Baudžiamoji byla Nr. 1A-583/2013
Proceso Nr. 1-65-1-01133-2012-6
Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.3.1.
LIETUVOS Apeliacinis teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. spalio 17 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimos Garnelienės (pranešėjos),
teisėjų: Lino Šiukštos ir Lino Žukausko,
sekretoriaujant Agatai Minkel,
dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,
gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui,
nukentėjusiajai R. S.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 23 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 12 (dvylikai) metų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 12 (dvylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Pagal BK 66 straipsnį į bausmės laiką įskaitytas A. B. sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas – nuo 2012 m. rugpjūčio 6 d. iki 2013 m. birželio 6 d.
Pagal BK 63 straipsnio 9 dalį į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nuosprendį, iki 2013 m. liepos 23 d.
Iš nuteistojo A. B. priteista 3 215 Lt turtinės žalos ir 22 200 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. S., 268,71 Lt žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, 380,83 Lt proceso išlaidų valstybei.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
A. B. nuteistas už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 5 d., apie 21 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbiami), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su I. A. metu, tyčia smogė peiliu jai į krūtinę, padarydamas durtinį – pjautinį krūtinės sužalojimą, pažeidžiant kairę paraktinę arteriją ir kairio plaučio viršūnę, kuris komplikavosi išoriniu ir vidiniu kraujavimu, nukraujavimu ir šoku, nuo ko I. A. netrukus mirė.
Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka dėl jam paskirtos per griežtos bausmės. Teismas neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad jis pats nuėjo į policiją ir prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Pareigūnams pateikė ir nusikaltimo įrankį – peilį. Taip pat jis netrukdė ikiteisminiam tyrimui. Dėl padaryto nusikaltimo jis labai gailisi ir neatsisako atlyginti padarytos tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos. I. A. jis norėjo tik pagąsdinti, kad ši leistų jam ramiai išsimiegoti, bet nesiekė jos mirties. Pats nesupranta, kaip pataikė jai į kaklą.
Skundu nuteistasis prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o nukentėjusioji ir prokuroras – atmesti.
Apeliacinis skundas atmetamas.
Nuteistojo A. B. kaltė padarius nuosprendyje nurodytą nusikalstamą veiką – tyčinį I. A. nužudymą, įrodyta pirmosios instancijos teismo posėdžiuose ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai. Apeliantas neginčija bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimo, o nesutinka tik su paskirta bausme. Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi teisėjų kolegija patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, t. y. neviršydama apeliacinio skundo ribų.
Teisėjų kolegija mano, kad Kauno apygardos teismas, A. B. skirdamas bausmę, tinkamai taikė bendruosius bausmių skyrimo reikalavimus, numatytus BK 54 straipsnyje, bei BK 61 straipsnio nuostatas, ir nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta. Remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
Kauno apygardos teismas, skirdamas A. B. bausmę, atsižvelgė į tai, kad apeliantas padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), nusikaltimas yra baigtas ir padarytas tyčia, dėl ko buvo sukelti sunkūs ir negrįžtami padariniai, nužudė pagyvenusią neįgalią moterį dėl menkavertės priežasties. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino A. B. asmenybę (teistas, nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, yra recidyvistas, baustas administracine tvarka). Nuteistasis nepagrįstai savo skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes skirdamas bausmę teismas šią aplinkybę įvertino ir ją pripažino. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimui padaryti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Apygardos teismas, įvertinęs visas bausmei skirti svarbias aplinkybes, paskyrė A. B. už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą laisvės atėmimo bausmę nežymiai didesnę nei sankcijos vidurkis. Teisėjų kolegijos nuomone, ši bausmė nėra aiškiai per griežta ir jos švelninti nėra jokio pagrindo, nes sankcijos vidurkis 11 metų, o nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė 12 metų. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų, nuteistajam A. B. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą ir atitinka suformuotą teismų praktiką.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkė Laima Garnelienė
Teisėjai Linas Šiukšta
Linas Žukauskas