Nr. DOK-4322
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08401-2019-5 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. rugsėjo 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės–Balynienės, Dalios Vasarienės ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2020 m. rugsėjo 1 d. gautu atsakovo R. D. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 2 d. nutarties peržiūrėjimo, prašymu sustabdyti pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymą,
n u s t a t ė :
Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl nekilnojamojo turto atidalijimo. Kasacine tvarka skundžiama nutartimi paliktas nepakeistas Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimas, kuriuo atidalytas butas, atsakovui priklausančio buto 1/2 dalį priteisiant ieškovei, o atsakovui už jo dalį iš ieškovės 21 500 Eur kompensaciją pinigais. Kasacija grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.
Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes bylą apeliaciniame procese išnagrinėjo šališkas teismas – teisėja V. Gudynienė apeliacine tvarka yra nagrinėjusi šalių skolos bylą. Atsakovas taip pat pažymi tai, kad teismai taikė netinkamą atidalijimo būdą; pirmiausia turėjo spręsti dėl atidalijimo natūra galimybių, netaikė kriterijų, kurie reikšmingi sprendžiant atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą, būtinumo tokiu atveju vertinti šalių poreikius ir interesus, susijusius su nuosavybės teisių įgyvendinimu; šiuo atveju neįvertino atsakovo sveikatos būklės kaip esminės aplinkybės, lemiančios jo interesą išsaugoti nekilnojamąjį turtą; teismai pažeidė CPK 185 straipsnį ir CK 1.137 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatytas draudimas piktnaudžiauti subjektine teise, suabsoliutino ieškovės teises.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, nenagrinėjama prašymo sustabdyti pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymą.
Kartu pažymėtina tai, kad CPK 69 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka priimtoje atrankos kolegijos 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartyje teisėjos G. Ambrasaitė–Balynienė ir D. Vasarienė nenustatė pagrindo nušalinti teisėją V. Versecką nuo atsakovo R. D. kasacinio skundo priėmimo klausimo sprendimo, atsakovui pareiškus nušalinimą šiam teisėjui.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Goda Ambrasaitė–Balynienė
Dalia Vasarienė
Vincas Verseckas