Civilinė byla Nr. e2-93-810/2022

Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00359-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.8; 3.2.6.1; 3.2;6.5.

 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 28 d.

Druskininkai

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Edita Dambrauskienė,  

sekretoriaujant Eglei Večerkauskaitei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „SKDR“ atstovams V. Ž. ir advokato padėjėjai S. M.,  

atsakovės UAB „Gevalda“ atstovei J. G.,

nedalyvaujant trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, draudimo bendrovės ADB „Gjensidige“ ir draudimo bendrovės Ergo Insurance SE, veikančios per Lietuvos filialą, atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SKDR“ (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gevalda“ (toliau – ir atsakovė) dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo ir atsakovės UAB „Gevalda“ priešieškinį ieškovei UAB „SKDR“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, draudimo bendrovė ADB „Gjensidige“ ir draudimo bendrovė Ergo Insurance SE, veikianti per Lietuvos filialą. 

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė UAB „SKDR“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Gevalda“ 1 212,30 Eur žalos atlyginimą, 6 % dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (popierinės bylos t. 1, b. l. 1-6).

Ieškinyje nurodė, kad UAB „SKDR" 2019 m. gegužės 27 d. statybos subrangos sutarties Nr. SR099 (toliau – ir Sutartis), sudarytos su rangove UAB „Mitnija", pagrindu vykdė objekto „Administracinės paskirties statiniai, (duomenys neskelbtini)" (toliau – ir objektas), lauko inžinerinių tinklų įrengimo darbus. Atsakovė UAB „Gevalda" taip pat buvo UAB „Mitnija" subrangove ir vykdė subrangos darbus tame pačiame objekte, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovei ir atsakovei objekte, adresu (duomenys neskelbtini), vykdant subrangos darbus, įvyko įvykis, kurio metu atsakovė sugadino ieškovės atliktus subrangos darbus, t. y. buvo sulaužytas ieškovės sumontuotas latakas. Atsakovės prašymu ieškovė savo lėšomis atliko sugadinto latako keitimą nauju, tai kainavo 1 212,30 Eur, kas laikytina dėl atsakovės kaltės ieškovės patirta žala. Ieškovės teigimu, atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė bendrųjų atidumo ir rūpestingumo principų pažeidimu. Atsakovė, būdama savo srities profesionale, neužtikrino atliekamų subrangos darbų saugumo objekte, nes atlikdama savo darbus sugadino kitos subrangovės, t. y. ieškovės, darbų rezultatą - sumontuotą lataką. Po to atsakovė sulaužė dar kelis ieškovės sumontuotus latakus, tačiau ieškovė jų naujais nebekeitė, kadangi atsakovė nebuvo sumokėjusi ieškovei už pirmąjį. Kad latakus sulaužė atsakovė, patvirtina ir pridedamas susirašinėjimas, iš kurio turinio matyti, kad atsakovės atstovas nurodo, jog sulaužytą lataką pakeis ir viską sutvarkys - „(...) Keičiame, susitvarkysim (...)". Ieškovė daro išvadą, jog atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės sąlygos yra nustatytos bei įrodytos.

Ieškovė ieškinyje pažymėjo, kad, atsakovei sugadinus ieškovės atliktų darbų rezultatą, t. y. sulaužius lataką, ieškovė patyrė 1 212,30 Eur žalą, kadangi atsakovės prašymu atliko atsakovės sugadinto latako keitimą nauju. Atsakovė fakto, jog dėl latako sulaužymo kalta atsakovė, neginčijo. Į latako keitimo darbus teko įtraukti ir betoną, kadangi atsakovės darbai buvo atlikti su defektais, ji neatstatė kelio bortų, todėl latakai netilpo, o betonas sustingo. Atsakovei 2020 m. gruodžio 18 d. buvo išsiųsta 2020 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 4887 1 212,30 Eur sumai. Atsakovė už atliktus latako keitimo darbus su ieškove neatsiskaitė. Todėl nagrinėjamu atveju ieškovei turi būti visiškai atlyginti jos patirti nuostoliai – 1 212,30 Eur.

Ieškinyje teigiama, kad pateikti rašytiniai įrodymai akivaizdžiai patvirtina, jog tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos neabejotinai yra priežastinis ryšys. Kadangi yra visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti, atsakovei taikytina civilinė atsakomybė ir ji privalo visiškai atlyginti ieškovės patirtą žalą. Taigi, ieškovei iš atsakovės priteistinas 1 212,30 Eur žalos atlyginimas ir 6 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovė UAB „Gevalda“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškovės ieškinį atmesti (popierinės bylos t. 1, b. l. 29-32).

Atsiliepime nurodė, kad atsakovė nesutinka su ieškovės ieškinyje nurodyta pozicija, kad atsakovė, vykdydama asfaltavimo rangos darbus objekte (duomenys neskelbtini), sulaužė ieškovės įrengtus latakus, paprašė ieškovės tuos sugadintus latakus pakeisti, o vėliau atsisakė už šiuos darbus apmokėti. Atsakovės teigimu, priešingai, nei teigia ieškovė, atsakovė neprašė ieškovės įrenginėti jokių latakų ir į bylą nepateikta jokių neginčytinų įrodymų, paneigiančių šią atsakovės poziciją. Ieškovės į bylą pateiktas šalių 2020 m. lapkričio 9 d. susirašinėjimas el. paštu rodo, kad ieškovei pranešus apie latakų sulaužymą bei nurodžius patiems juos ir pasikeisti, atsakovė atsakė, kad susitvarkys patys. 2020 m. gruodžio mėnesį pateikta ieškovės sąskaita nebuvo atsakovės priimta, apie tai aiškiai ir nedviprasmiškai nurodžius raštu.

Atsiliepime taip pat teigiama, kad kartu su ieškiniu pateiktas atsakovės atstovo 2020 m. lapkričio 13 d. el. laiškas byloja apie tai, kad dėl netinkamai ieškovės atliktų darbų (netinkamai paklotų latakų, ko pasėkoje reikėjo nuardyti ir iš naujo pakloti 60 m2 trinkelių) atsakovė taip pat patyrė 1 800,00 Eur nuostolių, kurių ieškovė nėra padengusi iki šiol. Vertinant atsakovės nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad jokio vengimo atsiskaityti su ieškove iš atsakovės pusės nebuvo, nes atsakovė ieškovės reikalavimų nepripažino, ką aiškiai nurodė 2020 m. gruodžio 8 d. el. laišku.

Atsakovė nurodė, jog, vertinant ieškovės į bylą pateiktus įrodymus – statybos rangos sutartį, PVM sąskaitą faktūrą bei susirašinėjimą el. laiškais, akivaizdu, kad byloje nėra patikimų įrodymų, pagrindžiančių ieškovės patirtą menamą žalą. Byloje nepateikta jokių atliktų darbų aktų, patvirtinančių darbų atlikimo faktą, bei sąskaitų faktūrų, patvirtinančių medžiagų (latakų) įsigijimą, todėl ieškovės reikalavimai negali būti tenkinami. Atsakovės žiniomis, ieškovė objekte atliko tik statybos rangos darbus be medžiagų tiekimo (medžiagas, įskaitant latakus, teikė generalinis rangovas UAB „Mitnija“), todėl reikalavimas atlyginti latakų įsigijimo kaštus turėtų būti atmestas dar ir šiuo pagrindu, kadangi į bylą nepateikta jokių latakų įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Į bylą nepateikta jokia sąmata, todėl neaišku, kaip ir kokiu būdu buvo apskaičiuota menama žala, kurios dydį privalo pagrįsti ieškovė. Šiuo konkrečiu atveju nėra aišku, kaip, kada ir kokiu būdu ieškovė atliko (jei atliko) latakų pakeitimo darbus atsakovės valdomoje statybvietės teritorijoje. 2020 m. lapkričio mėnesį atsakovė objekte vykdė asfaltavimo bei gerbūvio sutvarkymo darbus, kurioje ieškovės darbuotojų neturėjo būti. Ieškovė su atsakove nederino darbų ir medžiagų kainos. Apie tai, kad ieškovė vykdė kažkokius latakų atstatymo darbus, atsakovei tapo žinoma tik 2020 m. gruodžio mėnesį, gavus PVM sąskaitą faktūrą, kurios, kaip jau minėta, atsakovė nepriėmė. Apibendrinant nurodytą atsakovė daro išvadą, kad ieškovė nepagrindė nei žalos fakto, nei dydžio, todėl ieškinys turi būti atmestas, kaip neįrodytas. Atmetus pagrindinį reikalavimą, atmestini ir išvestiniai reikalavimai, susiję su procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimu.

Atsakovė UAB „Gevalda pateikė priešieškinį, prašydama priteisti jai iš ieškovės UAB „SKDR“ 1 800,00 Eur nuostolių atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas (popierinės bylos t. 1, b. l. 39-43).

Priešieškinyje nurodė, kad atsakovė, veikdama kaip subrangovas, statybos objekte „Administracinės paskirties statiniai, (duomenys neskelbtini)“ pagal su rangovu UAB „Mitnija“ sudarytą 2019 m. rugsėjo 20 d. Statybos subrangos sutartį Nr. SR200 atliko požeminės stovėjimo aikštelės pagrindų ir trinkelių įrengimo darbus. Tame pačiame objekte subrangos pagrindais su tuo pačiu rangovu UAB „Mitnija“ darbus vykdė ir ieškovė.

2020 m. lapkričio 13 d. pastebėta, kad ieškovė netinkamai sumontavo latakus. Tai pasireiškė tuo, kad, atsakovei suklojus trinkeles, ieškovė latakus turėjo įrengti taip, kad jų paviršius pagal aukščius sutaptų su trinkelių paviršiumi. Toks reikalavimas buvo įrašytas ir 2021 m. lapkričio 11 d. Objekto gamybinio pasitarimo protokole, kur ieškovei UAB „SKDR“ nurodyta pagal paklotas trinkeles išlyginti latakus. Praktikoje latakai yra įbetonuojami jau po trinkelių suklojimo, sulyginus aukščius.

Šiuo konkrečiu atveju ieškovė latakus sumontavo ir įbetonavo per žemai, latakų aukščių nederindama su paklotų trinkelių aukščiu, ko pasėkoje atsakovė turėjo nuardyti ir iš naujo pakloti 60 m2 trinkelių. Nuardant ir vėl atstatant, dalį trinkelių reikėjo keisti naujomis, taip pat papildomai reikėjo atsijomis pakelti gruntą, iš naujo užpildyti trinkelių tarpus. Bendra patirtų išlaidų suma sudarė 1 800,00 Eur (be PVM). Darbų sąmata pateikta priede Nr. 10. Atsakovė apie situaciją informavo ieškovę, pateikė situacijos fotonuotraukas, tačiau ieškovė į pranešimą nereagavo, teigdama, kad čia ne jų problema. Kadangi spaudė terminai, atsakovė savo sąskaita išardė ir iš naujo atstatė 60 m2 trinkelių bei išstatė ieškovei sąskaitą. 2021 m. sausio 21 d. skolų suderinimo aktu ieškovė buvo informuota apie atsakovės balanse užfiksuotą ieškovės skolą, ieškovei pasiūlyta per 10 dienų grąžinti pasirašytą dokumentą, nurodant, kad priešingu atveju bus laikoma, jog skolos likučiai yra suderinti. Ieškovė skolų suderinimo akto nepasirašė, prieštaravimo nepateikė, todėl laikytina, kad ji sutinka su užfiksuotu įsiskolinimu, nors jo iki šiol nepadengė.

Priešieškiniu prašoma priteisti atsakovės patirtus nuostolius dėl darbų perdarymo, kuriuos reikėjo perdaryti dėl priežasčių, už kurių atsiradimą yra atsakinga ieškovė (įrengė latakus ir nesulygino jų aukščio su trinkelėmis). Ieškovės veiksmų neteisėtumas, o kartu ir kaltė, pasireiškė tuo, kad jau esant paklotoms trinkelėms ir matant, koks yra jų faktinis aukštis, latakai vis tiek buvo įrengti žemiau ir iš karto įbetonuoti, nepaisant rangovo nurodymų sulyginti latakų paviršius su trinkelėmis, ko pasėkoje atsakovė buvo priversta iš naujo atlikti dalį jau atliktų darbų tam, kad galutinis darbų rezultatas galėtų būti perduotas rangovui. Jeigu ieškovė būtų atidi ir rūpestinga bei vykdžiusi rangovo nurodymus dėl latakų paviršių sulyginimo su trinkelių paviršiumi, ar bent jau nebūtų iš karto įbetonavusi latakų, atsakovei nebūtų reikėję perdaryti darbų iš naujo. Taigi, egzistuoja ir priežastinis ryšys tarp ieškovės veiksmų neteisėtumo ir atsakovės patirtos žalos. Žalos faktas įrodinėjamas fotonuotraukomis, o dydis pagrįstas sąmata.

Šiai dienai atsakovė savo lėšomis aikštelę yra sutvarkiusi taip, kad latakai ir trinkelės būtų viename aukštyje, ką patvirtina pridedamos fotonuotraukos, patirtos lėšos laikytinos atsakovės patirtais nuostoliais, kuriuos privalo atlyginti atsakingas už jų atsiradimą asmuo – ieškovė. Darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju egzistuoja visos būtinos sąlygos civilinei deliktinei atsakomybei taikyti ieškovės atžvilgiu.

Ieškovė UAB „SKDR“ pateikė atsiliepimą į priešieškinį (popierinės bylos t. 1, b. l. 79-84), jame nurodė, jog su priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.

Atsiliepime į priešieškinį teigiama, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovė latakus sumontavo netinkamai. Nors atsakovė nurodo, kad ieškovė latakus turėjo įrengti taip, kad jų paviršius pagal aukščius sutaptų su trinkelių paviršium ir neva toks reikalavimas buvo įrašytas ir 2021 m. lapkričio 11 d. Objekto gamybinio pasitarimo protokole, iš į bylą pateikto 2020 m. lapkričio 11 d. Objekto gamybinio pasitarimo protokolo Nr. 44 3.2 p. matyti, kad tokio susitarimo nebuvo. Priešingai, 2020 m. lapkričio 11 d. Objekto pasitarimo protokolo Nr. 44 3.2 p. nurodyta, kad „(...) SKDR išlygina latakus (...)", tačiau tai nėra tapatu latakų įrengimui taip, kad jų aukštis sutaptų su trinkelių paviršiumi. Tokio susitarimo nebuvo, o atsakovė, pati darbus atlikusi netinkamai, ketina atsakomybės naštą perkelti ieškovei ir dar nepagrįstai reikalauja nuostolių atlyginimo.

Ieškovė taip pat teigia, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovė latakus sumontavo ir įbetonavo per žemai, latakų aukščių nederindama su paklotų trinkelių aukščiu, dėl ko atsakovė turėjo nuardyti ir iš naujo pakloti 60 m2 trinkelių. Priešingai, atsakovei darbus atlikus netinkamai, paklotų trinkelių aukštis galimai neatitiko reikiamo. Šias aplinkybes patvirtina ir ADB „Gjensidige" (toliau – ir draudimo bendrovė), su kuria ieškovė sudarė civilinės atsakomybės draudimo verslui sutartį (draudimo liudijimas GJELT Nr. 3272049), 2021 m. vasario 25 d. raštas Nr. S04-1036993 atsakovei. Iš šio rašto turinio matyti, jog draudimo bendrovė pakartotinai reikalauja, kad atsakovė pateiktų paaiškinimus, ką reiškia „blogai pakloti latakai", bei tai pagrindžiančius dokumentus, fotonuotraukas, sąskaitą ir pan. Draudimo bendrovės 2021 m. rugpjūčio 12 d. el. laiške nurodyta, kad „(...) remdamiesi vien UAB „Gevalda" paaiškinimu negalime nustatyti Draudėjo atsakomybės. Net iš Jūsų pateiktų nuotraukų matosi, kad trinkelės buvo paklotos nelygiai (...)". Taip pat nurodoma, kad „(...) Reikalingi papildomi dokumentai, patvirtinantys, kad latakai buvo pakloti per žemai, ne pagal projektą, o trinkelės paklotos tinkamai: 1) reikalingos techninio ir darbo projekto dalys dėl trinkelių ir latakų klojimo; 2) reikalingos darbų žurnalo kopijos dėl trinkelių ir latakų paklojimo; 3) reikalingas latakų, trinkelių defektinis aktas, kur būtų užfiksuoti neatitikimai projektui (tokį dažniausiai surašo techninės priežiūros atstovas arba komisija, susidedanti iš visų šalių atstovų); 4) nurodoma, kad dalį trinkelių reikėjo keisti naujomis, reikalingi tai patvirtinantys dokumentai – defektinis aktas, nuotraukos, ir pan.; 5) nurodoma, kad pradžioje buvo paklotos plytelės, tada sudėti latakai. Tačiau jeigu buvo būtent taip, jeigu trinkelės buvo sudėtos pagal projektą, o latakai ne, tuomet prašau paaiškinti, kodėl buvo perklojamos plytelės, o ne latakai? 6) prašome paaiškinti, kokiu būdu buvo klojamos trinkelės, kas ir kokiais sluoksniais buvo dedama po apačia, kaip ir kokiais instrumentais buvo matuojamas trinkelių aukštis; pateikite naudotų instrumentų sertifikatus, metrologijas (...)“.

Atsiliepime į priešieškinį nurodoma, kad iš atsakovės pateiktų nuotraukų matosi, jog būtent trinkelės buvo paklotos nelygiai. Darytina išvada, kad, jei kokia žala atsakovei ir atsirado, tai tikrai ne dėl ieškovės kaltės, o dėl pačios atsakovės netinkamai ir ne pagal projektą paklotų plytelių. Šias aplinkybes patvirtina faktas, kad draudimo bendrovė ADB „Gjensidige" 2021 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. 04-11B-1059119 dėl žalos atlyginimo byloje Nr. CLT2286322 pripažino, kad įvykis nėra draudžiamasis ir draudimo išmokos atsakovei neišmokėjo. Pažymėtina, kad atsakovė taip ir nepateikė draudimo bendrovei paklausimuose išvardintų dokumentų/duomenų bei neįrodė, kad žalą patyrė dėl ieškovės kaltės.

Ieškovė pabrėžė, kad ieškovė neatsakė į atsakovės 2020 m. lapkričio 13 d. el. laišką, kuriame atsakovė nurodė, jog latakas sumontuotas blogai, dėl to, jog ieškovė niekada nepripažino, jog jos darbas montuojant latakus buvo atliktas su trūkumais. Būtent dėl šios aplinkybės ieškovė neapmokėjo atsakovės siųstos sąskaitos 1 800,00 Eur (be PVM) sumai. Ieškovės teigimu, atsakovė reikalavimą priteisti iš ieškovės nuostolius grindžia tik savo subjektyvia nuomone ir paaiškinimais. Tuo tarpu jokių objektyvių neva ieškovės padarytą žalą patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė neįrodė nei ieškovės kaltės, nei neteisėtų veiksmų, todėl nagrinėjamu atveju jai negali kilti civilinė atsakomybė dėl nuostolių atlyginimo atsakovei. Šiuo konkrečiu atveju nenustatyta nei viena sąlyga ieškovės civilinei deliktinei atsakomybei kilti, todėl atsakovės pareikštas priešieškinis laikytinas visiškai nepagrįstu ir yra atmestinas.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, draudimo bendrovė ADB „Gjensidige“ pateikė atsiliepimą į priešieškinį (popierinės bylos t. 1, b. l. 140-142), jame nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.

Trečiasis asmuo draudimo bendrovė ADB „Gjensidige“ (toliau – ir draudikas) atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad draudikas su įmone UAB „SKDR“ (toliau – ir draudėjas) buvo sudaręs civilinės atsakomybės draudimo verslui sutartį, draudimo liudijimas GJELT 3272049, kuria laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 2 d. iki 2021 m. spalio 1 d. buvo apdrausti draudėjo turtiniai interesai, susiję su civilinės atsakomybės atsiradimu dėl draudžiamojo įvykio už žalą trečiojo asmens materialiam turtui, sveikatai (įskaitant gyvybės atėmimą), padarytą draudėjui vykdant apdraustą veiklą. Šios sutarties pagrindas ir neatskiriama dalis yra Civilinės atsakomybės draudimo verslui taisyklės Nr. 034 (toliau – ir Taisyklės). 

Minėtos draudimo sutarties galiojimo metu draudikas gavo pranešimą apie įvykį, kad dėl galimai netinkami UAB „SKDR“ paklotų latakų objekte (duomenys neskelbtini), įmonei UAB „Gevalda“ reikėjo ardyti ir atstatyti iš naujo apie 60 m2 trinkelių. Atsižvelgiant į gautą pranešimą, buvo pradėtas žalos bylos Nr. CLT2286322 administravimas. Žalos administravimo metu paklausimai, siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes, buvo siunčiami tiek ieškovei, tiek atsakovei. Tačiau atsakovė į jai siųstus paklausimus neatsakė, prašomos informacijos bei dokumentų nepateikė. Todėl draudikas 2021 m. gegužės 6 d. sprendimu žalos bylos administravimą nutarė užbaigti.

2021 m. rugpjūčio 11 d, draudikas gavo atsakovės atstovės paklausimą dėl žalos bylos. Siekiant atnaujinti žalos bylos administravimą, atsakovės buvo prašoma pateikti papildomus dokumentus bei informaciją, reikalingus tolimesniam žalos bylos administravimui (techninio ir darbo projekto dalys dėl trinkelių ir latakų klojimo; darbų žurnalo kopijos dėl trinkelių ir latakų paklojimo; latakų, trinkelių defektinis aktas, kur būtų užfiksuoti neatitikimai projektui; dokumentai, patvirtinantys, kad dalį trinkelių reikėjo keisti naujomis; paaiškinimą, kodėl buvo perklojamos plytelės, o ne latakai; paaiškinimą, kokiu būdu buvo klojamos trinkelės, kas ir kokiais sluoksniais buvo dedama po apačia, kaip ir kokiais instrumentais buvo matuojamas trinkelių aukštis; naudotų instrumentų sertifikatai, metrologijos). Tačiau draudikui šie dokumentai pateikti nebuvo. Susipažinus su civilinės bylos dokumentais matyti, kad atsakovė ir toliau deklaratyviai įrodinėja dėl ginčo įvykio kilus UAB „SKDR“ atsakomybę, apsiribojant vien savo paaiškinimais, kurių nepagrindžia jokie byloje esantys dokumentai.

Draudikas atsiliepime pažymėjo, kad, vadovaujantis Taisyklių 2.1. p., „Draudžiamasis įvykis - tai su apdrausta veikla susijęs staigus ir netikėtas įvykis, dėl kurio pagal draudimo sutartyje nustatytą draudimo apsaugos apimtį gali būti mokama draudimo išmoka, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos: 2.1.1 įvykis įvyko ir žala atsirado pasirinktos draudimo sąlygos draudimo teritorijoje; 2.1.2 įvykis įvyko ir žala atsirado draudimo sutarties terminu arba retroaktyviu laikotarpiu, jei jis nustatytas draudimo sutartyje; 2.1.3 apie įvykį ar aplinkybes, dėl kurių gali būti pareikštas reikalavimas, Draudikui pranešta draudimo sutarties terminu ar per išplėstinį pranešimo terminą; 2.1.4 reikalavimas atlyginti žalą Draudikui pareikštas per trejus metus nuo draudimo sutarties termino pabaigos, jeigu apie žalą Draudikui buvo pranešta draudimo sutarties terminu ar per išplėstinį pranešimo terminą; 2.1.5 Draudėjas apie atsitikusį įvykį ir/ ar atsiradusią žalą iki draudimo sutarties sudarymo nežinojo ir neturėjo žinoti; 2.1.6 Draudėjui pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus kyla civilinė atsakomybė“. Minėta, nei žalos administravimo metu surinktų dokumentų, nei civilinėje byloje šalių pateiktų dokumentų pagrindu negalima padaryti išvados, kad dėl įvykio kyla UAB „SKDR“ civilinė atsakomybė.

Atsiliepime į priešieškinį taip pat nurodyta, kad atsakovė yra juridinis asmuo, verslininkas, todėl jai yra žinomos statybinės dokumentacijos pildymo taisyklės, aplinkybės, kad nustatyti defektai/trūkumai turi būti fiksuojami defektiniuose aktuose, kad šie aktai turi būti pasirašomi abiejų šalių, kad reikalaujant žalos atlyginimo turi būti įrodomas statinio/jo dalių neatitikimas projektui, sutarties sąlygoms ir pan. Tačiau ginčo atveju tokių duomenų byloje nėra.

Ieškovės UAB „SKDR“ atstovai teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, su atsakovės priešieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti, nurodė aplinkybes, iš esmės analogiškas nurodytoms procesiniuose dokumentuose.

Atsakovės UAB „Gevalda“ atstovė teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti, priešieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, paaiškino aplinkybes, iš esmės analogiškas nurodytoms procesiniuose dokumentuose.

Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžių laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai.

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys atmestinas

        Teismas sutinka su šalių procesiniuose dokumentuose nurodyta teisine argumentacija, kad pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalies nuostatas, deliktinė civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).

Civilinė atsakomybė atsiranda esant šioms sąlygoms: asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (CK 6.246 straipsnis), kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo (CK 6.248 straipsnis), žalai (CK 6.249 straipsnis) ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis).

Veiksmų neteisėtumas civilinės atsakomybės prasme gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos: 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais - ir neturtinę žalą, visiškai ja atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją - kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisiu pažeidimu padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018).

Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Taikant generalinio delikto taisyklę, iš esmės yra tik trys civilinės atsakomybės sąlygos: asmens kaltė, kuri apima ir neteisėtus veiksmus, taip pat žala bei neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryšys. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016).

Nustačius, kad asmuo pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą, to pakanka kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygoms, konstatuoti. Be abejo, be šių, turi būti nustatytos ir kitos sąlygos – žala bei priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017).

Neteisėti veiksmai yra objektyvioji teisinės atsakomybės atsiradimo sąlyga. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016).

Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-352-421/2019).

Žala (nuostoliai) asocijuojasi su pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam, kuris pasireiškė to objekto ekonominės vertės sumažėjimu, jo kokybinių savybių praradimu. Žala visada turi būti įvertinama, išreiškiama pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002). Nuostoliai yra piniginė žalos išraiška (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 6.251 straipsnio 1 dalies nuostatomis, padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

Priežastinis ryšys suprantamas kaip sąsaja tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, jog neigiamos pasekmės yra skolininko veiksmų rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1597/2002).

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „SKDR" 2019 m. gegužės 27 d. statybos subrangos sutarties Nr. SR099, sudarytos su rangove UAB „Mitnija", pagrindu vykdė objekto „Administracinės paskirties statiniai, (duomenys neskelbtini)" lauko inžinerinių tinklų įrengimo darbus (popierinės bylos t. 1, b. l. 8-19), o atsakovė UAB „Gevalda“, veikdama kaip subrangovas, tame pačiame statybos objekte „Administracinės paskirties statiniai, (duomenys neskelbtini)“ pagal su rangovu UAB „Mitnija“ sudarytą 2019 m. rugsėjo 20 d. statybos subrangos sutartį Nr. SR200 atliko požeminės stovėjimo aikštelės pagrindų ir trinkelių įrengimo darbus.

Dėl ieškinio reikalavimo priteisti žalos atlyginimą ir procesines palūkanas

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės UAB „Gevalda“ 1 212,30 Eur žalos atlyginimą, 6 % dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio reikalavimą grindžia tuo, kad ieškovei ir atsakovei objekte, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vykdant subrangos darbus, įvyko įvykis, kurio metu atsakovė sugadino ieškovės atliktus subrangos darbus, t. y. buvo sulaužytas ieškovės sumontuotas latakas. Atsakovės prašymu ieškovė savo lėšomis atliko sugadinto latako keitimą nauju, tai kainavo 1 212,30 Eur, kas, ieškovės teigimu, laikytina dėl atsakovės kaltės ieškovės patirta žala.

Atsakovė su ieškovės reikalavimu atlyginti 1 212,30 Eur žalą nesutiko bei nurodė, kad priešingai, nei teigia ieškovė, atsakovė neprašė ieškovės įrenginėti jokių latakų ir į bylą nepateikta jokių neginčytinų įrodymų, paneigiančių šią atsakovės poziciją. Ieškovės į bylą pateiktas šalių 2020 m. lapkričio 9 d. susirašinėjimas el. paštu rodo, kad ieškovei pranešus apie latakų sulaužymą bei nurodžius patiems juos ir pasikeisti, atsakovė atsakė, kad susitvarkys patys. 2020 m. gruodžio mėnesį pateikta ieškovės sąskaita nebuvo atsakovės priimta, apie tai aiškiai ir nedviprasmiškai nurodžius raštu. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė nurodė, jog su ieškiniu nesutinka dar ir dėl to, jog latakas buvo sulaužytas dėl to, jog ieškovė jį įrengė netinkamai – latakas nebuvo tinkamai įbetonuotas, nebuvo uždėtos latako grotelės, nebuvo tinkamai apsaugotas, dėl ko latakas atliekant asfaltavimo darbus sulūžo.

Iš ieškovės į bylą pateikto ieškovės ir atsakovės atstovų susirašinėjimo el. paštu matyti, kad UAB „SKDR“ darbų vadovas R. T. 2020 m. lapkričio 3 d. el. pašto adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), A. B. ir M. J. išsiuntė elektroninį laišką, kuriame nurodyta: „<...> va kas liko iš latakų...“ (popierinės bylos t. 1, b. l. 102, t. 2, b. l. 22). Kartu su šiuo el. laišku UAB „SKDR“ darbų vadovas R. T. išsiuntė fotonuotrauką (t. 2, b. l. 22, 23), kurioje užfiksuotas sulaužytas latakas. 2020 m. lapkričio 4 d. ieškovės darbų vadovas R. T. el. pašto adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsiuntė aktą (popierinės bylos t. 2, b. l. 24, 25), kuriame nurodyta: „2020 10 31 UAB „SKDR“ sumontavo latakus asfalto zonoje prie šulinių L2-12, L2-A. L. buvo sumontuoti pagal susitarimą su UAB „Gevalda“. Latakai buvo montuojami į pirmą asfalto sluoksnį, paliekant skirtumą tarp latako viršaus ir pirmojo asfalto sluoksnio viršaus 40 mm. 2020 11 03 UAB „Gevalda“ asfaltuodama antrąjį asfalto sluoksnį, neišsaugojo latakų. Todėl latakus reikia permontuoti.“ Akte nurodyta jo surašymo data – 2020 m. lapkričio 3 d. Nors šis aktas nėra pasirašytas jį surašiusio asmens R. T., tačiau faktas, jog jis subrangovų UAB „SKDR“ ir UAB „Gevalda“ generalinio rangovo UAB „Mitnija“ darbuotojams, o taip pat ir atsakovei UAB „Gevalda“ buvo išsiųstas 2020 m. lapkričio 4 d., vertinant šį rašytinį įrodymą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (ieškovo atstovų paaiškinimais, liudytojo K. T. parodymais bei kitais rašytiniais įrodymais), pagrindžia ieškovės atstovų nurodytą aplinkybę, kad 2020 m. lapkričio 3 d. UAB „Gevalda“ darbuotojai, atlikdami objekte asfaltavimo darbus, sulaužė asfalto zonoje ieškovės įrengtą lataką.

Minėta, kad UAB „SKDR“ darbų vadovas R. T. 2020 m. lapkričio 3 d. elektroniniame laiške nurodė: „<...> va kas liko iš latakų...“ bei pridėjo fotonuotrauką, kurioje užfiksuotas sulaužytas latakas. Fakto, jog ieškovės nurodytą lataką sulaužė atsakovės darbuotojai, vykdydami asfaltavimo darbus, neneigė teismo posėdyje apklaustas liudytoju K. T., kuris dirbo UAB „Gevalda“ darbų vadovu. K. T. 2022 m. kovo 10 d. teismo posėdyje parodė, kad latakas buvo sulaužytas dėl tos priežasties, kad buvo netinkamai įrengtas, tai pasireiškė tuo, kad latakas nebuvo pilnai apibetonuotas, todėl pravažiavus sunkiai technikai buvo sulaužytas. K. T. taip pat daro prielaidą, kad galimai neteisingai buvo uždėtos grotelės. K. T. teigimu, latakas buvo sulaužytas dar ir dėl to, kad ieškovė atsakovei vykdant asfaltavimo darbus netinkamai jį apsaugojo. Taigi, UAB „SKDR“ įrengto latako, užfiksuoto fotonuotraukoje (popierinės bylos t. 2, b. l. 23) sulaužymo 2020 m. lapkričio 3 d. faktas buvo įrodytas, kaip ir neabejotinai įrodyta, jog minimą lataką, atlikdami asfaltavimo darbus, sulaužė UAB „Gevalda“ darbuotojai.

Minėta, kad atsakovės darbuotojas K. T. apklausiamas teismo posėdyje nurodė, jog latakas buvo sulaužytas dėl tos priežasties, kad buvo netinkamai įrengtas, tai pasireiškė tuo, kad latakas nebuvo pilnai apibetonuotas, todėl pravažiavus sunkiai technikai buvo sulaužytas. K. T. taip pat nurodė, jog galimai neteisingai buvo uždėtos grotelės, tačiau patikslino, jog tai tik prielaida. Aplinkybė, jog latakas buvo įrengtas netinkamai bei ieškovės buvo neapsaugotas nuo sugadinimo, atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodyta nebuvo. Atsiliepime į ieškinį teigiama, kad latakų keisti ieškovės atsakovė neprašė, o 2020 m. lapkričio 9 d. elektroniniame laiške atsakovė nurodė, jog latakus susitvarkys patys. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė nurodė, jog latakai buvo sumontuoti netinkamai, dėl ko ir buvo sulaužyti. Atsakovės darbuotojui K. T. nurodžius, jog latakai nebuvo tinkamai įbetonuoti, dėl ko užvažiavus sunkiai technikai sulūžo, ieškovės atstovas V. Ž. tam prieštaravo, teigdamas, jog susitarimo su atsakove pagrindu latakai nurodytoje asfaltuojamoje vietoje buvo montuojami taip, kad liktų 40 mm skirtumas tarp latako viršaus ir pirmojo asfalto sluoksnio, šis skirtumas reikalingas tam, kad asfaltuojant antru sluoksniu latako viršus ir asfalto antrojo sluoksnio viršus susilygintų. Ši aplinkybė taip pat nurodyta 2020 m. lapkričio 3 d. akte (popierinės bylos t. 2, b. l. 25). Pažymėtina tai, kad šis aktas buvo surašytas ir išsiųstas, jame nurodant aplinkybes apie tai, kad sulaužytas latakas buvo įrengtas montuojant į pirmąjį asfalto sluoksnį bei paliekant skirtumą tarp latako viršaus ir pirmojo asfalto sluoksnio viršaus 40 mm susitarimo su UAB „Gevalda“ pagrindu, ieškovės darbuotojui neabejotinai nežinant, jog dėl žalos atlyginimo permontavus sugadintą lataką tarp šalių kils ginčas ir jis bus nagrinėjamas teisme. Aplinkybę, kad šalių susitarimas, jog latakas bus įrengtas montuojant į pirmąjį asfalto sluoksnį bei paliekant skirtumą tarp latako viršaus ir pirmojo asfalto sluoksnio viršaus 40 mm, neabejotinai buvo, patvirtina ir į bylą pateiktas UAB „SKDR“ darbų vadovo R. T. UAB „Mitnija“ darbuotojui A. K., UAB „SKDR“ darbuotojams K. T., J. D. siųstas el. laiškas, kuriame nurodoma: „<...> persiunčiu aktą dėl latakų asfalto zonoje. Jeigu turite priekaištų informuokite nedelsiant.“ (popierinės bylos t. 2, b. l. 144). Kartu su šiuo laišku buvo išsiųstas 2020 m. lapkričio 4 d. aktas (popierinės bylos t. 2, b. l. 145), kuriame nurodyta, jog 2020 m. lapkričio 4 d. UAB „SKDR“ įsipareigoja atstatyti latakus bei groteles asfalto zonoje prie šulinių L2-12, L2-13A iki 2020 m. lapkričio 4 d. 13.30 val., montuojant juos pagal brėžinį LVN_L10_BR-05_RT. Iš šio pridėto brėžinio (popierinės bylos t. 2, b. l. 146) matyti, kad skirtumas tarp latako viršaus ir pirmojo asfalto sluoksnio viršaus turi būti 40 mm. Atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad lataką prie šulinių L2-12, L2-13A ieškovė įrengė netinkamai, kas, kaip nurodė atsakovė, sąlygojo, jog atsakovės darbuotojai jį sulaužė. Statybos subrangos sutarties Nr. SR099 1.2 punkte nustatyta, kad darbus subrangovas UAB „SKDR“ privalo atlikti pagal generalinio rangovo pateiktą projektinę-techninę dokumentaciją. Aplinkybės, jog ieškovės nurodyti atsakovės sulaužyti latakai buvo įrengti pažeidžiant projektinės-techninės dokumentacijos reikalavimus, kas, atsakovės nuomone, sąlygojo jų sulaužymą, atsakovė neįrodė. Pažymėtina ir tai, kad, net ir po latako sulaužymo ieškovei iš naujo įrengus lataką tuo pačiu principu, skirtumą tarp latako viršaus ir pirmojo asfalto sluoksnio viršaus paliekant 40 mm (tai matyti fotonuotraukoje (popierinės bylos t. 2, b. l. 126)), nei atsakovė, nei generalinis rangovas UAB „Mitnija“ pretenzijų ieškovei dėl netinkamai atliktų darbų nereiškė. 

Nesutiktina su atsakovės argumentu, kad latakus nuo jų sulaužymo privalėjo apsaugoti ieškovė. Teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju subrangovas UAB „Gevalda“, atlikdamas asfaltavimo darbus, privalėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai bei apsaugoti kito subrangovo UAB „SKDR“ atliktų darbų rezultatą. Priešinga išvada būtų nelogiška ir neprotinga. Generalinio rangovo UAB „Mitnija“ darbuotojo A. K. 2020 m. lapkričio 3 d. elektroniniame laiške (popierinės bylos t. 2, b. l. 142-143), siųstame V. Ž. ir atsakovės darbuotojui K. T., nurodyta: „<...> K., ryte sakiau, kad nepilnai apdėjęs esi, tai ir lūžo. Prašau šį reikalą su V. tarpusavy išsiaiškinti“. Tai patvirtina ieškovo atstovo V. Ž. nurodytą aplinkybę, jog atsakovė, atlikdama asfaltavimo darbus, neapsaugojo ieškovės pagal statybos subrangos sutartį Nr. SR099 atliktų darbų rezultato – įrengtų latakų, t. y. pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą, dėl ko juos sulaužė, o ieškovė patyrė žalą.

Ieškovės į bylą pateiktas statybos darbų žurnalo Nr. 4 priedo Nr. 9 „Bendrųjų statybos darbų vykdymas (F-7) išrašas (popierinės bylos t. 2, b. l. 19-21) patvirtina, kad ieškovė 2020 m. lapkričio 4 d. objekte atliko L2-13A asfalte esančio latako permontavimo darbus (2 m) ir L2-12 asfalte esančio latako permontavimo darbus (4 m), darbų atlikimo faktą parašu patvirtino UAB „Mitnija“ statinio statybos vadovas M. J. Taigi, ieškovės nurodyta aplinkybė, jog ieškovė 2020 m. lapkričio 4 d. atliko atsakovės sulaužytų latakų permontavimo darbus (bendrai 6 m), įrodyta.

Nepagrįstu laikomas atsakovės nurodytas argumentas, kad permontuoti sulaužytus latakus atsakovė ieškovės neprašė, juos permontavo pati. Šią aplinkybę atsakovė grindžia šalių darbuotojų 2020 m. lapkričio 9 d. elektroniniu susirašinėjimu (popierinės bylos t. 1, b. l. 21-23, t. 2, b. l. 30-31), iš kurio matyti, kad UAB „SKDR“ darbų vadovas R. T. 2020 m. lapkričio 9 d. UAB „Gevalda“ darbų vadovui K. T. parašė, jog asfalte sulaužė lataką, tegul keičia patys. Tą pačią dieną K. T. atsakė, kad keičia, susitvarkys. Šis susirašinėjimas patvirtina, kad susirašoma dėl kitų sulaužytų latakų, tačiau ne dėl tų, kurių sulaužymo faktu ieškovė šioje byloje grindžia reikalavimą atlyginti patirtą žalą. Minėta, jog 2020 m. lapkričio 3 d. asfalto zonoje prie šulinių L2-12, L2-13A sulaužytus latakus ieškovė permontavo 2020 m. lapkričio 4 d., ši aplinkybė laikoma įrodyta. Atsakovės nurodyta aplinkybė, jog atsakovė neprašė ieškovės permontuoti latakus, atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės atlyginti ieškovės dėl latakų permontavimo patirtą žalą, nepaneigia, nes lauko inžinierinių tinklų įrengimo darbus statybos subrangos sutarties Nr. SR099 pagrindu atlikti objekte buvo įsipareigojusi būtent ieškovė, ne atsakovė, todėl ieškovė, turėdama duomenų apie sulaužytus latakus, vykdydama Sutartyje nustatytą pareigą, šiuo darbus atliko. Taigi, ieškovė šiuo konkrečiu atveju veikė kaip rūpestinga statybos subrangos sutarties šalis. Pažymėtina tai, kad atsakomybė už tinkamai atliktus lauko inžinierinių tinklų įrengimo darbus šiuo konkrečiu atveju pagal Sutartį tenka ieškovei, todėl šiuos darbus (tame tarpe ir sugadintų latakų permontavimo darbus), galėjo atlikti būtent ieškovė. Tik vėliau, 2020 m. lapkričio 9 d. atsakovei dar kartą sulaužius ieškovės įrengtus latakus, ieškovė juos permontuoti atsisakė, nes prieš tai atsakovė, kaip nurodė ieškovės atstovas, atsisakė sumokėti ieškovei už permontuotus latakus (popierinės bylos t. 20, 21).  

Ieškovė į bylą pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 4887 (popierinės bylos t. 1, b. l. 20), kurioje nurodyta, kad už latako keitimą (6 m.) paskaičiuota 906,90 Eur be PVM suma. Teismui pasiūlius ieškovei pateikti žalos dydį pagrindžiančius įrodymus, ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus popierinės bylos t. 2, b. l. 15-16), juose nurodė, kad PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 4887 nurodytą latako keitimo 906,90 Eur kainą sudaro 504,00 Eur už medžiagas (6 m x 84 Eur) ir 402,90 Eur už darbus (sulaužyto latako betono išmušimas, naujo betono įliejimas, latako įdėjimas, statybinio laužo išvežimas). Ieškovės teigimu, lokalinėje sąmatoje buvo paskaičiuota 1180,42 Eur (1428,31 Eur su PVM) latako keitimo kaina, tačiau faktiškai atlikus darbus kaina buvo sumažinta atsižvelgiant į faktiškai sugaištą laiką latakų keitimui, iki 906,90 Eur be PVM. Ieškovė taip pat nurodė, kad aplinkybę, jog latakus pirko ieškovė, patvirtina 2020 m. kovo 19 d. susitarimas Nr. 3 dėl tiesioginio atsiskaitymo už gaminius, kurio 2 punkte nurodyta, kad UAB „Mitnija“ sumokėjus už prekes, šios sumos bus minusuotos iš UAB „SKDR“ atlygio“, o tai įrodo, kad UAB „SKDR“ sumokėjo už latakus. Ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (popierinės bylos t. 1, b, l. 174-175, t. 2, b. l. 17, 18) šias ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtina, todėl jos laikomos įrodytomis.

Ieškovės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovės atstovų paaiškinimų pagrindu teismas laiko įrodyta ieškovės nurodytą aplinkybę, kad ieškovė dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, sugadinus sunkiąja technika ieškovės atliktų darbų rezultatą – įrengtus latakus, jų nuo sugadinimo tinkamai neapsaugojus, padarė ieškovei 1097,35 Eur su PVM (906,90 Eur be PVM) žalą, ir tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos neabejotinai yra priežastinis ryšys. Taigi, šiuo konkrečiu atveju egzistuoja visos būtinos sąlygos atsakovės UAB „Gevalda“ civilinei deliktinei atsakomybei taikyti ieškovės UAB „SKDR“ atžvilgiu. Todėl ieškovės ieškinys dalyje dėl 1097,35 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės tenkintinas.

Likusioje dalyje ieškovės ieškinys dėl 114,95 Eur žalos atlyginimo už betoną priteisimo iš atsakovės netenkinamas, ieškovei neįrodžius atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų.

Ieškovė ieškinyje nurodė, jog į latako keitimo darbus teko įtraukti ir betoną, kadangi atsakovės darbai buvo atlikti su defektais, ji neatstatė kelio bortų ir netilpo latakai bei sustingo betonas. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 4887 (popierinės bylos t. 1, b. l. 20) nurodyta, kad betonas kaina 114,95 Eur su PVM. Ieškovė į bylą taip pat pateikė 2020 m. lapkričio 11 d. PVM sąskaitą-faktūrą (popierinės bylos t. 1, b. l. 103), joje nurodė, kad betono ir atvežimo paslaugos kainavo 107,00 Eur su PVM. Apie tai, kad betonas užšalo, V. Ž. el. laiške generaliniam rangovui ir UAB „Gevalda“ parašė v2020 m. lapkričio 20 d. (popierinės bylos t. 1, b. l. 105). Tačiau ieškovė į bylą nepateikė jos nurodytą aplinkybę pagrindžiančių įrodymų, jog betonas užšalo ir dėl to ieškovė nurodytą žalą patyrė dėl atsakovės, kaip nurodo ieškovė, neteisėtų veiksmų – netinkamo kelio bortų ant A korpuso perdangos sumontavimo, ir kad būtent atsakovė yra atsakinga dėl ieškovės patirtos žalos. Kadangi ieškovė būtinų sąlygų atsakovės deliktinei civilinei atsakomybei taikyti ieškovės atžvilgiu dėl 114,95 Eur žalos atlyginimo neįrodė, ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti procesines palūkanas

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 1097,35 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti nuostolių atlyginimą

Atsakovė UAB „Gevalda“ prašo priteisti iš ieškovės UAB „SKDR“ 1 800,00 Eur nuostolių atlyginimą.

Priešieškinio reikalavimą grindžia tuo, kad 2020 m. lapkričio 13 d. atsakovė pastebėjo, jog ieškovė netinkamai sumontavo latakus. Tai pasireiškė tuo, kad, atsakovei suklojus trinkeles, ieškovė latakus turėjo įrengti taip, kad jų paviršius pagal aukščius sutaptų su trinkelių paviršiumi. Toks reikalavimas buvo įrašytas ir 2021 m. lapkričio 11 d. Objekto gamybinio pasitarimo protokole, kur ieškovei UAB „SKDR“ nurodyta pagal paklotas trinkeles išlyginti latakus. Praktikoje latakai yra įbetonuojami jau po trinkelių suklojimo, sulyginus aukščius. Atsakovės teigimu, ieškovė latakus sumontavo ir įbetonavo per žemai, latakų aukščių nederindama su paklotų trinkelių aukščiu, ko pasėkoje atsakovė turėjo nuardyti ir iš naujo pakloti 60 m2 trinkelių. Nuardant ir vėl atstatant, dalį trinkelių reikėjo keisti naujomis, taip pat papildomai reikėjo atsijomis pakelti gruntą, iš naujo užpildyti trinkelių tarpus. Bendra patirtų išlaidų suma sudarė 1 800,00 Eur (be PVM). Darbų sąmata pateikta priede Nr. 10. Atsakovė apie situaciją informavo ieškovę, pateikė situacijos fotonuotraukas, tačiau ieškovė į pranešimą nereagavo, teigdama, kad čia ne jų problema. Kadangi spaudė terminai, atsakovė savo sąskaita išardė ir iš naujo atstatė 60 m2 trinkelių bei išstatė ieškovei sąskaitą. 2021 m. sausio 21 d. skolų suderinimo aktu ieškovė buvo informuota apie atsakovės balanse užfiksuotą ieškovės skolą, ieškovei pasiūlyta per 10 dienų grąžinti pasirašytą dokumentą, nurodant, kad priešingu atveju bus laikoma, jog skolos likučiai yra suderinti. Ieškovė skolų suderinimo akto nepasirašė, prieštaravimo nepateikė, todėl laikytina, kad ji sutinka su užfiksuotu įsiskolinimu, nors jo iki šiol nepadengė.

Ieškovė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, draudimo bendrovė ADB „Gjensidige“ su priešieškinio reikalavimu nesutiko, prašė jo netenkinti. Ieškovė nesutikimą su priešieškinio reikalavimu grindžia tuo, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovė latakus sumontavo netinkamai. Nors atsakovė nurodo, kad ieškovė latakus turėjo įrengti taip, kad jų paviršius pagal aukščius sutaptų su trinkelių paviršiumi ir neva toks reikalavimas buvo įrašytas ir 2021 m. lapkričio 11 d. Objekto gamybinio pasitarimo protokole, iš į bylą pateikto 2020 m. lapkričio 11 d. Objekto gamybinio pasitarimo protokolo Nr. 44 3.2 p. matyti, kad tokio susitarimo nebuvo. Priešingai, 2020 m. lapkričio 11 d. Objekto pasitarimo protokolo Nr. 44 3.2 p. nurodyta, kad „(...) SKDR išlygina latakus (...)", tačiau tai nėra tapatu latakų įrengimui taip, kad jų aukštis sutaptų su trinkelių paviršiumi. Tokio susitarimo nebuvo, o atsakovė, pati darbus atlikusi netinkamai, ketina atsakomybės naštą perkelti ieškovei ir dar nepagrįstai reikalauja nuostolių atlyginimo.

ADB „Gjensidige“, nesutikdama su priešieškinio reikalavimu, nurodė, kad atsakovės buvo prašoma pateikti techninio ir darbo projekto dalis dėl trinkelių ir latakų klojimo, darbų žurnalo kopijas dėl trinkelių ir latakų paklojimo, latakų, trinkelių defektinį aktą, kur būtų užfiksuoti neatitikimai projektui, dokumentus, patvirtinančius, kad dalį trinkelių reikėjo keisti naujomis, paaiškinimą, kodėl buvo perklojamos plytelės, o ne latakai, paaiškinimą, kokiu būdu buvo klojamos trinkelės, kas ir kokiais sluoksniais buvo dedama po apačia, kaip ir kokiais instrumentais buvo matuojamas trinkelių aukštis, naudotų instrumentų sertifikatus, metrologijas, tačiau draudikui šie dokumentai pateikti nebuvo. ADB „Gjensidige“ teigimu, atsakovė deklaratyviai įrodinėja dėl ginčo įvykio kilus UAB „SKDR“ atsakomybę, apsiribojant vien savo paaiškinimais, kurių nepagrindžia jokie byloje esantys dokumentai.

Atsakovė ieškovės deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti būtinas sąlygas įrodinėjo liudytojo J. D. parodymais, fotonuotraukomis ir į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Liudytojas J. D. 2022 m. kovo 10 d. teismo posėdyje parodė, kad jis dirba UAB „Gevalda“ projektų vadovu. Objekte (duomenys neskelbtini), UAB „Gevalda“ atliko gerbūvio įrengimo darbus. UAB „Gevalda“ šiame objekte suklojus trinkeles (III-oje zonoje prie B korpuso), UAB „SKDR“ atliko latakų montavimo darbus. Liudytojo teigimu, latakų aukštis turėjo sutapti su trinkelių aukščiu. Dėl to, kad ieškovė latakus sumontavo netinkamai bei po to nereagavo į raginimą latakus išlyginti, atsakovė perklojo trinkeles bei pateikė UAB „SKDR“ apmokėjimui sąskaitą už trinkelių perklojimą. Į klausimą, ar ieškovė, sumontuodama minimus latakus, pažeidė techninį ar darbo projektą, liudytojas atsakė, kad projektai būna koreguojami. 2020 m. lapkričio 13 d. UAB „Gevalda“ projektų vadovas J. D. el. laišku (popierinės bylos t. 1, b. l. 61) ieškovei ir generalinei rangovei UAB „Mitnija“ parašė, kad „<...> latakas sumontuotas blogai. Reikės ardyti apie 60 m2 trinkelių ir atstatyti iš naujo. Kaina – 1800 eur + pvm <...>“. Atsakovė į bylą pateikė vertikalinį planą su pažymėta vieta, kur, atsakovės teigimu, buvo neišlaikytos aukščių altitudės (t. 2, b. l. 32, 33), bei fotonuotraukas (t. 1, b. l. 62-66), tačiau, teismo nuomone, šie įrodymai aplinkybės, jog latakas III--oje zonoje prie B korpuso buvo įrengtas netinkamai, pažeidžiant generalinio rangovo techninėje-projektinėje dokumentacijoje nurodytus reikalavimus, nepagrindžia. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nėra aišku, koks aukščių skirtumas tarp trinkelių ir latakų viršaus turi būti pagal projektinės-techninės dokumentacijos reikalavimus. Iš pateiktų fotonuotraukų (t. 1, b. l. 62-63) matyti, kad latakų viršus yra žemiau nei trinkelių, tačiau, koks konkrečiai yra aukščių skirtumas, ir ar jis skiriasi nuo leistino, iš fotonuotraukų spręsti nėra galimybės.

2020 m. lapkričio 11 d. gamybinio pasitarimo protokolo (popierinės bylos t. 1, b. l. 45-60) 3.2 punkte nurodyta: „<...> SKDR išlygina latakus. <...>“. Šiame punkte nurodoma III zona. Tačiau nėra aišku, kurioje vietoje UAB „SKDR“ turi išlyginti latakus, ir ką reiškia „išlyginti latakus“. Pažymėtina, jog minimame 3.2 punkte taip pat nurodyta, kad UAB „SKDR“ frontą UAB „Gevalda“ turėjo perduoti 11-05 d., todėl nesuprantama, kodėl tik 2020 m. lapkričio  13 d. atsakovė ieškovei parašė el. laišką, jog latakai sumontuoti netinkamai. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kada atsakovė nurodytoje zonoje išklojo trinkeles, kada ieškovė montavo latakus, ar šiuos darbus šalys atliko iki 2020 m. gamybinio pasitarimo, ar po jo.

2020 m. spalio 14 d. gamybinio pasitarimo protokolo (popierinės bylos t. 2, b. l. 34-49) 3.2 punkte UAB „SKDR“ nurodyta išlyginti latakus IV-oje zonoje, 2021 m. spalio 21 d. gamybinio pasitarimo protokolo (popierinės bylos t. 2, b. l. 50-63) 3.2 punkte UAB „SKDR“ nurodyta išlyginti latakus IV-oje zonoje, 2021 m. spalio 28 d. gamybinio pasitarimo protokolo (popierinės bylos t. 2, b. l. 64-80) 3.2 punkte UAB „SKDR“ nurodyta išlyginti latakus IV-oje zonoje, 2021 m. lapkričio 4 d. gamybinio pasitarimo protokolo (popierinės bylos t. 2, b. l. 81-95) 3.2 punkte UAB „SKDR“ nurodyta išlyginti latakus III-oje zonoje. Byloje nėra duomenų apie tai, jog 2020 m. spalio mėn. UAB „SKDR“ latakus įrengė su trūkumais, pažeidžiant latakų ir trinkelių aukščių skirtumo reikalavimus. Todėl darytina išvada, kad gamybinių pasitarimų metu UAB „SKDR“ duoti nurodymai išlyginti latakus negali būti laikomi nurodymu sulyginti latakų ir trinkelių aukštį.

Teismas, išanalizavęs šalių argumentus, į bylą pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad atsakovė neįrodė aplinkybės, jog ieškovė atsakovės nurodytus latakus įrengė su trūkumais, pažeidžiant projektinės-techninės dokumentacijos reikalavimus, todėl nėra būtinos deliktinei civilinei atsakomybei kilti sąlygos – ieškovės neteisėtų veiksmų. Šią aplinkybę pagrindžiančius įrodymus teismas siūlė atsakovei pateikti. Teismas sutinka su draudimo bendrovės ADB „Gjensidige“ nurodytu argumentu, jog atsakovė nepateikė techninio ir darbo projekto dalių dėl trinkelių ir latakų klojimo, darbų žurnalo kopijų dėl trinkelių ir latakų paklojimo, latakų, trinkelių defektinio akto, kur būtų užfiksuoti neatitikimai projektui, dokumentų, patvirtinančių, kad dalį trinkelių reikėjo keisti naujomis.

Atsakovė į bylą pateikė sąmatą, PVM sąskaitą faktūrą GEV1542, skolų suderinimo aktą, el. laišką dėl sąskaitos ieškovei siuntimo (popierinės bylos t. 1, b. l. 67-71), tačiau byloje nėra įrodymų, kad atsakovės sąmatoje nurodyti darbai iš viso buvo atlikti. Todėl atsakovės nurodyti nuostoliai laikytini neįrodytais.

Teismas daro išvadą, kad atsakovė neįrodė ieškovės UAB „SKDR“ deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų, todėl atsakovės priešieškinys netenkinamas.

Dėl kitų šalių argumentų teismas nepasisako, nes jie šios bylos išsprendimui teisiškai nereikšmingi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; V. de H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei iš atsakovės priteistinas ieškovės sumokėtas 25,00 Eur žyminis mokestis (1 097,35 Eur x 3 proc. x 75 proc.).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus.

Pagal Rekomendacijų 2 punktą, teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas. Sutiktina su ieškovės prašyme dėl papildomo sprendimo priėmimo nurodyta pozicija, jog bylą laimėjusios šalies naudai iš bylą pralaimėjusios šalies priteisiamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš esmės neturi viršyti Rekomendacijose numatytų dydžių, nebent teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (byla itin sudėtinga ir specifinė), nukryps nuo Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių ir tinkamai tai motyvuos.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys didžiąja dalimi buvo patenkintas (90 proc.), o atsakovės priešieškinys atmestas, laikytina, kad ieškovė bylą laimėjo 95 proc, o atsakovė – 5 proc.

Todėl yra pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti 95 proc. jos patirtų, teismo pripažintų pagrįstomis, protingomis ir sąžiningomis, bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovės priteisti 5 proc. atsakovės patirtų, teismo taip pat pripažintų pagrįstomis, protingomis ir sąžiningomis, bylinėjimosi išlaidų.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė pateikė teismui prašymą dėl 1 210,00 Eur išlaidų už teisinę pagalbą priteisimo, bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus (popierinės bylos t. 1, 25, 96-98, 176-178, t. 2, b. l. 4-6). Teismas, spręsdamas dėl ieškovės prašomų priteisti išlaidų už advokato ir advokato padėjėjo teisinę pagalbą dydžio (1 210,00 Eur) pagrįstumo, atsižvelgia į tai, kad byla nėra itin sudėtinga, sprendžiami klausimai nėra nauji, į advokato darbo laiko sąnaudas, į pateiktų procesinių dokumentų apimtį (kai kurie dokumentai ypač mažos apimties), ir šias išlaidas laiko pagrįstomis ir protingomis, kurių 95 proc., t. y. 1 149,50 Eur priteistini iš atsakovės ieškovės naudai.

Iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 1 174,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (25,00 Eur + 1 149,50 Eur). 

Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovė pateikė teismui prašymą dėl 3 355,00 Eur išlaidų už teisinę pagalbą priteisimo, bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus (popierinės bylos t. 1, 111-113, t. 2, b. l. 1-3). Teismas, spręsdamas dėl atsakovės prašomų priteisti išlaidų už advokato ir advokato padėjėjo teisinę pagalbą dydžio (3 355,00 Eur) pagrįstumo, atsižvelgia į tai, kad byla nėra itin sudėtinga, sprendžiami klausimai nėra nauji, į advokato darbo laiko sąnaudas, į pateiktų procesinių dokumentų apimtį (kai kurie dokumentai ypač mažos apimties), ir šias išlaidas laiko pagrįstomis ir protingomis, kurių 5 proc., t. y. 167,75 Eur priteistini iš ieškovės atsakovės naudai.

Atlikus priešpriešinį vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistinos 1 006,75 Eur bylinėjimosi išlaidos (1 174,50 Eur – 167,75 Eur).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–267, 268–270, 301, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Gevalda“, juridinio asmens kodas 302592895, ieškovei UAB „SKDR“, juridinio asmens kodas 120288319, 1 097,35 Eur (vieno tūkstančio devyniasdešimt septynių eurų 35 ct) žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 097,35 Eur sumą nuo bylos iškėlimo dienos (2021 m. birželio 15 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo, 1 006,75 Eur (vieno tūkstančio šešių eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėja        Edita Dambrauskienė