojant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

8.3.                      Pagal Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 18 d. nutartį apeliantė patikrino viso bendrovės veiklos laikotarpio buhalterinius dokumentus ir pasidarė jų kopijas. Įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 9 d. sprendimui dėl bendrovės veiklos pabaigos, dokumentai bus perduoti saugoti savivaldybės archyvui, neužkertant kelio su jais susipažinti teisėsaugos institucijoms ar kitiems suinteresuotiems asmenims. Net ir pripažinus bankrotą tyčiniu, šioje byloje nebūtų sprendžiami buvusių valdymo organų baudžiamosios ar civilinės atsakomybės klausimai, o juos nagrinėti kitose bylose nebūtų kliūčių.

9.       Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo T. K. prašo apeliantės apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nėra kliūčių užbaigti bankroto procedūrą: nemokumo administratorius atliko visus įstatyme numatytus veiksmus, o byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo jų tęsti.

9.2.                      Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Liteko duomenis, pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo laikyti, jog apeliantės kasacinis skundas yra pateiktas ir priimtas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. gruodžio 19 d. nutartimi atsisakė priimti apeliantės kasacinį skundą, o Liteko sistemoje nėra duomenų apie pakartotinio kasacinio skundo pateikimą.

9.3.                      Pabrėžtina, kad kasacinio skundo pateikimas ar net jo priėmimas kasaciniame teisme nesudaro pagrindo ir nesukuria pareigos stabdyti bylą ar atidėti bendrovės pabaigos klausimo svarstymą, jei bankroto procedūrai užbaigti atlikti visi būtini veiksmai. Priešingu atveju bylos sustabdymas nepagrįstai vilkintų procesą ir prieštarautų operatyvumo bei ekonomiškumo principams.

9.4.                      Atkreiptinas dėmesys, kad byla dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu gali būti nagrinėjama ir po bendrovės likvidavimo. Be kita ko, tokio pobūdžio bylos nagrinėjamos atskirose civilinėse bylose, todėl tai netrukdo užbaigti kitų bankroto procedūrų ir išregistruoti bendrovę. Bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia teisines pasekmes atsakingiems asmenims, o ne pačiai bendrovei. Todėl net jei apeliantė pakartotinai pateiktų kasacinį skundą, o jis būtų priimtas ir bankrotas pripažintas tyčiniu, tai nesudaro kliūčių užbaigti bankroto bylą ir išregistruoti bendrovę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, apeliacinės instancijos teismas patikrina ex officio (savo iniciatyva). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

11.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo LUAB „Baltic Furniture Components“ veikla pripažinta pasibaigusia ir nuspręsta ją išregistruoti iš JAR, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

12.       Kauno apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi bendrovei iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskyrė Irmantą Lengviną. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. spalio 8 d. Teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutartimi patvirtintas, o vėlesnėmis teismo nutartimis patikslintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. balandžio 17 d.

13.       LUAB „Baltic Furniture Components“ nemokumo administratorius 2025 m. birželio 17 d. pateikė teismui prašymą priimti sprendimą dėl bendrovės pabaigos. Kauno apygardos teismas 2025 m. gruodžio 9 d. sprendimu nemokumo administratoriaus prašymą patenkino, pripažino bendrovės veiklą pasibaigusia ir nusprendė ją išregistruoti iš JAR.

14.       Kauno apygardos teisme 2025 m. birželio 25 d. gautas apeliantės prašymas bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu. Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas išskirtas nagrinėti į atskirą civilinę bylą Nr. eB2-1117-638/2025. Teismas 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartimi apeliantės pareiškimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu atmetė. Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nutartimi minėta teismo nutartis palikta nepakeista. Iš Liteko duomenų nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. gruodžio 19 d. nutartimi apeliantės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nutarties peržiūrėjimo atsisakė priimti. Iš Liteko duomenų nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2026 m. vasario 12 d. gautas dar vienas apeliantės kasacinis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1117-638/2025 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-985-934/2025, kurį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2026 m. vasario 23 d. nutartimi taip pat atsisakė priimti.

Dėl juridinio asmens pabaigos

15.       JANĮ 100 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos priima teismas. Nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų nuo galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo dienos kreipiasi į teismą su prašymu priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos (JANĮ 100 straipsnio 2 dalis). Prie šio nemokumo administratoriaus prašymo pridedama: 1) įrodymai, kad atsiskaityta su kreditoriais pagal galutinėje bankroto ataskaitoje nurodytas sumas kreditorių reikalavimams tenkinti; 2) neparduoto turto nurašymo, likvidavimo arba perdavimo aktai; 3) institucijos, vykdančios aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, pažyma dėl atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo; 4) juridinio asmens likvidavimo pradžios ir pabaigos finansinių ataskaitų rinkiniai (JANĮ 100 straipsnio 3 dalis).

16.       Lietuvos apeliacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs iš likviduojamos dėl bankroto įmonės nemokumo administratoriaus dokumentus, būtinus sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens pabaigos, gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, kad atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso veiksmai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės patenkinti likviduojamos dėl bankroto įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-629-241/2020; 2023 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje 2A-232-910/2023). Tokios aplinkybės turi būti itin kruopščiai išsiaiškinamos tais atvejais, kai kreditorius teikia argumentus dėl to, kad bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai ar nemokumo administratorius neišnaudojo visų galimybių tenkinant kreditorių reikalavimus, jog priimti sprendimą dėl likviduojamos dėl bankroto įmonės pabaigos dar nėra pakankamo pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1851/2012). Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad šios materialaus pobūdžio sąlygos vertinimas turi būti atliekamas siekiant įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, jog kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesniu mastu, jeigu būtų atlikti papildomi veiksmai, susiję su bankroto procedūrų vykdymu. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais gali pažeisti ir bankroto proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-980-186/2015; 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-797-178/2015; 2024 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-157-934/2024).

17.       Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo vienintelį nesutikimo su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentą – tai, kad sprendimas dėl bendrovės pabaigos negalėjo būti priimtas, kadangi klausimas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu nebuvo galutinai išspręstas, nesuėjus Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nutarties apskundimo kasacine tvarka terminui. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.

18.       Pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas; tuo atveju, kai yra paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, kuris nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos (CPK 279 straipsnio 1 dalis). Tai lemia aiškinimą, kad civiliniame procese apeliacinės instancijos procesinis sprendimas laikomas galutiniu sprendimu dėl ginčo esmės, o kasacija yra išimtinė, ekstraordinari teismo sprendimų teisėtumo kontrolės forma, tai nėra įprastas civilinės bylos peržiūrėjimo etapas. Šiuo atveju byla dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu baigta ir procesinis sprendimas šiuo klausimu įsiteisėjo ir tapo privalomas, kai Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nutartimi apeliacine tvarka peržiūrėjo Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartį, kuria apeliantės pareiškimas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu atmestas, ir ją paliko nepakeistą. Taigi apeliantė nepagrįstai teigia, jog 2025 m. gruodžio 9 d. teismui priimant skundžiamą sprendimą, bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas dar nebuvo galutinai teismų išspręstas.

19.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal CPK 345 straipsnio 1 dalį kasacinis skundas gali būti paduotas per tris mėnesius nuo skundžiamo sprendimo, nutarties įsiteisėjimo dienos, vadinasi, terminas kasacine apskųsti Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nutartį šiuo metu jau yra pasibaigęs. Pastebėtina ir tai, kad du apeliantės teiktus skundus dėl minėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties kasacinis teismas atsisakė priimti.

20.       Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad net ir vykstantys teisminiai ginčai, kuriuose bankrutavusi bendrovė dalyvauja vienu ar kitu procesiniu statusu (net ir šalimi), patys savaime neriboja galimybės konstatuoti įmonės veiklos pabaigą, esant įstatyme numatytoms sąlygoms (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A‑1197‑330/2017; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1161-450/2021; 2023 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-516-798/2023; 2023 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-220-567/2023, kt.). Priimtas sprendimas dėl juridinio asmens pabaigos neatima teisės iš apeliantės reikšti ieškinį teisme, jei ji mano, kad jos, kaip bankrutavusios bendrovės kreditorės, interesai buvo pažeisti. Kreditorių teisė į teisminę gynybą (finansinių reikalavimų patenkinimą) yra užtikrinama ir po sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos priėmimo, t. y. pasibaigusio juridinio asmens kreditoriai, esant atitinkamiems pagrindams, turi teisę reikšti ir tiesioginius ieškinius dėl žalos atlyginimo priteisimo iš buvusių juridinių asmenų vadovų ir (ar) dalyvių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020).

21.       Atsižvelgdama į tai, kad šiuo atveju visi reikalavimai, numatyti JANĮ 100 straipsnyje, yra įvykdyti (pateikti sprendimui dėl juridinio asmens pabaigos priimti būtini dokumentai), visi įstatyme būtinieji bankroto proceso veiksmai atlikti ir bankroto procedūros visiškai baigtos, išnaudotos visos galimybės patenkinti bankrutavusios bendrovės kreditorių finansinius reikalavimus (remiantis galutine bankroto ataskaita, lėšų kreditorių reikalavimams tenkinti nebuvo skirta), teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamu sprendimu LUAB „Baltic Furniture Component“ pripažino pasibaigusia. Apeliantė apeliacinio skundo argumentais neįrodė, kad bendrovės bankroto procedūra negalėjo būti baigta ir yra aplinkybių, dėl kurių ji turėtų būti tęsiama.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

22.       Apibendrindama nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso bei materialiosios teisės normas, tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo sprendimui dėl LUAB „Baltic Furniture Component“ pabaigos priimti buvimo. Apeliantės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

23.       Trečiasis asmuo T. K. pateikė duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme jis patyrė 756,25 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Trečiojo asmens, kurio procesinė pozicija buvo priešinga apeliantei, patirtos išlaidos už teisinę pagalbą atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.11 punktas), teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad jos, atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės jam priteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

                Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

            Priteisti iš kreditorės mažosios bendrijos „Generolo štabas“, juridinio asmens kodas 305433567, trečiajam asmeniui T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 756,25 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt šešių eurų 25 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.