Civilinė byla Nr. e2A-1918-555/2025

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02496-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.2.1.9.3; 2.2.1.9.4; 2.6.10.2.4.2; 3.1.7.6;

3.3.1.19.1; 3.3.1.21

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės F. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2556-1164/2025 pagal ieškovės V. K. patikslintą ieškinį atsakovei F. Š. dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė V. K. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama:

1.1.       Pripažinti tikrovės neatitinkančiais ir pažeidžiančiais ieškovės garbę ir orumą atsakovės F. Š. išdėstytus teiginius bei paskleistas žinias: 1) 2023  m.  gegužės 5 d. pranešime Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai (toliau – VTAT): „vaikas nevedamas į darželį, mama jį muša, girdimi iš buto riksmai, keikiasi ant vaiko, vaikas nevedamas į lauką“; 2) 2023 m. spalio 26 d. pranešime VTAT: „mažametis be sustojimo verkia per visą dieną. Mama nedirba, nuolat barasi su vaiko močiute. Vaikas į darželį nevedamas. Dėl nuolatinio mažamečio verksmo skundžiasi kaimynai“; 3) 2023 m. gruodžio 18 d. pranešime VTAT: „turiu kaimynę V., gyv. (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini). Du kartus kviečiau iš jūsų specialistus, nes vaikas labai dažnai klykia verkia nesavu balsu. Į darželį jis nevedamas, nes mama miega iki pietų. Vaikas savaitėm sėdi namie ir klausosi kaip necenzūriniais žodžiais ji kolioja savo motiną, tada vaikas pradeda klykti, verkti su isterijom. Jai apie (duomenys neskelbtini) metų, ji niekada nedirbus, gulėjus psichiatrinėje ligoninėje, ištisai vartoja psichotropines medžiagas. Jeigu galima patikrinkite jos sveikatos būklę, ten vaikui nesaugu. Tai jau nevaldoma. Net jos motina kolioja mane gatvėje. Po treniruočių grįžtame sutemus, o kaimynė agresyvi“; 4) 2024 m. sausio 22 d. pranešime VTAT: „Noriu kreiptis į Jus, nes neįmanoma jau klausyt ir žiūrėt kaip (duomenys neskelbtini) metų berniuką drasko V. K. ir jos mama. (duomenys neskelbtini). Jau (duomenys neskelbtini) metai girdime koliojimus rėmimas. Jos mama ją parsivežė iš JK, kai ji pagimdė „ten ji gaudavo pašalpas kaip psichiškai nesveika“. Pirmais metais nekreipėm dėmesio, nes gal depresija gal vaikutis neramus antrais irgi ir trečiaisiais, niekas nenori kištis, nes jos agresyvios. Iškviečiau (duomenys neskelbtini) vaikų teises „viskas turbūt gerai“ po savaitės tas pat jos pjaunasi vaikas klykia. Policija pasakei nėra įkalčių, pradėjau įrašinėt, įrašai baisūs. Kodėl jų nereikia nei vaikų teisėm nei policijai nežinau. Kreipiuosi į Jus gaila vaiko ir mes turim klausytis keiksmažodžius klykimu daužymosi. Ji niekada nedirbus (duomenys neskelbtini) metų miega iki pietų vaiko į darželį neveda. Vaikiukas sėdi prirūkytuose namuose jos abi rūko keiksmažodžius jau nešneka“; 5) 2024 m. vasario 12  d. pranešime VTAT: „Gaila, bet turiu kreiptis dar kartą į Jus, dėl (duomenys neskelbtini) V. K. sūnaus ‘(duomenys neskelbtini)‘. Mes gyvename bute, tikrai jau negalim tylėti kaip ji su savo mama koliojasi ir kankina tą berniuką. Kadangi iškviečiau vaikų teises tai buvau nusiųsta pas psichiatrą. Jai daviau išklausyti kaip berniukas šaukia ji pasakė BAISU. Policija išklausė kaimynę iš (duomenys neskelbtini) buto jos geriausios draugės, o (duomenys neskelbtini) bute gyvena tos K. močiutė, kitos kaimynės net bijo ką nors sakyti. Vaikų teisėm jos pasakiusi kad vaikas rėkia nes nenori gert vaistų, meluoja per akis, taip dėl vaistų neklykiama. Kodėl jos nesiunčia pasitikrinti į narkotinių ar pas psichiatrą jei moteris (duomenys neskelbtini) metų nei dienos nedirbu vien tai jau nėra normalu. Gal jos „sponsorius labai įtakingas?“. Aš toliau įrašinėju ir geriu vaistus kur kreiptis neaišku“; 6) atsakovės viešame Facebook įraše: „Norite eiti dirbti ir negaunate vietos darželyje? V. v. jau 2 metai kaip užima vieta geriausiam (duomenys neskelbtini) darželyje. Vaikas sėdi prirūkytuose namuose „jos rūko abidvi“ keikiasi. Įdomu kaip su psichotropinėm medžiagom?-man tai aišku. Tai kur ta graži saugi vaikystė“; 7) atsakovės viešame Facebook įraše: „V.-V. „prokurorė“ visiem mano draugam ir pažystamiem rašo kad aš nuteista 3mis straipsniais nors pati (duomenys neskelbtini) m niekada nedirbus muša savo vaiką visus kolioja“ – ir įpareigoti atsakovę šias paskleistas žinias paneigti.

1.2.       Įpareigoti atsakovę F. Š. pašalinti ieškovės V. K. teisę į privatų gyvenimą pažeidžiantį 2023 m. gruodžio 31 d. socialiniame tinkle „Facebook“ atsakovės F. Š. asmeninėje paskyroje bei asmeninės paskyros „Reels“ skiltyje paskelbtą vaizdo įrašą.

1.3.       Priteisti iš atsakovės F. Š. ieškovei V. K. 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

1.4.       Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad augina sūnų A. K., gim. (duomenys neskelbtini) kurį ji augino kartu su savo motina V. K., adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau nuo 2023 m. gegužės mėn. kaimynė F. Š. ieškovės atžvilgiu pradėjo skleisti melagingas, garbę bei orumą žeminančias žinias, negana to ir privatumą pažeidžiančius vaizdo įrašus socialiniuose tinkluose, tuo pagrindu, kad esą ieškovė smurtaujanti prieš sūnų, negalinti užtikrinti vaikui tinkamos priežiūros, be to ji nuolat rašo skundus į vaiko teisių apsaugos tarnybą ir kitas valstybines institucijas, kurios yra priverstos daryti patikrinimus, taip pat filmuoja ieškovę, jos motiną bei sūnų be sutikimo, viešina šiuos vaizdo įrašus su žeminančiais bei melagingais komentarais socialiniuose tinkluose. Nei vienas atsakovės rašytas skundas nepasitvirtino, vaiko teisių apsaugos tarnyba nei karto nenustatė vaiko apsaugos poreikio ar, kad prieš vaiką būtų panaudotas smurtas, jokių vaiko teisių pažeidimų nenustatė. Atsakovė kreipėsi į valstybės institucijas siekdama ne gauti ar pateikti pagrįstą objektyviais duomenimis informaciją, o tiesiogiai pažeisti ieškovės V. K. garbę ir orumą. Visų pirma, atsakovė pranešimuose piktybiškai skleidžia tikrovės neatitinkančias žinias apie smurtą prieš sūnų bei jo girdimą verksmą ar riksmus („mama jį muša“, „kankina tą berniuką“, „neįmanoma jau klausyt ir žiūrėt kaip (duomenys neskelbtini) metų berniuką drasko V. K.“, „vaikas labai dažnai klykia verkia nesavu balsu“ ir kt.), apie vaiko nepriežiūrą bei jo nevedimą į darželį. Šias aplinkybes VTAT paneigė visose vaiko vertinimo anketų išvadose. Taip pat ieškovė nurodo, kad dėl atsakovės terorizuojančio bei piktybinio pobūdžio, melagingos informacijos skleidimo jau tris kartus buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena. Pirmasis ieškovės pareiškimas dėl atsakovės elgesio (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato registruotas 2023 m. birželio 1 d., ko pasėkoje atsakovė policijos pareigūnų buvo įspėta ir supažindinta su galimais teisiniais padariniais dėl savo netinkamo elgesio pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnį (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas) ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnį (terorizavimas). Ieškovė pateikė ir pakartotinį pareiškimą, kurio pagrindu (duomenys neskelbtini) policijos komisariato veiklos skyriuje pradėta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 75 straipsnio 3 dalyje, teisena, o ieškovė pripažinta nukentėjusiąja. 2023 m. gruodžio 15 d. atsakovei pagal ANK 75 straipsnio 3 dalį buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir paskirta bauda už tai, kad 202 m. gegužės 5 d. ir 2023 m. spalio 26 d. atsakovė suteikė žinomai melagingą informaciją apie būtinumą ginti nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus VTAT. (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini)policijos komisariate yra nagrinėjamas trečiasis ieškovės pareiškimas dėl atsakovės pakartotinai suteiktos žinomai melagingos informacijos VTAT apie būtinumą ginti sūnaus teises. 2024 m. sausio 3 d. (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato nutarimu nustačius, kad tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad atsakovės padaryta moralinė žala, ieškovė ir šioje administracinio nusižengimo byloje yra pripažinta nukentėjusiąja. Be nurodytų pakartotinių pranešimų institucijoms, atsakovė savo asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „F. Š.“, viešai visiems vartotojams prieinamais įrašais (vieną iš jų jau yra matę beveik 700 vartotojų ir šis skaičius vis auga) viešina ieškovės privatumą pažeidžiančius vaizdo įrašus, kuriais dalinantis atsakovė kartu skelbia ieškovės garbę ir orumą žeminančius komentarus. Ieškovė pateikė teismui du vaizdo įrašus, paviešintus atsakovės „Facebook“ paskyroje, kuriuose be leidimo filmuojama ieškovė, jos motina ir sūnus. Pirmasis įrašas paskelbtas kartu su užrašu „kol neišsikviesiu televizijos niekas nieko nesiruošia daryti“, kuriame atsakovė pasiruošusi laukia ieškovės išeinančios iš namų kartu su sūnumi. Sekančiame įraše, paviešintame atsakovės „Facebook“ paskyroje, atsakovė be leidimo filmuoja ieškovę kartu su sūnumi prie jų buto durų. Šis vaizdo įrašas nuo 2023 m. gruodžio 31 d. yra padarytas viešu, jį jau matė beveik 1 100 „Facebook“ vartotojų, šiam skaičiui vis augant. Dėl šio vaizdo įrašo VTAT 2024  m. vasario 19 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje nustatė ir ieškovės sūnaus, nepilnamečio vaiko, teisių pažeidimą, anketos 27 punkte nurodant: „vaikas patyrė ir (ar) patiria bet kokios formos smurtą ar kitus vaiko teisių pažeidimus ne iš vaiko atstovų pagal įstatymą (mama nurodė, kad kaimynė jos vaiko atvaizdą kelia į socialinius tinklus)“ bei tos pačios anketos 30 punkte nurodant: „pažeista vaiko teisė į asmens duomenų apsaugą, kai šią teisę pažeidžia ne atstovai pagal įstatymą“. Ieškovė jai padarytą neturtinę žalą vertina 8 000 Eur. Ši neturtinė žala apskaičiuota atsižvelgiant į ieškovės patirtą stresą, nerimą, emocinius, psichologinius išgyvenimus ir dėl to atsiradusias rimtas sveikatos – psichologines problemas. Dėl atsakovės nepagrįstų skundimų institucijoms, ieškovė pastoviai išgyveno stresą, taip pat patyrė nuolatines laiko sąnaudas – turėjo pastoviai važinėti po įstaigas ir aiškintis VTAT specialistams, nežinomybėje laukti specialistų netikėtų patikrinimų namuose, dėl atsakovės elgesio buvo priversta kelis kartus kreiptis į policiją, kas taip pat kėlė daug streso ir laiko sąnaudų. Ieškovė iki šiol išgyvena baimę būti eilinį kartą apšmeižta institucijų, kaimynų, įstaigų specialistų akyse – išgyvena stiprius gėdos jausmus prieš kaimynus, sūnaus gydytojus medicinos įstaigose, sūnaus darželio auklėtojas ir kitus tėvus, nes apie paskleistas melagingas žinias pastoviai vaikšto gandai, apie smurtą prieš sūnų kaltinimus visi žino ir kalba. Dėl kaimynės elgesio ieškovė nebenori gyventi pas mamą, dėl ko vis rečiau matosi su mama, o sūnus su močiute, lankymasis ir gyvenimas, adresu (duomenys neskelbtini), iki šiol kelia didelį stresą ir nuolatinį baimės jausmą.

3.       Atsakovė F. Š. prašė patikslintą ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad jos ir ieškovės sienos siejasi, todėl neįmanoma negirdėti ir apsikęsti nuolatinių ieškovės rėkimo ir šaukimo ant vaiko. Šią visą situaciją nuolat girdi ir atsakovės anūkės U. Š. ir U. Š., jos gyvena su atsakove, kurios bijo būti vienos namie dėl ieškovės rėkimo, „koliojimosi“ ir jos vaiko verkimo, prašo atsakovės padėti ieškovės vaikui, apginti jį kažkaip. Be to, atsakovė yra įsitikinusi, kad pranešimai apie galimus pažeidimus vaiko atžvilgiu tarnyboms, seimo kontrolieriui, ir kitas valstybines institucijas negali būti laikomas paskleistais duomenimis, žeminančius garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės. Atsakovė taip pat nurodo, kad tik po atsakovės pranešimų tarnyboms, apie galimai nederamus veiksmus vaiko atžvilgiu, ieškovė visai neseniai pradėjo leisti vaiką į darželį. Po šios bylos užvedimo teisme, ieškovės elgesys dar tik paaštrėjo savo vaiko atžvilgiu ir toliau girdisi riksmai, šaukimai ant vaiko, necenzūrinių žodžių kruša ir visa tai nuolat girdi atsakovės anūkės, kurios gyvena kartu su ja ir yra įbaugintos ieškovės elgesiu, ieškovės riksmais ir nuolatiniu vaiko verkimu.

4.       Trečiasis asmuo VTAT prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad 2023-2024 metais 4 kartus (pagal du anoniminius ir du atsakovės pranešimus) buvo atlikti ieškovės sūnaus vaiko situacijos vertinimai ir vaiko teisių pažeidimų nebuvo nustatyta. Dėl pažeidžiamų ieškovės vaiko teisių atsakovė elektroniniu laišku 2024 m. sausio 22 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos kanceliarijos asmenų aptarnavimo skyrių, kuris atsakovės pranešimą persiuntė (duomenys neskelbtini) miesto vaiko teisių apsaugos skyriui. Atsakovė yra bausta pagal ANK 73 straipsnio 3 dalį. Ieškovė patyrė atsakovės nepagrįstą kišimąsi į jos privatų gyvenimą, todėl ieškovė patyrė nebūtiną valstybinių institucijų kišimąsi į jos šeimos gyvenimą ir tai turėjo galimai neigiamos įtakos ne tik ieškovei, bet ir jos mažamečiui sūnui, todėl ieškovės ieškinys pagrįstas ir pateiktas ginant ne tik savo, bet ir sūnaus interesus.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2025 m. gegužės 19 d. sprendimu patiklsintą ieškinį patenkino iš dalies:

1.1.       pripažino tikrovės neatitinkančiais ir pažeidžiančiais ieškovės garbę ir orumą atsakovės išdėstytus teiginius bei paskleistas žinias: 1) 2023 m. gegužės 5 d. pranešime VTAT: „vaikas nevedamas į darželį, mama jį muša, girdimi iš buto riksmai, keikiasi ant vaiko, vaikas nevedamas į lauką“; 2) 2023 m. spalio 26 d. pranešime VTAT: „mažametis be sustojimo verkia per visą dieną. Mama nedirba, nuolat barasi su vaiko močiute. Vaikas į darželį nevedamas. Dėl nuolatinio mažamečio verksmo skundžiasi kaimynai“; 3) 2023 m. gruodžio 18 d. pranešime VTAT: „turiu kaimynę V., gyv. (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini). Du kartus kviečiau iš jūsų specialistus, nes vaikas labai dažnai klykia verkia nesavu balsu. Į darželį jis nevedamas, nes mama miega iki pietų. Vaikas savaitėm sėdi namie ir klausosi kaip necenzūriniais žodžiais ji kolioja savo motiną, tada vaikas pradeda klykti, verkti su isterijom. Jai apie (duomenys neskelbtini) metų, ji niekada nedirbus, gulėjus psichiatrinėje ligoninėje, ištisai vartoja psichotropines medžiagas. Jeigu galima patikrinkite jos sveikatos būklę, ten vaikui nesaugu. Tai jau nevaldoma. Net jos motina kolioja mane gatvėje. Po treniruočių grįžtame sutemus, o kaimynė agresyvi“; 4) 2024 m. sausio 22 d. pranešime VTAT: „Noriu kreiptis į Jus, nes neįmanoma jau klausyt ir žiūrėt kaip (duomenys neskelbtini) metų berniuką drasko V. K. ir jos mama. (duomenys neskelbtini). Jau (duomenys neskelbtini) metai girdime koliojimus rėmimas. Jos mama ją parsivežė iš JK, kai ji pagimdė „ten ji gaudavo pašalpas kaip psichiškai nesveika“. Pirmais metais nekreipėm dėmesio, nes gal depresija gal vaikutis neramus antrais irgi ir trečiaisiais, niekas nenori kištis, nes jos agresyvios. Iškviečiau (duomenys neskelbtini) vaikų teises „viskas turbūt gerai“ po savaitės tas pat jos pjaunasi vaikas klykia. Policija pasakei nėra įkalčių, pradėjau įrašinėt, įrašai baisūs. Kodėl jų nereikia nei vaikų teisėm nei policijai nežinau. Kreipiuosi į Jus gaila vaiko ir mes turim klausytis keiksmažodžius klykimu daužymosi. Ji niekada nedirbus (duomenys neskelbtini) metų miega iki pietų vaiko į darželį neveda. Vaikiukas sėdi prirūkytuose namuose jos abi rūko keiksmažodžius jau nešneka“; 5) 2024 m. vasario 12 d. pranešime VTAT: „Gaila, bet turiu kreiptis dar kartą į Jus, dėl (duomenys neskelbtini) V. K. sūnaus ‘(duomenys neskelbtini)‘. Mes gyvename bute, tikrai jau negalim tylėti kaip ji su savo mama koliojasi ir kankina tą berniuką. Kadangi iškviečiau vaikų teises tai buvau nusiųsta pas psichiatrą. Jai daviau išklausyti kaip berniukas šaukia ji pasakė BAISU. Policija išklausė kaimynę iš (duomenys neskelbtini) buto jos geriausios draugės, o (duomenys neskelbtini) bute gyvena tos K. močiutė, kitos kaimynės net bijo ką nors sakyti. Vaikų teisėm jos pasakiusi kad vaikas rėkia nes nenori gert vaistų, meluoja per akis, taip dėl vaistų neklykiama. Kodėl jos nesiunčia pasitikrinti į narkotinių ar pas psichiatrą jei moteris (duomenys neskelbtini) metų nei dienos nedirbu vien tai jau nėra normalu. Gal jos „sponsorius labai įtakingas?“. Aš toliau įrašinėju ir geriu vaistus kur kreiptis neaišku“; 6) atsakovės viešame Facebook įraše: „Norite eiti dirbti ir negaunate vietos darželyje? V. v. jau 2 metai kaip užima vieta geriausiam (duomenys neskelbtini) darželyje. Vaikas sėdi prirūkytuose namuose „jos rūko abidvi“ keikiasi. Įdomu kaip su psichotropinėm medžiagom?-man tai aišku. Tai kur ta graži saugi vaikystė“; 7) atsakovės viešame Facebook įraše: „V.-V. „prokurorė“ visiem mano draugam ir pažystamiem rašo kad aš nuteista 3mis straipsniais nors pati (duomenys neskelbtini) m niekada nedirbus muša savo vaiką visus kolioja“;

1.2.       įpareigojo atsakovę per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos paneigti atsakovės VTAT išdėstytus tikrovės neatitinkančius ir pažeidžiančius ieškovės V. K. garbę ir orumą teiginius bei paskleistas žinias - tuo būdu, kuriuo atsakovė juos paskleidė, t. y. atsakovei pateikiant pranešimą(-us) VTAT;

1.3.       įpareigojo atsakovę per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos paneigti atsakovės viešame Facebook profilyje paskelbtuose įrašuose išdėstytus tikrovės neatitinkančius ir pažeidžiančius ieškovės V. K. garbę ir orumą teiginius bei paskleistas žinias: 6) „Norite eiti dirbti ir negaunate vietos darželyje? V. v. jau 2 metai kaip užima vieta geriausiam (duomenys neskelbtini) darželyje. Vaikas sėdi prirūkytuose namuose „jos rūko abidvi“ keikiasi. Įdomu kaip su psichotropinėm medžiagom?-man tai aišku“. Tai kur ta graži saugi vaikystė“; 7) „V.-v. „prokurore“ visiem mano draugam ir pažystamiem rašo kad aš nuteista 3mis straipsniais Nors pati (duomenys neskelbtini) m niekada nedirbus muša savo vaiką visus kolioja“, tuo būdu, kuriuo atsakovė juos paskleidė, t. y. atsakovei paneigiančią informaciją paskelbiant atsakovės viešame „Facebook“ profilyje, išlaikant viešai prieinamą 30 kalendorinių dienų;

1.4.       įpareigojo atsakovę F. Š. pašalinti ieškovės teisę į privatų gyvenimą pažeidžiantį 2023 m. gruodžio 31 d. socialiniame tinkle „Facebook“ atsakovės F. Š. asmeninėje paskyroje bei asmeninės paskyros „Reels“ skiltyje paskelbtą vaizdo įrašą;

1.5.       priteisė ieškovei iš atsakovės 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 336 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6.       Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmetė; pritaikė sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemonę – atsakovei per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius teismo įpareigojimų dėl jos paskleistų tikrovės neatitinkančių bei ieškovės garbę ir orumą žeminančių duomenų paneigimo, priteisti ieškovei iš atsakovės po 10 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo toje dalyje neįvykdymo dieną; išaiškino šalims, kad įrodymus, patvirtinančius, jog atsakovė paneigė jos paskleistus tikrovės neatitinkančius bei ieškovės garbę ir orumą žeminančius duomenis tuo būdu, kuriuo jie buvo paskleisti, teismui nedelsdama turi pateikti atsakovė.

7.       Teismas nustatė, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 5 d. iki 2024 m. vasario 12 d. VTAT (duomenys neskelbtini) miesto vaiko teisių apsaugos skyriui teikė pranešimus apie tai, kad ieškovė galimai turi psichinių sutrikimų, savo mažamečio sūnaus neveda į lauką ir į darželį, muša, iš jos buto girdimi riksmai, mažametis sūnus nuolat verkia, rėkia ir klykia, ieškovė sūnaus atžvilgiu vartoja fizinį bei psichologinį smurtą, vartoja necenzūrinius žodžius, dėl nuolatinio mažamečio verksmo skundžiasi kaimynai. VTAT (duomenys neskelbtini) skyrius, atlikęs tyrimus kiekvieno pranešimo atveju, taip pat Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierė, atlikusi tyrimą pagal atsakovės skundą, jokių galimų vaiko teisių pažeidimų nenustatė, atsakovės pranešimuose nurodyti skundai nepasitvirtino. Vaiko teisių apsaugos specialistai, kiekvieną kartą aplankę ieškovės šeimą, apžiūrėjo gyvenamosios vietos aplinką, nustatė, kad vaikas visada tvarkingais, švariais drabužiais, namuose tvarkinga, fizinio smurto žymių nepastebėta. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierės pažymoje konstatuota, kad ieškovė tinkamai įgyvendina tėvų valdžią savo sūnaus atžvilgiu. Už atsakovės pranešimuose nurodytą melagingą informaciją, atsakovei buvo paskirta ir administracinė nuobauda pagal ANK 75 straipsnio 3 dalį. Duomenų, kad be atsakovės, dėl ieškovės šeimos skųstųsi kiti kaimynai, byloje nebuvo nustatyta.

8.       Teismas akcentavo, kad iš bylos rašytinių duomenų bei liudytojų paaiškinimų matyti, jog ieškovė charakterizuojama, kaip moteris, kuri rūpinasi savo vaiku, jos atžvilgiu nebuvo išsakyta jokių nusiskundimų, tuo tarpu atsakovė įvardijama, kaip konfliktiška asmenybė ir dėl kitų kaimynų rašanti skundus dėl neva jų daromų pažeidimų. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės sūnus kartais verkdavo, rėkdavo, kaip nurodė ieškovė, vaikas susinervuodavo kažko negavęs ir pan., kas yra visiškai normalu tokio amžiaus vaiko raidai. Vaikas taip pat buvo nevedamas į ugdymo įstaigą dėl sveikatos problemų, ligų. O dėl visų kitų atsakovės praneštų duomenų – jog vaikas yra mušamas, kad prieš jį vartojamas psichologinis smurtas, ieškovė nuolatos vartoja necenzūrinius žodžius, rėkia, byloje nėra nei vieno objektyvaus įrodymo šiems duomenims patvirtinti. Tokių esant nenustatė ir vaiko teisių apsaugos specialistai.

9.       Teismas taip pat nurodė, kad 2024 m. gruodžio 6 d. Kauno apygardos teismo įsiteisėjusia nutartimi (administracinio nusižengimo byloje) konstatuota, jog atsakovė, neabejotinai žinodama ir prevencinio pokalbio metu būdama įspėta už tokio pobūdžio tolimesnį elgesį galinčias kilti teisines pasekmes, toliau rinkosi teikti institucijoms žinomai melagingus pranešimus apie ieškovę ir jos elgesį su sūnumi. Taigi, įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo nutartimi konstatuota, jog atsakovės paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Aktualu yra ir tai, kad šiuo atveju melagingos informacijos teikimas buvo ne vienkartinis atvejis, dėl kurio galėtų būti sąžiningai suklysta, tačiau tyčinis ir sistemingas veiksmas, tokio pobūdžio pranešimai buvo teikti net septynis kartus. Teismas, įvertinęs atsakovės paskleistos informacijos pobūdį, tyčinius ir sistemingus veiksmus, informacijos skleidimą viešame Facebook socialiniame tinkle, padarė išvadą, kad tokio pobūdžio atsakovės paskleista informacija apie ieškovę formuoja šiuos pranešimus / įrašus perskaičiusiems / peržiūrėjusiems asmenims neigiamą nuomonę apie ieškovę ir jos elgesį.

10.       Teismas vertino, kad atsakovė, paskleidusi melagingus pranešimus apie ieškovę ir jos nepilnametį sūnų, piktnaudžiavo informacijos laisve ir negerbė ieškovės teisių, pažemino jos garbę ir orumą, elgėsi neetiškai, pažeisdama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą. Paskleistuose pranešimuose įrašuose atsakovės išdėstyti teiginiai ir paskleistos žinios apie ieškovę, tiek įstatymų, tiek moralės ir paprotinių normų laikymosi požiūriu, pažeidė ieškovės garbę, orumą, gerą vardą, suponavo neigiamas kitų asmenų nuostatas ieškovės atžvilgiu, pažeidė ieškovės teisę į privatų gyvenimą. Byloje įrodyta, kad informacija buvo paskleista tretiesiems asmenimis – atsakovė nuolat rašė skundus institucijoms, filmavo ieškovę, jos motiną bei sūnų be jų sutikimo, paviešino šiuos vaido įrašus savo viešoje Facebook paskyroje, su žeminančiais komentarais, šiuos veiksmus darė tyčia ir nuolatos. Byloje taip pat nenustatyta, jog ieškovė eitų pareigas, dėl kurių tretiesiems asmenims būtų suinteresuotumas žinoti jos asmeninius duomenis. Nors atsakovė teigė, kad šiuos duomenis paviešino įgyvendindama savo pareigą pranešti apie galimą vaiko teisių pažeidimą, tačiau byloje nesant jokių duomenų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, bei atsižvelgus į pranešimų kiekį, nuolatinumą, kontekstą, kuriame ieškovę įžeidžiantys teiginiai buvo paskleisti, teismas sprendė, jog yra pagrindas pripažinti, kad buvo pažeista ieškovės garbė ir orumas. Aplinkybė, jog maža dalis minėtuose pranešimuose nurodytos informacijos – dėl vaiko verkimo ir nevedimo į darželį, buvo tiesa, tačiau nesudaranti vaiko teisių pažeidimo dalyko, nesudarė pagrindo teigti, kad atsakovė turėjo teisę šią informaciją skleisti jos pasirinktu neetišku, žeminančiu būdu. Atsakovės paskleisti duomenys, įvertinus juose vartojamą leksiką, laikytini siekiančiais įžeisti, pažeminti, taigi pripažintini neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovės garbę bei orumą.

11.       Teismas, nustatęs ieškovės garbės ir orumo, bei teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą pažeidimo faktų visumą – žinių paskleidimo faktą, faktą, kad žinios yra apie ieškovę, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir faktą, kad žinios žemina ieškovės garbę ir orumą (CK 2.24 straipsnis), bei paskleista informacija yra apie ieškovės privatų gyvenimą, be jos sutikimo, nesant teisėto visuomenės intereso (CK 2.23 straipsnis), sprendė, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės pirmus du patikslinto ieškinio reikalavimus visiškai. Kadangi paskleistos žinios neatitinka tikrovės bei žemina ieškovės garbę ir orumą, jos turi būti paneigtos atitinkamai pagal jų paskleidimo būdą (CK 2.24 straipsnio 1 dalis). Nors ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nesuformulavo reikalavimo kaip ir kur konkrečiai turi būti vykdomas paneigimas, tačiau teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčas yra susijęs ir su nepilnamečio vaiko teisėtais interesais, įpareigojo atsakovę per teismo nustatytą 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paneigti paskleistus tikrovės neatitinkančius bei ieškovės garbę ir orumą žeminančius duomenis tuo būdu, kuriuo jie buvo paskleisti, t. y. atsakovei pateikiant pranešimą(-us) VTAT ir paskelbiant atsakovės viešame Facebook profilyje paneigiančią informaciją dėl atsakovės apie ieškovę paskleistų tikrovės neatitinkančių bei ieškovės garbę ir orumą žeminančių duomenų. Įrodymai, kad atsakovė paneigė jos paskleistus tikrovės neatitinkančius bei ieškovės garbę ir orumą žeminančius duomenis tuo būdu, kuriuo jie buvo paskleisti, nedelsiant turi būti pateikti teismui.

12.       Teismas sutiko su ieškove, kad be ieškovės sutikimo socialiniame tinkle „Facebook“ atsakovės skelbiami vaizdo įrašai, kuriuose filmuojama ieškovė, jos mama bei sūnus, viešinami kartu su ieškovę žeminančiais komentarais, neabejotinai pažeidžia ieškovės bei jos sūnaus teisę į žmogaus privatų gyvenimą, taip pat teisę į asmens duomenų apsaugą, ką 2024 m. vasario 19 d. vaiko vertinimo anketoje pažymėjo ir VTAT specialistai, todėl 2023 m. gruodžio 31 d. socialiniame tinkle „Facebook“ atsakovės asmeninėje paskyroje bei asmeninės paskyros „Reels“ skiltyje paskelbtas vaizdo įrašas, neabejotinai privalo būti pašalintas, todėl patenkintas ir šis ieškovės reikalavimas.

13.       Teismas vertino, kad byloje nustatytos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti: 1) ieškovė patyrė neturtinę žalą (patyrė dvasinių išgyvenimų, streso, nerimo, gėdos jausmą, kilo psichologinių problemų, turėjo persikelti į kitą gyvenamąją vietą, sumažėjo ieškovės vaiko bendravimas su močiute ir kt.); 2) atsakovė veikė neteisėtai – pažeidė ieškovės garbę ir orumą, teisę į privatų gyvenimą; 3) egzistuoja priežastinis ryšys tarp kilusios žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų – jei atsakovė nebūtų nuolat, sistemingai, tyčia skleidusi žeminančių duomenų apie ieškovę, ieškovė nebūtų patyrusi žalos; 4) atsakovės kaltė nustatyta įsiteisėjusia apygardos teismo nutartimi, atsakovė jokiais įrodymais jos nepaneigė. Teismas vertino, kad dėl ieškovei atsiradusių padarinių 1 000 Eur neturtinė žala iš atsakovės yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą ieškovės skriaudą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies. Priteistina suma šiuo konkrečiu atveju yra proporcinga atsakovės padarytam teisės pažeidimui, tokia suma nelaikytina ieškovės uždarbiavimu iš susidariusios situacijos, o atsakovę turėtų atgrasyti nuo teisei prieštaraujančio elgesio ieškovės ar kitų asmenų atžvilgiu.

14.       Teismas nustatė, kad ieškovė byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 508,00 Eur žyminį mokestį ir 4 828 Eur už advokatės teisinę pagalbą (konsultacija, ieškinio, dubliko parengimas, rašytinių paaiškinimų rengimas, atstovavimas teismo posėdyje), iš viso 5 336 Eur. Atsakovė byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas – 2 950 Eur už advokato teisinę pagalbą (konsultacija dėl ieškinio ir bylos, atsiliepimų surašymas, tripliko surašymas, atstovavimas teismo posėdyje). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovės pirmieji du patikslinto ieškinio reikalavimai tenkinti visiškai, o trečiasis reikalavimas tenkinamas tik iš dalies, laikė, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 71 procentu, Proporcingai patenkintiems reikalavimams (patenkinus patikslintą ieškinį 71 procentu), ieškovei iš atsakovės turėtų būti priteisti 71 procentas jos patirtų bylinėjimosi išlaidų – t. y. 3 788,56 Eur (5 336 Eur x 71 procentas), o atsakovei iš ieškovės – atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai atmestų reikalavimų daliai t. y. 855,50 Eur (2 950 Eur x 29 procentai). Teismas vertino, kad tai lemtų neproporcingą ieškovės teisės į teisminę gynybą suvaržymą, nes padengus dalį atsakovės patirtų atstovavimo išlaidų, ieškovė prarastų beveik visą jai priteistą kompensaciją.

15.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pirmieji ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimai patenkinti visiškai, kad ieškovė turi teisę į kompensaciją dėl patirtos neturtinės žalos, į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 4 dalyje nustatytą galimybę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, EŽTT praktiką, siekį užtikrinti ieškovės teisę į kompensaciją dėl patirtos neturtinės žalos, nesuvaržyti ir nepažeisti ieškovės teisės į teisminę gynybą, sprendė, jog yra pagrindas bylinėjimosi išlaidų tarp ieškovės ir atsakovės neskirstyti pagal tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį. Ieškovės prašomos priteisti iš atsakovės išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio pagal Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl, įvertinęs bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų apimtį, specialių žinių reikalingumą, šalių elgesį proceso metu bei proceso trukmę, teismas sprendė, kad jos yra pagrįstos ir protingo dydžio, todėl visos priteistos ieškovei iš atsakovės.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16.       Apeliaciniu skundu atsakovė F. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus ir juos neteisingai aprašė. Teismo posėdžio metu pati ieškovė patvirtino, kad vartoja psichotropines medžiagas, todėl atsakovė ne be pagrindo teigė, jog ieškovė vartojanti narkotines medžiagas, nes ieškovė būdavo apsvaigusi. Ieškovė patvirtino, kad jos motina susipešė su atsakove gatvėje. 

1.2.       Byloje yra pateikta antstolio 2024 m. rugpjūčio mėn. 2 d. Nr. 0137/24/15 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas su diskais, kuriuose girdisi vaiko riksmas, klyksmas, suaugusių žmonių šaukimas. Iš teismo posėdžio metu ieškovės pateiktų atsakymų dėl ieškinio reikalavimų matyti, kad atsakovei kartu negyvenant, nežinant ieškovės aplinkos, nes pati ieškovė nurodė, jog niekada nėra įsileidusi atsakovės į butą, kuriame gyveno kartu su savo motina, atsakovė turėjo pagrindą įtarti ir galvoti, jog vaiko atžvilgiu yra smurtaujama, tiek fiziškai, tiek psichologiškai, nes pati ieškovė nurodė, kad vaikas klykia, rėkia ir tai gali trukti 10-12 min. be perstojo. Ieškovės motina yra beveik kurčia, negirdi ir ieškovė norėdama susikalbėti su motina turi garsiai rėkti, o tuo metu prisideda ir vaiko klyksmas 10-12 min. galima tik įsivaizduoti, kokie vaizdiniai turėjo kilti atsakovei šitame klyksmų, riksmų ir keiksmažodžių kontekste.

1.3.       Atsakovės ir ieškovės sienos siejasi, todėl neįmanoma negirdėti ir apsikęsti nuolatinių ieškovės rėkimo ir šaukimo ant vaiko. Šią visą situaciją nuolat girdi ir atsakovės anūkės, jos gyvena su atsakove, kurios bijo būti vienos namie dėl ieškovės rėkimo, koliojimosi ir jos vaiko verkimo, prašo atsakovės padėti ieškovės vaikui, apginti jį kažkaip. Keista, tačiau vaikų teisių tarnyba, niekada nepaklausė atsakovės anūkių apie šias aplinkybes. Atsakovė įsitikinusi, kad pranešimai apie galimus pažeidimus vaiko atžvilgiu tarnyboms, seimo kontrolieriui ir kitas valstybines institucijas negali būti laikomi paskleistais duomenimis, žeminančius garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės.

1.4.       Visas aplinkybes teismo posėdyje patvirtino liudytojai, kurie paaiškino, kad išties vaikas dažnai verkia, klykia, bute gyvenantys trys suaugę asmenys rūkantys, todėl ir butas yra prirūkytas, patvirtino kad kaimynai girdi kaip koliojasi ir keikiasi, ieškovės motina ir ieškovė patvirtino, kad ieškovė gydėsi ir gydosi dėl psichinės ligos, kad vartojo psichotropinius vaistus (nuo kurių matomai ir būdavo apsvaigusi), pati ieškovė patvirtino, kad vaiko neleido aptariamuoju metu į vaikų darželį, ieškovė patvirtino, kad aptariamuoju laiku nedirbo.

1.5.       Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kadangi ieškovės reikalavimai ir nurodytos aplinkybės nepasitvirtino ištyrus įrodymus šioje byloje. Teismas neteisingai vertino ne tik byloje apklaustų šalių įrodymus, bet ir neteisingai paskirstė bylinėjimosi patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismas be jokio pagrindo priteisė iš atsakovės 5 336 Eur bylinėjimosi išlaidų.

17.       Ieškovė V. K. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.       VTAT Kauno skyrius, atlikęs tyrimus kiekvieno pranešimo atveju, taip pat Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierė, atlikusi tyrimą pagal atsakovės skundą, jokių galimų vaiko teisių pažeidimų nenustatė, pranešimuose nurodyti skundai nei vieną sykį nepasitvirtino. VTAT specialistai, kiekvienu kartu aplankę ieškovės šeimą, apžiūrėjo gyvenamosios vietos aplinką, nustatė, kad vaikas visada tvarkingais, švariais drabužiais, namuose tvarkinga, fizinio smurto žymių nepastebėta. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierės pažymoje konstatuota, kad ieškovė tinkamai įgyvendina tėvų valdžią savo sūnaus atžvilgiu, ko pasėkoje tyčia paskleidus pranešimuose nurodytą melagingą informaciją, atsakovei buvo pagrįstai paskirta ir administracinė nuobauda pagal ANK 75 straipsnio 3 dalį.

2.2.       Atsakovės apeliacinio skundo motyvai, kad liudytojai patvirtino vaiko verksmo ar keiksmažodžių ieškovei kalbant su motina faktą, yra ištraukti iš konteksto, turi būti vertinami kritiškai bei visame liudytojų parodymų kontekste.

2.3.       Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo abejoti, jog atsakovės skelbtose žiniose – tiek pranešimuose VTAT, tiek „Facebook“ paskyroje esantys pasisakymai ir informacija apie ieškovę, vertinant pagal teisės normas ir moralinius standartus, pažeidė ieškovės orumą, reputaciją ir gerą vardą, sukėlė aplinkinių neigiamą požiūrį į ją ir pažeidė jos teisę į privatų gyvenimą. Pati atsakovė neginčija, jog šie duomenys buvo paviešinti tretiesiems asmenims – atsakovė nuolat teikė skundus įvairioms institucijoms, be leidimo filmavo ieškovę, jos motiną ir vaiką, o įrašus su žeminančiais komentarais viešai skelbė savo „Facebook“ paskyroje. Bylos duomenys patvirtina, kad visi šie veiksmai buvo sistemingi, tikslingi ir atlikti sąmoningai, ką teisingai konstatavo tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Kauno apygardos teismas administracinio nusižengimo byloje.

2.4.       Atsakovė apeliaciniame skunde neargumentuoja, kokiu pagrindu neteisėtai filmavo ieškovę ir jos nepilnametį sūnų, viešino šią medžiagą su šmeižiančiais komentarais socialiniuose tinkluose, kas taip pat neabejotinai pažeidė jos ir jos nepilnamečio vaiko teisę į privatumą, garbę ir orumą. Byloje pateikti duomenys apie konfliktišką atsakovės asmenybę, apie tai, kad atsakovė viešai rašo žeminančius komentarus ir kitiems asmenims. Šią aplinkybę, kad atsakovė šmeižianti, rašanti nepagrįstus skundus ne tik apie ieškovę, patvirtino ir liudytojai apklausti teismo posėdžio metu. Apeliaciniame skunde bandoma pabrėžti aplinkybę, jog maža dalis paskelbtos informacijos – apie vaiko verkimą ar nevedimą į darželį – atitiko realybę, taip pat nepagrįsta, nes ji nėra pakankama pagrįsti vaiko teisių pažeidimą ir nesuteikia atsakovei teisės skleisti šią informaciją pasirinktu nederamu, žeidžiančiu būdu. Atsakovės paskleisti duomenys, atsižvelgiant į juose naudotą išraišką, laikytini tikslingai įžeidžiančiais ir žeminančiais, yra neatitinkantys tikrovės bei laikytini pažeidžiančiais ieškovės garbę ir orumą. Atsakovės argumentas dėl rūkymo (“bute gyvenantys trys suaugę asmenys 8 rūkantys, todėl ir butas prirūkytas”) taip pat nepagrįstas, nes tiek ieškovė, tiek ieškovės mama ir draugas nurodė, jog visada rūko balkone, namuose niekada nerūkantys.

2.5.       Atsakovės apeliacinis skundas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir turi būti atmestas, pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista, o patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistos ieškovei.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

19.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl asmens išreikštos informacijos vertinimo kaip žeminančios kito asmens garbę ir orumą bei neturtinės žalos atlyginimo. 

20.       Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, o būtent, kad atsakovė F. Š. pareiškimuose VTAT prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) miesto vaiko teisių apsaugos skyriui nurodė, kad ieškovė galimai turi psichinių sutrikimų, savo mažamečio sūnaus neveda į lauką ir į darželį, muša, iš jos buto girdimi riksmai, mažametis sūnus nuolat verkia, rėkia ir klykia, ieškovė sūnaus atžvilgiu vartoja fizinį bei psichologinį smurtą, necenzūrinius žodžius, dėl nuolatinio mažamečio verksmo skundžiasi kaimynai, taip pat savo viešame Facebook profilyje paviešino įrašą apie ieškovės privatų gyvenimą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės paskleisti teiginiai, jog ieškovė netinkamai įgyvendina tėvų valdžią savo sūnaus atžvilgiu, jo atžvilgiu vartoja fizinį bei psicholginį smurtą, neatitinka tikrovės, todėl skundžiamu sprendimu įpareigojo atsakovę paneigti paskleistus teiginius bei iš dalies patenkino ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

21.       Atsakovė (apeliantė) F. Š. nesutinka su pirmosios instancijos teismo ginčo teiginių kvalifikavimu ir tvirtina, kad ji sąžiningai kreipėsi į valstybės institucijas, kadangi iš ieškovės buto girdimi garsai, vaiko verksmas, nevedimas į ugdymo įstaigą sudarė pagrindą manyti apie apie galimus pažeidimus vaiko atžvilgiu.

22.       Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad apeliantė laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 5 d. iki 2024 m. vasario 12 d. VTAT prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) miesto vaiko teisių apsaugos skyriui teikė pranešimus apie ieškovę, jos psichinę būklę, netinkamai įgyvendinamą tėvų valdžią sūnaus atžvilgiu. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės paskleistų teiginių turinį, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčo pareiškimuose pateikiama infromacija yra laikytina žinia. Šiuose pareiškimuose vartojama retorika yra įtaigi, kategoriška, nėra nurodoma, kad šie teiginiai galėtų būti laikomi apeliantės nuomone. Ginčo pareiškimuose akcentuojama („darželį jis nevedamas, nes mama miega iki pietų, ji niekada nedirbus, gulėjus psichiatrinėje ligoninėje, ištisai vartoja psichotropines medžiagas, mama jį muša, kankina tą berniuką, keikiasi ant vaiko, berniuką drasko“), pateikiamas faktas, kad ieškovė, netinkamai įgyvendina tėvų valdžią savo sūnaus atžvilgiu, jo atžvilgiu vartoja fizinį bei psicholginį smurtą. Pareiškimuose vartojamos sąvokos „nedirbusi, serga, muša, neveda, drasko, kankina, keikiasi“ patvirtina teiginių skleidimo konstatuojamąją prasmę ir pagrįstai nėra laikytini nuomonės išreiškimu, nes šių teiginių egzistavimą galima patikrinti. Iš šių teiginių neabejotinai aišku, kad, vertinant pagal eilinio (vidutinio) informacijos gavėjo supratimą, toks informacijos pateikimas yra fakto, jog ieškovė netinkamai įgyvendina tėvų valdžią savo sūnaus atžvilgiu, nurodymas.

23.       Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė taip pat pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑1‑219/2015).

24.       Nustatęs, kad apie ieškovę V. K. buvo paskleista žinia, pirmosios instancijos teismas vertino, ar ši žinia atitiko tikrovę. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Pagal CK 2.24 straipsnyje įtvirtintą paskleistų duomenų ir tikrovės neatitikties prezumpciją, įrodyti, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę, turi atsakovas; ieškovas turi teisę pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad duomenys yra melagingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).

25.       Byloje pateikti duomenys, kad VTAT prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) skyrius, atlikęs tyrimus kiekvieno pranešimo atveju, taip pat Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierė, atlikusi tyrimą pagal apeliantės skundą, jokių galimų vaiko teisių pažeidimų nenustatė, o apeliantės pranešimuose nurodyti skundai nepasitvirtino. Vaiko teisių apsaugos specialistai, kiekvieną kartą aplankę ieškovės šeimą, apžiūrėję gyvenamosios vietos aplinką, nustatė, kad vaikas visada tvarkingais, švariais drabužiais, namuose tvarkinga, fizinio smurto žymių nepastebėta. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierės pažymoje konstatuota, kad ieškovė V. K. tinkamai įgyvendina tėvų valdžią savo sūnaus atžvilgiu. Už apeliantės pranešimuose nurodytą melagingą informaciją, jai buvo paskirta ir administracinė nuobauda pagal ANK 75 straipsnio 3 dalį. Institucijų, kurioms buvo adresuoti apeliantės pranešimai, atlikti patikrinimai, ieškovės medicininiai duomenys patvirtina, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog ieškovė V. K. netinkamai įgyvendina tėvų valdžią savo vaiko atžvilgiu, vartoja fizinį, psicholginį smurtą bei serga psicihine liga. Apeliantės išsakyti argumentai, kad ji girdi vaiko verksmą ar stebi, jog vaikias nevedamas į ugdymo įstaigą, teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius nevedimo į ugdymo įstaigą priežastis, taip pat nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovė netinkamai įgyvendina tėvų valdžią. Apeliantė neįrodė, kad paskleistos žinios apie ieškovės elgesį su savo vaiku, ligą buvo pagrįstos faktais, todėl pirmosios instancteismas pagrįstai konstatavo, jog aptartais apeliantės ginčo teiginiais paskleistos žinios neatitiko tikrovės ir pažemino ieškovės garbę bei orumą.

26.       Pagal teismų formuojamą praktiką sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Nustačius, kad asmuo, siekdamas apginti savo teises ar teisėtus interesus, turėjo pagrindą kreiptis į kompetentingą valstybės instituciją (pareigūną), ieškinys dėl garbės ir orumo gynimo turi būti atmetamas, nesant teisės pažeidimo – žinių paskleidimo. Tais atvejais, kai teismas nustato, kad toks kreipimasis yra nesąžiningas (melagingas) ir asmuo, įgyvendindamas savo teises bei laisves, peržengia šių teisių įgyvendinimo ribas ir pažeidžia kitų asmenų teises bei laisves, nukentėjusio asmens teisės yra ginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2003; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006).

27.       Kiekvienoje konkrečioje byloje vertinant, ar asmuo kreipdamasis su pareiškimu į institucijas dėl kito asmens galimo nusižengimo padarymo, kaip šiuo atveju dėl netinkamai įgyvendintos tėvų valdžios, sąžiningai naudojosi tokia savo teise, reikia nustatyti, ar tikrasis kreipimosi tikslas buvo siekti išaiškinti galimą neteisėtą veiką, ar vien tik sąmoningai siekti pakenkti tam tikram asmeniui jį apkaltinus teisės pažeidimo veikos padarymu, taip pat nustatyti subjektyvias besikreipiančio asmens galimybes vertinti skundžiamos veikos padarymo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2012).

28.       Iš nagrinėjamos bylos duomenų teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nutartimi (administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-326-888/2024) konstatuota, kad apeliantė F. Š., neabejotinai žinodama ir prevencinio pokalbio metu būdama įspėta už tokio pobūdžio tolimesnį elgesį galinčias kilti teisines pasekmes, toliau rinkosi teikti institucijoms žinomai melagingus pranešimus apie  ieškovę V. K. ir jos elgesį su sūnumi. Nustatęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, jog šiuo atveju melagingos informacijos teikimas buvo ne vienkartinis atvejis, dėl kurio galėtų būti sąžiningai suklysta, yra tyčinis ir sistemingas veiksmas, nes tokio pobūdžio pranešimai buvo teikti net septynis kartus.

29.       Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės išsakyti teiginiai kitiems asmenims apie ieškovę reiškė tiesioginį nurodymą jos kaip asmens, netinkamai vykdančios tėvų valdžią savo vaiko atžvlgiu, veiką, dėl to nepagrįstai sumenkino ieškovę kitų asmenų akivaizdoje. Dėl to su apeliacinio skundo argumentais, kad pašaliniams asmenims išsakyti teiginiai apie ieškovę nėra ją žeminančių žinių paskleidimas, teisėjų kolegija nesutinka ir juos vertina kaip teisiškai nepagrįstus. Tariamų aplinkybių, žeminančių ieškovę, įsivaizdavimas, jų paskleidimas kitiems asmenims neatleidžia apeliantės nuo CK 2.24 straipsnio pagrindu taikytinos deliktinės atsakomybės už padarytą žalą ieškovės garbei ir orumui, nes būdama sąmoninga apeliantė turėjo suvokti skleidžiamų žinių vienareikšmį žeminantį pobūdį ir jų neatitiktį tikrovei.

30.       Apibendrinant tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, taip pat teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias garbės ir orumo gynimą. Nustatęs, kad ginčo teiginiai yra ieškovės garbę ir orumą žeminančios žinios, pagrįstai ieškovei priteisė neturtinės žalos atlyginimą iš šias žinias paskleidusio asmens. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pagrindo keisti ar naikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

31.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

32.       Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo prašė pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais jos garbę ir orumą ir įpareigoti tokius duomenis paneigti bei priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškinio reikalavimą dėl paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovės garbę bei orumą, įpareigojo paneigti tokius duomenis, taip pat iš dalies patenkino reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors CPK normose nenustatyta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pirmieji ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimai patenkinti visiškai bei neturtinės žalos atlyginimo specifiką, kad neturtinės žalos dydį galutinai nustato teismas, skirstant bylinėjimosi išlaidas tokio pobūdžio bylose, turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Kasacinis teismas yra nukrypęs nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių byloje dėl asmens garbės ir orumo gynimo, kai ieškinio reikalavimai pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo garbę bei orumą ir įpareigoti atsakovą tokius duomenis paneigti buvo visiškai patenkinti, tačiau ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo patenkintas iš dalies. Šioje byloje kasacinis teismas nurodė, kad ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negalėjo turėti esminės įtakos atsakovo teisinės gynybos nuo pareikštų reikalavimų apimčiai. Net ir įvertinus, kad ieškovo pareikštas materialusis teisinis reikalavimas atsakovui dėl neturtinės žalos buvo patenkintas tik iš dalies, kasacinis teismas vertino, jog ieškovo reikalavimas materialiąja teisine prasme buvo iš esmės patenkintas. Todėl kasacinis teismas pripažino pagrįstu apeliacinės instancijos teismo sprendimą priteisti ieškovui iš atsakovo visų byloje ieškovo patirtų (tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-421/2022, 85 punktas).

33.       Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomos paneigti žinių apimtys bei prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negalėjo turėti esminės įtakos ieškovės teisinės gynybos apimčiai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės pagrindinis reikalavimas dėl asmens garbės ir orumo gynimo materialine teisine prasme buvo iš esmės patenkintas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikomas išvestiniu reikalavimu, todėl jo išsprendimo rezultatas neturi įtakos patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymui remiantis principu „palaimėjęs moka“. Taigi teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu pirmosios instancijos teismo sprendimą priteisti ieškovei iš apeliantės jos visų byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

34.       Apeliantės F. Š. apeliacinio skundo netenkinus, jai jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu ieškovė V. K. pateikė prašymą iš apeliantės priteisti 1 210 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas (reg. Nr. DOK‑24316). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, todėl yra priteisiamos iš apeliantės.

35.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 8 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2dalis), šios išlaidos valstybės naudai nėra priteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :        

Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės F. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai        Evaldas Burzdikas

                Albina Rimdeikaitė

                Egidijus Tamašauskas