Civilinė byla Nr. e2-13030-639/2017
Proceso numeris 2-06-3-10471-2017-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.3.9.2.3.; 3.2.6.1.; 3.4.1.7.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gruodžio 5 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Saulius Zajarskas,
sekretoriaujant Raimondai Karbauskienei,
dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui Aurimui Grudikiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Spartransa“ ieškinį atsakovui S. S. (S. S.) dėl LR Valstybinės darbo Inspekcijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimo dalies panaikinimo darbo byloje, ir
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti LR Valstybinės darbo Inspekcijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2017 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. DGKS-3277 darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria buvo nuspręsta išieškoti iš UAB „Spartransa" 1018,48 Eur sumą neatskaičius mokesčių už atsakovo S. S. prastovas. Ieškovas nurodė, kad po darbo sutarties nutraukimo atsakovui kreipusis su skundu į Darbo ginčų komisiją, pastaroji skundžiamu sprendimu konstatavo, jog ieškovė, pateikdama pasirašyti atsakovui prašymus dėl leidimo neatvykti į darbą, panaudojo apgaulę S. S. atžvilgiu. Darbo ginčų komisijos vertinimu, atsakovo pasirašyti prašymai ieškovės buvo parengti atsakovui nesuprantama kalba ir neatitiko atsakovo valios, kuris įsidarbino pas ieškovę, jog nepertraukiamai dirbtų ir gautų atlyginimą, o ne kas antrą mėnesį po komandiruočių vyktų namo pas šeimą namo Baltarusiją. Ieškovė su tokia komisijos išvada nesutinka, mano, kad komisija visus laikotarpius, kurie atsakovui buvo pažymėti kaip neatvykimas į darbą administracijai leidus, visiškai nepagrįstai laikė prastovomis, kadangi tai buvo abipusis šalių susitarimas, atsakovas neturėdamas leidimo gyventi Lietuvoje buvo komandiruojamas į Europos valstybes, o grįžęs pateikdavo prašymus, kad galėtu laisvu laikotarpiu tarp reisų vykti į Baltarusiją kur gyvena jo šeima.
Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame patvirtino, kad sutinka su ieškovo reikalavimu dėl darbo ginčų sprendimo dalies, kuria nuspręsta atsakovo neatvykimą į darbą laikotarpiais nuo 2016 m. lapkričio 11 d. iki 2016 m. gruodžio 15 d.; 2017 m. vasario 7 d. -2017 m. vasario 23 d.; 2017 m. vasario 24 d. -2017 m. kovo 2 d.; 2017 m. balandžio 3 d.- 2017 m. balandžio 27 d. panaikinimu, kadangi minėtais laikotarpiais atsakovas į darbą neatvyko savo prašymu ir įmonei leidus, tačiau tai nelaikytina prastovomis. Atsakovas pripažino, kad į ginčų komisiją kreipėsi tik dėl 189,38 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir kitas išmokas, kurie darbo sutarties nutraukimo metu nebuvo išmokėti, tuo tarpu atsakovas prašymo dėl neatvykimo į darbą minėtais laikotarpiais pripažinimo priverstine prastova neteikė, kadangi leidžiama į darbą neatvykti jam buvo jo paties pateiktų prašymų pagrindu. Atsakovas taip pat nurodė, kad dėl savo darbo pobūdžio į bylos nagrinėjimą atvykti galimybės neturi, todėl prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Atsižvelgiant į tai, kad apie parengiamojo teismo posėdžio vietą, datą ir laiką byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta teismo šaukimais. Ieškovės UAB “Spartransa” atstovas prašė bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant. Byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokato padėjėjas Aurimas Grudikis nurodė, kad atsakovas S. S. dirbo įmonėje nuo 2016 m. spalio 6 d. tarptautinio krovinių pervežimo transporto priemonės vairuotoju ir buvo komandiruojamas į Vakarų Europos šalis. Kadangi, atsakovas ir jo šeima gyveno Baltarusijoje, atsakovas grįžęs iš komandiruočių pateikdavo rašytinius prašymus, kurių pagrindu tarp komandiruočių atsakovui įmonės administracijos leidimu būdavo leidžiama neatvykti į darbą ir vykti į Baltarusiją pas šeimą. Pažymėjo, kad minėtos aplinkybės buvo fiksuojamos UAB „Spartransa“ darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Nurodė, kad komisijos sprendimas dėl atsakovo nebuvimo darbe laikotarpių pripažinimo prastova ir 1018,48 Eur kompensacijos priteisimo yra nepagrįstas, nes atsakovas tokio prašymo komisijai net nepateikė, juolab, kad prastova gali būti pripažinta tik dėl darbdavio kaltės neduodant darbuotojui darbo dėl objektyvių priežasčių, tačiau ieškovė niekada su tokiomis problemomis nesusidūrė ir prastovų šioje įmonėje apskritai nebūna.
Teismas
konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 20 d. atsakovas S. S. ir ieškovė UAB „Spartransa" sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas nuo 2016 m. spalio 6 d. buvo priimtas dirbti pas ieškovę tarptautinio krovinių pervežimo transporto priemonės vairuotoju. Atsakovas laikotarpiais nuo 2016 m. spalio 7 d. iki 2016 m. lapkričio 12 d., nuo 2016 m. gruodžio 19 d. iki 2017 m. vasario 4 d. ir nuo 2017 m. kovo 5 d. iki 2017 m. kovo 27 d. ieškovės UAB „Spartransa" direktoriaus įsakymais tris kartus buvo komandiruojamas dirbti į Vakarų Europą. Visu kitu darbo sutarties galiojimo laikotarpiu (2016.11.23 - 2016.12.15; 2017.02.07 - 2017.02.23; 2017.02.24 - 2017.03.02; 2017.04.03 - 2017.04.27ir 2017.04.28 - 2017.05.03) S. S. nebuvo atvykęs į darbą ir jokių darbo funkcijų bendrovėje, kurios buveinė yra Šilutės pl. 27, Klaipėdoje, neatliko. Šie laikotarpiai, kurių metu atsakovas leido laiką su šeima Baltarusijoje, ieškovės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo pažymėti kaip neatvykimas į darbą administracijos leidimu, o laikotarpiu nuo 2017.04.28 iki 2017.05.03 – atsakovui buvo suteiktos nemokamos atostogos. Tai patvirtina byloje pateikti atsakovo S. S. vardu lietuvių kalba pasirašyti 2016.11.23, 2017.02.06, 2017.02.23, 2017.04.03, 2017.04.28 prašymai, kuriuos pasirašęs atsakovas pats prašė UAB „Spartransa" administracijos leisti neatvykti j darbą. Atsakovo prašymu tarp šalių 2016 m. rugsėjo 20 d. sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta nuo 2017 m. gegužės 4 d. pagal 2016.06.16 redakcijos LR DK 127 str. 1 d.
Po darbo sutarties nutraukimo atsakovui kreipusis su skundu į Darbo ginčų komisiją dėl 189,38 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir kitų išmokų, komisija skundžiamu sprendimu konstatavo, jog ieškovė, pateikdama pasirašyti atsakovui prašymus dėl leidimo neatvykti į darbą, panaudojo apgaulę S. S. atžvilgiu. Anot Darbo ginčų komisijos, atsakovo pasirašyti prašymai ieškovės buvo parengti atsakovui nesuprantama kalba ir neatitiko atsakovo valios, kuris įsidarbino pas ieškovę, jog nepertraukiamai dirbtų ir gautų atlyginimą, o ne kas antrą mėnesį po komandiruočių vyktų namo pas šeimą namo Baltarusiją. Komisija padarė išvadas, jog tokiu būdu ieškovė UAB „Spartransa" neteisėtai dangstė darbo nesuteikimą, todėl visus laikotarpius, kurie atsakovui buvo pažymėti kaip neatvykimas į darbą administracijai leidus, laikė prastovomis ir priteisė 1018,48 Eur. Ieškovė su šia dalimi komisijos sprendimo nesutinka ir prašo ją panaikinti.
Atsakovas pateiktame atsiliepime nurodė, kad taip pat nesutinka su komisijos sprendimo dalimi, kuria nuspręsta minėtus laikotarpius pripažinti prastovomis ir priteisti kompensaciją. Atsakovas pripažino, kad nurodytais laikotarpiais jis buvo išvykęs pas šeimą į Baltarusiją administracijos leidimu, pateikus prašymus.
Atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir Įgyvendinimo Įstatymo Nr. XII-2603, 3 straipsnyje nustatyta, jog darbo santykiams taikomos tos 2017-07-01 Darbo kodekso nuostatos, kurios buvo Darbo kodekso įsigaliojimo dieną. Atsižvelgiant į tai, jog tarp šalių susiklostę darbo santykiai bei tarp šalių kilęs darbo ginčas buvo nagrinėjamas iki 2017-07-01 Darbo kodekso įsigaliojimo, nagrinėjamu atveju šalių ginčui spręsti turėtų būti taikomos 2016-06-16 redakcijos Nr. IX-926 Darbo kodekso nuostatos.
Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog pagal DK 122 straipsnį pagrindinė prastovos ne dėl darbuotojo kaltės ypatybė yra ta, kad darbdavys neduoda darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl tam tikrų objektyvių priežasčių. Dėl prastovos nėra darbo sutarties šalių kaltės. Prastovos laikotarpiu darbuotojas gali būti perkeliamas į kitą darbą tik rašytiniu darbuotojo sutikimu, atsižvelgiant į jo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, sveikatą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2014). Minėtoje nutartyje yra išaiškinta prastovos paskelbimo sąlyga – neturi būti darbo sutarties šalių kaltės. Iš esmės – tai yra plečiamasis įstatymo aiškinimas, atliktas taikant sisteminį teisės aiškinimo būdą, todėl apimantis ne tik kaltės kriterijų, bet ir objektyvių priežasčių sąlygą. Nagrinėjamu atveju, nebuvo ginčo, kad darbo sutartimi sulygtų darbo funkcijų neliko, ar dėl kitų objektyvių priežasčių atsakovui nebuvo suteikta darbo. Abi šalys pripažino, jog nurodytais laikotarpiais atsakovui buvo suteiktas leidimas nevykti į darbą jo paties rašytiniu prašymu.
Ieškovas nurodė, ir atsakovas atsiliepime patvirtino, kad atsakovas darbo ginčų komisijai nepateikė prašymo pripažinti laikotarpius nuo (2016.11.23 - 2016.12.15; 2017.02.07 - 2017.02.23; 2017.02.24 - 2017.03.02; 2017.04.03 - 2017.04.27 ir 2017.04.28 - 2017.05.03) priverstine prastova ir neįrodinėjo, kad prastova atsirado dėl darbdavio kaltės. Tačiau iš darbo ginčų nagrinėjimo medžiagos matyti, kad atsakovas buvo pareiškęs prašymą įpareigoti ieškovą sumokėti jam už nepanaudotas atostogas. DK 289 straipsnio 2 dalis numato, kad prašyme turi būti nurodomos aplinkybės, pagrindai ir įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, pateikiamas suformuluotas reikalavimas, pridedamų dokumentų sąrašas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinti principai sudaro šalies ūkio konstitucinį pagrindą; asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva – tai teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus. Pažymėtina, kad ieškovė UAB „Spartransa" verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla. Pagal DK 148 straipsnį, transporto <...> įstaigose, taip pat <..> kitose ekonominės veiklos srityse darbo bei poilsio laikas atsižvelgiant į darbo sezoniškumą bei kitas sąlygas gali skirtis nuo Darbo kodekse nustatytų normų. Dėl šių priežasčių 2016 m. rugsėjo 20 d. darbo sutartimi ginčo šalys susitarė taikyti suminę darbo laiko apskaitą, kuri labiausiai atitiktų atsakovo, kaip mobilaus darbuotojo, darbo pobūdį, darbo organizavimo tvarką, taip pat tinkamai sureguliuotų atsakovo darbo ir poilsio laiko apskaitą.
Ginčų komisija konstatavo, kad atsakovas nemokėjo lietuvių kalbos, todėl pasirašė prašymus dėl laisvų dienų suteikimo, tačiau tai prieštarauja jo valiai, nes suvokdamas pasirašymo dokumento pobūdį jis jų nebūtų pasirašęs. Komisijos teigimu, tai rodo, kad įmonė elgėsi nesąžiningai savo darbuotojų atžvilgiu, tokiu būdu dangstė darbo nesuteikimą ir neįformino prastovos, nors atsakovo neatvykimas į darbą iš tiesų turėjo būti laikomas prastova.
Pažymėtina, kad prastovos paskelbimas įmonėje lemia tai, kad nors ir nėra darbo sutarties šalių kaltės dėl prastovos paskelbimo, tačiau dėl skelbiamos prastovos gresia darbo laiko nuostoliai, nes darbo jėga nefunkcionuoja ir darbdavys paprastai dėl to turi papildomų išlaidų. Šiuo atveju kaip ir nurodo ieškovė - darbdavys, būdamas verslininkas, įvertino savo veiklos pobūdį ir sprendė, kad gali savo darbuotojams jų prašymu suteikti laisvas dienas, ieškovė atsižvelgė tiek į savo darbuotojų padėtį tiek į savo organizuojamas komandiruotes taigi, ieškovė kaip ūkinės veiklos subjektas, turėjo teisę savarankiškai priimti jos ūkinei veiklai reikalingus sprendimus.
Teismas pažymi, kad Darbo ginčo byloje nėra duomenų, kuriais remiantis Darbo ginčų komisija sprendė, jog laisvų dienų darbuotojams suteikimu buvo siekiama pridengti prastovą. Taip pat nėra duomenų, kad ieškovės veikla būtų sutrikusi ar įmonė turėtų sunkumų, todėl pagrindo manyti, jog laisvos dienos atsakovui buvo suteiktos priverstinai, siekiant pridengti prastovą nėra.
Byloje taip pat įvertintas šalių elgesys tiek darbo sutarties galiojimo metu tiek po jos. Pažymėtina, kad nei sudarant nei nutraukiant darbo sutartį atsakovui nekilo problemų dėl lietuvių kalbos ar pildomų dokumentų turinio neaiškumų, todėl spręsti, kad atsakovui buvo neaiškus prašymų dėl laisvų dienų suteikimo turinys pagrindo nėra. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad po porą mėnesių vykusių komandiruočių atsakovas gaudavo atostogas, kurių metu kaip pats nurodė atsiliepime, vykdavo į Baltarusiją pabūti su šeima, juolab, kad atsakovas gyventi Lietuvoje leidimo neturėjo.
Taigi Darbo ginčų komisijos išvadoje nėra konkrečių argumentų, dėl ko atostogų suteikimą po komandiruočių komisija pripažino kaip neatitinkantį atsakovo tikrosios valios.
Esant nustatytų aplinkybių visumai, vertinant byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad LR Valstybinės darbo Inspekcijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2017 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. DGKS-3277 darbo byloje Nr. APS-3-9026 dalis, kuria buvo nuspręsta išieškoti iš UAB „Spartransa" 1018,48 Eur sumą neatskaičius mokesčių už atsakovo S. S. prastovas, pripažintina neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.
Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos: 23 Eur žyminis mokestis, 420 Eur už teisines paslaugas, 80 Eur už dokumentų vertimą, iš viso 523,00 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti.
Panaikinti LR Valstybinės darbo Inspekcijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2017 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. DGKS-3277 darbo byloje Nr. APS-3-9026 dalį, kuria buvo nuspręsta išieškoti iš UAB „Spartransa" 1018,48 Eur sumą neatskaičius mokesčių už atsakovo S. S. prastovas.
Priteisti iš atsakovo S. S. (S. S.) 523,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Spartransa“, naudai.
Įsiteisėjus sprendimui, Darbo ginčų komisijos darbo bylą Nr. APS-3-9026, grąžinti LR Valstybinės darbo Inspekcijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Saulius Zajarskas