Bylos Nr. 1S-360-255/2015

                                                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 

                                                         1.1.6.3; 1.1.9.1; 1.1.9.5; 2.12.4 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. liepos 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. B. skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. nutarties,

    n u s t a t ė:

2015 m. sausio 15 d. Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Tauragės rajono Kriminalinės policijos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminiu tyrimu nustatyta, kad G. B., 2015 m. sausio 13 d., apie 22 val. 20 min., (duomenys neskelbtini) g., Tauragės m., namo Nr. (duomenys neskelbtini) laiptinėje, tyčia spyrė D. U. į įvairias kūno vietas, taip nukentėjusiajam D. U. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. krūtinės ląstos sumušimą ir dešinio kelio sąnario kryžminio išorinio raiščių plyšimą.

2015 m. birželio 4 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius.

Tauragės rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 5 d. nutartimi patvirtino 2015 m. birželio 4 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimą, kuriuo nutarta atleisti G. B. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo; nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius; paskirti G. B. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant sumokėti per du mėnesius.

Skundu G. B. prašo sušvelninti jam paskirtą baudą ir skirti visuomenei naudingų darbų. Mano, kad jam paskirta bauda yra labai didelė. Pažymi, kad jo pajamų vidurkis per paskutinius dvylika mėnesių buvo mažesnis nei 5 MGL, todėl neturi galimybės sumokėti baudos. Akcentuoja, kad gaunamos pajamos iš individualios veiklos yra vienintelis šeimos pajamų šaltinis. Nurodo, kad dėl savo veiksmų labai gailisi. Yra vedęs ir santuokoje augina vieną mažametį vaiką, kurį prižiūri sutuoktinė. Anksčiau niekada nebuvo baustas ar teistas už panašius veiksmus.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Remiantis pateiktais duomenimis matyti, jog Tauragės rajono apylinkės teismas, 2015 m. birželio 5 d. nutartimi ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-03411-15 patvirtino prokurorės nutarimą ikiteisminį tyrimą nutraukti. Teismas, vadovaudamasis BK 38 straipsnio pagrindais, G. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atleido jam susitaikius su nukentėjusiuoju bei G. B. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad skunde keliamas baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo klausimas. G. B. skundžiasi jo manymu per didele įmoka, nurodo, kad 5 MGL įmoka jam yra labai didelė. Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad Tauragės rajono apylinkės teismas baudžiamojo poveikio priemonę G. B. parinko ne per griežtą. Teismas įvertino tas aplinkybes, kad G. B. visiškai prisipažino padaręs nesunkų nusikaltimą, numatytą BK138 straipsnio 1 dalyje, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiuoju susitaikė, nusikalto pirmą kartą, todėl yra pagrindas manyti, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, nėra aplinkybių, dėl kurių negalėtų būti taikomos BK 38 straipsnio nuostatos, ir paskyrė jam 5 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą, kuriai sumokėti nustatė 2 mėnesių terminą. Nors pareiškėjas teigia, kad jo pajamų vidurkis per paskutinius dvylika mėnesių buvo mažesnis nei 5 MGL, tačiau skundą nagrinėjančio teismo nuomone, tokio dydžio įmoka paskirta tinkamai. BK 71 straipsnyje nustatyta, kad ši įmoka gali būti nuo 5 MGL iki 25 MGL dydžio, G. B. paskirta minimalaus dydžio įmoka, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad įmoka yra per griežta. Pernelyg švelnios baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas leistų atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką.

Baudžiamojo poveikio priemonių tikslas – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu turi būti siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme. Nustatydamas įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą dydį, teismas turi įvertinti padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, šeiminę padėtį, kaltininko asmenybę, skiriamų baudžiamojo poveikio priemonių skaičių. Nutartį priėmęs teismas pagrįstai nusprendė, kad prokuroro prašomo dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą yra tinkamiausia bausmės paskirčiai įgyvendinti. Atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės G. B. buvo paskirta minimalaus įstatyme numatyto dydžio įmoka – jis vykdo individualią veiklą, gauna pajamas, todėl manytina, kad paskirtą įmoką per 2 mėnesių laikotarpį yra įmanoma sumokėti, mokant dalimis.

Pažymėtina, kad pagal BK 74 straipsnio 1 dalį bet kokia teismo paskirta BK 67 straipsnio 2 dalies 4, 5, 6 punktuose numatyta baudžiamojo poveikio priemonė (tame tarpe ir įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą), kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone, todėl atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, jeigu jam yra per didelė našta sumokėti paskirto dydžio įmoką, gali kreiptis į sprendimą priėmusį teismą su prašymu pakeisti įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, pavyzdžiui, nemokamais darbais. Išaiškintina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismui įstatymas nenumato galimybės pakeisti teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės dydžio ar vienos priemonės pakeisti kita baudžiamojo poveikio priemone. Remiantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 3 dalimi, klausimus dėl baudos, turtinės žalos atlyginimo ar pašalinimo, įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimo, išplėstinio turto konfiskavimo vykdymo ar proceso išlaidų išieškojimo perdavimo vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai pagal šio Kodekso 342 straipsnį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas.

Apylinkės teismas iš esmės baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą dėl G. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą dydžio). 5 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą yra proporcinga ir adekvati jo padarytam nesunkiam nusikaltimui, numatytam BK 138 straipsnio 1 dalyje, todėl keisti skundžiamą nutartį pagal G. B. skundo argumentus įstatyminio pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

G. B. skundą atmesti ir palikti galioti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                                                                      Regina Bertašienė