Nr. DOK-638
Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02130-2020-5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. kovo 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės,
susipažinusi su 2024 m. vasario 13 d. paduotu pareiškėjų A. K. ir U. K. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutarties peržiūrėjimo
,
n u s t a t ė :
pareiškėjų A. K. ir U. K. kasacinis skundas paduodamas dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje išnagrinėjus pareiškėjų A. K. ir U. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo. Byloje pareiškėjų prašymas atnaujinti teisminį procesą civilinėje byloje Nr. 2VP-4934-399/2020 ir atmesti antstolės Svajonės Žukaitienės 2020 m. liepos 13 d. pareiškimą dėl antstolio reikalavimų nevykdymo bei grąžinti skolininkėms iš jų išieškotas sumas Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. liepos 3 d. nutartimi buvo netenkintas, nurodant, kad skolininkės apie savo faktinės gyvenamosios vietos pasikeitimą antstolės neinformavo, taip pat nenurodė naujų aplinkybių, kurios būtų reikšmingos sprendžiant klausimą dėl antstolės patvarkymo teisėtumo bei Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 21 d. nutarties įteikimo tinkamumo. Kauno apygardos teismas 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi paliko nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. liepos 3 d. nutartį.
Kasaciniu skundu pareiškėjos (skolininkės) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartį ir Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. liepos 3 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2VP-4934-399/2020.
Pareiškėjų kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Pareiškėjų kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė CPK 123 straipsnio 3 ir 5 dalis, nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų šiais klausimais, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintą esminę asmens teisę žinoti apie pradėtą teismo procesą.
2. Teismai proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikė pernelyg formaliai, neatsižvelgdami į šio instituto paskirtį ir tikslus.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismo nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Gediminas Sagatys
Donatas Šernas
Egidija Tamošiūnienė