VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 2 d. 

Vilnius 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno (pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Rinkevičiaus ir Rositos Patackienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) UAB „Globay Logistics“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023-02-07 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį dėl draudimo įmokų, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pareikštą atsakovui UAB „Globay Logistics“, trečiasis asmuo UADBB „GrECo Sagauta“ ir 

nustatė: 

I. Ginčo esmė 

1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) priteisti ieškovui iš atsakovo nesumokėtas draudimo įmokas – 17 336,79 Eur; 2) atlyginimą nuostolių, patirtų dėl išlaidų advokato teisinei pagalbai rengiant pareiškimą dėl šios skolos priteisimo civ. byloje Nr. eL2-12766-1104/2021, apmokėti – 18,15 Eur; 3) bylinėjimosi išlaidas; 4) 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas (veikdamas per tarpininką, trečiąjį asmenį draudimo brokerį UADBB „GrECo Sagauta“ su atsakovu 2021-06-14 – 2021-06-15 sudarė 29 įprastines transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (toliau – sutartys Nr. 1) ir 2021-06-18 išdavė draudimo sutarties liudijimus, pagal kuriuos ieškovas taikė draudimo sutartyse Nr. 1 nurodytą draudimo apsaugą transporto priemonėms laikotarpiu nuo 2021-06-18 iki 2022-06-17, sumokant sutarčių Nr. 1 1.3.2 p. nustatytą vienkartinę įmoką iki 2021-06-18. Kadangi atsakovas įmokų iki 2021-06-18 pagal sutartis Nr. 1 neatliko, 2021-08-08 ieškovas priėmė draudimo liudijimo nutraukimo aktus, kuriuose nurodė, jog sutartys Nr. 1 yra nutraukiamos nuo 2021-07-31, o atsakovas už laikotarpį nuo 2021-06-18 iki 2021-07-30 yra skolingas 9 907,56 Eur (341,64 Eur X 29 (nutraukimo aktai)). 

3. Taip pat, ieškovas (veikdama per trečiąjį asmenį) su atsakovu 2021-08-03 sudarė 21 įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (toliau – sutartys Nr. 2 ) ir išdavė draudimo sutarties liudijimus, pagal kuriuos ieškovas taikė draudimo sutartyse Nr. 2 nurodytą draudimo apsaugą transporto priemonėms laikotarpiu nuo 2021-08-03 iki 2022-08-02, sumokant sutarčių Nr. 2 1.3.2 p. nustatytą vienkartinę įmoką iki 2021-08-03. Atsakovas įmokų iki 2021-08-03 nesumokėjo, 2021-09-23 ieškovas priėmė draudimo liudijimo nutraukimo aktus, kuriuose nurodė, jog sutartys Nr. 2 yra nutraukiamos nuo 2021-09-15, o atsakovas už laikotarpį nuo 2021-08-03 iki 2021-09-14 yra skolingas ieškovui 7 174,44 Eur (341,64 Eur X 21 (nutraukimo aktai)). 

4. Taip pat, ieškovas (veikdamas per trečiąjį asmenį) su atsakovu 2021-07-30 sudarė 2 įprastines transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (toliau – sutartys Nr. 3) ir išdavė draudimo sutarčių liudijimus, pagal kuriuos ieškovas taikė draudimo sutartyse Nr. 3 nurodytą draudimo apsaugą transporto priemonėms laikotarpiu nuo 2021-07-30 iki 2022-07-29, sumokant sutarčių Nr. 3 1.3.2 p. nustatytą vienkartinę įmoką iki 2021-07-30. Atsakovas įmokų iki 2021-07-30 nesumokėjo, 2021-08-09 atsakovui buvo išsiųsti priminimai. Kadangi ir po priminimo dėl nesumokėtos draudimo įmokos įmoka nebuvo gauta, atsakovas yra skolingas ieškovui 254,79 Eur (8,49 Eur pagal Polisą Nr. 719947808 ir 246,30 Eur pagal Polisą Nr. 719948073). Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes bei neturėdamas kitų galimybių pažeistoms teisėms ir interesams apginti, ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo prašoma priteisti nesumokėtų draudimo įmokų suma pagal visas sudarytas ieškinyje nurodytas sutartis yra 17 36,79 Eur.

5. Ieškovas nurodė, kad atsakovas, pateikdamas prieštaravimą dėl teismo įsakymo, jame nurodė, kad dėl Covid 19 sukeltos pandemijos dalis vilkikų veiklos nevykdė, todėl atsakovas kreipėsi į trečiąjį asmenį, prašydamas sumažinti įmokas stovintiems vilkikams. Ieškovas nusiuntė užklausą trečiajam asmeniui, ar tokio pobūdžio prašymas sumažinti ar sustabdyti draudimo įmokų mokėjimą iš atsakovo buvo gautas. Trečiasis asmuo patvirtino, kad draudimo brokeris nebuvo gavęs nei raštiškų, nei žodinių tokio pobūdžio prašymų. Taip pat pastebėjo, kad įrašai, liudijantys apie tai, draudimo liudijimuose nebuvo padaryti. Visų sutarčių 1.2 punkte aiškiai nurodyta, kad sutartys įsigalioja ne nuo momento, kai yra atliekamos įmokos, o būtent nuo sutartyje nurodytos ir apibrėžtos datos (nepaisant to, kad įmokos data sutampa su sutarčių 1.2 punktuose numatyta data), t. y. sutartys Nr. 1 įsigalioja nuo 2021-06-18, sutartys Nr. 2 – nuo 2021-08-03 ir sutartys Nr. 3 – nuo 2021-07-30. Be to, nurodė, kad ieškovą ir atsakovą siejo ilgamečiai besitęsiantys draudimo sutartiniai santykiai, draudimo sutartys buvo sudaromos nuo 2011 m. Ieškovas pažymėjo, kad iki 2020 metų atsakovas visada laiku apmokėdavo sąskaitas, vėliau išrašytas sąskaitas apmokėdavo po išsiųstų priminimų. Nepaisant vėlavimų, draudimo laikotarpiai nebuvo koreguojami. Dėl to, ieškovo manymu, draudimo sutartys galiojo nepertraukiamai ir draudimo sutarčių įsigaliojimas neturi būti siejamas su draudimo įmokų mokėjimu. Ieškovas vykdė sutartinius įsipareigojimus tinkamai, tačiau atsakovas prievolių nevykdė ir liko skolingas prašomą priteisti skolą, todėl laiko, jog sutartis neįvykdyta dėl atsakovo neveikimo ir kaltės, o konstatavus, kad egzistuoja visos CK 6.246 straipsnyje – 6.248 straipsnio 1 ir 3 dalyse atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, ieškovas prašė priteisti iš atsakovo išlaidas advokato pagalbai, rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo civ. byloje Nr. eL2-12766-1104/2021, apmokėti – 18,15 Eur. 

6. Pirmosios instancijos teismas 2022-10-19 nutartimi civilinės bylos dalį dėl 9 949,83 Eur nutraukė.

7. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad atsakovo įmonė nuolatos bendravo su trečiojo asmens UADBB „GrECo Sagauta“ (ieškovo draudimo brokerio) atstovu K.P. draudimo sutarčių klausimais tiek elektroniniu paštu, tiek ir telefonu. Pažymėjo, kad šio draudimo brokerio, atstovaujančio ieškovui, atstovas (darbuotojas) žinojo ir buvo informuotas, kad dalis atsakovo vilkikų dėl Covid 19 pandemijos yra sustoję, tai yra, nevažiuoja ir nevykdo veiklos, tad yra pagrindas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 9 straipsnio 3 dalimi, atleisti draudėją nuo draudimo įmokų pagal galiojančią draudimo sutartį mokėjimo, jei draudėjas ketina nenaudoti transporto priemonės ilgiau kaip vieną mėnesį. Iš esmės draudimo brokeris buvo informuotas apie tai, kad atsakovas dėl Covid 19 pandemijos nenaudoja dalies savo transporto priemonių. Pažymėjo, kad su atsiliepimu pateikė ir atsakovo sudarytą lentelę, kuri buvo pateikta ir draudimo brokerio darbuotojui K. P., derantis dėl taikaus susitarimo ir kurioje pateikti duomenys, kurių transporto priemonių draudimo laikotarpiu atsakovas nenaudojo ir dėl to mano, jog nėra pagrindo mokėti draudimo įmokas už laikotarpį, kai transporto priemonės nebuvo naudojamos. Pažymėjo, kad pagal sudarytą lentelę transporto priemonės: SCANIA P410HGK 314, nevažiavo nuo 2021-07-13, tai yra, nepanaudota 18 dienų iki ieškovo nurodomo sutarties nutraukimo termino; SCANIA P410HJD 736 nevažiavo nuo 2021-07-14, tai yra, nepanaudota 17 dienų iki ieškovo nurodomo sutarties nutraukimo termino; SCANIA P410HON538, nevažiavo nuo 2021-07-19, tai yra, nepanaudota 12 dienų iki ieškovo nurodomo sutarties nutraukimo termino; SCANIA P410543, nevažiavo nuo 2021-07-30 tai yra, nepanaudota 1 dieną iki ieškovės nurodomo sutarties nutraukimo termino; SCANIA P410JED086, nevažiavo nuo 2021-07-25, tai yra, nepanaudota 6 dienas iki ieškovės nurodomo sutarties nutraukimo termino; SCANIA SCANIA N320-ROLFO TVF, JSN385, nevažiavo nuo 2021-07-25, nes buvo ruošiama techninei apžiūrai, tai yra, nepanaudota 6 dienas iki ieškovės nurodomo sutarties nutraukimo termino; SCANIA SCANIA N320-ROLFO TVF, JSN390, nevažiavo nuo 2021-07-19 iki 2021-07-26, nes buvo tvarkoma servise, tai yra, nepanaudota 7 dienas iki ieškovės nurodomo sutarties nutraukimo termino; VOLVO FM KHD768, nevažiavo nuo 2021-07-15, tai yra, nepanaudota 16 dienų iki ieškovės nurodomo sutarties nutraukimo termino; VOLVO FM KTR991, nevažiavo nuo 2021-07-25, tai yra, nepanaudota 16 dienų iki ieškovės nurodomo sutarties nutraukimo termino; VOLVO FM KTR993, nevažiavo nuo 2021-07-19, tai yra, nepanaudota 12 dienų iki ieškovo nurodomo sutarties nutraukimo termino. Pažymėjo, kad aktualiu laikotarpiu, tai yra, Covid 19 pandemijos laikotarpiu, kuomet atsakovo vilkikai objektyviai negalėjo judėti dėl esančių pandeminių ribojimų, atsakovas draudimo brokerio atstovo buvo informuotas, kad draudimo sutartys yra sustabdytos ir net nutrauktos, todėl įmonė pagrįstai nemokėjo draudimo įmokos. Atsakovo manymu, kadangi draudimo laikotarpiu dalis atsakovo transporto priemonių nevažiavo, tai yra nevykdė veiklos, o taip pat dalis buvo tvarkoma servise, be to, draudimo brokeris atsakovo atstovams buvo nurodęs, kad draudimo sutartys nutrauktos, draudimo įmokos – 9 907,56 Eur (341,64 Eur X 29) negalėjo būti priteistos. 

9. Atsakovas pažymėjo, kad nesutinka, jog turi pareigą apmokėti draudimo įmokas pagal šias pirmiau nurodytas sutartis. Ieškovas nurodė, kad 2021-08-08 priėmė 2021-06-14 – 2021-06-15 sudarytų 29 įprastines transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių nutraukimo aktus, nes nebuvo įvykdyta pareiga sumokėti draudimo įmokas iki 2021-06-18, tačiau pažymėjo, kad pagal ieškovo pateiktus duomenis dar faktiškai galiojant 2021-06-14 – 2021-06-15 sudarytoms draudimo sutartims (nutraukimo aktai surašyti 2021-08-08), bei atsakovui nevykdžius pareigos iki 2021-06-18 sumokėti draudimo įmokas pagal šias sutartis, 2021-08-03 sudarytos naujos draudimo sutartys, kurių pagrindu buvo apdraustos tos pačios transporto priemonės. Pažymėjo, kad ieškovas ieškinyje nepaaiškino, kodėl sudarė naujas transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kai nesumokėtos įmokos pagal ankstesnes sutartis dėl tų pačių transporto priemonių. 

10. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovo nurodomos 2021-08-03 sudarytos draudimo sutartys, galiojant ankstesnėms sutartims, yra pasirašytos tik ieškovo. Nurodė, kad nėra logiška, jog ieškovas sudaro transporto priemonių draudimo sutartis, esant nesumokėtai draudimo įmokai už ankstesnes sutartis, taip apeinant imperatyvią TPVCAPDĮ 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatą, draudžiančią pratęsti sutarties terminą, kai nesumokėta priklausanti už praėjusius laikotarpius mokėti draudimo įmoka, todėl tokios sutartys negalioja ir pagal jas atsakovas neprivalo mokėti draudimo įmokos. Pažymėjo, kad dėl Covid 19 pandemijos sustojus ir nevažinėjus daliai transporto priemonių ir sustojus veiklai, taip pat esant dideliam atsakovo įmonės administracijos darbuotojų bei vadovų krūviui, ieškovui atstovaujantis tretysis asmuo, draudimo brokeris, sudarydamas naują atsakovo pusės nepasirašytą draudimo sutartį, kai nėra apmokėtos įmokos pagal pirmiau sudarytas draudimo sutartis, ir žinodamas, kad įmonė neturi galimybių sumokėti draudimo įmokų, pakartotinai sudarė draudimo sutartis, neatsižvelgęs į esamą situaciją, ir siekdamas asmeninių tikslų – gauti komiso užmokestį už sumokėtas draudimo įmokas. 

11. Atsakovas taip pat nurodė, kad brokeriui sudarius naujas tik ieškovo pasirašytas sutartis toms pačioms transporto priemonėms, kai neapmokėtos ir pagal ieškovo pateiktus duomenis nenutrauktos senos sutartys, pasinaudojant ieškovo įmonės padidėjusio darbo krūvio dėl Covid 19 situacija, tokios sutartys negali galioti, be kita ko, pažymėjo, kad brokeris veikė subjektyviai, siekdamas naudos ir viršijo atstovaujamojo AB „Lietuvos draudimas“ suteiktus įgaliojimus. Pažymėjo, kad nors brokeris ir neturėjo teisės sudaryti naujų draudimo sutarčių, esant neapmokėtoms senosioms sutartims, tačiau net jeigu tokios sutartys ir būtų sudarytos, esant atsakovo valiai, sutarčių galiojimo laikotarpis taip pat buvo Covid 19 pandemijos metu, kuomet taip pat dalis atsakovo transporto priemonių nejudėjo dėl esamų įvairių pandeminių apribojimų.

12. Trečiasis asmuo AUDBB „GrECo Sagauta“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 

13. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023-02-07 sprendimu ieškinį patenkino. 

14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas ir trečiasis asmuo teigia, kad akceptas buvo išreikštas, nenurodant transporto priemonių valstybinių numerių, kurių drausti nereikia – buvo susiklosčiusi tokia trečiojo asmens ir atsakovo bendravimo praktika. Šią aplinkybę ieškovas ir trečiasis asmuo įrodinėjo elektroninių laiškų kopijomis, liudytojo K. P. ir atsakovo vadovo R. N. paaiškinimais. Papildomai ieškovas ir trečiasis asmuo teigė, kad draudimo apsauga buvo pasinaudota, nes tam tikroms transporto priemonėms buvo nupirkta kelių vinjetė, atliekama techninė apžiūra. Atsakovas nesutiko, kad buvo išreikštas akceptas, nes sutikimo nedavė. Tokią savo poziciją atsakovas įrodinėjo paaiškinimais, kad sutikimą naujoms sutartims sudaryti galėjo duoti tik vadovas, tačiau jis nedavė sutikimo; transporto priemonės nevažiavo, todėl apsaugos nereikėjo; sutartys negalėjo būti pratęsiamos (senų neapmokėtų nutraukimas ir naujų sudarymas iš esmės yra pratęsimas, pasak ieškovo). 

15. Skundžiamame sprendime taip pat nustatyta, kad nagrinėjamoje situacijoje aiškaus akcepto nebuvo išreikšta, todėl siekiant nustatyti, ar buvo išreikštas akceptas, būtina įvertinti ieškovo ir trečiojo asmens susiklosčiusių santykių ypatumus ir praktiką. Atsakovas sudarinėjo draudimo sutartis su ieškovu per trečiąjį asmenį. Sutartys buvo sudaromos, komunikuojant el. paštu ir telefonu (K. P. parodymai). Komunikacijoje dalyvavo trečiojo asmens darbuotojas ir atsakovo atstovai: vadovas R.N. (R. N., prisiekęs teisme, nurodė, kad el. pašto adresas „finance@globay.eu“ yra jo el. pašto adresas), L. P. (kartais) ir vadybininkas A. R.. Tai patvirtina ir į bylą pateiktas susirašinėjimas el. paštu (2021-08-03, 2021-07-11). Teismo posėdžio metu liudytojas K. P. parodė, kad sutartys buvo sudaromos įprasta tvarka – išsiunčia sąrašą klientui, paklausia, ar tęsia draudimo sutartis dėl transporto priemonių su tam tikrais valstybiniais numeriais, jei pasako, kad tęsia, tada siunčia sąskaitą; nėra nė vieno atvejo, kai tęsia sutartis be kliento žinios; gauna atsakymą elektroniniu paštu arba telefonu, kad tęsiam sutartis ir jie tęsia. Taigi įprasta trečiojo asmens, kuris sudarinėjo sutartis ieškovo vardu, ir atsakovo draudimo sutarčių sudarymo tvarka buvo tokia: trečiojo asmens atstovas išsiunčia sąrašą valstybinių numerių (sutarčių) atsakovui, jei pasako, kad pratęsia sutartis dėl automobilių su šiais valstybiniais numeriais, tada pratęsia, atsakymus gaudavo tiek el. paštu, tiek telefonu. Liudytojas taip pat nurodė, kad prieš sudarant rugpjūčio 3 d. sutartis taip pat vyko bendravimas ir sutarčių kopijos buvo siųstos el. paštu finance@globay.eu. Teismas pažymėjo, kad liudytojo parodymus patvirtina ir į bylą pateiktas susirašinėjimas el. laiškais, iš kurio matoma, kad atsakovo atstovas A. R.2021-08-03 10:25 val. atsakydamas į el. laišką „TPVCA polisai“ (laiško pavadinime matoma žyma „Re:“ – reiškianti angl. kalbos santrumpą „reply“ – atsakyti), nurodė sąrašą transporto priemonių valstybinių numerių, kuriems nereikalingas draudimas. 2021-08-03 10:44 val. trečiojo asmens atstovė J. P. atsakė el. laišku, dalyvaudama tame pačiame susirašinėjime „TPVCA polisai“, nurodydama, kad anuliavo tuos, kurie buvo pratęsti tarp Jūsų (reikia suprasti – A. R.) išvardintų, nurodo sąrašą sutarčių numerių ir kartu siunčia sąskaitą. Pažymėtina, kad abiejuose el. laiškuose tarp adresatų nurodomas ir „Globay/Administracija, kurio el. paštas yra finance@globay.eu“ (tas matoma iš ankstesnio el. laiško). Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad 2021-08-01 draudimo sutartys buvo sudaromos įprasta šalių (atsakovo ir trečiojo asmens) susiklosčiusia tvarka. 

16. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas, gavęs sąskaitą, iš kurios matoma kokioms transporto priemonėms buvo sudarytos sutartys ir kokia pinigų suma paskaičiuota už šių sutarčių sudarymą ir kad šią sumą atsakovas turi sumokėti, į tai nereagavo, prieštaravimų nepateikė. Trečiasis asmuo sąskaitą nusiuntė net trimis el. pašto adresais: A. R., atsakovo vadovui (finance@globay.eu) ir insurance@globay.eu. Ši aplinkybė, nors ir netiesiogiai, bet taip pat pirmosios instancijos teismo manymu patvirtina, kad atsakovas turėjo valią patvirtinti ofertą ir sudaryti transporto draudimo sutartis. 

17. Pirmosios instancijos teismo spendime taip pat akcentuota, kad vienas iš atsakovo ieškinio nepripažinimo ir nesutikimo su sutarčių sudarymu argumentų yra aplinkybė, kad pasak atsakovo, transporto priemonės buvo neeksploatuojamos, joms buvo nereikalingos sutartys. Teismas nurodė, kad šią aplinkybę paneigia du faktai. Pirmas, trečiasis asmuo negavo pranešimų apie tai, kad 2021-08-03 nurodytoje sąskaitoje sutartys nereikalingos, nes transporto priemonės neeksploatuojamos. Kaip nurodė liudytojas K. P. ir kaip matoma iš pateikto susirašinėjimo, atsakovo atstovas visada informuodavo trečiąjį asmenį apie tai, kad sutartis nereikalinga, nes transporto priemonė neeksploatuojama. Antras, ieškovas pateikė Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos TRANSEKSTA raštą, kuriame nurodoma, kad 2 transporto priemonės 2021 m. rugpjūčio 21 ir 17 d., kurių identifikavimo kodai sutampa su transporto priemonėmis, apdraustomis 2021-08-03 sutartimis, kurių polisų numeriai yra 720745143 ir 720750910, atliko techninę apžiūrą Vokietijoje. Taigi, bent jau važiuodamos iš stovėjimo aikštelės iki techninės apžiūros stoties ir atgal naudojosi draudimo apsauga, kurią suteikė minėtos sutartys. Ieškovas taip pat pateikė ir valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos raštą, kuriame nurodyta, kad transporto priemonė, kurios valstybinis Nr. yra KTR996, ir kuri buvo apdrausta polisu Nr. 720756161, išduotu pagal 2021 m. rugpjūčio 3 d. sudarytą sutartį, nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d. iki 2021 m. rugsėjo 14 d. turėjo elektroninę vinjetę. Šie faktai teismui patvirtino aplinkybę, kad bent jau 3 transporto priemonės, kurioms buvo sudarytos draudimo sutartys 2021 m. rugpjūčio 3 d., buvo eksploatuojamos.

18. Sprendime taip pat pažymėta, kad atsakovas teigė, jog jo atstovas vadybininkas A. R., bendravęs su trečiojo asmens atstove, sudarant draudimo sutartis, nebuvo įgaliotas ir neturėjo teisės sudaryti tokių sutarčių. Trečiojo asmens atstovas el. paštu bendravo su atsakovės vadybininku A. R., kuris, kaip matoma iš pateikto susirašinėjimo, atsakydamas į ankstesnį laišką, nurodė, kokioms transporto priemonėms nereikalingas draudimas. Kaip nurodė, liudytojas K. P., A. R. dalyvavo sudarant draudimo sutartis, tai buvo įprasta praktika – siunčiamas sąrašas klientui, paklausiama, ar tęsia draudimą automobilių su tam tikrais valstybiniais numeriais, jei pasako, kad tęsia, tada siunčiama sąskaita. Į susirašinėjimą buvo įtrauktas ir atsakovo vadovo el. pašto adresas, taigi trečiasis asmuo pagrįstai manė, kad vadovas matė visą susirašinėjimą. Esant tokioms aplinkybėms, trečiasis asmuo pagrįstai galėjo tikėtis, kad A. R. turi teisę duoti nurodymus dėl sutarčių sudarymo, todėl draudimo sutartys, sudarytos dalyvaujant A. R., atsakovui yra privalomos (CK 2.133 straipsnio 2 ir 9 dalys). 

19. Ieškovas 2022-04-06 pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, kad atsisako ieškinio dalies dėl 212,52 Eur ir dėl nurodytos dalies prašė bylą nutraukti. Ieškovo prašymas buvo patenkintas ir civilinės bylos dalis dėl 212,52 Eur nutraukta. Taip pat 2022-10-19 priimta teismo nutartis nutraukti civilinės bylos dalį dėl 9 949,83 Eur priteisimo. 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 

20. Apeliantas (atsakovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas visiškai ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. 

21. Apeliantas nurodo, kad atsakovas, teigęs, kad sutarčių su ieškovu nesudarė, neturi pareigos įrodinėti to, ko nebuvo. Taigi visa įrodinėjimo našta tenka ne atsakovui, o priešingai – tik ieškovui. Mano, kad būtent toks neteisingas skundžiamo sprendimo 19 punkte išaiškintas įrodinėjimo naštos paskirstymas lėmė teismo klaidingą sprendimą, jog atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių sutarčių nebuvimą. 

22. Skunde nurodyta, kad 2021-06-14 – 2021-06-15 sudarytų draudimo sutarčių nutraukimo aktai (ieškinio priedas Nr. 3) priimti 2021-08-08 (visų nutraukimo aktų data vienoda). Tuo tarpu naujos draudimo sutartys sudarytos 2021-08-03. Tokiu atveju pažymėjo, kad naujosios draudimo sutartys sudarytos, dar galiojant senosioms draudimo sutartims dėl tų pačių transporto priemonių ir tik vėliau tos senosios sutartys buvo nutrauktos. Galiojant 2021-06-14 – 2021-06-15 sutartims, sudarytos naujos sutartys, kas reiškia, kad jos tiesiog buvo pratęstos. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad sutartys vis tik nebuvo pratęstos, o „sudarytos iš naujo”. Tačiau toks vertinimas yra tik siekis pavaizduoti, jog Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo TPVCAPDĮ 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte imperatyviai draudžiama pratęsti įprastinės draudimo sutarties terminą, kai nesumokėta priklausanti už praėjusius laikotarpius mokėti draudimo įmoka pagal galiojančią draudimo sutartį, nebuvo pažeista. Tačiau su tokiu ieškovės aiškinimu apeliantas nesutinka, nes ieškovas „apeidamas” minėtą teisės aktu nustatytą draudimą ne formaliai priėmė sutarties pratęsimo aktą, o nutraukė seną neapmokėtą sutartį ir sudarė naują, nors elgesio motyvas ir rezultatas yra toks pats – buvo pratęsta neapmokėta sutartis, pažeidžiant imperatyviasias draudimo teisės aktų nuostatas. 

23. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Ieškovo nuomone, teismas sprendime teisingai įvertino aplinkybes bei esančius įrodymus, procesinės teisės normų pažeidimų, lėmusių neteisingą bylos išsprendimą taip pat nėra. Iš esmės ieškovas palaikė procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teismui pateiktus argumentus.

24. Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad apeliantas (atsakovas), savo atsikirtimus grįsdamas aplinkybe, jog jam priklausančios transporto priemonės realiai stovėjo, nebuvo eksploatuojamos ir todėl tariamai apeliantas neturėjo pareigos jas apdrausti, turėjo procesinę pareigą šį savo teiginį įrodyti, o ne ieškovas turėjo procesinę pareigą paneigti aplinkybes, kuriomis atsakovas grindė savo atsikirtimus. Taip pat pažymėjo, kad šis apelianto teiginys yra iš dalies paneigtas byloje surinktais įrodymais – dvi iš apdraustų apelianto transporto priemonių draudimo sutarčių galiojimo laikotarpiu vyko atlikti techninės apžiūros, trečia draudimo sutarčių galiojimo laikotarpiu turėjo išduotą elektroninę vinjetę, kas netiesiogiai įrodo šios transporto priemonės eksploatavimą. Taip pat pažymėjo, kad sudarant draudimo sutartis 2021-08-03 el. laišku trečiajam asmeniui apelianto darbuotojas A. Radzevičius išvardino transporto priemones, kurios buvo neeksploatuojamos, šioms transporto priemonėms išrašyti draudimo liudijimai buvo anuliuoti, t. y. transporto priemonės, kurias apeliantas nurodė kaip neeksploatuojamas, nebuvo apdraustos, joms draudimo įmokos nebuvo apskaičiuotos ir iš apelianto ieškovas jų nereikalavo. Likusių transporto priemonių apeliantas nei sudarant draudimo sutartis, nei vėliau jų galiojimo laikotarpiu kaip neeksploatuojamų nenurodė, todėl manytina, kad šios transporto priemonės buvo eksploatuojamos.

25. Trečiasis asmuo taip pat pažymėjo, kad gavęs draudimo liudijimus, apeliantas nereiškė prieštaravimų dėl to, kad jam pagal „nesudarytas“ draudimo sutartis atsiųsti draudimo liudijimai, tokius prieštaravimus patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Taip pat apeliantas realiai naudojosi draudimo apsauga pagal išduotus draudimo liudijimus, kurių teigia nesudaręs. Paaiškana, kad TPVCAPDĮ draudžia pratęsti draudimo sutartį, jei pagal ją nėra sumokėta draudimo įmoka ir tokia įstatymo leidėjo pozicija suprantama – draudėjo apmokėtos draudimo įmokos dengtų seniausią, t. y., praėjusio, pasibaigusio laikotarpio įsiskolinimą, o už einamąjį laikotarpį draudėjas vėl liktų neatsiskaitęs ir patirtų įstatymo numatytas neigiamas pasekmes (pvz. draudžiamojo įvykio atveju draudikas, išmokėjęs trečiajam asmeniui draudimo išmoką, įgytų teisę iš draudėjo grąžinti šią išmoką ar jos dalį). Neleidžiant pratęsti draudimo sutarties termino, užkertamas kelias tokioms situacijoms, kai dėl seno įsiskolinimo draudėjas realiai turi labai ribotą draudimo apsaugą pagal savo sudarytą draudimo sutartį. Tačiau interpretuoti šį įstatymo reguliavimą draudėjui nepalankiu būdu, kaip siūlo apeliantas t. y., TPVCAPDĮ 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatą aiškinti kaip draudimą įgyti draudimo apsaugą, kol nėra padengtas įsiskolinimas už anksčiau sudarytą sutartį, nėra pagrindo. 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 

Apeliacinis skundas tenkintinas. 

26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. 

27. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys dėl draudimo įmokų priteisimo, pagrįstumo. 

Dėl įrodymų vertinimo, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių pažeidimo. 

28. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas sprendime netinkamai nusprendė dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo. Atsakovo teigimu, jis sutarčių su ieškovu nesudarė, t. y. neigęs sutarčių egzistavimo faktą, neturi pareigos įrodinėti to, ko nebuvo. Visa įrodinėjimo našta tenka ne atsakovui o priešingai – tik ieškovui. Mano, kad kad būtent toks neteisingas įrodinėjimo naštos paskirstymas lėmė neteisingo sprendimo priėmimą. Tokie apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti. 

29. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 178 straipsnyje įtvirtinta šalių procesinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio norma reiškia, kad joje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2009; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). 

30. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių įrodymus, nurodė, kad atsakovo pateikti įrodymai nepatvirtina atsakovo valios sudaryti 2021-08-03 draudimo sutartis nebuvimo ir sutarčių nesudarymo faktų, atsakovo pateikti įrodymai iš dalies nenusiję su nagrinėjama byla, nepatvirtina vieni kitų. Vertintina, kad nagrinėjamoje byloje atsakovui buvo priskirta pareiga įrodyti sutarčių nebuvimą. 

31. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 p.). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-611/2019). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017, 28 p.). 

32. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad rašytiniai įrodymai paprastai yra aiškesni ir patikimesni, nei kitos įrodinėjimo priemonės, jie yra atsparūs laiko poveikiui, skirtingai nei liudytojų parodymai, kuriems neišvengiamai daro įtaką tiek laiko veiksnys, tiek liudytojo požiūris į aplinkybes, apie kurias jis duoda parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013). Tokios nuostatos dėl įrodymų patikimumo vertinimo gali būti taikomos tiems įrodymams, kurių pagrindą sudaro fizinių asmenų paaiškinimai (šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai ir argumentai, liudytojų parodymai ir kt.). Dėl šių aplinkybių asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir nepakankamos įrodomosios galios įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015). 

33. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimais, kurie teigė, kad akceptas buvo išreikštas, nenurodant transporto priemonių valstybinių numerių, kurių drausti nereikia – buvo susiklosčiusi tokia trečiojo asmens ir atsakovo bendravimo praktika. Šią aplinkybę ieškovas ir trečiasis asmuo įrodinėjo elektroninių laiškų kopijomis, liudytojo K. P. ir atsakovės vadovo R. N. paaiškinimais (sprendimo 23-23 punktai). Iš liudytojo K. P. (trečiojo asmens vadybininko) parodymų 2022-10-19 teismo posėdžio metu (00:58:44 – 00:59:13) galima spręsti, kad įprasta sutarčių sudarymo tvarka buvo tokia: brokeris išsiunčia automobilių sąrašą klientui, užklausia, ar sutartis dėl automobilių su tais valstybiniais numeriais tęsia, jei gauna atsakymą, kad tęsia, tuomet išsinčia klientui (sutartį) su sąskaita. Šioje byloje nėra įrodymų, kurie patvirtina atsakovo pritarimą ieškinyje nurodytoms 2021-08-03 sutartims: nei brokerio išsiųsto rašto su 2021-08-03 sutartyse nurodytais automobiliais, nei atsakovo atstovų pritarimo tokioms sutartims. Šios aplinkybės reiškia, kad atsakovas nėra akceptavęs ieškovo pasiūlymo sudaryti 2021-08-03 sutartis. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad šios sutartys buvo sudarytos. 

34. Taip pat pažymėtina tai, kad 2021-08-03 draudimo sutartys yra be atsakovo atstovo parašų ir kitų atsakovo rekvizitų (antspaudo). Iš TPVCAPDĮ 6 strsaipsnio 11 dalies nuostatų spręstina, kad draudimo sutartis turi būti rašytinė (jos tekstas turi būti spausdintas). Pagal CK 1.73 straipsnio 2 dalies nuostatas rašytinės formos sandoriai turi būti pasirašyti visų sandorio šalių. Pagal CK 1.76 straipsnio 1 dalies nuostatas rašytinės formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kaip turi būti patvirtinti sandoriai, sudaryti panaudojus telekomunikacijų galinius įrenginius. Šių taisyklių nebuvo paisoma. Apibendrinant nurodytus argumentus, sprendžiama, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad 2021-08-03 draudimo sutartys nebuvo sudarytos. Pirmosios instancijos teismas, darydamas priešingą išvadą, netinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, neatsižvelgė į byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovas nėra akceptavęs ieškovo pasiūlymo sudaryti 2021-08-03 sutartis. 

Dėl bylos procesinės baigties.

35. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą ir įrodinėjimo pareigos paskirstymą reglamentuojančias teisės normas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotas taisykles, todėl nepagrįstai ieškovo ieškinį patenkino, kaip įrodytą. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023-02-07 sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 

36. Apeliacinės instancijos teismo pirmiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

37. Pakeitus skundžiamą teismo procesinį sprendimą, perskirstomos šalių bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Atsakovas pirmosios instancijos teismui nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atmetus ieškinį, ieškovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

38. Atsakovas patyrė 161 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme. Byloje yra pateikti nurodytas išlaidas patvirtinantys įrodymai. Atsakovo apeliacinį skundą patenkinus, iš ieškovo atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 161 Eur (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 330, 331 straipsniais, 

n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023-02-07 sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas ir ieškovui iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) ieškinį dėl draudimo įmokų, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pareikštą atsakovui UAB „Globay Logistics“ (j. a. k. 302567924), trečiasis asmuo UADBB „GrECo Sagauta“ (j. a. k. 123712730). 

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, atsakovui UAB „Globay Logistics“, j. a. k. 302567924, bylinėjimosi išlaidas – 161 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt vieną eurą). 

Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.