Baudžiamoji byla Nr. N1-437-1057/2018

                                                                          Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06260-2017-7

                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos 1.1.4.2.; 1.2.14.3.1.

(S)

V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 29 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė,

sekretoriaujant Mildai Kančytei, Indrei Venckūnienei,

dalyvaujant prokurorėms Linai Urbonienei, Žanetai Žalėnaitei,

kaltinamajam Š. Š., jo gynėjui advokatui Pavelui Ravluševičiui,

kaltinamajam D. S. (D. S.), jo gynėjai advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei

nukentėjusiajam R. S.,

rusų kalbos vertėjai Svetlanai Minakovai,

ekspertei Janai Bytautaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, ukrainietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, tarnaujantis Lietuvos kariuomenėje, administracine tvarka baustas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje;

Š. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, administracine tvarka baustas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje. 

Teismas

n u s t a t ė :

D. S. pasikėsino padaryti plėšimą, t. y. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas kartu su Š. Š., susitaręs su R. S. pirkti jo mobiliojo ryšio telefoną „Sony Xa“ už 150 eurų, 2017 m. vasario 8 d. laikotarpiu nuo 12.00 val. iki 12.44 val., susitikę su nukentėjusiuoju R. S., visiems trims einant žmonių išmintu takeliu, prie krūmų, esančių apie 100 m atstumu nuo troleibusų žiedo, adresu Antakalnio g.130, Vilniuje, atrakcionų parko „Uno Park Vilnius“, esančio adresu Lizdeikos g., Vilniuje, kryptimi, D. S. pareikalavo atiduoti minėtą mobiliojo ryšio telefoną, po ko, Š. Š. užstojo R. S. kelią, tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiajam pasišalinti, po ko, jis (D. S.) spyrė R. S. į pilvą ir kai pastarasis pritūpė, sudavė du kartus j veidą, padarydamas kairio antakio muštinę žaizdą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, tačiau minėto mobiliojo ryšio telefono neužvaldė, t. y. nusikalstamos veikos nebaigė nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes R. S. pasipriešino, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą pasikėsino pagrobti svetimą nukentėjusiajam R. S. priklausantį 150 eurų vertės turtą.

Š. Š. pasikėsino padaryti plėšimą, t. y. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas kartu su D. S., pastarajam susitarus su R. S. pirkti jo mobiliojo ryšio telefoną „Sony Xa“ už 150 eurų, 2017 m. vasario 8 d. laikotarpiu nuo 12.00 val. iki 12.44 val., susitikę su nukentėjusiuoju R. S., visiems trims einant žmonių išmintu takeliu, prie krūmų, esančių apie 100 m atstumu nuo troleibusų žiedo Antakalnio g. 130, Vilniuje, atrakcionų parko „Uno Park Vilnius“, esančio adresu Lizdeikos g., Vilniuje, kryptimi, D. S. pareikalavus atiduoti minėtą mobiliojo ryšio telefoną, jis (Š. Š.) užstojo R. S. kelią, tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiajam pasišalinti, po ko, D. S. spyrė R. S. į pilvą ir kai pastarasis pritūpė, sudavė du kartus į veidą, padarydamas kairio antakio muštinę žaizdą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tačiau minėto mobiliojo ryšio telefono neužvaldė, t. y. nusikalstamos veikos nebaigė nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes R. S. pasipriešino, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą pasikėsino pagrobti svetimą nukentėjusiajam R. S. priklausantį 150 eurų vertės turtą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. S. parodė, kad buvo 2017 m. vasario 8 d. Rado R. S. skelbimą „Facebooke“ ir  susisiekė su R. S., nes norėjo tėvui nupirkti dovaną –telefoną. Š. pasiėmė su savimi į susitikimą. Susitiko su R. S. Antakalnio žiede, apžiūrėjo telefoną. Nuėjo iki „Iki“ parduotuvės Nemenčinės pl., D. S. norėjo nusiimti pinigų, bet bankomatas rodė, kad nėra pavedimo, todėl pasiūlė nueiti iki kito bankomato. Norėjo pasiimti pinigų telefonui pirkti. Nusileidus į apačią iki Nemenčinės pl. jis ėjo R. S. iš galo, Š. buvo už D. S. Ten buvo krūmai, nematoma vieta. R. S. norėjo už telefoną gauti 150 eurų, kaltinamasis bandė susitarti pigiau. Ir pasidėjo toks ginčas pakeliui, tempimai, po to bandymas pagriauti ant žemės. Š. Š. patraukė R. S. už kuprinės atgal, kad neitų tolyn ir pradėjo trankyti, mušti R. S. Jis (D. S.) nesudavė dviejų smūgių į antakį nukentėjusiajam. Tuos smūgius sudavė Š. Š. Su  Š. Š. jie  pasikeitė striukėmis prieš tą įvykį gal  likus savaitei. Taigi ta striukė buvo kruvina. Tą striukę Š. Š. jam gražino kruviną, nors buvo išskalbta, bet mano, ten turėjo likti kraujo pėdsakų. Jis nemušė nuketėjusiojo, buvo šone. Š. Š. turėjo ateiti į jo (D. S.) gimtadienį (duomenys neskelbtini), bet Š. mama nedavė jam pinigų į gimtadienį. Š. Š. supykęs pasiūlė tokį variantą – atimti telefoną ir parduoti. Kaltinamasis norėjo tėvui dovaną nupirkti. Š. jam pasiūlė apiplėšti, jis atsisakė šito pasiūlymo. Jis  nukentėjusiojo R. S. iš vis nelietė. Smūgių nepripažįsta. 

Į klausimus kaltinamasis D. S. atsakė: ikiteisminio tyrimo metu davė kitus parodymus. Tiesa yra tai, ką pasakoja dabar. Tada davė tokius parodymus, nes tuo metu laikė Š. Š. draugu ir norėjo visą atsakomybę pasiimti sau. Dabar nurodo, kad smūgius sudavė Š. Š.: spyrė ir sudavė smūgius. R. S. pats asmeniškai nelietė, telefono paimti nebandė. Vėliau buvo susitikęs su R. S. ir jo dėde dėl žalos atlyginimo. R. S. nemokėjo pinigų, pasiūlė, kad jo (D. S.) odontologas sutvarkytų jam dantis. Nepamena, kur sudavė. Tvirtina, kad Š. Š. sudavė daugiau nei vieną smūgį. Telefonas buvo striukės vidinėje kišenėje, Š. Š. bandė jį atimti. Sudavė į pilvą, galvą, smūgiai buvo keliais, rankomis, alkūnėmis. O D. S. tuo metu stovėjo „apakęs“. Nukentėjusysis šaukė pagalbos. D. S. striukė, kurią vilkėjo Š. Š. buvo kruvina R. S. krauju. Kraujas bėgo iš antakio ir lūpos, visas veidas buvo kraujuotas. Dantys nebuvo išmušti. Jį tiesiog laikė. Patempė už kuprinės ir pradėjo trankyti per šonus. Kaltinamasis turėjo piniginėje 50 eurų. Dėl kainos nepamena ar jau buvo suderinta kaina. Kalba ėjo apie telefoną už 150 eurų. Po pirmo bandymo pasinaudoti bankomatu nukentėjusysis paprašė didesnės sumos. Prie pirmo bankomato ėjo vienas. Nukentėjusysis buvo šalia. Paaiškino dėl ko reikia eiti prie kito bankomato. Antrasis bankomatas yra už maždaug 1 km. Teko eititi per takelį link degalinės pusės. Galėjo būti 12.55 val. Pirmas ėjo nukentėjusysis, antras ėjo D. S., o trečias Š. Jie tuo metu su nukentėjusiuoju kalbėjo dėl kainos. Per „Facebook“ buvo sutarę 150 eurų. 50 eurų kaltinamasis turėjo grynų ir laukė 100 eurų pavedimo. Eidamas ranka iš šono Š. Š. pagriebė nukentėjusįjį ir pradėjo traukti. Telefoną nukentėjusysis padėjo į striukės vidinę kišenę. Tuo metu kai traukė už kuprinės, niekas nieko nesakė. Nukentėjusysis po traukimo atsisuko ir tada prasidėjo visi daužymai, pradėjo smūgiuoti. Tokia situacija įvyko dėl tos priežasties, kad Š. nebuvo galimybės ateiti į gimtadienį, jis tai buvo sakęs prieš susitikimą su nukentėjusiuoju tą pačią dieną. Matė, kaip Š. Š. bandė ištraukti iš striukės telefoną. Nukentėjusysis, kiek pamena, smūgių nesudavė, jis bandė laikyti striukę, kad nepaimtų telefono. Jis pabėgo, nes jį tiesiog paleido. Pagal pakeistą kaltinamą kaltės nepripažįsta. Lieka prie anksčiau duotų parodymų. Įvykis vyko apie 12.00 val. Tai buvo ant pačio žiedo, už kelio, arčiau parko. Ten yra kolonėlė. Nuo įvykio vietos ji buvo apie 50 m. Mano, kad įvykis vyko trumpai ir negalėjo vykti 44 minutes. 2017 m. kovo 10 d. apklausoj nedalyvavo advokatas. Įvykio metu mokėsi profesinėj mokykloj vairuotojo ekspeditoriaus specialybėj. Nebaigė tuo metu, nes išėjo į kariuomenę. Dabar grįžo ir tęsia mokslus. Naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta. Mama ir tėvas turi sveikatos problemų. Norėtų baigti mokslus ir grįžti dirbti į kariuomenę. 2017 m. kovo 10 d. sakė netiesą, jis nesudavė smūgių  (2 t., b. l. 53-57, 3 t., b. l. 24-26).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. kovo 10 d. apklaustas įtariamuoju D. S. parodė, kad kaltu dėl inkriminuojamos veikos neprisipažįsta. Jokio tikslo pagrobti telefoną neturėjo. Prisipažįsta dėl padarytų kūno sužalojimų, t. y. kad sudavė vieną kartą į veidą ir praskėlė antakį. Tinklalapyje facebook. com turėjo savo profilį. 2017 m. vasario 8 d. pamatė skelbimą dėl parduodamo telefono. D. S. pardavėjui nusiuntė asmeninę žinutę per messengerį (kur jis pasivadino kaip D. Z.). Paklausė dėl telefono. Susirašinėjant susitarė dėl galutinės kainos – 150 eurų, bet jis turėjo telefoną atvežti. Susitarė susitikti Nemenčinės pl. Kartu su D. S. važiavo jo iš matymo pažįstamas Š. Po to įvykio su juo nebendrauja. D. S. pasakė, kad važiuoja pirkti telefoną. Jis važiavo tik dėl kompanijos. Apie 13.00 val. susitiko stotelėje „Nemenčinės pl.“ su pareiškėju. Nuėjo į netoli esančią kavinę, ten apžiūrėjo telefoną. Telefonas jam tiko. Greitai išėjo ir nuėjo iki „Iki“ parduotuvės išgryninti pinigus. D. S. turėjo grynų 130 eurų ir dar buvo sąskaitoje iki 30 eurų, specialiai paliko telefonui pirkti. Įdėjo į bankomatą kortelę, bet grynųjų jam nedavė, rašė, kad „nepavyko atlikti operacijos“. Nusprendė nueiti iki kito bankomato. Laiptais nusileido į apačią ir ten su pareiškėju įvyko konfliktas, jie susipyko. Susipyko dėl jo kaltės. Jis pradėjo aiškinti, kad visa tai užėmė laiko, todėl jis nori jau 180 eurų už telefoną, kad kitas žmogus norėjo pirkti už didesnę sumą, bet jis jam tą telefoną atvežė. Š. visai į jų pokalbį nesikišo ir nieko nedarė. D. S. supyko, pasakė, kad jam nereikia šito telefono, apsisuko eiti. Bet jis bandė jį sulaikyti, siuntinėjo ir pradėjo grasinti, kad jo draugai su juo susidoros. Jis pradėjo mosikuoti rankomis, D. S. galimai neteisingai suprato jo gestus, pamanė, kad jis jam nori suduoti ir nesusilaikė – kumščiu sudavė į veidą. Pataikė kažkur į akies sritį. Ar praskėlė antakį, nežino. R. nukrito, o D. S. apsisuko ir nuėjo. Š. prie R. buvo priėjęs tik tuo metu, kai D. S. jam smūgiavo, nes norėjo jį nuo jo atitraukti. Jis sakė apsiraminti ir kad eitų. Š. tikrai nieko blogo nedarė ir kišenių R. netikrino, jokio telefono nei D. S., nei jis pagrobti nenorėjo. Jie išėjo. R. jį tiesiog išprovokavo, kai pradėjo įžeidinėti ir gąsdinti savo draugais. D. S. tiesiog nesusivaldė, ir jam sudavė. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi (1 t., b. l. 77). 

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. kovo 10 d. papildomai apklaustas įtariamuoju D. S.parodė, kad šiuo metu nori pakeisti savo parodymus bei papasakoti apie padarytą nusikalstamą veiką nuoširdžiai. Šią nusikalstamą veiką įvykdė su savo pažįstamu Š. Š. Susitiko su Š. ir pokalbio metu papasakojo, kad pirks telefoną. Jis iš karto pasiūlė „prasukti varkę“, t. y. gauti telefoną, o jam nieko nemokėti. Susitarė, kad veiks pagal situaciją. Kai susitiko sustojime su pardavėju, D. S. jokių minčių dėl telefono atėmimo neturėjo. Pinigų tikrai turėjo, o trūkstamus pinigus turėjo nuimti bankomate. Nuėjo į kavinę, ten apžiūrėjo telefoną. Ėjo iki bankomato. Į kavinę atgal grįžęs nebuvo. Pasakė, kad eis iki „Iki“ parduotuvės, prie kito bankomato. Pirmas ėjo R., D. S. ėjo iš paskos, po to ėjo Š. D. S. buvo labai slidu, nes buvo su seniais sportbačiais, ir kad nenugriūtų, kai paslydo, griebė R. už galo už peties. Tuo metu Š. iš priekio iš šono spyrė jam į pilvą. R. pritūpė, rankomis laikė striukę. Š. jį pakėlė už striukės, ir D. S. sudavė jam kumščiu į akį. Matyt tuo momentu praskėlė antakį. Tada Š. pradėjo jį stumdyti prie krūmų, tampyti. D. S. stovėjo. Tuo metu Š. sudavė koja ir kadangi Š. tuo metu paslydo, pataikė jam į veidą ir matyt tuo momentu išmušė dantis. Nes R. taip ir pasakė. O vėliau Š. sakė, kad net pajuto tą garsą keliu, kai sudavė smūgį. Galimai stumdydamas R. į krūmus, jis ir traukė rankas, bandė ištraukti telefoną, bet D. S. šito nematė, nes jis stovėjo į jį nugara. D. S. jo nestabdė ir nieko nedarė, kad jam sutrukdyti. Tik po to D. S. pasakė, kad jį paliktų, kad bėgtų. Po to jie nuėjo. Š. nuėjo namo, o D. S. į parduotuvę. Įvykio dieną Š. buvo su ruda striuke su kapišonu su kailiuku. Ką darytų su pagrobtu telefonu, D. S. nežino. Buvo tikras, kad Š. žinos kur ir kaip jį parduoti. Kodėl jis taip pasielgė, D. S. nežino. Matyt tuo momentu pasidavė Š. įtakai. D. S., kai tarėsi su R. dėl telefono pirkimo, jokio tikslo jį apgauti neturėjo, tik po pokalbio su Š. pamanė, kad gal gali pabandyti. Negalvojo ir nenorėjo, kad R. bus taip sumuštas ar sužalotas. Dėl savo padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Nori atsiprašyti R. ir atlyginti padarytą žalą. Dar nori pasakyti, kad R. jį surado per bendrus pažįstamus. Jie buvo susitikę, jis buvo su savo giminaičiais. Paaiškino, kad buvo pas gydytojus dėl dantų. Kalbėjo telefonu ir susitarė, kad D. S. už dantis turės sumokėti 1 200 eurų, tuomet jie jam jokių pretenzijų neturės. Po valandos susitiko aptarti šį klausimą ir jau tuomet jo dėdė pasakė, kad turi sumokėti 3 000 eurų. D. S. pasakė, kad neturės galimybės tiek surinkti. Sakė, kad ieškotų, prašytų pagalbos pas tėvus. D. S.atsisakė ir išėjo. Tai viskas vyko vasario 17 ar 18 d. Š. važiavo į susitikimą su juo. Nors D. S. nebuvo kaltas dėl išmuštų dantų, bet suprato, kad šioje situacijoje daugiausiai yra kaltas jis ir kontaktavo su R. jis. Todėl ir norėjo viską sutvarkyti geruoju. Š. jam nesiūlė padėti pinigais, kad atsiskaitytų su R.. D. S. taip pat su juo apie tai nekalbėjo. Jie šito įvykio su Š. neaptarinėjo. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Tikrai nori jo atsiprašyti ir atlyginti padarytą žalą. (1 t., b. l. 78).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. lapkričio 3 d. papildomai apklaustas įtariamuoju D. S. parodė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies, parodymus duos teisme, nagrinėjant bylą iš esmės (1 t., b. l. 92).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Š. Š. parodė, kad galėjo būti 2017 m. vasario 8 d. Buvo su D. S. susitikęs kažkur apie 12.00 val. Apie jokį telefono pirkimą nieko nežinojo. D. S. pasakė, kad reikės padėti. Po pusvalandžio atvažiavo R. S. Jie nuėjo į kavinukę prie tilto, R. parodė telefoną. Š. Š. apiplėšti minties neturėjo. Susitarė pirkti telefoną už apytiksliai 150 eurų. D. nutarė nueiti į bankomatą, kuris yra prie „Iki“ parduotuvės viršuje. Nuėjo prie to bankomato. Tada jie nuėjo į kavinę ir D. norėjo dar kartą apžiūrėti telefoną. Tuomet išėjo iš kavinės „Iki“ parduotuvėje, nuėjo į bankomatą. D. užtruko kelias min prie bankomato. Atėjęs pasakė, kad neskaito pinigų šitas bankomatas ar netinka kortelė šitam bankomatui ir sakė, kad reikia nueiti prie kito bankomato. Ėjo siauru takeliu, jame telpa einat tik žmogus už žmogaus. Iš dešinės buvo krūmai, iš kairės šlaitas. Pirmas ėjo R., antras D., trečias jis (Š. Š.). D. atsisuko į kaltinamąjį. Tada D. pradėjo traukti R. už kuprinės atgal. D. S. stūmė jį į Š. Š.. Š. Š. pasitraukė į kairę pusę. R. su D. buvo per vidurį tarp krūmų ir šlaito. D. pradėjo sakyti R. „telefoną, telefoną, davai trauk telefoną.“ Iš pradžių mušė kumščiais, R. kraujavo. Kraujas bėgo iš antakio, burnos ir nosies. Jį stūmė į krūmus, tada į Š. Š. Nukentėjusysis atsitrenkė į striukę, kuri buvo D., bet vilkėjo Š. Š.. D. tada sudavė porą smūgių rankomis, keliais, kojomis. Tada stūmė dar kartą į krūmus ir dar kartą į Š. Š.. Kaltinamasis suprato, kad D. bando apiplėšti, bet jam nepadėjo. Nukentėjusiajam R. nepadėjo nepadėjo, nes buvo šoko būsenoje. Abiejų striukės buvo kraujuotos. Po to jis  ir D. nuėjo namo. Po poros savaičių buvo susitikęs D. su R., Š. Š. buvo kartu.

 Į klausimus kaltinamasis Š. Š. atsakė: policijai nurodė, kad kaltę pripažįsta, kad nepadėjo nukentėjusiajam ir nepranešė policijai, nes tuo metu buvo šoko būsenoje, bijojo D. ir jo draugų. R. nei mušė, nei lietė. D. S. meluoja, nes jis pirmas patraukė R. už striukės atgal. Š. Š. stovėjo šoko būsenoje ir nei vienam nieko nepadėjo. D. mušė nuketėjusįjį dėl telefono. D. sakė „trauk čia telefoną“. D. pradėjo traukti telefoną, kuris buvo vidinėje kišenėje. Sudavė daugiau nei 5 smūgius rankomis ir kojomis. Iš viso apie 10 smūgių į veidą, į pilvą. Stumdė į krūmus, į Š. Š., tarp stumdymų ir mušė. Po pirmųjų smūgių pas R. veidas buvo kraujuotas. Kad Š. Š. mama neduotų pinigų į D. S. gimtadienį, nepamena. Susitikti su nuketėjusiuoju vyko 1-2 savaitės po įvykio. Gailisi, kad nepadėjo mušamam. Netraukė telefono ir nieko nemušė. Įvykis nutiko patikslintame kaltinime nurodytoj vietoj ir nurodytu laiku. Įvykis vyko porą minučių. Nusikaltimas nebuvo baigtas, nes nukentėjusysis gynėsi, buvo užsisegęs striukę, laikė telefoną, šaukėsi pagalbos (2 t., b. l. 57-60, 3 t., b. l. 26).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. gegužės 8 d. apklaustas įtariamuoju Š. Š. parodė, kad kaltu dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažįsta iš dalies tik dėl to, kad nesiėmė jokių veiksmų sustabdyti D. ir kažkaip pagelbėti jaunuoliui. Jokio tikslo atimti telefono, ir sumušti jaunuolio neturėjo ir nieko apie D. ketinimą nežinojo. 2017 m. vasario 8 d. apie 12.00 val. su D. S. vaikštinėjo, staiga jam paskambino į telefoną. Jis baigęs kalbėti pradėjo jam sakyti, jog privalo jam padėti. Atvažiavo jaunuolis ir trise nuėjo į kavinę. Jaunuolis iš kišenės ištraukė telefoną ir padavė D. D. su jaunuoliu pradėjo derėtis dėl kainos. D., apžiūrėjęs telefoną sakė, jog eina iki bankomato pasiimti pinigų. Nuėjo iki bankomato sustojime. D. įkišo kortelę ir bandė pasiimti pinigų, bet bankomatas nedavė. D. pasakė, kad šitos kortelės nepriima bankomatas. Tada pasakė, kad reikia nueiti iki kito bankomato. Jaunuolis sutiko. D. dar kartą pasiprašė apžiūrėti telefoną. Nuėjo į parduotuvės „Iki“ vidų, užėjo į ten esančią kavinę, dar kartą apžiūrėjo telefoną ir pradėjo eiti link kito bankomato. Perėję tą pačią gatvę iš kurios atėjo, įėjo į skersgatvį – šlaitą. Jaunuolis ėjo pirmas, D. antras, Š. Š. trečias. Beeinant D. į Š. Š. atsisuko ir pažiūrėjo keistu žvilgsniu kaip duodamas ženklą. Tuomet beeinant D. čiupo jaunuolį už peties ir pradėjo sakyti, jog atiduotų jam telefoną. Š. Š. sutrikęs atsistojo į šoną ir stebėjo, kas vyksta. D. pradėjo jaunuolį mušti: stumdė, trenkė į visas puses. Liepė jam padėti, bet Š. Š. stovėjo. D. jaunuolį stūmė į krūmus, tai į jį, tai vėl į krūmus. Bandė jį pargriauti. Š. Š. nieko nedarė, t. y. nemušė ir nestumdė jaunuolio, tačiau užstojo jam kelią ir neleido pabėgti. D. stumdamas ir tampydamas tą jaunuolį bandė atimti iš jo telefoną. O vaikinas rankas laikė stipriai prispaudęs prie šonų ir nepaleido. D. smūgiavo kumščiu tam vaikinui į įvairias kūno vietas, daugiausiai į veidą, galvos sritį. Mano, kad smūgių buvo ne mažiau penkių. Vaikinas kažkurio momentu pritūpė ir tada D. porą kartų sudavė jam iš kelio. Matė, kad vaikino veidas buvo visas kruvinas. Kad buvo išmušti dantys, Š. Š. nepastebėjo. Galiausiai D. nepavykus atimti telefono, jis jaunuolį paleido ir pamojavo jam ranka, jog reikia eiti. Š. Š. išsigandęs praėjo pro jaunuolį link D. ir kartu nuėjo. Tokiu D. elgesiu Š. Š. buvo šokiruotas, dėl šios priežasties elgėsi neadekvačiai, t. y. tiesiog stovėjo ir žiūrėjo, nebandė padėti tam jaunuoliui, nestabdė D. Viskas įvyko labai greitai iki 3 min., todėl Š. Š. nespėjo suvokti kas vyksta. Be to, Š. Š. bijojo D., nes jis jam prieš tai buvo pagrasinęs, kad jam bus blogai. Su D. šio įvykio jie neaptarinėjo. Bet po kurio laiko jis paskambino ir pasakė, kad važiuos susitikti su nukentėjusiuoju ir paprašė tiesiog kartu nuvažiuoti apsidraudimui, kad jei tas vaikinas atvažiuotų ne vienas, jam padėti. Į susitikimą Š. Š. nėjo, t. y. laukė toliau, gal už kokių 20 metrų. Dėl savo veiksmų gailisi, bet kaip jau minėjo, bijojo D. ir jo draugų (1 t., b. l. 126).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. spalio 30 d. papildomai apklaustas įtariamuoju Š. Š. parodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažįsta iš dalies. Anksčiau duotų parodymų laikosi. Tik dar kartą nori pasakyti, kad jokio susitarimo su D. dėl apiplėšimo nebuvo, jis nukentėjusiojo nemušė, nestumdė, nebandė iš jo atimti telefono (1 t., b. l. 131).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. spalio 19 d. tarp įtariamųjų D. S. ir Š. Š. atlikta akistata. Į klausimą, kas sugalvojo atimti telefoną iš R. S., D. S. parodė, kad nepamena, o Š. Š. parodė, kad D. S.. Į klausimą, ar iš anksto tarėsi dėl telefono atėmimo, derino savo veiksmus, D. S. parodė, kad nepamena, galimai. Š. Š. parodė, kad nepamena. Į klausimą, kas pirmas pradėjo mušti R. S., D. S. parodė, kad neprisimena, Š. Š. parodė, kad D. S.. Į klausimą, kas ir kokius smūgius sudavė R. S., D. S. parodė, kad šiuo metu įvykio aplinkybių jis neatsimena. Laikosi savo parodymų. Š. Š. parodė, kad laikosi savo pirminių parodymų, nes tuo metu viską papasakojo smulkiai. Dar kartą patvirtina, kad nukentėjusiajam jokių smūgių nesudavė. Į klausimą, ar Š. Š. mušė nukentėjusįjį, D. S. parodė, kad viską nurodė papildomos apklausos metu. Įtariamieji vienas kitam klausimų neturėjo (1 t., b. l. 87).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. S. parodė, kad 2017 m. vasario 8 d. susirašinėjo su D. S. Nukentėjusysis buvo įdėjęs skelbimą į „Facebook“, iki tol d. S. nepažinojo. Atvyko į Saulėtekį. D. ir Š. buvo kartu. Su jais ėjo į kavinę. Į kavinę ėjo todėl, kad ten daug žmonių, filmuojama. Jie sakė „nueisim pinigų nusiimti“. Vėliau paprašė dar apžiūrėti telefoną, nuėjo į kitą kavinę. Pasakė „einam į kitą bankomatą“. Pirmame bankomate matė, kad rodė kažką raudonai. Nuėjo į mažą gatvelę, ten buvo krūmai, tiltas. Tik jautė, kad kažkas patraukė iš galo, jis kraujavo. Kai apsisuko nieko nematė, nes akys buvo apipiltos krauju. Žalos niekas neatlygino. Nubėgo į kolonėlę, iškvietė policija, jie viską surašė. Į klausimus nukentėjusysis atsakė: dantų nesigydė, nes labai daug kainuoja. Dantų nėra. Apklausė policija gal po savaitės. Šokas nebuvo praėjęs, dar iki šiol šiek tiek jaučia jį. Paėmė nukentėjusįjį už nugaros, jam trenkė į galvą, jis kraujavo. Nukentėjusysis pradėjo kristi, nes buvo slidu, jį stumdė į krūmus, nieko beveik nematė, nes buvo visas kruvinas. Susitiko su pirkėju ir buvo dar vienas žmogus. Negali įvardinti, kas sumušė. Geriau apie įvykio aplinkybes prisimena, kai teismas pagarsino parodymus. Nukentėjusysis buvo priekyje, per vidurį buvo D., o gale Š.. Nemažiau 10 smūgių. Į dantis, antakį, pilvą. Nematė, kuo mušė. Mušė koja ir ranka. Kai parsidėjo įvykis, buvo per vidurį. Gavo su krūmu į akį. Atrodo D. bandė ištraukti telefoną. Patvirtina, kad D. S. pasakė „atiduok telefoną“. Atpažįsta jį teisme. Paėmė už kuprinės turbūt D., nes jis labiau per vidurį buvo. Pirmas smūgis buvo į pilvą, į galvą, į krūmus numetė, nukentėjusysis įsidūrė į akies kapiliarą. Patvirtina, kad kažkuris pasakė „viskas“ bėgam“. Nukentėjusysis šaukėsi pagalbos. Po to abu pasišalino. Vėliau su giminaičiais važiavo susitikti su D. dėl žalos atlyginimo. D. tikrai sudavė, atrodo iš kelio į pilvą. Nukentėjusiajam susidarė įspūdis, kad abu mušė. Jautė ne vienas rankas. Jautė agresiją iš abiejų, bet nelabai gali identifikuoti, nes nematė. Atėjo į kolonėlę už 20 m. Paprašė, kad iškviestų greitąją. Po įvykio važiavo į ligoninę. Po to važiavo į komisariatą, parašė pareiškimą. Važiavo su policininku į įvykio vietą. Nurodė to asmens „Facebook“ paskyrą tyrėjui. Dantis išmušį, antakį siuvo, buvau visas kraujuotas, galvojo, kad akį išlupo – buvo šoko būsenos. Tiksliausi pirmi parodymai. Kovo 10 d. buvo atpažinimas ar šitie sumušė. D. S. traukė ir sudavė – tai patvirtina. Už kuprinės paėmė D. ir liepė atiduoti telefoną. Arčiau nukentėjusiojo stovėjo D.. Nukentėjusysis buvo nuo jo nusisukęs, nes norėjo bėgti. Nukentėjusysis nežiūrėjo į galą ir pajuto smūgį. Š. Š. buvo gale dar už D. S. Nežino ar Š. spyrė. Tiksliai nežino, kas mušė. Manė, kad D., nes jis buvo pirkėjas ir jis pasakė duok telefoną. Pirkėjas pareikalavo telefono. Jis buvo per vidurį ir jam buvo arčiausia. Patvirtina pirmus parodymus. Buvo pasakyta „viskas, bėgam“ pasakė D. Pirkėjas buvo D., o kitas buvo šalia. Prisimena tiksliai, kad kitas bandė ištraukti telefoną, nes vienas žmogus  trijų rankų neturi. Bet to nematė, nes buvo kruvinas veidas. Jautė du asmenis greta savęs. Norėjo telefoną ištraukti tikslingai. Buvo ir stumdymo kontaktas. Tiksliai, kuris norėjo ištraukti pasakyti negali. D. pasakė: „ atiduok telefoną“. Komisariate, buvo toks pokalbis, kaip liudytojas M. B. pasakoja, bet nukentėjusysis neklausė, kur D. tėvai dirba. D. mama kalbėjo su nukentėjusiuoju apie pareiškimą, prašė jį atsiimti. Nesakė policijoje, kad S. jo nemušė. Buvo dantys sumušti. Lazdynų ligoninėje dėl dantų nieko nedarė, suteikė pirmąją pagalbą, susiuvo antakį. Su D. mama policijos komisariate bendravo; ji sakė, kad jos sūnus nekaltas, jis negalėjo taip padaryti. Nukentėjusysis sakė, kad nežino, kas mušė. Materialine jų padėtimi nesidomėjo. 2017 m. vasario 8 d., parodymai yra patys tiksliausi. Š. visą laiką tylėjo. Įvykis buvo prieš kolonėlę. Už tilto Nemenčinės pl. yra kolonėlė, į kurią nuėjo. Sumušė miškelyje, kur yra „One“ kartymosi parkas. Jie nuėjo į „Iki“, po to ten miškelyje sumušė tarp medžių. Atrodo 11.30 val. susitiko. Kavinėje sėdėjo gal 10 min, nuėjo dar į kitą kavinę, apžiūrėjo telefoną, sakė „nebijok, neatimsim“. Nuėjo prie bankomato, ten pamatė, kad neduoda pinigų. Susitikimas ir sumušimas truko apie 30 min. Nuėjo į degalinę per porą minučių, greitoji atvyko po 15 min. Apklausos protokolus jam perskaitė, jis pasirašė (2 t., b. l. 60-64, 131-132, 3 t., b. l. 26-27).

Ikiteisminio tyrimo metu pateiktame 2017 m. vasario 8 d. protokole – pareiškime pareiškėjas R. S. nurodė, kad 2017 m. vasario 8 d. apie 12.55 val., netoli Antakalnio g. 130, Vilniuje, jį sumušė pirkėjas, kuriam norėjo parduoti telefoną. Taip pat nurodė, kad su juo buvęs kitas vyriškis bandė iš pareiškėjo telefoną pagrobti – ištraukti iš vidinės striukės kišenės. Jo telefono nepagrobė, tačiau jį sumušė. Turtinės žalos nepatyrė. Minėtų vyriškių nepažįsta. (1 t., b. l. 12-13).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. vasario 8 d. apklaustas liudytoju R. S. parodė, kad 2017 m. vasario 7 d. apie 17.00 val. „Facebook“ parašė skelbimą, kad parduoda telefoną „Sony XA“ už 150 eurų. Jam atrašė D. ir jie susitarė su juo 2017 m. vasario 8 d. apie 12.30 val. susitikti Antakalnio žiede. 2017 m. vasario 8 d. apie 12.30 val. jis susitiko su pirkėju, kurio vardas D. Su juo buvo jo pažįstamas. Susitiko kavinėje, esančioje Antakalnio žiede. D. apžiūrėjo telefoną. Kadangi jis neturi pinigų, tai paprašė nueiti su juo į „Iki“ parduotuvę, esančią Antakalnio g. 128, Vilniuje. Pirkėjas įdėjo savo „Swedbank“ kortelę į „SEB“ banko bankomatą, bet pinigų jis nesugebėjo nuimti ir pasakė, kad reikia nueiti į „Swedbank“ bankomatą, esantį netoliese. Nuo „Iki“ parduotuvės jie nuėjo link Valakampių pusės. Antakalnio žiede už tilto šalia krūmų, pirkėjas jį sustabdė, paėmęs už kairės rankos savo dešine ranka. Tada pasakė, kad atiduotų telefoną. R. S. pasakė, kad neatiduos. Pirkėjas po šitų žodžių jam vieną kartą spyrė į pilvą. R. S. pritūpė. Tada jis iš kelio spyrė jam į veidą ir išmušė du viršutinius dantis. Po šio smūgio, ar koja, ar kumščiu, pasakyti negali, dar kartą sudavė per veidą ir prakirto kairės pusės antakį. Pamatė, kad jis pradėjo kraujuoti, kitas vaikinas, kuris buvo su pirkėju, pasakė bėgti ir jie pasišalino. Iš jo nieko nepavogė, neatėmė. Tuo tarpu, kai jį mušė pirkėjas, kitas nepažįstamas vaikinas iš jo striukės vidinės kišenės bandė pavogti telefoną, bet R. S.jiems priešinosi ir jie telefono nepavogė. D. „Facebook“ pasivadino „D. Z.“. Jį galėtų atpažinti gyvai. Jo nepažįsta ir matė pirmą kartą. Kitas vaikinas, kuris buvo su juo, su juo nebendravo. Jis nieko nesakė. Jį atpažins gyvai. Iš R. S.nieko nepagrobė, bet tik sumušė. Sumuštas buvo apie 12.55 val. adresu Antakalnio g. 130, Vilniuje (1 t., b. l. 23-25).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. kovo 10 d. papildomai apklaustas nukentėjusysis R. S. parodė, kad ankščiau duotų parodymų laikosi. Lazdynų ligoninėje jį apžiūrėjo, susiuvo antakį. R. S. buvo išmušti du priekiniai viršutiniai dantys. Kaip jau sakė, į susitikimą atėjo D., būtent tas vaikinas, su kuriuo susirašinėjo „Facebook'“. Atėjo kartu su kažkokiu vaikinu. Tas vaikinas praktiškai pastoviai tylėjo. Kai jie nuėjo iki bankomato nuimti pinigus ir jam nepavyko jų nuimti ir pasiūlė eiti iki kito bankomato, R. S. kilo įtarimas, kad jis nenori pirkti telefono. Nuėjo nuošaliau ir tuomet pajuto spyrį į pilvą. Kuris iš vaikinų jam sudavė, R. S. nesuprato. Iš karto nuo skausmo susilenkė ir parklupo. Rankas laikė prispaudęs prie kūno, kad neatimtų telefono. Iš karto pajuto kitą smūgį iš kojos į veidą. Kas sudavė, taip pat nežino. Pataikė į dantis, išspjovė dantis ir pajuto dar vieną smūgį, mano taip pat iš kojos vėl į veidą ir tuomet jam praskėlė antakį. Viskas įvyko labai staigiai, nespėjo net sureaguoti. Pajuto, kad kažkieno ranka bando ištraukti telefoną iš vidinės striukės kišenės, bet jis savo rankas stipriai laikė prispaudęs prie krūtinės. Pradėjo rėkti. Matyt jie išsigando ir pabėgo. Tuo metu jie tarpusavyje nekalbėjo. Tik kažkuris pasakė „viskas, bėgam“. R. S. buvo visas kraujuotas, nelabai ką matė per kraujus. Nuėjo į degalinę ir paprašė iškviesti greitąją, bet darbuotojai iškvietė ir policiją. Kitą vaikiną taip pat galėtų atpažinti. R. S. negali pasakyti, ar jį mušė abu vaikinai, ar vienas mušė, o kitas bandė ištraukti telefoną. Galimai tai visą darė kuris nors vienas. Jokių prašymų, kad nieko nedaryk, paleisk, tikrai nebuvo. Dėl šio įvykio materialinis nuostolis jam nepadarytas, nes telefono nepagrobė. Bet patyrė fizinį skausmą ir nežino, kiek jam kainuos dantų sutvarkymas (1 t., b. l. 29).

Teisiamojo posėdžio metu ekspertė Jana Bytautaitė parodė, kad savo išvadą palaiko ir tvirtina. Dėl kūno sužalojimo padarymo laiko iki gydytojo apžiūros, tai tikslesnio laiko nustatyti negali. Kadangi žaizda ligoninėje buvo siūta, pagal medicinos dokumentus iš VšĮ Respublikinės ligoninės, R. S. su greitosios medicinos pagalbos automobiliu 2017 m. vasario 8 d. buvo pristatytas į ligoninę, kur apžiūrėtas gydytojo. Greitoji iškviesta 12.43 val., apžiūrėtas gydytojos, kuri nenustatė, kad kairio antakio srityje yra apie 2 cm žaizda prasiskyrusiais kraštais, žaizda buvo susiūta. Kadangi žaizda buvo siūta, tai reiškia, kad žaizda šviežia, nes gyjančių žaizdų niekas nesiuva. Žaizda galėjo būti padaryta vienos paros laikotarpyje. Negali atsakyti, kokiu daiktu buvo padaryta žaizda, nes pačio asmens nematė, nematė, kaip atrodė žaizda, kokio ji pobūdžio. Tyrimą atliko iš medicinos dokumentų. Mažiausiai 1 daiktu ir vienu trauminiu poveikiu. Žaizdos padarymo mechanizmas – bet kokiu kietu buku daiktu, konkretaus daikto įvardinti negali. Sužalojimo darymo būdo taip pat patikslinti negali. Nukentėjusiojo kūno padėties nustatyti negalima. Pagal medicininius dokumentus yra diagnozuota kairiojo antakio muštinė žaizda, vienaskaita. Viena muštinė žaizda padaryta mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Tačiau medicinos dokumentuose yra minimas dantų išmušimas, tačiau nėra aprašyta nei kokie dantys buvo išmušti, kokie sužalojimai burnos ertmėje buvo nustatyti ir ar apskritai buvo apžiūrėta. Diagnozuotas tik vienas sužalojimas kairio antakio muštinė žaizda. Kad susižaloti galėjo pats nuketėjusysis, tokios galimybės atmesti negalima, tačiau duomenų, kurie patvirtintų tokį variantą nėra. Kūno sužalojimas, kaip visi nubrozdinimai žaizdos yra vertinami vadovaujantis sveikatos sužalojimo sutrikdymo mąsto nustatymo taisyklėmis (2 t., b. l. 162-163).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. D. (S. D.) parodė, kad ką žmogus sako, tą ir surašo, užduoda patikslinančius klausimus. Gal kažkiek tekstą pakoreguoja, bet iš esmės niekas nesikeičia. Ši apklausa niekuo neįsiminė. Apklausa nebuvo išskirtinė, įsimintina. Kokia įvykio vieta buvo nustatyta, neprisimena. Parodžius liudytojui protokolą ir nuotraukas (1 t., b. l. 19), liudytojas parodė trikampis Antakalnio žiedo gale. Link Valakampių, link Nemenčinės. Vietovė tarp tam tikrų krūmų, pažymėta simboliu „x“. Adreso su skaičiais nebuvo. Buvo žiema sniegas. Nukentėjusysis nurodė, kur viskas įvyko. Ten trikampis tarp Antakalnio žiedo, tiesiai žiūrint į Valakampius ta vieta būtų iš kairės pusės. Būtų Nemenčinės ir Antakalnio atkarpa. Adresas 130. Galima teigti, kad šalia to pastato. Ten pastatų nėra, ten buvo keli krūmai ir keli medžiai. Ten nėra pėsčiųjų tako. Savavališkai žmonių pramintas takas. Tame take vienas šalia kito gali praeiti kiek nori žmonių, nėra kliūčių ten didelė vietovė. „Baltic Pertoleum“ degalinė nuo įvykio vietos panašiai tiek pat, 100-150 metų, ji kitoje gatvės pusėje. Pagarsinus nuketėjusiojo R. S. parodymus (1 t., b. l. 24-25) liudytojas parodė, kad ką asmuo sakė, tą užrašė, nieko nenurodė, ką pasakoti. Uždavė tik patikslinamuosius klausimus. Su nukentėjusiuoju važiavo į įvykio vietą, jis jau buvo grįžęs iš ligoninės. Buvo adekvatus sąmoningas, dėl jo būklės nusiskundimų nebuvo. Kiek pamena, jis buvo susijaudinęs. Vien gydytojo iš ligoninės apžiūros neužtenka, reikia ir eksperto apžiūros. Reikia, kad žmogus pats nuvyktų. Būna, kad ir tą pačia dieną ekspertas apžiūri. Nukreipia į teismo medicinos ekspertizę, žmogus ten vyksta asmeniškai. Medikai išrašo apžiūros aktą žmogui, kol asmuo nekreipė į teismo medicinos ekspertizę, nenustatoma kiek, kokių buvo sužalojimų. Ar žmogus kreipiasi pas ekspertą yra jo valia, jo priversti negali, privalo duoti nukreipimą. Pas juos asmuo atvyko jau po medicininės gydytojų apžiūros, kruvinas neatvyko. Surašė taip, kaip žmogus kalbėjo, kiek pasakojo tiek ir užrašė. Jei pasako, kad neatsimena, tai taip ir užrašo. Protokolą perskaito pats žmogus (2 t., b. l. 163-165).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas I. S. (I. S.) parodė, kad pervedinėjo pinigus žmonai, sūnus naudojosi žmonos kortele. Sūnus nusiimdavo pinigus. Pervedinėdavo nuo 50 iki 200 eurų. Sužinojęs apie įvykį, paskambino sūnui. Jis pasakė, kad norėjo padovanoti telefoną. Susitiko su žmogumi, su nukentėjusiuoju. Pakeliui įvyko konfliktas dėl kainos, ar dėl kažko. Sūnus, Š. ir trečias nukentėjęs. Atskiria ką sūnus pasakojo ir ką girdėjo antroje apklausoje. Ar mušė ar nemušė nukentėjusiojo, liudytojas to negali tvirtinti (2 t., b. l. 64-65)

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. lapkričio 3 d. apklaustas liudytoju I. S. parodė, kad D. S. yra jo sūnus. Šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini). Mokosi pakankamai gerai. Santykiai tarp jų yra geri. Dėl jo elgesio jokių nusiskundimų neturi. Apie įvykį žino tik iš sūnaus žodžių. Žmona jam sakė, kad D. buvo apklausiamas jos akivaizdoje, komisariato patalpose. Prie jų priėjo pareiškėjas ir pasakė, kad dėl įvykio būtent D. pretenzijų neturi, nes jis jo nemušė, sakė, kad atsiims savo pareiškimą (1 t., b. l. 63).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. P. (buvusi A.) parodė, kad apie įvykį žino tik tiek, kad išsikvietė tyrėja, pasakė, kas atsitiko. Dalyvavo visose apklausose, kadangi Š. buvo nepilnametis tuo metu. Sūnus jai papasakojo, kad po mokyklos susitiko su D. Antakalnyje. Jis pasakė, kad susiruošė pirkti telefoną ir pasakė, kad jis pabūtų šalia. Jie sutiko kažkokioje kavinėje, trise tarėsi dėl kainos. Po to ėjo į bankomatą D., į vieną, į kitą, negalėjo išsiimti pinigų. Jie pradėjo kažkur eiti. Kilo konfliktas tarp jų ir taip gavosi, kad D. lyg tai trenkė nukentėjusiajam ir pasirodė kraujas. Tas žmogus buvo lyg tais parklupęs ir jie išėjo. Po to D. po kiek laiko važiavo tartis, Š. laukė ant suoliuko. Matė striukę, kurią jis vilkėjo, po to įvykio Š. jai padavė striukę, kuri buvo D. ir sakė reikia ją atiduoti. Jie buvo apsikeitę striukėmis. Kokią vilkėjo tą dieną, pasakyti negali. Kraujo dėmių tikrai nebuvo. Sūnus sakė, kad fizinio smurto nepanaudojo, kad stovėjo, nepraleido to žmogaus. Jai sakė, kad nebandė atimti telefono. Sakė, kad važiuodamas ten net nežinojo, kad kažkas bus, nes ėjo kalba apie telefono pirkimą (2 t., b. l. 65-66).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. spalio 30 d. apklausta liudytoja R. P. (buvusi A.) parodė, kad Š. Š. yra jos sūnus. Apie sūnų nieko blogo negali pasakyti. Š. mokosi (duomenys neskelbtini), sportuoja. Mokosi neblogai, jokių nusiskundimų dėl sūnaus elgesio iš mokytojų negauna. Jis rūpinasi savo sese, padeda motinai namuose. Turi daug draugų. Tik kartais netinkamai pasirenka draugus, per daug pasitiki žmonėmis. Taip atsitiko ir su D. S.. Dėl bendravimo su D. jau buvo problemų, nes D. Š. įtraukdavo į kažkokias konfliktines situacijas. Ir šį kartą Š. buvo įtikintas, kad nieko baisaus nebus. Po šio įvykio Š. su D. visai nebendrauja, nes pagaliau įsitikino, kad pastarasis yra nenuoširdus, meluoja ir apsimetinėja, prisidengia kitais (1 t., b. l. 106).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. L. (teisėjai BPK 276 str. 1 d. 2 p. Pagrindu  pagarsinus tarnybinį pranešimą) parodė, kad nukentėjusysis asmenų neįvardino. Jis sakė, kad jį mušė keli, kaip nurodyta tarnybiniame taip ir buvo. Sumušė, nes iš jo norėjo pavogti telefoną. Jis atrodė sumuštas. Veidas buvo kraujuotas. Neatsimena, į kurią vietą kiek kartų sudavė. Iš prekybos centro „Iki“ vaizdo įrašo gavo nuotrauką. Asmuo kažką rodė jam iš „Facebook“ tinklo, bet ar nuotrauką ar duomenis neatsimena (2 t., b. l. 88-89).

J. L. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2017 m. vasario 8 d. apie 12.44 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad „Baltic Petroleum“ degalinėje, Antakalnio g. 128 lauks sumuštas pilietis, aplinkybės neaiškios. Nuvykus į vietą kreipėsi pilietis R. S., kuris paaiškino, kad apie 12.30 val. susitiko su dviem nepažįstamais jaunuoliais, kad parduotų savo mobilaus ryšio telefoną, ko pasėkoje minėti jaunuoliai panaudojo fizinę jėgą, t. y. smūgiavo kumščiais į veidą, spardė kojomis, prakirto kairės pusės antakį, iš kurio smarkiai kraujavo, bandė atimti iš jo telefoną. Nepavykus atimti telefono, pasišalino neaiškia kryptimi. R. S. pateikė iš „Facebook“ paskyros vieno įtariamojo nuotrauką. Atvykusi GMP 0825 brigada išvežė R. S. į RVUL. Prie tarnybinio pranešimo pridėta įtariamojo nuotrauka (1 t., b. l. 48).

Teisiamojo posėdžio metu J. M. parodė, kad R. S. yra jos sūnėnas. Paskambino pasakė, kad jį primušė, atėmė telefoną. Vėliau sūnėnas paprašė kartu važiuoti susitikti su D. S. Ir vyras A. B. važiavo, dar važiavo kaimynas. D. atvyko su kažkokiu draugu, jis sėdėjo atskirai. D. yra salėje (nurodė į D. S.). D. norėjo, kad R. atsiimtų skundą, sakė, kad atlygins žalą, įstatys dantį. Sūnėnas jai sakė, kad jį sumušė, norėjo atimti telefoną išmušė dantį (2 t., b. l. 89-90).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. B. parodė, kad R. S. (brolio žmonos vaikas) paskambino, pasakė, kad jį kviečia ir kad bijo vienas eiti. Liudytojas sužinojo, kad jį sumušė. Jam buvo pasiūlyta susitikti, kad R. atsiimtų pareiškimą. Važiavo trise ir pasiėmė R. Liudytojas nuėjo į kioską nusipirkti cigarečių. Eidamas atgal pamatė ant suoliuko kitą jaunuolį, panašaus amžiaus kaip tas D. Ten buvo kitas kaltinamasis. Kalbėjo, kad R. parašytų, kad pretenzijų neturi. R. žino, kas jį sumušė. Liudytojas suprato, kad eina susitikti su žmogumi, kuris galimai sumušė (2 t., b. l. 117-118).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. G. parodė, kad buvo tokia situacija, kad sumušė nukentėjusįjį vienas iš įtariamųjų ir kaimynas paprašė liudytojo nuvažiuoti kartu. Kaltinamasis D. S., prašė, kad nukentėjusysis parašytų, kad jis jam atleidžia. D. S. atėjo, pristatė kas toks ir lyg tais atsiprašė ką padarė, norėjo gauti raštelį, kad jam atleido nukentėjusysis. Kaltinamasis norėjo susitaikyti. Jie pasakė „arba įstatyk jam dantis arba tiek pinigų, kiek kainuoja dantys ir tada nukentėjusysis tau atleis“. D. S. matė vieną, ten toliau sėdėjo kažkas ant suolelio (2 t., b. l. 118-119). 

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. G. parodė, kad yra D. S. mama. Su sūnumi artimai bendrauja. Jis geras vaikas namuose. Mokėsi (duomenys neskelbtini), baigė masažo kursus, yra jo sertifikatas. Jis visą laiką liudytoją prižiūrėjo, nes ji serga, buvo infarktas. Kai sugalvojo pirkti telefoną pasakė jam, kad telefonas turi būti pirktas tik su dokumentais. Jis visur geras, jis normalus, pas jį ketinimo atimti nebuvo. Dėl pamokų praleidimų buvo liudytojos kaltė, ji pranešdavo mokyklai, kad jai yra blogai ir D. neateis į mokyklą. Jis mokėsi neblogai, išlaikė egzaminus. Šokius lankė, turi medalius, domėjosi sportu, automobiliais. Jį kviečia toliau pasilikti tarnauti. Jie planuoja, kad jis ir toliau liks tarnauti tėvynei. Jie trise gyvena: liudytoja, sūnus ir vyras. Kai D. sulaikė, buvo policijos komisariate. O nukentėjusysis vis klausinėjo, o jūsų vyras užsienyje. Iki įvykio sūnus draugavo su Š. Su Š. jie draugai nuo 7 metų. Jų santykiai buvo geri. D. visada turėjo pinigėlių visą laiką. D. išėjo tarnauti. Jis sakė, kad nori normalaus gyvenimo. Jis grįžta kiekvieną savaitgalį (2 t., b. l. 119).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. B. parodė, kad su D. S. pažįstamas nuo mokyklos laikų. Š. Š. žinojo kaip D. draugą. D. sakė, kad nori pirkti dovanų tėvui telefoną ar kažką tokio. Sakė važiuos pirkti telefoną pagal skelbimą, pagal skelbimą telefonas tvarkingas su dokumentais. Vėliau D. mama paskambino pasakė, kad jį sulaikė. Liudytojas atvažiavo pas ją, kartu nuvažiavo į policijos komisariatą. Pralaukė su ja komisariate, kad susitiktų su D. Kitą dieną nuvykę į komisariatą sutiko nuketėjusįjį, jis liudytojui pareiškė, kad neturi kaltinimų D. ir pasakė, kad D. jo nemušė. D. S. jam sakė, kad nukentėjusiojo giminės ar artimieji jį išsikvietė pasišnekėti, jie pasakė „sumokėk 300 eurų už išdaužtus dantis ir atsiimsim kaltinimus. Mokykloje D. S. sakė, kad nori padovanoti tėčiui naują telefoną. Jis to telefono ieškojo daugiau nei savaitę. Policijoje nukentėjusysis liudytojui pasakė, kad D. jo tikrai nemušė ir kad gali atsiimti kaltinimus. R. nepaminėjo, kas jį mušė (2 t., b. l. 129-131). 

Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta. Apžiūros protokole nurodytas apžiūros atlikimo vietos adresas – Antakalnio g. 130, Vilniuje. Apžiūros protokole nurodyta, kad Antakalnio g. ir Nemenčinės pl. susikirtimo vietoje, paėjus apie 30 metrų, kuomet iš dešinės pusės yra Nemenčinės pl., o iš kairės Antakalnio g., toje vietoje yra krūmas, o prie krūmo – nedidelė raudonos spalvos dėmė. Toliau einant šalia vedančiu taku link Antakalnio žiedo prie krūmų matosi įvairūs avalynės pėdsakai (identifikuoti konkretaus pėdsako neįmanoma). Minėtoje vietoje stebėjimo kamerų nėra (1 t., b. l. 15-18).

Iš plano – schemos matyti, kad joje ženklu „x“ yra pažymėta nusikaltimo padarymo vieta (1 t., b. l. 19).

IŠ BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad į „Baltic Petroleum“ degalinę atėjo R. S., teigia, kad jį prieš 5 min sumušė, mušeikos pasišalino. Aplinkybės neaiškios. Pranešė degalinės operatorė. Pranešimo data ir laikas – 2017 m. vasario 8 d. 12.42 val. (b. l. 20).

Iš specialisto išvados Nr. G 2484/2017(01) matyti, kad R. S. nustatyta kairio antakio muštinė žaizda, padaryta paveikus kietu buku daiktu (daiktais), iki gydytojo apžiūros VšĮ RVUL. Kitų sužalojimų medicinos dokumentuose nenurodyta (dantų apžiūra neaprašyta, nenurodyta kiek ir kokių dantų netekta). Kairio antakio muštinė žaizda vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad kairio antakio muštinė žaizda galėjo būti padaryta ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. sumušus R. S. Kairio antakio muštinė žaizda padaryta mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Turimais medicinos dokumentų duomenimis nurodyti kokiu konkrečiu būdu (suduodant smūgius kitam asmeniui, griūnant, krintant, nugriuvus, nukritus) buvo padaryta žaizda, nėra galimybės. Neatmetama galimybė, kad tiriamasis sužalojimą galėjo pasidaryti ir pats. Medicinos dokumentuose nenurodyti požymiai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti žalojusį objektą (1 t., b. l. 38-39).

Prie J. L. tarnybinio pranešimo pridėtos nuotraukos iš „Facebook“ paskyros, kurioje pavaizduotas galimai nusikaltimą padaręs asmuo (1 t., b. l. 49-50).

Iš 2018-07-13 UAB „Palink“ rašto dėl vaizdo įrašo matyti, kad vaizdo įrašo sistema vaizdo įrašą saugo labai trumpai, iki 14 dienų, vėliau sistema automatiškai vaizdo įrašą ištrina. Kadangi prašymas dėl vaizdo įrašo pateikimo gautas praėjus 14 dienų terminui ir sistema automatiškai vaizdo įrašą ištrynė, bendrovė negali pateikti prašomo vaizdo įrašo, t. y. vaizdo įrašo 2017 m. vasario 8 d. nuo 11.00 val. iki 13.00 val. iš Antakalnio g. 128, Vilnius esančios parduotuvės (2 t., b. l. 152).

Iš 2017-08-05  UAB „Baltic Petroleum“ rašto dėl vaizdo įrašo matyti, kad 2017 m. vasario 8 d. vaizdo įrašas nėra išsaugotas, todėl jį pateikti nėra galimybės (2 t., b. l. 153).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad 2017 m. vasario 8 d. 12.47 val. brigada Nr. 0825 atvyko adresu Antakalnio g. 128, Vilnius, prie degalinės dėl nukentėjusiojo R. S. Kortelės grafoje sužalojimo/skausmo vieta pažymėtas veido kraujavimas, grafoje pagalbos teikimo protokolas pažymėta trauminiai sužalojimai (specifiniai). Nustatyta preliminari diagnozė – kairio antakio mušta žaizda (2 t., 170-171).

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį

Šioje byloje kaltinamiesiems D. S. ir Š. Š. yra pareikštas kaltinimas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 180 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. BK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką atsako pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį ir BK straipsnį, kuris numato atitinkamą baigtą nusikaltimą.

Vertindamas ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisiamųjų posėdžių metu ištirtus duomenis teismas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo, teisiamųjų posėdžių metu kaltinamasis D. S. neprisipažino bandęs apiplėšti R. S., teigdamas, kad jis nukentėjusiojo R. S. nemušė ir neketino apiplėšti, tai padarė kitas kaltinamasis Š. Š.; kaltinamasis  Š. Š. kaltę pripažino, teigdamas, kad jis nemušė ir nestumdė R. S., tačiau užstojo jam kelią ir neleido pabėgti, o D. S. stumdamas ir tampydamas tą jaunuolį bandė atimti iš jo telefoną.

 Valstybinis kaltintojas, grįsdamas kaltinimą D. S., remiasi nukentėjusiojo R. S. ir kito kaltinamojo Š. Š. parodymais, taip pat specialisto  išvados rezultatais. Kaltinamojo D. S. gynėjos teigimu, negalima suabsoliutinti nukentėjusiojo parodymų, kurie, jos manymu yra prieštaringi ir tų prieštaravimų teismui nepavyko pašalinti, o visi prieštaravimai vertintini kaltinamojo D. S. naudai.  

Vis tik įvertinęs abiejų  kaltinamųjų parodymus, jų nuoseklumą, sugretinęs ir palyginęs juos tarpusavyje, taip pat ir su nukentėjusiojo R. S. parodymais, teismas sprendžia, kad kaltinamųjų D. S. ir Š. Š. kaltė padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką veikiant kartu, visiškai įrodyta. Teismas, atlikęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų sisteminę analizę ir vertinimą, atmeta kaltinamojo D. S. parodymus apie tai, kad jis nors ir buvo įvykio vietoje, tačiau nedalyvavo padarant nusikalstamą veiką (t. y. nemušė nukentėjusiojo, nesiekė pagrobti jo turto), o tokius veiksmus atliko  Š. Š.

Iš specialisto išvados Nr. G 2484/2017(01) matyti, kad R. S. aptariamo įvykio metu  nustatyta kairio antakio muštinė žaizda vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Nėra ginčo dėl to, kad įvykyje dalyvavo kaltinamieji D. S. ir Š. Š. bei nukentėjusysis R. S.. Kitų asmenų, galėjusių panaudoti įvykio metu smurtą prieš nukentėjusįjį neįvardijo nei vienas iš kaltinamųjų, nei nukentėjusysis. Taigi, darytina logiška išvada, jog nukentėjusįjį galėjo sumušti tik arba vienas iš kaltinamųjų, arba jie abu.

Nukentėjusysis teismo posėdžio metu  aiškiai įvardijo, kad pirmojo smūgio sudavimo metu arčiausiai jo buvo D. S. („Jis buvo per vidurį ir jam buvo arčiausia“), D. S. buvo pirkėjas ir būtent jis ( D. S.) pasakė, kad „atiduok telefoną“; patvirtino, kad „D. tikrai sudavė, atrodo iš kelio į pilvą“. Kas sudavė kitus smūgius, nukentėjusysis negalėjo tiksliai įvardinti, nes iš karto veidas ir akys apsipylė krauju, be to viskas vyko labai greitai. Jam tik susidarė įspūdis, kad mušė abu.

Priešingai nei teigia kaltinamojo D. S. gynėja, nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo netikėti ir vertinti juos kaip prieštaringus, nors vėlesnėje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu jis ir nurodė, kad tiksliai negali pasakyti, kas jį sumušė: teismas teisiamajame posėdyje nukentėjusįjį išsamiai apklausė net tris kartus (2 t., b. l. 60-64, 131-132, 3 t., b. l. 26-27) ir šių apklausų metu pastarasis kategoriškai patvirtino, kad būtent D. S. pasakė „atiduok telefoną“; atpažįsta jį teisme; taip pat nurodė, jog  „Paėmė už kuprinės turbūt D., nes jis labiau per vidurį buvo. <...> D. tikrai sudavė, atrodo iš kelio į pilvą. Nukentėjusiajam susidarė įspūdis, kad abu mušė. Jautė ne vienas rankas. Jautė agresiją iš abiejų, bet nelabai gali identifikuoti, nes nematė. <...> Š. Š. buvo gale dar už D. S.. Nežino ar Š. spyrė. Tiksliai nežino, kas mušė. Manė, kad D., nes jis buvo pirkėjas ir jis pasakė „duok telefoną“. Pirkėjas pareikalavo telefono. Jis buvo per vidurį ir jam buvo arčiausia. Patvirtina pirmus parodymus. Buvo pasakyta „viskas, bėgam“,  pasakė D. <...> Š. Š. buvo gale dar už D. S.“ (2 t., b. l. 60-64, 131-132, 3 t., b. l. 26-27). Tokius nukentėjusiojo parodymus kaltinamasis D. S., apklaustras teiskme tik patvirtino, o ne paeigė, nurodydamas, kad „Pirmas ėjo nukentėjusysis, antras ėjo jis ( D. S.), o trečias Š.“ (2 t., b. l. 53-57, 3 t., b. l. 24-26).

Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu pateiktame 2017 m. vasario 8 d. protokole – pareiškime pareiškėjas R. S. nurodė, kad 2017 m. vasario 8 d. apie 12.55 val., netoli Antakalnio g. 130, Vilniuje, jį sumušė pirkėjas, kuriam norėjo parduoti telefoną. Taip pat nurodė, kad su juo buvęs kitas vyriškis bandė iš pareiškėjo telefoną pagrobti – ištraukti iš vidinės striukės kišenės. Jo telefono nepagrobė, tačiau jį sumušė“ (1 t., b. l. 12-13). Pažymėtina, jog šis protokolas – pareiškimas R. S. buvo surašytas 2017 m. vasario 8 d., t.y. nusikaltimo dieną, taigi iš karto po įvykio. Ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas 2017 m. vasario 8 d. , t.y. iš karto po įvykio, nukentėjusysis parodė, jog tuo tarpu, kai jį mušė pirkėjas, kitas nepažįstamas vaikinas iš jo striukės vidinės kišenės bandė pavogti telefoną, bet R. S.jiems priešinosi ir jie telefono nepavogė (1 t., b. l. 23-25). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. S. parodė, jog geriau įvykį atsiminė iš karto po jo, o ne vėliau. Nukentėjusiojo R. S. teisme duoti parodymai esminėse detalėse yra nuoseklūs, jie iš esmės atitinka jo paties parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis taip pat nurodė, kad pirmas smurtavo būtent D. S., nes jis stovėjo arčiausiai, dėl tolesnių smūgių negalėjo tiksliai įvardinti, kas jį mušė, nes iš karto veidas ir akys apsipylė krauju, be to viskas vyko labai greitai.  Taigi tam tikri neatitikimai nukentėjusiojo parodymuose yra  pateisinami stresine jam situacija, greitai vykusiais įvykiais bei tuo, kad įvykio metu buvo sužalotas ir negalėjo gerai matyti dėl sukruvinto veido. Nepaisant to, nukentėjusiojo parodymai leidžia spręsti, kad įvykyje aktyviai dalyvavo  abu kaltinamieji: nukentėjusysis neabejojo, jog vienam iš kaltinamųjų jį mušant, kitas bandė iš jo striukės ištraukti telefoną.

Teismas atkreipia dėmesį ir į kaltinamojo D. S. baudžiamojo proceso metu duotus parodymus. Nors kaltinamasis D. S. 2017 m. kovo 10 d.  apklausos ir papildomos apklausos metu kaltę pripažino, tačiau pažymėtina, jog jis, būdamas nepilnametis, buvo apklaustas nedalyvaujant advokatui, nors gynėjo jis atsisakė ( 1 t.,b.l.75). Todėl šiais kaltinamojo D. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, teismas nesivadovauja. Kita vertus, iš akistatos tarp D. S. ir Š. Š. protokolo (1 t., b.l.87) matyti, jog dalyvaujant gynėjui advokatui Viktorui Rutkauskui, kaltinamasis D. S. atsakydamas į klausimą „Kas ir kokius smūgius sudavė R. S.“ atsakė: „Šiuo metu jau įvykio aplinkybių aš neatsimenu. Laikausi savo parodymų papildomos apklausos metu, nes tuo metu aš viską gerai atsiminiaiu ir papasakojau apklausos metu“; į klausimą „Ar Š. Š. mušė nukentėjusįjį?“, atsakė: „Viską nurodžiau papildomos apklausos metu“. Darytina išvada, jog dalyvaujant gynėjui akistatos metu kaltinamasis D. S. patvirtino papildomos apklausos metu duotus parodymus, kurios metu  jis kaltę pripažino, nurodė, jog „pirmas ėjo R., D. S. ėjo iš paskos, po to ėjo Š.. D. S. buvo labai slidu, nes buvo su seniais sportbačiais, ir kad nenugriūtų, kai paslydo, griebė R. už galo už peties. Tuo metu Š. iš priekio iš šono spyrė jam į pilvą. R. pritūpė, rankomis laikė striukę. Š. jį pakėlė už striukės, ir D. S. sudavė jam kumščiu į akį. Matyt tuo momentu praskėlė antakį“ (1 t., b.l.78).   Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. lapkričio 3 d. dar kartą papildomai apklaustas įtariamuoju D. S. parodė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies, parodymus duos teisme (1 t., b. l. 92).

Teismas taip pat pažymi, kad viso baudžiamojo proceso metu kitas kaltinamasis Š. Š. laikėsi nuoseklios pozicijos, kad jis nemušė nukentėjusiojo, tačiau buvo šalia nukentėjusiojo, užstojo jam kelią pabėgti. Pažymėtina, kad faktas, jog Š. Š. buvo šalia ir matė visą įvykį, gretinant su kitomis bylos aplinkybėmis, kurios bus aptartos vėliau, leidžia konstatuoti, kad jis dalyvavo pasikėsinant apiplėšti nukentėjusįjį R. S. t. y. iš dalies realizavo objektyviuosius BK 22 straispnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, tačiau nusikaltimo nebaigė ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių. Tokie kaltinamojo Š. Š. veiksmai sudarė sąlygas nusikalstamiems D. S. veiksmams, iš esmės palengvino bandymą palaužti nukentėjusiojo valią priešintis, esant ne vienam užpuolikui. Nors Š. Š. duodamas parodymus  nenurodė, kad jis iš mušamo nukentėjusiojo striukės bandė ištraukti telefoną, tačiau nukentėjusysis aiškiai paliudijo, kad mušamas juto daugiau nei vieno žmogaus rankas, kad kol jį vienas pirkėjas mušė, su pirkėju buvęs asmuo bandė ištraukti telefoną iš striukės; Š. Š. šių nukentėjusiojo  parodymų neneigė.  Be to, Š. Š. patvirtino, jog po įvykio abu su D. S. pasišalino iš įvykio vietos, nukentėjusysis taip pat patvirtino, kad pasišalino abu kaltinamieji vienu metu, D. S. pasakius „bėgam“. Taigi, įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, toks abiejų kaltinamųjų pasišalinimas iš įvykio vietos vienu metu  taip pat parodo, jog Š. Š. suprato savo veiksmų reikšmę ir priešingumą įstatymui. Dar daugiau, tiek kaltinamieji, tiek nukentėjusysis teisme kalbėjo apie nukentėjusiojo stumdymą tarp abiejų kaltinamųjų. Todėl teismui nekyla abejonių dėl to, kad pasitvirtino kaltinamajam Š. Š. pareikšti kaltinimai dėl BK 22 straispnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.

Apklausiant abu kaltinamuosius akistatos metu, kaltinamasis Š. Š. vėlgi laikėsi nuoseklios pozicijos, kad jis nemušė nukentėjusiojo, kad nukentėjusįjį pirmas pradėjo mušti D., o kaltinamasis D. S., nors ir buvo atstovaujamas gynėjo, nurodė, kad neatsimena, kas pirmas pradėjo mušti nukentėjusįjį, kad geriau atsiminė duodamas parodymus papildomos apklausos metu, ir, kas teismo vertinimu, šiuo atveju labai svaru, neneigė Š. Š. parodymų, kuomet Š. Š. neigė mušęs nukentėjusįjį R. S., neprieštaravo šiems Š. Š. parodymams.

Teismo vertinimu, kaltinamojo D. S. parodymai, jog jis nemušė nukentėjusiojo ir nesiekė pagrobti telefobo, laikytini kitų bylos įrodymų visuma paneigta jo gynybine versija, todėl atmetami. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš esmės visi įvykyje dalyvavę asmenys – nukentėjusysis ir kaltinamasis Š. Š. nuosekliai parodė, kad nukentėjusįjį pirmas užpuolė ir plėšimo aktyviausias dalyvis buvo būtent vienas vaikinas – D. S.,  nukentėjusiojo pirminėse apklausose įvardytas „pirkėju“. Taigi nukentėjusiojo ir kaltinamojo Š. Š. parodymai, vertinant juos kartu su kitais bylos įrodymais (akistatos protokolu), leidžia teismui padaryti teisiškai reikšmingas išvadas dėl D. S. dalyvavimo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Nors teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. B. parodė, kad  policijoje nukentėjusysis liudytojui pasakė, kad D. jo tikrai nemušė ir kad gali atsiimti kaltinimus (2 t., b. l. 129-131), tačiau šiuo liudytojo parodymus paneigė pats nukentėjusysis teigdamas, jog nesakė liudytojui B., kad D. jo nemušė (2 t., b.l. 131).

Pažymėtina, jog byloje  nustatyta, kad po įvykio abu kaltinamieji atsiliepė į nukentėjusiojo giminių kvietimą susitikti dėl žalos, padarytos nukentėjusiajam atlyginimo, buvo nuvykę į susitikimą:  D. S. kalbėjosi su nukentėjusiojo giminaičiais, o Š. Š. sėdėjo ant suolelio netoliese pokalbio vietos. Ši aplinkybė taip pat BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme stiprina teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad turint tikslą pasisavinti svetimą turtą smurtą prieš R. S. naudojo ar bent tokiems veiksmams pritarė abu įvykyje dalyvavę kaltinamieji.

Išanalizavus visus aptartus įrodymus, teismui nekyla abejonių, kad turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami kartu, D. S. ir Š. Š., D. S. susitarus su R. S. pirkti jo mobiliojo ryšio telefoną „Sony Xa“ už 150 eurų, 2017 m. vasario 8 d. laikotarpiu nuo 12.00 val. iki 12.44 val., susitikę su nukentėjusiuoju R. S., visiems trims einant žmonių išmintu takeliu, prie krūmų, esančių apie 100 m atstumu nuo troleibusų žiedo, adresu Antakalnio g.130, Vilniuje, atrakcionų parko „Uno Park Vilnius“, esančio adresu Lizdeikos g., Vilniuje, kryptimi, D. S. pareikalavo atiduoti minėtą mobiliojo ryšio telefoną, po ko, Š. Š. užstojo R. S. kelią, tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiajam pasišalinti, po ko, D. S. spyrė R. S. į pilvą ir kai pastarasis pritūpė, sudavė du kartus į veidą, padarydamas kairio antakio muštinę žaizdą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, tačiau minėto mobiliojo ryšio telefono neužvaldė, t. y. nusikalstamos veikos nebaigė nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes R. S. pasipriešino. Tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis kaltinamųjų D. S. ir Š. Š. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos laiko ir vietos

Kaltinamojo advokatė išreiškė kritiką dėl kaltinime nurodyto nusikalstamos veikos laiko ir vietos. Tačiau, teismo vertinimu, kaltinime nurodytas pakankamai apibrėžtas nusikalstamos veikos laikas ir vieta. IŠ BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, pranešimo apie įvykį data ir laikas – 2017 m. vasario 8 d. 12.42 val. (b. l. 20), iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad 2017 m. vasario 8 d. 12.47 val. brigada Nr. 0825 atvyko dėl nukentėjusiojo R. S. (2 t., 170-171). Kaltinamieji ir nukentėjusysis parodė tik apytikslį laiką, taigi tiksliau nustatyti laiko nėra objektyvių galimybių.

Vieta apibrėžta  apžiūros protokolu (1 t., b. l. 15-18) bei planu – schema (1 t., b. l. 19), vietos identifikavimui kaltinamajame akte neprieštatavo nei kaltinamieji, nei nukentėjusysis, betarpiškai dalyvavę įvykyje, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako.

Dėl bausmių kaltinamiesiems skyrimo

BK 180 straipsnio 1 dalyje yra numatytos tokios bausmės: areštas arba laisvės atėmimas iki 6 metų.

Teismas, parinkdamas kaltinamiesiems D. S. ir Š. Š. skirtinų bausmių rūšį ir nustatydamas jų dydį, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes bei į BK XI skyriaus, reglamentuojančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatas, tarp jų ir į BK 91 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, kadangi pastarieji veikos padarymo metu buvo nepilnamečiai.

 Kaltinamasis D. S. pasikėsino padaryti tyčinį apysunkį smurtinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), veikė tiesiogine tyčia, veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Nukentėjusysis dėl nusikaltimo patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo D. S. asmenybę charakterizuoja tai, kad jis administracine tvarka kartą baustas už važiavimą be bilieto (1 t., b. l. 101), yra neteistas (1 t., b. l. 102), dėl psichikos ir priklausomybės ligų negydytas (b. l. 99-100). D. S. 2015 m. liepos 20-26 d. dalyvavo Policijos departamento ir Lietuvos Šaulių sąjungos organizuotoje jaunųjų policijos rėmėjų ir jaunųjų šaulių stovykloje (2 t., b. l. 105-106). (Duomenys neskelbtini) charakteristikoje nurodoma, kad D. S. 2015 m. gruodžio 14 d. buvo priimtas į (duomenys neskelbtini) mokytis tarptautinių vežimų ekspeditoriaus specialybės dieniniame skyriuje. 2015-2016 m. m. D. S. praleido 113 pamokų, iš jų 59 pamokos nepateisintos, mokymosi vidurkis buvo 5,92. 2016-2017 m. m. praleido 265 pamokas, iš jų 255 pamokos nepateisintos, mokymosi vidurkis buvo 5,36. Nusiskundimų iš mokytojų ir administracijos darbuotojų dėl mokinių elgesio nebuvo. Grupės vadovo teigimu, D. S. mokymosi metu buvo draugiškas, aktyvus mokinys. Mokėjo bendrauti bei bendradarbiauti, visada buvo atviras ir nekonfliktiškas. Noriai dalyvavo visose varžybose, išvykose, konkursuose. Iki 2018 m. rugsėjo 1 d. buvo suteiktos akademinės atostogos dėl karinės tarnybos (2 t., b. l. 111). Grįžęs iš akademinių atostogų tęsia mokslus, numatoma pabaiga – 2019 m. birželio 30 d. (3 t., b. l. 22). D. S. nuo 2017 m. gruodžio 4 d. iki 2018 m. rugsėjo 3 d. atliko nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (3 t., b. l. 7), jis taip pat baigė bazinį kario kursą (3 t., b. l. 23). D. S. tarnybinėje charakteristikoje nurodoma, kad tarnybos metu jis įsakymus ir patikėtas užduotis vykdė laiku ir be išlygų. Noriai siekė užsibrėžto tikslo ir visada atliko pavestas užduotis. Karys yra savarankiškas ir atsakingas. Pratybų metu ir kasdienėje veikloje lengvai prisitaikydavo prie besikeičiančių aplinkos sąlygų. Turi geras profesines žinias bei įgūdžius. Yra draugiškas kolektyvo narys. Tarnybos metu drausminių nuobaudų neturėjo (2 t., b. l. 113). 2018 m. kovo 26 d. D. S. gavo padėką už narsą, ryžtą, parodytus gerus rezultatus kovinės savigynos varžybų metu (2 t., b. l. 112). Motina E. G. turi įvairių sveikatos problemų, tame tarpe ir depresinio pobūdžio (2 t., b. l. 107-110; 3 t., b. l. 17-18) ji turi tik 35 procentų darbingumą (3 t., b. l. 19).

Byloje nėra nustatytos D. S. atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės.

Pažymėtina, jog D. S. yra jauno amžiaus, neteistas, šiuo metu gerai charakterizuojamas, šeimoje juo rūpinamasi. Visa tai rodo, kad kaltinamojo padaryta veika buvo daugiau atsitiktinė, padaryta nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, kad veika visgi nėra pasekmė susiformavusios neigiamos vertybinės orientacijos, neigiamo požiūrio į bendro gyvenimo visuomenėje taisykles, todėl jam skirtina bausmė, kuri leistų suprasti neigiamas savo elgesio pasekmes jam pačiam, padėtų jį sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, tačiau neizoliuotų jo nuo visuomenės, taikant 91 straipsnio 3 dalies normas, nes teismo vertinimu, šiuo atveju pakaktų kitos rūšies bausmių, nesusijusių su terminuotu laisvės atėmimu arba areštu, taip pat tegul ir trumpam, bet suvaržančiu laisvę. Šiuo atveju su realiu izoliavimu nuo visuomenės susijusios BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos arešto bei laisvės atėmimo bausmės per daug griežtos ir gali duoti labiau neigiamą efektą keičiant itin jauno žmogaus gyvenimą. Taigi teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat pirmiau aptartas kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, itin jauną jo amžių, nebrandžią ir paviršutinišką asmenybę, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam D. S. pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrus su realiu izoliavimu nuo visuomenės nesusijusią bausmę – t. y. laisvės apribojimą, laikotarpiui, artimą  šios bausmės rūšies vidurkiui, t. y. vieneriems metams vienam mėnesiui. Kartu jam taikytini BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktuose numatyti įpareigojimai, t. y. D. S. įpareigojamas laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; tęsti mokslą arba pradėti dirbti.

Teismo vertinimu, tokia bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus bei bus pakankama įgyvendinant bausmės paskirtį, kadangi šios bausmės laikotarpiu jis bus kontroliuojamas probacijos įstaigos. Šiame kontekste teismas pažymi, kad tuo atveju, jei D. S. vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti keičiama areštu, t. y. būtent BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausme.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitomas kaltinamojo D. S. laikiname sulaikyme nuo 2017 m. kovo 9 d. 20.05 val. iki 2017 m. kovo 10 d. 16.03 val. (1 t., b. l. 72, 79) išbūtas laikas (1 para), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama dviems laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam  D. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 93), paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kaltinamasis Š. Š. pasikėsino padaryti tyčinį apysunkį smurtinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), veikė tiesiogine tyčia, veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Nukentėjusysis dėl nusikaltimo patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo Š. Š. asmenybę charakterizuoja tai, kad jis administracine tvarka baustas už važiavimą be bilieto (1 t., b. l. 139), neteistas (1 t., b. l. 140). Dėl psichikos ir priklausomybės ligų negydytas (1 t., b. l. 137-138). Iš (duomenys neskelbtini) rašto dėl Š. Š. matyti, kad jis (duomenys neskelbtini) mokosi nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. 2016-2017 m. m. jis mokėsi 3 gimnazijos klasėje. Gimnazijos turimais duomenimis, Š. tėvai išsiskyrę, mokiniu rūpinasi mama R. A.. Š. Š. yra paslaugus ir sąžiningas, siekiantis užsibrėžtų tikslų, noriai bendrauja su mokytojais bei kitais gimnazijos mokiniais. Pastebėta, kad turi drausmės, elgesio bei lankomumo problemų. Š. Š. dėl šių besikartojančių problemų buvo svarstytas gimnazijos Vaiko gerovės komisijose. Po posėdžio mokinio elgesys, pamokų lankomumas bei mokymosi rezultatai pagerėjo. Bendras pažymių vidurkis – 6,9 balo, nepraleista pamokų be priežasties. Š. Š. ryšys su mama yra geras. Ji rūpinasi sūnaus mokslo rezultatais, domisi pasiekimais, elgesiu gimnazijoje, palaiko ryšį su klasės vadove, socialine pedagoge, direktoriaus pavaduotoja ugdymui, dalyvauja tėvų susirinkimuose. Moksleivis aktyviai sportuoja, dalyvauja gimnazijos veikloje. Gimnazijos duomenimis, žalingų įpročių neturi (1 t., b. l. 135). Š. Š. po bausmės atlikimo bus šaukiamas į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (3 t., b. l. 1, 7).

Byloje nėra nustatytos Š. Š. atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Nors kaltinamasis Š. Š. kaltę pripažino, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog toks pripažinimas yra sąlyginis, nes jis visgi nenurodė, kad būtų bandęs atimti telefoną iš nukentėjusiojo, taigi, ši aplinkybė nepripažintina jo atsakomybę lengvinančia. Kita vertus, jis atlygino žalą, padarytą nusikaltimu, todėl ši aplinkybė vertinama kaip jo atsakomybę lengvinanti (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Š. Š. taip pat yra jauno amžiaus, neteistas, mokytojų gerai charakterizuojamas, šeimoje juo rūpinamasi. Visa tai rodo, kad kaltinamojo padaryta veika buvo daugiau atsitiktinė, padaryta nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, kad veika visgi nėra pasekmė susiformavusios neigiamos vertybinės orientacijos, neigiamo požiūrio į bendro gyvenimo visuomenėje taisykles.

Pagal  BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti jam baudžiamąją bylą ir taikyti auklėjamojo poveikio priemones, esant visoms šiame įstatyme numatytoms sąlygoms: 1) toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; 2) turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; 3) turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Taip pat, jeigu, yra alternatyvių sąlygų – kaltininkas nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba pripažintas ribotai pakaltinamu, arba pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju visos BK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos yra: Š. Š. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką – apysunkį tyčinį nusikaltimą – dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus. Š. Š. atlygino padarytą turtinę žalą, be to, įvertinus visas aptartas jį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį prieš, po ir nusikalstamos veikos padarymo, atsižvelgus į tai, kad jo vaidmuo nusikaltimo padaryme nebuvo pagrindinis,  yra pagrindo  manyti, kad Š. Š. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl Š. Š. taikytinos BK 93 straipsnio normos, jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam taikytina BK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimas.

Kaltinamajam Š. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 132) paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinama.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

Šioje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa yra pareiškusi civilinį ieškinį 29,18 eurų turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 43). Šis ieškinys yra grindžiamas gydymo paslaugų apskaitos išrašu (1 t., b. l. 44). Atsižvelgiant į pateiktus prašymus, ieškinys išnagrinėtas Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovui nedalyvaujant (2 t., b. l. 3, 44).

Kadangi abu kaltinamieji  pripažinti kaltais padarę nusikalstamas veikas nukentėjusiajam R. S., todėl Vilniaus teritorinės ligonių  reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstas, abu kaltinamieji solidariai atsakingi už nusikalstamais veiksmais padarytą žalą.

Kita vertus iš byloje esančio 2018-04-06 lėšų pervedimo nurodymo matyti, kad kaltinamasis Š. Š. yra pervedęs 29,18 EUR į Vilniaus teritorinės ligonių kasos sąskaitą, nurodydamas mokėjimo paskirtį – „žalos suma už nukentėjusiojo R. S. gydymą“ (2 t., b.l.85), todėl baudžiamoji byla šioje dalyje nutrauktina, kaltinamajam Š. Š. savanoriškai atlyginus pagal Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį (žalą BPK 107 straipsnis).

Taip pat šiame kontekste pažymėtina, jog CK 6.9 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai.

Kiti procesiniai klausimai

Proceso išlaidų ir daiktų (dokumentų), turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 5-7 dalimis, 308 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

pripažinti D. S. (D. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje bei paskirti jam 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės apribojimo bausmę,  įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; tęsti mokslą arba pradėti dirbti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti D. S. laikiname sulaikyme nuo 2017 m. kovo 9 d. 20.05 val. iki 2017 m. kovo 10 d. 16.03 val. išbūtą laiką (1 parą), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama dviems laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Š. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, BK   93 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu atleisti  nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą.

Vadovaujantis BPK 107 straipsniu, nutraukti baudžiamąją bylą dalyje dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio.

Kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                Evelina Petraitienė

Nuorašas tikras: