Civilinė byla Nr. e2-146-798/2025

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00077-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.3.4; 3.1.7.6; 3.4.4.5.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

        LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU        

2025 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „I asset management“ valdančios uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto, į paskolas investuojančio investicinio fondo „NuCapital“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditorės pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „MAREX Boats“ finansinis reikalavimas uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – RUAB) „Vėjo projektai“ iškelta restruktūrizavimo byla, nemokumo (restruktūrizavimo) administratore paskira uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Klaipėdos administratorių biuras“, nutartis įsiteisėjo 2024 m. gegužės 30 d.

2.       Pareiškėja UAB „MAREX Boats“ elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) pateikė RUAB „Vėjo projektai“ nemokumo administratorei 2024 m. birželio 26 d. prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą. Nurodė, kad RUAB „Vėjo projektai“ yra skolinga UAB „MAREX Boats“ 1 129 554,20 Eur ir ši pinigų suma nesumokėta iki prašymo patvirtinti finansinį reikalavimą pateikimo. Prašė pareiškėją įtraukti į kreditorių sąrašą ir nustatyta tvarka patvirtinti jos finansinį reikalavimą. Kartu su prašymu pateikė tarpusavio skolų suderinimo laišką ir pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitų faktūrų sąrašą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškėjos prašymą patenkino, patvirtino pareiškėjos UAB „MAREX Boats“ antrosios eilės 1 129 554,20 Eur (pirmo etapo skola – 1 129 554,20 Eur) finansinį reikalavimą.

4.       Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pareiškėjos ginčijamo finansinio reikalavimo patvirtinimo pagrįstumo įvertinimas gali būti atliktas bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka.

5.       Teismas nurodė, kad pareiškėjos finansinio reikalavimo pateikimo aplinkybės bendrovės administratorei negalėjo sukelti abejonių dėl finansinio reikalavimo autentiškumo ir to, kad jį pasirašęs asmuo turėjo teisę veikti pareiškėjos vardu. Elektroninį laišką išsiuntė tas pats pareiškėjos darbuotojas, kuris ir pasirašė finansinį reikalavimą, t. y. pareiškėjos teisininkas S. S. Be to, reikalavimą pareiškėjos teisininkas išsiuntė iš tarnybinio elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), kurio domenas marex.lt viešai prieinamais domenų registro duomenimis priklauso pačiai pareiškėjai.

6.       Teismas konstatavo, kad aplinkybės, jog pareiškėja pateikė ranka pasirašyto finansinio reikalavimo skaitmenizuotą kopiją ir nepridėjo pasirašiusio darbuotojo atstovavimo teisę patvirtinančio dokumento, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad pareiškėja nepateikė reikalavimo per Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nustatytą terminą. Siekdama išsklaidyti bet kokias abejones, pareiškėja prie dubliko pridėjo jos teisininko S. S. įgaliojimą atstovauti pareiškėjai, patvirtinantį, kad 2024 m. birželio 26 d. pasirašydamas ir 2024 m. birželio 27 d. teikdamas finansinį reikalavimą pareiškėjos teisininkas buvo įgaliotas atstovauti bendrovei.

7.       Kartu su prašymu patvirtinti finansinį reikalavimą bendrovės nemokumo administratorei pateikti dokumentai buvo pakankami pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumui įvertinti. Elektroninio laiško turinys patvirtina, kad bendrovės nemokumo administratorei pareiškėja pateikė finansinį reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, t. y. skaitmenizuotą tarpusavio skolų suderinimo aktą, pareiškėjos ir bendrovės vyriausiųjų buhalterių pasirašytą 2024 m. balandžio 11 d. ir 2024 m. balandžio 12 d., o taip pat 2024 m. birželio 7 d. sudarytą bendrovės neapmokėtų pareiškėjos PVM sąskaitų faktūrų už patiektas prekes sąrašą su neapmokėtomis sumomis. Skolų suderinimo aktas pagrindžia, kad iki nemokumo bylos iškėlimo bendrovė raštu pripažino 1 129 554,20 Eur skolą pareiškėjai. Pareiškėjos pateiktas neapmokėtų jos PVM sąskaitų faktūrų už patiektas prekes sąrašas su neapmokėtomis sumomis rodo tikslią bendrovės skolos sudėtį.

8.       Teismas sutiko su pareiškėjos argumentais, kad aplinkybė, jog finansinį reikalavimą papildomai pagrindžiančias sąskaitas į bylą pateikė atsakovė, o ne pareiškėja kartu su finansiniu reikalavimu, nesudaro pagrindo taikyti JANĮ 41 straipsnio 6 dalį ir vertinti pareiškėjos reikalavimą kaip pasibaigusį.

9.       Teismas konstatavo, kad pareiškėjos prašymas patvirtinti 1 129 554,20 Eur finansinį reikalavimą yra pagrįstas, todėl jį patenkino.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10.       Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „I asset management“ valdanti uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto, į paskolas investuojantį investicinį fondą „NuCapital“ (toliau – ir Fondas, apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinio proceso įstatymo nuostatas, kadangi bylą išnagrinėjo skubotai ir apribojo kreditoriaus teisę įrodinėti UAB „MAREX Boats“ finansinio reikalavimo nepagrįstumą. Teismas nepagrįstai atmetė suinteresuoto asmens prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl suinteresuotas asmuo negalėjo užduoti klausimų pareiškėjai dėl jos finansinio reikalavimo.

10.2.                      Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nenagrinėjo suinteresuoto asmens pateiktų priešieškinių, juose pateiktų argumentų dėl sandorių negaliojimo.

10.3.                      Pareiškėjos reikalavimas turi būti laikomas pasibaigusiu pagal JANĮ 41 straipsnio 6 dalį, kadangi byloje pateiktas prašymas nėra patvirtintas originaliu fiziniu parašu arba kvalifikuotu elektroniniu parašu. Byloje nėra pateiktas joks dokumentas, kuris patvirtintų teisininko S. S. teisę veikti pareiškėjos interesais. Nepaisant to, nemokumo administratorei abejonių dėl pateikto prašymo nekilo.

10.4.                      Teismas nepagrįstai priteisė iš suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidas.

11.       Pareiškėja UAB „MAREX Boats“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Suinteresuoto asmens nurodyti teisės pažeidimai nėra susiję su nagrinėjama byla ir negali būti pripažinti pagrįstais ar galėjusiais turėti įtaką skundžiamos nutarties teisėtumui, todėl nesudaro pagrindo pakeisti skundžiamos nutarties.

11.2.                      Suinteresuoto asmens ginčijamų 10 kreditorių finansinių reikalavimų buvo išskirti į atskiras civilines bylas, todėl kitose civilinėse bylose teismo galbūt padaryti civilinio proceso teisės pažeidimai objektyviai negalėjo lemti nagrinėjamoje byloje teismo priimtos galutinės nutarties neteisėtumo.

11.3.                      Pareiškėjos manymu, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje kilusių ginčo klausimų pobūdį ir ginčo apimtį, teismo sprendimas neskirti bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nepažeidė suinteresuoto asmens teisės būti išklausytam ir neturėjo įtakos priimtos nutarties teisėtumui.

11.4.                      Turi būti atmestas suinteresuoto asmens argumentas, kad, skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje pritardamas bendrovės ir pareiškėjos argumentams bei juos pakartodamas, o taip pat nepasisakydamas dėl dalies suinteresuoto asmens argumentų, teismas pažeidė ne tik pareigą atlikti savarankišką byloje surinktų duomenų vertinimą, bet ir asmens teisę būti išklausytam.

11.5.                      Nagrinėjamoje byloje patenkinęs pareiškėjos prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą ir atmetęs suinteresuoto asmens prieštaravimus dėl šio finansinio reikalavimo netvirtinimo, teismas pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš apelianto pareiškėjos naudai pagal jos pateiktus patirtų išlaidų įrodymus.

11.6.                      Teismas pagrįstai nurodė, kad JANĮ 41 straipsnyje nenustatyti reikalavimai, keliami kreditorių teikiamų prašymų patvirtinti reikalavimus formai ar turiniui, todėl nemokumo administratoriaus teisė atsisakyti priimti kreditorių reikalavimus yra apribota.

11.7.                      Byloje pateiktas elektroninio laiško su priedais nuorašas patvirtina, kad elektroninį laišką išsiuntė tas pats pareiškėjos darbuotojas, kuris ir pasirašė finansinį reikalavimą, t. y. pareiškėjos teisininkas S. S., ir kad su laišku šis darbuotojas pateikė pareiškėjos ir bendrovės vyriausiųjų buhalterių pasirašytą skolų suderinimo aktą bei pareiškėjos buhalterinės apskaitos duomenis apie skolos sudėtį pagal neapmokėtas sąskaitas.

12.       Atsakovė RUAB „Vėjo projektai“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Klaipėdos administratorių biuras“, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Suinteresuotas asmuo skunde itin išsamiai nurodo argumentus dėl teismo padarytų teisės pažeidimų dešimtyje civilinių bylų, tačiau šie argumentai neturi būti vertinami teismo, nes nėra susiję su patvirtintu pareiškėjos finansiniu reikalavimu.

12.2.                      Vertinant suinteresuoto asmens veiksmus, turėtų būti atsižvelgiama į atskirojo skundo trūkumus, pvz., už skundą žyminis mokestis nebuvo sumokėtas, popierine forma pateiktas tik vienas procesinio dokumento egzempliorius, o kaip priedai buvo pateiktos dokumentų kopijos, kurių tikrumas nepatvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka.

12.3.                      Pirmosios instancijos teismas nepadarė pažeidimų, priešingai – operatyviai išnagrinėjo bylą, nepažeisdamas ir neribodamas net ir piktnaudžiaujančio procesinėmis teisėmis suinteresuoto asmens teisių. Visi klausimai ir prašymai byloje išspręsti, o tai, kad sprendimo rezultatas netenkina suinteresuoto asmens, nesudaro pagrindo teigti, jog sprendimo rezultatas nepagrįstas ar neteisėtas.

12.4.                      Nemokumo administratorės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias priteisė pirmosios instancijos teismas, yra minimalios, sudarančios tik 300 Eur, nes kreditorių pareikštų finansinių reikalavimų analizę ir vertinimą atliko pati nemokumo administratorė, ji ir pateikė teismui nuomonę dėl finansinių reikalavimų pagrįstumo. Suinteresuotas asmuo pateikė dar dešimt skundų, kurių analizei nemokumo administratorei nepakanka nei laiko, nei išteklių.

12.5.                      Suinteresuotas asmuo skundžia daugiau nei pusę patvirtintų atsakovės kreditorių finansinių reikalavimų, tačiau skunde nenurodo argumentų dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo nepagrįstumo, išskyrus tai, kad pareiškėjos vardu negalėjo veikti jos pačios darbuotojas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, o taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys, 338 straipsnis).

14.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos UAB „MAREX Boats“ prašymas patvirtinti jos finansinį reikalavimą RUAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15.       Dėl šios priežasties teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo vertinti atskirojo skundo argumentų, kvestionuojančių kitų RUAB „Vėjo projektai“ kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo pagrįstumo ir teisėtumo procesą, nes kitų apelianto atskirajame skunde minimų kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimai buvo (bus) nagrinėjami kitose (ne šioje) iš restruktūrizavimo bylos išskirtose civilinėse bylose, juo labiau, kad dėl tose išskirtose civilinėse bylose priimtų nutarčių taip pat yra paduoti, priimti ir Lietuvos apeliaciniam teismui perduoti nagrinėti Fondo atskirieji skundai.

16.       Teisėjų kolegija neperžengs atskirojo skundo ribų ir šioje nutartyje nepasisakys dėl Fondo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas apribojo Fondo teises atsisakydamas priimti jo teiktus 4 priešieškinius, nevertindamas ar atsisakydamas vertinti atitinkamų sandorių (sudarytų su kitais kreditoriais) negaliojimo pagrindus, neįtraukdamas atitinkamų trečiųjų asmenų, nepripažindamas RUAB „Vėjo projektai“ vadovo ir kreditorių vadovų dalyvavimo būtinu. Už šio atskirojo skundo nagrinėjimo ribų taip pat yra ir atskirojo skundo argumentai dėl kitoje iš RUAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo bylos išskirtoje civilinėje byloje dėl kreditorei UAB „Dancer Mobility“ iš Fondo priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

17.       Kartu su atskiruoju skundu apeliantas Fondas apeliacinės instancijos teismui pateikė: Klaipėdos apygardos teismo nutarčių, kuriomis atsisakyta priimti priešieškinius išskirtose bylose; kuriomis buvo išspręsti Fondo prašymai dėl termino triplikams išskirtose bylose pateikti; kuriomis pratęsti terminai kreditorių dublikams pateikti; kuriomis paskirti rašytiniai posėdžiai kitose bylose; kuriomis patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai išskirtose bylose, kopijas; Fondo patikslintų prieštaravimų, triplikų išskirtose bylose; triplikų kitose bylose kopijas; metaduomenų (parašų) kortelių kopijas; procesinių dokumentų priėmimo kitose bylos duomenis; nemokumo administratorės triplikų ir prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas išskirtose bylose ir UAB „Dancer Mobility“ prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas kopijas.

18.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

19.       Aiškindamas naujų įrodymų apeliacijoje teikimo (priėmimo) draudimo išimtis, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 10 punktas). Pažymėtina ir tai, kad tam, jog apeliacinės instancijos teismui naujai teikiami įrodymai būtų priimti, jie turi atitikti ne tik CPK 314 straipsnyje įtvirtinto draudimo išimtis, bet ir įrodymų sąsajumo kriterijų – teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

20.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su apelianto pateiktais naujais įrodymais konstatuoja, kad jie neturės įtakos sprendžiant šalių ginčą šioje byloje. Šiuo atveju apelianto naujais teikiamais įrodymais siekiama pagrįsti atskirojo skundo teiginius dėl proceso teisės pažeidimų, apelianto teigimu, padarytų visose dešimtyje iš RUAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo bylos išskirtose civilinėse bylose, kuriose buvo sprendžiami Fondo ginčytų restruktūrizuojamos bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimai. Tačiau, kaip jau minėta, šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje tikrinamas tik vienos konkrečios atskiruoju skundu skundžiamos Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutarties, kuria iš RUAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo bylos išskirtoje civilinėje byloje Nr. eB2-650-777/2024 patvirtintas pareiškėjos UAB „MAREX Boats“ (ir tik jos) 1 129 554,20 Eur finansinis reikalavimas, teisėtumas ir pagrįstumas.

21.       Pažymėtina ir tai, kad nagrinėdama bylą teisėjų kolegija turi teisę naudotis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdama į šios bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo ribas, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo priimti kitose išskirtose civilinėse bylose šalių teiktų ar teismo priimtų procesinių dokumentų kopijų kaip nesusijusių su šios nagrinėjamos bylos dalyku, t. y. juos atsisakoma priimti.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

22.       Atskirajame skunde Fondas prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, argumentuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teigia, kad Fondui buvo apribota teisė užduoti klausimus proceso dalyviams, tačiau Fondo atstovai vis dar pageidauja kitos ginčo šalies atstovams užduoti klausimus, susijusius su ginčo dalyku (finansinio reikalavimo tvirtinimu).

23.       Su juridinių asmenų bankroto procesu susiję klausimai įprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai pripažįstamas būtinas žodinis nagrinėjimas (JANĮ 31 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 3 dalis). Taigi, JANĮ neįtvirtinta išimtis, nustatanti privalomą kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimo nagrinėjimą būtent žodinio proceso tvarka, nes įprastai tokios bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, atsižvelgiant į sutrumpintus nemokumo bylų išnagrinėjimo terminus, o žodinio proceso tvarka bylos dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo gali būti nagrinėjamos tik teismui identifikavus tokį poreikį (būtinumą). Tokį poreikį teismas gali nustatyti pats savo iniciatyva arba atsižvelgdamas į byloje dalyvaujančio asmens prašymą, tačiau tai nereiškia, kad toks prašymas privalomas bylą nagrinėjančiam teismui.

24.       Teisėjų kolegija susipažinusi su byla, o taip pat su pirmosios instancijos teismo priimtomis nutartimis ir rezoliucijomis, nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo apelianto prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ar jo neišsprendė. Pirmosios instancijos teismas apskųstos nutarties 11 punkte nurodė, kad byloje nėra iškelta klausimų, dėl kurių nagrinėjimas žodinio proceso tvarka būtų būtinas. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjos ir nemokumo administratorės pateiktais dokumentais ir jų turiniu, neturi teisinio pagrindo nuspręsti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė apelianto teisę būti išklausytam, juo labiau kad apeliantas pateikė raštu argumentus dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo galimo nepagrįstumo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantas, teikdamas argumentus dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo galimo nepagrįstumo, nenurodė argumentų dėl jo dydžio, sumos neatitikties PVM sąskaitose faktūrose nurodytoms sumoms arba skolų suderinimo aktui. Apeliantas iš esmės abstrakčiais argumentais įrodinėja, kad kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumą lemia daugybė pirmosios instancijos teismo deklaratyviai nurodomų (neįrodytų) atliktų procesinių pažeidimų ir tai, kad darbuotojas neturėjo teisės atstovauti pareiškėjos interesams. 

25.       CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322, 338 straipsniai). Taigi, apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas.

26.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo. CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, o taip pat turi nurodyti išimtines aplinkybes (pvz., būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.) dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-701/2024, 46 punktas).

27.       Nagrinėjamu atveju apelianto prašymas bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka yra grindžiamas tik tuo, kad, pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka, apeliantui nebuvo suteikta galimybė užduoti klausimus proceso dalyviams, o Fondo atstovai vis dar pageidauja kitos šalies atstovams užduoti klausimus, susijusius su ginčo dalyku. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien toks pageidavimas užduoti klausimus, kurie, be kita ko, neįvardyti, prieš tai pripažinus, kad byla pagrįstai išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nepagrindžia būtinybės bylą pagal atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Taigi, apelianto prašymas bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Dėl kreditorės finansinio reikalavimo pagrįstumo, pateikimo tvarkos ir formos

28.       Prieštaravimuose apeliantas ginčijo pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrįstumą dėl tvarkos ir formos nesilaikymo, teigdamas, kad pareiškėjos finansinis reikalavimas yra nepasirašytas. Apelianto teigimu, pareiškėjos finansinis reikalavimas turi būti pasibaigęs pagal                                 JANĮ 41 straipsnio 6 dalį, kadangi byloje nėra pateiktas originaliu fiziniu parašu arba kvalifikuotu elektroniniu parašu patvirtintas prašymas, o taip pat byloje nėra pateiktas dokumentas, kuris patvirtintų teisininko S. S. teisę veikti pareiškėjos interesais, nepaisant to, nemokumo administratorei abejonių dėl pateikto prašymo nekilo. 

29.       Pirmosios instancijos teismas atmetė šiuos apelianto argumentus, konstatuodamas, kad JANĮ 41 straipsnyje nenustatyti reikalavimai, keliami kreditorių teikiamų prašymų patvirtinti reikalavimus formai ar turiniui, taip pat kreditoriaus prašymas nėra procesinis dokumentas, kurio turiniui bei formai taikomi CPK nustatyti reikalavimai. Nemokumo bylose finansiniai reikalavimai teikiami ne tiesiogiai teismui, o nemokumo administratorei. Kadangi                            JANĮ nenustatyti kreditorių finansinių reikalavimų formos ir turinio reikalavimai, todėl nemokumo administratorės teisė atsisakyti priimti kreditorių reikalavimus yra apribota – nemokumo administratorė negalėtų atsisakyti priimti finansinio reikalavimo, kuris pateiktas skenuotas (skaitmenizuota originalo kopija), nepasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu arba pateiktas elektroniniu paštu nepasirašytas.

30.       Atskirajame skunde apeliantas iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir prieštaravimuose, nesutinka su skundžiama nutartimi patvirtinto pareiškėjos UAB „MAREX Boats“ finansinio reikalavimo pagrįstumu. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir neturi pagrindo jų vertinti priešingai.

31.       Kreditorių reikalavimų pateikimo ir tvirtinimo tvarka reglamentuojama JANĮ 41–42 straipsniuose. JANĮ 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. JANĮ 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo.

32.       Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad juridinių asmenų nemokumo procese pradinį kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo vertinimą atlieka nemokumo administratorė. Be to, kreditoriai finansinius reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet nemokumo administratorei, o ši, pateikusi teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba juos ginčija. Taigi, jau vien dėl to, kad JANĮ nenustatyta, jog kreditoriaus finansinis reikalavimas, teikiamas nemokumo administratorei, privalo atitikti CPK ieškiniui (ar tiesiog procesiniam dokumentui) keliamus reikalavimus ir kreditoriaus finansinis reikalavimas visų pirma teikiamas specialiam subjektui – nemokumo administratorei, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto poziciją, kad kreditoriaus reikalavimas privalo atitikti CPK procesiniam dokumentui nustatytus reikalavimus.

33.       Pažymėtina, kad JANĮ nenustatyta formali kreditoriaus finansinio reikalavimo pateikimo tvarka, o tik nurodytas reikalavimas pateikti kreditoriaus finansinį reikalavimą ir jį pagrindžiančius dokumentus per nustatytą terminą. Nėra patvirtintos ir pavyzdinės kreditoriaus finansinio reikalavimo pateikimo formos bei nenurodyti ir konkretūs būdai ar priemonės, kaip kreditoriaus finansinis reikalavimas turėtų būti pateikiamas. Be to, kreditorių finansiniai reikalavimai gali būti atsiradę skirtingais pagrindais ir skirtingu laiku (pvz., įsiteisėjusiu teismo sprendimu, priimtu iki nemokumo bylos iškėlimo, priteista skola arba tiesiog paskolos sutarties pagrindu kildinamas kreditoriaus finansinis reikalavimas), kuriems pagrįsti reikalingų (pakankamų) dokumentų apimtis taip pat atitinkamai skirsis. Todėl, gavęs kreditoriaus finansinį reikalavimą, būtent nemokumo administratorius atlieka pirminį kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo vertinimą ne tik pagal jam kreditoriaus pateiktus dokumentus, bet ir pagal paties nemokumo administratoriaus turimus (jam prieinamus) bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo juridinio asmens dokumentus, atsižvelgdamas į jam pateiktų dokumentų pobūdį, ir daro atitinkamas išvadas, ar jam pateikti reikalavimą pagrindžiantys dokumentai yra pakankami, tikslintini, o gal net negali būti kvestionuojami.

34.       Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjos finansinio reikalavimo pateikimo aplinkybės atsakovės nemokumo administratorei negalėjo sukelti abejonių dėl finansinio reikalavimo autentiškumo ir to, kad jį pasirašęs asmuo turėjo teisę veikti pareiškėjos vardu. Teismas teisingai nurodė, kad pareiškėja kartu su elektroniniu laišku pateikė skaitmenizuotą finansinį reikalavimą, o elektroninį laišką išsiuntė pareiškėjos darbuotojas teisininkas S. S., kuris ir pasirašė finansinį reikalavimą. Be to, reikalavimą pareiškėjos teisininkas išsiuntė iš tarnybinio elektroninio pašto (duomenys neskelbtini). Atskirajame skunde apeliantas nenurodė argumentų, kurie pagrįstų pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių nepagrįstumą.

35.       Be to, kartu su prašymu patvirtinti finansinį reikalavimą pareiškėja pateikė bendrovės administratorei skaitmenizuotą tarpusavio skolų suderinimo aktą, pareiškėjos ir bendrovės vyriausiųjų buhalterių pasirašytą 2024 m. balandžio 11 d. ir 2024 m. balandžio 12 d., bei 2024 m. birželio 7 d. sudarytą atsakovės neapmokėtų pareiškėjos PVM sąskaitų faktūrų už pateiktas prekes sąrašą su neapmokėtomis sumomis. Skolų suderinimo aktas pagrindžia, kad iki nemokumo bylos iškėlimo bendrovė raštu pripažino 1 129 554,20 Eur skolą pareiškėjai. Šias aplinkybes paneigiančių įrodymų apeliantas į bylą nepateikė.

36.       Teisėjų kolegija nusprendžia, kad atsižvelgiant į tai, jog JANĮ nenustatyta konkreti formalizuota kreditoriaus finansinio reikalavimo pateikimo tvarka (iš esmės apsiribojama tik jo pateikimo terminu), o pagal JANĮ 41 straipsnio 2 dalį nemokumo administratorė patikrina kreditoriaus finansinio reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus, t. y. skolos pagrindą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad pareiškėjos finansinio reikalavimo pateikimo aplinkybės nemokumo administratorei negalėjo sukelti protingų abejonių dėl finansinio reikalavimo autentiškumo. Be to, kartu su pareiškėjos dubliku buvo pateiktas jos teisininko S. S. įgaliojimas atstovauti pareiškėjai.

37.       JANĮ 41 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu kreditorius nepateikia reikalavimo per nustatytą terminą, jo reikalavimo teisė pasibaigia, išskyrus šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus atvejus. Pirmiau nurodytais motyvais paneigus apelianto argumentų dėl tariamo reikalavimo pateikimo nemokumo administratorei tvarkos nesilaikymo pagrįstumą, nėra pagrindo sutikti su apelianto nuomone, kad pareiškėjos reikalavimo teisė pasibaigė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

38.       Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš Fondo nepagrįstai priteisė po 300 Eur bylinėjimosi išlaidų bendrovei už išskirtose bylose pateiktus analogiškus triplikus. Apeliantas nurodo, kad iš jo apskritai neturėjo būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nes jis pagrįstai nesutiko, jog būtų patvirtintas neteisėtas kreditorės finansinis reikalavimas.

39.       Teisėjų kolegija atmeta apelianto teiginius, kad iš jo apskritai neturėjo būti priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadai, jog apelianto nurodytos aplinkybės, kad apelianto skundžiamas pareiškėjos finansinis reikalavimas buvo išskirtas į atskirą bylą, nagrinėjant išskirtą bylą pareiškėja teikė į bylą rašytinius įrodymus, susijusius su jos reikalavimo pagrįstumu, nėra pakankamos nukrypti nuo CPK 93 straipsnio                 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, juolab kad apeliantas ir po nemokumo administratorės bei pareiškėjos papildomai pateiktų į bylą įrodymų nepripažino, kad pareiškėjos reikalavimas ar jo dalis yra pagrįsti.

40.       Pasisakydama dėl atskirojo skundo argumentų, kad iš Fondo už tripliko parengimą priteista nepagrįstai didelė suma (300 Eur), nes triplikai visose iš RUAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo bylos išskirtose civilinėse bylose yra identiško turinio, teisėjų kolegija pritaria nemokumo administratorės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytiems teiginiams, kad susipažinimas su bylos medžiaga (šalių procesinių dokumentų analizė) nelaikomas savarankiška paslauga, o kvalifikuojamas kaip procesinio dokumento rengimo sudedamoji dalis. Tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomi savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Nurodytos paslaugos vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudedamoji dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, (toliau – Rekomendacijos) už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018, 41 punktas). Tačiau į šias suteiktas teisines paslaugas ir į jas atliekant sugaištą atstovo laiką atsižvelgtina priteisiant bylinėjimosi išlaidas už konkretų teismui pateiktą procesinį dokumentą – šiuo atveju tripliką.

41.       Pažymėtina, kad šiuo atveju maksimalus pagal Rekomendacijų 8.3 papunktį rekomenduojamas priteisti dydis, atsižvelgiant į tai, kad už šią paslaugą sumokėta 2024 m. III ketvirtį (2024 m. spalio 9 d.), būtų sudaręs 3 294,60 Eur (1,5 x 2 196,40 Eur). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant to, kad pats triplikas, už kurio parengimą priteistas 300 Eur atlyginimas, yra gana trumpas, tačiau tai nereiškia, jog 300 Eur šiuo atveju yra neproporcingai didelė suma. Atsiliepime pagrįstai teigiama, kad tam, jog atstovas galėtų parengti tripliką, buvo būtina susipažinti su didelės apimties apelianto teikiamais procesiniais dokumentais, o aplinkybė, kad pats apeliantas 10 išskirtų bylų skundžia skirtingų RUAB „Vėjo projektai“ kreditorių reikalavimus iš dalies tapačiais argumentais, nulėmė ir tai, jog šiose bylose pateiktų triplikų turinys iš dalies sutampa. 

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

42.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei tinkamai atskleidė bylos esmę, išsamiai atsakydamas į esminius prieštaravimus pateikusio suinteresuoto asmens argumentus. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl kreditorės UAB „MAREX Boats“ finansinio reikalavimo pateikimo atitikties                   JANĮ nustatytai tvarkai ir paties reikalavimo pagrįstumo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartis paliekama nepakeista.

43.       Byloje gautas Fondo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau atsižvelgiant į procesinį šios bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme rezultatą, jam bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Teisę į bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą įgijo pareiškėja UAB „MAREX Boats“, kuri bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 290,34 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą apmokėti.

44.       CPK 98 straipsnyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (1 dalis); šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (2 dalis).

45.       Pareiškėjos išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, viršija Rekomendacijose nustatytą dydį, todėl jai iš apelianto priteistina 878,56 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamo ginčo atveju nenustatė pagrindų, leidžiančių nukrypti nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių ir priteisti visą pareiškėjos prašomą bylinėjimosi išlaidų sumą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „I asset management“ (juridinio asmens kodas 304405305) valdančios uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto, į paskolas investuojančio investicinio fondo „NuCapital“ 878,56 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus ir 56 centus) bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „MAREX Boats“ (juridinio asmens kodas 125841097) naudai.

Teisėjai                                                            Marius Bajoras

                                                            Antanas Rudzinskas

                                                            Aldona Tilindienė