Civilinė byla Nr. e2A-42-798/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00637-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; 2.3.2.8 (S)

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. vasario 8 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos „Atviros Lietuvos fondas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal

 ieškovės viešosios įstaigos „Atviros Lietuvos fondas“ ieškinį atsakovams J. M., D. M., J. M. ir R. V. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana (Pauliano ieškinys) pagrindais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo notarė Jurgita Šukienė.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Atviros Lietuvos fondas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: pripažinti negaliojančiomis 2020 m. balandžio 16 d. turto pasidalijimo sutarties                Nr. JŠ-3086, sudarytos atsakovų J. M. ir D. M., dalį, kuria daiktai 2–22 perėjo asmeninėn atsakovo D. M. nuosavybėn; 2020 m. balandžio 28 d. Nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutartį, sudarytą atsakovų D. M. ir J. M. ir 2020 m. balandžio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą atsakovių J. M. ir R. V., ir visiems minėtiems sandoriams taikyti restituciją; priteisti iš atsakovų visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė reikalavimus grindė tuo, kad atsakovė J. M. dirbo VšĮ „Atviros Lietuvos fondas“ vyriausiosios finansininkės pareigose. Iki 2020 m. kovo 10 d. atsakovė taip pat dirbo VšĮ „OSFL PROJEKTAI“ direktorės pareigose ir buvo minėtosios įstaigos dalininkė. VšĮ „OSFL PROJEKTAI“ teikė buhalterinės apskaitos paslaugas ieškovei. Atsakovė J. M., kuri buvo vyriausioji finansininkė, turėjo prieigą / prisijungimą prie ieškovės banko sąskaitų.

3.       2020 m. kovo pradžioje ieškovės administracija išsiaiškino, kad atsakovė iš ieškovės banko sąskaitų LT25 7044 0600 0814 2507 (Eur) ir LT73 7044 0600 0821 5363 (Eur) nuo 2017 m. iki 2019 m. be jokio pagrindo pervedė 329 165 Eur VšĮ „OSFL PROJEKTAI“. Taip pat, VšĮ „Atviros Lietuvos fondas“ skirtą paramą, t. y. 25 378,14 Eur, atsakovė J. M. panaudojo VšĮ „OSFL PROJEKTAI“ reikmėms. Atsakovė J. M. ieškovei padarė, iš viso 354 543,14 Eur turtinę žalą.

4.       Atsakovė J. M. neginčijo fakto, kad ji pasisavino ieškovės pinigines lėšas. 2020 m. kovo 6 d. atsakovė J. M. ieškovės direktorei S. A. parašė elektroninį laišką, kuriuo pripažino padarytą žalą. Vėliau tarp ieškovės direktorės, atsakovės J. M. ir VšĮ „OSFL PROJEKTAI“ dalininkės I. S. vyko susirašinėjimas dėl grąžintinų pinigų. 2020 m. kovo 10 d. atsakovė J. M. parašė pasiaiškinimą, kuriuo pripažino, kad be jokio pagrindo pervedė 313 165 Eur VšĮ „OSFL PROJEKTAI“. Ieškovė su atsakove J. M. per 2020 m. kovo – balandžio mėnesius derino taikos sutarties pasirašymo galimybes, buvo sutarti atlygintinų sumų dydžiai, atsakovė J. M. geranoriškai bendradarbiavo ir teigė, kad yra pasiryžusi atlyginti padarytą žalą, tačiau šiuo metu su ja susisiekti nebeįmanoma.

5.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė J. M. ir jos sutuoktinis atsakovas D. M. 2020 m. balandžio 16 d. santuokoje įgyto turto pasidalijimo sutartimi Nr. JŠ-3086 (toliau – ir Turto pasidalijimo sutartis) pasidalijo jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusius nekilnojamuosius daiktus (iš viso pasidalyti 22 daiktai). 2020 m. balandžio 28 d. Nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutartimi (toliau – ir Dovanojimo sutartis), sudaryta atsakovo D. M. ir jo tėvo atsakovo J. M., atsakovas D. M., sukurdamas neteisėtų sandorių grandinę, padovanojo savo tėvui 14 daiktų, t. y. dalį daiktų, kuriuos įgijo pagal santuokoje įgyto Turto pasidalijimo sutartį. Taigi, atsakovas D. M. savo tėvui padovanojo santuokoje įgyto Turto pasidalijimo sutarties 1.1.2–1.1.9; 1.1.16–1.1.17; 1.1.19– 1.1.22 punktuose nurodytus daiktus.

6.       2020 m. balandžio 23 d. atsakovė J. M. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį su atsakove R. V., kuriai pardavė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 6 500 Eur. Ieškovės duomenimis, atsakovė R. V. yra atsakovės sūnaus T. M. draugė.

7.       Ieškovės vertinimu, atsakovė J. M. bando išvengti atsakomybės perleisdama savo turtą sutuoktiniui ir tretiesiems asmenims, kad ieškovė negalėtų atgauti neteisėtai atsakovės J. M. pasisavintų pinigų. Tai sudaro pagrindą reikšti atsakovams ieškinį ir taikyti restituciją, t. y. grąžinti šalis į pradinę padėtį, buvusią iki neteisėtų sandorių sudarymo.

8.       Ieškovė nurodo, kad atsakovai buvo nesąžiningi, kadangi sudarydami Turto pasidalijimo sutartį, Dovanojimo sutartį ir pirkimo – pardavimo sutartį, sumažino atsakovės J. M. mokumą ir kartu ieškovės galimybę gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Dėl to Turto pasidalijimo sutarties dalis, kuria daiktai 2–22 perėjo asmeninėn atsakovo D. M. nuosavybėn, turi būti pripažinta negaliojančia ir pritaikyta restitucija. Dovanojimo sutartis, kuria atsakovas D. M. padovanojo dalį pagal Turto pasidalijimo sutartį įgyto turto, turi būti pripažinta negaliojančia, nes tokiai sutarčiai sudaryti nebuvo jokio būtinumo. Turtas perleistas neatlygintinai, nesąžiningai siekiant paslėpti atsakovės J. M. turtą. Pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta atsakovės J. M. ir atsakovės R. V., taip pat naikintina vadovaujantis actio Pauliana, nes jos sudarymo tikslas – turto, iš kurio gali būti patenkintas ieškovės reikalavimas, paslėpimas. Ieškovės vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos actio Pauliana būtinosios sąlygos pripažinti šiuos sandorius negaliojančiais.

9.       Ieškovė nurodė, kad ji turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikti įrodymai (elektroninis ieškovės, atsakovės ir VšĮ „OSFL PROJEKTAI“ susirašinėjimas, atsakovės prisipažinimas 2020 m. kovo 10 d. pasiaiškinime). 

10.       Visos ginčijamos sutartys pažeidžia ieškovės teises, nes didžioji dalis turto, kuris atsakovės J. M. ir jos sutuoktinio D. M. buvo įgytas santuokos metu bendros jungtinės nuosavybės pagrindu, Turto pasidalijimo sutarties pagrindu perėjo atsakovo D. M. nuosavybėn. Tokiu būdu atsakovė J. M. neteko dalies turto, o tikslas šios sutarties akivaizdus, kad ieškovė negalėtų patenkinti reikalavimų iš sutuoktinių turto.  Atsakovo D. M. neatlygintinė Dovanojimo sutartis su tėvu J. M., sukurianti sandorių grandinę, pažeidžia ieškovės teises, nes iš daiktų, kurie buvo perleisti neatlygintinai, be jokio būtinumo, ieškovė galėtų patenkinti reikalavimą. Tokia sandorių grandinė pažeidžia ieškovės teises, nes ji praranda galimybę patenkinti savo reikalavimus iš atsakovės J. M. turto. Atsakovių J. M. ir R. V. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartimi taip pat buvo pažeistos ieškovės teisės, nes atsakovė J. M. perleido jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą trečiajam asmeniui be jokios būtinybės ir ieškovė nebegali iš šio turto patenkinti reikalavimų.

11.       Ieškovės vertinimu, atsakovai neprivalėjo sudaryti ginčijamų sutarčių, nes sutartys buvo sudarytos iškart po to, kai ieškovė išsiaiškino atsakovės J. M. neteisėtus veiksmus ir pradėjo reikalauti žalos atlyginimo, tartis dėl taikos sutarties sąlygų, t. y., suvokiant, kad ieškovės reikalavimas gali būti patenkintas iš atsakovei J. M. nuosavybės teise priklausančio turto. Ginčijamos sutartys sudarytos su artimaisiais giminaičiais arba artimais asmenimis ir būtent tada, kai išaiškėjo atsakovės J. M. neteisėti veiksmai.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

12.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.

13.       Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė gina savo kaip kreditoriaus teises, ginčydama skolininkės J. M. sudarytus sandorius ir taip pat išvestinį skolininkės sutuoktinio sudarytą sandorį, kuriais buvo perleista skolininkės nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus, taip pažeidžiant kreditoriaus interesą gauti reikalavimo patenkinimą iš skolininko turto. Kreditoriaus teisių gynimas grindžiamas actio Pauliana institutu.

14.       Teismas, vertindamas ieškovės reikalavimo teisės pagrįstumą, kaip vieną iš actio Pauliana pagrindų, suteikiančių teisę kreditoriui ginčyti skolininko sudarytus sandorius, konstatavo, kad neturi pagrindo abejoti ieškovės reikalavimo teisės į skolininkę J. M. pagrįstumu, nes jis yra patvirtintas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-903-910/2021, kuriuo teismas nusprendė tenkinti ieškovės ieškinį iš dalies ir priteisti ieškovei VšĮ „Atviros Lietuvos Fondas“ iš atsakovės J. M. 222 885,55 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 222 885,55 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

15.       Teismas nurodė, kad ieškovė ieškinyje aiškiai neįvardijo, su kokiu konkrečiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ji sieja savo teisių pažeidimą, ginčydama Turto pasidalijimo sutartį, t. y. ar su tuo, kad skolininkė dėl šios sutarties tapo nemokia, ar su kitokiu kreditoriaus teisių pažeidimu. Teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad santuokoje įgyto turto pasidalijimo sandoris nėra turto perleidimo sandoris, nes tokiu sandoriu siekiama tik atidalyti bendraturčių turto dalis, o ne jas perleisti. Teismo vertinimu, pagal pareikštą ieškinį dėl tokio sandorio nuginčijimo, nėra pagrindo spręsti, kad skolininkas galėjo tapti nemokiu. Tokiu sandoriu galėjo būti tik „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“.

16.       Teismas, susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendime padarytomis išvadomis, kurios yra prejudicinės, nurodė, kad atsakovės J. M. prievolė atlyginti ieškovei padarytą žalą yra asmeninė, o ne bendra su sutuoktiniu D. M.. Teismas konstatavo, kad, jei atsakovė J. M. nebūtų sudariusi Turto pasidalijimo sutarties, ieškovė reikalavimo patenkinimą būtų galėjusi nukreipti tik į skolininkės dalį bendrame sutuoktinių turte, o ne į visą bendrą sutuoktinių turtą. Teismas taip pat pažymėjo, kad santuokoje įgyto turto pasidalijimo sandoriui sudaryti nėra būtinas sutuoktinių kreditorių leidimas ar sutikimas.

17.       Teismas pastebėjo, kad byloje nėra akivaizdžių įrodymų, įrodančių, jog sutuoktinių bendro turto dalys nebuvo lygios. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad santuokoje įgyto turto pasidalijimo sandoris pažeidė kreditoriaus interesus, nes sutuoktiniai pasidalijo                                         22 nekilnojamuosius daiktus, o padalijus turtą skolininkei atiteko tik 1 nekilnojamasis daiktas, o jos sutuoktiniui – 21 daiktas. Pažymėjo, kad nekilnojamųjų daiktų kiekis neapibrėžia jų vertės. Be to, byloje buvo nustatytos aplinkybės, nulėmusios būtent tokį J. M. ir D. M. pasirinktą santuokoje įgyto turto pasidalijimo būdą. Atsakovai iki Turto pasidalijimo sutarties sudarymo pardavė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį turtą – žemės sklypą su jame esančiu pastatu. Visos lėšos buvo pervestos į atsakovės J. M. sąskaitą, o atsakovas D. M. atsisakė bet kokių teisių į šias lėšas. Taip pat atsakovas atsisakė pretenduoti ir į pinigines santaupas, buvusias atsakovės J. M. banko sąskaitoje. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, kad sutuoktiniai turtą pasidalijo lygiomis dalimis, o tai, jog tokių susitarimo aplinkybių, kurios jau buvo realizuotos, atsakovai neįtraukė į notarinės sutarties tekstą, nedaro Turto pasidalijimo sutarties negaliojančia. Atsižvelgdamas į nustatytas byloje aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė savo teisių pažeidimo, dėl to ieškovės reikalavimą pripažinti negaliojančia Turto pasidalijimo sutartį, netenkino.

18.       Teismas nurodė, kad ieškovė, ginčydama pirkimo–pardavimo sutartį, įrodinėjo šalių nesąžiningumą, tvirtindama, jog jos yra susijusios artimais asmeniniais santykiais bei specialiai pasirinko atsiskaitymą grynaisiais pinigais, kad šio fakto nebūtų galima patikrinti. Teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodytas sandorio šalių nesąžiningumas dėl asmeninių santykių, nėra įrodytas ir nėra pagrindo konstatuoti ir kreditoriaus teisių pažeidimo dėl šalių pasirinkto atsiskaitymo būdo, kai pirkėja R. V. už perleistą daiktą atsiskaitė grynaisiais pinigais, nes sandorio sudarymo metu įstatymai neribojo šalims galimybės susitarti dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatytos aplinkybės, jog atsakovei J. M. reikėjo grynųjų pinigų, mokėti už sūnaus gydymą. Nors byloje nėra išlaidas patvirtinančių dokumentų, tačiau teismas neturėjo pagrindo netikėti atsakovės paaiškinimais. 

19.       Spręsdamas dėl Dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, teismas nurodė, kad atsakovas D. M. paaiškino, jog jis padovanojo sodybą su priklausiniais tėvui, nes ji buvo pirkta už tėvo paskolintus pinigus, dėl to, jo įsitikinimu, jis turėjo moralinę pareigą taip pasielgti. Teismas pažymėjo, kad į bylą buvo pateiktas paskolos raštelis. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ginčijama Dovanojimo sutartis nėra sudaryta ieškovės skolininko, todėl konstatavo, jog ieškovė neturi teisės tiesiogiai ginčyti šio sandorio actio Pauliana pagrindais.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

20.       Apeliaciniame skunde ieškovė VšĮ „Atviros Lietuvos fondas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

20.1.                      Turto pasidalijimo sutartis turėjo būti pripažinta negaliojančia actio Pauliana pagrindu, nes yra visos CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos sąlygos. Apeliantė kitoje byloje pripažintais procesiniais teismų sprendimais turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Be to, šia sutartimi yra pažeidžiamos apeliantės, kaip kreditorės, teisės, nes šiuo sandoriu yra apsunkinamos apeliantės galimybės išieškoti žalos atlyginimą iš atsakovės. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sutuoktinių tarpusavyje sudarytos turto pasidalijimo sutartys, kai tokiu būdu nuslepiamas turtas nuo kreditorių, pripažintinos negaliojančiomis actio Pauliana pagrindu. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliantė nuosekliai nurodė, kad Turto pasidalijimo sutartimi atsakovai J. M. ir D. M. nepagrįstai nukrypo nuo sutuoktinių lygių dalių principo.

20.2.                      Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai sutapatino į atsakovės J. M. banko sąskaitą įneštas lėšas su bendru sutuoktinių turtu. Priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas nevertino, ar šios lėšos iš tiesų yra bendroji atsakovų J. M. ir D. M. jungtinė nuosavybė, ar priklauso tik J. M. asmeninės nuosavybės teise. Sprendime nurodomos išvados yra grindžiamos nepagrįstomis prielaidomis, t. y. nepagrindžia, kad atsakovė J. M. iš tiesų įgijo lygiavertį turtą kaip ir atsakovas D. M..

20.3.                      Pasidalijant turtą, esantį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, tokį sandorį privaloma įforminti notarine tvarka. Nagrinėjamu atveju teismas visiškai nepagrįstai paneigia privalomos notarinės formos reikalavimą ir be jokių pateisinamų priežasčių pateisina tariamą sutuoktinių susitarimą dėl turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, bet neaptarto Turto pasidalijimo sutartyje, pasidalijimą pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas. Nepagrįstai nukrypus nuo lygių dalių principo, buvę sutuoktiniai padarė turtą nepasiekiamu sąžiningiems kreditoriams. 

20.4.                      Apeliantės vertinimu, šios sutarties nebuvo privaloma sudaryti, nes, jeigu kaip nurodo atsakovė J. M., pagrindinis šio sandorio tikslas buvo surinkti lėšų sūnaus gydymui, tai loginė seka, kad turtas turėjo būti akumuliuojamas, o ne skaidomas tarp sutuoktinių. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad vaiko gydymo išlaidos yra abiejų vaiko tėvų pareiga, kurios vykdymui privalo prisidėti abu tėvai. Į bylą pateikti įrodymai, kad prie sūnaus gydymo prisidėjo ne tik atsakovė J. M., bet ir atsakovas D. M.. Vadinasi, jeigu sutuoktiniai prisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo (vaiko gydymo), tuomet Turto pasidalijimo sutartis prieštarauja elementariausiai logikai.

20.5.                      Apeliantės vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad tiek atsakovė J. M., tiek atsakovas D. M. elgėsi nesąžiningai. Be to, ginčijamas sandoris sudarytas atsakovams J. M. ir D. M. dar esant santuokoje.

20.6.                      Pirkimo–pardavimo sutartis taip pat turėjo būti pripažinta negaliojančia actio Pauliana pagrindu, nes šia sutartimi taip pat yra pažeidžiamos apeliantės, kaip kreditorės, teisės, nes yra apsunkinamos apeliantės galimybės išieškoti žalos atlyginimą iš atsakovės                                   J. M.. Šio sandorio pagrindinis tikslas buvo nuslėpti atsakovės J. M. turtą nuo apeliantės. Be to, sudarydamos ginčijamą sandorį, šalys buvo nesąžiningos – sandorio sudarymo metu atsakovę R. V. ir atsakovės J. M. sūnų siejo glaudūs asmeniniai ryšiai. Taigi, R. V. privalėjo žinoti, kad pirkimo–pardavimo sutartimi ji pažeis apeliantės teises, t. y. atsakovė R. V. elgėsi nesąžiningai. Apeliantė nurodo, kad byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų, jog atsakovė R. V. iš tiesų būtų perdavusi pinigines lėšas atsakovei J. M., o pastaroji – šias lėšas būtų priėmusi.

20.7.                      Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad tariamai nebuvo teisinio pagrindo pripažinti Dovanojimo sutartį negaliojančia. Pripažinus, kad negalioja Turto padalijimo sutartis, išvestinė Dovanojimo sutartis taip pat netenka teisinio pagrindo, nes išvestinėje Dovanojimo sutartyje esantis turtas galėjo būti perleistas tik abiejų sutuoktinių (atsakovų J. M. ir D. M.) bendrai. Priešingas tam aiškinimas prieštarautų aiškinimui, kad iš neteisės teisė neatsiranda (lot. ex iniuria ius non oritur), o jei net būtų perleistas tokiam sutikimui hipotetiškai esant – pažeistų tą patį CK  6.66 straipsnį ir būtų negaliojantis.

20.8.                      Teismas priėmė siurprizinį sprendimą. Apeliantė bylos nagrinėjimo iš esmės metu buvo pateikusi pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo. Patikslintais reikalavimais apeliantė ne tik prašė pripažinti, kad ginčijami sandoriai yra negaliojantys, tačiau kartu prašė nuginčytiems sandoriams taikyti restituciją, nustatyti atsakovės J. M. turto dalį ir ją atidalyti tarp jos ir atsakovo D. M., taip pat, padalijus šį turtą, leisti nukreipti išieškojimą į atsakovei J. M. priklausantį turtą. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. kovo 21 d. nutartimi atsisakė patenkinti apeliantės pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų tikslinimo, nurodydamas, kad atsakovų J. M. ir D. M. turto dalių nustatymas bei leidimas nukreipti išieškojimą į atsakovei J. M. atidalytą turtą yra sudedamoji vykdymo proceso dalis. Vis tik, visiškai netikėtai, priėmęs sprendimą, pirmosios instancijos teismas visiškai nukrypo nuo minėtoje nutartyje išdėstytos motyvacijos ir už atsakovus nustatė jų bendro turto dalis ne vykdymo procese.

21.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė J. M. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

21.1.                      Pirmosios instancijos teismas buvo nuoseklus bei sudarė ieškovei visas procesines galimybes tikslinti ieškinį, nors vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 141 straipsnio 1 dalimi nurodytą teisę ieškovė turėjo įgyvendinti iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Ieškovė, nepateikdama jokių teisinių argumentų, nusprendė tikslinti ieškinį praėjus daugiau nei 2,5 metų nuo tam skirtos teismo proceso stadijos pabaigos. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė nepriimti ieškinio patikslinimo, konstatuodamas, kad ieškovės naujai pareikšti reikalavimai negali būti nagrinėjami ginčo teisena.

21.2.                      Reikalavimas nustatyti sutuoktinių dalis bendrame turte yra actio Pauliana ieškinio dalis, o ne savarankiškas reikalavimas, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime detaliai pasisakė ir nurodė, kad J. M. ir D. M., pasidalydami santuokoje įgytą turtą, ne tik nepažeidė sutuoktinių lygių dalių principo, bet taip pat rašytiniais įrodymais pagrindė, jog J. M. atiteko didesnė santuokoje įgyto turto dalis, tai ne tik jokia forma negalėjo pažeisti ieškovės, kaip kreditorės interesų, bet iš esmės dar labiau užtikrino jo interesų gynybą.

21.3.                      Apeliantė neįvardijo, su kokiu konkrečiu CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ji sieja savo teisių pažeidimą, ginčydama Turto pasidalijimo sandorį. Santuokoje įgyto turto pasidalijimo sandoris nėra turto perleidimo sandoris, nes tokiu sandoriu siekiama tik atidalyti bendraturčių turto dalis, o ne jas perleisti. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tokiu sandoriu galėjo būti tik „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“. Sutuoktinių turto dalys lygios. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime detaliai vertino ir pasisakė, ar Turto pasidalijimo sutartimi nebuvo pažeistas sutuoktinių turto lygių dalių principas, vertinant J. M. asmeninės prievolės įvykdytinumą ieškovės atžvilgiu po šio ginčo sandorio sudarymo. Skolininkės prievolė atlyginti ieškovei padarytą žalą yra asmeninė, o ne bendra su atsakovu D. M..

21.4.                      Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad sutuoktinių sudarytas susitarimas dėl santuokoje įgyto turto pasidalijimo buvo nesąžiningas, jog juo buvo fiktyviai sumažinta skolininkės dalis, o kito sutuoktinio dalis atitinkamai nepagrįstai padidinta, turėjo įrodyti šią aplinkybę, tačiau to nepadarė. Apeliaciniame skunde formaliai teigiama, kad tokiam sutuoktinių susitarimui buvo būtinas notarinis sandoris, tačiau įstatymų leidėjas nedraudžia sutuoktiniams pasidalyti turimas pinigines lėšas bendru sutarimu, todėl šalys neturėjo jokio pagrindo traukti jau įvykdytą susitarimą į Turto pasidalijimo sutartį. Byloje esantys įrodymai paneigia apeliantės argumentus, kad turtas buvo pasidalytas pažeidžiant sutuoktinių lygių dalių principą, pažeidžiant proporcingumo ir protingumo principus.

21.5.                      Apeliantė skunde nurodo teismų praktiką, kuri neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje. Be to, apeliantė nenurodo aplinkybės, kad atsakovė dalį skolos grąžino dar iki Turto pasidalijimo sutarties sudarymo. Sutuoktiniai, susitardami dėl santuokoje įgyto turto pasidalijimo turėjo pagrindą nustatyti, kad sutuoktinės J. M. turto dalis bus sumažinta bendrame turte tokia pat suma, nes žalos atlyginimo prievolė buvo asmeninė J. M. prievolė.

21.6.                      Apeliantė, nepagrįstai naudojant actio Pauliana institutą, ginčija ir pirkimo–pardavimo sutartį dėl jai asmeninės nuosavybės teise priklaususio sklypo pardavimo. Šis turtas asmeninės nuosavybės teise atsakovei J. M. priklausė nuo 2006 m. Apeliantei yra objektyviai žinomos atsakovės nedarbingumo priežastys ir jos sūnaus liga, kurią diagnozavus, apeliantė turėjo kuo skubiau parduoti turimą nekilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas skirti sūnaus gydymui. Nors apeliantė teigia, kad byloje nėra įrodymų, kad pinigai pagal minėtą sutartį buvo realiai sumokėti, tačiau priešingai, byloje nėra jokių duomenų apie atsakovei J. M. priklaususio turto neatlygintinį perleidimą. Nagrinėjamoje byloje taip pat nebuvo keliamas klausimas apie nepilnamečio vaiko turtą bei su tuo siejamų šeimos poreikių įgyvendinimu. Dėl to apeliantė netinkamai remiasi teismų praktika, teigdama, kad nepilnamečiu vaiku turi rūpintis abu tėvai.

21.7.                      Apeliantė formaliai preziumuoja atsakovų nesąžiningumą, tačiau Turto pasidalijimo sutartis nepatvirtina ir negali patvirtinti D. M. nesąžiningumo, nes šiuo sandoriu buvo abipusiu sutarimu nuspręsta dėl atsakovui D. M. norminiu pagrindu priklausančios santuokos metu įgyto turto dalies pasidalijimo, o ne ieškovės nuolat minimo turto perleidimo.

22.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas D. M. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

22.1.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė vienos iš privalomų actio Pauliana sąlygų – kreditoriaus teisių pažeidimo, todėl nėra teisinio pagrindo Turto pasidalijimo sutartį pripažinti negaliojančia.

22.2.                      Pažymi, kad prieš Turto pasidalijimo sutarties sudarymą 2020 m. su sutuoktine pardavė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise jiems priklausiusį turtą, už kurį lėšos   (37 755,43 Eur) buvo pervestos į atsakovės J. M. banko sąskaitą. Sutuoktinių bendru sutarimu jos atiteko sutuoktinei. Be to, prieš ginčijamos sutarties sudarymą, atsakovės J. M. sąskaitoje banke buvo 75 600 Eur (neskaitant pirmiau gautus 37 755,43 Eur), kurių atsakovas D. M. taipogi atsisakė ir jos tapo asmenine sutuoktinės nuosavybe. Iš viso atsakovės J. M. asmenine nuosavybe atiteko 113 355,43 Eur. Būtent ši aplinkybė ir lėmė tai, kad Turto pasidalijimo sutartimi, atsakovui tenkančio turto vertė buvo didesnė. Kadangi šis klausimas jau buvo išspręstas, ginčijamoje sutartyje šio jau išspręsto klausimo dar kartą (pakartotinai) atsakovai neaptarė, tačiau į jį atsižvelgėme pasidalydami Turto pasidalijimo sutartyje nurodytą turtą. Bet kuriuo atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tai, kad tokių susitarimo aplinkybių, kurios jau buvo realizuotos, atsakovai neįtraukė į notarinės ginčijamos sutarties tekstą, nedaro Turto pasidalijimo sutarties negaliojančia.

22.3.                      Apeliantė nepagrįstai teigia, kad jos teisės, sutuoktiniams pasidalijus turtą, buvo pažeistos. Sutuoktinių bendro Turto pasidalijimo sutartis nėra turto perleidimo sutartis. Tokia sutartimi transformuojama bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė į asmeninę kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybę. Ieškovė bet kuriuo atveju negalėtų nukreipti savo reikalavimo į visą Turto pasidalijimo sutartyje nurodytą turtą. 

22.4.                      Dalijantis turtą tikrai nebuvo nukrypta atsakovo D. M. naudai, nuo sutuoktinių lygių dalių principo, todėl apeliantės, kaip J. M. kreditorės, teisės nebuvo ir negalėjo būti pažeistos. Priešingai, būtent atsakovei J. M. teko didesnė dalis bendrosios jungtinės nuosavybės.

22.5.                      Atsakovas taip pat pažymi, kad Dovanojimo sutartimi tėvui padovanojo dalį jam priklausančių, pagal Turto pasidalijimo sutartį atsakovui tekusių nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), kurie buvo įsigyti pasiskolinus iš tėvo (atsakovo J. M.) pinigines lėšas. Paskolos atsakovas tėvui negrąžino, todėl prasidėjus skyrybų procesui, tėvas J. M. pradėjo nerimauti dėl sodybos likimo. Įvertinęs visas aplinkybes, atsakovas nutarė padovanoti tėvui dalį turto ir faktiškai grąžino tėvui skolą.

22.6.                      Atsakovas nurodo, kad jis nėra ieškovės kreditorius, apie kilusį ginčą ir atsakovės J. M. problemas nieko nežinojo, todėl jis negali būti laikomas nesąžiningu ieškovės atžvilgiu.

22.7.                      Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nenustatė sutuoktinių bendro turto dalių. Pirmosios instancijos teismas vertino ir analizavo būtent apeliantės akcentuojamas aplinkybes, t. y. ar Turto pasidalijimo sutartimi nebuvo nepagrįstai ir nesąžiningai nukrypta nuo sutuoktinių lygių dalių principo, ar ja nebuvo fiktyviai sumažinta skolininkės dalis, o kito sutuoktinio dalis atitinkamai nepagrįstai padidinta.

23.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė R. V. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: 

23.1.                      Atsakovė R. V. sudarė su atsakove J. M. pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu įsigijo 0,0600 ha žemės sklypą už 6 500 Eur. Žemės sklypas iš atsakovės J. M. buvo įsigytas ekonominio nuosmukio laikotarpiu už sandorio metu buvusią tokio turto rinkos ar net didesnę kainą. Šią aplinkybę patvirtina panašaus žemės sklypo skelbimas iš internetinio pardavimų portalo www.aruodas.lt. Pardavus sklypą atsakovės J. M. turtinė padėtis pagerėjo, atsižvelgus į toje vietovėje esančių žemės sklypų kainas.

23.2.                      Apeliantės argumentai, kad realiai pinigai nebuvo sumokėti, yra nepagrįsti, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė R. V. tokio dydžio pinigų suma disponavo. Be to, atsiskaitymas grynosiomis lėšomis nebuvo ir nėra draudžiamas įstatymu ir pasinaudojimas šia teise buvo užfiksuotas bei patvirtintas notarės, tvirtinusios sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį.

23.3.                      Nors, apeliantės vertinimu, nebuvo būtinybės parduoti minėto žemės sklypo, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina situaciją, kuri tuo laikotarpiu buvo atsakovės J. M. šeimoje, t. y. sūnaus liga. Atsakovei J. M. reikėjo piniginių lėšų vaiko gydymui ir priežiūrai, nes ji pati tuo metu nedirbo, negaudavo jokių pajamų ir turėjo išlaikyti save ir vaiką, bei rinkti lėšas jo gydymui. Atsakovė R. V., sužinojusi, kad yra parduodamas žemės sklypas, sutiko jį nupirkti ir sumokėjo už objektą visiškai rinkos vertes atitikusią kainą.

23.4.                      Atsakovė R. V. nėra ir niekada nebuvo ieškovės skolininkė. Atsakovė nežinojo ir neturėjo jokio teisinio pagrindo žinoti apie apeliantės nurodomus finansinius reikalavimus J. M.. Dėl to apeliantė, negalėdama objektyviai paneigti atsakovės R. V. sąžiningumo prezumpcijos, formaliai remiasi vien tik subjektyviomis prielaidomis, kurias pažodžiui atkartoja savo apeliaciniame skunde.

23.5.                      Šios bylos esminės aplinkybės yra tos, kad atsakovė J. M. ginčijama sutartimi turtą perleido ne savo sutuoktiniui, vaikui, tėvui, ar kitam artimui giminaičiui, o asmeniui, su kuriuo nėra susieta jokiais giminystės ryšiais. Tai, kad atsakovė R. V. pažįsta J. M. sūnų, dar nereiškia, jog jie yra artimajam tarpusavyje susiję ryšiais. Dėl to negalima taikyti šiam sandoriui padidinto sąžiningumo vertinimą.

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

24.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio          2 dalis).

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

25.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė J. M. iki 2020 m. kovo 13 d. dirbo pas ieškovę vyriausiosios finansininkės pareigose. Iki 2020 m. kovo 10 d. atsakovė J. M. taip pat dirbo VšĮ „OSFL PROJEKTAI“ direktorės pareigose ir buvo minėtosios įstaigos dalininkė. VšĮ „OSFL PROJEKTAI“ teikė buhalterinės apskaitos paslaugas ieškovei. Taigi, atsakovė tuo pačiu metu buvo vyriausioji finansininkė ieškovės įstaigoje ir, būdama VšĮ „OSFL PROJEKTAI“ dalininkė ir direktorė, teikė ieškovei buhalterinės apskaitos paslaugas per VšĮ „OSFL PROJEKTAI“.

26.       2020 m. kovo pradžioje ieškovės administracija išsiaiškino, kad atsakovė J. M. iš banko sąskaitų LT257044060008142507 (Eur) ir LT7370440600 0821 5363 (Eur) nuo 2017 m. iki 2019 m., be jokio pagrindo, pervedė 329 165 Eur sumą VšĮ „OSFL PROJEKTAI“. Taip pat, ieškovei skirtą paramą – 25 378,14 Eur, atsakovė panaudojo VšĮ „OSFL PROJEKTAI“ reikmėms. Atsakovė J. M. padarė ieškovei 354 543,14 Eur turtinę žalą.

27.       Ieškovei informavus atsakovę J. M., kad ieškovei tapo žinoma apie neteisėtai atsakovės pasisavintas lėšas, atsakovė tiek 2020 m. kovo 6 d. el. laiške, išsiųstame ieškovės direktorei (ieškinio priedas Nr. 5), tiek 2020 m. kovo 10 d., jos ranka, parašytame pasiaiškinime (ieškinio priedas Nr. 6) pripažino, jog be jokio pagrindo pervedė pinigines lėšas.

28.       Kadangi atsakovė J. M. padarė žalos ieškovei pasisavindama pinigines lėšas, ieškovė 2020 m. balandžio 22 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl 282 794, 25 Eur turtinės žalos priteisimo. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies ir ieškovei iš atsakovės J. M. priteista 222 885,55 Eur žala (civilinės bylos Nr. e2-903-910/2021). Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartimi sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas (civilinės bylos Nr. e2A-369-464/2022).

29.       Atsakovė J. M. ir jos sutuoktinis atsakovas D. M. 2020 m. balandžio 16 d. Turto pasidalijimo sutartimi pasidalijo jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusius nekilnojamuosius daiktus. Iš viso pasidalinti 22 daiktai. Didžioji dalis, t. y. 21 daiktas buvo perleistas atsakovui D. M., o atsakovei J. M. buvo perleistas 1 daiktas ir išmokėta 10 000 Eur kompensacija.

30.       2020 m. balandžio 28 d. Dovanojimo sutartimi, sudaryta D. M. ir atsakovo (jo tėvo) J. M., atsakovas D. M., padovanojo savo tėvui 14 daiktų, t. y. dalį daiktų, kuriuos įgijo pagal Turto pasidalijimo sutartį. 

31.       2020 m. balandžio 23 d. atsakovė J. M. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį su atsakove R. V., kuriai pardavė žemės sklypą, esanti (duomenys neskelbtini), už 6 500 Eur.

32.       Ieškovė, pareikšdama ieškinį ir ginčydama skolininkės J. M. sudarytus sandorius ir taip pat išvestinį skolininkės sutuoktinio sudarytą sandorį, tvirtina, kad atsakovė bando išvengti atsakomybės perleisdama savo turtą sutuoktiniui ir tretiesiems asmenims, jog ieškovė negalėtų atgauti neteisėtai atsakovės pasisavintų lėšų. Ieškovė gina savo kaip kreditorės teises actio Pauliana pagrindu.

33.       Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, pripažino, kad ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę J. M., tačiau teismo vertinimu, ieškovė neįrodė savo teisių pažeidimų, nes sutuoktiniai pasidalindami turtą iš esmės nenukrypo nuo lygių dalių principo, todėl konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti Turto pasidalijimo sutartį negaliojančia. Pasisakydamas dėl atsakovių J. M. ir R. V. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, teismas sutiko su atsakovių argumentais, kad už žemės sklypą buvo realiai atsiskaityta, nes įstatymas nedraudžia atsiskaitymą grynaisiais pinigais, o ieškovės argumentus dėl artimų atsakovių ryšių atmetė, kaip nepagrįstus. Atmetęs ieškinio reikalavimą dėl Turto pasidalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia, teismas nurodė, kad Dovanojimo sutartis taip pat negali būti naikinama ir kaip išvestinis sandoris.

34.       Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, skunde nurodo: 1) Turto pasidalijimo sutartis turėjo būti pripažinta negaliojančia actio Pauliana pagrindu, nes yra visos CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos sąlygos; 2) išvestinėje Dovanojimo sutartyje esantis turtas galėjo būti perleistas tik abiejų sutuoktinių (atsakovų J. M. ir D. M.) bendrai; 3) pirkimo–pardavimo sutartis taip pat turėjo būti pripažinta negaliojančia, nes ji pažeidžia apeliantės, kaip kreditorės teisės, nes šiuo sandoriu yra apsunkinamos apeliantės galimybės išieškoti žalos atlyginimą iš atsakovės J. M.; 4) pirmosios instancijos teismas priėmė siurprizinį sprendimą, nes nustatė atsakovų turto dalis.

35.       Nagrinėjamoje byloje apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sandorių pripažinimą negaliojančiais dėl prieštaravimo kreditorių interesams pagal actio Pauliana institutą.

Dėl actio Pauliana tenkinimo sąlygų

36.       CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

37.       Ieškovė VšĮ „Atviros Lietuvos fondas“ actio Pauliana pagrindu prašė pripažinti negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo momento) atsakovės J. M. ir atsakovo D. M. sudarytą Turto pasidalijimo sutartį, atsakovo D. M. ir J. M. sudarytą Dovanojimo sutartį, atsakovės J. M. ir atsakovės R. V. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį bei taikyti restituciją.

38.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 47 punktas).

39.       Išanalizavęs byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas nenustatė faktinių aplinkybių, patvirtinančias visų actio Pauliana sąlygų buvimą, todėl ieškinį atmetė, konstatavęs, kad ieškovė neįrodė savo teisių pažeidimo.

40.       Ieškovė VšĮ „Atviros Lietuvos fondas“ apeliaciniame skunde kvestionuoja šią teismo padarytą išvadą, tvirtindama, kad skundžiamame sprendime padarytos išvados yra nepagrįstos, nes ieškovė ginčija atsakovų sudarytus tarpusavio sandorius, dėl kurių ieškovės galimybės išieškoti žalos atlyginimą iš atsakovės J. M. tampa apsunkintos (neįmanomos), nes atsakovė J. M. perleido turtą.

Dėl kreditorės neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės

41.       Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam ginčijamą sandorį. Actio Pauliana gali būti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba yra įvykdęs ją netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124 – 6.129 straipsniai) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016 60 punktą).

42.       Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Šio momento nustatymas yra reikšmingas, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-611/2021 28 punktas). Kreditorius turi įrodyti ne tik neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimą, bet ir aplinkybę, jog ši teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo.

43.       Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė nuo 2020 m. kovo mėn., kuomet ieškovės administracija išsiaiškino, kad atsakovė J. M. pasisavino ieškovei priklausančias lėšas, o atsakovė J. M. prisipažino, turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę J. M.. Ieškovės turimą finansinį reikalavimą patvirtina ir įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas (civilinė byla Nr. e2-903-910/2021), kuriuo iš atsakovės J. M. ieškovei VšĮ „Atviros Lietuvos fondas“ priteista 222 885,55 Eur. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas paliktas nepakeistas (civilinė byla Nr. e2A-369-464/2022). Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada dėl actio Pauliana sąlygos – kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės buvimo ginčijamų sandorių (mokėjimų) sudarymo metu – yra pagrįsta (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl ginčijama Turto pasidalijimo sutartimi pažeistų kreditorės (ieškovės) teisių

44.       Kreditorius, turėdamas neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui;                3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

45.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje aiškiai neįvardijo, su kokiu konkrečiu CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ji sieja savo teisių pažeidimą, ginčydama Turto pasidalijimo sandorį, t. y. ar su tuo, kad skolininkė dėl šio sandorio tapo nemokia, ar su kitokiu kreditoriaus teisių pažeidimu. Tokia pirmosios instancijos teismo argumentacija iš esmės reiškia, kad Turto pasidalijimo sutartimi buvo kitaip pažeistos kreditorės (ieškovės) teisės.

46.       Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad įstatymo formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neįvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas toks sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012).

47.       Taigi, sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu buvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad sumažėja ar visai nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi arba atsiskaitymas su kreditoriais dėl sudaryto sandorio užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismas konkrečiu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditoriaus teisių pažeidimas.

48.       Nagrinėjamu atveju, atsakovai J. M. ir atsakovas D. M., būdami santuokoje, 2020 m. balandžio 16 d. pasirašė turto pasidalijimo sutartį, kuria atsakovui D. M. atiteko 21 nekilnojamas daiktas (kurio vertė sudarė 80 800 Eur), o atsakovei J. M. atiteko tik vienas nekilnojamas daiktas (kurio vertė sudarė 16 000 Eur). Taigi, atsakovė J. M. gavo 64 800 Eur mažesnės vertės turto nei atsakovas D. M.. 

49.       Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime įvertinęs ginčijamos Turto pasidalijimo sutarties nuostatas bei šalių pateiktus paaiškinimus, konstatavo, kad sutuoktiniai bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esantį turtą pasidalijo po lygiai. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, sutuoktiniai buvo pardavę žemės sklypą su jame esančiu pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) už 37 755 Eur. Šios lėšos už parduotą sklypą, taip pat atsakovės J. M. banko sąskaitoje esančios 75 600 Eur lėšos, garažas, adresu (duomenys neskelbtini) (kuris atiteko atsakovei J. M. dalijantis turtą) bei 10 000 Eur kompensacija, numatyta Turto pasidalijimo sutartyje, atiteko atsakovei J. M. ir tokiu būdu ji, tariamai besidalijant bendrąją jungtinę nuosavybę, įgijo 129 355 Eur vertės turto. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka, nes ji yra nepagrįsta.

50.       CPK 185 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

51.       Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-695/2019).

52.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išvadą, kad sutuoktiniai pasidalinę bendrąja jungtine nuosavybe esanti turtą nenukrypo nuo lygių dalių principo, padarė remdamasis iš esmės tuo, jog atsakovei J. M. atiteko jos banko sąskaitoje esantys 75 600 Eur. Tačiau, pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, ar šios lėšos iš tiesų galėjo būti priskirtos prie bendrosios atsakovų J. M. ir D. M. jungtinės nuosavybės, ar priklausė tik J. M. asmeninės nuosavybės teise. Taip pat, nesiaiškino šių lėšų kilmės, t. y. kokiu pagrindu atsakovė J. M. įgijo šias lėšas, ar tai nėra lėšos, kurias ji neteisėtai pasisavino iš apeliantės ir pan. Pirmosios instancijos teismas tik nurodė, kad šių lėšų egzistavimą atsakovės J. M. banko sąskaitoje patvirtina į bylą pateikti išrašai iš banko sąskaitų, tačiau sutiktina su apeliantės argumentais, jog šie įrodymai nepatvirtina jų buvimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šie išrašai iš banko sąskaitų tik patvirtina lėšų įnešimą į banko sąskaitą, net nenurodant lėšų įnešimo paskirties. Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos prielaidomis ir nepagrindžia, jog atsakovė  J. M. įgijo lygiavertį turtą, kaip ir atsakovas D. M..

53.       Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies priėmė ieškovei siurprizinį sprendimą, nes skundžiamu sprendimu iš esmės nustatė sutuoktinių bendro turto dalis. Šiuo aspektu nurodytina Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija dėl teisės į teisingą teismą, pagal kurią nacionaliniams teismams draudžiama priimti siurprizinį, t. y. bylos šaliai netikėtą, sprendimą. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos                                6 straipsnio požiūriu gali kilti šioje konvencijoje įtvirtintų teisių pažeidimo pavojus, kai teismai, nagrinėdami bylas, priima siurprizinius sprendimus tiek įrodymų tyrimo ir vertinimo, tiek teisės taikymo aspektu (žr. 1997 m. vasario 18 d. sprendimo byloje Nideröst-Huber prieš Šveicariją, peticijos Nr. 18990/91, 24 punktą; 2001 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje K. S. prieš Suomiją, peticijos Nr. 29346/95, 21 punktą; 2014 m. kovo 3 d. sprendimo byloje Duraliyski prieš Bulgariją, peticijos Nr. 45519/06, 30 punktą).

54.       Teisėjų kolegija pastebi, kad klausimas dėl sutuoktinių bendro turto dalių galės būti sprendžiamas vykdymo procese pagal CPK 667 straipsnyje nurodytas skolininko turto dalies, įeinančios į bendrąją nuosavybę, nustatymo taisykles, t. y. vykdymo procese, vykdant priverstinį išieškojimą iš skolininkės turimo turto.

55.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, kad, sudarius ginčijamą Turto pasidalijimo sutartį, reikšmingai sumažėjo atsakovės J. M. turtas bei faktinė galimybė atsiskaityti su apeliante (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl skolininkės (atsakovės) pareigos sudaryti ginčijamą Turto pasidalijimo sutartį

56.       CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo. Ši sąlyga paprastai suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

57.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2013; kt.).

58.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo nei pareigos, nei būtinybės, nei susiklosčiusių faktinių aplinkybių sudaryti Turto pasidalijimo sutartį.

59.       Pirmiausia, pažymėtina tai, kad ginčijama sutartis buvo sudaryta 2020 m. balandžio 16 d., t. y. iš karto po to, kai apeliantė 2020 m. kovo mėnesio pradžioje informavo atsakovę J. M., jog jai tapo žinoma apie tai, kad atsakovė neteisėtai pasisavino lėšas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijama Turto pasidalinimo sutartis patvirtina atsakovės J. M. siekį kuo greičiau perleisti turimą turtą. Antra, nors atsakovė J. M. tvirtino, kad būtinybė sudaryti ginčijamą sutartį kilo siekiant surinkti lėšas sūnaus gydymui, tačiau pastebėtina, kad tiek vaiko išlaikymo, tiek gydymo išlaidos yra priskiriamos prie bendrų šeimos poreikių. Tai reiškia, kad vaiko gydymo išlaidos yra abiejų vaiko tėvų (atsakovų J. M. ir D. M.) pareiga, kurios vykdymui privalo prisidėti abu tėvai. Trečia, byloje esantys duomenys patvirtina, kad prie sūnaus gydymo prisidėjo ne tik atsakovė J. M., bet ir atsakovas D. M., t. y. abu sutuoktiniai rinko lėšas  sergančio sūnaus gydymui (atsakovo D. M. tripliko 5 lapas). Ketvirta, teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant surinkti lėšų sūnaus gydymui, sutuoktinių turtas turi būti akumuliuojamas, o ne skaidomas.

60.       Teisėjų kolegija pastebi ir tai, kad aplinkybė apie atsakovų (J. M. ir D. M.) šeimą ištikusią nelaimę (sūnaus ligą), nėra susijusi su apeliantės interesais. Tai, kad atsakovai, būdami dar santuokoje, nusprendė pasidalyti turtą, tikėdamiesi jį išsaugoti ir galbūt panaudoti vaiko gydymui, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą ir pripažinti jų veiksmus pagrįstais, neatsižvelgiant į apeliantės, kaip kreditorės, pažeidžiamas teises bei siekį atgauti neteisėtai pasisavintas lėšas.

61.       Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nepaneigtos ieškovės įrodytos aplinkybės, jog ginčijamos Turto pasidalijimo sutarties atsakovė neprivalėjo sudaryti (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl atsakovų J. M. ir D. M.nesąžiningumo

62.       Pagal CK 6.66

 straipsnio 1 dalį būtina sąlyga sandoriui actio Pauliana pagrindu nuginčyti – sandorį sudariusio skolininko nesąžiningumas, t. y. turi būti įrodyta, kad skolininkas žinojo ar turėjo žinoti, jog sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. Be to, CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvišalį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises; neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo.

63.       Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Tačiau CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, sandorį sudariusių šalių nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta, siekiant paneigti nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio, tenka joms pačioms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013).

64.       Nagrinėjamos bylos atveju aktuali CK 6.67 straipsnio 1 punkte įtvirtinta prezumpcija – preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sutartį su sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimais giminaičiais. Šiuo atveju atsakovai J. M. ir D. M., sudarydami ginčijamą Turto pasidalijimo sutartį, buvo sutuoktiniai, todėl jų nesąžiningumas preziumuojamas. Taigi, įrodinėjimo pareiga, siekiant paneigti nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio, tenka sandorius sudariusiai šaliai, t. y. patiems atsakovams.

65.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad atsakovų J. M. ir D. M. nesąžiningumo prezumpcija, sudarant ginčijamą Turto pasidalijimo sutartį, nepaneigta.

66.       Atsakovai, sudarydami ginčijamą Turto pasidalijimo sutartį, kurios, kaip nustatyta, nebuvo privaloma sudaryti, žinojo apie atsakovės J. M. prievolę ieškovei, taip pat žinojo ir turėjo žinoti, kad sandorio sudarymas pakenks atsakovės J. M. mokumui (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Nors atsakovas D. M. tvirtina, kad jam nebuvo žinoma apie problemą, kilusią tarp J. M. ir ieškovės, jos pobūdį ir apimtį, tačiau teisėjų kolegija tokius atsakovo argumentus laiko nepagrįstais. Pažymėtina, kad, kaip jau minėta, byloje nustatyta aplinkybė, jog atsakovai sudaryti ginčijamą Turto pasidalijimo sutartį nusprendė iš karto po išaiškėjusio apeliantės reikalavimo atsakovei J. M.. Ši aplinkybė leidžia konstatuoti, kad atsakovai turėjo tikslą kuo greičiau perleisti atsakovei J. M. priklausančio turto dalį. Atsakovų nurodyta aplinkybė, kad būtinybė pasidalinti turtą atsirado dėl to, jog reikėjo surinkti lėšas sūnaus gydymui, pripažintina nepagrįsta. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendžia, kad šios nustatytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovui D. M. buvo žinoma apie atsakovės J. M. finansines problemas. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jie tuo metu dar buvo sutuoktiniai. Priešingas išvadas patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai).

67.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovų sudaryta 2022 m. balandžio 16 d. Turto pasidalijimo sutarties dalis, kuria atsakovo D. M. asmeninėn nuosavybėn perėjo daiktai, pažymėti sutartyje Nr. 2–22, pripažįstama negaliojančia nuo jos sudarymo momento, nes atsakovė J. M. tokiu sandoriu pažeidė ieškovės, kaip kreditorės interesus, t. y. apribojo kreditorės galimybę nukreipti išieškojimą į skolininkės turtą. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo pripažinti tik dalį Turto pasidalijimo sutarties, kuria padalinus turtą, atsakovui D. M. atiteko 21 daiktai. Atsižvelgus į tai, ir kad teisėjų kolegija nenustatė šioje byloje viešojo intereso egzistavimo bei neesant ieškovės reikalavimo, nepasisako dėl kitos Turto pasidalinimo dalies, kuria turtas atiteko atsakovei J. M.. 

 Dėl Dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia

68.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad iš karto po 2022 m. balandžio 16 d. Turto pasidalijimo sutarties sudarymo, atsakovas D. M. 2022 m. balandžio 28 d. sudarė Dovanojimo sutartį su tėvu (atsakovu) J. M., kurios pagrindu neatlygintinai perleido nuosavybės teisę į šiuos daiktus tėvui: (i) pastatą – gyvenamąjį  namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); (ii) pagalbinio ūkio paskirties pastatą – ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); (iii) pagalbinio ūkio paskirties pastatą – ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); (iv) pagalbinio ūkio paskirties pastatą – ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); (v) pagalbinio ūkio paskirties pastatą – ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); (vi) pagalbinio ūkio paskirties pastatą – kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); (vii) pagalbinio ūkio paskirties pastatą – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini); (viii) kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); (ix) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); (x) pagalbinio ūkio paskirties pastatą –pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini); (xi) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); (xii) pagalbinio ūkio paskirties pastatą – sporto žaidimų salę su malkine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini); (xiii) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); (xiv) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

69.       Pripažinus negaliojančia Turto pasidalijimo sutartį, netenka teisinio pagrindo ir išvestinė Dovanojimo sutartis, nes šia sutartimi atsakovas D. M. tėvui padovanojo dalį jam priklausančių, pagal Turto pasidalijimo sutartį tekusių nekilnojamųjų daiktų.

70.       Nors nagrinėjamu atveju atsakovas D. M. tvirtina, kad tokiu būdu jis grąžino tėvui (atsakovui) J. M. skolą, tačiau teisėjų kolegija šiuos atsakovo argumentus pripažįsta nepagrįstais, nes juos paneigia byloje nustatytos aplinkybės. Visų pirma, pažymėtina tai, kad remiantis paties atsakovo paaiškinimais, jo tėvas jam paskolino 46 000 Lt (apie 13 000 Eur) 1999 m. Atsakovas nepaaiškino bei nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kodėl būtent dabar, kuomet išaiškėjo atsakovės J. M. atlikti neteisėti veiksmai apeliantės atžvilgiu, nusprendė grąžinti savo tėvui skolą, o negrąžino paskolos anksčiau. Antra, atsakovas D. M. perleido 14 iš 21 nekilnojamojo turto objektų, kurių vertė didesnė už tėvo suteiktą paskolą (atsakovas D. M. neįrodė, kad su tėvu buvo sutaręs dėl palūkanų mokėjimo ar tai atsakovas J. M. būtų pareiškęs tokį reikalavimą).

71.       Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad  atsakovo D. M. nedelsiant po Turto pasidalijimo sutarties su atsakove J. M. sudaryta Dovanojimo sutartis, kaip neatlygintinis sandoris, su tėvu pagrindžia jo nesąžiningą siekį tęsiant veiksmus nuslėpti atsakovės J. M. turtą nuo išieškojimo. Dėl to ši Dovanojimo sutartis taip pat pripažįstama negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

Dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia

72.       Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad atsakovė J. M. 2020 m. balandžio 23 d. pardavė R. V. asmeninės nuosavybės teise priklausiusį 0,0600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 6 000 Eur.

73.       Apeliantė, prašydama pripažinti šią pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia, nurodė, kad sandorio šalys buvo nesąžiningos, nes yra susijusios artimais asmeniniais santykiais ir be to šalys nesąžiningai pasirinko atsiskaitymą grynaisiais pinigais tam, jog šio fakto nebūtų galima patikrinti.

74.       Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas reikalavimą dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu, nurodė, kad sandorio sudarymo metu įstatymai neribojo sandorio šalims galimybės susitarti dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais. Teismas taip pat pažymėjo, kad vien sandorio šalių nesąžiningumo nepakanka actio Pauliana reikalavimui tenkinti, o kreditoriaus teisių pažeidimas neįrodytas. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija nesutinka ir laiko jas nepagrįstomis.

75.       Nagrinėjamu atveju į bylą nebuvo pateikti įrodymai, kurie pagrįstų, kad atsakovė R. V. iš tiesų būtų perdavusi pinigines lėšas atsakovei J. M., o pastaroji šias lėšas būtų priėmusi. Šią aplinkybę skundžiamame sprendime pripažino ir pirmosios instancijos teismas, tačiau, nepaisydamas šios aplinkybės, teismas nepripažino jos svarbia ir vadovavosi išimtinai tik atsakovių paaiškinimais. Pastebėtina, kad nors atsakovė R. V. nurodė, jog ji buvo pajėgi nusipirkti iš atsakovės J. M. šį žemės sklypą, tačiau įrodymų, kurie realiai pagrįstų šią aplinkybę, nepateikė. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

76.       Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įstatymas nedraudžia sandorio šalims atsiskaityti grynaisiais pinigais, tačiau pastebėtina, jog bet kokiu atveju, lėšos turi būti realiai perduotos, o perdavimą galima būtų įrodyti leistinais įrodymais. Nagrinėjamu atveju atsakovės pasirinko piniginių lėšų perdavimą / priėmimą, ne notaro akivaizdoje, kuris tvirtino ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartį. Toks atsakovių pasirinkimas, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat sukelia abejonių dėl piniginių lėšų perdavimo realumo.

77.       Nors atsakovė R. V. nurodo, kad jos apsisprendimą įsigyti iš atsakovės J. M. žemės sklypą lėmė žinia apie jos sūnaus ligą, tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, jog nebuvo pareigos R. V. sudaryti šį sandorį, nes byloje nėra įrodymų, kad J. M. būtų skolinga R. V. ar tarp jų būtų sudaryta preliminarioji sutartis. Be to, į bylą nebuvo pateikti įrodymai, kad pinigai, kuriuos atsakovė J. M. teigia gavusi už sklypo pardavimą, buvo panaudoti gydymo išlaidoms apmokėti. Kaip jau buvo minėta, byloje nustatyta aplinkybė, kad prie vaiko gydymo išlaidų prisidėjo ne tik atsakovė J. M., bet ir atsakovas D. M.

78.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad aplinkybė, jog atsakovės buvo pažįstamos (R. V. buvo J. M. sūnaus artima draugė), nesudaro pagrindo vien dėl to pripažinti ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia, tačiau ši aplinkybė patvirtina atsakovių nesąžiningumo perduodant / priimant pinigines lėšas.

79.       Apibendrindama nurodytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje neįrodžius, jog atsakovė R. V. realiai perdavė atsakovei J. M. pinigines lėšas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, remdamasis iš esmės vien tik atsakovių paaiškinimais, atmetė ieškinį. Dėl to darytina išvada, kad šia ginčijama pirkimo–pardavimo sutartimi, atsakovės siekė nuslėpti turtą nuo apeliantės, tokiu būdu siekdama sudaryti kliūtis jai nukreipti išieškojimą į atsakovės J. M. turtą. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šis sandoris taipogi buvo sudarytas po to, kai apeliantė pradėjo reikšti reikalavimus atsakovei J. M. atlyginti padarytą žalą. Dėl glaudaus atsakovių tarpusavio ryšio, darytina išvada, kad atsakovės suvokė ir žinojo, jog sudarydamos sandorį elgiasi nesąžiningai, nes tokiu būdu pažeidė kreditorės (apeliantės) teisę gauti žalos atlyginimą iš atsakovės J. M. turto. Atsižvelgiant į tai, ginčijama pirkimo–pardavimo sutartis pripažįstama negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikoma vienašalė restitucija.

Dėl restitucijos taikymo

80.       Nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama pripažinti negaliojančiais Turto pasidalijimo sutarties dalį, Dovanojimo sutartį bei pirkimo–pardavimo sutartį prašo taikyti restituciją ir grąžinti šalis iki pažeidimo buvusią padėtį.

81.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikant restituciją, siekiama atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, vadinasi, sureguliuoti situaciją taip, lyg sandoris apskritai nebūtų buvęs sudarytas. Restitucija remiasi idėja, pagal kurią turi būti atkurta dėl neteisėto sandorio pažeista šalių turtinės padėties pusiausvyra, grąžinant negaliojančio sandorio pagrindu perduotą turtą natūra ar piniginiu ekvivalentu. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau negali gauti ir daugiau, nei turėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124-706/2015; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-363-421/2018).

82.       Restitucija taikoma pagal CK šeštosios knygos normas, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. CK                       6.145 straipsnio 2 dalyje, 6.146 ir 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą, įtvirtinant galimybę teismui išimtiniais atvejais pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje                     Nr. e3K-3-296-969/2021).

83.       Pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje taikoma restitucija ir atsakovai grąžinami į padėtį buvusią iki nuginčytų sandorių sudarymo dienos, t. y. nustatoma, jog atsakovų J. M. ir D. M. Turto pasidalijimo sutartimi pasidalinti daiktai, pažymėti sutartyje Nr. 2–22, priklauso jiems bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise.

84.       Atsakovas J. M. įpareigojamas grąžinti atsakovo D. M. ir J. M. bendrojon jungtinėn nuosavybėn iš jo neatlygintinai pagal Dovanojimo sutartį gautus daiktus, t. y. pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pagalbinio ūkio paskirties pastatą – ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pagalbinio ūkio paskirties pastatą – ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pagalbinio ūkio paskirties pastatą – ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pagalbinio ūkio paskirties pastatą – ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pagalbinio ūkio paskirties pastatą – kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pagalbinio ūkio paskirties pastatą – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pagalbinio ūkio paskirties pastatą –pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pagalbinio ūkio paskirties pastatą – sporto žaidimų salę su malkine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

85.       Taikoma vienašalė restitucija ir grąžinamas atsakovės J. M. nuosavybėn žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

86.       Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialiosios teisės normas, dėl to priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, kuris naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

87.       Pripažinus negaliojančia, nuo jos sudarymo momento, notariškai patvirtintą atsakovų                                D. M. ir J. M. 2020 m. balandžio 16 d. Turto pasidalijimo sutarties dalį, ši informacija perduodama Valstybės įmonei „Registrų centras“.

88.       Panaikinus skundžiamą teismo sprendimą ir ieškinį tenkinus visa apimtimi, byloje perskirstomos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, bylą pirmosios instancijos teisme.

89.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Esminis principas, kuriuo paremtos aptartos taisyklės, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

90.       Ieškovė į bylą pateikė įrodymus (sąskaitas už teisines paslaugas, ataskaitas bei mokėjimo nurodymus), kad ji patyrė 9 473,90 Eur bylinėjimosi išlaidas (7 900,90 Eur už ieškinio parengimą, prašymų teismui teikimą, atstovavimą teismo posėdžiuose ir kt. bei 1 573 Eur žyminio mokesčio už ieškinį bei prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės pateiktus įrodymus, taip pat atsižvelgdama į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus užmokesčio dydžius, pripažįsta, kad ieškovės prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, dėl to priteisiama iš atsakovų lygiomis dalimis, iš kiekvieno po 2 368,47 Eur. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

91.       Patenkinus ieškovės VšĮ „Atviros Lietuvos fondas“ apeliacinį skundą, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimą.

92.       Apeliantė į bylą pateikė įrodymus (sąskaitą už teisines paslaugas bei mokėjimo nurodymą), kad ji patyrė 3 930,80 Eur bylinėjimosi išlaidas (2 395,80 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 1 535 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą). Už advokato teisines paslaugas apmokėta 2023 m. IV ketvirtį (2023 m. lapkričio mėn.), todėl bylinėjimosi išlaidoms apskaičiuoti imamas 2023 m. II ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 000,1 Eur. Vadinasi pagal Rekomendacijose nustatytus užmokesčio dydžius maksimali priteistina suma už apeliacinio skundo parengimą nagrinėjamoje byloje yra 5 000,25 Eur (2 000,1 x 2,5) (Rekomendacijų 8.9 papunktis). Apeliantės prašoma priteisti 2 395,80 Eur suma už apeliacinio skundo parengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Atsižvelgiant į tai, apeliantei iš atsakovų lygiomis dalimis, iš kiekvieno po 982,70 Eur, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2020 m. balandžio 16 d. Turto pasidalijimo sutartį Nr. JŠ-3086, sudarytą atsakovės J. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) dalį, kuria daiktai 2–22:  gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo rūsys adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pirtis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statiniai adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržinės adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); viralinės adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo rūsys adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pirtis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sporto žaidimų salė su malkine adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perėjo asmeninėn D. M. nuosavybėn bei taikyti restituciją: grąžinti visus nurodytus nekilnojamuosius daiktus J. M. ir D. M. bendrojon jungtinėn nuosavybėn. 

Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2020 m. balandžio 28 d. nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo J. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), kurios pagrindu neatlygintinai perleista nuosavybės teisė atsakovui J. M. į šiuos nekilnojamus daiktus: pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pagalbinio ūkio paskirties pastatą – ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pagalbinio ūkio paskirties pastatą – ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pagalbinio ūkio paskirties pastatą – ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pagalbinio ūkio paskirties pastatą – ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pagalbinio ūkio paskirties pastatą – kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pagalbinio ūkio paskirties pastatą – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pagalbinio ūkio paskirties pastatą –pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pagalbinio ūkio paskirties pastatą – sporto žaidimų salę su malkine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) bei taikyti restituciją: grąžinti visus nurodytus šiuos nekilnojamuosius daiktus J. M. ir D. M. bendrojon jungtinėn nuosavybėn.

Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2020 m. balandžio 23 d. pirkimo– pardavimo sutartį, sudarytą atsakovės J. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), kuria buvo perleistas žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei taikyti vienašalę restituciją – grąžinti atsakovės J. M. nuosavybėn šį nekilnojamąjį turtą.

Priteisti ieškovei viešajai įstaigai „Atviros Lietuvos fondas“ (juridinio asmens kodas 210063570) naudai iš atsakovės J. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2 368,47 Eur (du tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 47 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovei viešajai įstaigai „Atviros Lietuvos fondas“ (juridinio asmens kodas 210063570) naudai iš atsakovo D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2 368,47 Eur (du tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 47 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovei viešajai įstaigai „Atviros Lietuvos fondas“ (juridinio asmens kodas 210063570) naudai iš atsakovo J. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2 368,47 Eur (du tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 47 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovei viešajai įstaigai „Atviros Lietuvos fondas“ (juridinio asmens kodas 210063570) naudai iš R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2 368,47 Eur (du tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 47 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovei viešajai įstaigai „Atviros Lietuvos fondas“ (juridinio asmens kodas 210063570) naudai iš atsakovės J. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 982,70 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 70 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti ieškovei viešajai įstaigai „Atviros Lietuvos fondas“ (juridinio asmens kodas 210063570) naudai iš atsakovo D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 982,70 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 70 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti ieškovei viešajai įstaigai „Atviros Lietuvos fondas“ (juridinio asmens kodas 210063570) naudai iš atsakovo J. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 982,70 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 70 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti ieškovei viešajai įstaigai „Atviros Lietuvos fondas“ (juridinio asmens kodas 210063570) naudai iš R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 982,70 Eur (devyni šimtus aštuoniasdešimt du eurus 70 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Išsiųsti sprendimo nuorašą vykdymui į valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto ir Vedybų sutarčių registrus.

 

 

 

Teisėjai                        Danguolė Martinavičienė

 

 

                Antanas Rudzinskas

 

 

Neringa Švedienė