Administracinė byla Nr. eA-5104-662/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01396-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija: 21.3; 21.3.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. B. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėja padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija, VMI) viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas, 2017 m. kovo 30 d. įsakymą Nr. P-299 „Dėl M. B. atleidimo iš pareigų“ (toliau – ir Įsakymas), iš Inspekcijos priteisti pareiškėjai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja paaiškino, kad ginčijamu Įsakymu buvo atleista iš VMI Bendrųjų reikalų departamento (toliau – ir BRD, Departamentas) direktoriaus pavaduotojos pareigų, panaikinus valstybės tarnautojo pareigybę. Pareiškėja šias pareigas faktiškai ėjo nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. kovo 30 d. Atsakovo teigimu, atlikus BRD struktūrinius pertvarkymus, jame liko tik du skyriai, todėl sumažėjo darbo krūvis. Minėtu pagrindu buvo pakeistas Inspekcijos pareigybių sąrašas, nustatant, kad nuo 2017 m. kovo 31 d. panaikinama pareiškėjos užimama pareigybė. Pareiškėjos teigimu, šis vienintelis pareigybės panaikinimo argumentas yra nepagrįstas, klaidinantis ir prieštaraujantis chronologinei įvykių sekai, taip pat pažeidžiantis jos, kaip valstybės tarnautojos, teises ir teisėtus lūkesčius.
3. Pareiškėja teigė, kad nuo jos paskyrimo eiti Inspekcijos BRD direktoriaus pavaduotojos pareigas šiame Departamente nebuvo vykdomi organizaciniai, struktūriniai pertvarkymai, darbuotojų etatų skaičius nebuvo mažinamas, šio padalinio struktūra ir vykdomos funkcijos bei darbo apimtis nepakito. Fiktyviai panaikinus pareiškėjos užimamą pareigybę, nebuvo pakeisti BRD nuostatai. Panaikinus pareigybę pareiškėjos atliktų funkcijų nebuvo atsisakyta, jos buvo pavestos atlikti BRD direktoriaus bei Departamento Sistemos aptarnavimo skyriaus (toliau – ir SAS) vedėjo pareigybėms.
4. Pareiškėjos teigimu, VMI su ja elgėsi nesąžiningai, pažeidė jos teisę pretenduoti į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas arba jos sutikimu užimti žemesnės kategorijos pareigas. Siūlymas užimti laisvas pareigas Inspekcijoje pareiškėjai buvo pateiktas likus 13 dienų iki atleidimo iš valstybės tarnybos, nors pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) nuostatas šis terminas turėtų prasidėti Inspekcijai nusprendus panaikinti pareigybę, o baigtis – įsiteisėjus tokiam sprendimui. Jai nebuvo pasiūlyta užimti lygiaverčių pareigų. Sprendimas dėl naikinamos pareigybės funkcijų perskirstymo nebuvo priimtas. Atsakovas, įspėdamas pareiškėją, dar neturėjo informacijos, reikalingos įvertinti, kokios funkcijos yra perteklinės, nereikalingos, koks pareigybės naikinimo realus poreikis. Inspekcija, vykdydama pareiškėjos atleidimo iš valstybės tarnybos procedūras, iš esmės paneigė jai įstatymų garantuojamą teisę būti paskirtai į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, fiktyviai panaikino pareiškėjos užimamą pareigybę, todėl pareiškėjos atleidimas pripažintinas neteisėtu.
5. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
6. VMI paaiškino, kad pareiškėjos užimta BRD direktoriaus pavaduotojo pareigybė buvo panaikinta kaip perteklinė, atsižvelgiant į sumažėjusį Departamento darbo krūvį. Panaikintos pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas buvo numatyta priskirti BRD direktoriui, o dalį funkcijų – SAS vedėjui. Inspekcija nesutiko su pareiškėjos nuomone, kad pareigybės panaikinimo pagrindinis argumentas, t. y., kad BRD sudėtyje, atskyrus Viešųjų pirkimų skyrių, liko tik du skyriai, yra nepagrįstas, klaidinantis ir prieštaraujantis chronologinei įvykių sekai, bei pažeidžiantis valstybės tarnautojos teises ir teisėtus interesus. Kadangi pareiškėjos pareigybė buvo panaikinta, jai nuo 2017 m. kovo 31 d. buvo pasiūlyta užimti laisvas Inspekcijos karjeros valstybės tarnautojų, kurių specialiuosius reikalavimus ji atitinka, pareigybes ir pasiūlė rinktis iš 12 pareigybių. Tačiau pareiškėja su pateiktu pasiūlymu nesutiko.
7. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos pozicija, kad buvo pažeisti jos interesai, VMI netinkamai pateikus jai siūlymą užimti laisvas pareigybes. Teisės aktuose nėra nustatytas terminas, kada konkrečiai įspėjimo apie būsimą atleidimą laikotarpiu valstybės tarnautojui turi būti pasiūlomos kitos valstybės tarnautojo dalykines savybes atitinkančios pareigos. Todėl institucija turi teisę siūlyti valstybės tarnautojui kitas pareigas visą įspėjimo apie būsimą atleidimą laikotarpį, t. y. bet kuriuo metu tuo laikotarpiu, atsižvelgiant į protingumo kriterijų. Įspėjimo laikotarpiu Inspekcijoje nebuvo skelbiami konkursai į to paties lygio ir kategorijos pareigas, kurias tuo metu ėjo pareiškėja, atitinkančias jos kvalifikaciją ir išsilavinimą. Apie laisvas pareigybes pareiškėjai pranešta anksčiau nebuvo, nes buvo laukiama, kad galbūt atsiras laisva vieta į aukštesnės kategorijos pareigybes, tinkamas jai, tikintis, kad atsiras galimybė pasiūlyti maksimalų, realų, ir išsamų tuo metu esančių ir pareiškėjai tinkančių laisvų pareigybių sąrašą.
8. Atsakovo teigimu, pareiškėjos pareigybės panaikinimas atitinka galiojančią teismų praktiką. Šiuo atveju valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimas buvo realus, nes tiek senąsias, tiek naujai pavestas funkcijas atlieka mažesnis valstybės tarnautojų skaičius, tokiu būdu buvo optimizuotos valstybės tarnautojų atliekamos funkcijos. VMI nuomone, esant atvejui, kai vieno valstybės tarnautojo pareigybėje numatytos funkcijos sutampa su kito valstybės tarnautojo pareigybėje numatytomis ir atliekamomis funkcijomis, tokios pareigybės palikimas institucijai tuo pačiu sudaro nuolatinius mokamo atlyginimo dydžio nuostolius, o tai yra valstybės lėšų eikvojimas.

II.

9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
10. Teismas pažymėjo, kad byloje kilęs ginčas dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėja atleista iš užimamų pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
11. Teismas konstatavo, kad, BRD struktūroje nelikus Viešųjų pirkimų skyriaus, sumažėjo BRD priskirti uždaviniai ir funkcijos, kurie įgyvendinami savarankiškai būtent šio skyriaus. Pati pareiškėja nurodė, kad pagrindinė jos, kaip BRD direktoriaus pavaduotojos, funkcija – laikinai nesant direktoriaus atlikti jam priskirtas funkcijas. Teismo vertinimu, tai negali pateisinti pareigybės būtinybės ir jos tikslingumo. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjos pareigybės funkcija buvo pavaduoti BRD direktorių, nepaneigia atsakovo teiginių dėl sumažėjusio darbo krūvio ir šios pareigybės objektyvaus reikalingumo, įgyvendinant BRD uždavinius ir tikslus. Pareiškėjos užimtos pareigybės ir SAS vedėjo pareigybės kai kurios funkcijos buvo dubliuojamos.
12. Įvertinęs bylos duomenis, teismas padarė išvadą, kad nors pareiškėjos atliktų funkcijų, panaikinus jos pareigybę, nebuvo atsisakyta, šias funkcijas pavesta atlikti BRD direktoriui, o sutapusias BRD direktoriaus pavaduotojo ir SAS skyriaus vedėjo funkcijas toliau vykdo minėto skyriaus vedėjas. Taigi pareiškėjos atliktos funkcijos buvo perskirstytos. Kadangi nustatyta, kad pareiškėjos užimtoms funkcijoms vykdyti užteko mažiau darbuotojų, todėl teismas padarė išvadą, jog jos užimta pareigybė – BRD direktoriaus pavaduotojo (A lygis 15 kategorija) – nebuvo panaikinta fiktyviai, kaip pareiškėja teigė.
13. Teismas pabrėžė, kad byloje nevertinamas ekonominis Inspekcijos pareigybių pertvarkymo aspektas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad VMI viršininkas turi diskreciją spręsti dėl efektyvios institucijos veiklos, jos struktūros bei skyrių ir pareigybių būtinumo. Pareiškėja nepaneigė atsakovo teiginių, kad sumažėjo jos darbo krūvis, o teismas nustatė, kad, Viešųjų pirkimų skyriui tapus savarankišku skyriumi, su šio skyriaus vykdytomis funkcijomis BRD neliko jokių pareigų, be to, kaip minėta, pareiškėjos vykdytos funkcijos perskirstytos ir jas atlikti pavesta BRD direktoriui bei SAS skyriaus vedėjui. Jokių papildomų sprendimų dėl funkcijų vykdymo atsakovas neturėjo priimti.
14. Teismas taip pat pažymėjo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 508 „Dėl sutikimo reorganizuoti apskričių valstybines mokesčių inspekcijas“ ir VMI viršininko 2016 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. V-294 „Dėl apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų reorganizavimo aprašų sudarymo ir jų viešo paskelbimo“, įvyko apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų (toliau – ir AVMI) reorganizavimas, t. y. iš 10 AVMI liko 5 AVMI. Šis reorganizavimas taip pat turėjo tiesioginę reikšmę, Inspekcijos viršininkui sprendžiant dėl pareiškėjos užimtos pareigybės reikalingumo.
15. Teismas vertino kaip nepagrįstą pareiškėjos argumentą, kad pareigybė VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 pagrindu gali būti panaikinta tik tuomet, kai atitinkamoje institucijoje apskritai nebelieka funkcijų, kurias atliko atleidžiamas darbuotojas.
16. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėja apie pareigybės panaikinimą buvo įspėta 2016 m. lapkričio 29 d., o pareigybė panaikinta 2017 m. kovo 31 d., t. y. apie pareigybės panaikinimą pranešta nepažeidus VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.
17. Įvertinęs pareiškėjos turimą išsilavinimą, duomenis apie pareiškėjos darbinę patirtį, teismas padarė išvadą, kad buvusios laisvos A lygio 15 kategorijos pareigybės pareiškėjai negalėjo būti siūlomos, kadangi arba ji neatitiko išsilavinimo kriterijų, arba specialiųjų reikalavimų – darbinės patirties reikalavimų. Pati pareiškėja taip pat nenurodė, kokios laisvos A lygio 15 kategorijos pareigos jai galėjo būti pasiūlytos, kurių specialiuosius reikalavimus ji atitiktų. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju valstybės tarnautojo teisė nėra absoliuti pretenduoti į lygiavertes pareigas. Tokiu atveju valstybės tarnautojas turi atitikti tiek išsilavinimo, tiek specialiuosius reikalavimus. Todėl, teismo vertinimu, atsakovas nepažeidė VTĮ 43 straipsnio 1 dalies nuostatų, suteikiančių garantijas valstybės tarnautojui, kurio pareigybė panaikinta. Pareiškėjos teiginiai, kad jai tik 2017 m. kovo 16 d. buvo pasiūlytos laisvos pareigybės, nepagrindžia jos reikalavimo teisėtumo. VMI per protingą terminą pareiškėjai pateikė pasiūlymą užimti kitas pareigas.
18. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad Inspekcijos viršininkas pagal jam suteiktus įgaliojimus, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, panaikino pareiškėjos užimamą pareigybę, pasiūlė užimti laisvas pareigybes, kurios atitiko jos išsilavinimo ir darbinės patirties reikalavimus, tačiau jų pareiškėja atsisakė, todėl ginčijamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas. VMI tinkamai taikė teisės aktus, nepažeidė VTĮ nuostatų ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Įsakymą. Atsižvelgus į tai, pareiškėjos skundas negali būti tenkinamas. Netenkinęs pareiškėjos reikalavimo panaikinti ginčijamą Įsakymą, teismas neturėjo pagrindo tenkinti ir išvestinį reikalavimą – priteisti pareiškėjai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, – taip pat ir tenkinti pareiškėjos prašymą jai priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III.

19. Pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.
20. Pažymi, kad Viešųjų pirkimų skyriaus nėra BRD sudėtyje jau nuo 2015 m. liepos 1 d. Pareiškėja BRD A lygio 15 kategorijos direktoriaus pavaduotojo pareigas pradėjo eiti nuo 2015 m. rugsėjo 4 d., t. y. kuomet jau nebebuvo BRD sudėtyje Viešųjų pirkimų skyriaus. Todėl aplinkybė, kad dėl iškelto Viešųjų pirkimų skyriaus sumažėjo pareiškėjos darbo krūvis yra nepagrįsta.
21. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nedetalizavo, kodėl aplinkybę, jog iš 10 AVMI liko 5 AVMI, laiko reikšminga jos pareigybės panaikinimui pagrįsti, o tik nurodė, kad reorganizavimas taip pat turėjo tiesioginę reikšmę, Inspekcijos viršininkui sprendžiant dėl pareiškėjos užimtos pareigybės reikalingumo. Pareiškėja paaiškina, kad, AVMI skaičių sumažinus nuo 10 iki 5 AVMI, padalinių skaičius tik padidėjo, t. y. VMI struktūra buvo suskirstyta į mažesnius vienetus. Po AVMI skaičiaus sumažinimo nuo 10 iki 5 nebuvo atsisakyta patalpų, ilgalaikio turto, nesumažėjo piniginių lėšų poreikis ūkinėms išlaidoms, nesumažėjo transporto priemonių, prižiūrimų teritorijų, kontroliuojamų VMI ir AVMI priklausančių patalpų, teritorijų, vidaus šilumos, vandentiekio, elektros, ryšių tinklų, nesumažėjo turto apsaugos ir įslaptintos informacijos fizinės apsaugos poreikis, poreikis organizuoti VMI ir AVMI aprūpinimą centralizuotai perkamomis materialinėmis vertybėmis (išskyrus kompiuterinę techniką), reikalingomis funkcijoms vykdyti. Todėl pareiškėjos pareigų apimtis likus 5 AVMI nepakito.
22. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos užimamos pareigybės ir SAS vedėjo pareigybės kai kurios funkcijos buvo dubliuojamos. Ši pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrįsta objektyviais bylos įrodymais. BRD direktoriaus pavaduotojo pareigybė yra reikalinga padėti direktoriui organizuoti Departamento darbą, užtikrinti teisės aktų, reglamentuojančių bendrus reikalus, įgyvendinimą VMI ir AVMI, rengti ir įgyvendinti VMI bendrų reikalų politiką. SAS vedėjo pareigybė reikalinga organizuoti VMI Departamento skyriaus darbą, jam vadovauti, užtikrinti tinkamą VMI ūkio funkcionavimą ir AVMI aprūpinimą centralizuotai perkamomis materialinėmis vertybėmis (išskyrus kompiuterinę techniką), aprūpinimą azartinių lošimų mokesčio sumokėjimą patvirtinančiais ženklais ir centralizuotai platinamais dokumentais. BRD direktoriaus pavaduotojo veiklos sritis apima į Departamento sudėtį įeinančių skyrių, tarp jų ir SAS veikos kontrolę. SAS vedėjo veiklos sritis yra siejama išimtinai su vieno skyriaus ir šiam skyriui paskirtų funkcijų veikla. Be to, pirmosios instancijos teismo išvada, kad, panaikinus BRD direktoriaus pavaduotojo pareigybę, tas funkcijas turės atlikti SAS skyriaus vedėjas, tik patvirtina jog, panaikinus BRD direktoriaus pavaduotojo pareigybę, šią pareigybę užimančio valstybės tarnautojo funkcijų atsisakyta nebuvo. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino kaip neteisingus pareiškėjos argumentus, kad jos eitos pareigybės funkcijos ir paskirtis išliko ir realiai pareigybė nebuvo panaikinta.
23. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
24. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos nuomone, kad jos pareigybės naikinimo pagrindinis argumentas (BRD sudėtyje, atskyrus Viešųjų pirkimų skyrių, liko tik du skyriai), yra nepagrįstas, klaidinantis ir prieštaraujantis chronologinei įvykių sekai bei pažeidžiantis valstybės tarnautojos teises ir teisėtus interesus. VMI turi diskrecijos teisę keisti savo struktūrą.
25. Atsakovas taip pat pažymi, kad po BRD direktoriaus pavaduotojo pareigybės panaikinimo BRD ir SAS darbo organizavimas bei veikla nepasikeitė ir naujos funkcijos SAS vedėjui, negu jos numatytos nuo 2015 m. gegužės 27 d. galiojančiame BRD Sistemos aptarnavimo skyriaus A lygio 15 kategorijos vedėjo pareigybės aprašyme, patvirtintame VMI viršininko 2015 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. VP-44, nebuvo pavestos vykdyti. Po BRD direktoriaus pavaduotojo pareigybės panaikinimo, jokie SAS A lygio 15 kategorijos vedėjo pareigybės aprašymo pakeitimai nebuvo atlikti, nes tam nebuvo poreikio.
26. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos skunde išsakyta nuomone, jog buvo pažeistos jos teisės, fiktyviai panaikinant jos pareigybę (nes, kaip teigė pareiškėja, jos atliktų funkcijų nebuvo atsisakyta). Naikinamos pareigybės pagrindinių funkcijų ir paskirties atsisakymas nėra vienintelis galimas atvejis tam, kad būtų galima pripažinti, jog įvyko realus pareigybės panaikinimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad, vertinant, ar pareiškėjos pareigybė realiai buvo panaikinta, svarbu nustatyti, kokias funkcijas iki atsakovo nurodomo pareiškėjos pareigybės panaikinimo pareiškėja atliko ir ar šios funkcijos – visos ar jų dalis – neišliko, paskirstytos kitiems darbuotojams, jų atsisakyta ir pan. Todėl aplinkybė, kad dalis pareiškėjo iki atsakovo atliktų struktūrinių pertvarkymų vykdytų funkcijų išliko, nesudaro pagrindo daryti vienareikšmę išvadą, jog išliko ir pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto atleisto valstybės tarnautojo pareigybė. Esant atvejams, kai buvo panaikinta viena pareigybė, o kituose padaliniuose naujos pareigybės įsteigtos nebuvo, administraciniai teismai yra pripažinę pagrįstais atsakovų argumentus, kad tokiu būdu buvo optimizuotos valstybės tarnautojų atliekamos funkcijos, t. y. tiek senąsias, tiek naujai pavestas funkcijas atlieka mažesnis valstybės tarnautojų skaičius, ir tai laikytina realiu valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimu. Todėl pareiškėjos pareigybės panaikinimas atitinka teismų praktiką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. kovo 30 įsakymo Nr. P-299, kuriuo M. B. kaip Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Bendrųjų reikalų departamento direktoriaus pavaduotoja 2017 m. kovo 30 d. atleista iš užimamų pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėjos grąžinimo į eitas pareigas, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo įvykdymo dienos priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
28. Sprendžiant įstatymų leidėjo pavestus uždavinius viešojo administravimo subjektas turi teisę veikti taip, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų, o tam pasiekti suteiktina teisė nustatyti administracijos struktūrą. Tai įgalina padaryti Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalis, pagal kurią viešojo administravimo subjekto administracijos struktūra gali būti nustatyta tiek viešojo administravimo subjekto steigėjo, tiek viešojo administravimo subjekto vadovo, atsižvelgiant į nustatytus subjekto tikslus ir uždavinius, strateginius veiklos planus ir patvirtintą valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių. Vertinant administracijos struktūros pakeitimus, padarytus laikantis teisės aktų reikalavimų, valstybės tarnautojo interesai negali būti aukščiau už valstybės politikos interesus atitinkamoje valstybinio sektoriaus srityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-904/2008, 2010 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-684/2010 ir kt.).
29. Akcentuotina, jog kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų, veikti (inter alia (lot. be kita ko, įskaitant) tvarkyti savo struktūrą) tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-340/2011, 2016 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3386-520/2016). Iš esmės analogišką praktiką darbo ginčų bylose formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, nėra kompetentingas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumą ir pagrįstumą, bet gali tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimą su konkrečiu darbuotoju. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007, 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Šiuo atveju nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovas struktūrinius pertvarkymus vykdė viršydamas savo diskrecijos teisę.
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad tarnybos santykių nutraukimo teisėtumą lemia ne tik Valstybės tarnybos įstatyme numatyto pagrindo buvimas, bet ir tinkamai atlikta (įstatyme nustatyta) valstybės tarnautojo atleidimo iš užimamų pareigų procedūra. Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra įtvirtinta karjeros valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, garantija tęsti tarnybą toje pačioje institucijoje, jei laikotarpiu nuo pranešimo apie naikinamą pareigybę įteikimo iki šios pareigybės panaikinimo dienos (imtinai) yra (atsiranda) laisva karjeros valstybės tarnautojo pareigybė. Šios nuostatos taikymas pirmiausiai reikalauja, kad atitinkama pareigybė būtų realiai (pa)naikinta. Tai lemia, jog sprendžiant šių nuostatų taikymo klausimą pirmenybė turi būti teikiama su pareigybės (pa)naikinimu susijusių teisinių santykių turiniui, o ne jų formaliai išraiškai, šiuo tikslu, be kita ko, nustatant atitinkamos pareigybės panaikinimo faktą, t. y. būtina nustatyti, ar naikinamos pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis išlieka toliau arba jų realiai atsisakoma ir ši pareigybė tampa nebereikalinga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-247/2010, 2017 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2264-520/2017).
31. Byloje nustatyta, kad VMI viršininko 2015 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. V-50 pakeista Inspekcijos struktūra ir įsteigtas Viešųjų pirkimų skyrius, kuris tapo savarankišku padaliniu VMI struktūroje, t. y. jo nebeliko BRD sudėtyje. Atsakovo teigimu būtent dėl to sumažėjo BRD darbo krūvis, neliko uždavinių ir funkcijų susijusių su viešaisiais pirkimais. Nagrinėjamu atveju nereikšminga aplinkybė, kad BRD sudėtyje Viešųjų pirkimų skyriaus nebėra nuo 2015 m. liepos 1 d., t. y. jo nebeliko iki pareiškėjai užimant BRD direktoriaus pavaduotojo pareigas (nuo 2015 m. rugsėjo 4 d.). Visumoje BRD likus dviem padaliniams (Kanceliarijai ir SAS) valdymo mastas susiaurėjo, todėl veiklos efektyvumo prasme atsakovui pagrįstai kilo pareiškėjos pareigybės tikslingumo klausimas. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs VMI viršininko 2015 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. V-228 patvirtintus BRD nuostatus (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. liepos 1 d.) nustatė, kad departamento sudėtyje neliko Viešųjų pirkimų skyriaus, o kartu jo vykdytų uždavinių ir funkcijų, todėl teisingai konstatavo, jog BRD struktūroje nelikus Viešųjų pirkimų skyriaus sumažėjo BRD priskirtų įgyvendinti uždavinių ir funkcijų skaičius. Taip pat BRD direktoriaus pavaduotojo pareigybės objektyvus reikalingumas negali būti pateisinamas vien tik tuo, kad laikinai nesant direktoriaus ji atlieka jam priskirtas funkcijas ir/ar kontrolės funkcijų vykdymu.
32. VMI viršininko 2016 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. VP-170 (2016 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. VP-171 redakcija) pakeistas VMI viršininko 2015 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. VP-1 patvirtintas pareigybių sąrašas, numatant, kad nuo 2017 m. kovo 31 d. panaikinama BRD A lygio 15 kategorijos direktoriaus pavaduotojo pareigybė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, panaikinus jos pareigybę, BRD direktoriaus pavaduotojo vykdytos funkcijos buvo priskirtos vykdyti BRD direktoriui ir BRD SAS vedėjui (sutapo dalis funkcijų). Šių aplinkybių pagrindu, darytina išvada, kad pareiškėjos pareigybė buvo panaikinta realiai, o ne fiktyviai, nes pareiškėjos vykdytos funkcijos buvo išskaidytos (perskirstytos). Aplinkybė, kad dalis pareiškėjo iki Administracijos struktūrinių pertvarkymų vykdytų funkcijų išliko, nereiškia, jog išliko ir pareiškėjo užimta pareigybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1954/2012, 2014 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-212/2014). Šiame kontekste atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjos argumentai, jog pareigybė Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme gali būti panaikinta tik tuomet, kai atitinkamoje institucijoje apskritai nebelieka funkcijų, kurias atleidžiamas darbuotojas atliko.  
33. Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Neįgaliajam, nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaiką) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius.
34. VMI 2017 m. kovo 16 d. raštu Nr. (6.17-01)7-58 „Dėl pareigybių pasiūlymo“ M. B. siūlė užimti laisvas VMI karjeros valstybės tarnautojų, kurių specialiuosius reikalavimus ji atitinka, pareigybes nuo 2017 m. kovo 31 d. Šiuo raštu pareiškėjai buvo pasiūlyta užimti esančias laisvas žemesnės kategorijos pareigybes (viso 12), tačiau M. B. jas užimti atsisakė. Tuo tarpu pareiškėja į kitas VMI buvusias laisvas (Vidaus audito skyriaus vedėjo pavaduotojo, Kontrolės departamento direktoriaus pavaduotojo ir Didžiųjų mokesčių mokėtojų stebėsenos ir konsultavimo departamento Tarptautinių sandorių kontrolės skyriaus vedėjo) to paties lygio ir kategorijos valstybės tarnautojo pareigas (A lygio 15 kategorija) negalėjo būti paskirta, kadangi jos turima kvalifikacija ar jos darbinė patirtis neatitiko pareigybių aprašymuose nustatytų specialiųjų reikalavimų. Tai reiškia, kad atsakovas, atlikdamas struktūrinius pertvarkymus, Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nuostatų nepažeidė.
35. Pažymėtina, kad, administracinių teismų praktikoje aiškinant kitas VTĮ 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip pat yra konstatuota, kad karjeros valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, garantija būti paskirtam į kitas to paties ar žemesnio lygio ir kategorijos pareigas nėra absoliuti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3672-525/2016). Ši garantija be išlygų gali būti taikoma tik tuo atveju, jei tarnautojas pretenduoja užimti pareigybes, kurioms jų aprašyme nėra nustatyti specialūs reikalavimai. Tačiau, jeigu tarnautojas pretenduoja užimti pareigybes, kurioms jų aprašyme yra nustatyti specialūs reikalavimai, ši garantija gali būti ribojama tokio tarnautojo dalykinių savybių atitikimu specialiųjų reikalavimų kriterijams, t. y. ši garantija galės būti taikoma tik tuo atveju, jei tarnautojo dalykinės savybės atitiks pareigybės, kurią tarnautojas pretenduoja užimti, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus, nes, priešingu atveju, gali būti neatlikti arba netinkamai įgyvendinti tie ypatingi valstybės tarnybos tikslai ir uždaviniai, kurių įgyvendinimas yra priskirtas šioms pareigybėms. Tai lemia, kad tais atvejais, kai karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, pretenduoja užimti pareigybes, kurioms, jų aprašyme, yra nustatyti specialūs reikalavimai, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar tokio tarnautojo dalykinės savybės atitinka šiuos specialiuosius reikalavimus, ar šie specialieji reikalavimai, kurių tarnautojas neatitinka yra esminiai, t. y., ar jų nustatymas gali būti pateisinamas objektyvia būtinybe atlikti tik šiai pareigybei priskirtas specifines funkcijas ir uždavinius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1743/2009).
36. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos M. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                            Audrius Bakaveckas

                                                                                                     Artūras Drigotas

                            Virginija Volskienė