Civilinė byla Nr. e2-822-910/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00692-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.4; 3.4.4.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 28 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Railana“ direktoriaus S. K. (S. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 5 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Railana“ direktoriaus S. K. pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Railana“ iškėlimo ir atsakovei iškelta bankroto byla.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Railana“ direktorius S. K. (toliau – ieškovas) pateikė teismui pareiškimą iškelti atsakovei UAB ,,Railana“ restruktūrizavimo bylą. Nurodė, kad atsakovė UAB „Railana“ atitinka visas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnyje numatytas sąlygas, kurioms esant įmonei gali būti iškelta restruktūrizavimo byla: juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; juridinis asmuo gyvybingas; juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto. 2022 m. vasario 27 d. balanso duomenimis, atsakovė turėjo iš viso 857 080 Eur vertės turto. Tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 699 351 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 559 302 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 140 050 Eur. Suteikus UAB „Railana“ galimybę restruktūrizavimo proceso metu išspręsti laikinas nemokumo problemas, būtų atkurtos sąlygos toliau sėkmingai vystyti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 5 d. nutartimi netenkino ieškovo pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Railana“ iškėlimo; iškėlė UAB „Railana“ bankroto bylą; nemokumo administratoriumi paskyrė K. B. individualią įmonę (toliau – nemokumo administratorius).
3. Iš UAB „Railana“ 2020 m. gruodžio 31 d. balanso duomenų teismas nustatė, kad bendrovės turtas 2020 m. buvo 921 959 Eur, iš jo ilgalaikis turtas – 110 199 Eur, trumpalaikis turtas – 811 760 Eur (atsargos – 187 382 Eur, žaliavos – 30 Eur, pirktos prekės, skirtos parduoti, – 214 Eur, avansai – 187 139 Eur). Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 850 297 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 746 316 Eur. 2020 m. gruodžio 6 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, 2020 m. įmonės pelnas – 69 494 Eur. Byloje pateikto 2021 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, UAB „Railana“ turtas 2021 m. buvo 883 279 Eur, iš jo ilgalaikis turtas – 52 982 Eur, trumpalaikis turtas – 830 297 Eur (atsargos – 196 125 Eur, žaliavos – 31 Eur, avansai – 196 094 Eur). Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 890 254 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 750 315 Eur. Iš 2021 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2021 m. įmonė patyrė 78 595 Eur dydžio nuostolį. 2022 m. kovo 6 d. balanso duomenimis, UAB „Railana“ turtas 2022 m. (sausio 1 d. – vasario 27 d.) buvo 857 080 Eur, iš jo ilgalaikis turtas – 43 862 Eur, trumpalaikis turtas – 813 218 Eur (atsargos – 151 533 Eur, žaliavos – 32 Eur, avansai – 151 501 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 648 417 Eur). Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 699 351 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 559 302 Eur. 2022 m. kovo 6 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, 2022 m. metais (sausio 1 d. – vasario 27 d.) įmonės pelnas – 169 511 Eur. Iš viešų duomenų matyti, kad 2017 m. spalio 3 d. įmonėje buvo 36 darbuotojai (apdraustieji), 2021 m. liepos 13 d. – 11 darbuotojų (apdraustųjų), 2022 m. birželio 2 d. – 8 darbuotojai (apdraustieji). Įvertinęs pateiktus duomenis, teismas priėjo prie išvados, kad įmonės finansinė situacija kasmet vis blogėja; nuo 2019 metų UAB „Railana“ ilgalaikio turto vertė sumažėjo nuo 163 122 Eur iki 43 862 Eur; trumpalaikio turto vertė sumažėjo nuo 2 362 470 Eur iki 813 218 Eur; šiuo metu (2022 m. kovo 6 d. duomenimis) UAB „Railana“ trumpalaikis turtas yra 813 218 Eur, iš jo – 530 644 Eur pirkėjų skolos, 117 773 Eur – įmonių grupės skolos.
4. Teismas pažymėjo, kad pagal debitorių sąrašo duomenis mokėjimo terminai jau yra suėję, tačiau debitoriai skolų atsakovei nėra sumokėję. Atsakovės skoloms atgauti didelės įtakos gali turėti ir 2022 m. vasarį Ukrainoje prasidėjęs karas, augantis infliacija Europoje ir Rusijos Federacijai paskelbtos sankcijos, ypač įvertinus tai, kad nemaža atsakovės kreditorių dalis yra Rusijos, Ukrainos įmonės. Atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad pradėjo skolų iš debitorių išieškojimo procesus. Įvertinęs UAB „Railana“ finansinę būklę, teismas konstatavo, kad pagal balanso testą atsakovė laikytina nemokia. Atsakovės 2022 m. kovo 6 d. balanso duomenimis, visas bendrovės turtas – 857 080 Eur, iš jo atėmus debitorių skolas (530 644 Eur) ir įmonių grupės skolas (117 773 Eur) realaus turto vertė pagal balansą – 208 663 Eur, iš ją daugiau kaip dvigubai viršija bendrovės per vienerius metus mokėtinos sumos – 559 302 Eur.
5. Teismas nustatė, kad UAB „Railana“ turi 53 kreditorius, kuriems skolos bendra suma – 699 351,18 Eur. Yra kreditorių, kuriems skolos nesumokėtos nuo 2021 metų. Kreditoriui SeverTransGrupp STG skola nesumokama jau nuo 2021 m. vasario 8 d., nors jos suma (1 674,46 Eur), įvertinus bendrą atsakovės kreditorinių reikalavimų sumą, nėra didelė. Sistemingas neatsiskaitymas su kreditoriais prasidėjo nuo 2022 m. vasario mėnesio ir trunka iki šiol, o tai rodo, kad atsakovės finansinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymas nėra laikinas. Daugeliui kreditorių pradelstų skolų sumos yra nedidelės (pvz., Citadele Leasing SIA Lietuvos filialui – 14,03 Eur; Čia market – 13,01 Eur, Metalo amžiui – 38,90 Eur, TBC Baltic SIA – 18 Eur, su darbo santykiais susiję įsipareigojimai – 27 Eur), tačiau atsakovė neįstengia padengti net ir šių nedidelių skolų.
6. Įvertinęs ieškovo pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bei restruktūrizavimo plano projekte nurodytus duomenis, teismas padarė išvadą, kad atsakovė iš esmės siekia tęsti tokį patį verslo modelį, vykdyti tą pačią veiklą, kurią vykdė iki šiol. UAB „Railana“ pateikia prognozuojamas pelno (nuostolių) ataskaitas, kuriose nurodo, kad prognozuojamos pardavimo pajamos 2022 m. – 3 292 000 Eur, 2023 m. – 5 650 000 Eur, 2024 m. – 6 780 000 Eur, 2025 m. – 7 051 200 Eur, tačiau nenurodo jokių tokias prognozes pagrindžiančių argumentų. Iš restruktūrizavimo plano matyti, kad atsakovė neplanuoja iš esmės keisti vykdomos veiklos modelio, nukreipti savo vykdomą veiklą į kitas rinkas ar sritis. Teismo nuomone, iš esmės nekeičiant nei veiklos modelio, nei apimties, tokios atsakovės prognozės vertintinos kritiškai. Restruktūrizavimo plane nenurodyta, nei koks suteiktų pervežimo paslaugų kiekis leis užtikrinti tokių pajamų gavimą, nei kaip atsakovė organizuos šių paslaugų teikimą. Prognozuojamos pajamos nepagrįstos jokiomis prielaidomis, kurios leistų patikrinti prognozių teisingumą ir realumą. Atsakovė neatskleidė, kaip įvertino, kad savo veikloje patirs būtent įvardyto dydžio sąnaudas pajamoms uždirbti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nė vienas iš atsakovės kreditorių nėra linkę išdėstyti atsakovei skolų sumokėjimo, atsakovei informavus apie kreipimąsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, neišreiškė noro sudaryti susitarimus dėl pagalbos atsakovei, įveikiant finansinius sunkumus, teikimo.
7. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovės UAB „Railana“ restruktūrizavimo plano projekto turinys nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė turi realią galimybę išsaugoti ir plėtoti ūkinę komercinę veiklą, atkurti ilgalaikį mokumą. Ieškovas nenumatė jokių realių priemonių ir jų įgyvendinimo terminų, restruktūrizavimo plane nurodytų planuojamų pokyčių didžioji dalis yra deklaratyvaus pobūdžio (pvz., vykdoma aktyvi kaštų kontrolė, sumažintos nebūtinos administracinės išlaidos, didinimas įmonės efektyvumas, aktyvus darbas su pastoviais klientais, dedamos pastangos vykdyti turimus kontraktus). Atsakovė nurodė, kad sieks išdėstyti skolą Italijos draudimo bendrovei, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog ši skola nedidelė visų pradelstų finansinių reikalavimų kontekste (50 652,56 Eur iš 699 351,18 Eur). Be to, iš kreditorių sąrašo matyti, kad šis finansinis reikalavimas neįtrauktas į kreditorių sąrašą, nors turėtų būti nurodytas.
8. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus apie atsakovės turtą, kuriuo ji realiai disponuoja, pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį, nusprendė, kad atsakovės finansinė padėtis yra bloga, jos finansiniai sunkumai – akivaizdžiai nuolatinio pobūdžio, pradelsti atsakovės įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, todėl atsakovė UAB „Railana“ laikytina nemokia. Kadangi ieškovas pateiktais duomenimis neįrodė, kad nemoki UAB „Railana“ yra gyvybinga, taigi ji neatitinka restruktūrizavimo sąlygos, be to, restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto, todėl restruktūrizavimo bylą atsisakytina kelti.
9. Teismas, konstatavęs, kad atsakovė yra nemoki, nenustatyta aplinkybių, trukdančių iškelti atsakovei bankroto bylą, nusprendė, jog yra teisinis pagrindas iškelti atsakovei bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Ieškovas UAB „Railana“ direktorius S. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas nepagrįstai atsakovę pripažino nemokia. Atsakovė atsiskaitymus su visais kreditoriais vykdo laiku, jų nėra pradelsusi: laiku moka darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV), Citadele Leasing SIA Lietuvos filialui ir kitiems kreditoriams.
10.2. Kadangi finansinė ataskaita parengta ne paskutinei mėnesio dienai (t. y. 2022 m. vasario 27 d.), į šią ataskaitą pateko visi jos rengimo momentu buvę įsipareigojimai, kurie nebuvo padengti, tačiau nebuvo ir pradelsti, nes pagal tarpusavio sutartis, sudarytus mokėjimo grafikus ar kt. vykdomi paskutinę mėnesio dieną (arba tą dieną, kuri būna nurodyta sąskaitoje ir pan.). Metalo amžiui 38,90 Eur mokėtinos sumos įvykdymo terminas buvo 2022 m. vasario 27 d., būtent šią dieną atsakovė su bendrove atsiskaitė, nepažeisdama termino; Citadele Leasing SIA Lietuvos filialui atsakovė mokėjimus vykdo pagal šios sudarytus grafikus – įprastai paskutinę arba pirmąją einamojo mėnesio dieną, taigi Citadele Leasing SIA Lietuvos filialui pavedimus atsakovė vykdo laiku, vadovaudamasi pateiktu grafiku.
10.3. SeverTransGrupp skolos mokėjimo terminas – 2021 m. vasario 8 d. – kreditorių sąraše buvo nurodytas atsakovės buhalterijos darbuotojui padarius klaidą. Atsakovė su SeverTransGrupp sudarė sutartį ir 2022 m. vasario 1 d. užsakė paslaugas. Už suteiktas paslaugas SeverTransGrupp 2022 m. vasario 3 d. ir 2022 m. vasario 8 d. išrašė sąskaitas faktūras, kurias atsakovė apmokėjo. Taigi nėra pagrindo SeverTransGrupp laikyti kreditoriumi, kuriam atsakovė pradelsė mokėjimą.
10.4. Italijos draudimo bendrovė kreditorių sąraše buvo įtraukta Nr. 46, įmonės pavadinimas – AXA Corporate Solutions Assurance S.A. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi pareiškėją Italijos Respublikos įmonę Axa Corporate Solutions Assurance S. A. pakeitė jos procesinių teisių perėmėja XL Insurance Company S. E. Dėl techninės klaidos kreditorių sąraše buvo nurodyta pirmtakė AXA Corporate Solutions Assurance S.A., o ne procesinių teisių perėmėja XL Insurance Company S. E. Be to, ginčo suma yra ne 50 652,56 Eur, kaip nurodė teismas nutartyje, o 34 886,00 Eur.
10.5. Nė vienas mokėjimas kreditoriams, tarp jų – Italijos draudimo bendrovei, nelaikytinas pradelstu. Visus įsipareigojimus atsakovė vykdo laiku ir tinkamai. Į kreditorių sąrašą dėl buhalterinės sistemos veikimo principo įtraukiami visi mokėjimai, kurie nėra pradelsti, taip pat visi gauti avansai, kol paslaugos užsakovui nesuteiktos.
10.6. Italijos draudimo bendrovė kreditorių sąraše neturi būti įrašyta, mokėjimas jai nėra pradelstas. Šiuo metu šalių ginčas nagrinėjamas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, kuris sustabdė Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutarties vykdymą.
10.7. Atsakovė visiems kreditoriams išsiuntė pranešimus apie restruktūrizavimą, nė vienas iš jų neišreiškė prieštaravimo restruktūrizavimo procesui.
10.8. Teismas neįvertino, kad 2022 m. vasario 27 d. atsakovės pardavimo pajamos buvo 801 991 ?ur, pelnas – 169 991 ?ur, o nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 24 d. atsakovės pardavimo pajamos yra net 2 425 609,03 Eur, t. y. nepraėjus net pusei 2022 metų, atsakovė jau įgyvendino 74 proc. išsikelto tikslo.
10.9. Plėsdama veiklą, atsakovė įsigijo muitinės ir geležinkelių krovinių srautų bazes, kuriose matomi visi importuotojai į vidurio Azijos šalis pagal krovinį, pristatymo sąlygos, iš kurios šalies importuojama, koks kiekis, kur atliekamos muitinės procedūros, kokiu transportu yra vežama, t. y. visa tiksli informacija. Atsakovės pasitelkti specialistai vykdo nuolatinę nurodytų duomenų bazių analizę, rinkos dalyvių poreikių bei įpročių stebėseną, tai leidžia atsakovei prisitaikyti prie rinkos dalyvių poreikių ir teikti jiems paslaugų pasiūlymus telefonu, elektroniniu paštu. Šis atsakovės pasitelktas veiklos plėtros būdas yra itin našus, vien per laikotarpį nuo 2022 m. vasario 27 d. iki 2022 m. liepos 10 d. atsakovė sudarė net 22 naujas ilgalaikes sutartis ir dabar turi net 483 vykdytinas sutartis.
10.10. Atsakovė 2019 metais buvo reorganizuota. Dėl šios priežasties sumažėjo tiek trumpalaikio, tiek ilgalaikio atsakovės turto vertė, tačiau taip pat sumažėjo ir atsakovės turimų įsipareigojimų apimtis. Nors atsakovės trumpalaikio turto nuo 2019 metų vertė sumažėjo nuo 2 362 470 Eur iki 813 218 Eur, tačiau analogiškai sumažėjo ir atsakovės finansiniai įsipareigojimai – nuo 2 523 380 ?ur (2019 m. gruodžio 31 d.) iki 699 351,19 ?ur (2022 m. vasario 27 d.).
10.11. Atsakovės pardavimo pajamos 2020 metais buvo 5 mln. Eur, įmonės veikla buvo pelninga, uždirbta 69,5 tūkst. Eur pelno. 2021 m. pardavimo pajamos buvo 6 mln. Eur, įmonės veikla buvo nuostolinga, nes patirtas 78,6 tūkst. Eur grynasis nuostolis. 2022 m. vasario 27 d. pardavimo pajamos buvo 799 tūkst. Eur, įmonės veikla buvo pelninga, grynasis pelnas – 164,7 tūkst. Eur. Nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 24 d. atsakovės pardavimo pajamos yra net 2 425 609,03 Eur. Taigi pateikti duomenys įrodo, kad atsakovės pardavimo pajamos kasmet didėja, o veikla yra pelninga. Teismo išvados, kad atsakovės finansinė padėtis kasmet vis blogėja, yra klaidingos ir neatitinka faktinės situacijos.
10.12. Iš atnaujinto debitorių skolų sąrašo su lyginamąja analize matyti, kad dalis debitorių įsipareigojimus atsakovei vykdo, laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 27 d. iki 2022 m. birželio 30 d. debitorių skolos sumažėjo 43 465,54 Eur suma. Debitoriams vėluojant vykdyti skolinius įsipareigojimus, nėra pagrindo iš karto pradėti skolų išieškojimo procedūras.
10.13. Šiuo metu nė viena Rusijos bendrovė atsakovei neturi skolinio įsipareigojimo. Tik dvi Ukrainoje veikiančios bendrovės turi skolą atsakovei. Pardavimo pajamos iš Ukrainos ir Rusijos sudarė tik itin mažą visų gaunamų pajamų dalį: Ukrainoje – tik 2 proc., Rusijoje – 5 proc. Didžiausias pardavimo pajamas atsakovė gauna iš Kazachstano (25 proc.), Uzbekistano (20 proc.), Suomijos (10 proc.), Lietuvos (19 proc.). Atsakovės verslas nėra priklausomas nuo Ukrainos ar Rusijos rinkų.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. Ieškovas UAB „Railana“ direktorius S. K. su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: banko sąskaitų išrašus, informaciją apie darbo užmokesčio mokėjimą, informaciją iš VMI prie FM ir VSDFV sistemų apie finansinę padėtį, atnaujintą kreditorių sąrašą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartį, dokumentus, įrodančius atsiskaitymą su Danske bank, išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą, naujai sudarytų ilgalaikių sutarčių registrą, informaciją apie UAB „Railana“ reorganizaciją, atnaujintą debitorių sąrašą, klientų pagal valstybes grafinį pavaizdavimą.
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką ginčo klausimui išspręsti.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartis yra teismų informacinėje sistemoje LITEKO esanti informacija, su kuria, esant poreikiui, teismas gali susipažinti pats (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl šį dokumentą atsisakoma priimti. Kiti ieškovo pateikti nauji įrodymai gali būti reikšmingi sprendžiant dėl nemokumo (restruktūrizavimo ar bankroto) bylos atsakovei iškėlimo, šių duomenų priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, todėl nauji rašytiniai įrodymai priimami ir vertinami bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
15. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
16. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovės UAB „Railana“ restruktūrizavimo bylą ir atsakovei iškelta bankroto byla. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nemokumo (restruktūrizavimo ar bankroto) bylos iškėlimą reglamentuojančias teisės normas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų (ne)buvimo
17. Juridinio asmens restruktūrizavimas yra visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis). Taigi restruktūrizavimas yra vienas kolektyvinių įmonės finansinių sunkumų sprendimo būdų, skirtas su mokumo problemomis susidūrusiai įmonei išsaugoti.
18. Restruktūrizavimo byla keliama, jeigu yra visuma šių sąlygą: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, restruktūrizavimo byla negali būti iškelta (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Restruktūrizavimo bylą taip pat atsisakoma kelti, jeigu restruktūrizavimo plano projektas, kai jis turėjo būti pateiktas, neatitinka šio įstatymo 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jeigu restruktūrizavimo plano projekte, kai jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
19. Juridinio asmens finansiniai sunkumai yra padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra reali tikimybė, kad taps nemokus per artimiausius tris mėnesius (JANĮ 2 straipsnio 5 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi juridinio asmens gyvybingumas yra tiek būtina restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, tiek vienas iš restruktūrizavimo proceso tikslų – įmonės gyvybingumo išsaugojimas.
20. Nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „Railana“ direktorius S. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti atsakovei UAB ,,Railana“ restruktūrizavimo bylą.
21. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė iškelti atsakovės UAB „Railana“ restruktūrizavimo bylą, nustatęs, kad yra JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytos aplinkybės. Byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „Railana“ turi finansinių sunkumų ir kad nėra likviduojama dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). Tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų visumą, priėjo prie išvados, kad ieškovas pateiktais duomenimis neįrodė, jog nemoki UAB „Railana“ yra gyvybinga; be to, restruktūrizavimo plane numatytos priemonės nepadės įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto.
22. Apeliantas (ieškovas), nesutikdamas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirajame skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino įmonės turtinę padėtį, įrodymus, pagrindžiančius įmonės gyvybingumą, istorines veiklos apimtis ir pelną, lemiančius restruktūrizavimo tikslų įgyvendinimą. Apelianto teigimu, atsakovė nėra nemoki, įsipareigojimai kreditoriams nėra pradelsti ir yra vykdomi nustatytais terminais, atsakovė vykdo ūkinę komercinę veiklą ir generuoja pajamas, debitoriai įsipareigojimus atsakovei taip pat vykdo, atsakovė ieško naujų klientų (užsakovų) ir sudarinėja su jais naujas sutartis.
23. JANĮ projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad teismas, spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, turėtų būti įsitikinęs juridinio asmens gyvybingumu – taip būtų sudarytos prielaidos išvengti nesėkmingų restruktūrizavimo atvejų. Siūloma nustatyti, kad juridinio asmens gyvybingumas būtų suprantamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti prievoles ateityje. Atsižvelgiant į tai, kad finansinių sunkumų sąvoka apima ir nemokumą, restruktūrizavimo byla galėtų būti keliama ir nemokiam juridiniam asmeniui, jei galima pagrįsti jo gyvybingumą. Gyvybingumą turėtų pagrįsti reikalavimas prie pareiškimo teismui iškelti restruktūrizavimo bylą pridėti restruktūrizavimo plano projektą (kai kreipiasi juridinis asmuo), kuris vėliau, kreditoriams pritarus, būtų teikiamas tvirtinti teismui. Teismas turėtų priimti nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena įstatyme nustatytų aplinkybių (restruktūrizavimo plano priemonės nepadės išvengti bankroto, restruktūrizavimas negalimas dėl sąlygų neatitikties, nebuvo įgyvendinti tam tikri procedūriniai reikalavimai ir pan.). Šiomis nuostatomis siekiama spręsti problemą dėl pavėluoto bankroto proceso inicijavimo ir mažinti nuostolius kreditoriams (2018 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo projekto aiškinamasis raštas Nr. XIIIP-2777).
24. Taigi gyvybingumui nustatyti JANĮ suteikta didelė reikšmė, t. y. būtent gyvybingumo elementas yra esminis kriterijus, atskiriantis bankroto ir restruktūrizavimo procedūras nemokumo bylos iškėlimo stadijoje. Nustačius, kad įmonė yra gyvybinga, yra pagrindas spręsti dėl jos galimo restruktūrizavimo. Priešingu atveju (kai nenustatoma įmonės gyvybingumo), sprendžiama dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo.
25. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas gyvybingumo sąlygą, turi įvertinti, ar juridinio asmens restruktūrizavimo procesas galės būti veiksmingas, užtikrins skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-244-450/2021; 2021 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-585/2021). Vertinant gyvybingumo sąlygą, teismas turi vertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė įmonė nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita) ir pan. Jei įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniams asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl įmonės gyvybingumo. Vertinant gyvybingumą, taip pat reikia atsižvelgti ir į esminių įmonės prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinių asmenų restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).
26. Tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti restruktūrizavimo tikslingumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-823/2020). Jei restruktūrizavimo plane nurodytos priemonės yra nepakankamos įmonės turtinei padėčiai normalizuoti arba nepagrįstos nurodytiems tikslams pasiekti ir nėra kitų būdų įmonės veiklai ir mokumui atkurti, tai tokia įmonė laikytina turinčia ne laikinų, o nuolatinio pobūdžio finansinių sunkumų ir restruktūrizavimo procesas tokiai įmonei negali būti taikomas (tęsiamas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2015).
27. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio 2019 m. gruodžio 31 d. balanso duomenų matyti, kad atsakovė UAB „Railana“ 2019 metais turėjo turto už 2 525 592 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai buvo 2 523 380 Eur. 2019 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, 2019 metais atsakovės patyrė 336 968 Eur dydžio nuostolį. Iš 2020 m. gruodžio 31 d. balanso duomenų matyti, kad 2020 metais atsakovė turėjo turto už 921 959 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai buvo 850 297 Eur. 2020 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, atsakovė 2020 metais gavo 69 494 Eur grynojo pelno. Iš 2022 m. kovo 6 d. sudaryto balanso duomenų matyti, kad atsakovė 2021 metais turėjo turto už 883 279 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai buvo 890 255 Eur; 2022 m. sausio 1 d. – vasario 27 d. laikotarpiu atsakovės turtas – 857 080 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 699 351 Eur. 2021 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, atsakovės 2021 metais atsakovė patyrė 78 595 Eur dydžio nuostolį. 2022 m. vasario 27 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, atsakovės grynasis pelnas 2022 m. sausio 1 d. – vasario 27 d. laikotarpiu – 169 511 Eur.
28. Iš su atskiruoju skundu pateiktų 2018 m. lapkričio 22 d. UAB „Railana“ atskyrimo sąlygų matyti, kad atsakovė buvo reorganizuota, t. y. atskirta, ir atskiriamos dalies pagrindu buvo sukurtos naujos bendrovės (UAB „Railana Multimodal“, UAB „Eranium“, UAB „Rail Asset Management“), kurioms perduota dalis atsakovės įstatinio kapitalo, turto, teisių, pareigų ir prievolių pagal sutartis, teisių, pareigų ir prievolių pagal sutartis, sudarytas su darbuotojais.
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors atsakovės trumpalaikio turto vertė nuo 2019 metų iki 2022 m. vasario 27 d. sumažėjo nuo 2 362 470 Eur iki 813 218 Eur, tačiau sutiktina su apeliantu (ieškovu), kad tokį sumažėjimą nulėmė atsakovės reorganizavimas. Pažymėtina tai, kad nuo 2019 metų iki 2022 m. vasario 27 d. sumažėjo ne tik atsakovės trumpalaikio turto vertė, tačiau ir finansiniai įsipareigojimai kreditoriams – nuo 2 523 380 ?ur iki 699 351,19 ?ur. 2020 metais atsakovės veikla buvo pelninga, gauta 69 494 Eur grynojo pelno; 2021 metais atsakovė patyrė 78 595 Eur dydžio nuostolį, tačiau 2022 m. sausio 1 d. – vasario 27 d. laikotarpiu atsakovės grynasis pelnas yra 169 511 Eur. Atsakovės pardavimo pajamos 2019 metais buvo 7 777 001 Eur, 2020 metais – 4 998 520 Eur, 2021 metais – 6 067 538 Eur. Iš su atskiruoju skundu pateikto išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenų matyti, kad atsakovės pardavimo pajamos laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. yra 2 425 609,03 Eur. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, nors atsakovės turimo turto vertė 2022 metais (2022 m. sausio 1 d. – vasario 27 d. laikotarpiu), lyginant ją su 2021 metų duomenimis, sumažėjo 26 199 Eur suma, tačiau įsipareigojimai kreditoriams taip pat sumažėjo – 190 904 Eur suma. Įvertinus atsakovės turtinę padėtį apibrėžiančius finansinius rodiklius, sutiktina su apelianto (ieškovo) atskirojo skundo argumentais, kad atsakovės finansinė būklė nuo 2019 metų nėra blogėjanti (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
30. Iš su atskiruoju skundu pateikto 2022 m. birželio 30 d. kreditorių sąrašo matyti, kad atsakovė įsipareigojimus kreditoriams vykdo pagal tarpusavio sutartis, sudarytus mokėjimo grafikus ar paskutinę mėnesio dieną (arba tą dieną, kuri nurodyta sąskaitoje ir pan.). Įsipareigojimų kreditoriams didžioji dalis nėra pradelsta. Iš pateikto SEB banko duomenų išrašo matyti, kad atsakovė su kai kuriais iš kreditorių atsiskaitė nustatytais terminais (pvz., su Metalo amžius, Citadele Leasing SIA Lietuvos filialu). 2022 m. gegužės 13 d. pabaigos aktas prie 2017 m. balandžio 6 d. sutarties Nr. D201703F-3348 patvirtina, kad buvo atsiskaityta su kreditoriumi Danske Bank. Nurodyto kreditorių sąrašo duomenimis, kreditorius Mega Logistik OOO yra Baltarusijos rezidentas, dėl sankcijų apmokėjimas jam neįmanomas, kreditorius Transrail Ukraine yra Ukrainos rezidentas, 2022 m. vasario 23 d. atliktas mokėjimas įšaldytas nenumatytam terminui, inicijuotas pinigų grąžinimas. Taigi su įvardytais kreditoriais atsakovė neturi galimybės atsiskaityti dėl objektyvių priežasčių.
31. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi sustabdė Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria Lietuvos Respublikoje leista vykdyti Italijos Respublikos Ravenos miesto teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 10 d. nutarimą, kuriuo iš suinteresuoto asmens UAB „Railana“ pareiškėjos AXA Corporate Solutions Assurance S.A. (jos procesinių teisių perėmėja – XL Insurance Company S. E.) naudai priteista 31 626 Eur suma, 460 Eur teismo išlaidų ir 2 800 Eur teisinės pagalbos išlaidų, vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje ginčijami įsipareigojimai kreditoriams nepriskiriami prie pradelstų įmonės įsipareigojimų, todėl atsakovės skola XL Insurance Company S. E. nelaikytina pradelsta.
32. Pažymėtina ir tai, kad didžioji dalis atsakovės įsipareigojimų kreditoriams yra atsiradę tik 2022 metais (nėra ilgalaikiai); 2021 m. rugsėjo-lapkričio mėn. atsiradusios skolos kreditoriams Globalink transportation and logistics ir KTZ Express AO mokamos dalimis (atsiskaitymas suderintas su kreditoriais). Tuo tarpu dėl 1 674,46 Eur skolos kreditoriui SeverTransGrupp STG apeliantas (ieškovas) atskirajame skunde nurodo, kad skolos mokėjimo terminas – 2021 m. vasario 8 d. – kreditorių sąraše buvo nurodytas dėl buhalterijos darbuotojo padarytos klaidos; kreditorius SeverTransGrupp STG už atsakovei suteiktas paslaugas 2022 m. vasario 3 d. ir 2022 m. vasario 8 d. išrašė sąskaitas faktūras, kurias atsakovė apmokėjo, todėl SeverTransGrupp nelaikytinas kreditoriumi. Pagal ieškovo pateiktą patikslintą 2022 m. birželio 30 d. kreditorių sąrašą atsakovė neturi skolos kreditoriui SeverTransGrupp STG.
33. Teismų praktikoje nurodoma, kad juridinio asmens gyvybingumui įvertinti, be kita ko, reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Tinkamas įmonės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas įmonės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl įmonės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti restruktūrizavimo proceso metu. Gyvybingumui vertinti reikšminga aplinkybe laikoma tai, kaip laikotarpiu nuo pareiškimo iškelti juridinio asmens nemokumo bylą pateikimo teismui dienos iki sprendimo iškelti (atsisakyti iškelti) juridinio asmens nemokumo bylą priėmimo dienos įmonė vykdo minėtus įsipareigojimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).
34. Iš su atskiruoju skundu pateiktų 2022 m. birželio 30 d. kreditorių sąrašo ir VSDFV ataskaitos apie sumokėtas įmokas duomenų matyti, kad atsakovė neturi skolų darbuotojams, taigi prievolė atsiskaityti su darbuotojais yra vykdoma. Viešai prieinamais Sodros ir VMI prie FM duomenimis, šios nutarties priėmimo dieną atsakovė neturi skolų VSDFV biudžetui, taip pat valstybės, savivaldybių biudžetams (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
35. Pažymėtina ir tai, Turto arešto aktų registro duomenimis, atsakovės turtui nėra taikoma jokių apribojimų; antstolių informacinės sistemos duomenimis, atsakovės atžvilgiu nėra vykdoma išieškojimų; teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovė dalyvauja viename teisminiame ginče (atsakovės statusu), t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-XX/2022 dėl pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje Italijos Respublikos Ravenos miesto teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 10 d. nutarimą (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
36. Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovės UAB „Railana“ veiklos tikslai – savo pasirinkimu vykdyti ir plėtoti bet kurią įstatymų nedraudžiamą ūkinę, komercinę, finansinę ar pramoninę veiklą, siekiant gauti pelno. Teismui pateiktame restruktūrizavimo plano projekte nurodyta, kad pagrindinė atsakovės UAB „Railana“ veikla – geležinkelio pervežimai, vykdomi nuosavais vagonais; krovinių ekspedijavimas bendrojo parko vagonais; krovinių draudimo paslaugų organizavimas; nestandartinių gabaritų ir sunkių krovinių pervežimo organizavimas. Iš byloje esančio restruktūrizavimo plano projekto duomenų matyti, kad atsakovė UAB „Railana“ 2022 m. vasario 27 d. turėjo 461 vykdytiną ilgalaikę sutartį, taigi atsakovė vykdo ūkinę komercinę veiklą. Atsakovė atskirajame skunde, be kita ko, nurodo, kad: plėsdama savo veiklą, įsigijo muitinės ir geležinkelių krovinių srautų bazes, kuriose matomi visi importuotojai į vidurio Azijos šalis pagal krovinį, pristatymo sąlygos, iš kurios šalies importuojama, koks kiekis, kur atliekamos muitinės procedūros, kokiu transportu yra vežama, t. y. visa tiksli informacija; atsakovės pasitelkti specialistai vykdo nuolatinę minėtų duomenų bazių analizę, rinkos dalyvių poreikių bei įpročių stebėseną, tai leidžia atsakovei prisitaikyti prie rinkos dalyvių poreikių ir teikti jiems paslaugų pasiūlymus telefonu, elektroniniu paštu; šis veiklos plėtros būdas yra itin našus, nes vien per laikotarpį nuo 2022 m. vasario 27 d. iki 2022 m. liepos 10 d. atsakovė sudarė 22 naujas ilgalaikes sutartis, šiuo metu turi 483 vykdytinas sutartis. Šią aplinkybę patvirtina į bylą su atskiruoju skundu pateiktas naujai sudarytų ilgalaikių sutarčių registro išrašas.
37. Pagal viešai prieinamus Sodros duomenis atsakovė UAB „Railana“ šiuo metu turi 8 apdraustuosius asmenis (darbuotojus). Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje akcentavo darbuotojų skaičiaus sumažėjimą (2017 m. spalio 3 d. įmonėje buvo 36 darbuotojai, 2021 m. liepos 13 d. – 11 darbuotojų), kaip atsakovės finansinės padėties pablogėjimo rodiklį, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės darbuotojų skaičiaus mažėjimas nesuponuoja pagrindo teigti, kad atsakovė nesugebės užtikrinti ūkinės komercinės veiklos vykdymo ir negaus planuojamų pajamų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad dabartinis atsakovės darbuotojų skaičius yra optimalus ir pakankamas jos ūkinės komercinės veiklos tęstinumui ir restruktūrizavimo plano vykdymui užtikrinti, t. y. įmonės veikla nesustabdyta, sudaromos naujos sutartys su klientais (užsakovais), vykdomi anksčiau prisiimti įsipareigojimai.
38. Restruktūrizavimo plano projekto duomenimis, atsakovės prognozuojamos pardavimo pajamos 2022 metais – 3 292 000 Eur, 2023 metais – 5 650 000 Eur, 2024 metais – 6 780 000 Eur, 2025 metais – 7 051 200 Eur. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad ieškovas nenurodė jokių tokias prognozes pagrindžiančių argumentų. Tačiau iš ieškovo atskirajame skunde išdėstytų duomenų matyti, kad atsakovė yra beveik 15 metų sėkmingai veikiant įmonė, sukaupusi didelę patirtį ir užsitarnavusi gerą vardą rinkoje, atsakovės teikiamų paslaugų poreikis yra itin didelis (šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantys duomenys apie sudarytas (vykdomas) sutartis su užsakovais, taip pat sudaromos naujos sutartys). Iš byloje esančios 2022 m. vasario 27 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2022 m. sausio 1 d. – vasario 27 d. laikotarpiu pardavimo pajamos buvo 801 991 Eur. Iš ieškovo pateikto išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. duomenų matyti, kad atsakovės pardavimo pajamos – 2 425 609,03 Eur. Taigi nurodytų duomenų visuma neteikia pagrindo išvadai, kad atsakovės prognozuojamos pardavimo pajamos yra akivaizdžiai nepagrįstos.
39. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nustatytas aplinkybes ir byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad, atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį, vykdomą ūkinę komercinę veiklą ir perspektyvas atsakovei ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė nėra gyvybinga JANĮ 2 straipsnio 6 dalies prasme, stokoja pagrįstumo. Kai byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos ir toliau ją vykdo, sudarinėja naujas sutartis su klientais (užsakovais), generuoja pajamas iš vykdomos veiklos, moka darbo užmokestį darbuotojams, vykdo mokestines prievoles Sodrai ir VMI prie FM, atsiskaitinėja su kitais kreditoriais, nėra pagrindo daryti vienareikšmę išvadą, jog numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis atsakovei ateityje įveikti finansinių sunkumų, įvykdyti skolinius įsipareigojimus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
40. Teismų praktikoje, aiškinant anksčiau galiojusio Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) normas, buvo laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant, ar galima restruktūrizuoti finansinių sunkumų turinčią įmonę, svarbus vaidmuo tenka įmonės kreditoriams, kurių reikalavimai bus tenkinami restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metu, laikantis restruktūrizavimo plane nustatytos tvarkos, iš pajamų, gautų tiek tęsiant įmonės veiklą, tiek pardavus įmonei veikloje nereikalingą turtą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-484-330/2017). Reikšmingas kreditorių vaidmuo išliko ir pagal naująjį reglamentavimą – JANĮ 107 straipsnis taip pat numato kreditorių pritarimo restruktūrizavimo plano projektui būtinumą.
41. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad nė vienas iš atsakovės kreditorių nėra linkę išdėstyti atsakovei skolų mokėjimo, atsakovei informavus apie kreipimąsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nebuvo linkę sudaryti susitarimų dėl pagalbos atsakovei, įveikiant finansinius sunkumus, teikimo. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad atsakovės kreditoriai nesudarė susitarimų dėl pagalbos atsakovei teikimo, a priori (iš anksto) negali būti laikoma jų nepritarimu įmonės restruktūrizavimui. Jau nurodyta, kad atsakovė įsipareigojimus kreditoriams vykdo pagal tarpusavio sutartis, sudarytus mokėjimo (skolos dengimo) grafikus ar paskutinę mėnesio dieną (arba tą dieną, kuri nurodyta sąskaitoje ir pan.), taigi įsipareigojimų kreditoriams didžioji dalis nėra pradelsta (2022 m. birželio 30 d. kreditorių sąrašo duomenys). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovės kreditoriai nėra kreipęsi į teismą dėl skolų priteisimo ar bankroto bylos iškėlimo atsakovei (atsakovė dalyvauja tik viename teisminiame ginče (atsakovės statusu), t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-XX/2022 dėl pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje Italijos Respublikos Ravenos miesto teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 10 d. nutarimą), atsakovės atžvilgiu nėra vykdoma priverstinių išieškojimų ar taikoma apribojimų jos turtui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, negalima vienareikšmė išvada dėl kreditorių nesuinteresuotumo daryti atsakovei nuolaidas ar kitaip padėti įveikti kilusius finansinius sunkumus.
42. Pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi atmetė ieškovo pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo ne tik dėl to, kad atsakovė neatitinka JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygos (įmonės gyvybingumo), bet ir padaręs išvadą, jog ieškovo pateiktame restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto).
43. Iš restruktūrizavimo plano projekto duomenų matyti, kad UAB „Railana“ restruktūrizavimo proceso metu ketina toliau vykdyti veiklą ir uždirbti pajamų iš savo pagrindinės veiklos – geležinkelio pervežimų, sieks atkurti ilgalaikį bendrovės mokumą. Susidariusius finansinius sunkumus atsakovė ketina išspręsti tokiais būdais: skatindama valiutinius pavedimus iš Uzbekijos, Turkmėnijos, Kirgizijos, Tadžikijos ir Kazachstano klientų (tiekėjų) iš kitų bankų, kurie nenaudoja korespondentinių sąskaitų Rusijos Federacijos bankuose, bei pervesti juos į alternatyvius bankus, kurie naudoja nesankcionuotų bankų korespondentų sąskaitas, tam, kad jų klientai galėtų vykdyti pavedimus tiekėjams bei gauti lėšas iš klientų; pertvarkoma kontraktinė bazė su klientais, įtraukiant kitų bankų, kurie turi ne Rusijos Federacijos bankus korespondentus; tariamasi su Italijos draudimo bendrove, siekiant išdėstyti priteistą skolą pagal suderintą atsiskaitymo grafiką; pervežimai vykdomi alternatyviais maršrutais, siekiant apeiti sankcionuotas šalis; toliau vykdoma aktyvi kaštų kontrolė; pasiliekami tik būtiniausi veiklai vykdyti darbuotojai, atsižvelgiant į planuojamas užduotis ir darbų krūvį; atsisakymas arba sumažinimas visų nebūtinų administracinių kaštų; vidinių bendrovės procesų ir veiklos efektyvumo didinimas; aktyvus darbas su nuolatiniais klientais, siekiant išlaikyti jų pasitikėjimą; toliau dedamos pastangos vykdyti turimus kontraktus, atgauti lėšas už jau atliktus darbus.
44. Restruktūrizavimo plano projekte taip pat numatyta, kad plano vykdymo laikotarpiu bus parduota dalis atsakovės UAB „Railana“ veiklai nereikalingo turto. Restruktūrizavimo plano projekte pateikiamas preliminarus sąrašas (automobilis), nurodyta, jog, tvirtinant planą, sąrašas bus papildytas, atsisakant bendrovės veikloje nebūtino turto – automobilių, biuro baldų ar orgtechnikos. Gautos lėšos visų pirma bus skirtos atsiskaityti su lizingo bendrovėmis (tuo atveju, jeigu parduodamas lizinguojamas turtas) arba naudojamos apyvartinėms lėšoms, einamajai veiklai finansuoti, o vėliau panaudojamos pagal grafiką numatytiems atsiskaitymams su kreditoriais. Restruktūrizavimo plano projekto duomenimis, atsakovė disponuoja trumpalaikiu turtu (gautinos sumos), kurio bendra suma 2022 m. vasario 27 d. yra 810 663 Eur. Šio turto dalį sudaro išankstiniai apmokėjimai. Pradinėje restruktūrizavimo proceso stadijoje planuojama, kad išankstinių apmokėjimų bendra suma gali išaugti, tačiau plano vykdymo metu išankstinių apmokėjimų turi mažėti, o laisvos apyvartinės lėšos bus naudojamos atsiskaityti su kreditoriais.
45. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pagal restruktūrizavimo plano projekto duomenis atsakovė neplanuoja jokių papildomų finansavimo šaltinių, neketina gauti naujų kreditų ir investicijų, nenumatytas įstatinio kapitalo didinimas, taigi nėra duomenų, patvirtinančių, jog buvo imtasi realių papildomų priemonių situacijai bendrovėje iš esmės pakeisti ir finansiniams sunkumams išspręsti; restruktūrizavimo plane nurodytų planuojamų pokyčių didžioji dalis yra deklaratyvaus pobūdžio (pavyzdžiui, vykdoma aktyvi kaštų kontrolė, sumažintos nebūtinos administracinės išlaidos, didinimas įmonės efektyvumas, aktyvus darbas su pastoviais klientais, dedamos pastangos vykdyti turimus kontraktus); atsakovė iš esmės siekia tęsti tokį patį verslo modelį, vykdyti tą pačią veiklą, kurią vykdė iki šiol.
46. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, vertinant restruktūrizavimo plano projekte numatytas priemones, pritariama pozicijai atsižvelgti į ankstesnį, t. y. numatytą nebegaliojančiame ĮRĮ, tačiau šiuo aspektu aktualų įstatyminį reguliavimą, taip pat į teismų praktiką, suformuotą taikant ĮRĮ 5 straipsnio normas, reglamentavusias restruktūrizavimo plano metmenis. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad restruktūrizavimo plano metmenys yra įmonės veiklos tam tikros gairės. Jos neturi būti tik deklaracija, tačiau šioje proceso stadijoje (vertinant restruktūrizavimo iškėlimo sąlygų buvimą) negalima reikalauti iš įmonės, kad ji pateiktų labai išsamų veiklos ateityje įvertinimą, nes tai bus daroma sprendžiant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą, kai iš esmės sukonkretinami restruktūrizavimo plano metmenyse pateikti duomenys (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-798-241/2020; 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1282-881/2020).
47. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien tai, jog pagal restruktūrizavimo plano projektą nenumatyti esminiai veiklos pokyčiai, nustačius, kad bendrovės finansinius sunkumus iš esmės lėmė ne jos veiklos pobūdis (o, pavyzdžiui, aplinkybės, susijusios su įmonės kontrahentais, jų finansine padėtimi bei pasikeitusia jų veikla ir galimybėmis atsiskaityti su atsakove), nesudaro pagrindo išvadai, jog numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1141-302/2020; 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1700-241/2020).
48. Nagrinėjamu atveju atsakovės restruktūrizavimo plano projekte nurodoma iš esmės tęsti ir plėtoti pagrindinę veiklą. Nors pagal restruktūrizavimo plano projektą nenumatyta esminių veiklos pokyčių, tačiau tai neteikia pagrindo išvadai, kad numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto, nes atsakovės finansinius sunkumus nulėmė ne veiklos pobūdis, o išorinės priežastys (pablogėjusi geopolitinė situacija, sankcijos Rusijos Federacijai, kurios paveikė visą krovinių pervežimų geležinkeliu rinką, karo veiksmai Ukrainoje, piniginių transakcijų trikdžiai, valiutų kursų svyravimai ir pan.).
49. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai nuolatinio pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę. Įmonės gaivinimo atveju tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą (įmonė toliau funkcionuos kaip verslo subjektas, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė gaus pajamų mokesčių pavidalu, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti reikalavimų patenkinimą), nei likvidavimo atveju, kuomet įmonės turtas parduodamas už likvidacines vertes ir paskutinės eilės kreditorių galimybės atgauti skolas neretai yra labai minimalios (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1790-330/2018).
50. Restruktūrizavimo, kaip prioritetinio juridinių asmenų nemokumo problemų sprendimo būdo, taikymas pripažįstamas ir Europos Parlamento ir Tarybos 2019 m. birželio 20 d. direktyvoje (ES) 2019/1023 dėl prevencinio restruktūrizavimo sistemų, skolų panaikinimo ir draudimo verstis veikla ir priemonių restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumui didinti, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2017/1132. Šioje direktyvoje nurodoma, kad prevencinio restruktūrizavimo sistemos visų pirma turėtų sudaryti skolininkams galimybę veiksmingai restruktūrizuotis ankstyvame etape ir išvengti nemokumo, nes tai mažintų bereikalingą gyvybingų įmonių likvidavimą. Tokios sistemos turėtų padėti užkirsti kelią darbo vietų praradimui ir praktinių žinių bei įgūdžių praradimui ir maksimaliai padidintų bendrą vertę kreditoriams, palyginti su tuo, ką jie gautų įmonės turto likvidavimo atveju arba kito geriausio alternatyvaus scenarijaus taikymo, kai nėra plano, atveju, taip pat savininkams ir visai ekonomikai (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1033-407/2020; 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020; 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1282-881/2020).
51. Dėl nustatytų faktinių aplinkybių restruktūrizavimo, kaip prioritetinio įmonių nemokumo sprendimo būdo, kontekste apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad pateiktame atsakovės restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės UAB „Railana“ įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
52. Byloje nustatyta ir dėl to iš esmės nėra ginčo, kad UAB „Railana“ turi finansinių sunkumų (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas): 2022 m. kovo 6 d. sudaryto balanso duomenimis, 2022 m. sausio 1 d. – vasario 27 d. laikotarpiu atsakovės turto vertė buvo 857 080 Eur. Pagal pateiktą patikslintą kreditorių sąrašą (2022 m. birželio 30 d. duomenimis) įmonės įsipareigojimai – 655 537,68 Eur. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovės UAB „Railana“ turto didžiąją dalį (530 644 Eur) sudaro debitorių skolos, debitoriai skolų atsakovei nėra sumokėję, nors mokėjimo terminai jau yra suėję, skoloms susigrąžinti didelės įtakos gali turėti 2022 m. vasarį Ukrainoje prasidėjęs karas, Europoje auganti infliacija ir Rusijos Federacijai paskelbtos sankcijos, atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, jog pradėjo skolų išieškojimą iš debitorių, eliminavęs debitorių skolas iš atsakovės bendro turto vertės, padarė išvadą, kad atsakovė yra nemoki.
53. Apeliantas (ieškovas), nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įmonės turto ir įsipareigojimų santykio vertinimu, teigia, kad teismas netinkamai įvertino debitorinius įsipareigojimus ir nurodo, jog laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 27 d. iki 2022 m. birželio 30 d. debitorių skolos sumažėjo 43 465,54 Eur suma. Apelianto nuomone, debitoriams vėluojant vykdyti skolinius įsipareigojimus, nėra pagrindo iš karto pradėti skolų išieškojimą, nes skolų inicijavimo procesai tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės reikalauja papildomų išlaidų, laiko sąnaudų.
54. Jau nurodyta, kad vien aplinkybė, jog bendrovė atitinka nemokumo būseną, savaime nereiškia, kad jai negali būti iškelta restruktūrizavimo byla – restruktūrizavimo byla gali būti keliama ir nemokiam juridiniam asmeniui, jeigu galima pagrįsti jo gyvybingumą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties Nr. e2-244-450/2021 34 punktą; 2021 m. liepos 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-925-781/2021 31 punktą). Taigi nemokumo vertinimas, sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, nėra esminis ir aktualus tik tuo aspektu, kiek įmonė gali būti finansiškai pajėgi vykdyti restruktūrizavimo plane užsibrėžtus tikslus. Nors atsakovė UAB „Railana“ ir turi finansinių sunkumų, bet, esant duomenų dėl jos gyvybingumo, kuris yra platesnės apimties ir apima visumą juridinio asmens taikomų priemonių, kuriomis siekiama panaikinti nemokumo būseną, neturi esminės reikšmės argumentai dėl įmonės turto apimties ir įsipareigojimų santykio, t. y. nemokumo vertinimo, kadangi šie rodikliai yra aktualūs sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą. Kita vertus, pažymėtina tai, kad pagal byloje esančio 2022 m. birželio 30 d. debitorių sąrašo duomenis debitoriai savo įsipareigojimus atsakovei vykdo, taigi nėra pagrindo visus debitorių sąraše nurodytas skolas laikyti beviltiškomis ir eliminuoti iš atsakovės bendro turto vertės. Be to, apeliantas (ieškovas) atskirajame skunde pagrįstai nurodo, kad skolų išieškojimo procedūrų inicijavimas pareikalautų papildomų išlaidų, juolab kad nemaža debitorių dalis yra užsienio subjektai, o atsakovė ir taip šiuo metu susiduria su finansiniais sunkumais. Taip pat pažymėtina tai, kad pagal restruktūrizavimo plano projekto duomenis įsipareigojimus kreditoriams numatoma dengti iš bendrovės vykdomos ūkinės komercinės veiklos generuojamų pajamų, o ne tik iš debitorių gautinų sumų.
55. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, pažymi, kad pagal JANĮ 22 straipsnio 2 dalį teismas priima nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, jog juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Tais atvejais, kai teismas atsisako juridiniam asmeniui iškelti restruktūrizavimo bylą, klausimas dėl to paties juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo turi būti išnagrinėtas tuo pačiu procesiniu dokumentu. Tokiu būdu teismas, vertindamas nemokumo (tiek restruktūrizavimo, tiek ir bankroto) bylos (ne)iškėlimo pagrindus kartu, užtikrina veiksmingą nemokumo ginčų sprendimą, skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą bei lygiateisiškumą. Be to, toks nemokumo procesų pagrindų vertinimas yra operatyvus ir aiškus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-404-450/2022).
56. Taigi įstatymų leidėjas nustatė, kad teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir nustatęs, kad įmonė yra nemoki bei esant bent vienai JANĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, turi iškelti bankroto bylą nesant atskiro prašymo dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau toks teismo sprendimas iš esmės reiškia bylos nagrinėjimo ribų peržengimą, todėl toks sprendimas negali būti siurprizinis ir teismas privalo informuoti šalis apie ketinimą peržengti bylos nagrinėjimo ribas bei sudaryti šalims galimybę pasisakyti ir teikti įrodymus dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygų. Teismas, spręsdamas tokį klausimą, turi užtikrinti proceso rungtyniškumo principą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).
57. Nors siurpriziniu teismo sprendimu pažeidžiamos proceso teisės normos, CPK 329 straipsnis nepriskiria tokios situacijos prie absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tais atvejais, kai teismo padarytas proceso teisės normų pažeidimas nepatenka į absoliučių ar santykinai absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų sąrašą, šį pažeidimą būtina įvertinti CPK 329 straipsnio 1 dalies aspektu, t. y. ar šis proceso teisės normos pažeidimas yra toks, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-403/2022).
58. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad šalys buvo informuotos apie teismo ketinimą peržengti bylos nagrinėjimo ribas ir spręsti dėl bankroto bylos iškėlimo. Dėl to šalys neturėjo galimybės pasisakyti ar pateikti į bylą duomenų, susijusių su bankroto bylos atsakovei iškėlimu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad, neinformavus šalių apie ketinimą peržengti bylos nagrinėjimo ribas, nebuvo sudaryta galimybė dėl to pasisakyti šalims, teikti įrodymus, todėl buvo pažeistas rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
59. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei UAB „Railana“ iškėlimo ir iškeldamas jai bankroto bylą, tinkamai neatskleidė atsakovės gyvybingumo, kaip vienos iš restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat neįvertino visų pateiktame restruktūrizavimo plano projekte numatytų priemonių bendrovės finansiniams sunkumams įveikti pagrįstumo JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų prasme, todėl yra pagrindas apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir atsakovės nemokumo bylos iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
60. Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį apelianto (ieškovo) atskirasis skundas laikomas patenkintu, todėl už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, t. y. atsakovei (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartį panaikinti ir nemokumo bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Railana“ iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Railana“ (juridinio asmens kodas 301733720) 47 Eur (keturiasdešimt septynis eurus) žyminį mokestį už atskirąjį skundą, sumokėtą 2022 m. liepos 13 d. AB SEB bankas mokėjimo nurodymu Nr. 3618.
Teisėja Laima Ribokaitė