Civilinė byla Nr. e2S-366-658/2017

Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00097-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

3.4.2.8.3.2.; 3.3.2.4.

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 25 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Nerijus Meilutis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „SEB bankas“ atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-279-925/2016 pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „SEB bankas“, akcinė bendrovė „Swedbank“, akcinė bendrovė „DnB bankas“, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, akcinė bendrovė „Kauno energija“, uždaroji akcinė bendrovė „Cgates“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, Lidorff Oy filialas, BIGBANK A/S Lietuvos filialas, antstolė M. G., antstolis R. B..

Teismas

n u s t a t ė:

Ginčo esmė

Ginčas kilęs dėl fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano (toliau – ir Planas) patvirtinimo.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi pareiškėjui A. P. iškėlė fizinio asmens bankroto bylą ir nustatė dviejų mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planui pateikti tvirtinti. Nutartis įsiteisėjo 2016 m. balandžio 21 d.

2016 m. birželio 6 d. nutartimi teismas patvirtino A. P. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.

Teismas 2016 m. birželio 21 d. ir 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartimis pratęsė terminą Plano projektui pateikti iki 2016 m. rugsėjo 21 d.

2016 m. rugsėjo 21 d. Bankrutuojančio fizinio asmens A. P. bankroto administratorius pateikė prašymą patvirtinti Planą, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas. Bankroto administratorius nurodė, kad 2016 m. spalio 12 d. įvykusio trečiojo kreditorių susirinkimo metu kreditoriai nepritarė Plano projektui, kuris, administratoriaus nuomone, atitinka visus Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 7 straipsnyje nustatytus turinio reikalavimus. Patikslintas Planas buvo rengtas atsižvelgiant į kreditorių pastabas, į bendrą kreditorių sąrašą buvo įtrauktas hipotekos kreditoriaus reikalavimas, hipotekos kreditorius neturėtų būti išskirtas iš kitų kreditorių, nes nėra aišku, kada hipoteka įkeistą turtą pavyks realizuoti, be to, pagal nustatytą hipoteka įkeisto turto vertę akivaizdu, kad hipotekos kreditoriaus reikalavimo realizavus įkeistą turtą nepavyks pilnai patenkinti.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi patvirtino pareiškėjo A. P. patikslintą 2016 m. rugsėjo 21 d. Fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą.

Teismas, pasisakydamas dėl kreditoriaus AB „SEB bankas“ argumentų, kad plane nebuvo atsižvelgta į FABĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą kreditorinių reikalavimų tenkinimo tvarką, pažymėjo, kad bylos duomenimis pardavus hipoteka įkeistą turtą, kurio vertė sudaro 24 800 Eur, bus padengta tik dalis hipotekos kreditoriaus reikalavimo (teismo patvirtintas hipotekos kreditoriaus reikalavimo dydis yra 46 566,15 Eur), be to nežinia, kiek laiko gali užtrukti hipoteka įkeisto turto pardavimas, visų kreditorių interesai geriausiai būtų užtikrinti hipotekos kreditoriaus neišskiriant iš kitų kreditorių ir įtraukiant jį į bendrą kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo grafiką dar iki hipoteka įkeisto turto realizavimo.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo AB „SEB bankas“ prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį, įpareigoti bankrutuojantį asmenį patikslinti planą ir teikti jį svarstyti bei tvirtinti kreditorių susirinkimui iš naujo.

Skunde nurodo, kad Fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nes hipotekos kreditoriaus  reikalavimas pirmiausia turi būti tenkinamas FABĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (t. y. pardavus įkeistą turtą) ir tik tada, kai paaiškės likusi nepatenkinta kreditoriaus reikalavimo dalis, ji galės būti tenkinama antrąja eile, kartu su visais likusiais kreditorių finansiniais reikalavimais. Atsižvelgiant į tai, teismas tokio plano negalėjo tvirtinti, o teismo nutartis, patvirtinusi minėtą planą, naikintina.

Pareiškėjo A. P. bankroto administratorė UAB „Lexuna“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad teismas priėmė pagrįstą nutartį, kadangi nesant galimybės parduoti įkeistą turtą greitai, o kitą turtą paskirstant neįtraukiant į kreditorių sąrašą įkaito turėtojo, jo interesai yra neabejotinai pažeidžiami, t. y. susiklosto ne privilegijuota įkaito turėtojo padėtis, o atvirkščiai. Tačiau, teismui manant, kad hipotekos kreditoriaus finansinis reikalavimas turėtų būti dengiamas pirmiausia iš gautų lėšų už parduotą įkeistą turtą, teismas turėtų svarstyti ne dėl bankroto bylos nutraukimo, o dėl Fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano tikslinimo bei jo pakartotinio svarstymo kreditorių susirinkime.

Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą su juo nesutinka, prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad įkaito turėtojas turi pirmenybę patenkinti savo reikalavimus pirmiausia iš įkeisto turto, tačiau tai nesudaro pagrindo ignoruoti kreditorių lygiateisiškumo principą ir pažeisti bendrovės interesus kai yra kalbama apie kreditorių reikalavimų tenkinimą iš kito skolininko turto.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos dalyką byloje sudaro teismo nutarties, kuria patvirtintas pareiškėjo A. P. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas, kuriam kreditoriai susirinkime nepritarė, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi patvirtinto bankrutuojančio asmens patikslinto Plano atitikimo FABĮ 7 straipsnio 1 dalies reikalavimams dalyje dėl įkaito turėtojo finansinio reikalavimo tenkinimo tvarkos.

Dėl plano tvirtinimo procedūros

Viena iš FABĮ 16 straipsnyje nustatytų fizinio asmens pareigų bankroto proceso metu – per šio įstatymo nustatytą terminą parengti mokumo atkūrimo plano projektą ir pateikti jį bankroto administratoriui. Fiziniam asmeniui, kuriam iškelta bankroto byla, tenka labai svarbus vaidmuo, nes nuo šio asmens sąžiningų pastangų priklauso mokumo atkūrimo plano įvykdymo sėkmė, o kartu ir fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra. Todėl fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas.

Reikalavimus, keliamus fizinio asmens mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsniai. Bankroto administratorius, gavęs bankrutuojančio fizinio asmens parengtą plano projektą, parengia išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių ir ją kartu su plano projektu pateikia kreditoriams bei šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 str. 1 d., 2 d.). Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka jam įstatymo keliamų reikalavimų, fizinis asmuo, atsižvelgęs į kreditorių pastabas, turi teisę plano projektą tikslinti ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 str. 3 d.). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti.

Jei pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui, šis pateikiamas teismui. Teismas, gavęs plano projektą, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis ir įvertinti, ar fizinis asmuo dėjo pastangas ištaisyti plano projektą taip, kad jis kuo labiau atitiktų skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 str. 1 d. 2 p.). Nesutikdamas su plane nurodytomis mokumo atkūrimo priemonėmis, jų įgyvendinimo galimybėmis, bet matydamas bankrutuojančio fizinio asmens pastangas siekti didesnio kreditorių reikalavimo patenkinimo, teismas turėtų ne pats jas (planą) keisti, o nurodyti fiziniam asmeniui kriterijus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti sudarant plano projektą. Taigi plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015, 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-378/2016).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. P. pateikė 2016 m. liepos 4 d. mokumo atkūrimo planą administratorei UAB „Lexuna“, o ši sušaukė 2016 m. liepos 25 d. kreditorių susirinkimą. Kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“ (didžioji kreditorė, įkaito turėtoja) nepritarė mokumo atkūrimo plano tvirtinimui be kitų pastabų nurodydama, kad mokumo atkūrimo plane įkaito turėtojos neįtraukus į bendrą kreditorių eilę pažeidžiamos jos teisės, nes nėra žinoma kada įkeistas turtas bus parduotas, o iš turto vertinimo akivaizdu, kad pardavus šį turtą viso įkaito turėtojo kreditorinio reikalavimo padengti nepavyks. Atsižvelgus į tai, kad kreditoriai nepritarė šiam planui, jis buvo grąžintas bankrutuojančiam asmeniui tikslinti. Administratorė UAB „Lexuna“, gavusi patikslintą 2016 m. rugpjūčio 26 d. mokumo atkūrimo plano projektą, 2016 m. rugpjūčio 26 d. sušaukė antrąjį kreditorių susirinkimą dėl A. P. patikslinto mokumo atkūrimo plano projekto svarstymo. Pareiškėjo planas buvo patikslintas neatsižvelgus į įkaito turėtojos pastabą dėl įkaito turėtojo kreditorinio reikalavimo tenkinimo tvarkos, todėl ši vėl nepritarė patikslinto plano tvirtinimui nurodydama tas pačias pastabas. 2016 m. spalio 14 d. trečiajame kreditorių susirinkime svarstytas 2016 m. rugsėjo 21 d. planas, patikslintas atsižvelgus į įkaito turėtojos UAB „Būsto paskolų draudimas“ pastabas, tačiau šį kartą patikslinto plano tvirtinimui nepritarė kreditorė AB „SEB bankas“ nurodydama, kad pakeitus kreditorių tenkinimo grafiką pagal didžiausio kreditoriaus pastabas pažeidžiamos imperatyvios įstatymo nuostatos ir teismų praktika bei užtikrinami tik didžiausiojo kreditoriaus interesai.

Kaip nurodyta nutarties 15 punkte, teismas, gavęs plano projektą, kuriam pirmasis kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis. Jeigu kreditorių susirinkimo nurodytos priežastys patenka į FABĮ 7 straipsnio nustatytų reikalavimų apimtį, tai teismas neturi priimti tokio fizinio asmens bankroto administratoriaus pareiškimo (plano), jei nebuvo pakartotinės plano tikslinimo procedūros ir pakartotinio jo svarstymo kreditorių susirinkime (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015, 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-378/2016). Iš nutarties 16 punkte nurodytų faktinių duomenų matyti, kad kreditoriai tris kartus svarstė Planą, kuris buvo vis tikslinamas. Du pirmuosius kartus kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas buvo sudarytas neįtraukiant į bendrąją eilę įkaito turėtojo, o paskutinįkart ši dalis buvo patikslinta įkaito turėtoją įtraukiant į bendrąją eilę. Iš pateiktų kreditorių nesutikimo priežasčių, susijusių su apeliacijos šioje byloje dalyku (kreditorių reikalavimo tenkinimo tvarkos), matyti, kad nesutikimas su planu ginčo atveju patenka į FABĮ 7 straipsnio nustatytų reikalavimų apimtį, t. y. nesutikimas susijęs su FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytais duomenimis, konkrečiai – kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiku, kuriame nurodomos per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos (laikantis FABĮ 29 straipsnyje nurodytos jų tenkinimo eilės ir tvarkos): įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą fizinio asmens turtą, arba perduodant įkeistą turtą (1 dalis), likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, nurašomi (7 dalis). Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad teismas be pagrindo neįvertino Plano tvirtinimo procedūrai svarbios aplinkybės, kad nagrinėjamu atveju priežastys, dėl kurių kreditorių susirinkimas nepatvirtino mokumo atkūrimo plano, susiję su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir tai sukelia tam tikras pasekmes.

Dėl kreditorių reikalavimo tenkinimo tvarkos

Kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką fizinio asmens bankroto proceso metu numato FABĮ 29 straipsnis. FABĮ 29 straipsnio 1 dalis numato, jog pagal įkeitimo sutartį arba įregistruotą hipotekos ir (ar) įkeitimo lakštą kreditorius (įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius) įgyja teisę, jeigu fizinis asmuo neįvykdė įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintos prievolės, šio įstatymo nustatyta tvarka reikalauti įkeistą turtą parduoti ir iš gautų lėšų pirmiausia tenkinti jo reikalavimus, o jeigu įkeisto turto parduoti nepavyksta, – perduoti šį turtą jo nuosavybėn. Įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą fizinio asmens turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Jeigu įkeistas turtas parduodamas už didesnę kainą negu įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintų reikalavimų suma, šių lėšų likutis skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti. Jeigu plane nenumatyta parduoti įkeisto turto, mokėjimai įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui atliekami kiekvieną mėnesį, kaip nustatyta šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Minėtos įstatymo normos paskutinis sakinys numato sąlygas, kada hipotekos kreditoriui turi būti atliekami mokėjimai jo reikalavimų tenkinimui. Esminė sąlyga susijusi su įkaito turėtojo kreditorinių reikalavimų tenkinimo tvarka yra siejama su aplinkybe ar įkeistas turtas bus parduodamas ar ne. Jei mokumo atkūrimo plane nenumatyta parduoti įkeisto turto, tokiu atveju tvirtinant mokumo atkūrimo planą hipotekos kreditoriui turi būti numatyti mokėjimai, kuriais būtų tenkinami hipotekos kreditoriaus reikalavimai. Jei mokumo atkūrimo plane yra numatyta parduoti įkeistą turtą, tokiu atveju įstatymas nenumato privalomųjų mėnesinių mokėjimų nurodymo mokumo atkūrimo plano kreditorių reikalavimų tenkinimo grafike.

FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 12 punktas numato, kad plane turi būti nurodytas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, kuriame nurodomos ne rečiau kaip kartą per pusę metų ir per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos (laikantis šio įstatymo 29 straipsnyje nurodytos jų tenkinimo eilės ir tvarkos). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog UAB „Būsto paskolų draudimas“ yra bankrutuojančio asmens kreditorius, kurio reikalavimas užtikrintas įkeistu turtu. FABĮ 29 straipsnio 2 dalis numato, kad kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais (išskyrus įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus). Atsižvelgiant į tai, įkaito turėtojo reikalavimas turėtų būti tenkinamas vadovaujantis FABĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Iš byloje esančio paskutinio patikslinto 2016 m. rugsėjo 21 d. mokumo atkūrimo plano matyti, jog yra numatyta parduoti bankrutuojančio A. P. nekilnojamąjį turtą – butą, kurio vertė pagal nekilnojamojo turto vertinimo atskaitą sudaro 24 800 Eur. Kaip nurodyta teismo nutarties 18 punkte, Fizinių asmenų bankroto įstatymas nenumato privalomų įmokų skyrimo hipotekos kreditoriaus reikalavimo tenkinimui, iki bus parduodamas hipoteka įkeistas turtas. Taip pat, sistemiškai aiškinant FABĮ 29 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio 1 dalies 12 punkto ir kitų straipsnių nuostatas, darytina išvada, jog įstatymas nenumato hipotekos kreditoriaus teisės tenkinti savo reikalavimą vienu metu kartu su antrosios eilės kreditoriais iš kito skolininko turto, kol nėra realizuotas hipoteka įkeistas turtas. CK 4.170 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta hipotekos kreditoriaus pirmumo teisė patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius, tačiau hipotekos kreditoriaus teisė į savo reikalavimo patenkinimą nėra absoliuti atsižvelgiant į CK 4.193 straipsnio 1 dalies normą, ribojančią hipotekos kreditoriaus teisę gauti išieškojimą iš neįkeisto skolininko turto tol, kol nerealizuotas įkeistas turtas. Šiuo atveju Fizinių asmenų bankroto įstatymas nenumato išimties iš bendrųjų teisės normų, reglamentuojančių hipotekos kreditoriaus teisę be eilės patenkinti reikalavimą iš įkeisto turto. Toks FABĮ nuostatų aiškinimas atitinka ir formuojamą teismų praktiką (žr. pvz. Klaipėdos apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2S-1856-795/2016, Nr. 2S-983-253/2014).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog Plane numatyti mokėjimai hipotekos kreditoriui gali būti atliekami pirmiau nei bus parduotas įkeistas fizinio asmens turtas, yra prieštaraujanti 18 ir 19 nutarties punktuose nurodytoms teisės normoms.

Dėl bylos baigties

Kadangi kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, kuriame turi būti nurodoma įstatymo reikalavimus atitinkanti kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka, patenka į FABĮ 7 straipsnyje planui nustatytų reikalavimų apimtį (FABĮ 7 str. 1 d. 12 p.), toks planas gali būti tikslinamas ir pakartotinai svarstomas kreditorių susirinkime. Šiuo atveju nustačius, kad bankrutuojantis A. P. dėjo pastangas pataisyti mokumo atkūrimo planą, tačiau tokios pastangos nėra pakankamos tam, kad būtų maksimaliai išlaikyta teisinga skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyra, nurodytina fiziniam asmeniui atsižvelgti į nutarties 18-19 punktuose išdėstytus kriterijus patikslinant plano projektą.

Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtinęs pareiškėjo mokumo atkūrimo planą, netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias fizinio asmens bankroto tikslą, todėl apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nutartį ir prašymą patvirtinti planą palieka nenagrinėtą, suteikdamas galimybę pareiškėjui pataisyti nurodytus trūkumus ir pataisytą plano projektą pateikti svarstyti kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 str. 1, 2 d., CPK 337 str. 1 d. 2 p.). Tokios pozicijos laikosi kasacinės instancijos teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-313/2016).

Bankrutuojančiam A. P., neatsižvelgus į nurodytas pastabas dėl mokumo atkūrimo plano, atsirastų pagrindas nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 str. 1 d. 2 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

atskirąjį skundą patenkinti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą patvirtinti pareiškėjo bankrutuojančio A. P. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą palikti nenagrinėtą, suteikiant galimybę pareiškėjui pataisyti nutartyje nurodytus trūkumus ir pataisytą plano projektą pateikti svarstyti kreditorių susirinkimui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                    Nerijus Meilutis