Administracinė byla Nr. AS-262-662/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00132-2017-9

                                          Procesinio sprendimo kategorija: 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. R. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas D. R. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. sausio 12 d. pateikė skundą, prašydamas, kad teismas panaikintų atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. 2S-6778, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą, ir kad Departamentas įpareigotų Vilniaus apygardos probacijos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus probacijos skyrių kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą su teikimu dėl pareiškėjo priežiūros vykdymo nutraukimo prieš terminą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo D. R. skundą ir jį su priedais grąžino pareiškėjui.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Tarnybos Vilniaus probacijos skyrių dėl teismo skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – priežiūros – vykdymo nutraukimo. Taigi, pareiškėjo skundas buvo susijęs su teismo nutartimi skirtos probacijos vykdymo teisiniais santykiais, o ne viešojo administravimo teisiniais santykiais. Atsižvelgęs į tai, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Teismas pareiškėjui išaiškino, kad dėl Departamento ir Tarnybos priimtų sprendimų jis turėjo teisę paduoti skundą bendrosios kompetencijos teismui (šiuo atveju – Vilniaus miesto apylinkės teismui).

III.

Pareiškėjas D. R. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo vertinimu, teismo nutartis yra formali, nepagrįsta ir priimta nesilaikant materialiosios ir proceso teisės normų. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 33 straipsnį, Departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Tuo tarpu Tarnybos direktoriaus veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami Departamento direktoriui, veiksmai ir sprendimai, susiję su nuosprendžio ar nutarties vykdymo teisiniais santykiais, – apylinkės teismui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Pareiškėjas pabrėžia teismui skundęs Departamento direktoriaus pavaduotojo sprendimą, o ne Tarnybos direktoriaus veiksmus. Tiek Probacijos įstatymo 33 straipsnio 3 dalies, tiek Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 3 dalies nuostatos numato, jog Departamento direktoriaus veiksmai (sprendimai) gali būti skundžiami administraciniam teismui, tokią tvarką skundžiamame sprendime nurodė ir Departamento direktoriaus pavaduotojas, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo nuspręsti, kad byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju negalima teigti, jog skundžiami pareigūnų veiksmai buvo susiję su nuosprendžio ar nutarties vykdymo teisiniais santykiais, kadangi nuo pat pradžių visos procedūros vyko būtent pagal viešąjį administravimą reguliuojančias taisykles, pagal šias taisykles buvo skundžiami ir pareigūnų priimti sprendimai. Be to, nei Probacijos įstatyme, nei Bausmių vykdymo kodekse nebuvo numatyta prašymo dėl probuojamojo priežiūros nutraukimo prieš terminą pateikimo ir išnaginėjimo procedūra. Toks prašymas savo esme buvo aktas, kuriuo siekiama atkreipti Tarnybos pareigūnų dėmesį į tai, kad jie pagal įstatymą privalo atlikti konkretų veiksmą, o vėlesni skundai dėl šių veiksmų (neveikimo) yra priskirtini išimtinai Lietuvos Respublikos viešojo administracinio įstatymo reguliuojamai sferai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas D. R. siekė, kad būtų panaikintas atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimas Nr. 2S-6778 ir kad Departamentas įpareigotų Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrių kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą su teikimu dėl pareiškėjo priežiūros vykdymo nutraukimo prieš terminą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad šis skundas nebuvo teismingas administraciniams teismams (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir teigia, kad jo skundas yra teismingas administraciniams teismams.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (lot. – be kita ko, įskaitant) laikytis rūšinio teismingumo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-1232/2014, 2017 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-130-822/2016). ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Bylos, nepriskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra nurodytos ABTĮ 18 straipsnyje. Pagal ABTĮ 18 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams arba kitiems specializuotiems teismams.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje numatyta galimybė apskųsti apygardos administraciniam teismui viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmus ar sprendimus nereiškia, jog visais atvejais tokios institucijos veiklos teisminę kontrolę atlieka ir jos veikloje iškylančius klausimus, kuriuos pagal įstatymą turi spręsti teismas, sprendžia apygardos administracinis teismas. Administraciniam teismui teismingi tik tie ginčai, kurie susiję su bausmę vykdančios institucijos administravimo veikla (žr., pvz., 2012 m. spalio 15 d. nutartį dėl teismingumo byloje Nr. T-222/2012, 2013 m. liepos 16 d. nutartį dėl teismingumo byloje Nr. T-80/2013).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismo prašė panaikinti Departamento direktoriaus pavaduotojo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą (b. l. 6), kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Tarnybos direktorės 2016 m. lapkričio 4 d. raštą (b. l. 5), kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus vyresniosios inspektorės 2016 m. rugsėjo 1 d. raštą (b. l. 4), kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 5 d. prašymą kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą su teikimu dėl priežiūros nutraukimo anksčiau termino. Taigi, skundžiamu 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu Departamentas iš esmės pritarė Tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus pozicijai, jog pareiškėjo prašymas teikti teikimą teismui dėl priežiūros pareiškėjui nutraukimo anksčiau termino buvo nepagrįstas. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad jis buvo priimtas vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso IV dalies IX skyriaus I skirsnio „Laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos“ nuostatomis, Probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje pateiktu probacijos apibrėžimu ir Baudžiamojo proceso kodekso 339 straipsnio 3 dalimi, numatančia, kad bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadinasi, pareiškėjo skundžiamas Departamento sprendimas buvo priimtas vykdant šiai institucijai priskirtas funkcijas probacijos procese (nuosprendžio vykdymo teisiniuose santykiuose), o ne atliekant viešąjį administravimą, kaip jis apibrėžtas Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje.

Atsižvelgdama į tai, kad ginčas nagrinėjamoje byloje kilo ne iš viešojo administravimo santykių, teisėjų kolegija sprendžia, jog šis ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, todėl pirmosios instancijos teismas šiuo pagrindu pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Tuo tarpu Departamentas skundžiamame 2016 m. gruodžio 21 d. sprendime pareiškėjui klaidingai nurodė, kad šis sprendimas gali būti skundžiamas apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja tik tuos skundus dėl Departamento veiksmų (neveikimo), kurie yra susiję su viešojo administravimo procedūromis, pavyzdžiui, Departamentui išvis atsisakius nagrinėti tokį pareiškėjo skundą (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartį dėl teismingumo byloje Nr. T-58/2016).

ABTĮ 33 straipsnio 3 dalyje inter alia įtvirtinta, kad nutartyje atsisakyti priimti skundą privaloma nurodyti, į kokią instituciją pareiškėjui reikia kreiptis. Pirmosios instancijos teismas šią pareigą įvykdė ir pareiškėjui išaiškino teisę kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. R. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Audrius Bakaveckas

              Arūnas Dirvonas

              Vaida Urmonaitė-Maculevičienė