Civilinė byla Nr. 3K-3-329-611/2016

                                                          Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38308-2013-7

                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija 2.5.10.6.

                                  (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (pranešėjas), Antano Simniškio (kolegijos pirmininko) ir Dalios Vasarienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. L. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovams I. U., Z. U. ir S. K. dėl nuostolių atlyginimo ir ieškovės L. L. prieštaravimus dėl 2014 m. sausio 24 d. preliminaraus sprendimo peržiūrėjimo prijungtoje civilinėje byloje pagal I. U. ir Z. U. ieškinį L. L. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nekilnojamojo turto pardavėjo atsakomybės už parduoto turto kokybę ribas, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė L. L. kreipėsi į teismą prašydama priteisti solidariai iš atsakovų I. U., Z. U. ir S. K. 36  204,72 Lt (10 485,61 Eur) nuostolių dėl buto Vilniuje, duomenys neskelbtini, trūkumų atlyginimą ir sumažinti nurodyto buto kainą 19 800 Lt (5734,47 Eur) dėl grybelinės infekcijos ir pavojingos sveikatai smarvės (cheminių medžiagų koncentracijos).
3. Ieškovė iš atsakovų I. U. ir Z. U. 2013 m. rugsėjo 4 d. nusipirko butą Vilniuje, duomenys neskelbtini (toliau – butas, ginčo butas). Apsigyvenus nurodytame bute išaiškėjo paslėpti jo trūkumai, ieškovės nuomone, vertinami kaip esminiai. 2013 m. spalio 15 d. buvo stipriai užlietas aukštu žemiau (duomenys neskelbtini) esantis butas dėl šiluminio vamzdžio ginčo buto grindyse mechaninio pažeidimo. Užliejimo priežasčiai nustatyti teko išardyti laminato dangas ir išdaužyti grindų betoną. Šildymo vamzdis buvo mechaniškai pažeistas pardavėjų (atsakovų I. U. ir Z. U.) atstovei S. K. ginčo bute atliekant remonto darbus, t. y. dedant laminato dangą buvo pragręžtas šildymo vamzdis. Vamzdžio defektas paaiškėjo tik pradėjus namo šildymą, nes vamzdis buvo pažeistas po 2013 m. birželio 19 d. atliktų šildymo sistemos hidraulinių bandymų. Pradėjus šalinti šiluminio vamzdžio avarijos padarinius, atvėrus grindų konstrukcijas, išaiškėjo kitų pažeidimų – nelygus ir per plonas betono sluoksnis, žiojinčios skylės, statybinėmis nuolaužomis, šiukšlėmis išlygintas nelygiai sumontuotų perdangos plokščių paviršius, neįrengti kompensacinio perimetro tarpikliai ir t. t. Dėl nurodytų defektų prasta ir ginčo buto izoliacija, todėl reikia išardyti grindų konstrukcijas ir sudėti naujas.
4. Ieškovei apsigyvenus ginčo bute dalis kaimynų pasiskundė, kad įsigyto buto vonios grindų šildymas neleistinai įrengtas nuo karšto vandens cirkuliacijos ir dėl to kitų butų gyventojai patiria problemų. Dėl nurodytos priežasties S. K. buvo paprašyta pateikti grindų šildymo projektą, tačiau ji pateikė tik namo bendrijos patvirtinimą, kad už vonios kambario grindų šildymą buvo reguliariai mokama ir yra visiškai atsiskaityta. Vilniaus miesto savivaldybei įpareigojus, atliktos apžiūros metu buvo nustatyta savavališkai rekonstruota karšto vandens cirkuliacija, o ieškovė įpareigota atjungti vonios grindų šildymą nuo karšto vandens cirkuliacijos linijos. Atsakovė S. K., pardavinėdama ginčo butą, nepateikė ieškovei jokios informacijos apie be projekto įrengtą nurodytą grindų šildymą, o ieškovė pati neturėjo galimybių to nustatyti.
5. Bendra statybos darbų trūkumų šalinimo vertė yra 36 204,72 Lt (10 485,61 Eur). Ieškovė prašė ją priteisti solidariai iš atsakovų.
6. Atsakovai, parduodami ginčo butą, nutylėjo dar vieną esminį trūkumą – smarvės problemą. Jos egzistavimą patvirtino Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija – atlikusi oro kvapų mėginių analizę, ji konstatavo, kad ginčo bute yra viršyta leistina amoniako, butanolio koncentracija. Bute taip pat yra išplitęs pelėsis. Dėl šių trūkumų buto vertė yra sumažėjusi 19 800 Lt (5734,47 Eur) (9900 Lt (2867,23 Eur) dėl smarvės ir 9900 Lt (2867,23 Eur) dėl pelėsio), tokia suma ieškovė prašė sumažinti ginčo buto kainą. Kadangi ginčo butas yra atsakovų I. U. ir Z. U. bendroji jungtinė nuosavybė, todėl šiems atsakovams taikoma solidarioji atsakomybė. S. K. buvo ginčo buto savininkė nuo 2002 iki 2009 m., vėliau nuosavybės teises į butą perdavė savo tėvui I. U., tačiau ir po to ji organizavo bei atliko buto remonto darbus, todėl S. K., vadovaujantis CK 6.265 straipsnio 2 dalimi, 6.279 straipsniu, kaip buvusi turto savininkė, yra solidariai su kitais atsakovais atsakinga už padarytus nuostolius.
7. Atsakovai I. U. ir Z. U. nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 24 d. priėmė preliminarų sprendimą – priteisė iš ieškovės 30 000 Lt (8688,60 Eur), kurių ieškovė nesumokėjo už ginčo butą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 1 d. sprendimu ieškovės L. L. ieškinį tenkino iš dalies – priteisė solidariai iš I. U. ir Z. U. 5965,77 Lt (1727,80 Eur) nuostolių atlyginimo L. L. naudai, kitą ieškovės L. L. ieškinio dalį atsakovams I. U. ir Z. U. atmetė. Teismas atmetė ir ieškovės ieškinį atsakovei S. K. Teismas paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-6868-779/2014 ir dėl šios dalies priėmė galutinį sprendimą – priteisti iš L. L. 30 000 Lt (8688,60 Eur) skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. sausio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 450 Lt (130,32 Eur) bei 2256,83 Lt (653,62 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo I. U. ir Z. U. naudai, 1089 Lt (315,39 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo S. K. naudai.
9. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, šalių, liudytojų paaiškinimus, kad ginčo bute 2013 m. spalio 15 d. šiluminio vamzdžio avarija įvyko galimai dėl bute 2013 m. rugpjūčio mėnesį (prieš ginčo buto pardavimą) daryto remonto, į tai, kad minėto vamzdžio pažeidimas galėjo būti pastebėtas tik įjungus centrinį šildymą, sprendė, kad ieškovės L. L. ieškinio dalis dėl 2013 m. spalio 15 d. įvykusios avarijos padarinių šalinimo tenkintina. Teismo ekspertas D. K. sudarė 4718 Lt (1366,42 Eur) lokalinę sąmatą dėl ginčo buto 2013 m. spalio 15 d. avarijos padarinių šalinimo. R. O., kuriam suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas, taip pat sudarė Darbų kiekių žiniaraštį ir jame apskaičiavo ginčo buto remonto darbų kainą po užliejimo, bendra jos suma – 7213,54 Lt (2089,18 Eur). Teismas, atsižvelgęs į šalių pateiktas lokalines sąmatas, sprendė, kad protinga bei pagrįsta nurodyto ginčo buto 2013 m. spalio 15 d. įvykusios šiluminio vamzdžio avarijos padarinių pašalinimo kaina sudaro 5965,77 Lt (1727,80 Eur) (4718 Lt + 7213,54 Lt / 2). Teismas solidariai šią sumą priteisė iš atsakovų I. U. ir Z. U.
10. Teismas sprendė, kad ieškovė L. L. neįrodė atsakovų kaltės dėl kitų jos išvardytų ginčo buto trūkumų. Ieškovės nurodyti grindų betonavimo trūkumai atsakovams negalėjo būti žinomi, nes grindys buvo išbetonuotos statant namą, todėl dėl nurodytų grindų kokybės trūkumų atsakovų kaltės ieškovė neįrodė. Vadovaudamasis tais pačiais motyvais teismas atmetė ir L. L. argumentus dėl neteisėto grindinio vonios patalpos šildymo įrengimo, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracija savo rašte nurodė, kad visus klausimus, susijusius su inžinerinių tinklų priežiūra, sprendžia bendrija. Namo administratorė UAB „Verkių būstas“ patvirtino, kad už grindų šildymą buto savininkai mokėjo, todėl teismas sprendė, jog namo administratorius nurodytam grindų šildymui neprieštaravo. Be to, ieškovė neįrodė, kad jį įrengė būtent atsakovai, o liudytojų statybos ekspertų D. K. bei P. K. teigimu, toks grindų šildymas įprastai buvo įrengiamas dar statant namą ir tuo laikotarpiu (1999 m.) tam nereikėjo jokių leidimų. Be to, nurodyti liudytojai patvirtino, kad grindų šildymas ginčo bute buvo įrengtas teisėtai. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ginčo butas nuo 2000 m. lapkričio 3 d. iki 2002 m. birželio 10 d. priklausė 86-ajai gyvenamojo namo statybos bendrijai, kuri ginčo butą statė ir įrengė (išbetonavo grindis, įrengė grindinį šildymą) būtent tuo laikotarpiu.
11. Teismas atmetė ieškovės L. L. reikalavimus sumažinti ginčo buto kainą dėl aptikto pelėsio bei bute tvyrančių kvapų koncentracijos. Teismas nurodė, kad ginčo bute yra aptikta pelėsinė infekcija bei didesnė amoniako koncentracija, tačiau dėl šių buto trūkumų atsakovų kaltės nėra. Teismas sprendė, kad nurodyta problema (dėl kvapų koncentracijos) yra ne ginčo buto, o namo problema, Vilniaus miesto savivaldybės administracija jau įpareigojo namo administratorių ją pašalinti. Teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus bei šalių, liudytojų paaiškinimus, nustatė, kad grybelinė infekcija ginčo bute atsirado po 2013 m. spalio 15 d. įvykusios šiluminio vamzdžio avarijos, ir sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovų kaltės dėl šios infekcijos. Priešingai, teismas konstatavo, kad nustatytos aplinkybės leidžia labiau tikėti, jog ši grybelinė infekcija galėjo atsirasti dėl pačios ieškovės netinkamų 2013 m. spalio 15 d. avarijos padarinių šalinimo veiksmų, t. y. dėl netinkamos ventiliacijos. Teismas kritiškai vertino UAB „Business Management Group“ byloje pateiktas pažymas dėl ginčo buto vertės sumažėjimo dėl aptikto pelėsio bei kvapų koncentracijos, nes minėtos pažymos nepagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais, nepateikta detalaus kainos sumažėjimo apskaičiavimo, apskaičiavimą atlikusių asmenų kompetenciją įrodančių dokumentų ir kt. Be to, nurodytas pažymas paneigė ir liudytojas P. K., kuris patvirtino, kad aptiktas pelėsis negali sumažinti buto vertės.
12. Teismas sutiko su atsakovės S. K. išdėstytais argumentais, kad ji, sudarydama 2013 m. rugsėjo 4 d. ir 2013 m. rugsėjo 19 d. sandorius, veikė atstovaujamųjų (I. U. ir Z. U.) vardu ir interesais pagal 2013 m. rugpjūčio 23 d. įgaliojimą. Teismas nenustatė faktų, kad atsakovė S. K. būtų viršijusi įgaliojimus, ieškovė jos deliktinės atsakomybės sąlygų neįrodė, todėl ieškovės reikalavimai S. K. buvo atmesti kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
13. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2015 m. lapkričio 11 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. sprendimo dalį, kuria L. L. naudai iš I. U. ir Z. U. priteista 5965,77 Lt (1727,80 Eur) nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, panaikino sprendimo dalį, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-6868-779/2014, ir 2014 m. sausio 24 d. preliminarų sprendimą panaikino.
14. Kolegija nurodė, kad atsakovų ieškinys, pareikštas vėliau dėl skolos išieškojimo, laikytinas priešieškiniu nagrinėjamoje byloje, kurioje šalių priešpriešiniai reikalavimai sujungti į vieną bylą (CPK 143 straipsnio 2 dalis). Nors teismas preliminaraus sprendimo nepanaikino, tačiau šis procesinis pažeidimas nelaikytinas esminiu, kurio nebūtų galima ištaisyti apeliacinėje instancijoje. Todėl skundžiamo sprendimo dalis, kuria galutiniu sprendimu paliktas galioti preliminarus sprendimas, naikinama, o šalių priešpriešiniai reikalavimai įskaitomi.
15. Spręsdama dėl reikalavimų, pareikštų S. K., kolegija nurodė, kad pagal 2013 m. rugsėjo 4 d. sutartį jos šalys – buto pardavėjai ir savininkai – sutarties sudarymo metu buvo atsakovai I. ir Z. U., todėl tik šie atsakovai kaip sutarties šalys gali būti tinkami atsakovai dėl parduoto nekilnojamojo daikto trūkumų. Tuo tarpu S. K. nėra sutarties šalis ir nėra prisiėmusi jokių įsipareigojimų pagal sutartį. Kadangi atstovaujamieji I. ir Z. U. jokių pretenzijų atstovei S. K. iš atstovavimo santykių nereiškia, ieškovė L. L. neneigia supratusi, kad sandorį sudaro su tinkamai parduodamo nekilnojamojo daikto savininkų įgaliota atstove, ieškinys S. K. atžvilgiu atmestas pagrįstai.
16. Kolegija, pateikusi CK šeštosios knygos IV dalies XXIII skyriaus pirkimo ir pardavimo santykius reglamentuojančių teisės normų analizę, sprendė, kad nei ginčo buto pardavėjai, nei jų atstovė S. K. šiuo atveju negali būti laikomi profesionaliais pardavėjais arba bent jau pardavėjais, gerai išmanančiais nekilnojamojo turto statybos, remonto ir su tuo susijusius (pvz., inžinerinių komunikacijų įrengimo gyvenamuosiuose būstuose) klausimus. Vis dėlto atsižvelgdamas į tai, kad šiluminio vamzdžio pažeidimas galėjo būti pastebėtas tik įjungus centrinį šildymą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės L. L. ieškinio dalis dėl 2013 m. spalio 15 d. įvykusios avarijos padarinių šalinimo tenkintina (CPK 178, 185 straipsniai). Kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo priteistų nuostolių atlyginimo dydžiu, nurodydama, kad avarijos padarinių šalinimo išlaidas išsamiau ir objektyviau atspindi R. O. pateikta sąmata, pagal kurią šių darbų vertė yra 7213,54 Lt (2089,18 Eur). V. V. sudaryta lokaline sąmata vadovautis nėra galimybės, nes joje nurodyti viso buto remonto darbai, o byloje aktualu nustatyti patalpų 10-2 ir 10-5, kurios buvo užpiltos avarijos metu ir kurių visas grindų konstrukcijas reikia keisti, remonto išlaidų dydį. Kolegija nurodė, kad atlikus šiuos darbus, o kartu pašalinus supelijusias grindų konstrukcijas, išnyksta ir pagrindas mažinti buto kainą dėl pelėsio.
17. Pasisakydama dėl ginčo buto kainos mažinimo, kolegija nurodė, kad ieškovės reikalavimas mažinti parduoto buto kainą (arba nesumokėtą kainos dalį) netenkintas pagrįstai, nes, kaip matyti iš pateiktų įrodymų, nemalonaus kvapo atsiradimą lėmė namo statybos trūkumai, juos pašalinti įpareigotini namą administruojantys asmenys. Ieškovė, lankydamasi bute net tris kartus, jokių pašalinių kvapų nepajuto. Cheminių medžiagų koncentracija tik nežymiai viršija leistinas normas, buto pardavėjai negali būti laikomi atsakingais dėl šių buto trūkumų. Byloje taip pat neįrodyta, kad pardavėjai arba jų įgaliotinė būtų dėję kokias nors pastangas nuslėpti šiuos trūkumus. Šiuo metu UAB „Verkių būstas“ įpareigota organizuoti ieškovės ir gretimo buto vonių patalpose esančio nuotekyno stovo vėdinimą, pašalinti blogų kvapų priežastis.
18. Kolegija nustatė, kad ieškovei buvo suteikta informacija apie grindų šildymą vonioje ir apie mokėjimą už jį, todėl ieškovė turėjo visas galimybes ir pasidomėti tuo, kaip šis šildymas veikia ir kaip prijungtas. Bendrijos pirmininkė skundų dėl išbalansuotos vandens cirkuliacijos sistemos nėra gavusi. Ginčo buto statybos daugiausiai vyko 1999–2000 metais, o vonios grindų šildymas įrengtas statant butą, kai jokios taisyklės, ribojančios tokius veiksmus, dar negaliojo. Be to, tuo metu butą L. L. pardavę I. ir Z. U. nebuvo buto savininkai ir akivaizdu, kad jie buto vonios neįrengė bei apie jos įrengimo būdą nieko nežinojo. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų statybos ekspertų D. K. bei P. K. parodymais, kad toks grindų šildymas įprastai buvo įrengiamas dar statant namą ir tuo laikotarpiu tam nereikėjo jokių leidimų, todėl grindų šildymas ginčo bute buvo įrengtas teisėtai.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

19. Kasaciniu skundu ieškovė prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 11  d. nutarties dalį dėl šilumos vamzdyno avarijos padarinių šalinimo išlaidų atlyginimo panaikinti ir perduoti šią bylos dalį apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitą nutarties dalį pakeisti ir priteisti iš atsakovų solidariai patirtus nuostolius dėl grindų šildymo pertvarkymo (2834, 98 Eur), ginčo buto kainos sumažinimo dėl periodiškai atsirandančios smarvės (2867,24 Eur), atlikti šalių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ginčo buto pirkimo–pardavimo sutarties 8.3 punktą ir nepagrįstai susiaurino pardavėjo atsakomybę už buto trūkumus, susiedamas ją tik su pardavėjo neprofesionalumu ar pirkėjo prisiimta rizika. Ieškovės teigimu, nėra pagrindo laikyti, kad atsakovai, būdami buto savininkai 14 metų, visiškai nieko nesuprato apie buto būklę. Netinkamas grindų šildymas, buto smarvė nėra akivaizdūs trūkumai, o paslėpti, todėl kasatorė, pirkėja, negalėjo už juos prisiimti rizikos. Sutartinė pardavėjų, atsakovų, atsakomybė grindžiama objektyvios kaltės principu už bet kokius paslėptus daikto trūkumus, buvusius iki daikto pardavimo, nepriklausomai nuo to, ar jie atsirado dėl pardavėjų ar trečiųjų asmenų kaltės. 
2. Kasacinis teismas turėtų pateikti išaiškinimą dėl įrodymų pakankamumo vertinant nuostolių visiško atlyginimo principą bei jų apskaičiavimo būdą. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepriteisė remonto išlaidų už dalį patalpų atlyginimo, todėl, siekiant tinkamai nustatyti faktines aplinkybes, ši bylos dalis turėtų būti grąžinta tirti pakartotinai.
3. Bute atsirandančios smarvės ir leistinas normas viršijančios cheminės medžiagų koncentracijos negalima laikyti trūkumu dėl trečiųjų asmenų kaltės, nes smarvė yra paties buto trūkumas pagal pirkimo–pardavimo sutartį, kuris egzistavo iki buto perdavimo kasatorei. Ši problema buvo sąmoningai nutylėta, nes atsakovams I. ir Z. U. turėtų būti priskirtas ir jų dukters, įgaliotinės S. K., žinojimas. Šis trūkumas nėra akivaizdus, todėl kasatorė negalėjo jo pastebėti apžiūrinėdama butą. Šie trūkumai nuvertina nekilnojamąjį turtą. Tiesioginių smarvės panaikinimo išlaidų apskaičiuoti neįmanoma, nes tai siejama su namo inžinerinių komunikacijų remontu, kuris neaišku, kada bus atliktas, todėl ginant kasatorės teises pasirinktas objekto vertės sumažinimas.
4. Atsakovai sąmoningai nuo pirkėjos nuslėpė, kad pažeidžiant galiojančius teisės aktus grindys yra šildomos nuo bendros karšto vandens cirkuliacijos (gyvatuko). Kasatorė, savivaldybės įpareigota grindų šildymą atjungti nuo gyvatuko, rekonstruoti ir jį tinkamai įforminti, patyrė išlaidų, ir jas atlyginti priklauso atsakovams, nes jie pardavė butą su teisės aktus pažeidžiančius grindiniu šildymu, kuris laikytinas paslėptu buto trūkumu.
5. Atsakovų atstovė S. K. žinojo buto būklę, dalyvavo ir kontroliavo vykdant namo statybos darbus, remontavo butą ir jį pardavinėjo, todėl, kaip ir atsakovai I. ir Z. U., jos tėvai, yra atsakinga už paslėptus buto trūkumus.          
20. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1. Kaltė yra būtinoji tiek deliktinės, tiek sutartinės atsakomybės sąlyga, o CK 6.256 straipsnio 4 dalyje nustatyta išimtis šiam ginčui netaikytina, nes nė vienas iš atsakovų negali būti laikomas profesionaliu pardavėju. Atsakovai sudarydami sutartį suteikė ieškovei garantiją, kad nėra parduodamo buto, o ne gyvenamojo namo, kuriame yra butas, trūkumų.
2. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai nesirėmė V. V. sudaryta 36 204,72 Lt (10 485,61 Eur) sąmata, nes joje nėra išskirta išlaidų dalis, reikalinga pažaidoms, atsiradusioms dėl vamzdynų pažeidimo remonto metu, pašalinti, ir grindų konstrukcijos defektams, padarytiems namo statybos metu. Už šiuos defektus atsakovai neatsako, be to, V. V. sąmatoje yra įskaičiuotas ir ginčo buto konstrukcijų pagerinimas iki šiuo metu taikomų statybos techninių reglamentų reikalavimų, kas nėra atsakovų atsakomybė. Jei kasatorei netiko kokios nors buto savybės, ji galėjo pasinaudoti atsakovų pasiūlymu susigrąžinti už butą sumokėtus pinigus ir grąžinti atsakovams butą, tačiau kasatorė su tokiu pasiūlymu nesutiko.   
3. Būtų neteisinga, neprotinga ir nesąžininga sumažinti ieškovės pagal sutartį mokėtiną buto kainą dėl lengvai pašalinamo ir galimai jau seniai pašalinto gyvenamojo namo trūkumo (blogo kvapo name), apie kurį atsakovams parduodant butą net nebuvo žinoma ir kurio pašalinimo pareigos atsakovai neturėjo. Jokie tyrimų rezultatai dėl cheminių medžiagų koncentracijos dydžio objektyviai negali sudaryti pagrindo sumažinti buto kainos 3 proc., arba beveik 3000 Eur. Be to, kasatorė viso bylos nagrinėjimo metu nepaaiškino, kokių įrodymų ir (ar) skaičiavimų pagrindu buvo padaryta nekilnojamojo turto agentūros atstovo išvada, kad dėl tyrimų rezultatų buto kaina sumažėjo 3 proc.
4. Vonioje įrengtą grindų šildymą pati kasatorė vertino kaip buto pranašumą, o ne kaip trūkumą. Trūkumu jis tapo tik po to, kai kasatorei reikėjo rasti pateisinimą, kodėl ji sutartyje nustatytu terminu nesumokėjo atsakovams likusios pinigų sumos.
5. Kasatorė niekaip nepaaiškina, kokiu teisiniu pagrindu sutartinė civilinė atsakomybė galėtų būti taikoma ne sutarties šaliai, t. y. atsakovų įgaliotinei S. K., todėl jos argumentai yra nepagrįsti ir atmestini.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

              Dėl pardavėjo atsakomybės už paslėptus daikto trūkumus ir pirkėjo teisės reikalauti sumažinti daikto kainą

21. Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę.
22. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai, tai reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas pažeidė – įstatymo ar sutarties, šalių atsakomybė laikytina sutartine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
23. Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje; pagal šio straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs.
24. CK 6.334 straipsnyje nustatytos netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisės, kurias įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu. Kalbant apie nekilnojamąjį daiktą, paprastai pirkėjas gali pasinaudoti trimis gynybos būdais:

24.1 Pirkėjas gali reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

24.2 Pirkėjas gali reikalauti sumažinti pirkimo kainą (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jeigu jis gali naudoti daiktą pagal jo paskirtį, nepašalinus daikto trūkumų, tačiau pirkimo metu nustatant kainą nebuvo įvertinti daikto trūkumai, kurie lemia kainos dydį. Esminiai šios pirkėjo teisės gynimo požymiai yra: 1) daiktą galima naudoti pagal paskirtį nepašalinus jo trūkumų; 2) daikto pirkimo kaina neatitinka daikto kokybės.

24.3. Pirkėjas gali reikalauti neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus arba atlyginti jo išlaidas trūkumams ištaisyti (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas), jeigu daikto trūkumus įmanoma pašalinti. Esminiai šios pirkėjo teisės gynimo požymiai yra šie: 1) daikto su trūkumais naudoti pagal paskirtį negalima, priešingai nei pirmiau aptartoje priemonėje – pirkėjo reikalavime mažinti pirkinio kainą; 2) trūkumai gali būti pašalinti. Galimybė reikalauti pašalinti daikto trūkumus, kurių pašalinti neįmanoma, prieštarautų proporcingumo principui, ginant pirkėjo teises. Pirkėjas, pasinaudojęs reikalavimu ištaisyti daikto trūkumus, nepraranda teisės reikalauti nuostolių atlyginimo dėl netinkamos kokybės daikto perdavimo. 

25. Sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, yra svarbu įvertinti, dėl kokios kokybės daikto pirkimo buvo susitarusios šalys, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galimai susidarė, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai.
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daiktui keliami reikalavimai gali būti tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, tačiau apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti ir iš kitokių aplinkybių, pvz., iš daiktams taikomų standartų, iš pardavėjo pateikiamos daiktų reklamos, kurioje nurodomos konkrečios daiktų savybės, taip pat iš jo siūlomų daiktų pavyzdžių, modelių, prekių aprašymų, katalogų ir pan. Aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo–pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti šalių suderintą valią dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2011).
27. Aiškindamas minėtas teisės normas, kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad pagal CK  6.333 straipsnio 3 dalį, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daikto trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daikto perdavimo pirkėjui, ir jis nėra atsakingas už trūkumų atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010).
28. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Tam, kad būtų konstatuotas pagrindas taikyti šią įstatymo normą, turi būti nustatytas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y. daikto trūkumai turi būti akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis. Sprendžiant, ar daikto trūkumai normaliomis aplinkybėmis buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti, turi būti įvertinta aplinkybių visuma. Jei kokybės reikalavimai neaptarti sutartyje ir jų negalima nustatyti iš kitų su sutarties sudarymu susijusių aplinkybių, daiktų kokybė nustatoma vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodytais objektyviais kriterijais – tikslais, kuriems parduodami daiktai turi būti naudojami. Kai pirkėjas reikalauja atlyginti dėl sutarties pažeidimo atsiradusius nuostolius, visų pirma turi būti nustatytos būtinosios sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos, tarp jų – nuostolių faktas ir dydis (CK 6.249, 6.258 straipsniai), po to sprendžiama dėl atsakomybės mažinimo pagrindų ir apimties (CK 6.259 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2014).
29. Nagrinėjamoje byloje kasatorė pasirinko savo teisių gynimo būdą, reikalaudama sumažinti nupirkto iš atsakovų buto kainą (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas) dėl paaiškėjusių buto trūkumų – pelėsio ir smarvės ir atlyginti nuostolius (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas) dėl įrengto grindų šildymo vonios kambaryje.
30. Kasatorė įrodinėja, kad buto pardavėjai žinojo apie buto trūkumus, o sutartinė pardavėjų atsakomybė grindžiama objektyvios kaltės principu už bet kokius pažeidimus, nepriklausomai nuo to, dėl kieno kaltės jie atsirado. Teisėjų kolegija su tokiu teisės normų aiškinimu nesutinka, nes ieškovui tenka pareiga įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, o tokiomis sąlygomis, be kita ko, yra atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtų nuostolių, nebent daikto pirkėjas įrodytų, kad daikto pardavėjas žinojo apie daikto trūkumą ir jį nuslėpė nuo pirkėjo.
31. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovai yra atsakingi už nuostolius, atsiradusius dėl šiluminio vamzdžio pažeidimo. Kasatorė ginčija tik teismų priteistą nuostolių atlyginimo dydį. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išanalizavo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nustatė, kad šiuo atveju geriausiai nuostolių dydį dėl šio konkretaus buto trūkumo atspindi R. O. sąmata. Kasatorės argumentai, kad turi būti atlygintos viso buto remonto išlaidos, kurios neva yra susijusios su šiuo šiluminio vamzdžio pažeidimu ir įvykusia avarija, yra nepagrįsti. Kasatorė neįrodė priežastinio ryšio tarp šio buto trūkumo ir patirtų nuostolių bei atsakovų kaltės, kas yra būtinosios sąlygos civilinei atsakomybei kilti.
32. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad pelėsis grindų konstrukcijose atsirado po 2013 m. spalio mėn. įvykusios avarijos, kurią sukėlė sugadintas grindų šildymo vamzdis vonios patalpoje, nepakankamai išdžiovinus grindų konstrukciją. Taigi pelėsis susidarė tuo metu, kai ginčo buto savininkė jau buvo ieškovė, ir būtent ji nesiėmė visų reikalingų veiksmų tinkamai išdžiovinti grindų konstrukciją. Todėl pagrįsta bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad dėl pelėsio parduotame kasatorei bute atsiradimo nėra pagrindo mažinti buto kainą, nes kasatorė neįrodė, kad šis trūkumas atsirado iki buto perdavimo ir kad už jį atsakingi atsakovai. Antra vertus, teisinga teismų išvada, kad šis trūkumas pašalinamas grindų remonto metu pakeičiant grindų konstrukcijas, o šio trūkumo šalinimo išlaidų atlyginimą bylą nagrinėję teismai priteisė ieškovei iš atsakovų.
33. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad kasatorės iš atsakovų įgytas butas turi paslėptą trūkumą – jame periodiškai atsiranda smarvė. Teismai taip pat nustatė, kad dėl šio trūkumo atsakovai nėra kalti. Tokia teismų išvada pagrįsta bylos duomenimis, padaryta tinkamai įvertinus bylos įrodymų visumą. Tačiau sutiktina su kasatorės argumentais, kad atsakovai, būdami ginčo buto savininkai daugiau nei 14 metų, turėjo žinoti apie šį buto trūkumą, todėl konstatuotina, kad teismai tinkamai neįvertino šios aplinkybės, kad atsakovai, žinodami apie šį buto trūkumą (periodiškai atsirandančią smarvę), apie jį neinformavo kasatorės, t. y. neatskleidė šio trūkumo (CK 6.333 straipsnio 2 dalis), nors 2013 m. rugsėjo 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties 8.3 punkte užtikrino, kad jokių paslėptų daikto trūkumų nėra. Minėtos informacijos atskleidimas galėjo nulemti kasatorės apsisprendimą pirkti minėtą butą arba perleidžiamo buto kainą.
34. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovai pažeidė minėtos pirkimo–pardavimo sutarties 8.3 punkto nuostatą ir CK 6.333 straipsnio 2 dalį, o bylą nagrinėję teismai, netinkamai aiškindami minėtas normas, nepagrįstai nekonstatavo atsakovų atsakomybės už šio trūkumo neatskleidimą. Kasatorė tokiu atveju turi teisę rinktis savo teisių gynimo būdą, o jai reikalaujant sumažinti daikto kainą, yra teisinis pagrindas kainą mažinti. Kasatorė prašo buto kainą dėl jame būnančios smarvės sumažinti 9900 Lt (2867,23 Eur), tačiau nepateikia jokio kainos sumažinimo pagrindimo. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Todėl nagrinėjamu atveju atsižvelgdama į tai, kad cheminių medžiagų koncentracija tik nežymiai viršija leistinas normas, smarvė yra ne nuolatinio, o periodinio pobūdžio, šį gyvenamojo namo trūkumą yra įpareigota pašalinti namo administratorė, trūkumas yra laikino pobūdžio ir pašalinamas, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas buto kainą sumažinti 5000 Lt (1448,10 Eur).
35. Kasatorė įrodinėja, kad atsakovai nuo jos nuslėpė ir tai, kad buto vonios grindų šildymas yra įrengtas pažeidžiant galiojančius teisės aktų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išanalizavo byloje surinktus duomenis ir padarė pagrįstas išvadas, kad tuo metu, kai buvo statomas ir įrengiamas šis butas, tokio pobūdžio „pagerinimai“ – grindų šildymas nuo gyvatuko – buvo įprasta statybų praktika, o tai draudžiančio teisinio reguliavimo nebuvo. Kasatorė nurodo, kad šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymą Nr. 1-297 „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“, kurio 133.10 punkte nustatyta, jog vartotojas turi valdytojo arba pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo nurodytais terminais savo lėšomis atstatyti statinio projekte (ar jo dalyje) nustatytą šildymo prietaisų galią bute ar kitose patalpose nepriklausomai nuo to, kada ir kaip padaryti nukrypimai. Teisėjų kolegija sutinka, kad ši nuostata įpareigoja pašalinti tokius nukrypimus kaip grindų šildymas nuo gyvatuko net ir tuo atveju, jei jis buvo įrengtas iki šio teisės akto įsigaliojimo, tačiau pareiga pašalinti šiuos nukrypimus atsiranda, kai to pareikalauja atsakingos institucijos, nustatančios ir terminą nukrypimams pašalinti.
36. Byloje nustatyta, kad kasatorei buvo žinoma apie tokį grindų šildymą buto pirkimo metu, šie nukrypimai atsirado nepažeidžiant tuo metu galiojusių teisės aktų, o atsakovams, lygiai taip pat kaip ir kasatorei, žinojusiai apie grindų šildymą, nesant kokių nors nusiskundimų dėl tokio grindų šildymo ar patikrinimų, ar kokių kitų veiksmų, pardavimo metu galėjo būti nežinomos pasikeitusios taisyklės. Nei atsakovai, nei pati kasatorė buto pardavimo metu tokio grindų šildymo nevertino kaip buto trūkumo, kasatorei apie tai tapo žinoma tik tuomet, kai buvo remontuojamos grindys po įvykusios šiluminio vamzdžio avarijos, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovai nuo kasatorės nuslėpė šį buto trūkumą. 
37. Pažymėtina, kad jei visus šiuos trūkumus kasatorė būtų laikiusi esminiu sutarties pažeidimu, ji būtų galėjusi pasinaudoti kitu, pačių atsakovų jai siūlytu teisių gynimo būdu grąžinti daiktą ir atgauti sumokėtą kainą (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas), tačiau kadangi ji sutiko su tuo, kad gyventi su tokiais buto trūkumais galima, kad šie trūkumai yra ištaisomi, teismas turi vertinti, ar atsakovai yra atsakingi už šiuos trūkumus. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo tokio pobūdžio ginčuose, yra pažymėjęs, kad, pirkėjui pateikiant ieškinį, pakanka nurodyti nupirkto daikto trūkumo faktą, o pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545-916/2015). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo pažeistos įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklės ir atsakovai įrodė, kad jie nėra atsakingi už dalį trūkumų.
38. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas paminėta pirmiau, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas dėl pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto trūkumus, tačiau neįvertino to, ar atsakovams galėjo būti žinomi tam tikri daikto trūkumai pardavimo metu (šiuo atveju buto smarvė), todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis yra keičiama, kasatorei sumažinant buto kainą 1448,10 Eur. Ši suma įskaitoma į ieškovės skolą atsakovams pagal ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartį ir, ieškinį bei priešieškinį patenkinus iš dalies, atsakovams priteisiama likusi įsiskolinimo dalis – 6454,60 Eur bei 5 proc. procesinių palūkanų.  

              Dėl įgaliotinio atsakomybės už sutartines prievoles

39. Kasatorė įrodinėja, kad civilinė atsakomybė pagal ginčo buto prikimo–pardavimo sutartį turi kilti ir atsakovų dukteriai S. K., kuri pasirašė minėtą sutartį pagal atsakovų įgaliojimą.
40. Vienas sutarčių teisės principų – sutarties uždarumo principas, kuris reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014).
41. Kaip teisingai nurodė bylą nagrinėję teismai, S. K. nėra sutarties, iš kurios kasatorė kildina civilinę atsakomybę, šalis, ji nėra prisiėmusi jokių įsipareigojimų pagal šią sutartį, atsakovai jokių pretenzijų S. K. dėl atstovavimo santykių nereiškia, todėl ieškinys S. K. atžvilgiu atmestas pagrįstai.  

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

42. Iš dalies patenkinus ieškovės kasacinį skundą, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos turi būti proporcingai paskirstytos: ieškovei – patenkintų, o atsakovams – atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
43. Ieškovė reiškė reikalavimą dėl 16 220,08 Eur. Pirmosios instancijos teismas priteisė 1727,80 Eur, o kasacinis teismas priteisė 3537,28 Eur (2089,18 Eur nuostolių atlyginimas ir 1448,10 buto kainos sumažinimas), t. y. tenkino 21,80 proc. ieškinio reikalavimo. Pirmosios instancijos teisme kasatorė patyrė 1506,89 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų jai atlygintina yra 328,50 Eur. Atsakovai reiškė reikalavimą dėl 8688,60 Eur skolos atlyginimo, iš jų jiems buvo priteista 6454,60 Eur, t. y. tenkinta 74,28 proc. reikalavimo. Pirmosios instancijos teisme jie patyrė 911,14 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų jiems atlygintina 676,79 Eur. Atlikus įskaitymą, atsakovams iš ieškovės priteistina 351,29 bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
44. Apeliacinės instancijos teisme kasatorės reikalavimas buvo 14 492,28 Eur. Kasaciniam teismui priteisus 3537,28 Eur, buvo tenkinta 1809,48 Eur daugiau ieškovės reikalavimo nei pirmosios instancijos teisme, t. y. 12,48 proc. kasatorės reikalavimo. Apeliacinės instancijos teisme kasatorė patyrė 2818 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų 351,68 Eur jai turi būti atlyginta.   
45. Kasaciniame teisme kasatorė reiškė reikalavimą dėl 5702,22 Eur, o dalį sprendimo dėl šilumos vamzdyno avarijos padarinių šalinimo prašė panaikinti ir grąžinti nagrinėti iš naujo. Šį reikalavimą kasacinis teismas atmetė, o iš pareikšto piniginio reikalavimo papildomai priteisė 1448,10 Eur, t. y. tenkino 25,39 proc. reikalavimo. Kasatorė prašo priteisti 726 Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme, iš jų jai atlygintinos turi būti 184,33 Eur. Atsakovai, atsiliepimu į kasacinį skundą prašę skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, prašo atlyginti 770,97 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų jiems turi būti atlyginta 74,61 proc. bylinėjimosi išlaidų, t. y. 575,22 Eur.
46. Teisėjų kolegija, atlikusi apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, konstatuoja, kad kasatorė turi atlyginti atsakovams 39,21 Eur (575,22 – 184,33 – 351,68) bylinėjimosi išlaidų. Susumavus su bylinėjimosi išlaidomis pirmosios instancijos teisme, iš ieškovės atsakovų naudai priteistina 390,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
47. Kasacinis teismas patyrė 6,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 23 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Ieškovės kasacinį skundą tenkinus iš dalis, šios išlaidos taip pat proporcingai paskirstytinos ir 4,84 Eur į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovės, o likusi dalis iš atsakovų nepriteistina, nes yra mažesnė už priteistiną dydį (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį pakeisti.

Priteisti iš ieškovės L. L. (a. k. duomenys neskelbtini) 6454,60 Eur (šešis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt keturis Eur 60 ct) atsakovų I. U. (a. k. duomenys neskelbtini) ir Z. U. (a. k. duomenys neskelbtini) naudai skolos, 5 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. sausio 10 d. ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 390,50 Eur (tris šimtus devyniasdešimt Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš ieškovės L. L. (a. k. duomenys neskelbtini) 4,84 Eur (keturis eurus 84 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimo į valstybės biudžetą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Andžej Maciejevski

Antanas Simniškis

Dalia Vasarienė