Civilinė byla Nr. e2A-1233-936/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35824-2019-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.9.15; 3.2.4.11; 3.2.4.12; 3.3.1.18.1
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Urmilos Valiukienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. K. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jurosa“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo J. K. ieškinius atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jurosa“ ir pagal uždarosios akcinės bendrovės „Jurosa“ ieškinį J. K. dėl skolos priteisimo.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. UAB „Jurosa“ 2019-05-23 ieškinyje (gautas Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-409-496/2020) prašė priteisti iš J. K. 712,68 Eur skolą, 117,64 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje UAB „Jurosa“ nurodė, kad šalys 2015-11-17 sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), apdailos darbų rangos sutartį (vartojimo rangos teisiniai santykiai). Pagal sutartį ir sąmatą UAB „Jurosa“ atliko dalį darbų, tačiau užsakovui atsisakant juos priimti, darbai buvo perduoti 2016-01-14 vienašaliu atliktų darbų perdavimo aktu (darbų vertė 5573,01 Eur), 2016-01-29 vienašaliu darbų perdavimo aktu Nr. 2 (darbų vertė 1139,67 Eur), t. y. ieškovas atliko ir atsakovui perdavė darbų už 6712,68 Eur bei šiai sumai pateikė sąskaitas faktūras. Darbų vykdymo metu (iki darbų perdavimo vienašaliais aktais) užsakovas pagal sutartį rangovui sumokėjo 6 000 Eur (2015-11-17, 2015-11-18, 2015-12-10, 2017-12-17 mokėjimai), t. y. po darbų perdavimo atsakovas liko skolingas 712,68 Eur, ką patvirtina 2016-01-29 PVM sąskaita faktūra Nr. JRS 203. Nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-03-19 sprendimu J. K. ieškinys patenkintas iš dalies, pripažinus UAB „Jurosa“ 2016-01-14 vienašalį darbų perdavimo aktą bei 2016-01-29 vienašalį darbų perdavimo aktą negaliojančiais dalyje dėl 710,27 Eur juose nurodytos sumos, priteisiant J. K. iš UAB „Jurosa“ 710,27 Eur sumokėto avanso, 143 Eur nuostolių, 53,27 Eur palūkanų, 5 proc. procesines palūkanas bei 245,61 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje ieškinį atmetant. Minėtas teismo sprendimas paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2019-03-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-365-656/2019. Pasak UAB „Jurosa“, minėtus teismo sprendimus ji yra įvykdžiusi. 2019-04-05 pareiškimu apie įskaitymą UAB „Jurosa“ įskaitė bendrovės J. K. pagal pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo procesinius sprendimus mokėtiną 1969,64 Eur sumą į J. K. mokėtiną 4411,20 Eur sumą. Pažymėjo, kad UAB „Jurosa“ sutarties pagrindu atliko ir J. K. perdavė tinkamai atliktų darbų už 6002,41 Eur (6712,68 Eur – 710,27 Eur); J. K. pagal sutartį už tinkamai atliktus darbus UAB „Jurosa“ sumokėjo 5289,73 Eur (6000 Eur – 710,27 Eur); J. K. nėra apmokėjęs UAB „Jurosa“ pagal sutartį perduotų tinkamai atliktų darbų už 712,68 Eur (6002,41 Eur – 5289,73 Eur), todėl prašė šią sumą priteisti.
2. J. K. 2019-11-28 ieškiniu (gautas Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-3120-937/2020) prašė priteisti iš UAB „Jurosa“ 2 557,27 Eur skolos (sutartinių delspinigių) ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad sutarties 5.1. punktu rangovas įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais tinkamai ir kokybiškai atlikti visus sąmatose ir/ar pagal atskirą priedą prie sutarties numatytus darbus ir juos perduoti užsakovui, o pagal sutarties 4.1 punktą, rangovas nusimatė, kad darbus pradeda 2015-11-17 ir įsipareigojo juos užbaigti ne vėliau kaip iki 2016-01-31. UAB „Jurosa“ iki 2016-01-31 darbų neužbaigė ir prievolių neįvykdė, priešingai, dar nepasibaigus terminui, tolimesnį Sutarties vykdymą nuo 2016-01-22 vienašališkai nutraukė ir vėliau, užsakovui reikalaujant, juos vykdyti vienašališkai atsisakė, todėl UAB „Jurosa“, nesant nenugalimos jėgos, atsako visais atvejais (CK 6.256 str. 4 d.). Pagal sutarties 9.2 punktą UAB „Jurosa“ turi mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo visos sąmatose ir/ar atskirame priede prie šios sutarties nurodytos darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovas mokėti sutartinius delspinigius raštu rangovo pareikalavo dar 2016-02-01 pretenzija. Nurodė, kad darbų kaina pagal sutartį sudaro 7 025,46 Eur (pagal Sutarties 2015-11-17 sąmatą darbų kainą - 6 031,11 Eur, o pagal 2016-01-14 Aktą Nr. 1 ir 2016-01-29 Aktą Nr. 2 perduotų papildomų darbų kaina yra 994,35 Eur). Užsakovui nuo 2019-11-19 vienašališkai nutraukus sutartį, rangovas turi prievolę (sutarties 9.2. p.) pagal įstatymą (CK 6.256 str. 2 d.) sumokėti užsakovui sutartinius delspinigius už 6 mėnesius (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.), kuriuos sudaro 2 557,27 Eur (7025,46x 0,2 x 182 = 2557,27).
3. Atsiliepimu į J. K. 2019-11-28 ieškinį UAB „Jurosa“ prašė bylą nutraukti, o netenkinus šio prašymo – J. K. 2019-11-28 ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir pareikštą praleidus senaties terminą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat teismo nuožiūra parinkti ir J. K. skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę jos skirti UAB „Jurosa“. Nurodė, kad ieškovas šioje byloje pareiškė tapačius reikalavimus, jau išnagrinėtus kitoje civilinėje byloje, todėl nagrinėjama civilinė byla nutrauktina CPK 293 str. 3 p. nurodytu pagrindu. Tiek išnagrinėtoje civilinėje byloje, tiek šioje byloje ieškovas reiškia reikalavimus dėl sutartinių delspinigių (numatytų Sutartyje) priteisimo (skiriasi tik delspinigių suma). Abiejose bylose delspinigių reikalavimo pagrindu nurodomas atsakovės padarytas sutarties pažeidimas. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018-03-19 sprendimu, kuris paliktas nepakeistu Vilniaus apygardos teismo 2019-03-29 nutartimi, ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo buvo atmestas. Ieškovas klaidingai vertina, kad ieškinys grindžiamas kitais faktiniais pagrindais, nei išnagrinėtoje civilinėje byloje, nes jo nurodytos faktinės aplinkybės teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl delspinigių priteisimo neturi. Abiejose bylose ieškovas įrodinėja, jog atsakovė pažeidė sutartį, nes nesilaikė darbų atlikimo terminų. Ieškovas tai nurodė ir apeliaciniame skunde. Šioje byloje nurodomi identiški argumentai, t. y. siekiama naujo išnagrinėtoje byloje pateiktų argumentų vertinimo. Teismui nenutraukus bylos, UAB „Jurosa“ prašė ieškinį atmesti, kaip pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą. Teismui nusprendus, jog ieškinio senaties terminas nėra praleistas, UAB „Jurosa“ nuomone, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
4. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-409-496/2020 ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3120-937/2020 sujungtos, prijungiant civilinę bylą Nr. e2-409-496/2020 prie civilinės bylos Nr. e2-3120-937/2020. Šiaulių apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-409-496/2020 perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
5. Ieškovas J. K. 2021-02-02 patikslintu ieškiniu (Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2576-471/2020) prašė rangovės UAB „Jurosa“ ir užsakovo J. K. 2015-11-17 buto apdailos darbų rangos sutarties 3.2. punkto sąlygą, kad užsakovas pagal atliktų darbų dalies priėmimo - perdavimo aktą rangovei sumoka per tris darbo dienas nuo tokio akto pasirašymo dienos, pripažinti nesąžininga ir teismo nuožiūra nustatyti sąžiningą terminą; pripažinti negaliojančiais UAB „Jurosa“ 2016-01-14 vienašalį darbų perdavimo aktą ir 2016-01-29 vienašalį darbų perdavimo aktą Nr. 2 dalyje dėl 645,47 Eur be PVM (781,02 Eur su PVM) juose nurodytos sumos; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje ginčas dėl Sutarties 3.2. punkto nesąžiningų sąlygų nebuvo keltas, todėl ir jokio teismo nėra išspręstas (CPK 279 str. 4 d.). Pasak J. K., Sutarties 3.3. punkte nustatytas 2 dienų terminas užsakovui yra nesąžiningas, o šis terminas tiesiogiai siejasi su Sutarties 3.2. punkte rangovo nusistatytu 3 dienų apmokėjimo terminu, tai Sutarties 3.2 punkto sąlyga, kad užsakovas pagal atliktų darbų dalies priėmimo – perdavimo aktą rangovui sumoka per tris darbo dienas nuo tokio akto pasirašymo dienos (užsakovui nustatytas tik 3 dienų apmokėjimo terminas taip pat yra per trumpas ir nesąžiningas), teismo ir šiais pagrindais pripažintina nesąžininga kaip iš esmės pažeidžianti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises, ir dėl per trumpo tik 3 dienų termino (CK 6.2284 straipsnio 2 dalis). Nurodė, kad patenkinus tokį jo reikalavimą, sąžiningą terminą turi nustatyti teismas. Dėl Aktų Nr. 1 ir Nr. 2 dalių pripažinimo negaliojančiais nurodė, kad ieškiniu visai kitais pagrindais prašo pripažinti negaliojančiais UAB „Jurosa“ aktus dalyse, kad UAB „Jurosa“ neįvykdė įstatymu (CK 6.668 str., nepateikė paslėptų darbų aktų) ir Sutartimi (5.2. p., nepateikė panaudotų medžiagų ir gaminių sertifikatų) nustatytų imperatyvių pareigų su aktais pateikti nurodytus privalomus dokumentus (prejudiciniai faktai, apygardos nutarties 122, 130, 141-142 punktai), todėl UAB „Jurosa“ negali reikalauti, o užsakovas (vartotojas) turi teisę nepasirašyti jo tokių vienašalių aktų (CK 6.694 str. 4 d.), o taip pat turi teisę nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį apmokėti.
6. Atsiliepimu į ieškovo J. K. 2021-02-02 patikslintą ieškinį atsakovė UAB „Jurosa“ prašė bylą pagal 2021-02-02 patikslintą ieškinį nutraukti, o šio prašymo netenkinus, ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad reikalavimai dėl Sutarties 3.2. punkto sąlygos pripažinimo nesąžininga ir sąžiningo termino nustatymo yra pertekliniai, kadangi teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (CK 6.2284 str. 9 d.). Ieškovas J. K. šį reikalavimą reiškia atskiru ieškiniu, siekdamas sumažinti 117,64 Eur kompensuojamųjų palūkanų sumą, tačiau tokie argumentai turi būti nurodomi atsiliepime. Nurodė, kad ieškinio tikslas yra tapatus kaip ir išnagrinėtoje civilinėje byloje, abejose bylose jis siekė sutartį pripažinti nesąžininga CK 6.2284 str. 9 d. pagrindu. Teismas kitoje byloje ištyrė, įvertino ir nustatė aplinkybes dėl Rangos sutarties atitikties sąžiningumo kriterijams. Teismas konstatavo, jog sutartis sudaryta abiem pusėms suderinus sąlygas, po ilgo derybinio proceso, o pasirašyta J. K. parengta galutinė sutarties redakcija (Vilniaus regiono apylinkes teismo 2018-03-19 sprendimo 13, 14 p., Vilniaus apygardos teismo 2019-03-29 nutarties 66-69 p.). Teismas, spręsdamas dėl 2021-02-02 patikslinto ieškinio, turėtų peržiūrėti įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytus faktus ir aplinkybes, kas pagal CPK 279 str. 4 d. negalima (apima ir draudimą pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo nustatyti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius). Jei teismas nelaikys reikalavimo tapačiu, UAB „Jurosa“ nurodo, kad ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas teisiniu bei faktiniu pagrindu. J. K. sutarties vykdymo metu jokių pretenzijų dėl atsiskaitymo termino nereiškė, be to, jis atsiskaitydavo avansu. Vykstant teisminiams ginčams, nelogiška, kad UAB „Jurosa“ reikštų reikalavimą dėl skolos priteisimo. Toks reikalavimas buvo pareikštas netrukus po ginčo išsprendimo. Pažymėjo, kad ieškiniu siekiama tokio paties teisinio rezultato (aktų panaikinimo) ankstesnėje byloje pateiktais ir išnagrinėtais argumentais, t. y. tuo pačiu juridiniu pagrindu.
7. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartimi sujungtos Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2576-471/2020 ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3120-937/2020, prijungiant civilinę bylą Nr. e2-2576-471/2020 prie civilinės bylos Nr. e2-3120-937/2020.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 7 d. sprendimu:
8.1. J. K. 2019-11-28 ieškinį atmetė.
8.2. J. K. 2021-02-02 patikslinto ieškinio reikalavimą dėl sutarties 3.2. punkto sąlygos pripažinimo nesąžininga atmetė;
8.3. bylos dalį pagal J. K. 2021-02-02 patikslinto ieškinio reikalavimą dėl Aktų Nr. 1 ir Nr. 2 dalių pripažinimo negaliojančiais nutraukė;
8.4. UAB „Jurosa“ 2019-05-23 ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš J. K. uždarajai akcinei bendrovei „Jurosa“ 563,53 Eur skolos ir 93,02 Eur palūkanų.
9. Teismas, vertindamas ieškovo J. K. 2019-11-28 ieškinį, nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-1118-892/2017, kuri jau išnagrinėta, ieškovas prašė, sutartį pripažinus negaliojančia nuo jos sudarymo momento arba nutraukus, iš UAB „Jurosa“ priteisti 2 195,32 Eur delspinigius, paskaičiuotus už 6 mėnesius pagal sutarties 9.1 punktą (6 031,11*0,2*182 d.). Šioje byloje ieškovas reikalavimą dėl delspinigių priteisimo reiškia ne sutarties 9.1, o 9.2 punkto pagrindu. Teismas nustatė, kad iš pateiktos rangos sutarties, minėtuose punktuose numatyta skirtinga atsakomybė: pagal sutarties 9.1 punktą taikoma atsakomybė užsakovui, nepagrįstai uždelsus atsiskaityti, o pagal sutarties 9.2 punktą taikoma atsakomybė rangovui, uždelsusiam vykdyti darbus. Be to, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-03-19 sprendimo (civilinėje byloje Nr. 2-141-892/2018) 35 punkte taip pat nurodoma, kad ieškovas faktiniu pagrindu (dėl vėlavimo vykdyti darbus, sutarties 9.2 p.) reikalavimo negrindė. Dėl nurodytų priežasčių teismas neturi pagrindo spręsti dėl pareikšto reikalavimo dėl delspinigių tapatumo ir būtinumo nutraukti bylą pagal CPK 293 str. 3 p.
10. Teismas nurodė, kad nors ieškovas ir pranešė apie sutartis nutraukimą 2019-11-19, tačiau įvertinęs tai, kad santykiai tarp šalių buvo nutrūkę, o didžioji dalis darbų padaryta (prejudiciniai faktai), teismas neturi pagrindo spręsti, kad sutartiniai santykiai tarp šalių tęsėsi ir buvo nutraukti 2019 metais. Be to, iš pranešimo apie sutarties vykdymą neaišku, kokius darbus UAB „Jurosa“ turėtų atlikti, t. y. jie 2019-10-02 pranešime nėra įvardinti. Be to, šis pranešimas ir sutartis nutraukta po to, kai teisme buvo išnagrinėta civilinė byla ir įsiteisėjo teismo sprendimas tarp šalių. Teismas sutiko su UAB „Jurosa“ pozicija, kad 2019 m. sutarties nutraukimas šalims neturi teisinių pasekmių. Dėl nurodytos priežasties teismas nurodė, kad neturi pagrindo senaties termino ieškiniui pareikšti skaičiuoti nuo vėlesnio termino, nei kad nurodė UAB „Jurosa“. Teismas dėl tų pačių argumentų taip pat neturi pagrindo spręsti, kad UAB „Jurosa“ pažeidimas buvo tęstinis. Teismas sprendė, kad ieškovas suvokė apie savo teisių pažeidimą, tad 6 mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2016-02-01 ir jis ieškinio pareiškimo metu (2019-11-29) yra praleistas.
11. Teismas, vertindamas ieškovo J. K. 2021-02-02 patikslintą ieškinį, nurodė, kad nors į bylą nepateikti duomenys, kad šalys derėjosi dėl sutarties 3.2 punkto, tačiau įvertinus kitoje byloje nustatytas aplinkybes, kad ieškovas turėjo galimybę derėtis ir derėjosi dėl sutarties sąlygų, teismas sprendė, kad ir šiai sutarties sąlygai ieškovas galėjo daryti įtaką. Iš teismo sprendimo matyti, kad ieškovas sumokėjo 6 000 Eur avansą (sąmata 9 141,51 Eur sumai), derėjosi dėl kitų sutarties sąlygų, dėl to teismas padarė labiau tikėtiną išvadą, kad minėta sutarties nuostata ieškovui buvo aiški ir priimtina. Be to, pats ieškovas patvirtino, kad klausimas dėl šios sutarties sąlygos jam kilo tik UAB „Jurosa“ pareiškus ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Įvertinus, kad kitoje byloje nustatyta, kad ieškovas nesudarė rangos sutarties prisijungimo būdu, kad kitos sutarties sąlygos buvo derinamos, o ginčo sutarties sąlyga yra išreikšta aiškiai ir suprantamai, teismas nurodė, kad neturi pagrindo spręsti, jog sutarties 3.2 punkto sąlyga yra nesąžininga.
12. Teismas, vertindamas ieškinio dėl Aktų Nr. 1 ir Nr. 2 dalių pripažinimo negaliojančiais reikalavimus, nustatė, kad ieškovas prašo pripažinti negaliojančiais UAB „Jurosa“ 2016-01-14 vienašalį -darbų perdavimo aktą ir 2016-01-29 vienašalį darbų perdavimo aktą Nr. 2 dalyje dėl 645,47 Eur be PVM (781,02 Eur su PVM) juose nurodytos sumos. Teismas taip pat nustatė, kad teismo 2019-03-19 nutarties 137 punkte nurodoma, kad: „Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad likę 2 maišai Casco Thermoplan betono mišinio ir 1 maišas kvarcinio smėlio (T. 6, b.l. 141, T. 8, b.l. 118, 139 nuotrauka) iš buto buvo išnešti 2016 01 21 (T. 9, b.l. 120), o R. S. juos įrašė į Aktą Nr. 2 kaip panaudotus, tai teismas neįtraukė PVM ir dėl 1 išsinešto betono mišinio maišo suklydo, nes išsinešė ne 1, o 2 betono mišinio maišus, todėl 2016 01 29 aktas Nr. 2 šioje dalyje su PVM pripažintinas negaliojančiu ne 19,50 Eur, o viso 41,75 Eur sumai“. Nutarties 138 punkte nurodyta, kad: „Teisėjų kolegija pritaria teismo, kad ne visos Akte Nr. 2 nurodytos medžiagos panaudotos atliekant vonios grindų betonavimo darbus, todėl Aktas Nr.2 dalyje dėl 19,50 Eur sumos pagrįstai pripažintas negaliojančiu. Ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas argumentas Aktas Nr. 2 šioje dalyje su PVM pripažintinas negaliojančiu ne 19,50 Eur, o viso 41,75 Eur sumai nenagrinėjamas, nes nebuvo apeliacijos dalykas“. Teismas sutiko su UAB „Jurosa“ argumentais, kad klausimas dėl išnešto dar vieno Casco Thermoplan mišinio maišo jau buvo išnagrinėtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, tad tokio klausimo nagrinėjimas iš naujo teisme nėra galimas, todėl bylos dalis dėl akto pripažinimo negaliojančiu (dėl 15 Eur mišinio maišo) nutrauktina (CPK 293 str. 3 p.). Taip pat teismas, įvertinęs tai, kad aplinkybė dėl neatliktų 21 mm grindų betonavimo darbų buvo nurodyta ankstesniame ieškinyje, kad teismas dėl vonios grindų betonavimo darbų pasisakė, sprendė, kad bylos dalis pripažinti aktą dėl 412,28 Eur sumos dėl grindų betonavimo darbų nutrauktina (CPK 293 str. 3 p.). Teismas nurodė, kad išnagrinėtoje byloje ieškovas ginčijo aktus visoje apimtyje, o argumentas dėl 65,8 kv. m. nedarytų darbų ir tam nepanaudotų medžiagų buvo nagrinėtas, tačiau tenkintas tik iš dalies, įvertinus, kad sprendimo dalis dėl likusios akto dalies, kiek tai susiję su 65,8 kv. m. nedarytais darbais, nepanaudotomis medžiagomis, nebuvo apskųstas, teismas padarė išvadą, kad ginčas šioje dalyje yra išnagrinėtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Dėl to UAB „Jurosa“ prašymas dėl bylos dalies nutraukimo yra pagrįstas (CPK 293 str. 3 p.). Teismas, įvertinęs tai, kad teismas iš esmės sprendė klausimą dėl profilių ir jų gamintojų, laikė, kad ir šioje dalyje bylos dalies dėl reikalavimas dėl akto pripažinimo negaliojančiu nutrauktina (CPK 293 str. 3 p.).
13. Teismas, nagrinėdamas UAB „Jurosa“ 2019-05-23 ieškinį, nurodė, kad atsakovė UAB „Jurosa“ prašo priteisti iš ieškovo J. K. 712,68 Eur skolą, 117,64 Eur palūkanas, 5 proc. procesines palūkanas. Iš išnagrinėtos bylos teismas nustatė, kad joje pripažinti negaliojančiais aktai dalyje dėl 710,27 Eur juose nurodytos sumos, ir priteista ieškovui iš UAB „Jurosa“ 710,27 Eur sumokėto avanso. Nors sąskaita yra išrašyta su PVM suma, o aktų pabaigoje taip pat yra nurodyta PVM suma, teismas sprendė, kad į šią aplinkybę būtina atsižvelgti sprendžiant dėl skolos priteisimo. PVM suma nuo 710,27 Eur yra 149,15 Eur. Teismas sprendė, kad nuo UAB „Jurosa“ prašomos priteisti sumos turi būti minusuojama 149,15 Eur PVM suma, kadangi ši suma įrašyta į aktus ir šioje dalyje aktai pripažinti negaliojančiais. Teismas taip pat nurodė, kad nors UAB „Jurosa“ ir nenurodė, už ką liko nesumokėti darbai, tačiau įvertinus išrašytas sąskaitas, aktus, teismo sprendimą, kuriuo išspręstas šalių ginčas, teismas sprendė, kad UAB „Jurosa“ turi būti priteista 563,53 Eur (712,68 Eur - 149,15 Eur) skola, taip pat 5 proc. dydžio metinės palūkanos už pradelstą apmokėti sumą nuo 2016-02-02 (2016-01-29 PVM sąskaitos faktūros Nr. JRS 203 apmokėjimo termino pabaigos sutarties 3.2. p.)) iki 2019-05-23 (ieškinio parengimo). Kadangi iš viso pradelsta 1205 dienų, palūkanų suma sudaro 93,02 Eur (563,53 Eur x 0,05 / 365 x 1205) (CK 6.261, 6.210 str., 6.37 str. 2 d.).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
14. Atsakovė UAB „Jurosa“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-01-07 sprendimą pakeisti dalyje, kuria nuspręsta UAB „Jurosa“ 2019-05-23 ieškinį tenkinti iš dalies ir šioje dalyje UAB „Jurosa“ 2019-05-23 ieškinį tenkinti visiškai – priteisti iš ieškovo J. K. UAB „Jurosa“ 712,68 Eur skolos, 117,64 Eur palūkanų. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistu, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
14.1. pirmosios instancijos teismo sprendimas skundžiamoje dalyje pažeidžia vieną iš esminių civilinės teisės principų – kitoje byloje priimto ir įsiteisėjusio sprendimo prejudicinę galią. Teismas, spręsdamas šioje byloje kilusi ginčą, peržiūrėjo kitoje byloje priimtą ir įsiteisėjusį sprendimą ir skundžiamu sprendimu pakeitė jo esmę, tuo pačiu ir ginčo šalių teises ir pareigas.
14.2. Išnagrinėtoje civilinėje byloje J. K. Aktą Nr.1 ir Aktą Nr.2 ginčijo visa apimtimi, nuginčijus aktus, prašė priteisti ne tik visą sumokėtą 6000 Eur avansą, tačiau atlyginti ir nuostolius, sumokėti delspinigius, neturtinę žalą, palūkanas ir kt. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-03-19 sprendimu Aktą Nr. 1 ir Aktą Nr. 2 pripažinus dalinai negaliojančiais, teismas išsprendė ir išvestinus finansinius reikalavimus – t. y. J. K. iš UAB „Jurosa“ priteisė 710,27 Eur sumokėto avanso, 143 Eur nuostolių, 53 Eur palūkanų. Esminę reikšmę šioje byloje turi aplinkybė, jog J. K. išnagrinėtoje byloje pateiktu apeliaciniu skundu ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimą ir PVM nepriskaičiavimo aspektu. PVM sumų netaikymas/neskaičiavimas buvo tiesioginis įrodinėjimo (apeliacijos) dalykas išnagrinėtoje byloje, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2019-03-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-365-656/2019 pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistu. Todėl akivaizdu, jog tai turi prejudicinę reikšmę ir nagrinėjamoje byloje negali būti peržiūrima PVM sumų prie išnagrinėtoje byloje pirmosios instancijos teismo priteistų sumų pridėjimo/nepridėjimo klausimas. Tai, kad J. K. nesutinka su išnagrinėtoje byloje priteista suma ir jos dydžiu nėra šios bylos dalykas ir klausimas dėl išnagrinėtoje byloje teismų priimtų procesinių sprendimų teisėtumo/teisingumo pakartotinai negali būti keliamas.
14.3. Nepagrįstai ir neteisėtai iš UAB „Jurosa“ prašomos priteisti skolos pirmosios instancijos teismui išskaičiavus PVM už išnagrinėtoje byloje priteistą sumą, teismas nepagristai sumažino ir kompensuojamųjų palūkanų sumą. Ieškinį tenkinus visiškai, priteistinos 117,64 Eur kompensuojamosios palūkanos, skaičiuojamos nuo visos sumos.
15. Ieškovas J. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. sprendimą pakeisti – J. K. 2019 m. lapkričio 28 d. ieškinį tenkinti: priteisti iš atsakovės UAB „Jurosa“ ieškovo J. K. naudai 2 557,27 Eur skolos (sutartinių delspinigių) ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; rangovo UAB „Jurosa“ ir užsakovo J. K. 2015 m. lapkričio 17 d. buto apdailos darbų rangos sutarties 3.2. punkto sąlygą, kad užsakovas pagal atliktų darbų dalies priėmimo - perdavimo aktą rangovui sumoka per tris darbo dienas nuo tokio akto pasirašymo dienos, pripažinti nesąžininga, nustatyti sąžiningą nuo 15 iki 30 dienų atsiskaitymo terminą ir atitinkamai sumažinti UAB „Jurosa“ iš J. K. priteistas 93,02 Eur dydžio palūkanas pagal UAB „Jurosa“ 2019-05-23 ieškinį; pripažinti negaliojančiu UAB „Jurosa“ 2016 m. sausio 14 d. vienašalį darbų perdavimo aktą dalyje dėl 64,66 Eur be PVM (78,24 Eur su PVM) jame nurodytos sumos ir atitinkamai šiai sumai netenkinti UAB „Jurosa“ 2019-05-23 ieškinio dėl skolos priteisimo; kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą; UAB „Jurosa“ veiksmus kvalifikavus nesąžiningais ir byloje UAB „Jurosa“ teises atsisakius ginti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio sprendimą pakeisti – ieškovo J. K. 2019-11-28 ir 2021-02-02 patikslintą ieškinį tenkinti, o UAB „Jurosa“ 2019-05-23 ieškinį J. K. atmesti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad:
15.1. Sutarties pažeidimas įvyko 2016-02-01 (sekančią dieną po termino darbams įvykdyti pabaigos), todėl J. K. teisę reikalauti netesybų už prievolės įvykdymo (darbų atlikimo) termino praleidimą turėjo nuo pirmosios termino praleidimo dienos (2016-02-01) šešis mėnesius (CK 1.125 straipsnio 5 dalis), vėliausiai iki 2016-08-01. Nagrinėjamu atveju J. K. 2016-02-01 pretenzija – prašymu reikalautų mokėti rangovas UAB „Jurosa“ jokių delspinigių nemokėjo ir nemoka toliau. Todėl ieškovo reikalavimui pareikšti dėl delspinigių priteisimo šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo sutarties įvykdymo termino pažeidimo (2016-02-01) kiekvienai praleistai dienai atskirai, dėl ko sutarties pažeidimas ir delspinigių nemokėjimas yra ir tęstinis (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).
15.2. Nagrinėjamojoje byloje teismas visiškai nevertino ir to, kad sutartis faktiškai nutrūko (pasibaigė) būtent dėl rangovo UAB „Jurosa“ kaltės, nors rangovas atsako ir be kaltės. Dar nepasibaigus terminui rangovas UAB „Jurosa“ tolimesnį sutarties vykdymą nuo 2016-01-22 vienašališkai nutraukė, ir vėliau užsakovui reikalaujant, ją vykdyti vienašališkai atsisakė, todėl atsakovas kaip įmonė (verslininkas), už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą atsako visais atvejais (6.256 straipsnio 4 dalis). Kadangi šalims sutartis iki 2019-03-29 galiojo visais atvejais, o de jure, bei tuo pačiu ir de fakto galiojo ir po 2019-03-29 Vilniaus apygardos teismui priėmus nutartį (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), teismas padarė netinkamas išvadas, kad sutartiniai santykiai tarp šalių nesitęsė iki J. K. ją vienašališkai 2019-11-19 nutraukė.
15.3. Kadangi pagal sutarties 4.1. punktą, rangovas darbus įsipareigojo pradėti 2015-11-17 ir užbaigti ne vėliau kaip iki 2016-01-31 pagal sąmatą, kurioje išvardinti visi darbai bei numatytas ir buto 2 kartus išdažymas, teismo argumentai, kad iš 2019-10-02 pranešimo apie sutarties vykdymą neaišku, kokius darbus UAB „Jurosa“ turėtų atlikti, kai pagal aktus rangovas buvo daręs mažiau pusės sutarties sąmatoje numatytų darbų, tiesiog nesuprantami. J. K. vienašališkai sutartį nutraukė 2019-11-19, o į teismą su ieškiniu dėl delspinigių priteisimo kreipėsi 2019-11-29, todėl po sutarties nutraukimo ieškovas nėra praleidęs ir šešių mėnesių senaties termino.
15.4. Dėl J. K. 2021 m. vasario 2 d. patikslinto ieškinio nurodo, kad rangovas UAB „Jurosa“ sutarties neįvykdė ir nebaigęs darbų iš objekto (buto) pabėgo. UAB „Jurosa“ tik po 4 metų 2019-05-23 ieškiniu šios sutarties 3.2. punkto sąlygos pagrindu pareikalavo priteisti iš J. K. taip sąmoningai užaugintas 117,64 Eur dydžio palūkanas. Todėl ieškovas tik šiuo ieškiniu gindamasis nuo UAB „Jurosa“ ypatingai nesąžiningų veiksmų ir buvo priverstas reikšti šį reikalavimą – pripažinti šią sutarties sąlygą nesąžininga.
15.5. UAB „Jurosa“ nesutiko keisti savo parengtos sutarties ir sutiko dirbti tik pagal jos sutartį, ko teismas nevertino. Tuo tarpu UAB „Jurosa“ pateikus į bylą palyginimui kitas leistinumo rašytiniams įrodymams reikalavimus atitinkančias sutartis, tai UAB „Jurosa“ sudarytas sutartis su Vilniaus lopšeliu darželiu „Žirniukas“, Vilniaus Žirmūnų vaikų ir jaunimo klubu ir Mokslo ir enciklopedijų leidybos centru, tapo akivaizdu, jog pagal rangos sutartis rinkoje atsiskaitymo terminas įprastai vyrauja nuo 15 iki 30 dienų nuo atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo. Tačiau teismas ir šių tik į šią bylą pateiktų rašytinių įrodymų (sutarčių), turinčių didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis), nevertino ir dėl jų nepasisakė visai.
15.6. UAB „Jurosa“ lenkiškus Medpol profilius Aktu Nr. 1 vienašališkai J. K. perdavė už vokiškų Knauf profilių kainą ir taip sukčiaudamas pasipelnė, todėl ir šiais pagrindais tokie UAB „Jurosa“ veiksmai kvalifikuotini nesąžiningais. Todėl byloje UAB „Jurosa“ teises teismo turi būti atsisakyta ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Šiais pagrindais J. K. patikslintas ieškinys tenkintinas, o UAB „Jurosa“ ieškinys atmestinas pilnai.
16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas J. K. prašo atsakovės UAB „Jurosa“ apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo kad:
16.1. Prijungtoje byloje Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. kovo 19 d. sprendimas įrodo, kad teismas Aktų Nr. 1 ir Nr. 2 atitinkamus punktus dėl neatliktų darbų ir nepanaudotų medžiagų pripažino negaliojančiais dalyje dėl 710,27 Eur juose nurodytos sumos, nurodydamas darbų ir medžiagų sumas be PVM. Su ieškiniu UAB „Jurosa“ pateiktas 2019 m. balandžio 5 d. pareiškimas apie įskaitymą taip pat įrodo, kad UAB „Jurosa“ įskaito J. K. Vilniaus regiono apylinkės teismo priteistą tik 710,27 Eur sumą, kuri yra be PVM. Kadangi Vilniaus regiono apylinkės teismas priteisė ir UAB „Jurosa“ 2019 m. balandžio 5 d. pareiškimu J. K. įskaitė tik 710,27 Eur, kuri yra be PVM, o nagrinėjamojoje byloje ieškiniu pagal Aktus Nr. 1 ir Nr. 2 bei 2016-01-29 PVM s/f Nr. JRS 203 UAB „Jurosa“ reikalauja priteisti 712,68 Eur skolos su PVM, todėl teismas tinkamai nustatęs, kad išnagrinėtoje byloje teismas pripažino negaliojančiais aktus dalyje dėl 710,27 Eur juose nurodytos sumos be PVM, visiškai pagrįstai sprendė, kad į šią aplinkybę būtina atsižvelgti sprendžiant dėl skolos priteisimo šioje byloje.
16.2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 29 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą, o tai reiškia, kad šioje byloje įsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl Aktų Nr. 1 ir Aktų Nr. 2 pripažinimo negaliojančiais dalyse liko nepakeistas. Dar daugiau, netgi ir pati atsakovė UAB „Jurosa“ patvirtina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendime nėra nurodyta, jog vykdant teismo sprendimą prie priteistų sumų reikia pridėti PVM mokestį.
17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Jurosa“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:
17.1. Ieškovas J. K. įrodinėja, jog UAB „Jurosa“ pažeidė pagrindinę prievolę – atlikti statybos darbus iki 2016-01-31, dėl ko bendrovei kyla šalutinė (išvestinė) prievolė mokėti delspinigius. Išnagrinėtoje byloje nustatytas prejudicinis faktas, jog UAB „Jurosa“ Sutarties nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas 2019-03-29 nutartyje išnagrinėtoje byloje pažymėjo, jog sprendžiama ar J. K. pagrįstai atsisakė priimti darbus, t. y. ar darbai per sutartyje numatytą terminą nebuvo užbaigti dėl rangovo (UAB „Jurosa“) ar užsakovo (J. K. ) kaltės. Nutarties 63 punkte Vilniaus apygardos teismas konstatavo, jog ieškovui (J. K. ) nevykdant priešpriešinės pareigos priimti rangovo (UAB „Jurosa“) perduodamus darbus bei reiškiant pretenzijas dėl darbų kokybės ir nepagrįstai reikalaujant salinti defektus, tolesnis sutarties vykdymas buvo neįmanomas. Teismas pažymėjo, jog ieškovas (J. K. ) darbų nepriėmė absoliučiai visa apimtimi, taip pat neįformino savo atsisakymo priimti darbus raštu ant darbų perdavimo aktų.
17.2. Sutarties 4.1. p. numatyta, jog užsakovui, t. y. J. K. , nevykdant mokėjimų pagal sutartį arba kitaip užlaikant darbus (nesudarant sąlygų darbams vykdyti) rangovas, t. y. UAB „Jurosa“, turi teisę darbų baigimo terminus pratęsti nurodytų įsipareigojimų vykdymo, vėlavimo ar užlaikymo terminui. Iš nagrinėjamos bylos aplinkybių matyti, jog J. K. pagal pateiktas sąskaitas nebuvo atsiskaitęs nei 2016-01-31 (darbų termino pabaigoje), nei yra neatsiskaitęs iki šiol (dėl ko šioje byloje yra pareikštas UAB „Jurosa“ ieškinys dėl skolos priteisimo), todėl nėra jokio, net ir tariamo sutarties pažeidimo, nes UAB „Jurosa“ turėjo sutartinį pagrindą stabdyti darbus. Išnagrinėtoje byloje nustačius prejudicinį faktą, jog nėra UAB „Jurosa“ kaltės dėl darbų per sutartyje nustatytą terminą neatlikimo, J. K. neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo reikalauti mokėti netesybas dėl darbų termino pradelsimo.
17.3. Pagal CK 1.127 straipsnio 2 dalį, jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Ieškovui J. K. laikantis pozicijos, kad sutartyje numatytas darbų atlikimo terminas, t. y. pagrindinės prievolės įvykdymo terminas baigėsi 2016-01-31 (Sutarties 4.1. p.) (2016-02-01 pretenzija-prašymu J. K. pareikalavo UAB „Jurosa“ mokėti delspinigius), konstatuotina, jog ieškovas teisę reikalauti netesybų, kaip šalutinės prievolės, už darbų atlikimo praleidimo terminą turėjo nuo pirmosios termino praleidimo dienos (2016-02-01) ne ilgiau kaip CK 1.125 straipsnio 5 dalyje numatytą laikotarpį (šešis mėnesius). Vėliausias ieškinio senaties terminas netesyboms reikalauti pasibaigė 2016-08-01.
17.4. Ieškovo J. K. interpretacijos, jog sutartis pasibaigus sutarties terminui liko galioti, yra visiškai nepagrįstos ir paneigtos byloje esančia medžiaga. Išnagrinėtoje byloje J. K. pateiktame apeliaciniame skunde (161 pastraipa) J. K. patvirtina aplinkybę, jog 2016-02-18 UAB „Jurosa“ vadovui grąžinus raktus, jau sekančią dieną buvo su ekspertu atliekamas defektų fiksavimas. 2016-02-14, 2016-02-26 ir vėliau atliekamas UAB „Jurosa“ atliktų darbų demontavimas. Be to, išnagrinėtoje byloje nustatyta, jog dar iki pirminio duomenų fiksavimo (2016-02-24) ieškovo J. K. bute dirbo kiti rangovai, tai patvirtino toje byloje liudytoju apklaustas UAB „Venalta“ vadovas A. V., nurodydamas, jog darbus pradėjo mėnesiu ar dviem savaitėmis anksčiau nei buvo pasirašyta rangos sutartis (2016-03-07). 2018-02-21 teismo posėdyje aplinkybę, jog iki vertinimo pradžios bute jau buvo atliekami statybos darbai, tiesiogiai patvirtino ir pats ieškovas J. K. Tai papildomai įrodo, kad tarp J. K. ir UAB „Jurosa“ sutartiniai teisiniai santykiai pasibaigė ieškovui J. K. inicijavus ginčą dėl darbų kokybės ir pasamdžius kitus rangovus tų pačių darbų atlikimui. Aptariamos aplinkybės konstatuotos ir išnagrinėtoje byloje priimtoje apeliacinės instancijos teismo 2019-03-29 nutartyje. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, jog reikalavimas reiškiamas dėl netesybų, o ne dėl žalos/nuostolių, todėl aptariamus ieškovo argumentus atmetė. Ieškovas, nei bylą nagrinėjant pirmosios, nei apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kodėl objektyviai negalėjo kreiptis į teismą dėl netesybų priteisimo daugiau nei 3 metus ir dėl kokių išimtinių aplinkybių ieškinio senaties terminas turėtų būti atnaujintas.
17.5. Vilniaus apygardos teismas 2019-03-29 nutartyje išnagrinėtoje byloje, nutarties 81 pastraipoje pasisakė dėl Sutartyje numatyto 2 darbo dienų termino pastaboms dėl atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog ši nuostata buvo numatyta pirminiame UAB „Jurosa“ ieškovui (J. K.) pateiktame sutarties variante, ieškovas (J. K. ), koreguodamas sutarties nuostatas, keitė pirminio teksto turinį, tačiau su 2 darbo dienų terminu sutiko, nesiūlė numatyti ilgesnį terminą. Teismas konstatavo, jog nurodyta sąlyga yra aptarta individualiai, neprimesta. Ginčijama nuostata – apmokėjimo terminas, yra visiškai aiški ir suprantama net ir specialių žinių neturinčiam, vidutiniškai apdairiam, nuovokiam sutartinių santykių dalyviui/vartotojui. Apsisprendimui prisiimti tokią sąlygą nereikalinga jokia papildoma informacija ar žinios, jos pasekmės aiškios ir nedviprasmiškos.
17.6. Priešingai nei nurodo ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl Akto Nr. 1 31 punkto 64,66 Eur be PVM pripažinimo negaliojančiu dėl sąmatoje numatytų Knauf profilių jam buvo perduoti lenkiški Medpol profiliai, J. K. kelia tuos pačius klausimus kaip ir išnagrinėtoje civilinėje byloje. Išnagrinėtoje byloje UAB „Jurosa“ vadovas paaiškino, jog vienašaliuose perdavimo aktuose yra nurodyta faktiškai panaudotų profilių kaina (2017-11-27 posėdis). Jokių papildomų ar paneigiančių įrodymų, jog į aktus įtraukta didesnė ir/ar kitų nei perdavimo aktuose nurodytų profilių kaina, taip pat įrodymų apie kainų skirtumus šioje byloje nepateikta. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pagrįstai konstatavo, jog J. K. keliami reikalavimai yra tapatūs išnagrinėtoje byloje, todėl pagrįstai bylą nutraukė.
17.7. Vertinant ieškovo J. K. pateiktus įrodymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo matyti, jog ieškovo prašomų priteisti atstovavimo išlaidų nemažą dalį sudaro išlaidos už rašytinių paaiškinimų, patikslintų procesinių dokumentų rengimą. Tokios išlaidos vertintinos kaip nebūtinos (rašytinių paaiškinimų atveju) arba patirtos dėl pačios šalies kaltės (tikslinant savo paties dokumentus), todėl iš UAB „Jurosa“ apskritai neturėtų būti priteisiamos. J. K. pateikė dokumentus dėl 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėjimo, nors UAB „Jurosa“ apeliacinio skundo ginčo sumą sudaro vos 173,77 Eur, o ieškovo J. K. atsiliepimo argumentai (be aprašomosios dalies) sudaro mažiau nei vieną puslapį.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas.
20. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. sprendimo dalys, kuriomis atmestas ieškovo J. K. ieškinio reikalavimas dėl 2 557,27 Eur skolos (sutartinių delspinigių) ir 5 proc. dydžio metines palūkanų priteisimo, patikslinto ieškinio reikalavimas dėl sutarties 3.2. punkto sąlygos pripažinimo nesąžininga; bylos dalis, kuria pagal J. K. 2021-02-02 patikslintą ieškinio reikalavimą dėl 2016 m. sausio 14 d. vienašalio darbų perdavimo akto Nr. 1 dalyje dėl 64,66 Eur be PVM pripažinimo negaliojančiu, nutraukta. ir UAB „Jurosa“ reikalavimo pagal 2019-05-23 ieškinį, kuria netenkintas reikalavimas dėl 149,15 Eur sumos priteisimo ir palūkanų nuo priteisto sumos priteisimo.
Dėl nustatytų faktinių aplinkybių
21. Ieškovas J. K. ir atsakovė UAB „Jurosa“ 2015-11-17 sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), apdailos darbų rangos sutartį. Pagal sutartį ir sąmatą atsakovė UAB „Jurosa“ atliko dalį darbų, tačiau ieškovui atsisakant juos priimti, darbai ieškovui buvo perduoti 2016-01-14 vienašaliu atliktų darbų perdavimo aktu (darbų vertė 5573,01 Eur), 2016-01-29 vienašaliu darbų perdavimo aktu Nr. 2 (darbų vertė 1139,67 Eur), t. y. atsakovė atliko ir ieškovui perdavė darbų už 6712,68 Eur bei šiai sumai pateikė sąskaitas faktūras. Darbų vykdymo metu (iki darbų perdavimo vienašaliais aktais) ieškovas pagal sutartį ieškovui sumokėjo 6 000 Eur (2015-11-17, 2015-11-18, 2015-12-10, 2017-12-17 mokėjimai), t. y. po darbų perdavimo ieškovas liko skolingas 712,68 Eur, ką patvirtina 2016-01-29 PVM sąskaita faktūra Nr. JRS 203.
22. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-03-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-141-892/2018 J. K. ieškinys patenkintas iš dalies, pripažinus UAB „Jurosa“ 2016-01-14 vienašalį darbų perdavimo aktą bei 2016-01-29 vienašalį darbų perdavimo aktą negaliojančiais dalyje dėl 710,27 Eur juose nurodytos sumos, priteisiant J. K. iš UAB „Jurosa“ 710,27 Eur sumokėto avanso, 143 Eur nuostolių, 53,27 Eur palūkanų, 5 proc. procesines palūkanas bei 245,61 Eur bylinėjimosi išlaidų. Minėtas teismo sprendimas paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2019-03-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-365-656/2019.
23. 2019-04-05 pareiškimu apie įskaitymą UAB „Jurosa“ įskaitė bendrovės J. K. pagal pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo procesinius sprendimus mokėtiną 1969,64 Eur sumą į J. K. mokėtiną 4411,20 Eur sumą.
Dėl ieškovo J. K. apeliacinio skundo
Dėl ieškovo reikalavimo priteisti 2 557,27 Eur delspinigius
24. Apeliaciniu skundu ieškovas J. K. , prašydamas panaikinti teismo sprendimo dalį ir priteisti iš atsakovės UAB „Jurosa“ ieškovo J. K. naudai 2 557,27 Eur skolos (sutartinių delspinigių) ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nurodo, kad sutartinės netesybos (nagrinėjamu atveju delspinigiai) yra J. K. minimalūs nuostoliai, todėl teismas netinkamai vertino, kad reikalavimas reiškiamas dėl netesybų, o ne dėl nuostolių (CK 6.64 straipsnio 3 ir 4 dalys). Taip pat, nesutikdamas su teismo motyvais, kad yra praleidęs ieškinio senaties terminą, ieškovas nurodo, kad jis vienašališkai sutartį nutraukė nuo 2019-11-19, o į teismą su ieškiniu dėl delspinigių priteisimo kreipėsi 2019-11-29. Ieškovo manymu, po sutarties nutraukimo ieškovas nėra praleidęs ir šešių mėnesių senaties termino. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.
25. 2015-11-17 rangos darbų sutarties 3.1 punkte numatyta, kad iki darbų pradžios užsakovas sumoka rangovui pavedimu 1 500 Eur avansą medžiagų pirkimui, kuris įeina į bendrą sutarties kainą pagal sąmatą ir yra įskaitomas į užsakovo mokėjimus pagal darbų priėmimo – perdavimo aktus, rangovui pageidaujant užsakovas sutinka mokėti už rangovo faktiškai atiliktų darbų dalis, rangovo faktiškai atliktų darbų dalį užsakovas priima pasirašydamas atitinkamos atliktų darbų dalies priėmimo – perdavimo aktą, kurių gali būti ne daugiau kaip 4 pagal sąmatą, o rangovui užbaigus visus sąmatoje ir/ar pagal atskirą priedą prie sutarties numatytus darbus užsakovas juos priima pasirašydamas galutinį darbų priėmimo – perdavimo aktą.
26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės, yra pažymėjęs, kad tai yra įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009). Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų.
27. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Jurosa“ 2016 m. sausio 14 d. bei 2016 m. sausio 29 d. surašė vienašalius atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktus bei pateikė juos ieškovui. Ieškovas šiuos aktus prašė pripažinti negaliojančiais Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-141-892/2018. Teismas pripažino UAB „Jurosa“ 2016 m. sausio 14 d. vienašalį darbų perdavimo aktą Nr. 1 bei 2016 m. sausio 29 d. vienašalį darbų perdavimo aktą Nr. 2 negaliojančiais dalyje dėl 710,27 Eur juose nurodytos sumos. Apeliacinės instancijos teismas šį sprendimą paliko nepakeistu. Vadinasi, likusiose dalyje darbai buvo laikomi tinkamai atliktais, jie vadovaujantis sutarties nuostatomis perduoti ieškovui. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje išnagrinėtoje byloje ieškovas buvo pareiškęs taip pat reikalavimus pripažinti sutartį negaliojančia ar ją nutraukti nenustačius tokių reikalavimų tenkinimui faktinio ir teisinio pagrindo (CPK 3 str. 7 d., 178 str., 185 str.). Išnagrinėtoje byloje teismas padarė išvadą, kad sutartiniai santykiai tarp šalių yra faktiškai nutrūkę, todėl minėtos nuostatos pripažinimas negaliojančia neturi reikšmės nagrinėjamoje byloje, nesukurs jokių teisinių padarinių. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nematė pagrindo pagal ieškovo apeliacinio skundo argumentus šalių rangos sutartį pripažinti negaliojančia ar ją nutraukti. Kadangi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. sprendime buvo nurodyta, kad šalių santykiai yra nutrūkę, o sutarties nutraukimas neturės jokios teisinės reikšmės, ieškovo pareikštas atsakovei pareiškimas dėl rangos sutarties nutraukimo nuo 2019-11-19 taip pat negali turėti jokios teisinės reikšmės, nes šis pareiškimas parengtas jau po sutarties pasibaigimo.
28. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl 2 557,27 Eur delspinigių priteisimo, nurodo, kad šis reikalavimas grindžiamas pagal sutarties 9.2 punktą, kuriame nurodyta, kad rangovas, uždelsęs vykdyti darbus, užsakovui pareiškus raštu, turi mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo visos sąmatose ir/ar atskirame priede prie šios sutarties nurodytos darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad mokėti sutartinius delspinigius raštu rangovo pareikalavo dar 2016-02-01 pretenzija. Todėl ieškovo manymu, šiam reikalavimui pareikšti dėl delspinigių priteisimo šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo sutarties įvykdymo termino pažeidimo (2016-02-01) kiekvienai praleistai dienai atskirai, dėl ko sutarties pažeidimas ir delspinigių nemokėjimas yra tęstinis (CK 1.127 straipsnio 5 dalis), todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Teisėjų kolegija su tokiu argumentu nesutinka.
29. CK 1.127 straipsnio 5 dalyje pateikiama tęstinio pažeidimo ir ieškinio senaties termino jam esant samprata – kai pažeidimas vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Tačiau nagrinėjamu atveju, įvertinus ieškovo pareikšto reikalavimo pagrindą ir dalyką, negalima spręsti, jog ieškovo teisių pažeidimas yra tęstinio pobūdžio. Ieškovas pats nurodo, kad mokėti sutartinius delspinigius raštu rangovo pareikalavo dar 2016-02-01 pretenzija. Šioje pretenzijoje ieškovas nurodė, kad vadovaudamasis sutarties 9.2 punktu, reikalauja jog rangovas nuo 2016 m. vasario 1 d. mokėtų užsakovui 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo visos sąmatoje darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną. Šiuo atveju darbai pagal sutartį ieškovui buvo perduoti 2016 m. sausio 14 d. bei 2016 m. sausio 29 d. ieškovo vienašališkai surašytais atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktais. Šie aktai teismų nebuvo pripažinti negaliojančiais, išskyrus 710,27 Eur dalyje ir ši suma buvo priteista ieškovui. Taigi, teismų buvo pripažinta, kad visi darbai pagal perduotus vienašališkus priėmimo aktus buvo atlikti tinkamai, išskyrus 710,27 Eur dalyje. Todėl ieškovas nepagrįstai vertina, kad pažeidimas yra tęstinio pobūdžio. Kadangi sutarties sąlyga numato, kad delspinigiai skaičiuojami už uždelstus vykdyti darbus ir nustačius, kad darbai buvo baigti juos perdavus priėmimo-perdavimo aktais, delspinigiai galėjo būti skaičiuojami nuo sutartyje nurodytos darbams atlikti termino pabaigos iki jų perdavimo ieškovui dienos.
30. Pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalį sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Apie ieškovo nurodomą savo teisių pažeidimą (atsakovės vėlavimo atlikti darbus) ieškovas jau žinojo rašydamas pretenziją 2016-02-01, tačiau į teismą kreipėsi 2019-11-29, kas reiškia, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas yra praleistas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį šiuo pagrindu atmetė.
31. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad sutartinės netesybos (nagrinėjamu atveju delspinigiai) yra ieškovo minimalūs nuostoliai, todėl teismas netinkamai vertino ir tai, kad reikalavimas reiškiamas dėl netesybų, o ne dėl nuostolių (CK 6.64 straipsnio 3 ir 4 dalys). Atkreiptinas dėmesys, kad sutartimi šalys susitarė dėl delspinigių mokėjimo tuo atveju, jei atsakovė vėluos vykdyti darbus. Tuo tarpu netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų ir dėl jų dydžio yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus, o šalių teisė susitarti iš anksto reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018, 32 punktas).
32. Šalims sutartimi sutarus dėl delspinigių (netesybų) dydžio ir atsakovei pareiškus prašymą taikyti ieškinio senaties terminą, pagrįstai buvo sprendžiamas klausimas, ar nėra praleistas ieškinio senaties terminas šiam reikalavimui pareikšti. Tuo tarpu ieškovas nuostolių neįrodinėjo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino, ar ieškovas, reikšdamas ieškinį, nepraleido ieškinio senaties termino dėl nuostolių atlyginimo.
33. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad sprendime teismas tik nurodė, kad nenustatė svarbių priežasčių, dėl kurių ieškinio senaties terminas turėtų būti atnaujintas, tačiau tai pagrindžiančių nei faktinių, nei teisinių pagrindų nenurodė.
34. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018 51 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
35. Nagrinėjamoje byloje ieškovas nenurodė jokių motyvų, kodėl reikšdamas ieškinį praleido ieškinio senaties terminą. Tuo tarpu iš bylos aplinkybių taip pat nenustatyta, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių.
36. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovas savo tarp šalių teismuose iki 2019 m. kovo 29 d. vyko teisminis ginčas, po ko ieškovas ėmėsi aktyvių pagal civilinį įstatymą veiksmų ir vienašališkai sutartį 2019-11-19 nutraukė, o į teismą su ieškiniu dėl delspinigių priteisimo kreipėsi 2019-11-29, kas reiškia, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių ir teismas turėjo jį atnaujinti. Tačiau su tokiu argumentu nėra jokio pagrindo sutikti.
37. Ieškovas inicijavo teisminį ginčą pagal ginčo rangos sutartį dar 2017-01-30, tai yra po 2016-02-01 pretenzijos dėl rangos darbų nevykdymo parengimo. Todėl reikalavimus dėl delspinigių priteisimo galėjo pareikšti dar Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-141-892/2018, ginčydamas atsakovės vienašališkai parengtus darbų priėmimo-perdavimo aktus. Nagrinėjamu atveju ieškovas net ir žinodamas, kad šalių sutartiniai santykiai yra faktiškai nutrūkę (šios aplinkybės buvo nustatytos išnagrinėtoje byloje) ir dėl to teismai nagrinėdami ieškovo reikalavimus konstatavo, kad nėra pagrindo sutarties nutraukimui, pateikė atsakovei raštą dėl sutarties nutraukimo nuo 2019-11-19. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo formaliai pareikštas raštas dėl sutarties nutraukimo tuo metu, kai šalių santykiai buvo nutrūkę, nesudaro pagrindo nuo šios datos skaičiuoti ieškinio senaties terminą arba į jį atsižvelgti sprendžiant ieškinio senaties atnaujinimo klausimą.
Dėl reikalavimo pripažinti 2015-11-17 rangos sutarties 3.2. punkto sąlygą nesąžininga
38. Apeliaciniu skundu ieškovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti jo patikslintą 2021-02-02 ieškinį, kuriuo buvo prašoma pripažinti nesąžininga 2015-11-17 rangos sutarties 3.2. punkto sąlygą, numatančią, kad užsakovas pagal atliktų darbų dalies priėmimo - perdavimo aktą rangovui sumoka per tris darbo dienas nuo tokio akto pasirašymo dienos, kartu prašo teismo nustatyti sąžiningą terminą.
39. Pasak ieškovo, atsakovė UAB „Jurosa“ nesutiko keisti savo parengtos sutarties ir sutiko dirbti tik pagal jos sutartį, o palyginus UAB „Jurosa“ pateikus į bylą UAB „Jurosa“ sudarytas sutartis su Vilniaus lopšeliu darželiu „Žirniukas“, Vilniaus Žirmūnų vaikų ir jaunimo klubu ir Mokslo ir enciklopedijų leidybos centru, tapo akivaizdu, jog pagal rangos sutartis rinkoje atsiskaitymo terminas įprastai vyrauja nuo 15 iki 30 dienų nuo atliktų darbų priėmimo - perdavimo akto pasirašymo.
40. Pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalį galima tik tokių sąlygų sąžiningumo kontrolė, kurios nebuvo individualiai aptartos. Pagal CK 6.2284 straipsnio 4 dalį individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
41. Kaip pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, Vilniaus apygardos teismas 2019-03-29, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, kurioje, be kita ko, ieškovas prašė visą sutartį pripažinti negaliojančia, nutarties (civilinėje byloje Nr. 2A-365-656/2019) 66 punkte nurodė, kad: „teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje esant duomenų, kad sutarties sąlygos buvo derinamos tarp šalių, atmestinas kaip nepagrįstas ieškovo argumentas, jog sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu ir jis buvo priverstas sutikti su atsakovo sąlygomis“. Taip pat teismo nutartyje nurodyta, kad: „iš šalių elektroninio susirašinėjimo matyti, jog Rangos sutartis buvo sudaryta derybų būdu, t. y. UAB „Jurosa“ ieškovui pateikus pradinį sutarties variantą, ieškovas dėl sutarties nuostatų teikė komentarus, pateikė savo paties sutarties variantą, šalys derėjosi dėl galutinių sutarties sąlygų, kainos, darbų atlikimo eigos ir medžiagų, t. y. sutartis sudaryta ne prisijungimo būdu, o šalims suderinus jos sąlygas“ (nutarties 67 punktas).
42. Vilniaus regiono apylinkės išnagrinėtoje byloje ieškovas prašė šalių sudarytą sutartį pripažinti negaliojančia arba ją nutraukti nurodydamas, kad atsakovo veiksmai sudaro pagrindą konstatuoti esant CK 1.90 str., 1.91 str., CK 6.674 str. 2 d. taikymo pagrindus bei pripažinti sutarties sąlygas nesąžiningomis remiantis vartojimo sutarčių nuostatomis (CK 6.2284 str.). Teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimus, nurodė, kad: „ieškovas nagrinėju atveju besąlygiškai neturėtų būti laikomas silpnesniąja šalimi. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas yra advokatas, taigi, būdamas profesionaliu teisininku ieškovas turi patirties ruošiant sandorius, derinant jų sąlygas, be to, ieškovas, atsižvelgiant į jo amžių turi gyvenimiškos patirties (CPK 178 str., 185 str.). Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais (šalių susirašinėjimu elektroniniais laiškais), šalių paaiškinimais teismo posėdyje nustatyta, kad dėl sandorio sudarymo šalys pradėjo tartis 2015 m. kovo viduryje, sutartis buvo pasirašyta 2015 m. lapkričio mėnesį, prieš sudarant sutartį ieškovas siuntė atsakovui buto planus, teikė paklausimus dėl tam tiktų darbų atlikimo.“ Taip pat teismo sprendime konstatuota, kad: „aplinkybė, kad tam tikrame derybų etape atsakovė (rangovė) nurodė, kad sutarties teksto nekeis nesudaro pagrindo priešingai išvadai, nes minėta aplinkybė reiškia, jog ieškovas sutiko atsakovo pasiūlytomis sąlygomis, nes galėjo sutarties nepasirašyti. Esminę reikšmę turi ir tai, kad, kaip paaiškino atsakovas R. S. teismo posėdyje ir neneigė ieškovas, bei kaip matyti iš elektroninių susirašinėjimų, šalių sudarytos sutarties galutinius variantus (originalius egzempliorius) paruošė ieškovas ir juose neįspėjęs atsakovo įtraukė 5.1 punktą.“
43. Taigi, išnagrinėtose bylose, kuriose buvo vertinami šalių ikisutartiniai santykiai, sutarties pasirašymo aplinkybės, taip pat sutarties nuostatos bendrai, buvo nustatyta, kad sutarties sąlygos buvo derinamos tarp šalių, o sutartis pasirašyta pagal ieškovo parengtą galutinį variantą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad sutarties 3.2 punkto sąlyga, kurią ieškovas siekia pripažinti nesąžininga, laikoma individualiai neaptarta vartojimo sutarties sąlyga ir kurios parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas.
44. Pažymėtina ir tai, kad pagal CK 6.156 straipsnio 1 dalį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Aplinkybė, kad atsakovė UAB „Jurosa“ su kitais asmenimis sudarė sutartis ir jose numatė užsakovams galimybę atsiskaityti už darbus nuo 15 iki 30 dienų nuo atliktų darbų priėmimo - perdavimo akto pasirašymo, automatiškai neįrodo ieškovo ir atsakovės rangos sutarties 3.2 punkto nesąžiningumo. Be to, ieškovo nurodytų sutarčių užsakovai yra valstybinės įmonės, o ieškovas yra fizinis asmuo, dėl ko galimi skirtingi apmokėjimo terminai už darbus.
Dėl reikalavimo pripažinti 2016 m. sausio 14 d. vienašalio darbų perdavimo akto dalį negaliojančia
45. Apeliaciniu skundu ieškovas taip pat prašo pripažinti negaliojančiu UAB „Jurosa“ 2016 m. sausio 14 d. vienašalį darbų perdavimo aktą dalyje dėl 64,66 Eur be PVM (78,24 EUR su PVM). Apeliaciniame skunde nurodo, kad UAB „Jurosa“ aktu Nr. 1 vienašališkai vietoje vokiškų Knauf profilių perdavė 3 m. plonesnius ir pigesnius lenkiškus Medpol profilius, bet už tą pačią vokiškų Knauf profilių 2,44 EUR vieneto kainą, o viso 258,64 Eur sumai (312,95 Eur su PVM), tai byloje pagal šį patikslintą ieškinį Akto Nr. 1 31 punktas 64,66 Eur be PVM (78,24 Eur su PVM) sumai pripažintinas nepagrįstu, neįrodytu (CPK 178) ir negaliojančiu.
46. Pirmosios instancijos teismas bylą dėl vienašališkų aktų panaikinimo nutraukė. Ieškovas neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo nutraukta byla dėl priėmimo-perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais, nepateikia jokių argumentų, susijusių su bylos dėl aktų pripažinimo negaliojančiais, nutraukimu. Tačiau prašo jo ieškinį tenkinti ir pripažinti negaliojančiu UAB „Jurosa“ 2016 m. sausio 14 d. vienašalį darbų perdavimo aktą dalyje dėl 64,66 Eur be PVM (78,24 Eur su PVM).
47. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo nurodyto reikalavimo nenagrinėjo, nes jis jau buvo išnagrinėtas Vilniaus regiono apylinkės teismo byloje Nr. 2-141-892/2018. Nurodytoje byloje ieškovas jau yra reiškęs reikalavimus dėl vienašališkai atsakovės pasirašyto akto Nr. 1 panaikinimo. Šioje byloje prašydamas panaikinti vienašališkai atsakovės parengtą priėmimo-perdavimo aktą, ieškovas nurodė argumentus, susijusius su Knauf ir Metpol gamintojų profiliais. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, dėl to paties vienašališkai atsakovės parengto darbų priėmimo-perdavimo akto nurodė, kad: „Rangos sutarties sąmatoje nenumatyta, kad buto visų lubų karkasas turi būti įrengtas iš Knauf gamintojo profilių. <...> Realiai panaudotų gaminių (ar gamino elementų) kokybė ir jos įtaka defektų atsiradimui byloje nebuvo nustatinėjama, o ieškovo teiginiai dėl to, jog panaudojus kito gamintojo profilius suprastėjo darbų rezultatas, iš esmės yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti“ (nutarties 99 punktas). Kitaip tariant, teismai vertino vienašališkai atsakovės parengto priėmimo-perdavimo akto dalyje dėl 64,66 Eur be PVM (78,24 Eur su PVM) sumos pagrįstumą, šios akto dalies teisėtumą. Darytina išvada, kad ieškovas nepagrįstai kvestionuoja įsiteisėjusį teismo sprendimą.
48. CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintas vienas civilinės bylos nutraukimo pagrindų: teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Ši taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys pasireiškia tuo, kad jo negalima skųsti apeliacine tvarka ir ginčyti juo nustatytų faktų.
49. Atsižvelgiant į tai, ir įvertinus ieškovo ieškinio reikalavimą, kurį jis prašo apeliaciniu skundu tenkinti, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą šioje dalyje nutraukė.
Dėl kitų ieškovo apeliacinio skundo argumentų
50. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad UAB „Jurosa“ veiksmus kvalifikavus nesąžiningais ir byloje UAB „Jurosa“ teises atsisakius ginti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. sprendimas keistinas: ieškovo J. K. 2019-11-28 ir 2021-02-02 patikslintas ieškinys tenkintas, o UAB „Jurosa“ 2019-05-23 ieškinys J. K. atmestinas. Siekdamas pagrįsti atsakovės nesąžiningą elgesį, nurodo, kad atsakovė sukčiaudama perdavė ieškovui Medpol profilius vietoje vokiškų profilių Knauf. Kaip minėta, šios aplinkybės negali būti pakartotinio nagrinėjimo, taigi ir apeliacijos objektu, nes jos buvo nagrinėjamos Vilniaus regiono apylinkės teismo byloje Nr. 2-141-892/2018 ir dėl to byla pirmosios instancijos teismo buvo nutraukta. Teisėjų kolegija šioje byloje pripažino šį procesinį pirmosios instancijos teismo sprendimą pagrįstu. Taigi negali būti vertinamos aplinkybės, kurios jau buvo išnagrinėtos kitoje civilinėje byloje ir tuo pagrindu negali būti vertinama, ar atsakovė perduodama ieškovui Medpol profilius buvo sąžininga, ar ne. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad šiais pagrindais UAB „Jurosa“ teises teismas turėtų atsisakyti ginti, o ieškovo pareikštus reikalavimus teismas turėtų patenkinti.
Dėl atsakovės UAB „Jurosa“ apeliacinio skundo
51. Atsakovė UAB „Jurosa“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-01-07 sprendimą pakeisti dalyje, kuria nuspręsta UAB „Jurosa“ 2019-05-23 ieškinį tenkinti iš dalies ir šioje dalyje UAB „Jurosa“ 2019-05-23 ieškinį tenkinti visiškai – priteisti iš J. K. UAB „Jurosa“ 712,68 Eur skolos, 117,64 Eur palūkanų.
52. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo reikalavimą dėl 712,68 Eur skolos priteisimo, sprendė, kad ieškovo reikalavimas pagrįstas, tačiau teismas sprendė, kad nuo UAB „Jurosa“ prašomos priteisti sumos turi būti minusuojama 149,15 Eur PVM suma. Teismas vertino, kad ši suma įrašyta į aktus ir šioje dalyje aktai pripažinti negaliojančiais.
53. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo procesinius sprendimus civilinėje byloje Nr. 2-141-892/2018 šalys įvykdė 2019-04-05 pareiškimu apie įskaitymą UAB „Jurosa“ įskaitė bendrovės J. K. pagal pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo procesinius sprendimus mokėtiną 1969,64 Eur sumą į J. K. mokėtiną 4411,20 Eur sumą ir po atlikto įskaitymo, J. K. likusias priteistas sumas UAB „Jurosa“ sumokėjo.
54. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad ieškovas nesumokėjo atsakovei 712,68 Eur pagal 2016-01-29 PVM sąskaitą faktūrą Nr. JRS 203 (t. 1, b. l. 16). Ši sąskaita išrašyta už darbus pagal 2015-11-17 buto apdailos darbų rangos sutartį ir 2016-01-29 vienašališką atliktų darbų perdavimo aktą Nr. 2. Bendrai sąskaitoje nurodoma suma yra 1139,67 Eur su PVM. Sąskaitoje nurodyta, kad 426,99 Eur apmokėta pagal 2016-12-07 išankstinės sąskaitos Nr. IJRS Nr. 20 likutį, liko apmokėti 712,68 Eur. Pažymėtina, kad pirmoji sąskaitos dalis buvo sumokėta su PVM suma.
55. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė ieškovui vienašališkai priėmimo-perdavimo aktu perdavė darbų už 5573,01 Eur su PVM sumą ir 1139,67 Eur su PVM sumą (t. 1, b. l. 11-15), viso 6712,68 Eur su PVM sumai. Įsiteisėjusiu sprendimu buvo nustatyta, kad į priėmimo-perdavimo aktus nepagrįstai įtraukti darbai už 710,27 Eur. Ši suma, kaip matyti iš Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimo, sumažinta tuo pagrindu, kad 710,27 Eur sumos juose įrašytų darbų bei panaudotų medžiagų nebuvo atlikti ar medžiagos panaudotos. Į 710,27 Eur sumą buvo įskaičiuotas ir PVM, teismas, šią sumą priteisdamas ieškovui, PVM sumos už darbus ir medžiagas neišskaičiavo. Vadinasi, ieškovės neapmokėtas 2016-01-29 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. JRS 203 nurodytas likutis taip pat turi būti apmokėtas su PVM. Priteisus atsakovei iš ieškovo 712,68 Eur sumą, sąskaita pilnai būtų apmokėta.
56. Vertinant pagal atsakovės atliktų darbų kiekį, kuriuos teismas pripažino tinkamai atliktais, nustatyta, kad bendra suma sudaro 6002,41 Eur (6712,68 Eur su PVM – 710,27 Eur). Ieškovas, vykdydamas sutartį, atsakovei yra sumokėjęs 6000 Eur, iš kurių pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą ieškovui buvo grąžinta 710,27 Eur suma. Teismui grąžinus ieškovui jo sumokėtą 710,27 Eur sumą, ieškovo mokėtina suma atsakovei lieka 5289,73 Eur. Gaunamas 712,68 Eur (6002,41 Eur – 5289,73 Eur) skirtumas tarp tinkamai atliktų ir apmokėtų darbų. Akcentuotina, kad pagal vienašališkai parengto akto darbų sumas su PVM atsakovei buvo išrašomos sąskaitos taip pat su PVM. Išnagrinėtoje byloje atliktų darbų ir perduotų prekių sumos buvo vertinamos su PVM. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovės prašomos priteisti 712,68 Eur sumos atėmė PVM sumą, kuri sudaro 149,15 Eur. Atsižvelgiant į tai, atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas ir atsakovei iš ieškovo priteistina suma padidinama iki 712,68 Eur.
57. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pradelsta apmokėti sąskaita sudaro 1205 dienų. Pakeitus priteistiną atsakovei sumą, padidinama ir palūkanų suma iki 117,64 Eur (712,68 Eur x 0,05 / 365 x 1205) (CK 6.261, 6.210 str., 6.37 str. 2 d.).
Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
58. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, iš esmės pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, teisingai įvertino į bylą pateiktų įrodymų visumą. Tačiau teismas, nagrinėdamas atsakovės ieškinį nepagrįstai priteisė skolą be PVM sumos, todėl šioje dalyje sprendimas keistinas ir atsakovės ieškinio reikalavimai tenkinami visiškai – atsakovei iš ieškovo priteisiama 712,68 Eur skolos, 117,64 Eur palūkanų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
59. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakius, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
60. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
61. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2022 m. gegužės 16 d. pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priėmė papildomą sprendimą, kuriuo išsprendė reikalavimą dėl 5 proc. metinių procesinių palūkanų priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Kadangi paminėtas papildomas sprendimas yra apskųstas apeliaciniu skundu (J. K. apeliacinis skundas priimtas 2022 m. birželio 8 d.), teisėjų kolegija nepasisako dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo, nes šie klausimai bus sprendžiami kitoje apeliacinėje byloje.
62. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
63. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo J. K. apeliacinis skundas atmestas, o atsakovės UAB „Jurosa“ apeliacinis skundas patenkintas, iš J. K. priteistinas atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtų 1 068 Eur (18 Eur žyminis mokestis, 150 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 900 Eur už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
n u t a r i a:
ieškovo J. K. apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jurosa“ apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. sprendimą pakeisti.
Padidinti iš J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), uždarajai akcinei bendrovei „Jurosa“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistą skolos sumą iki 712,68 Eur, o palūkanų sumą iki 117,64 Eur.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš J. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), uždarajai akcinei bendrovei „Jurosa“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 068 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Asta Jakutytė-Sungailienė
Urmila Valiukienė
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė