Civilinė byla Nr. e2A-1827-934/2021 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00046-2021-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.18.3
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „A&T Statyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-04-26 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Plokščių stogų ekspertas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „A&T Statyba“ dėl skolos už atliktus darbus priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „A&T statyba“ priešieškinį ieškovei mažajai bendrijai „Plokščių stogų ekspertas“ dėl defektų šalinimo išlaidų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB ) „Plokščių stogų ekspertas“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „A&T statyba“ (toliau – atsakovė) 9 665,87 Eur skolą, 5 procentų procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-4).
2. Ieškovė nurodė, kad šalys 2020-09-02 sudarė Statybos subrangos sutartį (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo griežtai laikantis techninio projekto, darbo projekto, kitų techninių dokumentų reikalavimų atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – objektas) stogo remonto, stogo šiltinimo ir prilydomos dangos montavimo darbus, numatytus atnaujinimo ir modernizavimo projekte Nr. PE19-95-TDP, o atsakovė įsipareigojo sumokėti už faktiškai atliktus statybos subrangos darbus. Ieškovė vykdydama sutartį atliko sutartus darbus iki 2020-12-04, iš viso buvo atlikta stogo remonto, šildymo ir prilydimos dangos montavimo darbų už 12 665,87 Eur, atsakovė vykdydama sutartį už atliktus darbus 2020-11-23 mokėjimo pavedimu sumokėjo 3 000,00 Eur, liko skoninga ieškovei 9 665,87 Eur. Atsakovė nebuvo išreiškusi pretenzijų dėl darbų kokybės, kiekio ir (ar) darbų atlikimo terminų, 2020-09-02 sutarties 9.1 punkte numatyta, kad po dalinio/visiško atsakovės darbų atlikimo, galutinio atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymo ir sąskaitos – faktūros išrašymo bei pateikimo ieškovei dienos, pastaroji turi sumokėti už atliktus darbus per 25 kalendorines dienas, ieškovė tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį, t. y., atliko visus stogo remonto, stogo šiltinimo ir prilydydamos dangos montavimo darbus objekte, tačiau atsakovė savo įsipareigojimų nevykdo, t. y., atsisako apmokėti už atliktus ir faktiškai priimtus subrangos darbus, t. y., tyčia vengia priimti paskutiniojo etapo darbus, vengia savo prievolės atsiskaityti, bendrauti. Nebuvo įstatyme numatytų pagrindų atsisakyti priimti faktiškai atliktus darbus, nors ieškovė 28 dienas vėlavo atlikti statybos subrangos darbus, tačiau paskutinio etapo darbus buvo pavėluota atlikti dėl objektyvių aplinkybių – ypač nepalankių oro sąlygų lauko statybos rangos darbams, nėra duomenų, kad dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę, nėra duomenų, kad pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.694 straipsnio 5 dalis). Statybos darbus pagal du pirminius darbų priėmimo – perdavimo aktus atsakovė priėmė pasirašydama ir iš dalies apmokėdama. Nėra duomenų, jog nustatyti darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jų neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti. Darbai atlikti, tai patvirtina tiek su ieškiniu pateikiami pasirašyti atliktų darbų priėmimo – pardavimo aktai, tiek PVM sąskaitos – faktūros, tiek nepasirašytas darbų perdavimo – priėmimo aktas, kurį atsakovė gavo, yra įgijusi pareigą apmokėti už darbus. Nėra pasirašyto 2020-12-04 darbų perdavimo – priėmimo akto, kurį atsakovė yra gavusi elektroniniu paštu, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad abiejų rangos sutarties šalių darbų priėmimo – perdavimo akto nepasirašymo faktas savaime nereiškia, jog darbai nebuvo atlikti ir perduoti, atitinkamai, kad užsakovas neturi pareigos jų apmokėti. Atsakovė vengia mokėti už statybos darbus sutartą sumą, nors nėra duomenų apie darbų defektus ar nebaigtus atlikti darbus, todėl nėra priežasčių, dėl kurių atsakovė galėtų atsisakyti priimti darbus ir atsisakyti už juos sumokėti.
3. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 16 444,71 Eur defektų šalinimo išlaidų ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 11-15).
4. Atsakovė nurodė, kad pagal sutarties 9.1 punktą apmokėjo 3 000 Eur avansą abipusiu šalių susitarimu už faktiškai kokybiškai atliktus darbus, sutarties 2.1.3-2.1.4 punktai numato, kad subrangovui mokama už faktiškai atliktus ir „aktuotus“ darbus, sutarties 5.1. punktas numato, jog subrangovas darbus pabaigia 2020-11-06, sutarties 6.5 punktas numato, jog ieškovė privalo savo lėšomis pašalinti defektus per 10 dienų nuo jų nustatymo momento statybos bei garantinio laikotarpio metu, pagal sutarties 8.1 punktą rangovas (atsakovė) turi teisę sulaikyti apmokėjimą už atliktus darbus, jeigu: nepašalinti pateiktų darbų trūkumai, rangovo pareikšti raštu Subrangovui iki darbų perdavimo – priėmimo momento (8.1.1 punktas); rangovui padaryti nuostoliai (8.1.2 punktas); laiku neužbaigiami darbai (8.1.3 punktas). Sutarties 10.2 punkte nustatyta, kad subrangovas, neįvykdęs sutartyje numatytų įsipareigojimų iki 4 punkte nustatyto termino, privalo mokėti rangovui 0,02% dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, delspinigiai skaičiuojami nuo neatliktų darbų vertės. Ieškovė pažeidė esmines sutarties sąlygas, t. y., neatliko darbų kokybiškai, laiku ir tinkamai, tuo tikslu, dalyvaujant UAB ,,Šiltas namas“ techninės priežiūros vadovui, UAB ,,Tvarkyba“ inžinieriui ir atsakovės atstovams 2020-12-11 atliekant objekto apžiūrą nustatyta neužbaigtų darbų, trūkumų ir defektų. UAB ,,Šiltas namas“ techninės priežiūros vadovas ir užsakovas tą pačią dieną iš atsakovės atstovo raštu pareikalavo, atsižvelgiant į oro sąlygas, nedelsiant pradėti taisyti defektus, šalių susitarimu ieškovės padarytų darbų defektų šalinimą atsakovė įsipareigojo įvykdyti iki 2021-04-30. Ieškovei nereaguojant į pastabas nedelsiant atlikti darbų trūkumų šalinimą, atsakovas 2020-12-28 pasirašė statybos darbų rangos sutartį su nauju subrangovu UAB ,,Baltijos inžinerinė grupė“, ieškovės padarytų trūkumų šalinimo ir neužbaigtų darbų paskaičiavimai sudaro 16 444,71 Eur sumą. Ieškinio reikalavimą ieškovė grindžia tikrovę neatitinkančiais įrodymais, nes atsakovės darbų vadovas I. B. neturi ir niekada neturėjo leidimo (įgaliojimo) pagal jam priskirtas darbo funkcijas tokio pobūdžio darbus priimti, paaiškino, kad pagal atsakovės nustatytą tvarką, darbų vadovas J. B. galėjo tik ,,suderinti“ darbų atlikimo aktą, suderintą darbų priėmimo aktą jis perduoda atsakovės direktoriui A. V. pasirašyti, atliktų darbų aktas ir PVM sąskaita faktūra be minėto direktoriaus parašo negalioja, o jam nesant – be atsakovės įgalioto atstovo parašo, pažymėjo, kad 2020-12-04 darbų perdavimo – priėmimo aktas ir 2020-12-04 PVM sąskaita faktūra nepasirašyti atsakovės įgalioto atstovo, t. y., šioje apimtyje darbai iki šiol nėra priimti. Palyginus 2020-11-05 darbų perdavimo – priėmimo akto poziciją Nr. 1 ir 2020-12-04 darbų perdavimo – priėmimo akto poziciją Nr. 3 (atlikti darbai) nustatyta, kad jos kartojasi (tas pats darbas). Ieškovė yra pateikusi atsakovei 2020-11-05 darbų perdavimo – priėmimo akto ir 2020-11-05 sąskaitos Nr. 0012 originalus, tačiau atsakovė iškart žodžiu informavo ieškovę, kad darbai atlikti nekokybiškai ir pavėluotai, paragino ištaisyti aptartus trūkumus kuo greičiau, atsakovės atstovas A. U. informavo apie tai ieškovę 2020-11-14 papildomai elektroniniu paštu. Naujas subrangovas laikotarpiu nuo 2020-12-29 iki 2021-01-29 kokybiškai atliko darbų už 11 338,21 Eur sumą, šie darbai atlikti laiku, yra tinkamos kokybės, todėl priimti atsakovės įgalioto atstovo be pastabų. Nors sutartyje nėra aptartas nekokybiškai atliktų darbų kaštų padengimo mechanizmas, tačiau teisės, nustačius darbų defektus, apibrėžtos CK.
5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti (b. l. 22-27).
6. Ieškovė nurodė, kad atsakovė atsisakė priimti trečiuoju aktu aptartus atliktus darbus, nors nebuvo įstatyme numatytų pagrindų. Ieškovė 28 dienas pavėlavo atlikti darbus, tačiau paskutinio etapo darbus buvo pavėluota atlikti dėl objektyvių aplinkybių – ypač nepalankių oro sąlygų lauko statybos rangos darbams (stiprus vėjas, lietus ir sniegas), techninę priežiūrą vykdantis asmuo apie 2 savaites buvo karantine, be jo nebuvo galima atlikti balkonų apšiltinimo darbų, vėliau, darbų vadovui balkonus liepus apšiltinti vienaip, ir šiuos darbus atlikus, paaiškėjo, kad reikėjo apšiltinti kitaip, tad šiuos darbus reikėjo perdaryti, kol balkonuose nebuvo paruoštas fasadas, ieškovė laukė šių vėluojamų darbų atlikimo. Nors yra pateiktas 2020-12-04 darbų perdavimo – priėmimo aktas, kuris nėra pasirašytas atsakovės, šį aktą atsakovė yra gavusi elektroniniu paštu, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad abiejų rangos sutarties šalių darbų priėmimo – perdavimo akto nepasirašymo faktas savaime nereiškia, jog darbai nebuvo atlikti ir perduoti, atitinkamai, kad užsakovas neturi pareigos jų apmokėti. Darbai atlikti, jais atsakovė naudojasi, naujai pateikti duomenys apie kitus kito subrangovo darbus neįrodyti. Darbų priėmimo – perdavimo aktus pasirašė techninis prižiūrėtojas, tai užfiksuota (objekto renovacijos) statybos žurnale, paskutinis darbų perdavimo aktas išsiųstas atsakovei elektroniniu paštu, nes tuo metu iš atsakovės elgesio tapo aišku, kad darbų priėmimas tyčia vilkinamas, neatsiskaitoma už jau priimtus darbus, be to, visi darbai, nurodyti perdavimo aktuose, aprašyti teisingai, nėra pasikartojantys, atlikti trimis sluoksniais, kaip ir nurodyta. Atsakovės pateiktame susirašinėjime nurodymas, kad darbų perdavimo akte yra netikslumų ar jie nepriimti, buvo parašytas tik tada, kai ieškovė pagrasino sustabdyti darbus ir pareikalavo apmokėjimo, be to, tie netikslumai buvo nedelsiant ištaisyti, jie buvo neesminiai, sudarė apie 100 Eur vertę, vėliau aktas perrašytas ir pasirašytas techninę priežiūrą atlikusio objekte atsakingo asmens, perdavus darbus sutartis toliau buvo tęsiama, darbai pabaigti iki galo ir laiku, vėlavimui objektyvios priežastys, tai nepakeitė sutarties esmės, galėjo būti skaičiuojami tik delspinigiai. Iš šalių susirašinėjimo galima matyti, kad atsakovė vengė apmokėti pagal du darbų priėmimo aktus, kuriuos ji buvo pasirašiusi be pastabų, o pareikalavus apmokėti nurodant, kad kitu atveju darbai bus stabdomi, ji pareiškė pretenziją dėl ne laiku atliekamų darbų, melagingai teigdama, kad dėl ieškovės veiksmų (neveikimo) negautas apmokėjimas iš projekto vystytojo (savivaldybės), nors atsakovė buvo gavusi apmokėjimą iš užsakovės. Atsakovė kartu su priešieškiniu pateikė 2020-12-11 „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizacijos) darbų defektinis aktas Nr. 1“ (toliau – defektinis aktas), kuriuo remdamasi teigia, jog ieškovės atlikti darbai buvo su trūkumais, esant ginc?ui tarp šaliu? dėl darbu? kokybės, defektu? fakta? privalo i?rodyti užsakovas (atsakovė). Dėl darbų, kurie buvo priimti dviem pasirašytais aktais, kokybės ir terminų atsakovė pretenzijų nebuvo pareiškusi, pretenzijos dėl kokybės atsirado tik defektiniame akte, su kuriuo ieškovė susipažino ginčui pasiekus teismą, ieškovei nebuvo pranešta apie defektų fiksavimą, nebuvo pateiktas pasirašyti defektų pašalinimo aktas, nebuvo suteiktas terminas pašalinti defektus. Defektiniame akte nurodyti defektai, už kuriuos ieškovė negali būti atsakinga, t. y., ieškovė atliko darbus, kurių defektai išvardinti 5, 6 ir 7 punktuose, kitus darbus projekte atliko kiti rangovai, 5 punkte nurodytas trūkumas yra nepagrįstas, nes stogo dangos sluoksnis buvo prilydytas tinkamai, pagal statybos normatyvų reikalavimus, numatančius, kad siūlė turi būti nuo 0,05 mm iki 1,5 cm, šie darbai yra atlikti tinkamai, juos priėmė techninę priežiūrą vykdęs O. R. 6 punkte nurodyti darbai atlikti tinkamai, nuolydžiai suformuoti tinkamai, atsiradusios balos mažos, praėjus 2 val. po lietaus, vandens likutis jose nesiekia 0,5 mm, 7 punkte nurodyti parapetai ir šachtos aplydytos teisingai, atliktus darbus priėmė O. R., pastabų negauta, 8 punkte nurodytų įėjimo stogelių apšlitinimas nebuvo nurodytas sutartyje, jų nebuvo galimybės atlikti, nes ten stovi pastoliai, kurie trukdo atlikti šiuos darbus. Tik tinkamai įgyvendinus defektų nustatymo ir defektų šalinimo procedūrą, jei ieškovė nepašalintų nustatytų defektų per papildomą terminą, atsakovė būtų įgijusi teisę šalinti defektus pati arba pasitelkti kitą asmenį, susiklostė situacija, kad tarp šalių sudaryta sutartis nėra nutraukta, defektinis aktas, atsiradęs bylos nagrinėjimo metu, surašytas nedalyvaujant ieškovės atstovui, ieškovės atstovas apie defektų nustatymą ir šalinimą nebuvo informuotas, atsakovė pati nurodo, kad defektų šalinimo terminas buvo numatytas iki 2021-04-30, o dabar tvirtina, kad darbus yra pabaigęs (ar defektus pašalinęs) kitas asmuo. Defektų nustatymo ir šalinimo procesas vyko neteisėtai, ieškovei pagrįstas abejones kelia tai, ar darbai objekte atlikti pagal atsakovės pateikiamus kito subrangovo duomenis, pateikiami pakankamai didelės apimties atlikti darbai turėjo būti vykdomi per mėnesį, t. y., nuo 2020-12-29 iki 2021 m. sausio pabaigos, tuo metu buvo šalčiai, gausiai snigo, todėl sunku įsivaizduoti, kad stogo remonto darbai būtų atlikti per mėnesį laiko. Ieškovės atliktų darbų perdarymui statybų aikštelėje būtų reikalingas kranas, to nebuvo, tai patvirtina atsakovės pateikta atliktų darbų sąmata, atsakovė neįrodė, jog defektai buvo, kad šalinimo darbai atlikti, kad ji elgėsi sąžiningai, atsakovė siekia išvengti atsiskaitymo.
II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021-04-26 sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė – priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 9 665,87 Eur skolą, 217,00 Eur žyminio mokesčio, 2 100,00 Eur advokato išlaidų ir 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos 9 665,87 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b. l. 80-88). Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:
7.1. Ginčo darbai perduoti trimis perdavimo – priėmimo aktais, pirmasis ir antrasis pasirašyti atsakovės atstovo, dėl juose nurodytų darbų kokybės pretenzijų neturėjo ir atsakovės atstovas, prižiūrintis darbų kokybę, I. B., trečiojo darbų perdavimo – priėmimo akto atsakovės atstovas I. B. nepasirašė, argumentuodamas, kad darbai atlikti netinkamai, tačiau į bylą atsakovė nepateikė įrodymų, jog darbai atlikti netinkamai, nėra pateikta nuotraukų, ekspertų išvadų ar kitų įrodymų, atsakovė remiasi tik statybos žurnalu ir Defektiniu aktu, kurio surašyme nedalyvavo ieškovės atstovas. Atsakovė statybų srityje veikdama ne vienerius metus turėtų atsakingai elgtis rangos sutarčių vykdymo metu ir reikiama dokumentacija (savalaikis perdavimo – priėmimo aktų pasirašymas, tinkami defektų fiksavimo ir kitos šalies informavimo būdai) rūpintis dar sutarties vykdymo metu;
7.2. Nėra duomenų, kad ieškovė informuota apie defektinio akto surašymą ar įrašus statybos žurnale, netinkamai atliktus darbus. Pagal sutarties 8.1.1. punktą atsakovė turi teisę sulaikyti apmokėjimą už atliktus darbus, jeigu nepašalinti jų trūkumai, pareikšti raštu iki darbų perdavimo – priėmimo momento. Iš atsakovės 2020-11-14 elektroninio laiško, kuriuo ji atsako į 2020-11-13 elektroninį laišką, kuriuo ieškovė reikalauja, kad būtų apmokėta už pagal pirmuosiuose dvejuose darbų perdavimo – priėmimo aktuose nurodytus darbus ir pareiškia, kad stabdo darbus iki kol bus atsiskaityta, matyti, kad minimas termino praleidimas ir netikslumai darbų perdavimo – priėmimo akte, tačiau neužsimenama apie kokybės trūkumus. Pirmasis ir antrasis darbų perdavimo – priėmimo aktai pasirašyti atsakovės atstovo, dėl jų kokybės ginčo nekilo, bendra pagal juos atliktų darbų vertė 8 858 Eur (5 408,00 Eur + 3 450,00 Eur), atsakovė sutarties galiojimo laikotarpiu atliko vieną bankinį pavedimą – 2020-11-23 pervedė ieškovei 3 000,00 Eur, po atsakovės 2020-11-14 elektroninio laiško išsiuntimo, kuriuo atsakovė reiškė pretenzijas dėl termino praleidimo. Atsakovei sutarties vykdymas, net praleidus terminą, nebuvo praradęs prasmės ir ji norėjo tęsti bendradarbiavimą, po pažadų sumokėti ir 2020-11-23 pavedimo buvo atnaujinusi darbus ir dirbo iki 2020-12-04 akto surašymo. Galutinis darbų atlikimo terminas numatytas iki 2021 m. gegužės, t. y. bylos nagrinėjimo metu nebuvo pasibaigęs;
7.3. Ieškovė įrodė, kad atsakovė vengė atsiskaityti ir dėl to buvo stabdomas darbų vykdymas bei praleistas darbų atlikimo terminas. Ieškovė pagrįstai sustabdė atliekamus darbus, nenorėdama patirti didesnių nuostolių, o atsakovė, kaip savo srities profesionalė, jei manė, kad darbai atliekami nesilaikant sutarties ar teisės aktų reikalavimų, turėjo tinkamai fiksuoti pažeidimus ir apie tai informuoti ieškovę. Apie defektinio akto, surašyto 2020-12-11, t. y., po to, kai ieškovė 2020-11-13 elektroniniu laišku informavo atsakovę apie darbų sustabdymą, egzistavimą ieškovei tapo žinoma tik po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, o atsakovė pateikė priešieškinį su priedais;
7.4. Darbai perduoti ir priimti tinkamai surašant tris darbų perdavimo – priėmimo aktus, iš kurių du pasirašė atsakovės atstovas, o trečiasis buvo persiųstas elektroniniu paštu. Atsakovė nereagavo į trečiąjį darbų perdavimo – priėmimo aktą, nors jį ieškovės direktorius bandė įteikti asmeniškai atsakovės darbuotojui I. B., o jam atsisakius priimti, aktą kartu su sąskaita išsiuntė elektroniniu paštu. Ieškovės direktorius dėl darbų atlikimo bendravo su atsakovės darbuotoju I. B., todėl pagrįstai tikėjo, kad jis įgaliotas pasirašyti darbų perdavimo – priėmimo aktus. Atsakovė savo vidiniais teisės aktais, su kuriais nebuvo supažindinti ieškovės atstovai, negali paneigti aktų pasirašymo sukeliamų teisinių pasekmių. Atsakovė atliko dalinį 3 000,00 Eur mokėjimą, taip pripažindama I. B. pasirašytų aktų teisinę galią. Tomis pačiomis dienomis, kai buvo sudaryti darbų perdavimo – priėmimo aktai buvo išrašytos sąskaitos faktūros už atliktus darbus;
7.5. Bendra atliktų darbų vertė 12 665,87 Eur, iš kurių apmokėta 3 000,00 Eur, todėl yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės 9 665,87 Eur skolą, nes nors darbai buvo perduoti praleidus sutartyje numatytą terminą (2020-11-06), terminas buvo praleistas ir dėl atsakovės kaltės, visų darbų perdavimas numatytas iki 2021 gegužės, todėl darbų įvykdymas tokiomis sąlygomis atsakovei nėra praradęs prasmės, darbus atsakovė priėmė ir neįrodė darbų trūkumų;
7.6. Atsakovės priešieškinyje nurodyti reikalavimai kyla iš atliktų darbų trūkumų pagal sudarytą rangos sutartį, tačiau atsakovė neįrodė, kad darbai atlikti netinkamai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-04-26 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti visiškai (b. l. 90-94).
9. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
9.1. Atsakovės 2020-11-14 elektroniniu laišku išsiųstas reikalavimas ieškovei dėl darbų vėlavimo ir trūkumų šalinimo buvo pareikštas laikantis įstatymo nustatytų terminų ir tvarkos;
9.2. 2020-11-23 atsakovė pervedė ieškovei 3 000,00 Eur sumą tik už kokybiškai atliktus darbus; 2020-12-11 surašytas defektinis aktas, kurį pasirašė UAB „Šiltas namas“ techninės priežiūros vadovas O. R., UAB „Tvarkyba“ inžinierius A. V. ir atsakovės atstovai I. B. bei A. U.; 2020-11-14 elektroniniu laišku informavus apie vėluojančius ir nekokybiškai atliktus darbus, darbų užbaigimui ir komisijos nustatytų defektų taisymui 2020-12-28 atsakovė ir subrangovė UAB „Baltijos inžinerinė grupė“ pasirašė Statybos rangos darbų sutartį Nr. ATS 20/12/28, kuria subrangovė įsipareigojo atlikti ir perduoti sugadinto stogo remonto darbus ir įėjimo stogelių užbaigimo darbus pagal pateiktą pasiūlymą, laikantis Techninio darbo projekto Nr. PE19-95-TDP, bei ištaisyti defektus, o atsakovė įsipareigojo sudaryti subrangovei būtinas sąlygas darbams atlikti, sutartyje numatyta tvarka priimti darbų rezultatą ir sumokėti, 2021-02-02 subrangovė atsakovei išrašė sąskaitą – faktūrą BIG Nr. 00005 11 338,21 Eur sumai, 2021-03-31 sąskaitą – faktūrą BIG Nr. 00007 4472,46 Eur sumai. Subrangovė perdarė tik dalį kokybiškai neatliktų ieškovės darbų, kaina 16 444,71 Eur, tai posėdžio metu patvirtino liudytojas I. B. Ieškovės vadovui dėl taisytinų trūkumų ir apie numatomą 2020-12-11 techninės priežiūros komisijos numatytą patikrą objekte ir kvietimą dalyvauti buvo tinkamai pranešta ir žinoma, jis nereagavo, todėl komisija surašė defektinį aktą jam nedalyvaujant, teismas aplinkybių, susijusių su komisijos nustatytų defektų atsiradimo priežastimi iš esmės nevertino;
9.3. Pirmuosius du darbų priėmimo – perdavimo aktus pasirašė ieškovės vadovas ir I. B., pagal juos ieškovė 2020-09-29 išrašė atsakovei PVM sąskaitą – faktūrą PSE Nr. 008 5 408 Eur sumai, 2020-11-05 PVM sąskaitą – faktūrą PSE Nr. 0012 3 450 Eur sumai. 2020-12-04 perdavimo – priėmimo akto atsakovės atstovai nepasirašė, jis buvo pateiktas atsakovei elektroniniu paštu 2020-12-07, 2020-12-04 ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą – faktūrą PSE Nr. 00015 3 807,87 Eur sumai, ji taip pat pateikta atsakovei 2020-12-07 elektroniniu paštu. Teismo posėdyje atsakovės atstovas paaiškino, kad 91 m2 stogo dangos iš viso bendro 487 m2 ploto buvo išardyta ir perdaryta (2020-12-29 Atliktų darbų akto A 5 ir 6 pozicijos), kiti trūkumai, nurodyti akto 1-4 ir 7-14 pozicijose irgi pašalinti naujo subrangovo. Trūkumų šalinimo darbai atlikti remiantis Statybos darbų žurnale esančiomis UAB „Šiltas namas“ techninės priežiūros vadovo O. R. pastabomis ir 188 psl. nurodytu pavedimo pagrindu;
9.4. 2021-04-03 parengiamojo posėdžio metu teismas nusprendė apklausti liudytojus I. B., O. R., T. P., A. V., išreikalauti Statybos darbų žurnalo originalą, tačiau liudytoju apklaustas tik I. B., Statybos darbų žurnalas Nr. 1 neišreikalautas. Teismas nenustatė naujų ar pasikeitusių aplinkybių, dėl kurių po I. B. apklausos išnyktų poreikis apklausti likusius liudytojus ir išreikalauti Statybos darbų žurnalą Nr. 1, todėl priimdamas sprendimą teismas tinkamai neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, nevertino atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų, tinkamai netaikė materialiosios teisės normų, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą;
9.5. Pasirašydamos 2020-09-02 Statybos rangos sutartį šalys susitarė dėl nekokybiškai atliktų darbų kaštų padengimo mechanizmo: pagal 9.1 p. atliktų darbų aktai turi būti pasirašyti abiejų šalių; pagal 2.1.3 – 2.1.4 p. subrangovui mokama tik už faktiškai atliktus ir „aktuotus“ darbus; pagal 5.1 p. numatyta darbų pabaiga buvo 2020-11-06; pagal 6.5 p. subrangovė privalėjo savo lėšomis pašalinti defektus per 10 dienų nuo jų nustatymo momento; pagal 8.1 p. atsakovė turėjo teisę sulaikyti apmokėjimą už atliktus darbus, jeigu nepašalinti pateiktų darbų trūkumai rangovo pareikšti raštui subrangovei iki darbų perdavimo – priėmimo momento (8.1.1 p.), rangovui padaryti nuostoliai (8.1.2 p.), laiku neužbaigiami darbai (8.1.3 p.). Nekokybiškai ir ne laiku atlikdama statybos darbus ieškovė pažeidė nurodytas esmines sutarties sąlygas, numatytas CK 6.649 straipsnio 1 dalyje, 6.645 straipsnio 1 dalyje, 6.6502 straipsnio 1 dalyje;
9.6. Dėl ieškovės bendravimo vengimo, nepagrįsto atsisakymo taisyti defektus ir galutinai užbaigti darbus iki 2020-11-06 nustatyto termino, tolimesnis darbų vykdymas buvo pagrįstai neįmanomas. Nesant viso darbų atlikimo galutiniam pratęstam terminui bendru šalių sutarimu, darbų įvykdymas tokiomis sąlygomis užsakovui prarado prasmę;
9.7. Atsakovė prašė prijungti prie bylos 2021-04-23 Defektų taisymo ir neužbaigtų darbų pagal defektinį aktą Nr. 1 priėmimo – perdavimo aktą ir 2021-04-26 Darbų priėmimo – perdavimo aktą. Šių įrodymų dėl ieškovės laiku neužbaigtų ir nekokybiškai atliktų darbų, nebuvo galimybės į bylą pateikti anksčiau, kadangi jie atsirado po teismo sprendimo priėmimo.
10. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 102-109).
11. Atsiliepimo argumentai, reikšmingi byloje nagrinėjamiems klausimams:
11.1. Tarp šalių sudaryta galiojanti (nenutraukta) sutartis, kuria ieškovė atsakovės objekte įsipareigojo atlikti stogo remonto, stogo šiltinimo ir prilydomos dangos montavimo darbus. Šie darbai Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 90 punktu priskiriami prie statybos darbų. Sutarties 9.1 punkte numatyta, kad po dalinio/visiško subrangovo darbų atlikimo, galutinio atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymo ir sąskaitos – faktūros išrašymo ir pateikimo rangovui dienos, sumoka už atliktus darbus per 25 kalendorines dienas. Kaip pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas, ieškovė tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį, t. y. atliko stogo remonto, stogo šiltinimo ir prilydomos dangos montavimo darbus objekte, tačiau atsakovė savo įsipareigojimų nevykdė, t. y. be jokių objektyvių priežasčių atsisakė apmokėti už atliktus ir faktiškai priimtus subrangos darbus, t. y. tyčia vengė priimti paskutiniojo etapo darbus, vengė savo prievolės atsiskaityti ir vengė bendrauti;
11.2. Buvo pagrindas spręsti, kad darbai atsakovės buvo priimti, tačiau už juos neatsiskaityta. Atsakovė atsisakė priimti trečiuoju aktu aptartus atliktus darbus, nors nebuvo įstatyme numatytų pagrindų atsisakyti juos priimti: nors ieškovė 28 dienas pavėlavo atlikti statybos subrangos darbus, paskutinio etapo darbus buvo pavėluota atlikti dėl objektyvių aplinkybių, t. y. ypač nepalankių oro sąlygų lauko statybos rangos darbams; be to, techninę priežiūrą vykdantis asmuo apie 2 savaites buvo karantine, o be jo dalyvavimo ir suderinimo nebuvo galima atlikti balkonų apšiltinimo darbų. Vėliau, darbų vadovui balkonus liepus apšildinti vienaip, ir šiuos darbus atlikus, paaiškėjo, kad reikėjo apšiltinti kitaip, tad šiuos darbus reikėjo perdaryti. Kol balkonuose nebuvo paruoštas fasadas, ieškovė laukė šių darbų atlikimo, taigi darbai vėlavo dėl objektyvių priežasčių;
11.3. Byloje nėra duomenų, kad dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę, nėra duomenų, kad pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (statybos darbus pagal du pirminius darbų priėmimo-perdavimo aktus atsakovė priėmė juos pasirašydama ir iš dalies apmokėdama už suteiktas paslaugas); kaip nėra ir duomenų, jog nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti). Darbai buvo atlikti, tai patvirtina pasirašyti darbų priėmimo – pardavimo aktai, PVM sąskaitos – faktūros, nepasirašytas darbų perdavimo – priėmimo aktas, kurį atsakovė gavo;
11.4. Įrodymų, kad ieškovei buvo pateikti nusiskundimai dėl darbų, nepateikė, todėl akivaizdu, kad atsakovė nevykdė bendradarbiavimo pareigos ir yra įgijusi pareigą apmokėti už faktiškai ieškovės atliktus darbus;
11.5. Nors yra pateiktas 2020-12-04 darbų perdavimo – priėmimo aktas, nepasirašytas atsakovės, jį atsakovė yra gavusi elektroniniu paštu, o teismų praktikoje yra laikomasi nuomonės, kad abiejų rangos sutarties šalių darbų priėmimo – perdavimo akto nepasirašymo faktas savaime nereiškia, jog darbai nebuvo atlikti ir perduoti, atitinkamai, kad užsakovas neturi pareigos jų apmokėti. Darbai realiai yra atlikti, jais atsakovė naudojasi, o naujai pateikti duomenys apie atliktus kitus kito subrangovo darbus yra neįrodyti;
11.6. Darbų priėmimo – perdavimo aktus pasirašė techninis prižiūrėtojas, tai užfiksuota Statybos žurnale, paskutinis darbų perdavimo aktas išsiųstas atsakovei elektroniniu paštu, nes iš atsakovės elgesio tapo aišku, kad darbų priėmimas vilkinamas, neatsiskaitoma. Darbai, nurodyti perdavimo aktuose, aprašyti teisingai, nėra pasikartojantys, darbai atlikti trimis sluoksniais, kaip nurodyta. Atsakovės pateiktame susirašinėjime nurodymas, kad darbų perdavimo akte yra netikslumų ar jie nepriimti, buvo parašytas tik tada, kai ieškovė pagrasino sustabdyti darbus ir pareikalavo apmokėjimo. Netikslumai buvo ištaisyti, jie buvo ne esminiai, sudarė apie 100 Eur vertę, aktas perrašytas ir pasirašytas techninę priežiūrą atlikusio objekte atsakingo asmens. Perdavus darbus sutartis buvo tęsiama, darbai pabaigti iki galo ir laiku, vėlavimui buvo objektyvios priežastys, tai nepakeitė sutarties esmės, dėl to galėjo būti skaičiuojami tik delspinigiai;
11.7. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovė vengė apmokėti pagal du darbų priėmimo aktus, kuriuos buvo pasirašiusi, pareikalavus apmokėti pareiškė pretenziją dėl ne laiku atliekamų darbų, melagingai teigdama, kad dėl ieškovės neveikimo negautas apmokėjimas iš projekto vystytojo (savivaldybės), nors atsakovė apmokėjimą buvo gavusi;
11.8. Esant ginc?ui dėl darbu? kokybės, defektu? fakta? privalo i?rodyti užsakovas (atsakovė). Teismas pagrįstai sprendė, kad byloje be vienašališkai surašyto akto nebuvo pateikta jokių įrodymų dėl defektų. Pretenzijos dėl kokybės atsirado tik defektiniame akte, su kuriuo ieškovė susipažino tik ginčui pasiekus teismą. Ieškovei nebuvo pranešta apie defektų fiksavimą, nebuvo pateiktas pasirašyti defektų pašalinimo aktas, nebuvo suteiktas terminas pašalinti defektus;
11.9. Defektiniame akte nurodyti ir tokie defektai, už kuriuos ieškovė negali būti atsakinga, t. y. ieškovė atliko tik darbus, kurių defektai išvardinti 5, 6 ir 7 punktuose, kitus darbus projekte atliko kiti rangovai. 5 punkte nurodytas trūkumas nepagrįstas, nes stogo dangos sluoksnis buvo prilydytas tinkamai, pagal statybos normatyvų reikalavimus, numatančius, kad siūlė turi būti nuo 0,05 mm iki 1,5 cm. Darbai atlikti tinkamai, juos priėmė O. R. 6 punkte nurodyti darbai atlikti tinkamai, nuolydžiai suformuoti tinkamai, atsiradusios balos mažos, praėjus 2 val. po lietaus vandens likutis nesiekia 0,5 mm. 7 punkte nurodyti parapetai ir šachtos aplydytos teisingai, atliktus darbus priėmė O. R., pastabų negauta. 8 punkte nurodytų įėjimo stogelių apšlitinimas nebuvo nurodytas sutartyje, jų ir nebuvo galimybės atlikti, nes stovi pastoliai, trukdantys atlikti darbus;
11.10. Tik tinkamai įgyvendinus defektų nustatymo ir šalinimo procedūrą, jei ieškovė nepašalintų nustatytų defektų per papildomą terminą, atsakovė būtų įgijusi teisę šalinti defektus. Susiklostė situacija, kad tarp šalių sudaryta sutartis nėra nutraukta, defektinis aktas, atsiradęs tik bylos nagrinėjimo metu, yra surašytas nedalyvaujant ieškovės atstovui, ieškovės atstovas apie defektų nustatymą ir šalinimą nebuvo informuotas, atsakovė pati nurodė, kad defektų šalinimo terminas buvo numatytas iki 2021-04-30, tai nesudaro pagrindo tikėti apeliantės pozicija, jog su ieškove sulygtus atlikti darbus yra pabaigęs kitas asmuo, Abejones kelia tai, ar darbai objekte atlikti pagal atsakovės pateikiamus kito subrangovo duomenis, pateikiami didelės apimties darbai turėjo būti vykdomi per mėnesį, t. y. nuo 2020-12-29 iki 2021 m. sausio pabaigos, kai tuo metu Lietuvoje buvo šalčiai, gausiai snigo, statybų aikštėje būtų reikalingas, tačiau jo nebuvo;
11.11. Prašė priimti įrodymus, kurių dėl bylos išnagrinėjimo iš esmės per vieną posėdį, nebuvo galimybės pateikti anksčiau: gyvenamojo namo, kuriame buvo atliekami darbai, gyventojų apklausa, iš kurios matyti, kad nuo atsakovės nurodomo laikotarpio (t. y. 2020 m. pabaigos iki 2021 m. vasario pradžios), daugiabučio stogo remonto darbai nebuvo atliekami;
11.12. Prašymus dėl liudytojų apklausos ir rašytinių įrodymų išreikalavimo buvo pareiškusi ieškovė, todėl teismo veiksmai Atsakovės interesų negalėjo pažeisti, pati atsakovė teismo posėdyje išreiškė poziciją, kad papildomų liudytojų apklausos tik vilkintų bylos nagrinėjimą. Teismas, apklausęs dalį liudytojų, turėdamas byloje surinktą medžiagą, turėjo pagrindą spręsti apie tai, kad byloje esančių duomenų pakanka sprendimui priimti, kurių pagrindu teismas nustatė bei konstatavo aplinkybes, reikšmingas sprendime padarytoms išvadoms pagrįsti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
13. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės MB „Plokščių stogų ekspertas“ ieškinys atsakovei UAB „A&T statyba“ skolos už atliktus darbus priteisimo, ir atmestas atsakovės UAB „A&T statyba“ priešieškinis ieškovei MB „Plokščių stogų ekspertas“ dėl defektų šalinimo išlaidų priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo.
Dėl prašymo prijungti naujus įrodymus
14. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-611/2016).
16. Atsakovė prašė priimti kartu su apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus – 2021-04-23 Defektų taisymo ir neužbaigtų darbų pagal defektinį aktą Nr. 1 priėmimo – perdavimo aktą ir 2021-04-26 Darbų priėmimo – perdavimo aktą („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 95, DOK-28257). Atsakovė nurodė, kad tai nauji įrodymai, kurių nebuvo objektyvios galimybės pateikti bylos nagrinėjimo metu, kadangi minėti dokumentai pasirašyti po bylos išnagrinėjimo pirmos instancijos teisme, be to, naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovės teigimu, teikiami įrodymai patvirtina, patvirtina, kad ieškovė darbų neužbaigė laiku ir juos atliko nekokybiškai, todėl nebuvo galimybės tinkamai užbaigti statybos darbus ir juos užbaigti.
17. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovės kartu su apeliaciniu skundu teikiami įrodymai negalėjo būti pateikti anksčiau, taip pat į tai, jog pateiktais įrodymais atsakovė grindžia apeliacinį skundą ir įrodinėja pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą, įvertinus pateiktų įrodymų turinį ir apimtį, teismas sprendžia, jog jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Todėl siekiant teisingai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą, su atsakovės apeliaciniu skundu teikiami nauji įrodymai prijungtini prie bylos ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
18. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog nebuvo galimybės pateikti gyvenamojo namo, kuriame buvo atliekami darbai, gyventojų apklausą, iš kurios matyti, kad nuo atsakovės nurodomo laikotarpio (nuo 2020 m. pabaigos iki 2021 m. vasario pradžios) daugiabučio stogo remonto darbai nebuvo atliekami (nebuvo šalinami ieškovės darbų defektai). Tačiau kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą minėtų įrodymų nepateikė, todėl nespręstinas jų prijungimo prie bylos klausimas.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl tinkamo statybos rangos darbų perdavimo ir priėmimo reikšmės bei pareigos sumokėti už atliktus darbus
19. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad priešingai, nei pripažino pirmos instancijos teismas, atsakovė laikantis įstatymo nustatytų terminų ir tvarkos pareiškė ieškovei reikalavimą dėl darbų vėlavimo ir trūkumų šalinimo; pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, susijusių su komisijos nustatytų defektų atsiradimo priežastimi; pirmosios instancijos teismo išvada, kad į byla nepateikta įrodymų, iš kurių neginčijamai būtų galima spręsti, kad darbai atlikti netinkamai, neatitinka byloje surinktų ir ištirtų įrodymų; kadangi ieškovė darbus atliko nekokybiškai ir ne laiku, ji turi atlyginti atsakovei trūkumų šalinimo išlaidas; dėl darbų neatlikimo laiku darbų įvykdymas atsakovei prarado prasmę.
20. Ieškiniu, kurį pirmosios instancijos teismas sprendimu tenkino visiškai, ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 9665,87 Eur skolą už atliktus darbus pagal abiejų šalių pasirašyto 2020-09-29 perdavimo – priėmimo akto pagrindu išrašytą 2020-09-29 PVM sąskaitą faktūrą PSE Nr. 008 5 408,00 Eur sumai; abiejų šalių pasirašyto 2020-11-05 perdavimo – priėmimo akto pagrindu išrašytą 2020-11-05 PVM sąskaitą faktūrą PSE Nr. 0012 3 450,00 Eur sumai; ieškovės elektroniniu paštu atsakovei pateikto 2020-12-04 perdavimo – priėmimo akto pagrindu išrašytą 2020-12-07 PVM sąskaitą faktūrą PSE Nr. 00015 3 807,87 Eur sumai, bendra suma – 12 665,87 Eur, pagal kurias atsakovė yra sumokėjusi ieškovei 3 000 Eur ir liko skolinga ieškovei 9665,87 Eur (5 858,00 Eur už 2020-09-29 ir 2020-11-05 perdavimo – priėmimo aktuose nurodytus darbus ir 3 807,87 Eur už 2020-12-04 perdavimo – priėmimo akte nurodytus darbus).
21. Sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą dėl atsiskaitymo už ieškovės atliktus darbus pagal statybos subrangos sutartį, taikytinos šalių sudarytos sutarties nuostatos, statybos rangą reglamentuojančios specialiosios teisės normos, o kiek jos šalių santykių nereglamentuoja – bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 2 dalis).
22. CK 6.644 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingą laiką (CK 6.645 straipsnio 1 dalis). Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.687 straipsnio, reglamentuojančio darbų apmokėjimą, nuostatas užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka; šalys gali susitarti, kad darbai bus apmokami etapais arba visa sutarties kaina bus sumokėta po objekto priėmimo.
23. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku, t. y. pagrindas rangovui reikalauti, jog užsakovas vykdytų jo priešpriešinę pareigą – sumokėtų už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo – priėmimo aktas. Nuo šiuo aktu fiksuojamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo momento atsiranda užsakovo prievolė už darbus atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (CK 6.662, 6.694 straipsniai) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011; 2015-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015).
24. Pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalį užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis.
25. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo – priėmimo akto reikšmės, yra pažymėjęs, kad tai – įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygoms. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai, taip pat fiksuojama užsakovo valia priimti atliktų darbų rezultatą su išlygomis ar be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-01-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2011-11-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011; 2016-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016; kt.).
26. Pagal CK 6.681 ir 6.694 straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; kt.). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis).
27. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, turi nurodyti atsisakymo priežastis. Jeigu, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jeigu pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-611/2016; 2016-12-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016; kt.).
28. Kasacinio teismo išaiškinta ir tai, jog pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai jais naudotis ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Perdavimo – priėmimo akto nebuvimas pats savaime neatleidžia užsakovo nuo pareigos atsiskaityti už tinkamai atliktus darbus, tačiau, spręsdamas dėl rangovo reikalavimo sumokėti už darbus pagrįstumo, tokiais atvejais teismas privalo nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes, kurios patvirtintų tinkamą užsakovo informavimą apie darbų baigtį ir kvietimą pasirašyti jų perdavimo aktą, užsakovo atsisakymą tokį aktą pasirašyti ir turėtą realią galimybę pareikšti pretenzijas dėl darbų trūkumo arba faktinį darbų perėmimą ir pradėjimą jais naudotis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015).
29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme užsakovo pareiga apmokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo –priėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013).
30. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-09-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-701/2020; 2020-09-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-1075/2020 ir kt.) Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020; 2017-01-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 ir kt.). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008; 2007-01-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007).
31. Nagrinėjamu atveju atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovės 2020-11-14 el. laišku išsiųstas reikalavimas ieškovei dėl darbų vėlavimo ir trūkumų šalinimo buvo pareikštas laikantis įstatymo nustatytų terminų ir tvarkos. Nustatyta, kad atsakovė 2020-11-14 el. laiške ieškovei, atsakydama į ieškovės 2020-11-13 informavimą apie darbų sustabdymą, nurodė: „Laba diena, informuoju, kad pagal statybos rangos sutartį jūs įsipareigojote darbus įvykdyti iki lapkričio 6 d. Darbai iki šiol neužbaigti. Taip pat informuoju, kad pagal sąskaitą faktūrą už rugsėjo mėnesį rangovas iki šiol nėra gavęs pinigų, dėl stogo darbų vėlavimo. Atliktų darbų aktai už spalio mėnesį nėra priimti rangovo dėl apimčių bei darbų netikslumų. Prašome pakoreguoti aktus pagal susitikimo metu pateiktas pastabas bei paspartinti darbų atlikimą. Priešingu atveju rangovas bus priverstas taikyti sutartyje numatytas sankcijas už darbų vėlavimą. Taip pat norėčiau paminėti, kad rangovo aktas už spalio mėnesį nėra priimtas užsakovo. Priežastys – stogo įrengimo atliekamų darbų vėlavimas. Užsakovas mato grėsmę, kad atliekami darbai nebus atlikti. Reikalauju užbaigti prisiimtus įsipareigojimus pagal pasirašytą sutartį ir pateikti koreguotą aktą rangovui. Jūsų aktas už spalio mėnesį bus priimtas ir pasirašytas tik užsakovui priėmus atliktus darbus ir pasirašius rangovo aktą. Sustabdžius darbus, samdysime kitą subrangovą darbų užbaigimui, o apmokėta suma kitam subrangovui išskaitysime iš jums mokamų sumų bei skaičiuosime delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną. Tikimės abipusio supratingumo, darbų užbaigimo paspartinimo bei malonaus tolimesnio bendradarbiavimo“ („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 16, DOK-8794). Įvertinusi el. laiško turinį, teisėjų kolegija, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš 2020-11-14 atsakovės el. laiške minimas tik darbų atlikimo termino praleidimas, o konkretūs ieškovės atliktų darbų trūkumai nenurodyti. Minėtas atsakovės 2020-11-14 el. laiškas buvo siųstas kaip atsakymas į ieškovės 2020-11-13 el. laišką, kuriame ieškovė nurodė, kad stabdo darbų atlikimą, kadangi atsakovė už atliktus darbus neatsiskaito. Nors atsakovė 2020-11-14 el. laiške nurodė, kad atlikti darbų aktas už spalio mėnesį nepriimtas, tačiau 2020-11-05 perdavimo – priėmimo yra pasirašytas abiejų šalių („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 5, (duomenys neskelbtini) Todėl spręstina, kad ieškovės atlikti darbai pagal šį aktą atsakovės buvo priimti. 2020-09-29 perdavimo – priėmimo aktas taip pat yra pasirašytas abiejų šalių, todėl laikytina, kad ieškovės atlikti darbai pagal šį aktą taip pat buvo priimti („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 5, (duomenys neskelbtini) Į byla nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl 2020-12-04 perdavimo – priėmimo akte, kuris ieškovės pasirašytas vienašališkai ir atsakovei pateiktas el. paštu, nurodytų darbų defektų ir termino jiems ištaisyti nustatymo (šis perdavimo – priėmimo aktas surašytas jau po minėto atsakovės el. laiško ieškovei išsiuntimo). Į bylą taip pat nėra pateikta duomenų, kad apie atsakovės vienašališkai surašytą 2020-12-11 defektinį aktą ieškovė būtų informuota iki bylos nagrinėjimo teisme. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė įstatymų nustatyta tvarka nepateikė ieškovei pretenzijų dėl atliktų darbų defektų bei darbų atlikimo vėlavimo ir atsakovės atlikti darbai pagal perdavimo – priėmimo aktus buvo tinkamai perduoti ir priimti.
32. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad 2020-12-28 atsakovė ir UAB „Baltijos inžinerijos grupė“ pasirašė Statybos darbų rangos sutartį Nr. ATS 20/12/28, kuria subrangovas įsipareigojo per sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą atlikti ir perduoti sugadinto stogo remonto darbus ir įėjimo stogelių užbaigimo darbus pagal pateiktą pasiūlymą, laikantis Techninio darbo projekto Nr. PE19-95-TDP bei ištaisyti defektus, subrangovas 2021-02-02 atsakovei išrašė sąskaitą – faktūrą BIG Nr. 00005 11 338,21 Eur su PVM sumai, ieškovės padarytų trūkumų šalinimo ir neužbaigtų darbų kaina sudarė 16 444,71 Eur. Taip pat atsakovė pateikė su UAB „Tvarkyba“ pasirašytą 2021-04-23 defektų taisymo ir neužbaigtų darbų pagal defektinį aktą Nr. 1 priėmimo – perdavimo aktą ir su UAB „Baltijos inžinerijos grupė“ pasirašytą 2021-04-26 darbų priėmimo – perdavimo aktą. Atsakovės įsitikinimu, minėti įrodymai patvirtina, kad ieškovė darbus pagal sutartį atliko netinkamai, t. y. po atsakovės darbų atlikimo remiantis 2020-12-11 defektiniu aktu subrangovams reikėjo taisyti defektus ir užbaigti neatliktus darbus. Įvertinusi tai, kad po ieškovės atsiųsto perdavimo – priėmimo akto apeliantė savalaikiai nepateikė pretenzijų dėl atliktų darbų defektų (žr., 31 punktą), taip pat tai, kad apeliantės minimas 2020-12-11 defektų aktas surašytas vienašališkai, teisėjų kolegija, remiantis apeliantės nurodytomis aplinkybėmis neturi pakankamo pagrindo daryti išvadai, jog subrangovų atlikti darbai buvo atliekami taisant būtent ieškovės atliktų darbų defektus bei atliekant ieškovės neužbaigtus darbus (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis, žr., 30 punktą). Objektyvių duomenų (pvz., foto, vaizdo fiksavimo, ekspertų išvadų ir kt.), kurių pagrindu teisėjų kolegija galėtų daryti priešingą išvadą, byloje nenustatyta. Dėl nurodytų aplinkybių sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovė neįrodė, kad ieškovė darbus pagal sutartį atliko netinkamai.
33. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad dėl nesavalaikio darbų atlikimo, jų tolimesnis vykdymas prarado prasmę. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog sutartyje numatytas galutinis darbų atlikimo terminas – 2020-11-06, ieškovė paskutinį perdavimo – priėmimo aktą, patvirtinantį darbų atlikimą, surašė 2020-12-04, t. y. vėlavo atlikti darbus 28 dienas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pirmosios instancijos priimtą sprendimą panaikinti ar jį pakeisti. Priešingai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės veiksmai (2020-11-23 3 000 Eur sumos pervedimas ieškovei, t. y. atsiskaitymas už dalį darbų suėjus darbų atlikimo terminui) įrodo, jog darbų atlikimas nebuvo praradęs prasmę, juo labiau, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų nurodžiusi ieškovei, kad dėl darbų vėlavimo tolimesnis darbų vykdymas prarado prasmę. Be to, byloje taip pat nėra paneigtos ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ieškovė darbus atlikti vėlavo dėl objektyvių aplinkybių – ypač nepalankių oro sąlygų lauko statybos darbams (stipraus vėjo, lietaus ir sniego), be to, reikėjo perdaryti balkonų apšiltinimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, kad atsakovė neįrodė, kad dėl galutinio darbų atlikimo termino praleidimo prievolės įvykdymas atsakovei prarado prasmę, todėl atsakovė negalėjo atsisakyti priimti darbus CK 6.652 straipsnio 4 dalies pagrindu.
34. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovei nepagrįstai atsisakius geranoriškai taisyti komisijos nustatytus defektus, atsakovei iš atsakovei priteistinos trūkumų šalinimo išlaidos. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog verslininkui už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą taikoma atsakomybė be kaltės. Tokiu atveju kreditorius turi įrodyti tris atsakomybei taikyti būtinas sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-12-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2019).
35. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog atsakovė neįrodė, kad ieškovė sutartyje numatytus darbus atliko netinkamai, neįrodė, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos darbų atlikimui, sumokėtos kitiems subrangovams, buvo patirtos taisant ieškovės pagal sutartį netinkamai atliktų darbų trūkumus (žr., 31-32 punktus). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovei neįrodžius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo atsakovei iš atsakovės priteisti trūkumų šalinimo išlaidas, todėl priešieškinis pagrįstai atmestas.
36. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas, 2021-04-03 parengiamojo teismo posėdžio metu, tenkindamas ieškovo prašymą apklausti liudytojais I. B., O. R., T, P., A. V. bei išreikalauti Statybos darbų žurnalą Nr. 1, tačiau liudytoju apklausęs tik I. B., Statybos darbų žurnalo Nr. 1 neišreikalavęs, tinkamai neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu apeliantės nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ar panaikinti. Viena vertus, byloje nustatyta, jog ne atsakovė, o būtent ieškovė buvo pateikusi prašymą dėl liudytojų apklausos bei įrodymo išreikalavimo. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodinėjo, jog nurodytos aplinkybės sudarė prielaidas pažeisti jos teisę įrodinėti, o duomenų, jog būtų apribota apeliantės teisė įrodinėti, byloje nenustatyta. Kita vertus, apeliantė nepateikė objektyvių duomenų, jog teismui neapklausus dalies liudytojų bei neišreikalavus įrodymo, buvo neteisingai išnagrinėta byla. Priešingai, pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą turėjo pakankamą pagrindą daryti pagrįstas išvadas dėl darbų atlikimo ir priėmimo fakto. Pažymėtina tai, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog apeliantės argumentai, jog teismas nepagrįstai priėmė sprendimą neapklausęs visų ieškovės prašytų liudytojų ir neišreikalavęs rašytinio įrodymo, nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar jį pakeisti.
Dėl procesinės bylos baigties
37. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės pareikštą ieškinį visa apimtimi ir atmesdamas atsakovės priešieškinį, tinkamai taikė rangos teisinius santykius reglamentuojančias civilinės teisės normas, civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, vadovavosi aktualia teismų praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
38. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
39. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos.
40. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija), patvirtinti užmokesčio dydžiai (toliau – Rekomendacija).
41. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacinėje instancijoje teiktomis teisinėmis paslaugomis, iš atsakovės, pateikė 1 300,00 Eur atstovavimo išlaidų pagrindžiančius įrodymus („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 110, DOK-33513). Teisėju kolegija įvertinusi ieškovės pateikto procesinio dokumento turinį ir apimtį, konstatuoja, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, protingos bei neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, todėl iš apeliantės ieškovės naudai priteistina 1300,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Atsakovės apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-04-26 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovės UAB „A&T Statyba“, juridinio asmens kodas 303352458, ieškovės MB „Plokščių stogų ekspertas“, juridinio asmens kodas 305599585, naudai 1300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Irmantas Šulcas
Žilvinas Terebeiza
Tomas Venckus