Administracinė byla Nr. I-4944-281/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07838-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 14.7; 74.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės, dalyvaujant pareiškėjui T. S., atsakovės atstovei Janinai Žukauskienei, trečiajam suinteresuotam asmeniui E. L. ir trečiojo suinteresuoto asmens VĮ „Vilniaus regiono keliai“ atstovui Tadui Sobenkai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. S. skundą atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys – Elektrėnų savivaldybė, VĮ „Vilniaus regiono keliai“ ir E. L., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

n u s t a t ė :

pareiškėjas T. S. 2013-12-16 teismui padavė skundą, kurio reikalavimus patikslino 2014-01-09 rašte ir prašo teismo: 1) panaikinti Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Kelių direkcija, Direkcija) 2013-11-21 sprendimą Nr. (6.1)2-6762 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Direkciją, vadovaujantis Kelių techninio reglamento KTR 1.01.2008 „Automobilių keliai“ 8., 18, 157, 158, 162 p. reikalavimais, suprojektuoti ir valstybinės reikšmės kelių priežiūrai ir plėtrai skirtomis lėšomis įrengti nuovažą/sankryžą nuo krašto kelio Nr. 108 Vievis-Maišiagala-Nemenčinė į vietinės reikšmės kelią Varliškių k. ruože tarp 2,052 km ir 2,400 km (b. l. 1-5, 27-28).

Pareiškėjas nurodo, kad jis nuo 2013-10-21 yra žemės sklypo, kurio unikalus Nr.4400-0639-9106, esančio Balceriškių k.v., Elektrėnų sav., Varliškių k., savininkas. Prieš įsigydamas minėtą sklypą pagal viešai prieinamą informaciją - VĮ Registrų centro Nekilnojamo daikto kadastro žemėlapį - įsitikino, kad iki šio sklypo yra numatytas 4 metrų pločio vietinės reikšmės kelias. Minėtas kelias, kuriuo būtų galima pateikti į šešis sklypus, buvo suprojektuotas 2004 m. Elektrėnų savivaldybės Balceriškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, vadovaujantis LR Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 Įsakymu Nr.207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos 32.3 punkto nuostatomis, tačiau  iki šiol nei vietinės reikšmės kelias, nei nuovaža į šį kelią neįrengti. Sužinojęs, kad pagal parengtą rekonstrukcijos techninį projektą bus skelbiamas krašto kelio Nr.108 Vievis-Maišiagala-Nemenčinė konkursas rekonstrukcijos darbams ir siekdamas išsiaiškinti, ar techniniame projekte tarp 2,052 km ir 2,400 km numatyta įrengti nuovažą į vietinės reikšmės kelią, 2013-10-21 kreipėsi į projekto rengėją UAB “Kelprojektas". Pastarasis atsakė, kad minėtos nuovažos įrengimas neįtrauktas į projektą, nes užsakovas VĮ "Vilniaus regiono keliai" nebuvo pateikęs tokio reikalavimo. Pareiškėjas 2013-10-22 kreipėsi į VĮ „Vilniaus regiono keliai“ dėl galimybės įtraukti nuovažą į rekonstrukcijos techninį projektą ir 2013-10-23 gavo atsakymą, kad techninis projektas yra parengtas ir rengiamasi skelbti viešąjį pirkimą, todėl jokių projekto koregavimų nebus, taip pat pažymėjo, kad iki projektavimo darbų pradžios minėtoje vietoje fiziškai jokio nuvažiavimo nebuvo. 2013-10-24 pareiškėjas kreipėsi į Direkciją ir 2013-11-21 gavo Direkcijos Sprendimą, kuriuo ji atsisakė į krašto kelio Nr.108 Vievis-Maišiagala-Nemenčinė rekonstrukcijos techninį projektą įtraukti papildomą nuovažą į suprojektuotą vietinės reikšmės kelią. Pareiškėjas nurodo, kad nuovažos įrengimo problema atsirado dėl dviejų valstybės institucijų aplaidaus darbo, nes Elektrėnų savivaldybė 2004 m. suprojektuoto vietinės reikšmės kelio projekto nederino nei su Direkcija, nei su VĮ „Vilniaus regiono keliai“, taip pat neįtraukė šio kelio į Kelių informacinę sistemą, o VĮ „Vilniaus regiono keliai“, rengdama projektą vadovavosi ne dokumentais, tačiau vizualiniu įsitikinimu, nors tiek techninio projekto topografinėje nuotraukoje, tiek VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje buvo aiškiai parodytas vietinės reikšmės kelias, kas patvirtina aplinkybę, jog statytojas neužtikrino, kad projektas būtų ruošiamas įvertinus ir faktinius, ir kadastro duomenis. Pažymi, kad sankryžos ir nuovažos nuo pagrindinio kelio į šalutinius kelius yra neatskiriama valstybinės reikšmės kelio dalis, todėl Direkcija, vadovaudamasi kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ (toliau – ir Kelių techninis reglamentas, Reglamentas) 167 punktu, negali reikalauti žemės sklypų savininkų savo lėšomis įrengti nuovažą, apie kurios įrengimo būtinybę ji žinojo techninio projekto rengimo stadijoje. Sprendime pateikiama klaidinga informacija, jis priimtas neįsigilinus į pareiškėjo prašymo esmę, be to, nors pareiškėjas prašė Direkcijos vadovautis Reglamento 162 punktu, pastaroji Sprendime vadovavosi Reglamento 165 punktu. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad toje kelio atkarpoje, kurioje prašoma įrengti nuovažą, automobilių greitis yra ribojamas iki 70 km/h, o pagal statybos techninio reglamento STR 2.06.03:2001 „Automobilių keliai“ 299.2 punktą, kai greitis 50 km/h < V < 90 km/h, nuovažų skaičių reikia kiek galima apriboti. Pabrėžia, kad patekimas į jo sklypą yra numatytas naudojantis suprojektuotu vietinės reikšmės keliu, kuris betarpiškai jungiasi su valstybinės reikšmės keliu, todėl neaišku, kokiais teisės aktais Direkcija vadovaujasi siūlydama numatyti tiesioginį nuvažiavimą iš valstybinės reikšmės kelio į vietinės reikšmės kelią nustatant gretimų sklypų kelio servitutus. Teigia, kad vietinės reikšmės kelias buvo suprojektuotas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, o servituto klausimas nebuvo ir negali būti svarstomas, kadangi servituto registracijai yra svarbu, kad servitutas, kaip daiktinė teisė, būtų nustatytas (įstatymu, sutartimi, administraciniu aktu ar teismo sprendimu) ir būtų realus. Valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelių susikirtimas turi būti nagrinėjamas ne servituto nustatymo, o sankryžos/nuovažos įrengimo aspektu, nes pagal Reglamento 8.8 p. nuostatas sankryža yra kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro minėti kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai.

2014-01-29 pareiškėjas pateikė teismui papildomus paaiškinimus (b. l. 53-54), kuriuose nurodė, kad atsakovės teiginys, jog pareiškėjas gali patekti į savo sklypą per kitus žemės sklypus ir šį faktą patvirtina pats pareiškėjas, neatitinka tikrovės, nes kreipdamasis į Direkciją pareiškėjas plane aiškiai nurodė kelią, apie kurį teiraujasi. Jokių kelių per kitus žemės sklypus nebuvo ir jie negalėjo būti nurodyti, o atsakovės pateikta ištrauka iš interneto su ortofotonuotrauka nėra įrodymas, patvirtinantis, kad teisiškai ten yra kelias. Atsakovė klaidingai teigia, kad pagal Nekilnojamo turto kadastro žemėlapį ginčo vietoje nėra jokio kelio, o yra tarpas tarp privačių žemės sklypų ir ignoruoja VĮ Registrų centro Vilniaus filialo patvirtintą žemės sklypo planą bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004-06-14 įsakymu Nr. 2.3-4513-42 patvirtintą žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuriame parodyta, kad viena sklypo kraštinė ribojasi su 4 m pločio keliu, o kelias nėra tarpas tarp žemės sklypų. Be to, pati atsakovė Sprendime patvirtina kelio buvimo faktą teigdama, kad 2004 metais Elektrėnų savivaldybės Balceriškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte 4 m pločio kelias buvo suprojektuotas, tačiau šiam keliui nuovaža nuo krašto kelio akivaizdžiai nesuprojektuota. Techniniame projekte yra užfiksuotas bendro naudojimo kelias, tačiau nepažymėta nuovaža į tą kelią, o geodezinė topografinė nuotrauka patvirtina faktinę aplinkybę, kad techninio projekto rengimo metu atsakovei buvo žinoma apie bendro naudojimo kelio egzistavimą. Atsakovė sąmoningai nutyli faktą, kad Vilniaus apskrities Elektrėnų savivaldybės Vievio seniūnijos Balceriškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas Nr.5, patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007-05-23 įsakymu Nr. 2.3-5187-42, buvo derintas su VĮ „Vilniaus regiono keliai“, todėl ji klaidingai teigia, kad 2013 m. rengiant techninį projektą jai nebuvo žinoma informacija apie suprojektuotą 4 m pločio bendro naudojimo kelią į pareiškėjui priklausantį žemės sklypą, be to, viešai paskelbtame minėtame žemėtvarkos projekte yra nurodytas kelio plotis - 4 m.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė ir prašė jį patenkinti skunde nurodytais motyvais.

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 38-41). Paaiškino, kad Direkcija, nagrinėdama pareiškėjo 2013-10-24 prašymą, tinkamai taikė LR Kelių įstatymo ir Reglamento nuostatas bei vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 str. numatytais principais, Sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas ir atitinka VAĮ 8 str. reikalavimus. Direkcija, nagrinėdama pareiškėjo 2013-10-24 prašymą, nustatė šias aplinkybes: pareiškėjas gali patekti į savo sklypą per kitus žemės sklypus, ką patvirtina ir pats pareiškėjas; pagal Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapį, ginčo vietoje nėra jokio kelio (tuo labiau nuovažos), o tarp privačių žemės sklypų yra tarpas; rengiant krašto kelio Nr. 108 Vievis-Maišiagala-Nemenčinė 0,00-6,00 km ruožo rekonstrukcijos techninį projektą, visos iki projektavimo pradžios teisėtai įrengtos sankryžos ir nuovažos į esamus bendrojo naudojimo šalutinius kelius, sodybas ar kitus objektus buvo užfiksuotos topografinėje geodezinėje nuotraukoje ir jas numatyta rekonstruoti, o pagal techninio projekto rengimo metu parengtą topografinę geodezinę nuotrauką pareiškėjo pageidaujamoje vietoje (2,30 km, dešinėje pusėje) nėra užfiksuota nei nuovažos, nei jokio bendrojo naudojimo kelio, todėl šios nuovažos įrengimas techniniame projekte buvo pagrįstai nenumatytas; Vilniaus apskrities Elektrėnų savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemoje pareiškėjo pageidaujamoje vietoje nėra numatyta nei esamų, nei projektuojamų vietinės reikšmės viešųjų kelių, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo techniniame projekte numatyti nuovažą; 2004 m. rengiant Elektrėnų savivaldybės Balceriškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, nei šio projekto organizatorius (Vilniaus apskrities viršininko administracija), nei šio projekto rengėjas nesikreipė į Direkciją ar kelio valdytoją VĮ „Vilniaus regiono keliai“ su prašymu išduoti projektavimo sąlygas nuovažai į minimą vietinės reikšmės kelią įrengti, todėl projektuojamo kelio prisijungimo prie krašto kelio vieta nebuvo suderinta, taip pat nebuvo gauta jokių kitų fizinių ar juridinių asmenų prašymų ar paraiškų šiuo klausimu. Nurodo, kad pareiškėjas reikalavimą įrengti nuovažą grindžia negaliojančio statybos techninio reglamento STR2.06.03:2001 „Automobilių keliai“ 299 punktu. Atsakovės teigimu, rengiant krašto kelio Nr. 108 Vievis-Maišiagala-Nemenčinė 0,00-6,00 km ruožo rekonstrukcijos techninį projektą, pareiškėjo minima nuovaža pagrįstai nenumatyta parengtame techniniame projekte, nes jai įrengti niekada nebuvo išduota projektavimo ar prisijungimo sąlygų, jos vieta nesuderinta su kelio valdytoju, o minimas bendrojo naudojimo kelias neužfiksuotas geodezinėje topografinėje nuotraukoje. Be to, techniniame projekte suprojektuoti ir numatyti naujos nuovažos įrengimą pareiškėjo pageidaujamoje vietoje nėra galimybių, nes pagal Reglamento 165 punktą, nuovažos kiekvienoje krašto kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 500 m, o šiuo atveju nuo pareiškėjo pageidaujamos vietos apie 200 m atstumu abiem kryptimis yra įrengtos nuovažos.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašė skundą atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Vilniaus regiono keliai“ atsiliepime į skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, iš esmės nurodydamas analogiškus motyvus kaip ir atsakovė (b. l. 48-50).

Trečiojo suinteresuoto asmens VĮ „Vilniaus regiono keliai“ atstovas teismo posėdžio metu pareiškėjo skundą prašė atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. L. teismo posėdžio metu skundą palaikė ir prašė jį patenkinti.

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad pareiškėjas T. S. 2013 m. spalio 24 d. Direkcijai pateikė prašymą „Dėl krašto kelio Nr. 108 Vievis-Maišiagala-Nemenčinė rekonstrukcijos techninio projekto sprendinių“. Jame prašė įtraukti į techninį projektą bei rekonstrukcijos metu įrengti papildomą nuovažą kelyje Nr. 108  tarp PK 22+00 ir PK23+50 (b. l. 20-21).

Direkcija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2013 m. spalio 24 d. prašymą, į jį atsakė  2013 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. (6.1)2-6762 „Dėl 2013-10-24 prašymo“, kuriuo iš esmės atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą (b. l. 7-8).

Sprendimą Direkcija motyvavo tokiais esminiais argumentais: 1) 2004 metais Elektrėnų savivaldybės Balceriškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte nors ir buvo suprojektuotas 4 m pločio kelias, tačiau nuovaža nuo krašto kelio nebuvo suprojektuota; 2) pagal teisės aktus projektavimo sąlygos projektuojant nuovažas nuo kelio yra  privalomos, tačiau 2004 m. Elektrėnų savivaldybės Balceriškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, nei jame suprojektuoto vietinio kelio prisijungimo prie valstybinės reikšmės krašto kelio vieta 2004 metais nebuvo derinti su Direkcija ar VĮ „Vilniaus regiono keliai“; 3) dėl saugaus eismo reikalavimų sankryžų su šalutiniais keliais ir nuovažų nuo valstybinės reikšmės kelių kiekis ribojamas Reglamento 165 nuostatomis, o šiuo atveju vos apie 200 metrų atstumu nuo pareiškėjo žemės sklypo ribų abejomis kryptimis jau yra nuovažų; 4) teisės aktai nenustato prievolės valstybės lėšomis įrengti nuovažas į kiekvieną žemės reformos metu suprojektuotą žemės sklypą; 5) pareiškėjo prašyme nurodytoje vietoje niekada anksčiau kartu su kelio projektu ar pagal kelio valdytojo atskirai išduotas prisijungimo sąlygas nebuvo suprojektuotos ir įrengtos nuovažos; 6) patekimo į pareiškėjo žemės sklypą klausimas gali būti sprendžiamas kitais būdais (pavyzdžiui, naudojantis kitais vietinės reikšmės keliais arba gretimuose žemės sklypuose nustatytais kelio servitutais ir pan.).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo atsisakyta įtraukti į techninį projektą pareiškėjo prašomą įrengti papildomą nuovažą kelyje Nr. 108  tarp PK 22+00 ir PK23+50, teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos automobilių kelių plėtojimo, priežiūros ir naudojimosi jais teisiniai pagrindai reglamentuojami 1995 m. gegužės 11 d. Lietuvos Respublikos kelių įstatyme Nr. I-891 (2002-10-03 įstatymo Nr. IX-1113 redakcija) (toliau – ir Kelių įstatymas), kurio 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog kelias yra inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui, o šio straipsnio 14 dalis nustato, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos yra Vyriausybės įsteigta institucija, organizuojanti bei koordinuojanti valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą bei plėtrą. Vadovaujantis Kelių įstatymo 3 straipsnio 1-3 dalių nuostatomis, keliai skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius; valstybinės reikšmės keliai skirstomi į magistralinius, krašto ir rajoninius kelius, o vietinės reikšmės keliai skirstomi į viešuosius kelius ir vidaus kelius. Pagal Kelių įstatymo 4 straipsnio 2 – 3 dalis, valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei, vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. Vadovaujantis Kelių įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3-4 punktais, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos  vykdo valstybinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų užsakovų ir šių darbų organizavimo funkcijas, o vietinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros užsakovo funkcijas vykdo jų savininkai ir (ar) valdytojai (Kelių įstatymo 5 straipsnio 4 dalis). Pagal Kelių įstatymo 8 str. 2 dalį, keliai projektuojami, tiesiami, statomi, rekonstruojami, taisomi (remontuojami) ir prižiūrimi vadovaujantis įstatymais, kitais teisės aktais bei normatyviniais statybos techniniais dokumentais. Kelių įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad keliai projektuojami remiantis patvirtintais teritorijų planavimo bei Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais, o šio straipsnio 2 dalis nustato, kad  keliai projektuojami, tiesiami, statomi, rekonstruojami, taisomi (remontuojami) ir prižiūrimi vadovaujantis įstatymais, kitais teisės aktais bei normatyviniais statybos techniniais dokumentais.

Kelių priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155, 4.1-4.3 punktai nustato, kad Kelių direkcija įgyvendina kelių priežiūros ir plėtros valstybės politikos kryptis; atlieka valstybinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų užsakovo funkcijas, taip pat priežiūros darbų organizavimo funkcijas; nustato valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčioms valstybės įmonėms privalomus kelių priežiūros darbus (užduotis).  Šio teisės akto 27.11 punkte nustatyta, kad siekiant apsaugoti kelius nuo sugadinimo ir sudaryti sąlygas saugiam eismui, draudžiama savavališkai įrengti nuovažas į laukus, pievas, ganyklas ar kitus objektus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 dalimi, savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas priskirtinas savarankiškosioms (Konstitucijos ir įstatymų nustatytoms (priskirtoms)) savivaldybių funkcijoms.

Visi valstybinės reikšmės keliai (įskaitant nuovažas ir sankryžas) tiek pagal pareiškėjo nurodomo bendrojo naudojimo kelio projektavimo metu (2004 metais) galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai", patvirtinto 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184,  tiek pagal šiuo metu galiojančio statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai", patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. D1-772, nuostatas, yra ypatingi statiniai, kuriuos (taip pat ir nuovažas ar sankryžas) projektuoti gali tik Statybos įstatymo 14 straipsnyje nurodyti asmenys, turintys teisę rengti ypatingų statinių projektus.

Taigi, pagal aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatas, Direkcija, kaip institucija, organizuojanti bei koordinuojanti valstybinės reikšmės kelių priežiūrą ir plėtrą, nagrinėjamu atveju turi teisę vykdyti valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 108 Vievis – Maišiagala - Nemenčinė 0,00-6,00 km ruožo rekonstrukcijos techninio projekto darbų užsakovo ir šių darbų organizavimo funkcijas, tačiau ši institucija pati negali atlikti valstybinės reikšmės kelio nuovažos projektavimo darbų.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 4 straipsnyje nustatyti eismo saugumo principai, tarp jų – principai, numatantys, kad eismo dalyvių sveikatos ir gyvybės užtikrinimas yra svarbiau negu ūkinės veiklos ekonominiai rezultatai, kad būtinas asmens, visuomenės ir valstybės interesų įvertinimas ir derinimas užtikrinant saugų eismą ir kita. Pagal šio įstatymo 6 str. 3, 8 d. nuostatas, eismo saugumas užtikrinamas priimant eismo saugumo užtikrinimą reglamentuojančius teisės aktus, o 11 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad eismo saugumo priemonės įgyvendinamos projektuojant, tiesiant, rekonstruojant, taisant (remontuojant) ir prižiūrint kelius, vadovaujantis Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais, Lietuvos Respublikos standartais ir kitais normatyviniais teisės aktais, taip pat vykdant valstybinę įstatymų ir kitų eismo saugumo užtikrinimą reguliuojančių teisės aktų vykdymo priežiūrą ir kontrolę.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 patvirtinto kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ 8.6 nustatyta, kad nuovaža yra nuvažiavimo nuo kelio į šalia esančias teritorijas ar objektus vieta, o nuovažų projektavimas reglamentuojamas šio reglamento XI skyriuje „Sankryžos“, kurio 162 punkte nurodoma, kad nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus; krašto keliuose sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 500 metrų (165 p.); nuovažos įrengiamos ūkinių objektų ar transporto aptarnavimui ir eismo dalyviams skirtų paslaugų statinių savininkų lėšomis, jei jos nėra numatytos naujai rengiamuose kelio tiesimo, rekonstravimo ar remonto teritorijų planavimo dokumentuose ar techniniuose projektuose (167 p.); kai nėra galimybės įvykdyti 163 - 166 p. reikalavimų, nuovažos įjungiamos į pagrindiniam keliui lygiagrečius kelius, kurie prijungiami prie pagrindinio kelio sankryžų ir nuovažų, atitinkančių saugaus eismo reikalavimus (169 p.).

Taigi, sisteminė aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatų analizė suponuoja išvadą, kad įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą (šiuo atveju – siekdamas sumažinti susidūrimų su transporto priemonėmis kiekį pagrindiniame kelyje), numatė prevencines priemones, ribojančias nuovažų nuo valstybinės reikšmės kelių kiekį, ir tuo tikslu minėtą visuomenės interesą iškėlė aukščiau už privataus asmens interesą turėti jam patogią nuovažą nuo kelio.

Nagrinėjamu atveju byloje yra nustatyta faktinė aplinkybė, kad  žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0639-9106, plane yra įrašas, jog viena iš šio sklypo gretimybių – 4 metrų pločio kelias (b. l. 24, 58), tačiau kita bylos medžiaga patvirtina, kad Elektrėnų savivaldybės Balceriškių kadastro vietovės žemės reformos projektas, kuris buvo patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 2.3-4513-42, ir pagal kurį buvo suprojektuotas dabartinis pareiškėjui nuosavybės teise priklausiantis žemės sklypas, nebuvo derinamas su Direkcija (b. l. 38-40, 48-50,  86-89, 59, 61-62). Be to, minėto 2004 m. žemėtvarkos projekto rengimo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 215, 27.1 punkte buvo nustatyta, kad naujoms susisiekimo komunikacijoms (tarp jų - įvažoms į statybos sklypus) nutiesti buvo privalomos susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygos. Tačiau šiuo atveju nustatyta, kad tokių prašymų nei Vilniaus apskrities viršininko administracija (kaip žemės reformos žemėtvarkos projekto organizatorius), nei šio projekto rengėjas nebuvo pateikęs. Taigi, aukščiau nurodytos byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog pareiškėjo nurodomas žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotas 4 metrų pločio vietinės reikšmės kelias buvo suprojektuotas tik iki krašto kelio Nr. 108 ribos, nes projektavimo sąlygos nuovažai į šį kelią projektuoti teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo išduotos. Nesant nuovažos projektavimo sąlygų ir (ar) jos įrengimo techninio projekto, vietinės reikšmės bendro naudojimo kelias, numatytas 2004 m. Elektrėnų savivaldybės Balceriškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, taip ir liko realiai nesujungtas su krašto keliu. Tai patvirtina ir Vilniaus apskrities Elektrėnų savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos duomenys, iš kurių matyti, kad pareiškėjo nurodomoje vietoje nėra numatyta nei esamų, nei projektuojamų vietinės reikšmės viešųjų kelių (b. l. 45).

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad rengiant krašto kelio Nr. 108 Vievis-Maišiagala-Nemenčinė 0,00-6,00 km ruožo rekonstrukcijos techninį projektą, iki projektavimo pradžios įrengtos nuovažos buvo užfiksuotos topografinėje geodezinėje nuotraukoje ir jas numatyta rekonstruoti, o tarp šių nuovažų yra ir nuo pareiškėjo pageidaujamos įrengti nuovažos vietos apie 200 m atstumu abiem kryptimis šiuo metu esančios nuovažos (b. l. 23, 43-44). Taigi, vadovaujantis Kelių reglamento 165 punkto nuostatomis, pareiškėjo pageidaujamoje vietoje įtraukti į techninį projektą bei rekonstrukcijos metu įrengti papildomą nuovažą nėra pagrindo.

Atkreiptinas dėmesys, kad skundo reikalavimą įrengti nuovažą pareiškėjas grindžia  Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. D1-11/3-3 2.1 punktu nuo 2008-01-23 pripažintu netekusiu galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 603/456 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.06.03:2001 „Automobilių keliai“ 299 punktu, kuriuo rekomenduojama neužstatytoje teritorijoje dažnas nuovažas į ūkinius objektus, lauko kelius ir sodybas sujungti pagrindiniam keliui lygiagrečiais keliais ir prijungti juos prie šalutinio kelio vienos iš nuovažų, arba naujų nuovažų, kurių vietos parenkamos saugaus eismo požiūriu, atsižvelgiant į eismo greitį pagrindiniame kelyje, numatant, kad tuo atveju, kai 50 km/h < Vs < 90 km/h, nuovažų skaičių reikia kiek galima apriboti.

Aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatos ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad rengiant krašto kelio Nr. 108 Vievis-Maišiagala-Nemenčinė 0,00-6,00 km ruožo rekonstrukcijos techninį projektą, pareiškėjo pageidaujama įrengti nuovaža pagrįstai nebuvo numatyta parengtame techniniame projekte, nes jai įrengti nebuvo išduotos projektavimo ar prisijungimo sąlygos, nuovažos vieta nebuvo suderinta su kelio valdytoju, todėl pagrįstai atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą įrengti papildomą nuovažą kelyje Nr. 108  tarp PK 22+00 ir PK23+50.

Teismas, įvertinęs Kelių direkcijos 2013-11-21 sprendimo Nr. (6.1)2-6762 turinį, daro išvadą, kad jis iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 8 straipsnių reikalavimus, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Naikinti ginčo Sprendimą bei įpareigoti Kelių direkciją atlikti pareiškėjo reikalaujamus veiksmus, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindinio.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str., 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 

                                                 n u s p r e n d ė:

Pareiškėjo T. S. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

             Teisėjai

                                                                                 Rytis Krasauskas

                                                                                                                      Mefodija Povilaitienė

                                                                                                                      Jūra Marija Strumskienė