Civilinė byla Nr. 2A-111-555/2016

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-01200-2014-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.1.3.6.; 2.5.10.2.; 2.5.33.5.; 3.3.1.18.

(S)

Kauno apygardos teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė) ir Egidijaus Tamašausko (pranešėjas)

sekretoriaujant Ievai Gegieckaitei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statoil Fuel & Retail Lietuva“ atstovams M. P. ir advokatei R. T.,

atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „TJ GROUP“ atstovams A. G., T. J. ir advokatui V. N.,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TJ GROUP“ apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-230-308/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statoil Fuel & Retail Lietuva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TJ Group“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

1. Ieškovė ir atsakovė sudarė UAB Lietuva Statoil ir kortelių Klientų sutartį Nr. DSV8. Šios Sutarties pagrindu atsakovei buvo išduota 16 kortelių (toliau visos kartu – Kliento kortelė), su kuriomis atsakovė galėjo atsiskaityti už degalus, automobilių produktus, automobilių plovyklos paslaugas ir kt. Lietuvos Respublikos teritorijoje ir užsienyje. Atsiskaitymas už ieškovės ar jos partnerių suteiktas prekes ir paslaugas vykdavo Sutartyje nurodyta tvarka: Ieškovė pateikdavo PVM sąskaitą faktūrą už kalendorinį mėnesį, o atsakovė per 15 kalendorinių dienų turėdavo ją apmokėti (Sutarties 5.1 p.). Laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 25 d. iki 2014 m. spalio 31 d. atsakovė įsigijo prekių ir paslaugų už 52 538,82 Eur (181 406,03 Lt) sumą, tačiau apmokėjo tik dalį sumos ir liko skolinga ieškovei 24 715,71 Eur (85 338,42 Lt), pagal toliau nurodomas PVM sąskaitas faktūras, kurios buvo išrašytos atsakovei už aukščiau nurodytą laikotarpį: pagal 2014 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, Serija 2908, Nr. 800059718, atsakovė įsigijo prekių ir paslaugų už 39 397,79 Eur (136 032,68 Lt) sumą (Priedas NH2); pagal 2014 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, Serija 2908, Nr. 800070566, atsakovė įsigijo prekių ir paslaugų už 13 130,38 Eur (45 336,61 Lt) sumą (Priedas NL.3); pagal 2014 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, Serija 2908, Nr. 800080891, atsakovė įsigijo prekių ir paslaugų už 10,64 Eur (36,74 Lt) sumą (Priedas Nr. 4).
2. Ieškovė prašė teismo dokumentinio proceso tvarka priteisti iš skolininkės – UAB “TJ Group“ 24 715,71 Eur (85 338,42 Lt) skolos ir 8,30 procentus metinių procesinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal pateiktą ieškinį 2014 m. gruodžio 19 d. buvo priimtas preliminarus sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai. Atsakovei pareiškus prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, ieškinys buvo išnagrinėtas CPK 430 straipsnyje nustatyta žodinio proceso tvarka.
3. Atsakovė neneigė įsiskolinimo fakto, tačiau vengė atsiskaityti su ieškove, kadangi laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 25 d. iki 2014 m. rugpjūčio 6 d. vykdyti pirkimai AGIP degalinėje Mira Italijoje buvo neteisėti, kadangi buvo naudotasi padirbta Statoil Routex kortele Nr. 704487505171000315 arba jos duomenimis, todėl neapmokėjo įsiskolinimo pagal 2014 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą, Serija 2908, Nr. 800059718, yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kuro vagystės.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. Varėnos rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 4 d. galutiniu sprendimu preliminarų sprendimą pakeitė ir ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei UAB “Statoil Fuel & Retail Lietuva“ iš atsakovės UAB „TJ GROUP“ 18 825,30 Eur skolos  ir  371 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų dėl sumokėto žyminio mokesčio; priteisė ieškovei UAB „Statoil Fuel & Retail Lietuva“ iš atsakovės UAB „TJ GROUP“ 8,30 procentus metinių procesinių palūkanų nuo teismo  priteistos  pinigų sumos nuo  sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė atsakovei UAB „TJ GROUP“ iš ieškovės UAB „Statoil Fuel & Retail Lietuva“ 176 Eur turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priteisė iš atsakovės UAB “TJ GROUP“ 194 Eur žyminio mokesčio valstybei.
2. Teismas nurodė, kad šalių sudarytos sutarties Nr. DSV8 pagrindu šalims atsirado prievolės, ieškovei suteikti atsakovei paslaugą su Statoil Routex kortele įsigyti avansu prekių ar paslaugų, o atsakovei apmokėti už nupirktas prekes ar paslaugas pagal sutarties nurodymus. Teismas taip pat nurodė, kad pagal ginčo sutarties reikalavimus galima pripažinti, kad atsakovė yra pažeidusi šalių sudarytos sutarties reikalavimus dėl apmokėjimo pagal pateiktas sąskaitas faktūras, tačiau ginčija savo pareigą apmokėti 19 473,40 Eur dėl kuro įsigijimų Italijos Respublikoje, Miros miesto degalinėje. Teismas iš surinktų byloje įrodymų visumos padarė išvadą, jog atsakovė kuro Italijos Respublikos, Miros miesto degalinėje 2014 m liepos 26d. – 2014 m. rugpjūčio 6d. laikotarpiu neįsigijo, o šis kuras įgytas trečiųjų asmenų dėl šių trečiųjų asmenų vykdytos nusikalstamos veikos, panaudojant galimai padirbtą (falsifikuotą) mokėjimo instrumentą, t. y. mokėjimo kortelę  analogišką ieškovės išduotai atsakovei Statoil Routex kortelei. Kokiu būdu šios kortelės duomenys bei PIN kodo duomenys pateko į trečiųjų asmenų rankas nei byloje pateiktais įrodymais, nei nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, teismas pasisakė, kad nėra patvirtinta.
3. Teismas, atsižvelgdamas į tą aplinkybę, kad Statoil  Routex kortelės magnetiniai bei PIN kodo duomenys galėjo patekti į trečiųjų asmenų rankas dėl atsakovės darbuotojų aplaidumo ar neatsargumo (laikant kortelę automobilio kabinoje kartu su šalia užrašytu PIN kodu vairuotojų nebuvimo kabinoje metu, panaudojant kortelę neįsitikinus ar saugiai atliekama operacija ir pan.) laikė, kad dėl atsiradusios žalos yra didesnė dalis atsakovės kaltės. Ieškovės kaltės dalį teismas laikė tuo aspektu, kad ieškovė tinkamai nesureagavo į atsakovės vadovo 2014 m. liepos 26 d.  skambutį, bei šios situacijos tinkamai neišsiaiškino dėl kortelės padėties ir po to kortelės tinkamo  panaudojimo klausimu daugiau nesidomėjo iki 2014 m. rugpjūčio 7 d. Kadangi teismas nenustatė ieškovės didelės kaltės dėl atsiradusios žalos, pažymėjo, jog pirmiausia pati atsakovė privalėjo, pasinaudodama galimomis naudotis techninėmis priemonėmis, sekti daromus atsiskaitymus  turima kortele ir turėdama aiškesnę informaciją prašyti ieškovės savalaikiai užblokuoti kortelę, kad tretieji asmenys negalėtų padaryti ženklesnės žalos, ir laikė, kad yra pagrindas iš atsakovės priteistinus prievolės neįvykdymo nuostolius sumažinti ir iš atsakovės priteisti 18 825,30 Eur.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

1. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „TJ GROUP“ prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „Statoil Fuel & Retail Lietuva“ ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik prielaidomis, todėl nepagrįstai konstatavo didesnę dalį atsakovės kaltės dėl atsiradusios žalos ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Pažymėjo, jog atsakovės darbuotojai laikėsi visų saugumo priemonių, ginčo kortelę visada turėjo savo žinioje ir niekada nebuvo jos praradę. Atliekant ikiteisminį tyrimą, baudžiamojoje byloje dėl degalų vagystės, nebuvo nustatyti jokie atsakovės darbuotojų neteisėti veiksmai. Be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymai, kurie neabejotinai patvirtintų, kad būtent dėl atsakovės darbuotojų aplaidumo ir neatsargumo atsirado žala.
2. Byloje nustatyta, kad pati ieškovė žinojo, jog tuo pačiu metu ta pačia ginčo kortele buvo atsiskaitinėjama už įsipiltus degalus tiek degalinėje esančioje Lietuvoje, tiek degalinėje esančioje Italijoje, tačiau nesiėmė jokių saugumo priemonių, vadinasi pati ieškovė netinkamai vykdė savo pareigas, nors jai, kaip savo verslo srities profesionaliai, turi būti keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Tuo tarpu atsakovė turėjo lūkesčius, kad gauna mokėjimo kortelę, kuriai taikoma atitinkama mokėjimo kortelių apsauga. Ieškovė vengdama įdiegti efektyvesnes saugos sistemas dėl degalų kortelių, pati prisiėmė riziką dėl jų galimo suklastojimo ar neteisėto naudojimo, todėl egzistuoja pačios jos didelė kaltė dėl atsiradusios žalos.
3. Ieškovė tinkamai neįvykdė savo pareigų, vengė bendradarbiauti su atsakove, todėl atsakovė turėtų būti atleista nuo atsakomybės. Nors atsakovės vadovas telefoniniu skambučiu kreipėsi į ieškovę dėl išnaudoto degalų limito, tačiau ieškovė nesistengė išsiaiškinti šio atvejo, ir neužblokavo ginčo kortelės, nesiėmė jokių veiksmų, siekdama patikrinti įtarimą keliančią informaciją, todėl sudarė sąlygas tretiesiems asmenimis Italijos Respublikoje, Mira mieste, vykdyti nusikalstamą veiką ir sukelti atitinkamą žalą.
4. Pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovės priteistos skolos dydžio iš esmės  nepagrindė, nenurodė, kokiu būdu šią sumą apskaičiavo ir kuriais teisiniais argumentais vadovavosi priteisdamas būtent tokio dydžio žalos atlyginimą. Todėl teismo sprendimas yra nepakankamai motyvuotas, nepagrįstas teisiniais įrodymais, neatliktas išsamus teisinis faktinių aplinkybių vertinimas, neįvertinti ieškovės veiksmai, sąlygoję nuostolių atsiradimą. 
2. Ieškovė UAB „Statoil Fuel & Retail Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: atsakovė nevykdė savo įsipareigojimų pagal ginčo sutartį tinkamai saugoti informaciją – PIN kodą, kuris net nebuvo žinomas ieškovei, tuo tarpu byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtino, jog kortelės PIN kodas buvo laikomas užrašytas ir šalia kortelė – toks PIN kodo saugojimo būdas ne tik pažeidė sutartinius reikalavimus, bet ir nėra atsargus, o atsakovė nesielgė atidžiai ir rūpestingai. Pati atsakovė turėjo galimybę sekti visas operacijas kortelėmis – nemokamai suteiktu įrankiu (Webfuel sistema), apie ką pati atsakovė buvo informuota ir tai žinojo. Atsakovė nesirūpino savo teisėmis, nesinaudojo jai prieinamomis kortelių informacijos sekimo sistemomis, bet ir sąmoningai klaidino ieškovę, taip pat nesidomėjo savo kortelės situacija, netikrino vykdomų operacijų ir neperdavė ieškovei jokios informacijos ar susirūpinimo, kad kortelė galimai yra naudojama kitų asmenų. Be to, nurodo, kad nors apeliacinio skundo ir neteikė, tačiau nesutinka su jam priskirta daline atsakomybe už susidariusią žalą, kadangi dėl to nėra jokios jos kaltės. Taip pat nesutinka su atsakovės argumentu, jog ginčo kortelei yra taikomi bankinėms kortelėms keliami reikalavimai, kadangi pagal Direktyva 2007/67 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, ginčo kortelė patenka į išimtį, kadangi ja galima atsiskaityti tik ribotame paslaugų teikėjų tinkle. Tuo tarpu atsakovės nurodytos kasacinio teismo bylos nepagrindžia aplinkybės, jog ginčo kortelei turėtų būti taikomi bankinėms kortelėms keliami reikalavimai, kadangi minėtose bylose nevertinta ar kortelė yra bankinė ar mokėjimo kortelė. Pati atsakovė yra patyręs rinkos dalyvis, turintis ilgametę patirtį versle, todėl negalėjo nežinoti, kas yra bankinės mokėjimo kortelės ir kas yra kuro kortelės. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir aiškumo yra niekuo nepagrįsti, kadangi, teismas rėmėsi byloje esančiais įrodymais, atliko jų vertinimą, kurie buvo detaliai aptarti, pasisakė dėl esminių bylos klausimų, tuo tarpu nustatant atitinkamą kiekvienos iš šalių atsakomybės proporciją, vadovautasi nustatytais faktais ir vidiniu įsitikinimu, todėl teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.).
2. Byloje nustatyta, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Statoil Fuel & Retail Lietuva“ ir atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „TJ GROUP“ sudarė UAB Statoil ir kortelių Klientų sutartį Nr. DSV8 (t.1, b. l. 4). Pagal šios sutarties nuostatas ieškovė įsipareigojo išduoti atsakovei Statoil Routex tipo korteles, kurios yra apsaugotos unikaliu PIN (personal identification number) kodu. Šios sutarties 3 punkte nustatyta, jog sutarties objektas – degalų, automobilių plovyklos paslaugų ir kitų paslaugų bei prekių pirkimas naudojantis Klientų kortelėmis Statoil degalinėse Lietuvos Respublikos teritorijoje ir užsienyje. Spręstina, kad pagal šią sutartį ieškovės išduotos kortelės nuosavybės teise priklauso jas išdavusiam asmeniui (ieškovei), suteikiant teisę tik jų turėtojui (atsakovei) jomis naudotis įgyjant prekes ar paslaugas ieškovės ar jos partnerių degalinėse. Klientas atsako už visas įgytas prekes ar paslaugas bei sandorius naudodamasis jam išduota kortele (Sutarties 6.2., 6.3. p.). Atsiskaitymo tvarka už nupirktas paslaugas ar prekes numatyta sutarties 5 punkte.
3. Ieškovė, nagrinėjamos bylos atveju įrodinėja, kad naudojantis ieškovės išduota kuro kortelė, atsakovei laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 25 d. iki 2014 m. spalio 31 d. buvo suteiktos paslaugos ar atsakovė įsigijo prekių už 52 538,82 Eur (181 406,03 Lt) sumą. Atsakovei, ieškovės teigimu, buvo pateiktos PVM sąskaitos-faktūros: 2014 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita-faktūra, serija 2908, Nr. 800059718 39 397,79 Eur (136 032,68 Lt) sumai, 2014 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita-faktūra, serija 2908, Nr. 800070566  13 130,39 Eur (45 336,61 Lt) sumai ir 2014 m. spalio 31 d. PVM sąskaita-faktūra, serija 2908, Nr. 800080891 10,64 Eur (36,74 Lt) sumai, kurias atsakovė apmokėjo tik iš dalies.
4. Ginčas byloje kilo dėl 2014 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitoje-faktūroje, serija 2908, Nr. 800059718 dalies nurodytų sumų apmokėjimo, kadangi atsakovės teigimu, prekių, t. y. kuro Agip degalinėje Miros mieste, Italijoje 19 487,18 Eur (67 285,32 Lt) sumai įgijimui atsakovė kortelės nepanaudojo.
5. Minėta, kad išduotos kuro kortelės nuosavybės teise priklauso ieškovei, galimybė jas naudoti įgyjant prekes ar paslaugas taip pat yra ribota: pagal sutarties nuostatas kortelėmis galima naudotis tik Statoil arba jos partnerių degalinėse (Sutarties 4.1.4. p.). Pagal sutarties nuostatas kortelės (kortelių) naudotojas atsako tik už prekes ar paslaugas įgytas panaudojus kortelę. Kortelės panaudojimas, teismo vertinimu, suprantamas kaip kortelės duomenų nuskaitymas (CPK 182 str. 1 p.), tai reiškia, kad klientas, ketindamas įgyti prekes ar paslaugas, jų įgijimo vietoje turi pateikti jam išduotą kortelę bei patvirtinti jos galiojimą tik klientui atskleistu PIN kodu arba pateikdamas asmens dokumentą (Sutarties 4.1.3. p.).
6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje apklaustų liudytojų parodymus, byloje pateiktą medžiagą apie ginčo kortelės duomenų panaudojimą įgyjant prekes ir paslaugas tuo pačiu metu ir Lietuvoje, sprendė, kad atsakovei išduota kuro kortelė Agip degalinėje, Miros mieste, Italijoje įgyjant kurą nebuvo panaudota, t. y. nurodytoje degalinėje kortelės duomenys nebuvo nuskaityti. Šios pirmosios instancijos teismo išvados nėra ginčijamos. Nustačius, kad Agip degalinėje nebuvo panaudota atsakovei išduota kuro kortelė, kolegijos vertinimu, spręsti, kad atsakovė nevykdo prievolės atsiskaityti už įsigytas prekes, pagrindo nėra.
7. Ieškovė pripažindama, kad prekės ar paslaugos atsakovei išduotos kortelės pagrindu nebuvo įgytos, nurodo, kad atsakovei kyla ir sutartinė atsakomybė už kortelės išsaugojimą, todėl nepaisant pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog kuras galimai įgytas trečiųjų asmenų dėl šių trečiųjų asmenų vykdytos nusikalstamos veikos ir galimai panaudojant padirbtą (falsifikuotą) mokėjimo instrumentą, t. y. mokėjimo kortelę,  analogišką atsakovei išduotai Statoil Routex kortelei, atsakovė privalo apmokėti ir už Agip degalinėje, Miros mieste, Italijoje parduotus degalus.
8. Pažymėtina, kad ieškovę ir atsakovę sieja tik sutartiniai santykiai. Atsakovei sutarties nevykdant jai civilinė atsakomybė atsiranda iš sutarties. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 str. 1 d.). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 256 str. 2 d.). Sutartinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius jos sąlygas: neteisėtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų, kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Sutarties neįvykdymas nepreziumuojamas, todėl ginčo atveju, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, sutarties neįvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), privalo įrodyti ieškovas (nagrinėjamoje byloje tai ieškovė). Ji taip pat privalo įrodyti patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (CK 6.247 str., 6.249 str.).
9. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės apeliacinio skundo motyvais, jog byloje surinkti įrodymai nėra pakankami išvadai, jog atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus ir, kad ji turi prievolę mokėti už prekių (kuro) įsigijimą, kuris buvo įgytas panaudojus ne pačią atsakovei išduotą kortelę, bet tik jos duomenis. Pagal šalių sudarytos sutarties nuostatas atsakovė įsipareigojo saugoti jai išduotą kortelę (korteles) ir užtikrinti, kad ji nepatektų asmenims, neturintiems teisės ja naudotis (Sutarties 4.2.6. p.). Ieškovė, atsakovės prievolę apmokėti už kuro įgijimą Agip degalinėje grindė byloje nustatyta aplinkybė, jog atsakovei išduotas kortelės PIN kodas buvo saugojamas kartu su kortele. Minėta, kad pagal sutarties nuostatas atsakovės atsakomybė atsiskaityti už prekes ir paslaugas kyla tik tuomet, kai šiems pirkimams buvo panaudota išduota kortelė, bet ne jos falsifikatas (Sutarties 6.2., 6.3. p.). Ginčo pirkimams nepanaudojus atsakovei išduotos kortelės, kolegijos vertinimu, ieškovė privalo įrodyti ir priežastinį ryšį tarp PIN kodo saugojimo ant kortelės ir atsiradusios žalos. Byloje nenustatyta, o ieškovė ir neįrodinėjo, kad kortelė buvo prarasta, neišsaugota ar, kad atsakovės sudarytomis sąlygomis kiti asmenys pasinaudojo kortelės duomenimis, tame tarpe ir PIN kodu, bei taip sukūrė kortelės falsifikatą. Sutiktina su ieškovės argumentais, jog klientas turi nedelsiant kreiptis dėl kortelės užblokavimo, kai įtariama, jog ja yra naudojamasi neteisėtai ir klientas yra atsakingas už visus naudojantis kortelė įvykdytus prekių pirkimus, kurie buvo įvykdyti iki pirkėjo pranešimo pardavėjui apie būtinybę blokuoti atitinkamą kortelę (Sutarties 4.2.7 p.), tačiau ši sutarties nuostata taikytina tik tuo atveju, kai pirkimo metu neteisėtai yra naudojama klientui išduota kortelė, bet ne jos pagrindu sukurtas falsifikatas. Kortelės naudotojas, kortelę išdavusiam asmeniui neįrodžius, jog kortelė buvo prarasta, neišsaugota ar kaip kitaip buvo atskleista kortelės informacija (magnetinė), negali būti pripažintas netinkamai vykdžiusiu sutarties nuostatas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad kortelės duomenys galėjo patekti kitiems asmenims, neįrodžius kortelės suklastojimo mechanizmo bei aplinkybių, ieškovės įrodinėjami nuostoliai ir priežastinis ryšys yra tik tariami, nes grindžiami tik prielaida, kad PIN kodas galimai galėjo būti atskleistas kitiems asmenims (CPK 178 str.).
10. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovė turėdama galimybę gauti informaciją apie įsiskolinimų dydį, nestebėjo bei neinformavo kortelės savininkės apie įtartinus intensyvius kuro įgijimo atvejus ir taip netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus. Įvertinus šalių sudarytos sutarties nuostatas spręstina, kad atsakovei buvo suteikta teisė, bet ne pareiga stebėti kortelėmis atliekamas operacijas. Minėta, kad operacijos kortelėmis galėjo būti atliekamos tik Statoil bei jos partnerių degalinėse. Kolegijos vertinimu, kortelės naudotojas, kortelę tinkamai saugojęs, užsitikrinęs, kad ja neteisėtai nesinaudoja kiti asmenys, negalėjo numanyti, tiek sutarties sudarymo, tiek sutarties vykdymo metu (Sutarties 6.8 p.),  kad yra techninė galimybė kortelės duomenis suklastoti ir šiuos duomenis panaudoti prekių (kuro) įgijimui be pačios kortelės. Kortelės duomenų panaudojimas Agip degalinėje, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti, kad tarp kortelės naudotojo operacijų nesekimo ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Iškilus nesklandumams dėl kortelės galimumo ja naudotis, šalys aiškinosi priežastis dėl kliūčių naudotis kortele, tačiau šiuo momentu ir kortelės savininkei nekilo įtarimų dėl neteisėto kortelės duomenų panaudojimo jos partnerio degalinėje.
11. Nagrinėjamu atveju spręstina, kad bylos medžiaga nėra įrodyta, jog atsakovė netinkamai vykdė sutarties nuostatas ar, kad PIN kodo laikymu kartu su kortelė, bet kortele ginčo pirkimų metu nepasinaudojus, t. y. užtikrinus, jog ji nepatektų pas asmenis, neturinčių teisės ja naudotis, jos nepraradus, yra įrodytos kitos įrodinėtinos sutartinės atsakomybės sąlygos.
12. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, jog atsakovė netinkamai vykdė sutartines prievoles, ar, kad dėl atsakovės veiksmų vykdant sutartinius įsipareigojimus ir atsiradusios yra priežastinis ryšys, yra nepagrįsti.
13. Minėta, kad ginčas kilęs dėl 19 487,18 Eur (67 285,32 Lt) sumos apmokėjimo. Iš byloje pateiktų ieškovės duomenų spręstina, kad skolos likutis, vykdant tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą sutartį, yra 13 965,20 Eur (t. 2, b. l. 104). Nagrinėjamos bylos atveju nenustačius sąlygų taikyti sutartinės atsakomybės sąlygas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, įvertinus, kad skolos likutis vykdant sutartinius įsipareigojimus neviršija ginčo sumos, priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškovės reikalavimai, kuriais reikalaujama apmokėti už kuro įsigijimą Agip degalinėje, Miros mieste, Italijoje 19 487,18 Eur (67 285,32 Lt) sumai, atmestini (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

14. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, gali nukrypti nuo šio straipsnio 1-3 dalyse nustatytų paskirstymo taisyklių. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 str. 4 d.). Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
15. Patenkinus apeliacinį skundą ir sprendimu ieškinį atmetus visiškai, atitinkamai paskirstytinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 str. 1, 3 d.). Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovės pirmosios instancijos teismui yra pateikęs įrodymus dėl turėtų 750 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios patvirtinamos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (1 t., b. l. 92-93), ir kurias sudaro 550 Eur prieštaravimų rengimas bei 200 Eur atstovavimas teisme.
16. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Vadovaujantis LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), galiojusių procesinių dokumentų ir atstovavimo teisme metu redakcija iki 2015 m. kovo 20 d., 7 punktu, 8.5 punktu prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už prieštaravimų parengimą viršija nustatytus maksimalius dydžius (1*300), tuo tarpu nustačius jog pirmosios instancijos teisme atsakovės atstovas dalyvavo iš viso keturiuose teismo posėdžiuose, kurių trukmė iš viso yra 5 valandos, vadovaujantis Rekomendacijų 8.18 punktu, prašomos priteisti išlaidos už atstovavimą teismo posėdžiuose yra pagrįstos ir neviršija nustatytų maksimalių dydžių (0,15*5*300), todėl atsižvelgus į išdėstytą, atsakovės prašomos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti mažintinos iki 500,00 Eur (300+200), kurios, atmestus ieškinį, yra priteistinos iš ieškovės.
17. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl likusios žyminio mokesčio dalies priteisimo, kadangi, vadovaujantis CPK 430 straipsnio 1 dalimi, net ir priėmus atsakovės prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, ieškovė neturi primokėti žyminio mokesčio, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog priėmus atsakovė prieštaravimus, taip pat turi būti sumokėta ir likusi žyminio mokesčio dalis.
18. Tenkinus atsakovės apeliacinį skundą, jai iš ieškovės priteistinos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d. 3 d.), kurias sudaro 565 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (2 t., b. l. 33), bei 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 109). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė nepateikė turėtų išlaidų detalizavimo, tačiau iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė yra pateikusi apeliacinį skundą, jos atstovas atstovavo teismo posėdžiuose, todėl vadovaujantis minėtų Rekomendacijų (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punktu, 7 punktu, 8.10 punktu bei 8.19 punktu, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, todėl atsakovės naudai iš ieškovės priteistina 1 565,00 Eur bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.
19. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :             

Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statoil Fuel & Retail Lietuva“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statoil Fuel & Retail Lietuva“ (j. a. k. 211454910) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TJ GROUP“ (j. a. k. 302432150) naudai priteisti 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų turėtų pirmosios instancijos teisme ir 1 565,00 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai šešiasdešimt penki eurai 00 ct) bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Aušra Baubienė

                                                                      Žibutė Budžienė

                                                                      Egidijus Tamašauskas