Apeliacinės instancijos teismo teisėja R. Bartašienė Civilinė byla Nr. 2S-818-357/2013
Teisėja V. Rimkienė Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01282-2013-5
Procesinio sprendimo kategorija 113.1; 122.4
(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. lapkričio 12 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. Ž. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, kuria priimtas pareiškimas bendru sutikimu, pripažintas būtinu pareiškėjo G. Ž. dalyvavimas, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai G. Ž. ir V. Ž. prašymu kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti santuoką tarp G. Ž. ir V. Ž. bendru sutuoktinių sutikimu, patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (1–2 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Telšių rajono apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi priėmė G. Ž. ir V. Ž. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, paskyrė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka 2013-09-04, pripažino pareiškėjo G. Ž. dalyvavimą bylos nagrinėjime būtinu (19 b. l.).
Dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2013-08-05 nutarties pareiškėjo G. Ž. atstovė I. S. pateikė atskirąjį skundą.
Telšių rajono apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi (25 b. l.) atsisakė priimti atskirąjį skundą. Teismas nurodė, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2013-08-05 nutartis yra neskundžiama, nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektu.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu (29–30 b. l.) G. Ž. atstovė advokatė I. S. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2013-08-05 nutartį dalyje dėl pripažinimo pareiškėjo G. Ž. dalyvavimą bylos nagrinėjime būtinu ir šį klausimą išspręsti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. LR CPK 51 str. 1 dalis numato, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus, atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje (2 dalis). LR CPK 54 str. nustatytos atstovų pagal įstatymą teisės. Atstovai pagal įstatymą atstovaujamųjų vardu atlieka visus procesinius veiksmus, kuriuos atlikti teisė priklauso atstovaujamiesiems, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Byloje yra pareiškėjo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Be to, jis gyvena užsienyje, parvažiuoti neturi galimybės, kelionė reikalauja nemažai išlaidų. Asmens dokumento kopiją galima pristatyti į teismo posėdį.
2. Telšių rajono apylinkės teismo nutartis turėtų būti skundžiama. Kiekvienas turi teisę į tai, kad jo pažeistos teisės būtų nors kartą peržiūrėtos apeliacine tvarka.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą (33–35 b. l.) pareiškėjos V. Ž. atstovė advokatės padėjėja S. S. prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2013-08-16 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, panaikinti 2013-08-05 nutartį dalyje dėl G. Ž. dalyvavimo pripažinimo būtinu.
Nurodė, kad su pareiškėjais buvo sudarytos atstovavimo sutartys , atstovams buvo pavesta suruošti ir pateikti prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu. Pareiškėjai nutarė santuoką nutraukti geruoju, ginčo tarp jų nėra, dalintino turto nėra, kreditorių šalys neturi, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo abu sutuoktiniai susitarė geruoju. G. Ž. išreiškė savo tikrąją valią ir teisėtą interesą dėl santuokos nutraukimo geruoju, įgalino advokatą jo vardu atlikti įstatymo nustatytus procesinius veiksmus, todėl advokato dalyvavimas be atstovaujamojo turėtų būti pripažintas tinkamu.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados,
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, pateikė patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o taip pat prašė neskirti termino susitaikyti. Pareiškime nurodė, jog šeima iširusi, daugiau kaip metai laiko šalys bendro ūkio nebeveda, kartu negyvena, jokių santuokinių ryšių nepalaiko. Prašyme nurodė, jog byla bus vedama per advokatės I. S. kontorą. Teismas 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi priėmė pareiškėjų pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, bylą paskyrė nagrinėti žodinio proceso tvarka teismo posėdyje 2013-09-04, pripažino pareiškėjo G. Ž. dalyvavimą būtinu (19 b. l.).
Lietuvos Respublikos CPK 540 str. 1 d. įtvirtinta, jog bylas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu teismas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pripažįsta, jog bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir vaikų bei sutuoktinių interesams.
Nagrinėjant šeimos bylas, teismo vaidmuo yra aktyvus (LR CPK 376, 538 str.). Sutuoktinių prašymas nagrinėjamas supaprastinta, žodinio proceso tvarka, tačiau teismas priima sprendimą santuoką nutraukti tik tuomet, kai įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo (CK 3. 51, 3. 53 str.). Be to, teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (CPK 540, CK 3. 54 str.). Visos šios įstatymo nuostatos rodo, kad pareiškėjai privalo dalyvauti teismo posėdyje, nes jie, o ne jų atstovai yra betarpiškai išklausomi dėl santuokos nutraukimo priežasčių. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas pareiškėjo G. Ž. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu vadovavosi tuo, jog prašymas nutraukti santuoką ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartis yra pasirašytos advokatės I. S., o atstovavimo sutartyje ši teisė nenumatyta, be to, nepateikta pareiškėjo asmens dokumento patvirtinta kopija. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, tačiau plačiau jų nenagrinėja, nes Telšių rajono apylinkės teismo 2013-08-05 nutartis šioje byloje nėra apeliacinio apskundimo objektu.
Telšių rajono apylinkės teismo 2013-08-05 nutartyje nurodyta, kad nutartis neskundžiama (19 b. l.).
LR CPK 160 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad teismo posėdžio pirmininkas, siekdamas tinkamai įgyvendinti Civilinio proceso kodekso 158 straipsnyje nustatytas pareigas, gali pripažinti, kad dalyvaujantys byloje asmenys būtinai turi atvykti į teismo posėdį. Minėto straipsnio normoje nenumatyta, kad teismo nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. LR CPK 334 straipsnio 1 dalis numato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Civilinio proceso kodeksas nenumato, jog teismo nutartis dėl pripažinimo šalies dalyvavimo būtinu gali būti skundžiama. Be to, 2013-08-05 nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog 2013-08-05 nutartis yra neskundžiama.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Rasa Bartašienė