Civilinė byla Nr. e2A-938-562/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03194-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.1; 3.3.1.20.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 27 d.

Vilnius

        Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno, Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. K.  apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 11 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovo E. Š. ieškinį atsakovei D. K.  dėl pavardės nepilnamečiui vaikui pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

        Teismas

nustatė:

                                                                 I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas E. Š. pareikštu patikslintu ieškiniu atsakovei D. K.  prašė: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad biologinis A. K. tėvas yra ieškovas E. Š.; 2) patvirtinus ieškovo biologinę tėvystę, suteikti A. K. tėvo pavardę – Š.; 3) patvirtinus ieškovo biologinę tėvystę, nustatyti tėvo siūlomą  bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką bei išlaikymo vaikui dydį.

2.       Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad su atsakove kurį laiką vedė bendrą šeimos ūkį, planavo bendrą gyvenimą, namus, vaikus, šeimą. 2017 m. spalio pabaigoje–lapkričio pradžioje atsakovė pastojo, o 2017 metų pabaigoje šalys nutarė nutraukti santykius. (duomenys neskelbtini) metais ieškovas sužinojo apie jo ir atsakovės dukros gimimą. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė savo veiksmais pažeidžia vaiko teisę žinoti savo kilmę/biologinį tėvą, taip pat pažeidžia ir asmens, kuris įrašytas/neįrašytas vaiko tėvu (gimimo įraše) teises. Be to, ieškovo įsitikinimu, atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, nenustačius ieškovo tėvystės nepilnamečiam vaikui, yra reali grėsmė, kad ateityje vaikas patirs didelę žalą, sužinojęs, kad jo gimimo įraše neįrašytas jo tikrasis tėvas.

3.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė ieškinį dalyje dėl tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkinti, kitoje dalyje ieškinį atmesti. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad pripažįsta ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, o ginčo, jog ieškovas yra biologinis vaiko tėvas, tarp šalių niekada nebuvo. Atsakovė taip pat nurodė, kad nesutinka su ieškovo reikalavimu pakeisti nepilnamečio vaiko pavardę, pažymėdama, kad ieškovo pozicija dėl savo pavardės suteikimo turint vaikui motinos pavardę ir objektyviai neargumentuojant savo pavardės suteikimo pagrįstumo yra neprotinga ir nepagrįsta, o reikalavimas pakeisti vaiko pavardę neatitinka geriausių vaiko interesų. Akivaizdu, kad sutampant motinos ir vaiko, kuris nuo gimimo gyvena ir toliau gyvens kartu su motina, pavardėms, kitiems asmenims (pavyzdžiui, keliaujant, gydymo ir kitose įstaigose, kuriose motina atstovauja vaiką) yra paprasčiau identifikuoti giminystės ryšį tarp motinos ir vaiko, nereikalaujant giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų, o atskirai gyvenant ieškovas negalės būti visada kartu su vaiku, spręsti vaikui svarbius kasdienius klausimus. Kadangi tėvo pavardė bus įrašyta vaiko gimimo liudijime, vaikas savaime žinos, kas yra jo biologinis tėvas, todėl vaiko identiškumas nebus pažeistas.

4.       Atsakovė pažymėjo, jog ieškovo pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka, neatitinka geriausių vaiko interesų ir realių vaiko poreikių. Tuo tarpu teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus. Vaikas yra mažametis, o ieškovas nuo pat vaiko gimimo nesidomėjo vaiku, niekada jo nelankė, todėl vaikas ieškovo nepažįsta. Pats ieškovas nežino, koks vaiko dienos grafikas, kokia mityba reikalinga ir panašiai. Todėl ieškovo siūloma nustatyti bendravimo tvarka visiškai neatitinka vaiko realių poreikių. Akivaizdu, kad ieškovo susitikimo su vaiku metu atsakovė privalėtų būti šalia. Todėl turėtų būti nustatyta bendravimo tvarka, kurią būtų įmanoma vykdyti ir kuri padėtų sukurti tėvo ir dukros ryšį, nekeltų mergaitei nereikalingo streso ir įtampos, todėl tikslinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu ieškovas su dukra bendrautų tarpininkaujant atsakovei. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad nesutinka su ieškovo siūloma 215 Eur išlaikymo per mėnesį suma, nes šios sumos vaiko poreikiams patenkinti nepakanka.

5.       Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė teismui išvadą dėl pateikto patikslinto ieškinio, kurioje nurodė, jog Tarnybos nuomone, ieškinys pateiktas nepilnametės interesais, nes vienas svarbiausių vaiko interesų – žinoti savo kilmę, turėti abu tėvus, vykdančius tėvų valdžią, ginančius vaiko teises bei interesus.

6.       2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė ieškovo E. Š. patikslinto ieškinio reikalavimus atsakovei D. K.  dėl pavardės nepilnamečiui vaikui pakeitimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo išskirti į atskirą civilinę bylą, jai suteikiant naują civilinės bylos numerį bei bylą paliekant teisėjos Renatos Jocienės žinioje. Išskirtą civilinę bylą sustabdyti, kol bus priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-8299-869/2019 dėl tėvystės nustatymo.

7.       2021 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-173-869/2021

8.       2022 m. lapkričio 24 d. teisme gautas šalių prašymas patvirtinti šalių pasirašytą taikos sutartį dalyje ginčo. Šalys nurodė, kad abipusiu nuolaidų ir kompromisų būdu pavyko išspręsti tarp šalių kilusį ginčą dalyje dėl bendravimo tvarkos, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio bei vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, todėl siekiant užkirsti kelią teisminiam ginčui, šalys 2022 m. lapkričio 23 d. sudarė, o 2022 m. gruodžio 6 d. patikslino taikos sutartį, kurią prašė teismo patvirtinti.

9.       2022 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta 2022 m. gruodžio 6 d. ieškovo E. Š. ir atsakovės D. K.  pasirašyta patikslinta taikos sutartis, kurioje šalys susitarė: 1) nepilnamečio vaiko A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina D. K. ; 2) nenustatyti detalaus bendravimo su vaiku grafiko, tėvams sutariant E. Š. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. K. tvarką derinti tarpusavyje bendru sutarimu; 3) nustatyti, jog ieškovas teiks išlaikymą nepilnametei dukrai A. K., mokamą periodinėmis išmokomis po 400 Eur per mėnesį nuo 2022 m. gruodžio mėnesio iki vaiko pilnametystės. Šalys taip pat numatė, jog nepilnamečio vaiko gimimo liudijime tėvu bus nurodytas E. Š. Taikos sutartyje, šalys nesusitarė dėl nepilnamečio vaiko pavardės, todėl šį klausimą paliko spręsti teismui ginčo teisenos tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-72-869/2023 ieškovo patikslintą ieškinį tenkino visiškai: 1) pakeitė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), įrašytą nepilnamečio vaiko A. K. pavardę “K.”, suteikiant vaikui ieškovo (tėvo) pavardę – „Š.”, be atsakovės D. K.  sutikimo; 2) priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sprendimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad gimus dukrai šalių tarpusavio santykiai buvo nutrūkę, todėl atsakovė be ieškovo žinios ir sutikimo kreipėsi į civilinės metrikacijos įstaigą, prašydama suteikti dukrai vardą „A.“, pavardę – „K.“ ir šie duomenys (duomenys neskelbtini) buvo įrašyti į vaiko gimimo įrašą. Šias aplinkybės teismo posėdžio metu patvirtino ir pati atsakovė.

12.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog tuo atveju, jei tėvų valdžia nei vienam iš tėvų nėra apribota, vaiko pavardė gali būti keičiama tik abiejų tėvų bendru sutikimu. Nagrinėjamu atveju šalių pozicija dėl pavardės nepilnametei dukrai pakeitimo yra skirtinga, t. y., ieškovas siekia vaiko pavardę pakeisti, suteikdamas mergaitei tėvo pavardę, o atsakovė su pavardės pakeitimu nesutinka, todėl šalių ginčas bei klausimas dėl vaiko pavardės pakeitimo nagrinėtinas teisme.

13.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teismai, spręsdami, ar jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimas, nesant vieno iš tėvų sutikimo, paprastai atsižvelgia į šias aplinkybes, kurių sąrašas nėra baigtinis: vaiko nuomonę; vaiko identiškumą; kiek laiko vaikas turi jam suteiktą pavardę, kurią norima pakeisti; kokį poveikį vaiko pavardės pakeitimas turėtų jo santykių su kiekvienu iš tėvų ir artimaisiais giminaičiais išsaugojimui ir vystymuisi; vieno iš tėvų netinkamas elgesys, kuris pateisintų vaiko pavardės pakeitimą; kokius sunkumus visuomenėje vaikas patiria ar gali patirti, turėdamas jam suteiktą pavardę ar pavardę, į kurią jam norima pakeisti turimą pavardę (pvz., patyčias, priekabiavimą, nepatogumus ir panašiai); kokius vidinius sunkumus vaikas patiria ar gali patirti, turėdamas jam suteiktą pavardę ar pavardę, į kurią jam norima pakeisti turimą pavardę. Atsižvelgiant į tai, teismas vertino, jog tokio amžiaus vaiko identiškumas, susijęs su pavarde, dar nėra galutinai susiformavęs, be to, tokio amžiaus vaikai pakankamai greitai prisitaiko prie pasikeitusios situacijos, todėl nagrinėjamu atveju vaiko pavardės pakeitimas nepažeistų vaiko identiškumo.

14.       Pirmosios instancijos teismas akcentavo ir tai, jog tokio amžiaus vaikų tiek savojo identiteto suvokimas, tiek kitų vaikų identifikavimas per jų pavardes dar nėra galutinai susiformavęs ir tai, koks jis susiformuos didžiąją dalimi priklauso nuo šalia esančių suaugusiųjų. Esant abiejų tėvų bendradarbiavimui bei rūpesčiui, vaikas turi būti apsaugotas nuo neigiamų pasekmių jo fiziniam, psichiniam, moraliniam ir socialiniam vystymuisi.

15.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovė nėra linkusi bendradarbiauti su ieškovu, nesiekia, kad vaiko ryšys su tėvu būtų sukurtas ir palaikomas, o nagrinėjamu atveju, išimtinai atsižvelgiant į šalių nepilnametės dukters interesus, yra ypatingai svarbu vaiko ryšį su tėvu užtikrinti ir jį palaikyti. 

16.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog tėvo pavardės suteikimas nagrinėjamu atveju būtų itin svarbus, siekiant užtikrinti, kad vaikas žinotų savo kilmę, užtikrinti prielaidas vaiko bendravimui su tėvu, tiek su vaiko giminaičiais iš tėvo pusės, atspindėti vaiko identiškumą, tolimesnius giminystės ryšius būtent su tėvo, su kuriuo mergaitė nuolat negyvena, nes šiuo atveju vienas iš vaiko identiškumo elementų ir yra tėvo pavardė, identifikuojanti vaiką su tėvu ir jo kilmę pagal tėvo liniją, kas atitinka geriausius vaiko interesus – žinoti apie savo kilmę. Atitinkamai, teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju nepilnamečio šalių vaiko pavardės pakeitimas atitiktų vaiko interesus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17.       Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 2) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 11 d. sprendimą ir ieškovo E. Š. ieškinį atmesti; 3) priteisti atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1.                      Nurodo, jog iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų galima susidaryti įspūdį, kad jeigu vaikas neturės ieškovo pavardės, ieškovui bus neįmanoma sukurti ryšio, bendrauti su vaiku ir būti tėvu. Tačiau prioritetas turi būti teikiamas vaiko pavardės pastovumui, o tėvystę patvirtina ne tos pačios pavardės turėjimas, o gimimo įraše nurodyti duomenys apie vaiko tėvus. Atsakovės įsitikinimu, vaiko pavardės, o tuo pačiu ir vaiko identiteto, išsaugojimas neapribos, nesumažins ir neatims, t. y. visiškai niekaip neįtakos ieškovo teisių bendrauti su vaiku. Be to, iš teismo sprendimo motyvų, galima susidaryti nuomonę, jog tik atsakovė yra kalta dėl to, kad ieškovas nebendrauja su dukra. Tačiau byloje esantys įrodymai rodo ką kitą – šalių ginčas tęsiasi nuo 2019 m. vasario 1 d., kai buvo pareikštas ieškovo ieškinys, tačiau per visus ketverius metus, ieškovas taip ir nesugebėjo susisiekti su atsakove ir paprašyti pasimatyti su dukra. Be to, ieškovas nemoka ir dukros išlaikymo, kurį įsipareigojo mokėti tarp šalių sudaryta ir 2022 m. gruodžio 7 d. teismo patvirtinta taikos sutartimi.

17.2.                      Pažymi, kad savo reikalavimą nepilnametei dukrai nustatyti ieškovo pavardę ieškovas grindė tik vienu savo argumentu – visuomenėje įprasta, kad vaikas turi tėvo pavardę. Kasacinis teismas yra suformavęs aiškią praktiką, pagal kurią pareigą įrodyti vaiko pavardės pakeitimo atitiktį geriausiems vaiko interesams, turi tas iš tėvų, kuris kreipiasi į teismą dėl vaiko pavardės pakeitimo, nesant kito iš tėvų sutikimo. Ieškovas to nepadarė, jis neįrodė ir net nesistengė įrodyti, kodėl nepilnamečiui vaikui turėtų būti pakeista pavardė. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas, nurodydamas ieškovo pareigą įrodyti pavardės pakeitimo atitiktį geriausiems vaiko interesams, visiškai nepasisakė, kaip, kokiais įrodymais remiantis ieškovas įrodė vaiko pavardės pakeitimo atitiktį geriausiems vaiko interesams. Be to, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva kūrė argumentus, kurie neva pagrindžia ieškovo reikalavimą, o faktinės aplinkybės, į kurias atsižvelgdamas teismas vertino ieškinio reikalavimo pagrįstumą, visiškai nesusijusios su reikalavimu pakeisti vaiko pavardę.

17.3.                      Akcentuoja, jog ieškovui nebuvo nustatyta biologinė tėvystė, teismo sprendimu buvo nustatyta tiesiog de jure tėvystė. Todėl, atsakovės nuomone, kyla pagrįsta abejonė ar toks ieškovo reikalavimas apskritai galėjo būti tenkinamas, nes ieškinio reikalavimo ieškovas netikslino. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo ieškinį pilna apimtimi, kas vėl gi parodo teismo neatidumą ir neįsigilinimą į bylą, dėl ko buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas.

17.4.                      Nurodo, kad kai buvo registruojamas dukters vardas ir pavardė, ieškovo atsakovės ir jos dukters gyvenime nebuvo. Todėl su ieškovu, kaip galimu tėvu, nebuvo ir pareigos tartis dėl pavardės suteikimo. Tėvystės faktas nustatytas tik 2021 m. rugsėjo 21 d. Atsižvelgiant į tai, atsakovė nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų registruojant dukros vardą ir pavardę, be to, dukrai suteikta motinos (o ne svetimo žmogaus) pavardė – K. Todėl visiškai nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė turėjo derinti vaiko vardo ir pavardės suteikimą su ieškovu.

17.5.                      Atkreipia dėmesį, jog analizuojant Lietuvos teismų praktiką, kurioje buvo nagrinėtos panašios bylos, pastebėtina, kad saugant vaiko interesus, pirmoje vietoje yra vaiko pavardės išsaugojimas (identiteto išsaugojimas) net ir tokiais atvejais, kai tėvas su vaiku bendrauja ir išlaiko. O jeigu keičiama pavardė, tai tam turi būti labai rimti pagrindai ir įrodymai, kad vaikui bus geriau. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas sprendė visiškai priešingai, sprendimu nebuvo paisomas vaiko identiteto išsaugojimas (pavardės pastovumas), o pavardė pakeičiama į asmens, su kuriuo nėra jokio ryšio nei biologinio, nei socialinio.

17.6.                      Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Tarnybos pateiktos išvados yra prieštaringos ir visiškai nepagrįstai nurodė, kad rašytinėje išvadoje tarnyba visiškai pritaria ieškinio reikalavimams, nes buvo būtina vertinti būtent teismo posėdžio metu, išnagrinėjus bylą iš esmės ir ištyrus visus įrodymus, pasakytą galutinę Tarnybos išvadą. 2022 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio metu, išklausius šalis, jų atstovus ir ištyrus visą bylos medžiagą, Tarnybos atstovė pateikė išvadą, nurodydama, jog šalių nepilnametei dukrai pavardės išsaugojimas atitinka vaiko interesus. Tuo tarpu pirmoji Tarnybos išvada buvo pateikta 2019 m. kovo 20 d., pačioje bylos pradžioje ir tik atlikus buities patikrinimo aktą, kai nebuvo nei šalių pasisakymų, nei įrodymų tyrimo.

17.7.                      Akcentuoja, kad bylą nagrinėjusi teisėja nepažįsta jos dukters ir negalėjo taip kategoriškai nurodyti, kad visi tokio amžiaus vaikai, nesieja savo identiškumo su pavarde. Vaikas jau pakankamai didelis ((duomenys neskelbtini) metų) ir yra brandus, žino savo pavardę, žino ir tai, kad ir mamos tokia pati pavardė ir vaiko pavardės pakeitimas į visiškai jokio ryšio (bent kol kas) su vaiku neturinčio asmens pavardę turės psichologinių pasekmių, vaikas jaus nepilnavertiškumo kompleksą. Dukrai jos pavardė siejasi su „(duomenys neskelbtini)“. Todėl, atsakovės nuomone, pavardės pakeitimas, tikrai traumuos vaiką.

18.       Ieškovas E. Š. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka; 2) atsakovės apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą; 3) priteisti ieškovui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1.                      Nurodo, kad atsakovė, ignoruodama įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. sprendimą, kuriuo buvo pripažinta, kad ieškovas E. Š. yra A. K. tėvas, savo apeliaciniame skunde ir toliau nepripažįsta ieškovo dukros tėvu. Tokiais savo veiksmais atsakovė negerbia, ignoruoja ir nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo.

18.2.                      Akcentuoja, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog atsakovė deda pastangas atitolinti vaiką nuo tėvo ir nesiekia sukurti vaiko ryšio su ieškovu, todėl pavardės suteikimas vaikui nagrinėjamu atveju itin svarbus, siekiant užtikrinti, kad vaikas žinotų savo kilmę, užtikrinti prielaidas vaiko bendravimui tiek su tėvu, tiek su giminaičiais iš tėvo pusės, atspindėti vaiko identiškumą, tolimesnius giminystės ryšius būtent su tėvo, su kuriuo mergaitė nuolat negyvena, linija, kaip tai numatyta galiojančiame tiek vidiniame valstybės reguliavime, tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, nes vienas iš vaiko identiškumo elementų ir yra tėvo pavardė.

18.3.                      Pažymi, jog teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad pati atsakovė savo elgesiu sudarė kliūtis ieškovui sukurti ryšį su nepilnamete dukra, neleido jam bendrauti su dukra, kol nebus priimti ir įsiteisės teismų sprendimai dėl visų pareikštų reikalavimų. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad išimtinai atsižvelgiant į šalių nepilnametės dukros interesus, yra ypatingai svarbu užtikrinti vaiko ryšį su tėvu ir jį palaikyti. Todėl, atsižvelgęs į atsakovės dedamas pastangas atitolinti vaiką nuo tėvo, teismas padarė pagrįstą išvadą, jog palikus mergaitės pavardę nepakeistą, šalims nebendradarbiaujant, vaiko ryšys su tėvu ilgainiui galėtų visiškai nutrūkti, tokiu būdu pažeidžiant vaiko teisę turėti abu tėvus.   

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

20.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

22.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo tenkintas ieškovo patikslintas ieškinys dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Faktinės bylos aplinkybės

23.       Nustatyta, jog A. K., gimusi (duomenys neskelbtini), yra atsakovės D. K.  ir ieškovo E. Š. dukra. Ieškovo tėvystė buvo pripažinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-173-869/2021.

24.       (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įrašytas nepilnamečio vaiko vardas ir pavardė – A. K..

25.       Ieškovas pateikė pirmosios instancijos teismui ieškinį, prašydamas pakeisti šalių nepilnamečio vaiko pavardę iš „K.“ į „Š.“.

26.       Pirmosios instancijos teismas 2023 m. sausio 11 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai bei pakeitė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), įrašytą nepilnamečio vaiko pavardę „K.”, suteikiant vaikui ieškovo (tėvo) pavardę – „Š.”, be atsakovės D. K. sutikimo.

27.       Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo iš esmės kvestionuoja šį pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje iš esmės kilo dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo, pavardę pakeičiant be atsakovės sutikimo

Dėl apeliacinio skundo argumentų

28.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad fizinio asmens vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus nustato teisės aktai.

29.        Vadovaujantis CK 3.161 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi bei sveikai vystytis ir nuo gimimo turėti vardą ir pavardę. To paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad vaikų, gimusių nesusituokusiems tėvams, ir vaikų, gimusių susituokusiems tėvams, teisės yra lygios.

30.       CK 3.167 straipsnio, reglamentuojančio pavardės vaikui suteikimą, 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė. Remiantis to paties straipsnio 2 dalimi, kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ar motinos pavardžių. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad vaiko pavardė, kaip asmens identifikacijos forma, kildinama iš jo tėvų pavardės.

31.       Vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato Teisingumo ministras (CK 3.167 str. 4 d.). Teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 buvo patvirtintos Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės (toliau – Taisyklės).Taisyklių III skyriuje yra įtvirtinti jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardo ir (ar) pavardės keitimo pagrindai. Vadovaujantis Taisyklių 12 punktu, jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardė gali būti keičiama bendru tėvų sutarimu, jeigu: norima suteikti vieno iš tėvų pavardę (kai tėvo ir motinos pavardės skirtingos) arba bendrą tėvų pavardę (kai tėvų pavardė skiriasi nuo vaiko pavardės) (12.1 papunktis); norima suteikti dvigubą pavardę, sudarytą arba iš tėvo ir motinos skirtingų vienanarių pavardžių, arba vieno iš tėvų vienanarės ir kito dvinarės (daugianarės) pavardės dėmens, arba iš abiejų tėvų dvinarių (daugianarių) pavardžių pasirinktų dėmenų (vieną dėmenį pasirenkant iš tėvo, kitą iš motinos pavardės) (12.2 papunktis); norima suteikti vienanarę pavardę, sudarytą iš tėvo arba motinos pavardžių pasirinkto vieno dėmens, kai bent vieno iš tėvų pavardė yra dvinarė (daugianarė) (12.3 papunktis); norima suteikti pavardės formą, nenurodančią šeiminės padėties, arba atvirkščiai (12.4 papunktis); vietoj jo nelietuviškos sugramatintos (su lietuviška galūne) pavardės jam norima suteikti tokią pačią, tik nesugramatintą pavardę (be lietuviškos galūnės), arba atvirkščiai – vietoj nelietuviškos nesugramatintos pavardės norima suteikti tokią pačią, tik sugramatintą pavardę (12.5 papunktis). Vadovaujantis Taisyklių 121 punktu, jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė taip pat gali būti keičiamas (keičiami), kai: vaiko vardas ir (ar) pavardė buvo pakeistas (pakeisti) užsienio valstybėje, kurioje vaikas nuolat gyvena ar yra jos pilietis (121.1 papunktis); vaikui norima suteikti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą (transkripcijos į lietuvių kalbą taisykles) užrašytą vardą ir (ar) pavardę (121.2 papunktis).

32.       Taigi nustatytas reglamentavimas patvirtina, kad vaiko pavardė gali būti keičiama tik tais atvejais, kai egzistuoja Taisyklių 12 punkte įtvirtinti pagrindai, t. y. pakeitimo pagrindų sąrašas yra baigtinis.

33.       Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje pripažįstama, kad kai jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimą inicijuoja vienas iš tėvų, nesant kito iš tėvų sutikimo, turi būti laikomasi prezumpcijos, jog vaikui suteiktos pavardės, kaip jo identiškumo elemento, pastovumas ir jos išsaugojimas geriausiai atitinka vaiko interesus. Tikslas užtikrinti vaiko pavardės pastovumą (nekintamumą) atsispindi ir Taisyklių 10 punkte, pagal kurį, jeigu pavardę keičia pareiškėjas, turintis nepilnamečių vaikų, jų pavardės automatiškai nekeičiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020). Be to, Taisyklių 30 punkte įtvirtintas pagrindinis principas, kad, registruojant tėvystės nustatymą,  paliekama vaiko jau turima pavardė.

34.       Pažymėtina, kad vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas, įtvirtinantis pareigą, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į tai, kas geriausia vaikui (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio 1 dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 24 straipsnio 2 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

35.       Iš byloje esančių duomenų, nustatyta, jog gimus šalių dukrai, atsakovė (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo nepilnamečio vaiko pavardę „K.“. 2019 m. vasario 1 d. dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo, nesant motinos sutikimo, į teismą kreipėsi vaiko tėvas. Ieškovas prašė pakeisti nepilnamečio vaiko pavardę, suteikiant vaikui tėvo pavardę bei pakeičiant atsakovės įregistruotą vaiko pavardę iš „K.“ į ieškovo pavardę „Š.“.

36.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu padarė išvadą, kad tėvo pavardės suteikimas nagrinėjamu atveju būtų itin svarbus, siekiant užtikrinti, jog vaikas žinotų savo kilmę, užtikrinti prielaidas vaiko bendravimui su tėvu, tiek su vaiko giminaičiais iš tėvo pusės, atspindėti vaiko identiškumą, nes vienas iš vaiko identiškumo elementų ir yra tėvo pavardė, identifikuojanti vaiką su tėvu ir jo kilmę pagal tėvo liniją. Pirmosios instancijos teismo vertinimu tokio amžiaus vaiko identitetas dar nėra galutinai susiformavęs, todėl ieškovo pavardės suteikimas atitiktų nepilnamečio vaiko interesus.

37.       Pažymėtina, kad Vaiko teisių konvencija vaiką identifikuoja per tris aspektus: vardą, pilietybę bei šeimos ryšius. Vaiko vardas ir pavardė yra asmens identifikacijos forma, kuri visuomenę informuoja apie vaiką ir vaiko šeimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vaikas nuo gimimo gyvena kartu su atsakove, ieškovas ir atsakovė nuo vaiko gimimo bendro ūkio nevedė. Byloje nėra duomenų, jog visą laikotarpį nuo vaiko gimimo ieškovas būtų prisidėjęs prie vaiko auklėjimo, priežiūros ir išlaikymo, o išlaikymas iš ieškovo vaikui buvo priteistas tik tarp šalių sudarytos 2022 m. gruodžio 7 d taikos sutarties pagrindu (vaikui būnant jau (duomenys neskelbtini) amžiaus). 2022 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė pateikė išvadą dėl ginčo, nurodydama, jog ieškovo ryšys su nepilnamečiu vaiku nėra sukurtas ir jį ateityje dar reikės sukurti.

38.       Taigi vaikui nuo gimimo suteikta motinos, su kuria kartu gyvena, pavardė ir pažymi jo individualumą, kuris turi būti saugomas ir ginamas. Kaip jau minėta, Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnis įpareigoja valstybes užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą. Kad vaikas savo tapatybę sieja būtent su šia pavarde, patvirtina ir 2022 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio metu Tarnybos atstovės pateikta išvada, kad mergaitė save identifikuoja bei vadina pagal šiuo metu esamą pavardę.  Iš atsakovės paaiškinimų taip pat nustatyta, jog vaikui būtent jau suteikta  pavardė yra svarbi, todėl sutiktina su apeliante, kad pavardės pakeitimas gali vaikui sukelti neigiamus išgyvenimus. 

39.       Kadangi vaiko pavardės pakeitimu siekiama apginti išimtinai geriausius vaiko interesus, todėl vaikui suteiktos pavardės, kaip jo identiškumo elemento, pastovumas ir jos išsaugojimas geriausiai atitinka vaiko interesus. Teismas gali priimti sprendimą pakeisti jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardę, jei nustatytų, kad egzistuoja Taisyklėse įtvirtintas vaiko pavardės keitimo pagrindas, bei padarytų išvadą, kad toks pavardės pakeitimas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atitiktų geriausius vaiko interesus. Pažymėtina, kad pareigą įrodyti vaiko pavardės pakeitimo atitiktį geriausiems vaiko interesams, paneigiant minėtą prezumpciją, turi tas iš tėvų, kuris kreipiasi į teismą dėl vaiko pavardės pakeitimo, nesant kito iš tėvų sutikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, 28 punktas).

40.       Nagrinėjamu atveju ieškovas  nėra nurodęs jokių aiškių ir įtikinamų duomenų, kuriais remiantis būtų galima pripažinti, kad vaiko pavardės pakeitimas atitiks geriausius vaiko interesus. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog tėvo pavardės suteikimas būtų itin svarbus, siekiant užtikrinti, kad vaikas žinotų savo kilmę, yra visiškai nepagrįsta, nes vaiko kilmė nėra nustatoma tik pagal tėvo pavardę. Pagal CK 3.167 straipsnio 2 dalies nuostatas, kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ar motinos pavardžių. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi. Taigi, kaip jau minėta, vaiko pavardė, kaip asmens identifikacijos forma, kildinama iš jo tėvų pavardės, t. y. tiek iš ieškovo, tiek ir iš atsakovės pusės. Todėl pavardės suteikimas nėra siejamas tik su vaiko tėvo pavarde. Atsižvelgiant į tėvo ir motinos teisių ir pareigų savo vaikams lygybės principą, nė vieno iš tėvų teisė pakeisti jaunesniam kaip 16 metų nepilnamečiam vaikui gimimo metu suteiktą pavardę nėra viršesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, 28 punktas).

41.       Kartu pažymėtina, kad giminystės ryšį su vaiku patvirtina gimimo liudijime nurodyti duomenys apie vaiko tėvus. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-173-869/2021 buvo pripažinta, jog ieškovas yra A. K. tėvas. Taigi ieškovo duomenys turi būti nurodyti vaiko gimimo liudijime, tuo užtikrinant vaiko teisę žinoti, kas yra jo tėvas. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad pavardė turi būti keičiama, siekiant užtikrinti, jog vaikas žinotų savo kilmę.

42.       Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pavardės pakeitimas užtikrins prielaidas vaiko bendravimui su tėvu, nes vaiko pavardės keitimo pagrindai nėra siejami su tokiomis aplinkybėmis. Tėvo pareigos bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant pažeidimas, nepriklausomai nuo to, dėl kurio iš tėvų kaltės ši pareiga buvo pažeista, nėra ta aplinkybė, kuri pateisintų vaiko pavardės pakeitimą vaiko interesų naudai. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).

43.       Apibendrinant išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje nėra nustatyta išimtinių aplinkybių, paneigiančių suteiktos pavardės išsaugojimo prioritetą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka geriausių nepilnamečio vaiko interesų ir tai sudaro pagrindą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys nėra tenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

44.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

45.       Teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas nepagrįstu, apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys atmetamas (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

46.       Patenkinus atsakovės apeliacinį skundą ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeistinas bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymas.

47.       Pagal CPK 93 str. 1 d., 98 str. nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas.

48.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

49.       Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Atsakovė nurodė, jog pirmosios instancijos teisme patyrė viso 513 Eur bei pateikė sąskaitas faktūras, kuriose detalizuotos suteiktos teisinės paslaugos: 1) sąskaitoje faktūroje Nr.038 detalizuota, jog už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą 2022 m. kovo 17 d. parengiamajame teismo posėdyje atsakovė patyrė 150 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų. Rekomendacijų 8.19 punktas numato, jog už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą taikomas 0,1 koeficientas. Nustatyta, jog 2022 m. kovo 17 d. parengiamasis posėdis truko trumpiau nei pusvalandį (19 minučių). Vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, kuris numato, kad jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda, už šį posėdį bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog bylinėjimosi išlaidos yra priteisiamos tik už realų atstovavimą teisme, užmokestis atskirai už pasirengimą bylos nagrinėjimui nėra priteisiamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-844-790/2020 56 punktą); 2) sąskaitoje faktūroje Nr.197 nurodyta, jog už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą 2022 m. gruodžio 6 d. teismo posėdyje atsakovė patyrė 181,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų. Nustatyta, jog teismo posėdis truko 1 valandą, vadinasi, maksimali suma, kuri gali būti priteisiama atsakovei už šį teismo posėdį yra 178,05 (1780,5 x 0,1); 3) sąskaitoje faktūroje Nr.204 detalizuota, jog už atstovavimą 2022 m. gruodžio 12 d. vykusiame teismo posėdyje, atsakovė patyrė 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nustatyta, jog posėdis truko 1 valandą, maksimali suma, kuri gali būti priteisiama atsakovei yra 178,05 (1780,5 x 0,1). Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, atsakovės prašoma 513 Eur bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 356 Eur ir ši suma priteisiama atsakovei iš ieškovo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

50.       CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą civilinėse bylose

51.       Atsakovė pateikė prašymą priteisti 605 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų bei pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 028, kurioje detalizuota, kad minėtas išlaidas sudaro apeliacinio skundo rengimas. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio (nagrinėjamu atveju 2022 m. III ketvirčio, nes išlaidos dėl apeliacinio skundo parengimo patirtos 2023 m. I ketvirtyje), vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 1 799 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą už apeliacinio skundo parengimą taikytinas 3 koeficientas. Taigi, atsakovės prašoma priteisti (605 Eur) išlaidų suma už apeliacinio skundo parengimą, neviršija Rekomendacijose numatytos maksimalios priteistinos sumos už apeliacinio skundo parengimą (3 × 1 799 Eur), todėl priteistina.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a:

atsakovės D. K.  apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą  – ieškovo E. Š. ieškinį atsakovei D. K.  dėl pavardės nepilnamečiui vaikui pakeitimo atmesti. 

Priteisti atsakovei D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 356 Eur (tris šimtus penkiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovei D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                        Visvaldas Kazakiūnas

                                            Rosita Patackienė

                                                                                                            Dainius Rinkevičius