Civilinė byla Nr. e2A-17-198/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-41589-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.9.1.;    

3.2.4.11.; 3.3.1.14; 3.3.1.20.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N  D I M A S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 20 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų Eigirdo Činkos ir Zinos Mickevičiūtės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3021-155/2017 pagal ieškovės G. A. B. patikslintą ieškinį atsakovei V. S., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, J. T., R. T., L. T., O. P., I. Ž., A. Ž., V. G., K. Z. B., Z. M., A. T., L. G., S. N., J. B., G. P., Z. V., R. K., E. L. dėl veiksmų atlikimo be kito bendrasavininko sutikimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė G. A. B. ieškiniu prašė leisti jai atlikti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), UAB Korporacijos „Matininkai“ matininko A. V. parengtų patikslintų kadastrinių matavimų teisės aktuose numatytus privalomus suderinimus žemėtvarkos tarnybose ir teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre be bendrasavininkės V. S. sutikimo bei priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 430/953 dalys žemės sklypo, kitų 129/953 dalių savininkė yra atsakovė V. S., 263/953 dalių – tretieji asmenys J. T. ir R. T., 131/953 dalių – Lietuvos Respublika. Atlikus žemės sklypo patikrą, paaiškėjo, kad 1998-11-09 atlikti kadastriniai matavimai pagal tuometę vietinę koordinačių sistemą neatitinka teisės aktų reikalavimų, be to žemės sklypas šiaurine riba kerta pastatą.

3.       Ieškovė atliko ir parengė žemės sklypo patikslintus kadastrinius matavimus, kurie pagal taisyklių reikalavimus turi būti suderinti su visais bendrasavininkais. Visi kiti žemės sklypo bendrasavininkai, žemės sklypo kadastro duomenis suderino, o atsakovė nepagrįstai tai atsisako padaryti, nenurodydama jokių argumentų.

4.       Atsakovė V. S. pateiktame atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jokio ginčo tarp šalių dėl žemės sklypo išorinių ribų pakeitimo nekilo, ji neprieštarauja, kad išorinės žemės sklypo ribos būtų pakeistos, jei su tuo sutiks gretimų žemės sklypų savininkai ir Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Pirmosios instancijos teismas 2017 m. spalio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės G. A. B. 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės V. S. naudai ir 133,95 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

2017 m. spalio 23 d. papildomu sprendimu iš ieškovės G. A. B. priteista 120 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens O. P. naudai.

6.       Teismas pasisakė, kad byloje kilo ginčas dėl kadastrinių duomenų nustatymo ir registravimo be bendraturčio sutikimo. Šis ginčas yra dėl nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir jis nagrinėtinas teisme kaip bendraturčių ginčas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis).

7.       Teismas vertino, ar buvo būtina atlikti ginčo kadastrinius matavimus. Ieškovė nurodė, kad jie buvo būtini, nes jos manymu, dar 1998-11-09 atlikti kadastriniai matavimai (surinkti duomenys) pagal tuometę vietinę koordinačių sistemą neatitinka dabartinių teisės aktų reikalavimų. Be to, žemės sklypo riba kerta pastatą. Palyginus UAB korporacijos „Matininkai” 1998-03-02 parengtame žemės sklypo plane nurodytas žemės sklypo ribas su teritorijų planavimo dokumentuose suformuotomis ribomis, nustatyta, kad pakito žemės sklypo ribų linijų ilgiai, t.y. rytinė riba pailgėjo 2,05 m., pietinė riba sutrumpėjo 1,34 m, vakarinė riba pailgėjo 0,23, šiaurinė riba sutrumpėjo 0,31 m. Tokiu būdu sumažėjo žemės sklypo plotas iki 953 kv. m. (suformuoto žemės sklypo plotas 955 kv. m.), t. y. šie ginčo matavimai yra susiję su bendra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), riba, ir kadastro žemėlapyje pažymėtos žemės sklypų ribos skiriasi nuo teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų žemės sklypų ribų.

8.       Teismas pasisakė, kad bylos ginčo pobūdis yra vidinis bendraturčių ginčas, tačiau kartu šių patikslintų matavimų tvirtinimas tikėtinai gali sukelti ateityje ginčus su gretimų žemės sklypų savininkais, nes patikslinus žemės sklypo ribas, jos padidėja būtent gretimų žemės sklypų savininkų sąskaita.

9.       Nurodė, kad bendraturčiai turėjo visas aplinkybes detaliai išsiaiškinti, nutarti dėl ribų tikslinimo maksimaliai derinant visų bendraturčių interesus, suderinant patikslintus kadastrinius matavimus su naujomis ribomis. Šiuo atveju bendraturtė-atsakovė neteikė prieštaravimo ieškovės planuojamam ribų pakeitimui, net priešingai, jos atstovė buvo pasirašiusi ir ribų ženklinimo aktą, tačiau jai kilo pagrįstų neaiškumų dėl kadastrinių matavimų suderinimo, ji šias aplinkybes prašė kitos bendraturtės - ieškovės paaiškinti, nurodyti detaliau rašte nurodytas aplinkybes ir galimas pasekmes - ar dėl šių patikslintų kadastrinių matavimų nebus ginčų su gretimų žemės sklypų savininkais ir Vilniaus žemėtvarkos skyriumi. Tačiau vietoje to, kad pateikti bendraturtei atsakymą ir paaiškinti galimas pasekmes, ieškovė pasirinko savo teises ginti teisme, t. y. prašant teismo patvirtinti jos kadastrinius matavimus be atsakovės - bendraturtės sutikimo.

10.       Teismas konstatavo, kad bylos įrodymų visuma patvirtina, kad pagal esamą situaciją, realaus ginčo dėl žemės sklypo ribų pakeitimo nebuvo, 2016-10-24 atsakovės rašte išdėstyta informacija su prašymu pateikti papildomos informacijos nepatvirtina atsakovės nesutikimo, jos prieštaravimo šių ribų patikslinimui, ar prieštaravimo UAB korporacijos „Matininkai“ atliktiems kadastriniams matavimams, taip pat ir kitų veiksmų visuma nepatvirtina, jog toks prieštaravimas buvo. Šiuo atveju nenustatyta, jog atsakovė tokiu būdu pažeidė interesų derinimo principą, priešingai iš jos veiksmų matyti, jog ji buvo aktyvi, o ne pasyvi bendraturtė, domėjosi atliekamais kadastriniais matavimais ir galimomis pasekmėmis, taip pat nurodė, jog neprieštarauja ginčo žemės sklypo išorinių ribų pakeitimui, tik prašė papildomos informacijos, susijusios su gretimų žemės sklypų savininkais, nes kaip jau byloje nustatyta, išorinių ribų keitimas neišvengiamai turės įtakos su šiuo žemės sklypų besiribojančių žemės sklypų savininkams. Todėl laikoma, kad ieškinys atsakovės V. S. atžvilgiu pateiktas nepagrįstai, kadangi byloje ieškovė neįrodė, jog atsakovė prieštarauja ribų tikslinimui ir tai daro nepagrįstai, ir ieškinį tenkinti pagal esamą situaciją nėra pagrindo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

11.       Apeliaciniu skundu ieškovė G. A. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12.       Nurodo, kad teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias bendraturčių bendro daikto naudojimą ir valdymą (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), neatsižvelgė į kasacinės instancijos teismo išaiškinimus bei suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose. Teismas nenustatė atliktų žemės sklypo patikslintų kadastrinių matavimų sprendinių galimai negatyvaus poveikio atsakovės, kaip vienos iš žemės sklypo bendraturčių, teisėms ir teisėtiems interesams. Pažymi, kad jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą.

13.       Teigia, kad teismas nenustatė tinkamam bylos išnagrinėjimui teisiškai reikšmingų aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės. Teismas turėjo nustatyti: ar žemės sklypo patikslintų kadastrinių matavimų atlikimas (jų sprendiniai) daro negatyvų poveikį atsakovės ir ar kitų bendrasavininkių teisėms ir teisėtiems interesams; žemės sklypo patikslinti kadastriniai matavimai neatitinka teisės aktų reikalavimų; žemės sklypo patikslinti kadastriniai matavimai nesuderinti teritoriniame žemėtvarkos padalinyje; atsakovės atsisakymas suderinti žemės sklypo patikslintus kadastrinius matavimus yra motyvuotas bei pagrįstas.

14.       Taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė taikyti byloje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punktą, CK 1.87 straipsnio 5 dalį, nesivadovavo kasacinės instancijos išaiškinimais dėl šalių ginčo teisinės kvalifikacijos. Pažymi, kad žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį. Teismas turėjo ex officio taikyti CK 1.87 straipsnio 5 dalį panaikinti gretimo žemės sklypo patikslintus kadastrinius matavimus.

15.       Nurodo, kad teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 178-185 straipsniai), netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Būtent atsakovė turėjo įrodyti, kad ieškovės atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai daro neigiamą poveikį jos, kaip žemės sklypo bendrasavininkės, interesams.

16.       Pažymi, kad tai jog tretiesiems asmenims O. P., L. G., S. N. ir J. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai nuo 2017-04-03 įregistruoti nekilnojamojo turto registre, negali būti tinkamu ir teisiškai reikšmingu argumentu ieškinio nepagrįstumui konstatuoti.

17.       Nesutinka su teismo išvadomis, kad visi žemės sklypo bendrasavininkiai turėjo dėti pastangas suderinti jų bendrus interesus, o atsakovė dėl to nebuvo pasyvi. Pažymi, kad jos inicijuoti žemės sklypo patikslinti kadastriniai matavimai niekaip nepažeidžia atsakovės teisių ir pareigų, t. y. neturi jokios neigiamos įtakos jos teisėms ir pareigoms, susijusioms su žemės sklypo naudojimu ir valdymu.

18.       Atsiliepimu į ieškovės G. A. B. apeliacinį skundą atsakovė D. K. (V. S. teisių ir pareigų perėmėja) prašo patikslintą apeliacinį skundą grąžinti apeliantei, apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

19.       Nurodo, kad 2017 m. lapkričio 22 d. patikslintas apeliacinis skundas paduotas, praleidus CPK 307 straipsnyje įtvirtintą terminą. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi nustačius ieškovei terminą trūkumams pašalinti - sumokėti žyminį mokestį, ieškovė turėjo teisę įvykdyti teismo duotą nurodymą, bet ne papildyti ar patikslinti 2017 m. lapkričio 7 d. paduotą apeliacinį skundą.

20.       Teigia, kad ieškovė neįrodė reiškiamo reikalavimo pagrindo. Teismas pagrįstai nustatė, kad pagal esamą situaciją, realaus ginčo dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribų pakeitimo tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo, todėl teismas pagrįstai atmetė CK 4.75 straipsnio 1 dalies pagrindu pareikštą ieškinį.

21.       Mano, kad ieškovė klaidingai aiškina CK 4.75 straipsnio 1 dalį. Esminė sąlyga inicijuoti teisminiam ginčui šio straipsnio pagrindu yra daikto bendraturčių nesutarimas dėl daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo. Ieškovė nesiekė maksimaliai suderinti su atsakove interesų dėl kadastrinių matavimų suderinimo ir visiškai nepagrįstai kreipėsi į teismą su ieškiniu.

22.       Pažymi, kad teismas įvertino ieškovės iniciatyva atliktų šalims priklausančio žemės sklypo patikslintų kadastrinių matavimų sprendinių galimai negatyvų poveikį atsakovės interesams ir dėl to pasisakė skundžiamame sprendime. Gretimo sklypo savininkai nesutinka su ieškovės iniciatyva parengtais kadastriniais matavimais. Pažymi, jog ginčo žemės sklypo ploto padidinimas (2 kv. m.), atliekant patikslintus kadastrinius matavimus, pažeistų gretimų žemės sklypų savininkų teises.

23.       Teigia, kad teismas pagrįstai atsisakė vertinti aplinkybes, susijusias su tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančio žemės sklypo patikslintų kadastrinių matavimų teisingumu ir teisėtumu. Ieškovė nepagrįstai siekė išplėsti šios bylos nagrinėjimo ribas, nors reikalavimų gretimo sklypo savininkams nereiškė.

24.       Taip pat teigia, kad teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK 178, 185 straipsniuose įtvirtintas įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles. Vien tai, jog apeliantei nepatinka, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė išplėsti bylos nagrinėjimo ribas ir tirti su ieškinio dalyku nesusijusias aplinkybes, nereiškia, kad teismas pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias CPK normas.

25.       Atsiliepimu į ieškovės G. A. B. apeliacinį skundą tretysis asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prašo dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus.

26.       Pažymi, kad

27.       Taip pat pažymi, kad pateikė išvadą 2017 m. liepos 3 d. Nr. 49SJN-1728-(14.49.136E) „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų” bei nurodė, kad šiuo metu kadastro žemėlapyje pažymėtos žemės sklypų ribos skiriasi nuo teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų žemės sklypo ribų.

28.       Atsiliepimu į ieškovės G. A. B. apeliacinį skundą tretysis asmuo O. P. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

29.       Nurodo, kad teismas pagrįstai nurodė, kad bylos ginčo pobūdis yra vidinis bendraturčių ginčas, tačiau kartu šių patikslintų matavimų tvirtinimas tikėtinai gali sukelti ateityje ginčus su gretimų žemės sklypų savininkais, nes patikslinus žemės sklypo ribas, jos padidėja būtent gretimų žemės sklypų savininkų sąskaita.

30.       Pažymi, kad net ir ieškinį tenkinus, ieškovės pateikti patikslinti žemės sklypo ribų matavimai negalėtų būti patvirtinti, nes žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra ne tik nesuderintas su gretimų žemės sklypų savininkais, tačiau ir pateikiamas kaip didesnio sklypo ploto nei yra įregistruotas. Be to, yra klaidingai paženklinta žemės sklypo šiaurinė sklypo riba.

31.       Akcentuoja, kad O. P. nėra suinteresuota bylos materialiuoju teisiniu santykiu, todėl be pagrindo buvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų. 

32.       Atsiliepimu į ieškovės G. A. B. apeliacinį skundą tretieji asmenys J. T., R. T. prašo apeliacinį skundą patenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

33.       Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 4.75 straipsnio 1 dalį, taip pat nepagrįstai nesivadovavo kasacinės instancijos teismo išaiškinimais bei suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose.

34.       Teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė taikyti byloje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punktą, nustatantį, jog žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį. Taigi, teismas turėjo ex officio taikyti CK 1.78 straipsnio 5 dalį panaikinti šiame punkte nurodyto žemės sklypo patikslintus kadastrinius matavimus.

35.       Mano, kad teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, numatytas CPK 178-185 straipsniuose.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

apeliacinis skundas tenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

36.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

37.       Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas vadovaujantis byloje surinktais ir įvertintais įrodymais, tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir turi atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, todėl netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendraturčių bendro daikto naudojimą ir valdymą, dėl ko byla buvo išspręsta neteisingai, o teismo sprendimo negalima pripažinti teisėtu ir pagrįstu (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

38.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė G. A. B. ir atsakovė V. S. yra žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturtės. Ieškovei priklauso 430/953, o atsakovei 129/953 dalis šio žemės sklypo. Kiti šio žemės sklypo bendrasavininkai – tretieji asmenys J. T., R. T., kuriems priklauso 263/953 dalis žemės sklypo, ir Lietuvos Respublika, kuriai priklauso 131/953 dalis žemės sklypo. Ieškovė G. A. Basford užsakė ir UAB korporacijos „Matininkai“ matininkas A. V. atliko žemės sklypo patikslintus kadastrinius matavimus bei pateikė juos suderinti visiems bendraturčiams. Taip pat buvo išsiųsti pranešimai gretimo žemės sklypo bendraturčiams dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų, prašant pateikti pastabas dėl kadastrinių matavimų ir jų metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto. Pateikus patikslintus kadastrinius matavimus derinti, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyrius 2016-09-06 surašė Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 49KAM-82509, nurodant trūkumus – žemės sklypo planas ir žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas nėra suderinti su žemės sklypo bendraturte atsakove V. S.. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyrius 2016-09-28 pateikė išvadą, kurioje pakartojo 2016-09-06 akte Nr. 49KAM-82509 nurodytus trūkumus, trukdančius suderinti minėtą žemės sklypo planą, papildomai pažymėjo, kad pateikto žemės sklypo ribos (konfigūracija ir linijų ilgiai) atitinka suformavimo dokumentus, t. y. Vilniaus miesto valdybos 1998-06-18 sprendimu Nr. 1210V „Dėl privačių namų valdų (duomenys neskelbtini) ribų nustatymo Žvėryno seniūnijoje“ suformuotas ribas. 2016-10-06 ieškovė išsiuntė atsakovei prašymą, kuriuo prašė suderinti patikslintus kadastrinius matavimus. 2016-10-24 atsakovė pateikė ieškovei atsakymą, kuriame nurodė, jog neprieštarauja, kad žemės sklypo ribos būtų pakeistos, jei su tuo sutiks gretimų žemės sklypų savininkai ir Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius. Be to, pažymėdama, jog žemės sklypo kadastriniame plane atvaizduoti vidiniai kontūrai V. S. ir jos atstovei nėra suprantami, todėl prašo kuo skubiau pateikti išsamius paaiškinimus, kokių dokumentų pagrindu UAB korporacija „Matininkai“ vykdė ginčo žemės sklype esančios teritorijos suskirstymą į atskirus fragmentus, ką šis suskirstymas reiškia ir kokias teisines pasekmes sukels atsakovei.

39.       Ieškovė G. A. B. patikslintu ieškiniu prašė leisti jai atlikti žemės sklypo UAB korporacijos „Matininkai“ matininko A. V. parengtų patikslintų kadastrinių matavimų teisės aktuose numatytus privalomus suderinimus žemėtvarkos tarnybose ir teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre be bendrasavininkės V. S. sutikimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, konstatavęs, kad realaus ginčo dėl žemės sklypo ribų pakeitimo nebuvo, atsakovė nepažeidė interesų derinimo principo, ji neteikė prieštaravimo dėl ieškovės atliktų kadastrinių matavimų, tačiau siekė detaliau išsiaiškinti situaciją ir galimas pasekmes. Ieškovė su skundžiamo sprendimo išvadomis nesutinka, argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendraturčių bendro daikto naudojimą ir valdymą (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), neatsižvelgė į kasacinės instancijos teismo išaiškinimus bei suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Teisėjų kolegija su apeliantės argumentais sutinka.

40.       Pažymėtina, kad bendrosios nuosavybės teisės atveju kiekvienas iš turto savininkų turi CK 4.37 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamą nuosavybės teisę, reiškiančią savininko teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamą įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009; kt.). Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija visiškai sutinka su apeliantės pozicija, kad jos, vienos iš žemės sklypo savininkių, pageidavimas atlikti kadastrinius matavimus ir patikslinti žemės sklypo ribas ir plotą valstybinėje koordinačių sistemoje yra pakankamas ir visiškai teisėtas pagrindas juos atlikti, o atsakovė neturi teisės trukdyti ieškovei įgyvendinti savo teisę nustatyti šalims priklausančio žemės sklypo ribas valstybinėje koordinačių sistemoje, remdamasi vien tik formaliais kriterijais.

41.       Pažymėtina, kad bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Toks ribojimas išreikštas teisės normose nustatytu įpareigojimu informuoti kitus asmenis, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su atliekamais kadastriniais matavimais, gauti jų sutikimą. Šie suinteresuoti asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti teisinę registraciją, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš kadastrinių matavimų darbų nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Esant ginčui dėl atsisakymo duoti sutikimą, teismas nagrinėja konkretaus atsisakymo priežastis.

42.       Nagrinėjamu atveju atsakovė teigia, jog ieškovė nepagrįstai kreipėsi į teismą, nes ji neginčijanti atliktų matavimų, jai buvo reikalinga papildoma informacija, ką ji ir nurodė 2016-10-24 ieškovei siųstame rašte, neprieštaraujanti žemės sklypo ribų pakeitimui, jei su tuo sutiks gretimų žemės sklypų savininkai ir Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius. Teisėjų kolegija tokią atsakovės poziciją vertina kritiškai. Pažymėtina, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, o ir atsakovė neneigia, jog ji žinojo apie ieškovės atliekamus kadastrinius matavimus, 2016-05-19 Žemės ribų paženklinimo – parodymo akte pasirašė atsakovės įgaliotas asmuo, dabar jos teisių ir pareigų perėmėja, D. K.. 2016-10-24 atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl patikslintų kadastrinių matavimų suderinimo atsakovės vardu rengė jos atstovė advokatė D. P.. Dėl to, darytina išvada, kad atsakovė turėjo pakankamai laiko ir galimybių išsiaiškinti jai neaiškius kadastrinių matavimų aspektus. Tačiau konkrečių šalims priklausančio žemės sklypo patikslintų kadastrinių matavimų sprendinių galimai negatyvaus poveikio atsakovės interesams neįvardino.

43.       Atsakovė neginčija ieškovės nurodomų aplinkybių, kad dar 1998-11-09 atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai pagal tuometę vietinę koordinačių sistemą neatitinka teritorijų planavimo dokumentų. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos pateiktoje 2017-08-22 išvadoje nurodoma, kad kadastro žemėlapyje pažymėtos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (kaimyninis sklypas), ribos skiriasi nuo teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų žemės sklypų ribų. Išvadoje taip pat pažymėta, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjas žemės sklypo planą gali derinti tik esant visų žemės sklypo savininkų sutikimui. Taigi, atsakovei atsisakant pasirašyti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), žemės sklypo planą ir ribų paženklinimo aktą, ieškovė negali atlikti tolimesnių derinimo veiksmų. 

44.       Atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomos aplinkybės, jog ieškovė siekia pakoreguoti ginčo žemės sklypo ribas taip, kad jos persidengs su tretiesiems asmenims priklausančio žemės sklypo ribomis, o atsakovė siekia išvengti galimų ginčų su gretimo sklypo savininkais, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti pateisinančios jos, kaip bendraturtės, atsisakymą leisti ieškovei atlikti tolimesnius kadastrinių matavimų derinimo veiksmus.

45.       CK 1.137 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Tik įrodžius realius bendraturčių teisių pažeidimus, sutikimo įregistruoti naujai atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus nedavimas būtų laikomas pagrįstu. Atsakovės pareiga šioje byloje buvo pagrįsti bei įrodyti, kuo yra netinkamas ieškovės teisių įgyvendinimo būdas - atlikti patikslintus šalims bendrąja daline nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro matavimus ir juos registruoti. Atsakovė, jos teisių ir pareigų perėmėja nenurodė protingai motyvuoto atsisakymo pasirašyti atsakovei pateiktus dokumentus ir neįrodė, kad naujų kadastrinių matavimų įregistravimas kaip nors pažeistų atsakovės teises ar teisėtus interesus (CPK 178 straipsnis). Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės ir faktai leidžia daryti išvadą, kad atsakovės atsisakymas trukdo savo kaip bendraturtės teises įgyvendinti būtent ieškovei, paneigia teisėtų lūkesčių apsaugos principą, todėl pripažįstama, kad ieškovė turi teisę atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), patikslintų kadastrinių matavimų teisės aktuose numatytus privalomus suderinimus žemėtvarkos tarnybose ir teisinę registraciją be atsakovės sutikimo.

46.       Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, jog teismas turėjo ištirti gretimo žemės sklypo kadastrinių matavimų atitikimą teisės aktų nuostatoms ir juos panaikinti, vadovaudamasis CK 1.78 straipsniu. Ieškovė šioje byloje neginčijo gretimo žemės sklypo ribų. Pagal pareikštą reikalavimą ir nurodytas aplinkybes, gretimo žemės sklypo kadastrinių matavimų teisėtumas, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas bendraturčių vidinis ginčas, todėl nėra pagrindo peržengti pareikšto ieškinio ribas.

47.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė suformulavo prašymą patikslintą apeliacinį skundą grąžinti apeliantei, bylą nagrinėti pagal 2017-11-07 pateiktą apeliacinį skundą, kadangi apeliantė vykdydama teismo nurodymus turėjo sumokėti tik žyminį mokestį, o ne teikti patikslintą apeliacinį skundą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės pateiktą patikslinto apeliacinio skundą priėmimo klausimą išsprendė 2017-11-24 teisėjo rezoliucija. Be to, 2017-11-28 nutartimi pirmosios instancijos teismas išsprendė analogišką atsakovės prašymą dėl patikslinto apeliacinio skundo grąžinimo. Tiek 2017-11-07 apeliacinis skundas, tiek 2017-11-28 patikslintas apeliacinis skundas grindžiamas tais pačiais esminiais argumentais. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog šiuo atveju buvo pažeistas procesinis šalių lygiateisiškumas.

48.       Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą keičiamas priteistų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). 

49.       Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 1 362 Eur bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė – 31 Eur žyminio mokesčio išlaidas, viso patyrė 1 393 Eur išlaidas. Tretieji asmenys J. T., R. T. patyrė 1 391,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Tretysis asmuo O. P. patyrė 120 Eur bylinėjimosi išlaidas. Be to, byloje susidarė 133,95 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Ieškinį tenkinant visiškai visos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. sprendimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovės G. A. B. ieškinį tenkinti.

Leisti ieškovei G. A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atlikti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), UAB korporacijos „Matininkai“ matininko A. V. parengtų patikslintų kadastrinių matavimų teisės aktuose numatytus privalomus suderinimus žemėtvarkos tarnybose ir teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre be bendrasavininkės V. S. (jos teisių ir pareigų perėmėjos D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo.

Priteisti iš D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 393 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai devyniasdešimt trys eurai) bylinėjimosi išlaidas G. A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 695,75 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 75 ct) kiekvienam bylinėjimosi išlaidas J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 120 Eur (vienas šimtas dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 133,95 Eur (vienas šimtas trisdešimt trys eurai 95 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei (įmokos kodas 5660).

Teisėjai                     Eigirdas Činka

                                            Birutė Jonaitienė

                                                                  Zina Mickevičiūtė