Bylos Nr. 1S-1123-634/2016

Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00551-2009-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Algirdo Jaliniausko,

apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. M. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau - Komisija) 2016 m. liepos 20 d. nutarimą Nr. 357-307 taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. A. M., gim. (duomenys neskelbtini), Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, galutinė bausmė jam paskirta - 8 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia  2009 m. lapkričio 17 d., bausmės pabaiga – 2018 m. gegužės 17 d.
2. Komisijos 2016 m. liepos 20 d. nutarimu Nr. 357-307 nutarta taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, jam neatlikus 1 metų 9 mėnesių 27 dienų laisvės atėmimo bausmės.
3. Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvuodamas tuo, kad nuteistojo elgesio korekcija bei jo nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių suvokimas yra nepakankamas, nuteistojo pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
4. Nuteistasis A. M. skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde nurodoma, kad nuteistasis yra 6 kartus skatintas, ateinančiais metais yra pasiruošęs baigti 12 klasę, dalyvaudavo visose vykstančiose elgesio programose, jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas sumažėjo iki 21 balo, kas rodo jo norą ir tikslą gyventi pilnavertį gyvenimą laisvėje.

4.2. Nuteistasis nurodo, jog darbo pataisos namuose atsisakė todėl, kad su nuteistaisiais nėra pasirašoma darbo sutartis, jie nėra apdraudžiami nuo nelaimingų atsitikimų, nuteistųjų darbo laikas neįsiskaičiuoja į darbo stažą.

4.3. Nuteistojo teigimu, artėjantis paleidimo terminas sukelia kaliniui dvasinius jausmus, daugėja nuogąstavimų ir didėja baimė, kad viltys neišsipildys ir po paleidimo gyvenimas klostysis toks pats, kaip atvedęs į įkalinimo įstaigą, kurioje apstu recidyvistų. Tačiau net iš šioje įstaigoje nuteistasis buvo paskatintas už pavyzdingą elgesį, reguliariai yra lankomas šeimos narių, žmonos. Nuteistasis taip pat nurodo, kad laisvėje turi darbą, kurį yra sunku susirasti teistam žmogui.

              Nuteistojo A. M. skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
6. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
7. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus pakartotinį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad A. M. priklauso žemos rizikos grupei – 21 balas, tačiau sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, šiuo atveju būtina įvertinti ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, iš kurio sprendžiama apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pakankamo pagrindo išvadai, kad nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis 6 kartus buvo nubaustas drausmine tvarka už dienotvarkės pažeidimus, administracijos nurodymų nevykdymą, draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų įsigijimą ir laikymą bei atsisakymą dirbti. Nors minėtos nuobaudos nebegalioja, tačiau jos neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad visą bausmės atlikimo laikotarpį jis nesistengė elgtis nepriekaištingai. Iš socialinio tyrimo išvados Nr. 7.20-8465 matyti, kad pataisos įstaigoje nuteistasis atsisakė dirbti pasiūlytą darbą, nes pirmiausia norėjo baigti vidurinę mokyklą. Nors 12 klasės nuteistasis nebaigė dėl to, kad buvo pervežtas į Alytaus pataisos namus, tačiau dirbti noro neišreiškė. Nustatytas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantis kriminogeninis veiksnys, t. y. vidurinio išsilavinimo, specialybės neturėjimas, su darbo susiradimu susijusios problemos, į kurį, teismas, spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigą klausimą, privalo atsižvelgti. Nors nagrinėjamu atveju nuteistasis nurodo, kad išėjęs į laisvę jis turės užtikrintą darbo vietą, tačiau ši aplinkybė lygtinio paleidimo taikymui esminės reikšmės neturi, kadangi tai nėra pakankamas pagrindas pagrįstai išvadai, jog tai sulaikys nuteistąjį nuo pakartotinio nusikalstamumo. Kaip minėta, A. M. darbinės patirties, specialybės ir išsilavinimo neturi, todėl pranešimas, kad jis bus įdarbintas ūkio darbininko pareigose dar neduoda pagrindo spręsti, jog nuteistasis iš tiesų realiai dirbs minėtame ūkyje.
8. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį 6 kartus skatintas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kaip asmenybė yra charakterizuojamas teigiamai, pataisos namuose dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos, laisvalaikio užimtumo bei integracijos į visuomenę programose bei asmenų kuriuos rengiamasi paleisti iš pataisos įstaigos, teisinio ir socialinio švietimo programose, susipažino su visomis aiškinamosiomis temomis ir jas išklausė, baigė anglų kalbos kursus, dalyvavo meno terapijos užsiėmimuose, sporto renginiuose, kvalifikacijos tobulinimo renginyje „Būti savo proto ir jausmų šeimininku“, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neturi galiojančių nuobaudų ir pan., tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, visgi tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesniojo teismo vertinimu, abejonių dėl nepakankamos A. M. elgesio korekcijos neišsklaido ir nežymiai, nuo 23 iki 21 balo sumažėjęs nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas.
9. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis A. M. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo A. M. skundas atmetamas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartis paliekama galioti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo A. M. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                 Giedrius Endriukaitis

                                                                                                              Evaldas Gražys

                                                                                                              Algirdas Jaliniauskas